Viešojo sektoriaus valdymas

Įvadas

Viešojo sektoriaus institucijose daigiais grūdais vadintini tie gerosios patirties pavyzdžiai, kurie kasdienėje veikloje neišsiskiria šou elementais, tačiau pasižymi gera viešųjų paslaugų kokybe ir tokių paslaugų valdymo efektyvumu. Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Vyriausybės patvirtintą Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos priemonių planą ir siekdama, kad protingų valstybės tarnautojų galvose gimstantys sumanymai bei šių žmonių iniciatyvos tuos sumanymus realizuoti praktiškai neliktų nepastebėti ir būtų pritaikyti kitose analogiškose įstaigose, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą surengė Gerosios patirties pavyzdžių iš viešojo sektoriaus srities atranką. Tarpžinybinė komisija nustatė pavyzdžių vertinimo metodiką, pagrįstą aiškiais kriterijais ir prioritetais. Siekiant objektyvumo, skaidrumo, aiškumo, gerosios patirties projektai buvo vertinami dviem etapais. Atrinkti geriausi pavyzdžiai buvo pristatyti VRM surengtoje konferencijoje „Kokybė Lietuvos viešajame administravime“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė ir patvirtino projektą : „Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių planą.“ Apie šį „vieno langelio“ principą ir noriu aptarti šiame darbe, kaip jis turėtų veikti, kaip tai bus įgyvendinta, kiek tai bus veiksminga ir t.t.

