Anubis žydintis akvariume

Puiki gėlė, tvirtais lapais, lengvai prigijo, kieti lapai, tai ne kiekviena žuvis gali apkramtyti lapus.

Rekomenduoju, pasiteisino visais atvejais ir žuvims yra puikūs namai ir grožis akvariume. skaityti daugiau..

Ledo kristalizacija yra šiame luite labai tvirta ir skaidri.

Gulintis ant kranto akmuo buvo šiek tiek asvires kokiu 30 laispnių kampu. Ir Žvejonat nėra patogu nei prisėsti nei alų pasidėti.

Todėl du patyrę žvejai sugalvojo 5 tonų donkrato pagalba šitą akmenį išlyginti, akmens skersmuo apie 1 metrą. Po gero pusdienio darbo kaitrioje saulėje, gavosi štai toks rezultatas.

Pavyko beveik išlyginti bet dar reikėjo keletas valandų paplušėti, kad akmuo atitiktų visus žvejų reikalavimus.

pridėjus po apačia mažesnių akmenų akmuo stovi dabar ant Nemuno kranto lygiai ir stabilai, nei potvyniai baisūs nei audros ir visada yra ku prisėsti.

Jeigu nori sužinto kur toks akmuo yra parašyk komentarą.

Paprastas pušies konkorežis papuoštas spalvotais plastelino gabaliukais.

Norint užkurti laužą be popieriaus, reikia bent pradžiai prisirinkti sausų žolių.

Kai jau užsikuria laužas ir atsiranda daugiau žarijų galima stambesnes šakas krauti.

Laužas ne tik sušildys bet jus bet suteks vakarui ir jaukumo. Nepalikite laužo be priežiūros ir išeidami visada užgesinkite.

Marios būna ne tik Klaipėdoje ar Kaune, bet ir Vilniuje, čia tiessiog bandė žmogus nuvažiuoti nusipirkti varžto vieno iki varžtų pasaulio, teko nevažiuoti o plaukti… gerai , kad oras dar bus šiltas …

Klaipėdoje bent laivai plaukioje,  vyksta verlsas, o Vilniuje kolkas dar ši verlso šaka nėra išvystita. Laukiame gero potvynio dar…

Žaibo pliupsnis danguje, tai didelis elektros iškrovimas, kaip oro srovės šiltos ir šaltos susidure turime štai tokį vaizdą.

Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu tarp debesų ar tarp žemės ir debesų. Matomą žybsnį lydi trenksmas (griaustinis) ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibo garsą sukelia jo kelyje greitai besiplečianti įkaitusi plazma.

Žaibas gali trenkti arba iš vieno debesies į kitą, arba iš debesies į žemę, bet dažniausiai – iš debesies į žemę. Žaibai gali susidaryti ir didelio miško gaisro ar ugnikalnio išsiveržimo metu atsiradusiuose dulkių debesyse.

Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė – teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais – pirminė žemės iškrova. Šios iškrovos (jonizuoto oro takai), palyginus su vėlesniais reiškiniais, yra beveik nematomos. Joms susitikus, srovė daug kartų padidėja, ir trenkia antrinė, ryškiai matoma iškrova, kuri paprastai ir yra vadinama žaibu.

Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė – apie 60 – 170 kiloamperų. Pavyko užregistruoti net 290 kA. Vidutinio žaibo energija siekia apie 250 kW/h (900 MJ), išskiriama šviesos, šilumos ir garso pavidalu.

Žaibo viduje temperatūra apie penkis kartus aukštesnė nei Saulės paviršiuje. Jei žaibas trenkia į smėlį, šis išsilydo, suformuodamas „Perkūno strėles“ – fulguritus.

Labai retai (apie 5 % atvejų) pasitaiko teigiamas žaibas, trenkiantis iš aukščiau esančios žemės atžvilgiu teigiamai įkrautos debesies dalies. Tai daug stipresnis žaibas, kurio metu srovė siekia 300 kiloamperų (apie dešimt kartų daugiau) ir įtampa gali viršyti vieną gigavoltą (milijardą voltų). Teigiamas žaibas taip pat ir trunka daug ilgiau (iki keleto sekundžių). Teigiamo žaibo metu generuojamas stiprus labai žemo (3-30 Hz) ir žemo (3-30 kHz) dažnio radijo bangų spinduliavimas.

Teigiamas žaibas gali trenkti net keleto kilometrų atstumu nuo debesies. Jis dažniau pasitaiko žiemos audrų metu ir labiau tikėtinas audros pabaigoje.

Lėktuvai yra patikimai apsaugoti nuo neigiamo žaibo smūgio, tačiau jie negali atlaikyti teigiamo žaibo, kuris yra sukėlęs bent dvi aviakatastrofas (1963 m. – keleivinio lėktuvo Boeing 707 ir 1999 m – sklandytuvo). Taip yra todėl, kad nustatant lėktuvų saugumo standartus apie teigiamus žaibus dar nieko nebuvo žinoma. Tačiau net ir paprastas žaibas į lėktuvą pataiko nedažnai.

Būkite atsargūs ir žaibas jūsų nepalies.

Krūčius išteka iš Liškiavio ežero ir tolygiai krentant žemyn ties Liškiavos miesteliu įteka į Lietuvos didžiausią upę Nemunas.

Upelis Krūčius prateka pro vaizdingą ir gražia gamta pasižymintį miestelį Liškiava. Fone matosi Liškiavos bažnyčia Baroko stiliaus, šiuo metu yra tvarkomas fasadas.

Virš upelio Krūčius 2017 metais rekonstruotas Liškiavos tiltas. Sutvarkyta aplinka aplink tiltą.

Pro tankius alksnius įteka į Nemuną.

Nuo Liškiavio ežero atiteka Krūčius pro Liškiavos tiltą.

Liškiavos gyventojas Valdas Gilius su antru golfu raudonu važiuoja pro Liškiavos naujai restauruotą tiltą.

Gėlės tulpės yra žinomas visame pasaulyje, nes jos yra paprastos, gražios įvairių rūšių gėlės.

Ši tulpė išsiskiria, savo žiedų karpytais kraštais.

Geltonos tulpės kraštai iškarpyti, viduje esanti bitė renka nektarą.

Bitė laukinė, renka nektarą, žiedadulkes. Tai viena iš mažųjų bičių giminės bitė. Tikslus pavadinimas autoriui nežinomas.

Įspūdingo grožio tulpės yra labai paprastos gėlės, nes nereikalauja ypatingos priežiūros. Pasodinus tulpės svogūnėlį, jis daug metų toje vietoje kiekvienais metais išaugins gražias gėles tulpes.

traukia įvairius vabzdžius, kad jas apdulkintų.

Vabzdžiai irgi mėgsta tulpes, nes jose saugiai ir gausiai gali prisirinkti nektaro.

Balti serbentai auga kekėmis, rūgštoki, tačiau turi daug vitaminų ypač daug turi vitamino c, galima virti uogienes, tačiau prireiks daug cukraus. Sveika valgyti vienas be nieko.

žiedai nedideli, smulkūs, žalios spalvos.

Žydi gegužės mėnesį, nužydėjus pradeda megztis vaisiai tai yra uogos.