Aplinkotyros katedra

B000B242, Kursinis darbas (gamta) ( Term Paper ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 1 kurs.d.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Kursinis darbas rašomas pasirinkta tema iš mikrobiologijos, zoologijos ir botanikos sričių. Darbų temas parenka Aplinkotyros katedra, gali pasiūlyti pats studentas. Kursiniame darbe pateikiama literatūros apžvalga, įvertinant Lietuvos ir pasaulio mokslininkų patirtį, nagrinėjant panašias problemas. Pasirinkta tema atlikti tyrimai sisteminami (lentelės, grafikai, diagramos), apibendrinami ir analizuojami rezultatų skyriuje. Naudojami statistiniai metodai, matematiniai ir fizikiniai tyrimo objektų modeliai. kursinio darbo apibendrinimo skyriuje studentas atliktus tyrimus sugretina su kitų autorių duomenimis, išryškindamas gautų rezultatų atitikimo ar neatitikimo literatūros duomenims laipsnį bei įvertindamas gauto rezultato priežastis. Darbas baigiamas išvadomis. Literatūros sąraše nurodomi šaltiniai, kuriais buvo naudotasi rašant darbą. Darbas apipavidalinamas remiantis žurnalo „Botanika Lithuanica” reikalavimais. Darbas ginamas. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

B003B219, Ekologijos pagrindai ( Basic Ecology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (24T, 24P, 72S: 3 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16T, 64S: 3 egz.-100 %), dien., neak., pav., baz., liet., rusų
Ekologija ir aplinkosauga. Ekosistemos dalys, medžiagų ir energijos srautai. Ekosistemų tyrimo metodai. Biosfera. Sukcesija, klimakso koncepcija. Biomai. Ekosistemų evoliucija. Populiacijų ekologija. Adaptacija. Rūšių įvairovė ir ekosistemų stabilumas. Taikomoji ekologija. Ekologija ir ekonomika. Ekologinio ugdymo metodai. Aplinkosauginė etika. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B003B292, Kursinis darbas ( Scientific Paper ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 1 kurs.d.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Darbas rašomas pagal individualias užduotis. Literatūra: Oleninas S. Metodiniai nurodymai ekologijos kursiniam darbui. Klaipėda, 1996. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B003B293, Ekologijos pagrindai ( Basic ecology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 32P, 56S: 2 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Populiacinė ir sisteminė ekologijos kryptys. Evoliucinė ekologija. Aplinkos sąlygos ir resursai. Unitariniai ir moduliniai organizmai. Populiacijų ekologijos. Organizmų migracijos ir išplitimas. Organizmų sąveikos. Reducentai ir detritofagai. Parazitavimas, ligos. Mutualizmas. Gyvenimo ciklų įvairovė. Bendrijų sudėtis, erdvinis pasiskirstymas, sukcesijos. Medžiagų ir energijos srautas bendrijose. Konkurencijos, plėšrūnų ir pažeidimų įtaka bendrijų struktūrai. Salų bendrijos ir evoliucija. Bendrijų stabilumas. Bioįvairovės dėsningumai. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B003B297, Bakalauro tezės ( Bachelor thesis ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (240S: 1 net.u.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Bakalauro tezės rašomos pagal individualias užduotis. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B003B298, Globalinės ekologinės problemos ( Global Ecological Problams ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 1 kol.-20 %; 4 kont.-20 %; 2 grup.n.d.-20 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., angl.
Ekologinės problemos samprata. Istoriniai antropogeninio poveikio gamtai aspektai. Antropogeninio poveikio gamtai problemos ir jų specifika. Globaliniai klimato pokyčiai. Ozono sluoksnio plonėjimas stratosferoje. Žmogaus populiacijos gausėjimas, pramoninė plėtra, tarša. Miestų augimas. Buiologinės įvairovės nykimas. Miškų nykimas, dirvos erozija ir dykumėjimas. Technogeninių avarijų ekologinės pasekmės. Karo reiškinių poveikis gamtai. Aplinka ir tarptautiniai konfliktai. Vandens balansas žemėje. Ekologinių klaidų pamokos. Atsakingas (-a) TRAKIMAS Giedrius

B003B391, Ekologijos praktika ( ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 16 lab.-80 %; 3 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 4 kont.-40 %; 16 lab.-40 %; 3 egz.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Augalų ir gyvūnų ekologijos, fiziologijos, genetikos, hidrobiologijos, aplinkos chemijos klausimai. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B003B409, Kraštovaizdžio ekologija ( Landscape ecology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 6 kol.-50 %; 8 lab.-25 %; 3 egz.-25 %), dien., rud., baz., liet., angl., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 8P, 8L, 128S: 6 kol.-50 %; 4 lab.-32 %; 3 egz.-25 %), neak., rud., baz., liet., angl.
Kraštovaizdžio sistema – kompleksinės geografijos mokslo objektas. Kraštovaizdžio problematika iš ekologijos pozicijų. Gamtinė ir antropogeninė landšaftotyra. Landšaftai, žemėvaizdžiai, vietovaizdžiai. Nuo geosferų iki landšaftų. Lietuvos fizinis geografinis fonas. Kraštovaizdžio medžiaginis pamatas ir žemėvaizdžių įvairovė. Gamtinis kraštovaizdis ir kraštotvarka. Kraštovaizdžio ekologinė ir estetinė vizija. Racionalaus kraštovaizdžio regioniniai (etnografinių, kraštų) modeliai. Stacionarių kraštovaizdžio tyrimų programos. Ekologinio principo taikymas žemės išteklių apskaitai. Landšafto politika Europos sąjungoje. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B003B410, Biologiniai ištekliai ( Biological Recourses ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 6 kol.-50 %; 8 lab.-25 %; 3 egz.-25 %), dien., rud., baz., liet.
Gamtos ištekliai. Biologinių išteklių istorinė raida, genezė. Fitomasė, zoomasė, biomasė.Biogeninių elementų apytaka gamtoje. Ekosistemų produktyvumas. Biologinių išteklių pasiskirstymas laike ir erdvėje. Sąlygiškai pastovių išteklių naudojimas. Biologinių atsikuriančių išteklių naudojimas. Miškas – pagrindinis neigiamų antropogeninių procesų stabilizatorius. Naudojimo ir apsaugos problemos. Biologinių išteklių naudojimą sąlygojantys veiksniai. Augalijos organinės medžiagos poveikis pelkėdarai, dirvodarai, hidrologiniam režimui. Biologinių išteklių maudojimo mąstai ir poveikis gamtinei aplinkai. Biologinių išteklių rekultivacijos galimybės. Biologiniai ištekliai žmonijos egzistavimo pagrindas ir jos vystymąsi limituojantis faktorius. Pasauliniai maisto ištekliai. Biologinių išteklių apsauga. Saugomos teritorijos. Raudonoji knyga. Biologinė įvairovė kaip išteklius. Biologinių išteklių naudojimą, gausinimą, rekultivaciją ir apsaugą reglamentuojantys teisiniai aktai. Atsakingas (-a) VENCKUS Zenonas

B004B277, Augalų sistematika ( Plant systematics ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (48T, 16P, 32L, 144S: 6 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-20 %; 16 lab.-50 %; 1 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 6.0 kr (24T, 8P, 16L, 192S: 16 kont.-30 %; 16 lab.-40 %; 2 ref.-10 %; 4 egz.-20 %), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Augalų morfologijos,sistematikos ir fitogeografijos objektas, uždaviniai, metodai. Augalų evoliucija ir įvairovė. Eukariotiniai dumbliai. Kerpsamanės, ilvaisainės, lapsamanės. Induočių augalų sandara. Pataisūnai, papartūnai, asiūklūnai. Sėklinių augalų požymiai. Plikasėklių klasių lyginamoji charakteristika. Gaubtasėkliai: sandaros bruožai, įvairovė, adaptacijos, plėtotės ciklas. Magnolijažiedžių, vėdrynažiedžių, gvazdikažiedžių, hamameliažiedžių, dilenijažiedžių, erškėčiažiedžių, notreliažiedžių, astražiedžių, dumbliažiedžių, lelijažiedžių poklasių pagrindinės evoliucijos eilės ir svarbiausios šeimos. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B004B283, Biochemija ( Biochemistry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 1 kol.-20 %; 4 lab.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Gyvųjų organizmų sandara. Ląstelė. Baltymai, lipidai, angliavandeniai, mineraliniai elementai. Jų struktūra, savybės, reikšmė. Hormonai, vitaminai, fermentai. Medžiagų ir energijos apykaita. Nukleino rūgštys. Genetinės informacijos perdavimas. Genų inžinerijos pradmenys. Atsakingas (-a) VIRŠILAS Rolandas

B004B295, Gamtonaudos ekonomika ( Nature Use Economics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 2 kol.-30 %; 1 ref.-5 %; 2 egz.-8 %), dien., rud., baz., liet.
Aplinkos apsaugos politika. Lietuvos įsijungimo į Europos Sąjungą ekonominės problemos. Aplinkosaugos ekonominio finansinio mechanizmo formavimas. Aplinkosaugos įrenginių parinkimo palyginimas ir vertinimas. Aplinkosaugos priemonių savikainos nustatymas. Mokesčių sistema. Nuostolių, padarytų gamtai, teršiant vandenį, orą, dirvožemį ir kt. skaičiavimai. Sankcijų už aplinkos teršimą nustatymas. Aplinkosaugos įmonių ir organizacijų apskaita ir atsiskaitomybė. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B004B334, Ekonominė botanika ( Economic Botany ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kol.-60 %; 1 egz.-40 %), dien., vak., neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Augalų svarba žmogui ir gamtai. Naudingų augalų kilmė, paplitimas, cheminė augalų sudėtis. Javai. Svarbiausi maisto produltai – grūdai. Ankštiniai javai: baltymų šaltinis. Retesni uoginiai ir vaisiniai augalai. Vaistiniai ir aromatiniai augalai. Prieskoniniai augalai. Pluoštiniai ir techniniai augalai. Aliejiniai augalai. Medingieji augalai. Riešutiniai augalai. Naudingi tropiniai augalai: prieskoniniai ir vaisiniai augalai. Tonizuojantys augalai. Atsakingas (-a) MIKALIŪNAITĖ Rita

B005B278, Gyvūnų sistematika ( Animal systematics ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (48T, 16P, 32L, 144S: 6 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-20 %; 16 lab.-50 %; 4 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (24T, 8P, 16L, 192S: 16 grup.n.d.-30 %; 16 lab.-40 %; 2 ref.-10 %; 4 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Zoologijos objektas. Bestuburių gyvūnų filogenezės bruožai. Sarkodinių, žiuželinių, sporagyvių, knidosporidijų, mikrosporidijų ir blakstienuotųjų tipai. Daugialąsčiai – pinčių, duobagyvių, šukuočių tipai. Dvišalės simetrijos gyvūnai, jų morfologija, anatomija, sistematika, ekologijos bruožai. Ūkinė, medicininė ir veterinarinė reikšmė. Nariuotakojų, moliuskų, samangyvių, pečiakojų, nepilnachordžių ir dygiaodžių tipai. Bendra chordinių tipo charakteristika, jų padėtis gyvūnų sistemoje ir ryšiai su bestuburiais gyvūnais. Anamnijai – apskritažiomeniai, kremzlinės ir kaulinės žuvys, varliagyviai. Amnijotai – roplių, paukščių ir žinduolių klasės. Pagrindinės amnijotų aromorfozės. Gyvūnų geografinio paplitimo ypatumai. Atsakingas (-a) doc. BUDRYS Rimantas

B100B287, Evoliucijos teorija ( Theory of evoliution ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 2 kol.-25 %; 7 grup.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., angl.
Trumpa evoliucijos mokslo istorija. Evoliucijos procesas populiacijose ir rūšyse: genetinio kintamumo šaltiniai, populiacijos struktūra ir genų dreifas. Natūrali atranka ir adaptacija. Natūralios atrankos teorija. Dirbtinė atranka. Rūšies kriterijai. Kova už būvį ir eliminacija. Forma ir funkcija. Sąveikos tarp rūšių evoliucija. Elgesio evoliucija. Genų sistemų ir molekulinė evoliucija. Makroevoliucija. Ontogenezės evoliucija. Evoliucija ir biologinė įvairovė. Pagrindinės evoliucijos kryptys (arogenezė, alogenezė, katogenezė). Filogenezės dėsningumai. Kitos evoliucijos teorijos. Antropogenezė. Atsakingas (-a) TRAKIMAS Giedrius

B120B291, Aplinkos teisė ( Environmental law ) – vedimo forma 1 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 2 kol.-30 %; 8 grup.n.d.-15 %; 1 ref.-5 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Teisinės aplinkos apsaugos objektas. Pagrindinių Lietuvoje galiojančių juridinių aktų analizė, jų ryšys su kitose Europos šalyse ir pasaulyje aplinkos naudojimą reglamentuojančiais statymais bei tarptautinėmis konvencijomis. Teisinė aplinkos apsaugos statymų laikymosi kontrolė. Aplinkos monitoringo sistema. Ekologinė ekspertizė. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B200B276, Citologija ( Cell biology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 2 kol.-25 %; 8 ind.n.d.-25 %; 8 lab.-25 %; 2 egz.-25 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 8P, 8L, 96S: 4 kol.-30 %; 8 lab.-30 %; 2 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet., rusų
Prokariotų ir eukariotų ląstelės sandara. Ląstelės tyrimo metodai. Mikroskopijos raida. Citoplazma, branduolys, membranos ir kiti organoidai. Medžiagų mainai. Chromosomos, jų dažymas. Ląstelės dalijimąsis, ląstelės ciklas. Mitozės tipai. Mejozė. Poliploidija. Ontogenezė, ląstelių diferianciacija, audiniai. Žmogaus ir gyvūnų gametogenezė. Ląstelių in vitro kultūros, ląstelių suspensijos, protoplastai. Branduolio transplantacija. Atsakingas (-a) PAŠAKINSKIENĖ Izolda

B200B427, Citologija ir mikrodauginimas ( Cytology and microreproduction ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 32P, 16L, 96S: 6 kol.-10 %; 16 grup.n.d.-20 %; 16 lab.-30 %; 4 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Modulio tikslas: supažindinti studntus su morfofiziologinėmis ląstelės struktūrų ypatybėmis ir suteikti žinių apie augalų bei jų dalių kultivavimą in vitro. Modulio uždaviniai: išnagrinėti ląstelės struktūras ir jų sąveiką molekulinės biologijos žinių pagrindu; suteikti bazinių žinių apie augalų mikrodauginimo ypatumus; laboratorinių darbų metu išmokyti studentus kultivavimo in vitro technikos. Modulio turinys: Mikrovegetatyvinio dauginimo principai. Mitybinių terpių gamyba. Kultivavimo režimai. Ląstelių suspensijų ir audinių kultūros. Protoplastų suliejimo ypatybės. In vitro sistemos stabilizavimas. Kritinė masė. Ląstelių diferenciacija. Histogenezė. Somatinė embriogenezė. Fitohormonų vaidmuo regeneracijos procesams. Lyties determinacija. Citologiniai citogenetiniai ląstelių ir audinių tyrimai. Audinių kultūrų panaudojimas mokslo ir praktiniams tikslams. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

B220B286, Genetika ( Genetics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kol.-60 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., pranc., rusų
Genai ir chromosomos. DNR ir chromosomos. Pagrindiniai paveldėjimo dėsningumai, Mendelio dėsniai. Nepriklausomas požymių paveldėjimas. Genų sukibimas, sąveika. Paveldimumas ir aplinka. Kintamumas. Kombinacinis ir mutacinis kintamumas, indikuota mutagenezė. Fenotipas ir genotipinis kintamumas. Paveldamumo kintamumo homologinės eilės. Popiliacinė genetika. Rūšies genetika, gamtinė atranka. Tolimoji hibridizacija. Augalų apsidulkinimo ir dauginimosi vairovė, savidulka, kryžmadulka. Selekcijos metodiniai pagrindai. Augalų ir gyvūnų domestikavimas. Genų inžinerija. Atsakingas (-a) PAŠAKINSKIENĖ Izolda

B230B220, Mikrobiologija ( Microbiology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (20T, 20P, 80S: 1 kol.-20 %; 16 lab.-50 %; 1 egz.-30 %), dien., vak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 5.0 kr (32T, 16P, 32L, 120S: 1 kol.-20 %; 16 lab.-50 %; 1 egz.-30 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet.
Mikrobiologijos istorija. Mikroorganizmų morfologija, sistematika ir klasifikacija. Dumbliai. Pirmuonys. Grybai. Pelėsiai. Mielės. Virusai ir fagai. Mikrobų mityba. Rūgimas. Amonifikavimas. Nitrifikavimas. Biologinis azoto fiksavimas. Antibiotikai. Rizosfera. Mikorizė. Maisto produktų mikrobiologija. Mikroorganizmai ir dirvožemio derlingumas. Bakterinės trąšos. Mikroorganizmai ir pediontai. Mikroorganizmai ir žmonių bei gyvūnų sveikata. Mikrobiologinė technika. Mikrobų mitybos tyrimai. Oro, vandens ir dirvožemio mikrofloros tyrimai. Maisto produktų bei pašarų kokybė ir mikroflora. Higiena, patalpų dezinfekcija. Atsakingas (-a) SVIRSKIS Antanas

B230B387, Mikrobiologija ( Microbiology ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 16P, 32L, 120S: 4 kol.-25 %; 8 ind.n.d.-10 %; 16 lab.-40 %; 2 egz.-25 %), dien., rud., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 5.0 kr (16T, 8P, 16L, 160S: 8 kont.-20 %; 8 lab.-25 %; 2 ref.-25 %; 2 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet., angl., rusų
Mikrobiologijos istorija, objektas ir uždaviniai. Virusai. Bakterijos. Gleivūnai. Grybai. Dumbliai. Pirmuonys. Mkroorganizmų morfologija, sistematika, dauginimasis, mityba, jų paplitimas. Amino rūgščių, vitaminų, augimo reguliatorių, antibiotikų ir fermentų sintezė. Vandens, oro ir dirvožemio mikroflora. Pašarų, maisto ir žaliavų mikrobiologija. Atsakingas (-a) DABKEVIČIUS Zenonas

B230B424, Mikrobiologija ir mikologija ( Microbiology and mycology ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 16P, 32L, 120S: 6 kol.-20 %; 16 lab.-50 %; 5 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas: supažindinti su mikrobiologijos ir mikologijos objektais, su pagrindinėmis mikrobiologinėmis analizėmis ir procesais. Modulio uždaviniai: suteikti bazinių apie mikroorganizmus, grybus, jų vystymosi ypatumus, bakterijų, grybų sistematikos principus, patogeninių mikroorganizmų plitimą, daromą žalą. Modulio turinys: Bakterijų morfologija, sistematika, paplitimas, reikšmė gamtoje. Virusų morfologija, dauginimasis, auginimas. Bendri mikologijos aspektai. Grybo ląstelės sandara. Saprotrofiniai, parazitiniai, patogeniniai grybai. Mikorizė. Dauginimasis: vegetatyvinis, nelytinis, lytinis. Grybų sistematikos principai. Grybų Protista karalystės atstovai. grybų Fungi karalystės atstovai. dumblių biologija, dauginimasis, paplitimas. kerpės, jų sandara, mityba, dauginimasis. Pirmuonys: pagrindinės žinios apie jų morfologiją, sistematiką, paplitimą gamtoje. Patogeninių organizmų daroma žala, diagnostika, kontrolė. Atsakingas (-a) prof. DABKEVIČIUS Z.

B260B288, Hidrobiologija ( Hydrobiology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 1 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Hidrologijos objektas ir uždaviniai. Ryšys su kitais biologijos mokslais. Hidrologijos mokslo raida Lietuvoje. Hidrosferos sąvoka. Fizinės-cheminės hidrobiontų egziztavimo sąlygos. Vandens baseinų vairovė ir gyvybė juose. Pasaulinis vandenynas, kontinentiniai ir požeminiai vandens baseinai. Hidrobiontų klasifikacija. Planktonas, nektonas, bentosas, perifitonas, neistonas, pleistonas. Vandens gyvūnų mityba, druskų apykaita, kvėpavimas, augimas, veisimosi ypatybės. Hidrobiontų populiacijos, biocenozės. Ekosistemos ir jų produktyvumas. Vandens baseinų užterštumo problemos. Hidrobiologinių tyrimų metodika ir vandens baseinų hidrobiologinė charakteristika. Šaltiniai, upės, ežerai,dirbtiniai vandens telkiniai. Kuršių marios ir Baltijos jūra. Reliktinė vandens fauna. Vandens gyvūnų aklimatizacija Lietuvoje. I.Gasiūno ir A. Grigelio darbai. Vandens faunos ir floros tyrinėjimas hidrobiologinių eksursijų metu. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B270B390, Augalų ekologija ( Plant ecology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 5 ind.n.d.-60 %; 3 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16P, 96S: 5 kont.-50 %; 2 ref.-30 %; 3 egz.-20 %), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Augalų ekologijos tyrimų objektas. Šviesos, temperatūros, vandens, oro ir dirvožemio sudėties, reljefo, biotinių veiksnių įtaka augalams, antropogeninis poveikis augmenijai. Gyvenimo formos. Augalų populiacijų biologija. augalų bendrijų ekologija. Augalų populiacijų ir bendrijų tyrimo metodai. Rūšių įvairovė. Populiacijų ir bendrijų erdvinė struktūra, sukcesijos modeliai, ryšio su aplinka įvertinimas. Augalų ekologinė niša. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B270P157, Ekologijos pagrindai ( Fundamentals of Ecology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 egz.-100 %), dien., vak., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Ekologijos mokslo samprata ir jo struktūra. Ekosistema ir ekologinių veiksnių klasifikacija. Medžiagų ir energijos apytakos suvokimas. Bendrijų ekologija. Trofinės grandys. Globalinės ekologijos supratimas. Žmogus biosferoje ir jo aplinka. Aplinkos komponentai. Augalijos vieta ir reikšmė biosferoje. Miškai ir jų ekologija. Gyvūnijos reikšmė. Saugomos teritorijos ir objektai. Poveikio aplinkai vertinimas. Aplinkos monitoringo supratimas. Kraštovaizdis ir ekologinė etika. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B290B215, Augalų biologija ( Biology of plants ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 2 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Augalinių organizmų ląstelės, audiniai ir organai. Biocheminiai ir fiziologiniai procesai augaluose. Augalų evoliucija. Organizmų klasifikavimas. Lytinis dauginimasis. Diploidijos raida. Bakterijos. Genetinė rekombinacija. Grybai. Kerpės. Dumbliai. Samanos. Sporiniai induočiai. Plikasėkliai. Gaubtasėkliai. Pagrindinių augalų skyrių biologija, evoliucija, ekologija, apsauga ir biotechnologija. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B290B284, Lauko praktika (mikologijos, botanikos, zoologijos) ( Field Practice ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (160S: 12 lab.-60 %; 6 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (160S: 12 kont.-60 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet., rusų
Praktika atliekama išklausius mikrobiologijos (su mikologijos pagrindais), augalų sistematikos ir paskaitų ciklus, taip pat atlikus laboratorinius darbus. Praktikos metu studentai susipažįsta su pagrindinėmis Lietuvos grybų, dumblių, archegoninių ir gaubtasėklių augalų sistematinėmis grupėmis, išmoksta apibūdinti rūšis ir renka individualias kolekcijas. Praktikos metu studentai susipažįsta su pagrindinėmis Lietuvos bestuburių faunos grupėmis, biologija bei tyrimų metodais, išmoksta apibūdinti gyvūnus, suvokia svarbiausius bestuburių tyrimų metodų principus. Studentai stebi, įvairiais būdais gaudo vandens ir sausumos stuburinius gyvūnus, juos aprašinėja, mokosi gamtoje rasti ir pažinti įvairius stuburinius gyvūnus bei jų gyvybinės veiklos pėdsakus. Praktikos metu studentai dėstomąją medžiagą įsisavina mokomųjų ekskursijų, pratybų bei seminarų metu, savarankiškai rinkdami medžiagą ir rengdami referatus pagal individualias užduotis. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B290B411, Flora ir augalija ( Flora and vegetation ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 3 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Lietuvos botaninis geografinis padalijimas. Lietuvos floros sudėtis, sistematika, bendrijų klasifikacija. Svarbiausieji miško, pievų, pelkių, smėlynų, vandens telkinių floros ir augalijos bruožai. Pasaulio augalijos zonų (tropinių miškų, nemiškingų stepių ir dykumų, vidutinio klimato, miškų, nemiškingos poliarinės) floros ir augalijos ypatumai. Saugomų teritorijų tinklas. Raudonoji knyga. Augalijos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Tarptautinės konvencijos. Atsakingas (-a) VENCKUS Zenonas

B300B300, Aerobiologija ( Aerobiology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 32P, 56S: 1 kol.-20 %; 4 kont.-30 %; 2 grup.n.d.-20 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., pranc., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 egz.-100 %), dien., rud., baz., liet., pranc.
Alergogeniškų ore esančių dalelių poveikis žmogaus sveikatai, gyvenimo būdui ir ekonomikai. Ore pakibusių biologinių ir nebiologinės kilmės dalelių pavyzdžių rinkimo ir tyrimo metodai, techninė ranga. Žiedadulkių ir kitų dalelių alergenų molekulinė biologija. Alergogeniški taksonai. Regioniniai žiedadulkių ir sporų kalendoriai. Respiratorinės alerginės ligos. Oro aerozolių cheminė sudėtis. Fiziniai ir cheminiai bioaerozolių susidarymo, pavyzdžių ėmimo ir analizės aspektai. Mikroorganizmų pernešimas iš vandens į oro aplinką. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

B310B222, Augalų vystymosi fiziologija ( Plant development physiology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32P, 48S: 0 kol.-20 %; 0 kont.-20 %; 0 lab.-10 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 0 kol.-20 %; 0 kont.-20 %; 0 lab.-10 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Augalų augimo ir vystymosi dėsningumai. Ontogenetinis augalo vystymasis. Ontogenezės periodai. Organogenezės etapai. Augimo reguliatorių ir trofinių medžiagų taka ontogenezei. Žydėjimo reguliavimo sistemos. Augalų lyties formavimasis. Augalų ontogenezės žinių taikymas praktikoje. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

B310B282, Augalų fiziologija ( Plant Physiology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 kol.-20 %; 8 lab.-50 %; 1 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Augalo ląstelės fiziologija.Fiziologinė – biocheminė augalų evoliucija. Fotosintezė. A. Sniadeckio teorija apie fotosintezės ir disimiliacijos esmę. Dabartinis kvėpavimo procesų supratimas. Augalų vandens apykaita. Mineralinė mityba. Heterotrofinė mityba. Augalų dauginimosi ir augimo fiziologija. Ląstelinių struktūrų biogenezė ir augalo ląstelės ontogenezė. Augalų judesiai. Augalų atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B320B217, Gyvūnų ekologija ( Animal Ecology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 1 kol.-20 %; 4 kont.-20 %; 2 grup.n.d.-20 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., angl.
Gyvūnų ekologijos sąvoka. Individas, populiacija. Populiacijų dydžio reguliavimas. Bestuburių pagrindinių grupių ekologinė apžvalga. stuburinių pagrindinių grupių ekologinė apžvalga. Stuburinių pagrindinių grupių ekologinė apžvalga. Gyvenimo strategijos įvairovė. Biologinė bendrija. Bendrijų kaita. ekosistema. Gyvūnų reikšmė ekosistemose ir žmogaus gyvenimui – mokslui, menui, kultūrai, praktinėms reikmėms. Gyvūnų įvairovės išsaugojimo ir panaudojimo problemos. Bestuburių ir stuburinių gyvūnų svarbiausių grupių anatomija bei morfologija. Atsakingas (-a) TRAKIMAS Giedrius

B320B218, Biologijos lauko praktika ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (120S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., vak., rud., pav., baz., liet.
Ekspedicijų taisyklės ir lauko tyrimų metodai. Augalų dalys ir formos. Miškų, pelkių, pievų, vandens, smėlynų ir kt. biotopai. Biotopų, rūšių vairovės ir bendrijų inventorizavimo bei identifikavimo metodai. Antropogeninės takos vertinimas. Saugomų teoritorijų bei ekoturizmo veikla. Svarbiausios bestuburių ir stuburinių gyvūnų rūšys vairiuose biotopuose, jų aptikimo ir gaudymo būdai. Gyvūnų veiklos pėdsakai gamtoje. Sezoninio paros aktyvumo kitimo ritmai. Kenkėjai ir ligų platintojai. Atsakingas (-a) BUDRYS Rimantas

B360B280, Fiziologija ( Physiology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 2 kol.-25 %; 7 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 8P, 8L, 96S: 1 kol.-15 %; 7 lab.-20 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 2 kol.-25 %; 7 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Fiziologijos mokslas, jo uždaviniai, tyrimo metodai ir kryptys. Fiziologijos mokslo istorija, jo raida Lietuvoje. Nervinės ir humoralinės reguliacijos procesai. Autotrofinė ir heterotrofinė mityba. Vandens ir elektrolitų balanso reguliavimas. Neorganinių ir organinių medžiagų apykaita ir perneša. Šalinimas. Kvėpavimas ir rūgimas. Energetinis balansas ir aplinkos įtaka jam. Bendroji ir specialioji sensorinė fiziologija. Raumenų fiziologija. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

B390B426, Herbologija ir piktžolėtumo kontrolė ( Herbology and weed control ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 4 kol.-30 %; 5 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas: Suteikti bazinių herbologijos žinių, būtinų studijuojant kitus specialybės dalykus, vykdant gamybines užduotis ir mokslinius tyrimus. Modulio uždaviniai: pažinti piktžolių įvairovę, jų klasifikavimo principus, reikšmingiausias piktžolių grupes; išmokti taikyti veiksmingiausias piktžolėtumo kontrolės priemones skirtingose žemės ūkio ir kitose naudmenose. Modulio turinys: Herbologijos definicija, jos uždaviniai ir vieta biomedicinos mokslų sistemoje. Ekonominė piktžolių reikšmė. Piktžolių klasifikavimo principai. Segetalinės ir ruderalinės piktžolės. Morfologinė – biologinė piktžolių klasifikacija. Parazitinės, pusiau parazitinės ir neparazitinės piktžolės. Trumpaamžės ir daugiametės piktžolės. Dažniau paplitusios ir žalingesnės atskirų trumpaamžių piktžolių grupių atstovės. Dvimetės piktžožės. Daugiamečių piktžolių įvairovė. Karantininės piktžolės. Piktžolių botaninė klasifikacija. Vienaskiltės ir dviskiltės piktžolės. Naudingosios piktžolių savybės. Piktžolių prisitaikymas ir išlikimas aplinkoje. Žemės naudmenų piktžolėtumo kontrolės būdai. Prevencinės apsaugos ir stebėjimo priemonės. Piktžolėtumo mažinimas panaudojant skirtingus jų naikinimo būdus. Herbicidų savybės, įvairovė ir efektyvaus panaudojimo sąlygos. Herbicidų purškimo technologija ir darbo sauga jų naudojimo metu. Piktžolėtumo apskaita ir fiksavimas. Atsakingas (-a) prof. GALVYDIS J.

B410B294, Dirvotyra ir ekologinė žemdirbystė ( Soil science and ecological agriculture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 kol.-20 %; 8 lab.-40 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Ekosistema. Agroekologija. Žemės ūkio vieta natūraliame gamtiniame procese. Dirvožemiai: jų susidarymas, tipai, reikšmė, erozija. Dirvožemių rūgštingumas ir kalkinimas. Dirvožemio mineralinės ir organinės medžiagos. Žemdirbystės sistemos, sėjomainos, agrotechnika ir jų reikšmė dirvožemio tausojimui. Geros žemdirbystės kodeksas. Žalienų reikšmė dirvodarai. Racionalus vairių dirvožemių panaudojimas. Dirvožemių mechaninė sudėtis, pH, organinės ir mineralinės sudėties analizė. Monolitų paėmimas. Atsakingas (-a) SVIRSKIS Antanas

B430B290, Rekreacija ( Recreation ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Reakreacija ir laisvalaikis. Rekreacijos reikšmė. Rekreacijos teorinio organizavimo sistema. Rekreaciniai kraštotvarkos principai. Rekreaciniai gamtos ištekliai, jų įvertinimas ir naudojimas. Poilsiautojų įtaka gamtos ekosistemoms. Organizacinių – ūkinių priemonių sistema rekreacinėms teritorijoms. Kelių ir įtakų tinklo bei poilsiaviečių rengimas. Miško erdvinės struktūros ir rūšinės sudėties optimizavimas. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B430B307, Miškininkystė ( Silviculture ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Miškų ūkio organizavimo principai ir miškininkystės uždaviniai. Miško genetika, selekcija ir sėklininkystė. Miško atkūrimo būdai. Savaiminis miško atžėlimas ir jo skatinimo priemonės. Dirbtinis miško želdinimas. Ugdymo kirtimai. Pagrindiniai kirtimai. Daugiatikslis miško naudojimas. Miškų apsauga. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B430B308, Medžioklėtyra ( Game Management ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Medžioklėtyra, jos raida. Medžiojamieji gyvūnai, jų gyvenamoji aplinka, jos tvarkymas, ganyklos ir pašarai, populiacijos, jų funkcionavimas ir valdymas. Miškų ir žemės ūkio priemonių reikšmė medžiojamiems gyvūnams. Medžiojamųjų gyvūnų ir jų sąveikos su gyvenamąja aplinka tyrimai. Medžioklės formos, sistemos, būdai, metodai. Medžioklės etika ir tradicijos. Medžioklės priemonės. Saugus elgesys medžioklėje. Atsakingas (-a) doc. BUDRYS Rimantas

B432B310, Dendrologija ( Dendrology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 16P, 32L, 96S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Dendrologijos mokslo vystymosi ir sumedėjusių augalų introdukcijos Lietuvoje istorija. Sumedėjusių augalų morfologija, augimo formos. Plikasėklių sumedėjusių augalų klasifikacija ir charakteringi požymiai. Gaubtasėklių sumedėjusių augalų klasifikacija ir charakteringi požymiai. Svarbesnių sumedėjusių augalų paplitimas, ūkinė vertė ir panaudojimas. Želdynų klasifikacija, struktūra ir želdinių reikšmė. Dekoratyvinių želdinių asortimentas, įveisimas, priežiūra ir apsauga. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B432B311, Žalioji architektūra ( Green architecture ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų
Žaliųjų želdinių estetinė, sanitarinė reikšmė. Želdinių tipai. Kaimo kraštovaizdžio išsaugojimas. Parkų, sodų, skverų, kitų želdinių paskirtis. Gazonai ir gėlynai. Želdinamoji medžiaga, dekoratyvinės savybės. Želdinių komponavimas. Miesto ir kaimo želdinių planavimas. Mokyklos aplinkos suplanavimas, takų įrengimas, dirvožemio paruošimas ir apželdinimas. Želdinimo projekto parengimas ir įgyvendinimas. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B434B423, Agrotechnika ir agrochemija ( Agricultural engineering and agrochemistry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 2 kol.-25 %; 7 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Modulio tikslas: suteikti bazinių žinių apie žemės dirbimo ir tręšimo sistemas, žemės ūkio kultūrų agrotechniką. Modulio uždaviniai: supažindinti su bendrosios agrotechnikos komponentais, žemės ūkio kultūrų biologinėmis savybėmis, jų vystymosi ir mitybos ypatumais, dirvožemio ir tręšimo įtaka augalams; įgyti praktinių žinių apie trąšas, jų rūšis pagal kilmę, veikliąją medžiagą, tręšimo būdus. Modulio turinys: Agrotechnika ir agrochemija kaip mokslai. Dirvožemis – ypatingas darinys – savarankiškas gamtos kūnas. Dirvožemis, biosfera, žmogaus. Bendroji agrotechnika (teritorijos organizavimas, žemės dirbimas, tręšimas, sodinamoji medžiaga, sėkla ir sėja, priežiūra). Kultūrų biologinės savybės, jų agrotechnika. Augalų vystymasis ir mityba priklausomai nuo dirvožemio ir tręšimo. Dirvožemio savybės ir trašų vaidmuo. Organinės, mineralinės, bakterinės trąšos. Dirvų kalkinimas. Trašų panaudojimo sistemos. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

B700B008, Aplinkosaugos politika ( Environmental Protection ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kol.-10 %; 3 egz.-90 %), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 2 kol.-10 %; 3 egz.-90 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Aplinkos apsaugos ir politikos objektai, tikslai ir principinės koncepcijos. Aplinkos apsaugos politikos teisinės priemonės: prevencinės, priverčiamosios, reguliuojamosios, monitoringo, vertinimo. Visuomenės dalyvavimo aplinkos valdyme ir informacijos apie aplinką prieinamumo teisės Europoje ir Lietuvoje. Aktyvaus požiūrio į aplinkos apsaugą formavimas. Atsakingas (-a) LEONAVIČIŪTĖ Neda

B700B289, Aplinka ir sveikata ( Environment and Health ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 2 kol.-30 %; 8 grup.n.d.-15 %; 1 ref.-5 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 0 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Žmogus ir aplinka. Aplinkos tarša. Aplinka ir visuomenė. Aplinkos taršos šaltiniai. Taršos šaltinių klasifikacija. Savivala gamtoje. Aplinkos apsaugos aspektai. Aplinkos užterštumo veiksniai. Biosferos komponentai ir jų apsauga. Žmogus – aplinka – sveikata. Aplinkos medicinos samprata. Atmosferos oro tarša ir gyventojų sveikata. Vanduo ir sveikata. Dirvožemis ir sveikata. Lietuvos aplinkos tarša radionuklidais. Endeminės ligos ir jų profilaktika. Klimatas ir sveikata. Darbas, jo aplinka ir sveikata. Mityba – aplinka – sveikata. Lietuvos gyventojų sveikatos problemos, ligų rizikos veiksniai. Atsakingas (-a) LAMANAUSKAS Vincentas

B700B299, Fizikinė ir techninė aplinkos tarša ( Psysical and Technical Pollution of the Environment ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 4 kont.-30 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Elektromagnetinė spinduliuotė. Nejonizuojanti, jonizuojanti spinduliuotė ir jų poveikis žmogui. Radiacinė tarša. Apsauga nuo jonizuojančios spinduliuotės. Triukšmas, jo parametrai ir poveikis žmogui. Vibracija. Apsauga nuo triukšmo ir vibracijos patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje. Apsauga nuo infragarso, šviesos spinduliavimo ir šiluminės taršos. Atsakingas (-a) LAMANAUSKAS Vincentas

B700B393, Aplinkos ir sveikatos praktika ( ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 16 lab.-90 %; 3 egz.-10 %), dien., rud., pav., baz., pranc., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kont.-20 %; 16 lab.-70 %; 2 egz.-10 %), neak., rud., pav., baz., pranc.
Ekologinės genetikos, mikrobiologijos, mitybos bei kiti aplinkos ir visuomenės sveikatos klausimai. Atsakingas (-a) doc. VAITKEVIČIUS Jūra Vladas

P004B399, Biochemija ( Biochemistry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 16L, 72S: 2 kol.-25 %; 7 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 8P, 8L, 96S: 1 kol.-15 %; 7 lab.-20 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Biochemijos mokslas, jo uždaviniai. Biochemijos raida pasaulyje ir Lietuvoje. Ląstelės struktūriniai komponentai ir juose vykstantys cheminiai procesai. Amino rūgštys, jų savybės. Globuliniai ir fibriliniai baltymai, fermentai. Vitaminai ir mikroelementai. Hormonai. Angliavandeniai: Struktūra ir biologinės funkcijos. Lipidai. ir membranos. ATF ir ląstelės bionergetika. Glikolizė. Oksidacinis fosforilinimas. Biosintezė ir metabolizmas. Antrinės kilmės medžiagos. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

P305B005, Aplinkos chemija ( Environmental Chemistry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (24T, 24L, 72S: 1 kont.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-20 %; 1 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet.
Biosferos komponentai. Aplinkos kokybės vertinimas, normos. Aplinkos komponentų kokybės tyrimai. Cheminės reakcijos, vykstančios aplinkoje. Cheminė kinematika. Natūralios ir antropogeninės kilmės medžiagos aplinkoje, jų klasifikavimas. Aplinkoje esančių medžiagų kitimo fizikinis-cheminis mechanizmas ir biologinių faktorių įtaka. Taršos šaltiniai ir jų inventorizavimas bei emisijų tyrimo metodai. Poveikio aplinkai vertinimo principai. Atsakingas (-a) doc. TRIČYS Vaclovas

P305B301, Fiziniai, cheminiai ir kiti aplinkos tyrimo metodai ( Physical, chemical and others research methods of the enviro ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 egz.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Aplinkos taršos šaltiniai, jų klasifikacija. Aplinkos užterštumo veiksniai. Didžiausia leistina tarša. Teršalų koncentracijos ore nustatymo metodai. Paviršinio vandens kokybės tyrimai. Kenksmingų medžiagų nutekamuosiuose vandenyse nustatymo būdai. Dirvožemio užterštumo vertinimas. Žemės gelmių tyrimo metodai. Biologinių sistemų panaudojimas užterštumui testuoti. Alternatyvūs aplinkos tyrimo metodai. Atsakingas (-a) doc. VILKONIS Kęstutis Kazimieras

P470B296, Atliekų tvarkymas ( Waste Management ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 32P, 16L, 96S: 1 kont.-10 %; 2 ref.-20 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Atliekų klasifikavimas ir nomenklatūra. Kietųjų atliekų šaltiniai, savybės, transportavimas. Atliekų rūšiavimas. Naudingų komponentų išskyrimas iš kietųjų atliekų. Atliekų deponavimas, perdirbimas ir nukenksminimas. Pavojingų atliekų nukenksminimas. Kanalizacinio dumblo apdorojimo sistemos. Skystųjų atliekų nukenksminimas. Atsakingas (-a) RADZEVIČIENĖ Skaidrė

P470B302, Pelkėtyra ( Wetlands Management ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 1 kol.-20 %; 4 kont.-30 %; 2 grup.n.d.-20 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 egz.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Pelkių tipai ir jų paplitimas Žemėje. Pelkių (šlapynių) hidrologija. Pelkių biogeochemija. Biologinės adaptacijos pelkėse (šlapynėse). Pelkių (šlapynių) ekosistemų raida. Pelkių landšaftai. Atskiri pelkių tipai, jų paplitimas, geomorfologija, hidtologija, chemija, ekosistemų struktūra. Pelkių vertybės ir jų vertinimas. Pelkių naudojimas ir apsauga. Dirbtinės pelkės; pažeistų ekosistemų rekonstrukcija ir valdymas. Pasaulio pelkių klasifikacija ir inventorizacija. Atsakingas (-a) ŠAULIENĖ Ingrida

P470B305, Geologijos ir hidrogeologijos pagrindai ( Basics of geology and hidrogeology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 5 kont.-10 %; 1 ind.n.d.-10 %; 1 kurs.p.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 8P, 8L, 128S: 1 kurs.p.-50 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet., rusų
Modulio tikslai ir uždaviniai: ugdyti poreikį geriau pažinti gamtą; mokyti savarankiškai gilintis į gamtosaugos problemas, pritaikant įgytus praktinius įgūdžius; supažindinti studentus su geologijos mokslo tyrimo objektu, raidos istorija, ryšiais su kitais gamtos mokslais išdėstyti bendrosios geologijos, hidrogeologijos, stratigrafijos, mineralogijos, tektonikos pagrindus; supažindinti su šiuolaikiniais geologiniais procesais, požemio apsaugos pagrindiniais aspektais. Modulio turinys. Įvadas. Žemės sandara ir raidos istorija (geochronologinė lentelė). Šiuolaikiniai geologiniai procesai. Mineralogijos, petrografijos, stratigrafijos, tektonikos pagrindai. geomorfologija ir kvartero geologija. Lietuvos naudingosios iškasenos. Hidrogeologija. Požeminio vandens kilmė, susidarymo sąlygos. Kolektoriai ir vandensparos. Gruntinis ir tarpsluoksninis požeminis vanduo. Požeminio vandens savybės, cheminė sudėtis, dinamika, zoniškumas. Kaptažiniai įrenginiai. Pabaltijo artezinis baseinas. Vandens kokybė. Aplinkos ir požeminio vandens apsauga Lietuvoje. Atsakingas (-a) VAINORIUS J.

P500B304, Meteorologija ( Meteorology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 5 kont.-10 %; 1 ind.n.d.-10 %; 1 kurs.d.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 8P, 8L, 128S: 1 kurs.p.-50 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet., rusų
Mokslas apie atmosferoje vykstančius fizinius reiškinius ir procesus – meteorologija. Jo ryšiai su kitais mokslais. Atmosferos kilmė, sudėtis ir sandara. Atmosferos šilimas, slėgis, cirkuliacija. Vanduo atmosferoje. Orai ir klimatas. Mikroklimatas. Meteorologinės stotys. Meteorologijoje naudojami prietaisai. Meteorologijos mokslo pasiekimų pritaikymas praktinėje veikloje. Pasaulinė meteorologijos organizacija. Liaudies meteorologija. Kalendorius. Atmosferos apsauga. Kosmoso įsisavinimo pasiekimų panaudojimas meteorologijoje. Atsakingas (-a) VOLODKA Henrikas

P510B306, Fizinė geografija ( Psysical Geography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 5 kont.-10 %; 1 ind.n.d.-10 %; 1 kurs.p.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 8P, 8L, 128S: 1 kurs.p.-50 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Bendrosios fizinės geografijos sąvokos, objektai ir uždaviniai. Žemė ir visata – Saulės sistema, asteroidai, kometos. Galaktika ir metagalaktika. Žemės forma ir dydis. Žemės judėjimas apie aš . Metinis Žemės judėjimas. Bendroji paviršiaus charakteristika. Orientavimasis vietovėje. Planas ir žemėlapis. Žemės sandara, jos sferos. Fizinės Žemės savybės. Vidiniai procesai, keičiantys Žemės paviršių. Hidrosfera. Atmosfera. Biosfera. Atsakingas (-a) VOLODKA Henrikas

P510B392, Saugomų teritorijų praktika ( ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 16 lab.-80 %; 3 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 4 kont.-40 %; 16 lab.-40 %; 3 egz.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Miesto ir krašto planavimo, sociologijos, aplinkos teisės, rekreacijos, miškotyros, medžioklėtyros ir pelkėtyros klausimai. Atsakingas (-a) doc. BUDRYS Rimantas

S120B955, Aplinkosaugos teisė ( Environmental law ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 6 kol.-10 %; 32 grup.n.d.-50 %; 4 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., angl., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16P, 128S: 32 kont.-50 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet., angl.
Valstybės aplinkosauginė funkcija, jos įgyvendinimo kryptys, realizavimo mechanizmas. Teisės ekologizavimas. Aplinkosaugos teisė – savarankiška teisės šaka. Gamtos išteklių nuosavybės teisė. Gamtos išteklių naudojimo teisė. Aplinkos apsaugos valdymo samprata, tikslai, uždaviniai, organizacinė struktūra. Ūkinės veiklos poveikio aplinkai teisiniai pagrindai. Aplinkos monitoringas ir neigiamo poveikio aplinkai ribojimo priemonės. Žemės, Žemės gelmių, vandenų, aplinkos oro, miškų ir kitos augalijos, gyvunijos, saugomų teritorijų ir gamtinių objektų naudojimo ir apsaugos teisinis reguliavimas. Ekologiniai teisės pažeidimai ir ekologinė teisinė atsakomybė. Atsakingas (-a) doc. MOTIEKAITYTĖ Vida

S240B309, Saugomos teritorijos ( Protected Areas ) – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16P, 32L, 96S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Saugomų teritorijų kūrimo, jų sistemos sudarymo principai ir patirtis. Saugomų teritorijų tikslai, funkcijos, savitumai vairiose šalyse. Lietuvos gamtosauginių teritorijų sistema. Gamtinis karkasas. Saugomų teritorijų paskirtis, prioritetai. Ūkininkavimą reglamentuojantys dokumentai. Atsakomybė už saugomų teritorijų nuostatų nesilaikymą. Saugomų teritorijų tarnybų veiklos propagavimas, bendradarbiavimo galimybės ir ryšių panaudojimas ekologiniam ugdymui. Atsakingas (-a) doc. BUDRYS Rimantas

S274B425, Bandymų metodika ( Methodics of experimentations ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-10 %; 3 egz.-90 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas: supažindinti su lauko ir laboratoriniu bandymų metodais bei surinktų duomenų matematinio apdorojimo būdais. Modulio uždaviniai: išmokyti studentus sukauptas teorines žinias panaudoti augalų produktyvumui didinti bei jų derliaus kokybei gerinti, suteikti žinių apie mokslinio eksperimento planavimą ir vykdymą, korektišką fiksuotų duomenų tvarkymą, išmokyti įvertinti surinktų duomenų patikimumą. Modulio turinys: Laboratorinių ir lauko tyrimo metodų ypatumai. Stebėjimai ir apskaitos. Lauko bandymų rūšys. Reikalavimai lauko eksperimentui. Eksperimentų, skirtų įvairių agrotechninių priemonių panaudojimo veiksmingumui nustatyti, naujoms ir introdukuojamoms veislėms įvertinti metodikos būdingieji bruožai. Pagrindiniai bandymų metodikos elementai. Eksperimento planavimas. Bandymų įrengimas ir vykdymas. Bandymų su vaismedžiais bei medžiais ir uogakrūmiais bei krūmais ypatumai. Žolinių dekoratyvinių augalų tyrimų pobūdis. Tyrimo duomenų gavimas, fiksavimas ir apvalinimas. Derliaus apskaita nustatant biologinį derlių bei įvertinant jį balais. Atrankinis derliaus nuėmimas. Daugiamečių augalų matavimai. Pavyzdžių bei mėginių paėmimas eksponavimui ir analizėms. Vidurkių skaičiavimo būdai. Aritmetinis ir svertinis vidurkis. Variacijos koeficientas. Klaidų susidarymo priežastys ir leistinos klaidų ribos. Apytikslės paklaidos skaičiavimas ir bandymo duomenų vertinimas pagal kriterijus t ir F. Bandymo duomenų vertinimas dispersinės analizės metodu. Koreliacijos koeficientas. Gautų duomenų vaizdavimo būdai. Atsakingas (-a) prof. GALVYDIS J.

T270B264, Pramonės nuotekų valymas ( Purification of Industry Leakage ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 4 ind.n.d.-30 %; 0 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Pramonės nuotėkos, jų savybės ir klasifikacija. Nuotėkų teršalų koncentracijos, jų koncentracijos ir debito išlyginimo rezervuarai. Nuotėkų valymo technologinės schemos. Nuotėkų mechaninio, biologinio, fizikinio, cheminio valymo renginių parinkimas ir taikymas. Valymo renginiuose sulaikomo dumblo stabilizavimas, kondicionavimas, sausinimas, deginimas, nukenksminimas. Įrenginių skaičiavimas, eksploatacija. Atsakingas (-a) DAUKŠAS Jonas

T270B265, Miesto ir kaimo vandenys ( Water of cities and countries ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 4 grup.n.d.-20 %; 0 egz.-80 %), dien., pav., baz., liet.
Gamtiniuose vandenyse nykstantieji medžiagų apykaitos procesai. Nuotėkų savybės, priimtuvai, suleidimo gamtinius vandenis sąlygos. Nuotėkų valymo, nuosėdų apdirbimo metodai, schemos. Parengiamojo, skaidrinimo, biologinio, papildomo nuotėkų valymo renginiai. Aktyvusis dumblas, jo savybės, nuotėkų valymas juo. Nuotėkų dumblų (nuosėdų) sudėtis, savybės, apdirbimo būdai. Įrengimų eksploatacija, skaičiavimas. Gyvenviečių, sodybų nuotėkų valymo renginiai. Atsakingas (-a) DAUKŠAS Jonas

T270B266, Atmosferos apsauga ( Protection of atmosphere ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 16L, 96S: 6 kol.-10 %; 16 grup.n.d.-20 %; 4 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 8P, 8L, 128S: 16 kont.-30 %; 8 lab.-30 %; 4 egz.-40 %), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Atmosferos struktūra ir sudėtis. Atmosferos taršos šaltiniai. Atmosferos taršos šaltiniai. Atmosferos priemaišų klasifikacija. Vietinės ir visuotinės atmosferos taršos poveikis aplinka ir žmogui. Sanitarinės zonos. Oro valymo nuo mechaninių ir cheminių teršalų metodai bei įrenginiai. Mechaninių ir cheminių teršalų koncentracijos ore nustatymo metodai. Atmosferos apsaugos teisės aktai ir normatyviniai dokumentai. Atsakingas (-a) KLIMAS Robertas