Elektroninės valdžios koncepcija
Šioje koncepcijoje išdėstytas požiūris į elektroninės valdžios (toliau vadinama – e. valdžia) reiškinius Lietuvoje. Ja siekiama gerinti (panaudojant skaitmenines technologijas) viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (toliau vadinama – institucijos), Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams. Koncepcijoje atsižvelgta į specifines Lietuvos Respublikos sąlygas ir Europos politinę iniciatyvą dėl e. valdžios:
1.1. skatinti informacines paslaugas teikiančių įmonių konkurenciją, nepriklausyti nuo vienos įmonės, teikiančios informacinių technologijų paslaugas;
1.2. užtikrinti informacinių technologijų saugumą, kai viešosioms paslaugoms teikti naudojamos skaitmeninės technologijos;
1.3. skatinti elektroninio parašo vartojimą viešajame ir privačiame sektoriuose;
1.4. ypač didelį dėmesį atkreipti į neįgaliuosius, kai viešosioms paslaugoms teikti naudojamos skaitmeninės technologijos; atsižvelgti į tai, kad šios paslaugos skiriamos įvairaus amžiaus gyventojams;
1.5. įgyvendinant e. valdžios projektus, reorganizuoti valdymo struktūrą;
1.6. įdiegti e. valdžią, kad valstybės valdymas taptų atviresnis, demokratiškesnis, atskaitingesnis, efektyvesnis;
1.7. skatinti informacinių technologijų lietuviškos terminijos plėtotę.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
1. Šioje koncepcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Atviros technologijos, atviri formatai – tokie keitimosi duomenimis formatai ir
protokolai, kurie yra išsamiai aprašyti ir kuriais galima laisvai nemokamai naudotis.
Institucijos vidaus ištekliai – institucijos valdomos biudžeto lėšos ir pajamos, gautos
už teikiamas paslaugas.
Mokamos programos – programinė įranga – programinė įranga, platinama tik už
mokestį.
Nuotoliniai viešųjų paslaugų teikimo būdai – šis terminas koncepcijoje apima visas
viešųjų paslaugų teikimo priemones, leidžiančias bendrauti, paklausti ir gauti viešąją paslaugą
be tiesioginio ryšio tarp viešosios paslaugos teikėjo ir gavėjo.
Institucijų viešosios paslaugos – terminas „viešosios paslaugos“ šioje koncepcijoje
vartojamas plačiąja prasme ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą.
E. valdžios projektas – projektas, kuris apima vienos institucijos ar bendrus kelių
institucijų telekomunikacijų, informacinių technologijų, teisės aktų rengimo, vadybos ir kitus
projektus ir kurio tikslas – perkelti viešųjų paslaugų teikimą į skaitmenines technologijas.
Tarnybinė stotis – kompiuteris arba kompiuterio programa, valdanti kitus
kompiuterius arba programas – klientus pagal jų paraiškas (užklausas).
Atvirasis kodas – atvirasis tekstas – laisvai platinami programų tekstai programavimo
kalba.
Atvirojo kodo programinis produktas – sukurtas atvirojo kodo principu programinis
produktas, kurį galima modifikuoti laikantis prie jo pridedamų arba jame nurodytų licencijų
sąlygų.
III. INSTITUCIJOS, DALYVAUJANČIOS E. VALDŽIOS PROJEKTUOSE
3. Visos Lietuvos Respublikos institucijos turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant
e. valdžios projektus. Kad e. valdžios projektai sėkmingai veiktų, reikia juos koordinuoti,
stebėti, atlikti viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą.
Įgyvendinti e. valdžią Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgalioja institucijas, kurios atsakingos
už:
3.1. e. valdžios projektų valdymą;
3.2. e. valdžios projektų koordinavimą ir stebėjimą;
3.3. viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą.
IV. POVEIKIS IR ĮTAKA
4. Pokyčiai, susiję su e. valdžios projektų įgyvendinimu (valstybės valdymo modernizavimu), bus labai ryškūs. Informacinių technologijų taikymas ir visų jų galimybių panaudojimas gerokai pakeis mūsų sampratą apie tai, koks turi būti valdymas, kokia ir kaip turi būti atliekama kontrolė, kaip turi būti atsiskaitoma už darbo rezultatus, kaip turi būti vertinamas valstybės tarnautojų veiklos efektyvumas. Tai turės įtakos tiek gyventojams, tiek institucijoms. Didelių pokyčių laukiama ir gyventojų aptarnavimo, informacijos valdymo, sprendimų priėmimo srityse. Numatomi pokyčiai gali būti apibūdinami taip:
4.1. Pokyčiai gyventojų atžvilgiu:
4.1.1. Vis prieinamesnis internetas ir kompiuterinė technika sparčiai keičia daugelio
žmonių gyvenimą. Kuriamos naujos viešosios paslaugos, o esamosios pradedamos teikti
kitaip, naujais būdais. Tinkamai pritaikius informacines technologijas, galima:
4.1.1.1. sukurti geresnį priėjimą prie informacijos ir viešųjų paslaugų;
4.1.1.2. ginti gyventojų interesus visa apimančiame tinkle;
4.1.1.3. padėti neįgaliesiems lengviau integruotis į visuomenę;
4.1.1.4. teikti viešąsias paslaugas įvairiais nuotoliniais būdais;
4.1.1.5. suskirstyti viešąsias paslaugas pagal rinkos dalies poreikius, geriau tenkinti
