Esė – (pranc. essai – bandymas). Temoje skelbiami tekstai, kuriems būdingas mokslinio, publicistinio ir meninio stiliaus elementų jungimas. Esė – tai aprioriškai nesuprogramuoto, spontaniškai atsiveriančio ir laisvai besišakojančio minties proceso išraiška [M. de Montaigne, Esė (3 kn., 1580–88)]. Dėl tam tikro ypatingo savitumo šis žanras statomas į lygią gretą su epika, lyrika ir drama. Nors šiam žanrui būdingi kompozicinis ir stilistinis laisvumas bei subjektyvus nagrinėjamo objekto traktavimas visgi patys tekstai turi gana griežtus formos kanonus, esė visų pirma atpažįstamas iš tokių dalių: įžanga (problemos kėlimas, suintrigavimas), temos plėtojimas (problemos skaidymas dalimis, argumentacija, jos parėmimas citatomis, vaizdiniais), išvados (pagrindinis akcentas).