Temos Archyvai: Architektūra

Vaizdai iš televizijos bokšto

Pakilau į televizijos bokštą pavakarieniauti. Vakarienė gavosi labai skani ir su puikiu vaizdu pro langą.

Vilniaus šiūkšlių deginimo gamykla

Laiptai į Liškiavos piliakalnį

Laiptai į Liškiavos piliakalnį
Laiptai į Liškiavos piliakalnį

Norint patogiai lipti į Liškiavos piliakalnį iš dešiniojo šono yra dar seni akmens grūsti laiptai, taip jums palengvins į pakankamai didelį piliakalnį, nuo kurio atsiveria įspūdingo grožio gamta ir pats visas Liškiavos piliakalnis.

Vaizdas nuo Liškiavos piliakalnio
Vaizdas nuo Liškiavos piliakalnio

Nuo Liškiavos piliakalnio matome patį Liškiavos miestelį, šalia tenkantis Nemunas. O kitoje kranto pusėje horizonte matosi Viciūnai, jau druskininkų savivaldybei priklausantis nedidelis miestelis.

 

Liškiavos bažnyčia

Liškiavos bažnyčia
Liškiavos bažnyčia

Liškiavos bažnyčia nuo Liškiavos piliakalnio papėdės. Matosi Liškiavos tiltas 2017 metais baigtas restauruoti. Automobilių stovėjimo aikštelės turistas. Kažkas jau iš turistų su Ford Galaxy 2003 metų atvyko pasižvalgyti po Liškiavos apylinkes.

Liškiavos bažnyčia
Liškiavos bažnyčia

Liškiavos bažnyčia 2017 metais pradėtas restauruoti fasadas, nes per daugelį metų fasadas buvo nutrupėjęs vietomis ir išblukusios spalvos. Baroko stiliaus bažnyčia kasmet pritraukia daug turistų, nes ji turinti savo unikalią istoriją su kažkada ją pastačiusiais vienuoliais Domininkonais. Šiuo metu Liškiavos siauros gatvelės yra užregistruotos registrų centre ir turi savo pavadinimus, pagal savo istorija. Yra gatvė pavadinimu Šv. Dominyko, vienuolių garbei.

 

Merkinės rotušė

Merkinės rotušė
Merkinės rotušė

Istorinis faktas pavaizduotas makete, tai Merkinės rotušė.

Merkinės rotušė
Merkinės rotušė

Žygimantas Augustas, kuris yra žymimas istorijos šaltiniuose, kad inicijavo rotušės statybas, ir panašaus tipo rotušė buvo traukos miestiečių objektu.

Merkinės rotušė
Merkinės rotušė

Šiuo metu renkamos aukos, pastatyti skulptūrai, reikia surinkti 5000 eurų.

Merkinės rotušė
Merkinės rotušė skulptūra bronzinė, Skirta karaliaus Vladislovo Vazos garbei.
Merkinės rotušė
Merkinės rotušė

Apie tai daugiau galite sužinoti atvykę į Merkinę ir įėję į vidų rasite daug informacijos apie šį projektą.

Merkinės rotušė
Merkinės rotušė

Ji stovi pačiame miestelio centre prie pat bažnyčios.

Griūnantis Gedimo kalnas

Griūnantis Gedimo kalnas
Griūnantis Gedimo kalnas

Vis dažniau matome Vilniuje, kad Gedimo kalnas turi nuošliaužų.

Pagrindinės nuošliaužos ties nacionaliniu muziejumi šiaurinėje dalyje. Tačiau kaip matome atsiranda tokios pat nuošliaužos Gedimo kalne ir iš pietinės pusės, šalia Valdovų rūmų.

Griūnantis Gedimo kalnas
Griūnantis Gedimo kalnas

Pietrytinė pusė kol kas dar sveika ir jokių griūvimo pėdsakų nesimato. Valdžiai sunku apsispręsti, ar tai miesto problema ar visos valstybės, todėl kol nėra galutinio sprendimo kieno lėšomis bus tvarkomas kalnas, jis laikinai sutvirtintas, kad toliau neslinktų žemės.

Laisvės alėjos fontanas

Laivės alėjos fontanas
Laivės alėjos fontanas

 

Kauno laisvės alėja puošia fontanas, jis jau tarybinių laikų miesto svečius ir gyventojus suburia šalia. 2017 metais Kaunas žiema sugalvojo fontaną papuošti elektros girliandomis, kol vanduo yra užšalęs.

Laivės alėjos fontanas
Laivės alėjos fontanas
Laivės alėjos fontanas
Laivės alėjos fontanas, nuo fontano į rytinę pusę žiūrint matosi Soboras.

Forum palace tamsoje

Forum palace tamsoje
Forum palace tamsoje

 

Tai kaip manoma yra buvosio krepšininko Šarūno Marčiulionio pastatas, skirtas sportui ir koncertams, yra didelės salės, kurios gali vykti įvairūs renginiai ir koncertai, taip pat yra baseinas, sporto klubas. Kavinės. Upės gatvėje esantis pastatas yra gerai žinomas visiems miesto gyventojams.

Forum palace tamsoje
Forum palace tamsoje

Tamsoje fotografuojant nuo baltojo tilto su kitiniu objektyvu galime tik pasidžiaugti, kad gaunasi šioks toks atspindys Neries upėje, Forum palace pastato.

 

Taurakalnio kolonos

Taurakalnio kolonos
Taurakalnio kolonos

 

 

Ant Tauro kalnos stūkso senas apleistas beveik, jokios veiklos nevykdantis pastatas, tačiau čia mėgsta rinktis jaunimas vakarais.

 
Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Tas pavadinimas minimas 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. atsiranda ir pavadinimas Pamėnkalnis.

Tauro kalno pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anot legendos, būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą. Po šios medžioklės valdovas susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė sostinę. Tačiau istorikai teigia, kad šioje vietoje taurai nesiveisė ir kalno pavadinimą kildina iš buvusio šių žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, į lietuvių kalbą verčiamos kaip „tauras“.

Daugeliui aplink kalną esančių gatvių suteikti žymių Lietuvos rašytojų vardai. Šalia kalno driekiasi gatvė, pavadinta visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus garbei, kuriam pirmininkaujant 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Jonas Basanavičius ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ketino ant Tauro kalno įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Buvo nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. ant Tauro kalno atidengtas paminklinis akmuo su užrašu, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

Taurakalnį galima pasiekti iš V. Kudirkos, Pamėnkalnio, Tauro, V. Mylokaičio-Putino gatvių.

Informacija www.vilniusautomobiliu.lt.

 
Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, nuo senų laikų Pamėnkalnis arba Tauro kalnas turėjo kitą pavadinimą – Velnio kalnas. 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams kalnas buvo minimas kaip orientyras – ipa usque ad fluvium Wilia ab vna et a Czarthowahora vsq ad Lukyschky partibus. Velnio kalnas (lenk. Góra Czartowa) aptinkamas ir vėliau, o XVII a. atsiranda ir įsitvirtina Pamėnkalnis.

Istorikas dr. Jonas Jurkštas tyrinėdamas Vilniaus vietovardžius senųjų aktų rinkiniuose surado 1602 m. aktą, kuriame gatvė, einanti nuo Vilijos (Neries) vartų į Lukiškes, vadinama Pamėnkalnio vardu. 1648 m. Lukiškių planeliuose matosi, kad Tauro kalnas ir Pamėnkalnis – tas pats kalnas.

Kalno žemė ar tik jos dalis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės matininkui, Stakliškių seniūnui Juozapui Teodorui Daraškevičiui Boufalui (lenk. Józef Teodor Doroszkiewicz Bouffał), herbas Kościesza. Vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Pirmojo lietuviško vadovo po Vilnių rengimo metu, Mykolas Biržiška su bendraminčiais, gal nelabai gilindamiesi į kalno lenkiško pavadinimo asmenvardinę kilmę, išsivertė pavadinimą pažodžiui – „laukinis jautis“ arba „tauras“. Tai labai gražiai derėjo ir prie legendos apie tai, kaip Gediminas sumedžiojo taurą, o ilsėdamasis susapnavo geležinį vilką ir upių santakoje ėmė statyti Vilniaus miestą.

1860 metais pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas miesto pakraštyje prie Tauro kalno pastatė alaus daryklą (dabartinė „Vilniaus tauro“ alaus darykla).

Žymūs šalies veikėjai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei Jonas Basanavičius, ketino ant Pamėnkalnio įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Apie tai buvo paskelbta 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime. Šiuo tikslu buvo nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

1963 metais ant Pamėnkalnio buvo pastatyti Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai, kuriuose 1988 m. gruodžio 12 d. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.