gyventojų grupių tikslinius poreikius;
4.1.1.6. jautriau reaguoti į gyventojų pranešimus apie viešųjų paslaugų kokybę ir
turinį;
4.1.1.7. įtraukti gyventojus į viešųjų paslaugų pertvarkymą ir tobulinimą.
4.1.2. Informacinių technologijų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti
viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais suteikia galimybę geriau aptarnauti gyventojus.
Nebūtina gaišti eilėse, atvykti į instituciją.
4.1.3. E. valdžios viešosios paslaugos bus teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per
savaitę. Gyventojai galės gauti institucijų viešąsias paslaugas jiems patogiu laiku ir jiems
patogioje vietoje – internetas užtikrina tokias viešųjų paslaugų teikimo galimybes.
4.2. Verslo subjektų atžvilgiu:
4.2.1. E. valdžios planų įgyvendinimas įgalins verslo subjektus veiksmingiau bendrauti
su institucijomis. Bus siekiama su institucijomis kuo daugiau bendrauti internetu –
verslininkui patogiu laiku, negaišti eilėse.
4.2.2. E. valdžios projektų įgyvendinimas leis:
4.2.2.1. verslo subjektams atlikti atsiskaitomybės, registravimo operacijas realiu laiku,
taupyti laiką ir išteklius;
4.2.2.2. valstybės registrus pritaikyti elektroniniams duomenų mainams su verslo
informacinėmis sistemomis;
4.2.2.3. padaryti skaidrų verslo įmonių dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.
4.2.3. Dėl šių pokyčių verslo subjektų laukia nauji išbandymai. Informacinės
technologijos labai (kartais net visiškai) pakeičia verslo aplinką: darbo organizavimo
principus, grupės darbo sampratą, būdus, kaip pasiekti naudotoją, kaip įsigyti prekių.
Dažniausiai keičiasi ir pati gamybos sąvoka, jos vartojimas.
4.2.4. E. valdžios įgyvendinimas padidins paslaugų, teikiamų internetu, poreikį
Lietuvoje. Vartotojai įvertins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš
Lietuvos verslo subjektų naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų.
Tiek Europoje, tiek Amerikoje (ypač JAV) verslas jau buvo susidūręs su tokiais poreikių
pokyčiais ir daugiau ar mažiau prie jų prisitaikė. Lietuviškam verslui šis išbandymas gali būti
labai sunkus, tačiau teigiami šio persiorientavimo rezultatai leis paprasčiau ir efektyviau
dalyvauti pasaulinėse prekių ir paslaugų rinkose.
4.3. Institucijų atžvilgiu:
4.3.1. Viešajam administravimui e. valdžia yra priemonė įgyvendinti valstybės
valdymo reformą ir ateityje ji bus priemonė valstybės funkcijoms atlikti. Padedant
informacinėms technologijoms, gali būti efektyviai įdiegti jos ideologiniai pamatai –
orientuotis į vartotoją ir pritaikyti verslo valdymo modelius institucijų darbe.
4.3.2. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė,
aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas
tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų.
4.3.3. Viešojo administravimo srityje e. valdžios projektų įgyvendinimas atneš didelių
struktūrinių permainų. Keisis valdymo struktūra, iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama
geriau ir produktyviau dirbti.
4.3.4. E. valdžios projektų įdiegimas viešojo administravimo srityje leis:
4.3.4.1. įdiegti valstybiniame sektoriuje institucijų keitimosi elektroniniais
dokumentais sistemą;
4.3.4.2. naudotis atvirojo kodo programiniais produktais;
4.3.4.3. pareikalauti, kad valstybės tarnautojai įgytų ir plėtotų kompiuterinio
raštingumo žinias;
4.3.4.4. sparčiau ir efektyviau spręsti iškilusius uždavinius.
4.3.5. Projektų įgyvendinimas bus didžiulis išbandymas institucijoms. Iškils daug problemų dėl sprendimų priėmimo pakitusių modelių, įgūdžių stokos, netinkamos informacijos ir komunikacijos infrastruktūros. Institucijos turės glaudžiai bendradarbiauti su privačiu sektoriumi, diegdamos verslo valdymo modelius, infrastruktūrą ir teikdamos viešąsias paslaugas galutiniams vartotojams. Projektų diegimas ir valdymas vers valstybės tarnautojus siekti naujų žinių ir įgūdžių – visų pirma gerai perprasti informacines technologijas, verslo ir projektų valdymą, gebėti taikyti šias žinias praktiškai.
4.3.6. Be abejo, šiems darbams reikės didelių investicijų. Projektai turės būti finansuojami ne tik Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Ypač bus stengiamasi pritraukti verslo subjektus dirbti su institucijomis.
4.3.7. Institucijoms prireiks daug pastangų, kad prisitaikytų prie šių pokyčių, tačiau numatomi rezultatai su kaupu atpirks investuotas pastangas ir lėšas.
5. Įgyvendinant šią koncepciją ir diegiant e. valdžios projektus, iškils būtinybė keisti
teisinę aplinką. Turės būti parengti e. valdžios veikimą įteisinantys įstatymai, pakeisti kai
kurie galiojantys įstatymai, sukurti įstatymų lydimieji teisės aktai.
6. Įgyvendinant teisinės aplinkos pokyčius, reikės atsižvelgti į Europos Sąjungos
direktyvų taikymą

V. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
7. Tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo
skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms
viešąsias paslaugas ir informaciją, panaudoti tam informacinių technologijų teikiamas
galimybes.
8. Svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad nuo 2005 metų viešosios paslaugos Lietuvos Respublikos gyventojams ir verslo subjektams būtų teikiamos panaudojant skaitmenines technologijas (internetą, mobiliuosius telefonus ir kt.) ir atsižvelgiant į viešąsias paslaugas, numatytas pagal Europos Sąjungos programinius dokumentus.
9. Viešųjų paslaugų perkėlimo į internetą branda bus keturių lygių:
9.1. Pirmasis lygis – informacinio pobūdžio viešosios paslaugos. Institucija pateikia viešąją informaciją internetu.
9.2. Antrasis lygis – dalinė transakcija. Institucija pateikia vartotojui savo tinklalapiuose iš dalies automatizuotas formas ir anketas, kurias užpildęs ir išspausdinęs vartotojas gali jomis naudotis (pvz., pateikti institucijai duomenis).
9.3. Trečiasis lygis – dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma.
9.4. Ketvirtasis lygis – visiškas interaktyvumas. Baigtas e. valdžios projektas. Vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.
10. Turi būti siekiama galutinai realizuoti e. valdžios projektą ketvirtuoju lygiu, tačiau
dėl finansinių, organizacinių, logistinių priežasčių daugelis projektų iš pradžių bus žemesnio lygio.
11. Iki 2005 metų visos viešosios paslaugos, kurias administruoja institucijos, iki trečiojo lygio turės būti perkeltos į internetą ar teikiamos kitais nuotoliniais būdais (išskyrus viešąsias paslaugas, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pvz., viešosios paslaugos, kurias teikiant privalo dalyvauti pats valstybės tarnautojas).
12. „Vieno langelio“ principas – fiziniams ir juridiniams asmenims nereikės rūpintis atliekamų viešojo administravimo procedūrų eiga, nes tai atliks valstybės informacinės sistemos, gyventojams ir verslo subjektams tiesiogiai nedalyvaujant. „Vieno langelio“ principo taikymas nereiškia, kad bus kuriamas centralizuotas valstybės informacinis centras. 13. Skambučių centrų praktika, kai užsakymus, paklausimus ir t.t. priima, vartotojo tapatybę nustato ir paslaugas suteikia skambučių centrų operatoriai, Lietuvoje dar reta, tačiau telefoninis ryšys yra įprastas ir bus priimtinas gyventojams, kurie neturės galimybių ar įgūdžių naudotis internetu. Todėl viešųjų paslaugų teikimas per skambučių centrus turi būti plėtojamas lygiagrečiai su kitomis nuotolinės prieigos technologijomis (toliau vartojami terminai „nuotoliniai būdai“, „elektroniniai būdai“ ar internetinės technologijos“, kur įmanoma, apims ir viešųjų paslaugų teikimą telefonu).
14. Kuriant naujus viešųjų paslaugų teikimo būdus, turi būti paliekami iki šiol visuotinai naudoti (įprasti) viešųjų paslaugų teikimo būdai, tačiau turi būti užtikrinta, kad gausėjant viešąsias paslaugas internetu gaunančių vartotojų būtų mažinamos išlaidos gyventojų aptarnavimui įprastais būdais.
15. Įprastų viešųjų paslaugų teikimo būdų visiškai atsisakyti galima tik užtikrinus, kad
visi esami ar potencialūs viešųjų paslaugų gavėjai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali)
pasinaudoti naujais viešųjų paslaugų teikimo būdais.

Šis Vyriausybės projektas yra jau daug kur taikomas ir norėčiau apie tai pakalbėti dar plačiau, kaip tai veikia realybėje mūsų viešosiose įstaigose.
„Vieno langelio“ principas turto registravime

Registro tvarkytojas turi vadovautis duomenimis, kuriuos įstatymų tvarka atsiunčia notaras.

Hipotekos ir nekilnojamo turto registrai gali ir turi keistis informacija nereikalaujant iš asmens popierinių pažymų. Šia situacija noriu pakomentuoti, nes neseniai pirkau nekilnojama turtą ir susidūriau su ta problema , tai yra popierines pažymas, jos man atėmė daug brangaus laiko ir papildomos išlaidos, tai toks sprendimas yra mano manymu labai geras, sumažintų eiles ir pagreitintų turto įsigijimą, bei sumažintų išlaidas.

Prašymą įregistruoti hipoteką paduoti turi būti galima bet kuriame hipotekos skyriuje, nepriklausomai nuo nekilnojamo turto buvimo vietos.

Naikinti civilinio kodekso ir vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymų nuostatas, įpareigojančias gauti teismo leidimą. Šioje situacijoje sumažintų išlaidas ir taip pat laiko sutaupytu, nes mano „pardavėjai“ teko sugaišti dvi savaites dėl šios pažymos.

Naikinti įstatymą „dėl LR gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimą.“
Paslaugų kaina ir trukmė – kol nėra rinkos sąlygų, svarstyti apie paslaugų įkainių ir atlikimo terminų pagrįstumą nėra „ atramos taškų“. Bet monopolija visada pakelia įkainius, todėl šiandiena mes mokame per daug už paslaugas ir per lėtai esame aptarnaujami už tokia kaina. Todėl visada vartojai linkę, kad kainos būtų mažesnės, o paslaugos būtų suteikiamos greičiau. Įgyvendinus pasiūlymą dėl notaro parsiunčiamų duomenų registro tvarkytojui, registravimo įkainių ir terminų reglamentavimas praranda prasmę ir yra naikintinas.
Sunku yra rasti idealų variantą, bet bėgant metams klaidos išaiškės ir bus lengviau spręsti priimti tinkamą sprendimą abejom šalims. Šį pavyzdį pasirinkau, nes pats buvau susidūręs ir tikrai paskaičiavus kiek aš darbo dienų esu praradęs ir kiek per tas darbo dienas nesumokėjau mokesčių nedirbdamas, nes notarai su laiku nesiskaito visiškai, paskyrė laiką ir taškas, gali negali tavo problemos ir dar ima iš tavęs dideliu pinigus. Registre visą savaitę stovėjau eilėse atvažiavęs po darbo, bet žmonių būdavo per daug, kad sulaukčiau savo eilės, darbo pabaiga ir visi namo. Teko vėl aukoti savo darbo dieną, tam kad sulaukčiau savo eilės ir gaučiau popierines pažymas. Tad labai tikiuosi aš, kad pavyks Vyriausybei įgyvendinti šį projektą.

Išvados
Vieno langelio principo įgyvendinimas taupys ne tik žmonių, bet ir Savivaldybės darbuotojų laiką. Nūdien į administraciją atėję interesantai dažnai pyksta nerandantys ieškomų specialistų darbo vietose. Tačiau visus įmanomus klausimus pas valdininkus spręsti atėjusieji ne visada paiso priėmimo valandų, o užsirašę pas vieną specialistą, galop suvokia, kad iš tikrųjų jiems reikia visai kito valdininko pagalbos. Be to, dažnai nesuprantama, jog gyventojų priėmimas – tik viena iš Savivaldybės tarnautojų funkcijų. „Įgyvendinus vieno langelio sistemą, tokio pobūdžio nesusipratimai turėtų išnykti. Aišku, mes nesiruošiame žmonėms drausti vaikščioti po visą Savivaldybės administracijos pastatą ir ieškoti reikiamo specialisto. Juk, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybės koridoriuose paprastų interesantų nepamatysi, mat reikia turėti leidimą. Mūsų gi tikslas – padaryti taip, kad žmonėms patiems dingtų poreikis vaikščioti į skyrius, o visą reikiamą informaciją apie teikiamas viešąsias paslaugas jie gautų koncentruotai, vienoje vietoje”. Tokiu būdu dingtų egzistuojanti sumaištis, kai raštu Savivaldybę pasiekiantys dokumentai keliauja trimis skirtingomis kryptimis.

Literatūros sąrašas:

1. http://64.233.183.104/search?q=cache:1E39phjKZxMJ:www.gov.lt/files/koncepcija.pdf+”vieno+langelio+principas”&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=19
2. http://www.lrinka.lt/Pranesim/Bogdan2.ppt#267,2,
3. http://www.mgk.lt/download/2004-2006_strateginis_veiklos_planas.doc

TURINYS
1. Įvadas…………………………………………………………………………………………………..1
2. Elektroninės valdžios koncepcija……………………………………………………………2-7
3. „Vieno langelio“ principas turto registravime…………………………………………..7-9
4. Išvados………………………………………………………………………………………………..10
5. Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………..11

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *