Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465

© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.

CHEMIJA

Dalyko paskirtis

Vidurinės mokyklos chemijos kursas skirtas nuodugniau pažinti ir suprasti įvairių medžiagų savybes ir jų kitimo dėsningumus, gamtos vieningumą ir dinamišką pusiausvyrą. Mokydamiesi chemijos moksleiviai lengviau suvoks subalansuotosios plėtros idėjų reikšmę išsaugant biosferą ir užtikrinant visuomenės gyvenimo kokybę. Programa, apimdama paskuti-nį vidurinės mokyklos chemijos mokymosi koncentrą, praplečia ir kai kurias chemijos kurso dalis, nagrinėtas ankstesnėse klasėse. Siekiant nuosekliai išdėstyti koncentro temas, pro-gramoje nevengta pakartoti esminių tos chemijos dalies terminų, sąvokų ar net dėsnių. Pagrindinio laiko tam nereikėtų skirti, pakanka moksleiviams juos priminti. Programa tėra orientyras, gairės mokytojams ir moksleiviams, pasirenkantiems XI–XII klasėse konkretų chemijos mokymosi kursą. Chemija yra eksperimentinis mokslas, todėl kokybiniai ir kiekybiniai eksperimentai, cheminių reakcijų tyrimo metodai turėtų tapti integralia tiek bendrojo, tiek išplėstinio chemijos kurso dalimi. Moksleiviai turi plėtoti ir tobulinti saugaus darbo laboratorijoje įgūdžius, išmokti naudotis cheminiais indais ir įranga, įgyti paprasčiausių cheminių eksperimentų planavimo ir atlikimo įgūdžių.
Sparčiai intensyvėjant technologijų plėtrai ypač svarbu, kad moksleiviai įgytų mokslinio darbo įgūdžių ir suvoktų svarbiausius mokslinės mąstysenos principus, gebėtų juos taikyti tiek asmeninėje, tiek profesinėje veikloje. Chemijos mokslo žinios, dėsniai ir tyrimo metodai, nagrinėjami chemijos pamokose, turėtų būti glaudžiai susieti su pagrindiniais gamtos mokslų ir chemijos mokslo metodologijos klausimais bei problemomis. Moksleiviai turi suvokti pažinimo procesą, kas yra mokslas ir kokie esminiai mokslo tyrimų principai, kokią įtaką mokslas daro ekonominei, socialinei ir kultūrinei visuomenės plėtrai, be to, atlikdami įvairius gamtotyros darbus, jie turi progą suprasti pažinimo esmę ir jo patrauklumą, mokytis taikyti chemijos žinias spręsdami realias gyvenimo problemas.
Vidurinėje mokykloje moksleiviai turi trejopą pasirinkimą: gali mokytis chemijos pagal bendrojo arba išplėstinio kurso programą, gali visai jos nebesimokyti.
Bendrojoje chemijos programoje numatomi bendrojo ir išplėstinio kurso mokymo(si) uždaviniai ir turinys. Po bendrosios programos pateikiami išsilavinimo standartai, nusakantys moksleivių žinių ir gebėjimų reikalavimus baigiant XII klasę, o ne ką tik išnagrinėjus temą. Chemijos standartai suskirstyti į dvi dalis, kurios nusako atitinkamai bendrąjį ar išplėstinį kursą pasirinkusių moksleivių žinių ir gebėjimų reikalavimus. Mokytojai, atsižvelgdami į moksleivių poreikius bei gebėjimus, mokymo(si) sąlygas mokykloje, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų reikalavimus, pritaiko chemijos ugdymo turinį klasei (mobiliai grupei) ir pavieniams moksleiviams. Individualizuotas ugdymo turinys mokytojo planuojamas visiems mokslo metams ir trumpesniems laikotarpiams (temai, pamokai). Individualizuojant ugdymo turinį išsilavinimo standartai konkretinami formuluojant mokymosi uždavinius, kurie nusako moksleivių pasiekimus bei vertinimo kriterijus konkrečiai pamokai.

Dalyko struktūra

Moksleiviai, kurie ateityje nenumato studijuoti chemijos ar imtis kitos veiklos, susijusios su šiuo mokslu, tačiau siekia geresnio išsilavinimo šioje srityje, pasirenka bendrojo chemijos kurso programą. Šis kursas suteikia cheminio išprusimo pradmenis, kurie yra svarbūs kiekvienam išsilavinusiam, gamtamoksliškai raštingam visuomenės nariui. Bendrojo chemijos kurso turinį sudaro svarbiausios, plačiai vartojamos chemijos sąvokos, idėjos ir jų kontekstai, pagrindiniai dėsningumai ir jų tarpusavio ryšiai, elementariausia veiklos kompetencija. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per metus (4 savaitinės pamokos per dvejus metus). Baigdamas mokyklą moksleivis gali laikyti mokyklinį egzaminą, kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso išsilavinimo standartais.
Išplėstinis chemijos kursas skirtas moksleiviams, pasirinkusiems bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos realinį mokymosi profilį. Šis kursas suteikia pakankamą cheminį išprusimą, reikalingą gamtos mokslų ar inžinerinės pakraipos studijoms aukštojoje mokykloje. Išplėstinio chemijos kurso paskirtis – išplėtoti moksleivio cheminę kompetenciją, suteikti pakankamus teorinius chemijos pagrindus, kad jis suvoktų pagrindinę klasikinės ir šiuolaikinės chemijos problematiką, gebėtų taikyti svarbiausias chemijos sąvokas, dėsnius ir metodus spręsdamas įvairias problemas, kurios iškyla gyvenime ir profesinėje veikloje. Šis kursas daugiausia orientuotas ugdyti moksleivių gebėjimus kūrybiškai ir kritiškai operuoti chemijos mokslo idėjomis ir metodais, kryptingai rinkti, apibendrinti ir kritiškai vertinti cheminio pobūdžio informaciją, remiantis turimomis žiniomis formuluoti hipotezes, planuoti ir atlikti tyrimus, daryti pagrįstas išvadas, spręsti teorinius ir praktinius uždavinius. Išplėsti-niam kursui skiriamos 3 savaitinės pamokos per metus (6 savaitinės pamokos per dvejus metus). Moksleivis, mokydamasis šį chemijos kursą, pasirengia laikyti valstybinį egzaminą, kurio programa rengiama remiantis išplėstinio kurso išsilavinimo standartais.
Bendrąjį chemijos kurso turinį sudaro 5 skyriai:
1. Chemijos metodologija;
2. Medžiagų sudėtis ir sandara;
3. Medžiagų savybės ir kitimai;
4. Svarbiausių cheminių elementų ir jų junginių savybės, gavimas ir panaudojimas;
5. Organinių junginių sandara ir savybės.
Išplėstinio chemijos kurso turinį sudaro 6 skyriai:
1. Chemijos metodologija;
2. Medžiagų sudėtis ir sandara;
3. Medžiagų savybės ir kitimai;
4. Cheminiai virsmai;
5. Svarbiausių cheminių elementų ir jų junginių savybės, gavimas ir naudojimas;
6. Organinių junginių sandara ir savybės.
Į išplėstinį chemijos kursą, lyginant su bendruoju kursu, įtrauktas papildomas skyrius „Cheminiai virsmai”, o kitų chemijos skyrių turinys praplėstas naujomis temomis. Tačiau svarbiausias išplėstinio kurso tikslas yra ne plėsti chemijos turinį, o lavinti moksleivių gebėjimus kritiškai ir kūrybiškai operuoti chemijos idėjomis ir metodais sprendžiant teorinius ir praktinius uždavinius.
Chemijos metodologijos temoje nagrinėjamas gyvosios gamtos pažinimo procesas, t.y. veiklos būdai, kuriais buvo atrastos, kaupiamos, tikslinamos ir plėtojamos chemijos žinios. Kad chemijos žinios, jų prigimtis bei vertė būtų moksleivių gerai suprasta ir mokymasis taptų visaverčiu, būtina visų likusių temų medžiagą sieti su chemijos metodologija, laboratoriniais darbais. Kokie tai turėtų būti darbai, mokytojas sprendžia pats, atsižvelgdamas į turimas priemones ir galimybes. Konkretūs praktiniai darbai nurodomi egzaminų programoje, tačiau nevertėtų tik jais apsiriboti.

Bendrasis kursas

Uždaviniai:
• suvokti šiuolaikinėmis chemijos ir kitų gamtos mokslų žiniomis pagrįstą pasaulėvoką; gamtos reiškinius ir jų tarpusavio ryšius, mus supančio pasaulio vienovę, sudėtingumą ir harmoniją; chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų reikšmę paskiro žmogaus ir visuomenės gyvenimui;
• aiškintis gamtos išteklių ir technologijų produktų naudojimo padarinius sau, gamtai, visuomenei; cheminių technologijų ekologizavimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą, aplinkosauginio visuomenės švietimo, dorovinių ir teisinių normų būtinybę sprendžiant šias problemas;
• suprasti mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, dažniausias chemijos sąvokas ir terminus, taikyti įgytas chemijos žinias ir gebėjimus kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje;
• motyvuotai taikyti mokslinio mąstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinėje veikloje bei viešajame gyvenime, kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų laimėjimus ir jų pritaikymą visuomenės reikmėms.

Tematika

1. Chemijos metodologija
Gamtos pasaulio vienovė ir įvairovė. Chemijos ir kitų gamtos mokslų tarpusavio ryšiai. Svarbiausių chemijos mokslo atradimų istorija.
Chemijos mokslo objektas, svarbiausių tyrimo metodų pagrindai. Chemijos mokslo ir technologijų sąryšis, galimas jų naudojimas, nauda ir trūkumai. Technologijų ekologizavimo ir aplinkosauginės veiklos svarba.
Mokslinio darbo metodai: hipotezė, bandymas, rezultatai, išvados, modelis, teorija. Svarbiausi mokslinės mąstysenos principai. Mokslinių žinių sąlygiškumas ir nuolatinė kaita.

2. Medžiagų sudėtis ir sandara
Energija ir medžiaga
Agregatinės medžiagų būsenos: kristalinė, skystoji ir dujinė. Faziniai virsmai: lydymasis, garavimas. Egzoterminės ir endoterminės reakcijos.
Cheminės reakcijos ir lygtys, jų stechiometrija.

Atomo sandara
Svarbiausios elementariosios dalelės. Atomo sandara. Cheminis elementas. Pirmų trijų periodų cheminių elementų atomų sandara.

Cheminiai ryšiai
Cheminio ryšio susidarymas. Joninis ryšys ir joniniai junginiai.
Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryšiai. Molekuliniai junginiai.

Periodinis dėsnis ir periodinė elementų lentelė
Periodinis dėsnis ir atomo sandara. Periodinė elementų lentelė. Periodai, pagrindinės grupės.

3. Medžiagų savybės ir kitimai
Vanduo ir tirpalai
Vandens molekulės sandara. Fizikinės vandens savybės. Vandeniniai tirpalai. Tirpalų koncentracija, jos raiška masės dalimis (procentais) ir moline koncentracija. Rūgštiniai ir baziniai tirpalai. Tirpalų pH. Indikatoriai.

Svarbiausios sudėtinių medžiagų klasės
Vieninės ir sudėtinės medžiagos. Svarbiausios sudėtinių medžiagų klasės: oksidai, metalų hidroksidai, rūgštys, druskos.

Cheminės reakcijos
Cheminės reakcijos. Mainų reakcijos tirpaluose. Oksidacijos ir redukcijos reakcijos tirpaluose.

4. Svarbiausių cheminių elementų ir jų junginių savybės, gavimas ir naudojimas
Metalai
Bendrosios metalų savybės. Fizikinės ir cheminės šarminių metalų ir šarminių žemės metalų savybės, svarbiausi jų junginiai.
Dažniausiai naudojami metalai ir lydiniai, jų reikšmė kasdieniame gyvenime ir technologijoms. Technologijų ekologizavimo problemos. Aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir jos mažinimo būdai.

Nemetalai
Svarbiausieji nemetalų požymiai.
Vandens kietumas, vandens minkštinimo būdai.
Halogenai, fizikinės ir cheminės jų savybės, svarbiausi jų junginiai.
Deguonis ir vandenilis, fizikinės ir cheminės savybės.
Druskos, sieros rūgštys. Trąšos. Oro taršos problemos ir jos mažinimo būdai.

5. Organinių junginių sandara ir savybės
Organinių junginių sandara
Organinių junginių erdvinė sandara.
Struktūrinė izomerija.
IUPAC nomenklatūra, svarbiausios jos taisyklės.
Pagrindinės organinių junginių klasės, svarbiausios funkcinės grupės.

Organinių junginių savybės ir jų naudojimas
Būdingiausios metano, eteno, etino, benzeno, etanolio, metanalio, etano rūgšties, metilamino fizikinės ir cheminės savybės, jų taikymas. Aplinkos tarša naftos produktais ir kitomis organinėmis medžiagomis, jos mažinimo būdai.
Esteriai. Esterifikacijos reakcija. Esterių gavimas ir naudojimas.
Maisto medžiagos: riebalai, angliavandeniai, baltymai, jų šaltiniai, biologinis vaidmuo ir reikšmė organizmui. Maistiniai priedai.
Polimerinės medžiagos. Svarbiausi polimerai, būdingiausios jų savybės bei taikymo sritys. Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos.

Išplėstinis kursas

Uždaviniai:
• suvokti šiuolaikinėmis chemijos ir kitų gamtos mokslų žiniomis pagrįstą pasaulėvoką, gamtos reiškinius ir jų tarpusavio ryšius, mus supančio pasaulio vienovę, sudėtingumą ir harmoniją, chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų reikšmę individo ir visuomenės gyvenimui, gamtos išteklių ir technologijų produktų naudojimo padarinius sau, gamtai, visuomenei;
• aiškintis cheminių technologijų ekologizavimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą, aplinkosauginio visuomenės švietimo, dorovinių ir teisinių normų būtinybę sprendžiant šias problemas;
• plėsti ir gilinti žemesnėse klasėse įgytas žinias ir gebėjimus, susiformuoti chemijos žinių sistemą, apimančią svarbiausius chemijos faktus, sąvokas, dėsningumus ir teorijas;
• pasiruošti tolesnėms tų specialybių, kurioms būtinos chemijos žinios, studijoms;
• prasmingai vartoti savo kalboje svarbiausias, dažniausias chemijos sąvokas ir terminus, apibūdinti dėsningumus ir teorijas; tinkamai vartoti chemijos terminiją, taikyti įgytas chemijos žinias ir gebėjimus kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje;
• motyvuotai taikyti mokslinio mąstymo principus ir tyrimo metodus buityje, profesinėje veikloje bei viešajame gyvenime, kritiškai mąstyti, kritiškai vertinti chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų laimėjimus ir pritaikymą visuomenės reikmėms;
• rasti, analizuoti, kaupti ir apibendrinti reikiamą chemijos informaciją, savarankiškai ieškoti atsakymų į iškilusius klausimus.

Tematika

1. Chemijos metodologija
Gamtos pasaulio vienovė, įvairovė, sudėtingumas ir harmonija. Istorinė chemijos mokslo raida, chemijos ir kitų gamtos mokslų tarpusavio ryšiai.
Chemijos mokslo objektas, svarbiausių tyrimo metodų pagrindai. Chemijos mokslo vieta tarp kitų gamtos mokslų.
Chemijos mokslo raida Lietuvoje. Žymiausių Lietuvos mokslininkų laimėjimai, veiklos sritys. Šiuolaikinės chemijos mokslo kryptys ir šakos Lietuvoje.
Chemijos mokslo laimėjimų įtaka technikos, technologijų, ekonominei ir socialinei visuomenės gyvenimo raidai, gamtai, socialinei ir kultūrinei aplinkai. Cheminių technologijų ekologizavimo ir aplinkosauginės veiklos svarba. Kritiškas chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų laimėjimų ir naudojimo visuomenės reikmėms vertinimas.
Mokslinio darbo metodai: hipotezė, bandymas, rezultatai, išvados, modelis, teorija. Eksperimentų planavimas, atlikimas, statistinis duomenų apdorojimas ir grafinis pateikimas. Mokslinio pranešimo ar referato rengimas.
Gamtos mokslų metodologijos vienovė. Svarbiausi mokslinės mąstysenos principai ir ypatumai. Mokslinių žinių sąlygiškumas ir nuolatinė kaita.

2. Medžiagų sudėtis ir sandara
Energija ir medžiaga
Agregatinės medžiagų būsenos: kristalinė, skystoji ir dujinė. Kristalinės medžiagos.
Faziniai virsmai: lydymasis, garavimas. Medžiagų ir junginių lydymosi ir virimo temperatūra.

Atomo sandara
Svarbiausios elementariosios dalelės. Atomo sandara. Cheminis elementas. Izotopai.
Atomo elektronų apvalkalo sandara. Boro atomo modelis. Kvantinis atomo modelis. Pirmų keturių periodų atomų elektroninės formulės.

Cheminiai ryšiai
Atomo elektronų apvalkalo sandara ir cheminės elementų savybės. Valentiniai elektronai. Valentiniai elektronai ir periodinė lentelė. Metališkosios ir nemetališkosios cheminių elementų savybės.
Joninis ryšys ir joniniai junginiai. Formulinis vienetas.
Kovalentinis ryšys ir molekuliniai junginiai. Kovalentinis nepolinis ir kovalentinis polinis ryšiai. Molekulinė formulė.

Periodinis dėsnis ir periodinė elementų lentelė
Istorinė periodinio dėsnio raida. Atomo elektronų apvalkalo sandara ir elementų savybių periodiškumas.
Periodinė elementų lentelė. Periodai, grupės, valentiniai elektronai. s ir p elementai.
Svarbiausi periodinės elementų lentelės dėsningumai.

3. Medžiagų savybės ir kitimai
Vanduo ir tirpalai
Vandens molekulės sandara. Fizikinės vandens savybės. Vandenilinis ryšys. Vandeniniai tirpalai. Tirpalų koncentracija, jos raiška masės dalimis (procentais) ir moline koncentracija.
Kristalinių medžiagų tirpumo priklausomybė nuo tirpinamos medžiagos prigimties, temperatūros, maišymo, medžiagos paviršiaus ploto.
Tirpalų pH. pH ryšys su H+ ir OH- jonų moline koncentracija. pH skalė. Indikatoriai. pH svarba biologiniams ir gamybiniams procesams.

Svarbiausios sudėtinių medžiagų klasės
Vieninės medžiagos. Sudėtinės medžiagos. Oksidai, metalų hidroksidai, rūgštys, druskos.

Mainų reakcijos tirpaluose
Druskų tirpumas ir druskų tirpumo lentelė. Mainų reakcijos tirpaluose. Bendrosios, joninės ir sutrumpintos joninės mainų reakcijų lygtys.

Oksidacijos-redukcijos reakcijos tirpaluose
Oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis ir periodinė lentelė. Oksidacijos-redukcijos reakcijos. Oksidacijos-redukcijos reakcijų lyginimas.

4. Cheminiai virsmai
Cheminių reakcijų šiluminiai efektai
Masės ir tvermės dėsniai chemijoje. Cheminės reakcijos ir lygtys, jų stechiometrija.
Cheminės reakcijos ir šiluma. Egzoterminės ir endoterminės reakcijos. Reakcijos šiluminiai efektai. Termocheminės lygtys. Skaičiavimai naudojant termochemines lygtis.

Cheminė kinetika
Cheminės reakcijos greitis. Cheminės reakcijos greičio priklausomybė nuo reagentų prigimties, koncentracijos ir temperatūros. Katalizatoriai.

Cheminė pusiausvyra vandeniniuose tirpaluose
Cheminių reakcijų grįžtamumas. Pusiausvyros konstanta.
Elektrolitų jonizacija ir disociacija vandens tirpaluose. Stipriosios ir silpnosios rūgštys. Rūgšties jonizacijos konstanta. Stipriosios ir silpnosios bazės. Bazės jonizacijos konstanta.

5. Svarbiausių cheminių elementų ir jų junginių savybės, gavimas ir naudojimas
Metalai
Bendrosios metalų savybės. Metalų išsidėstymas periodinėje elementų lentelėje. Metališkųjų savybių kitimo perioduose ir grupėse dėsningumai.
Šarminių metalų ir žemės šarminių metalų fizikinės ir cheminės savybės. Dažniausiai naudojami metalai, fizikinės ir cheminės jų savybės. Svarbiausios metalų katijonų atpažinimo reakcijos. Metalų oksidai ir hidroksidai, jų savybės ir gavimo būdai.
Metalų korozija. Metalų apsauga nuo korozijos. Galvaniniai elementai. Akumuliatoriai.
Pagrindiniai metalų gavybos principai. Lydiniai, jų naudojimas. Technologijų ekologizavimo problemos. Aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir jos mažinimo būdai.

Nemetalai
Svarbiausieji nemetalų požymiai. Nemetalų išsidėstymas periodinėje elementų lentelėje.
Halogenai, fizikinės ir cheminės jų savybės, svarbiausi junginiai, gavimo būdai ir naudojimas.
Vandenilis ir svarbiausi jo junginiai.
Deguonis, jo gavimas. Svarbiausi oksidai.
Vandens kietumas, vandens minkštinimo būdai.
Druskos, azoto ir sieros rūgštys. Trąšos.
Oro taršos problemos ir jos mažinimo būdai.
Svarbiausių anijonų atpažinimo reakcijos.

6. Organinių junginių sandara ir savybės
Organinių junginių sandara
Elektroninė anglies atomo sandara.
Dvigubieji ir trigubieji ryšiai.
Aromatiškumas. Benzenas, jo sandara elektroninės teorijos požiūriu.
Organinių junginių erdvinė sandara. Struktūriniai ir geometriniai izomerai, enantiomerai, diastereomerai.
IUPAC organinių junginių nomenklatūra. Trivialieji svarbiausių organinių junginių pavadinimai.
Organinių junginių klasifikacija. Svarbiausios funkcinės grupės.

Organinių junginių savybės ir naudojimas
Būdingiausios fizikinės ir cheminės alkanų, alkenų, alkinų, arenų, alkoholių, fenolių, aldehidų, karboksirūgščių ir aminų savybės, svarbiausi jų gavimo ir taikymo būdai.
Funkcinių grupių sąveika. Esterifikacijos reakcija. Esteriai, jų gavimas ir panaudojimas. Riebalai. Augaliniai ir gyvuliniai riebalai. Riebalų hidrolizė. Biologinė riebalų reikšmė.
Gliukozė. Fotosintezė. Gliukozės oksidacija. Biologinis gliukozės vaidmuo ir reikšmė organizmui. Krakmolas. Celiuliozė. Jų gavimas ir taikymas. Biologinis krakmolo ir celiuliozės vaidmuo.
Aminorūgštys. Peptidinis ryšys. Baltymai. Pirminė ir antrinė baltymų struktūros. Baltymų hidrolizė ir apykaita organizme.
Polimerai. Svarbiausi polimerai, jų savybės ir taikymas kasdieniame gyvenime ir technologijose.
Technologijų ekologizavimo problemos. Aplinkos tarša naftos ir degimo produktais, organinėmis medžiagomis bei jos mažinimo būdai. Gyvenamosios aplinkos ekologizavimo problemos. Patalpų mikroklimatas ir jo gerinimo būdai.

IŠSILAVINIMO STANDARTAI

Išplėstinio kurso išsilavinimo standartų reikalavimai apima ir bendrojo kurso išsilavinimo standartų reikalavimus, todėl lentelės išplėstinio kurso skiltyje įrašyta tik tai, ką moksleivis privalo žinoti ir suprasti geriau, negu reikalaujama pagal bendrojo kurso programą.

Sritis /
Tematika Esminiai
gebėjimai PASIEKIMAI
Bendrojo kurso Išplėstinio kurso
1. Chemijos metodologija Surasti ir tinkamai apdoroti cheminio pobūdžio informaciją. 1.1. Suranda reikiamą cheminio pobūdžio informaciją ir naudojasi ja. 1.1. Suranda reikiamą cheminio pobūdžio informaciją, ją analizuoja, kaupia ir apibendrina.

Prasmingai taikyti įgytas chemijos žinias praktikoje ir kasdienėje veikloje.
1.2. Supranta mokslo populiariuosius tekstus, prasmingai vartoja chemijos terminus ir sąvokas. 1.2. Naudojasi chemijos teorijomis, dėsniais ir taisyklėmis spręsdamas gyvenimiškas problemas, aiškindamas gamtos reiškinius ir diskutuodamas mokslinėmis temomis.
Kritiškai vertinti chemijos mokslo ir technologijų laimėjimus bei jų naudoji-mą, diskutuoti apie chemi-jos 1.3. Apibūdina gamtą ir jos reiškinius sisteminiu požiūriu: kaip vieningą, tarpusavyje daugybe saitų susietą sistemą. 1.3. Apibūdina gamtą ir jos reiškinius kaip bendrą gamtos mokslų tyrimų objektą.
mokslo perspektyvas. 1.4. Suvokia chemijos mokslo ir technologijų laimėjimus ir panaudojimą visuomenės reikmėms.
1.4. Kritiškai vertina chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų pranašumus ir trūkumus.

1.5. Suvokia chemijos mokslo ir technologijų laimėjimus ir panaudojimą visuomenės reikmėms.
1.5. Kritiškai vertina chemijos ir kitų gamtos mokslų bei technologijų privalumus ir trūkumus.
1.6. Kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtinei aplinkai, argumentuotai pagrindžia aplinkosauginės veiklos svarbą.
1.6. Kritiškai ir argumentuotai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtinei aplinkai, pagrindžia cheminių technologijų ekologizavimo ir aplinkosauginės veiklos būtinumą.

1.7. Naudodamasis aprašymu, atlieka paprasčiausius bandymus, remdamasis gautais duomenimis daro išvadas, saugiai naudojasi laboratorine įranga ir cheminėmis medžiagomis. 1.7. Atlieka cheminius eksperimentus, saugiai naudojasi laboratorine įranga ir cheminėmis medžiagomis
1.8. Analizuoja ir matematiškai apdoroja tyrimų duomenis, gautus duomenis gali pateikti lentelėmis bei grafikais, daro argumentuotas išvadas, parengia mokslinį pranešimą.
2. Medžiagų sudėtis ir sandara
2.1. Energija ir medžiaga Apibūdinti kristalinę, skystąją ir dujinę medžiagos būsenas. 2.1.1. Analizuoja fazinius virsmus energetiniu požiūriu. Literatūros šaltiniuose suranda žinomų medžiagų lydymosi ir virimo temperatūras.
2.1.1.Paaiškina ir schemomis pavaizduoja kristalinę, skystąją ir dujinę medžiagos būsenas bei perėjimus tarp jų kaip atstumų kitimo tarp medžiagos struktūrinių dalelių funkciją.

2.2. Atomo sandara Apibūdinti atomo sandarą. 2.2.1. Naudodamasis periodine elementų lentele apibūdina pirmų trijų periodų elementų atomų sandarą, nurodydamas protonų, neutronų ir elektronų sluoksnių skaičių bei elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje. 2.2.1. Naudodamasis periodine elementų lentele užrašo pirmų keturių periodų elementų atomų elektronines formules.
2.2.2. Apibūdina izotopus, pateikia jų pavyzdžių.

2.3. Cheminiai ryšiai Paaiškinti joninį, kovalentinį nepolinį ir kovalentinį polinį ryšius. 2.3.1. Apibūdina ir tinkamai vartoja sąvokas: atomas, jonas, molekulė. 2.3.1. Apibūdina atomo ir jono struktūrą, nurodo jų panašumus ir skirtumus. Užrašo elektronų išsidėstymą lygmenimis atomuose bei jonuose.

2.3.2. Paaiškina joninio, kovalentinio nepolinio ir kovalentinio polinio ryšių susidarymą, pateikia pavyzdžių.
2.3.2. Paaiškina cheminio ryšio tipo priklausomybę nuo besijungiančių cheminių elementų atomų elektrinio neigiamumo skirtumo. Naudojasi cheminių elementų elektrinio neigiamumo skale.

2.3.3. Pateikia medžiagų, sudarytų iš atomų, molekulių ir jonų pavyzdžių. 2.3.3. Palygina ir paaiškina joninių ir molekulinių junginių savybių skirtumus, susiedamas šiuos skirtumus su junginių sandara.

2.4. Periodinis dėsnis ir periodinė elementų sistema Naudotis periodinėje elementų lentelėje pateikta informacija. 2.4.1 Paaiškina periodinį dėsnį remdamasis atomo sandara. Apibūdina periodinę elementų lentelę vartodamas periodų ir grupių sąvokas. Naudojasi periodinėje elementų lentelėje pateikta informacija. 2.4.1 Paaiškina periodinės elementų lentelės struktūrą remdamasis periodiniu dėsniu ir atomo sandara. Susieja cheminio elemento periodo ir grupės numerius su elektronų sluoksnių skaičiumi ir valentinių elektronų kiekiu. Paaiškina metališkųjų ir nemetališkųjų savybių kitimą periodo ir grupės ribose.

3. Medžiagų savybės ir kitimai

3.1. Vanduo ir tirpalai Apibūdinti tirpalus.

Spręsti uždavinius, susijusius su koncentracijos skaičiavimu tirpaluose. 3.1.1. Apibūdina fizikines vandens savybes, tirpalus kaip skystuosius mišinius, pateikia gamtinių tirpalų pavyzdžių. Remdamasis tirpumo kreivėmis apibūdina sočiuosius, nesočiuosius ir persotintus tirpalus. 3.1.1. Apibūdina vandenilinį ryšį tarp vandens molekulių ir jo įtaką fizikinėms vandens savybėms.

Naudotis pH skale, įvertinti tirpalo rūgštingumą ar šarmingumą. 3.1.2. Sprendžia uždavinius, susijusius su medžiagų masės dalies skaičiavimais tirpaluose.
3.1.2. Apibūdina kristalinių medžiagų tirpumo priklausomybę nuo tirpinamos medžiagos prigimties, temperatūros, maišymo, medžiagos paviršiaus ploto.

3.1.3. Indikatoriais išmatuoja tirpalo pH. Naudodamasis pH skale nustato, ar tirpalas rūgštinis, ar šarminis. 3.1.3. Sprendžia uždavinius, susijusius su medžiagų masės dalies ir molinės koncentracijos skaičiavimais tirpaluose.

3.1.4. Naudojasi vandenilio jonų rodikliu pH bei pH skale, eksperimentiškai įvertindamas terpės rūgštingumą ar šarmingumą.
Apskaičiuoja H+ ir OH- jonų molinę koncentraciją tirpale, kai duotas rūgšties ar bazės kiekis, masė, tūris, koncentracija ar tirpalo pH.

3.2. Svarbiausios sudėtinių medžiagų klasės Klasifikuoti medžiagas pagal medžiagų klases. 3.2.1. Klasifikuoja medžiagas į oksidus, metalų hidroksidus, rūgštis, druskas priklausomai nuo jų cheminės sudėties, pateikia pavyzdžių.
3.2.1. Apibūdina rūgštinius, bazinius, amfoterinius ir indiferentinius oksidus, pateikia pavyzdžių.
3.3. Mainų reakcijos tirpaluose Apibūdinti mainų reakcijas. 3.3.1. Apibūdina mainų reakcijas, pateikia pavyzdžių. Nurodo būtinas sąlygas, kad vyktų mainų reakcija.
3.3.1. Užrašo jonines ir sutrumpintas jonines mainų reakcijų lygtis. Nurodo mainų reakcijos galimybę, kai pateikta bendroji reakcijos schema.

3.4 Oksidacijos-redukcijos reakcijos tirpaluose Apibūdinti oksidacijos-redukcijos reakcijas. 3.3.1. Nurodo oksidatorių ir reduktorių pateiktoje paprasčiausioje oksidacijos-redukcijos reakcijos lygtyje, apskaičiuoja elementų oksidacijos laipsnius.
3.3.1. Užrašo ir lygina dažniausių oksidacijos-redukcijos reakcijų tirpaluose lygtis.
4. Cheminiai virsmai
Apibūdinti egzotermines ir endotermines reakcijas. 4.1.1. Savais žodžiais nusako energijos tvermės dėsnius, jų taikymą cheminėms reakcijoms.

4.1. Cheminių reakcijų šiluminiai efektai 4.1.2. Apibūdina egzotermines ir endotermines reakcijas, pateikia jų pavyzdžių. Užrašo, skaito ir sprendžia uždavinius, naudodamasis termocheminėmis lygtimis.

4.2. Cheminė kinetika Suprasti ir paaiškinti reakcijos greičio sąvoką. 4.2.1. Supranta ir paaiškina reakcijos greičio sąvoką. Analizuoja svarbiausių reakcijos greitį lemiančių veiksnių įtaką.

4.3. Cheminė pusiausvyra vandeniniuose tirpaluose Apibūdinti cheminę pusiausvyrą.
4.3.1. Paaiškina grįžtamosios cheminės reakcijos sąvoką, apibūdina cheminės pusiausvyros būseną, pateikia pavyzdžių.

Apibūdinti procesus, vykstančius tirpinant medžiagas vandenyje. 4.3.2. Apibūdina reakcijos pusiausvyros poslinkį (Le Šateljė principą) keičiantis slėgiui, koncentracijai, temperatūrai.

4.3.3. Apibūdina procesus, vykstančius tirpinant medžiagas vandenyje. Skiria stipriąsias ir silpnąsias rūgštis bei bazes, pateikia jų pavyzdžių.

5. Svarbiausių cheminių elementų ir jų junginių savybės, gavimas ir panaudojimas Apibūdinti svarbiausius metalus, jų savybes ir naudojimą. 5.1.1. Nusako I A ir II A grupių metalų svarbiausias fizines ir chemines savybes. Apibūdina geležį, aliuminį, varį ir jų lydinius, įvertina jų reikšmę kasdieniame gyvenime ir technologijoms. 5.1.1. Apibūdina metalų išsidėstymą periodinėje elementų lentelėje ir paaiškina jų fizikines bei chemines savybes remdamasis jų atomų elektronų išsidėstymu lygmenimis ir jo kitimu perioduose ir grupėse.

5.1. Metalai 5.1.2. Eksperimentiškai nustato ir užrašo H+, Ba2+, Ag+ katijonų atpažinimo reakcijas. 5.1.2. Paaiškina svarbiausius procesus, vykstančius elektrolizės metu. Naudojasi metalų įtampos eile. Apibūdina metalų koroziją ir jos daromą žalą. Nurodo svarbiausius metalų apsaugos nuo korozijos būdus. Pateikia dažniausiai naudojamų galvaninių elementų ir akumuliatorių pavyzdžių.

5.1.3. Bendrais bruožais apibūdina cinko, sidabro, švino, aukso ir gyvsidabrio būdingiausias savybes ir panaudojimą.

5.1.4. Eksperimentiškai nustato ir užrašo NH4+, Ca2+ katijonų atpažinimo reakcijas.
5.2. Nemetalai Apibūdinti svarbiausių nemetalų bei jų junginių savybes ir naudojimą.
5.2.1. Apibūdina svarbiausias halogenų fizikines ir chemines savybes.
5.2.1. Paaiškina būdingiausias nemetalų ir jų junginių fizikines ir chemines savybes.

Diskutuoti apie aplinkosaugines problemas. 5.2.2. Aptaria nemetalų išsidėstymą periodinėje elementų lentelėje, bendrąsias nemetalų fizikines ir chemines savybes.
5.2.2. Apibūdina svarbiausias fizikines ir chemines anglies, azoto ir sieros junginių savybes.
5.2.3. Apibūdina deguonies, vandenilio, halogenų svarbiausių junginių fizikines ir cheminės savybes bei naudojimą, nurodo svarbiausius deguonies gavimo būdus. Nurodo svarbiausias deguonies, vandenilio bei halogenų taikymo sritis.
5.2.3. Eksperimentiškai nustato ir užrašo I- anijonų atpažinimo reakcijas.
5.2.4. Reakcijų pavyzdžiais iliustruoja svarbiausias chemines druskos ir sieros rūgšties savybes. Bendrais bruožais apibūdina dažniausiai naudojamas trąšas. Nurodo netinkamo trąšų naudojimo pavojus žmogui ir gamtai.
5.2.4. Apibūdina „rūgščių” kritulių susidarymą, jų žalą aplinkai: statiniams, dirvožemiui, augalams ir gyvūnams. Supranta neigiamą trąšų pertekliaus, pesticidų ir herbicidų poveikį žmogui ir aplinkai.
5.2.5. Eksperimentiškai nustato ir užrašo OH-, Cl-, SO42-, CO32- anijonų atpažinimo reakcijas.

5.2.6. Nurodo, kad kurui degant susidaro anglies, sieros ir azoto oksidai, teršiantys aplinkos orą, apibūdina svarbiausius oro taršos šaltinius. Siūlo būdus, kaip sumažinti oro taršą.

5.2.7. Apibūdina ozono sluoksnio svarbą aplinkai ir žmogui.

6. Organinių junginių sandara ir savybės.
Skaityti ir užrašyti organinių junginių struktūrines formules. 6.1.1. Nurodo, kad anglis yra pagrindinis kiekvieno organinio junginio elementas. 6.1.1. Lygina dvigubų ir trigubų ryšių ypatumus cheminio aktyvumo požiūriu. Apibūdina  ir  jungčių išsidėstymą benzeno molekulėje, pateikia aromatinių angliavandenilių pavyzdžių.
6.1. Organinių junginių sandara 6.1.2. Skaito ir užrašo paprasčiausių organinių junginių struktūrines formules. 6.1.2. Skaito, rašo ir naudojasi įvairiais organinių junginių molekulių struktūrinių formulių užrašymo būdais, supranta ir naudojasi strypiniais ir erdviniais modeliais.

Paaiškinti izomerijos reiškinį.
6.1.3. Paaiškina izomerijos reiškinį, pateikia pavyzdžių. 6.1.3. Apibūdina struktūrinę ir geometrinę izomeriją. Skaito, užrašo ir suteikia pavadinimus įvairių tipų izomerams.

Skaityti, užrašyti ir suteikti pavadinimus organiniams junginiams pagal IUPAC nomenklatūros taisykles 6.1.4. Skaito, užrašo ir suteikia pavadinimus organiniams junginiams pagal IUPAC nomenklatūros taisykles svarbiausių organinių junginių klasių atstovams, turintiems ne daugiau kaip C6.
6.1.4. Skaito, užrašo ir naudojasi IUPAC nomenklatūros sistema. Žino dažniausiai vartojamus organinių junginių trivialiuosius pavadinimus.

6.2. Organinių junginių savybės ir panaudojimas Klasifikuoti organinius junginius pagal funkcines grupes.
6.2.1. Naudodamasis struktūrinėmis formulėmis klasifikuoja angliavandenilius į sočiuosius, nesočiuosius arba aromatinius. 6.2.1. Apibūdina alkanų, alkenų, alkinų, aromatinių angliavandenilių būdingąsias fizikines ir chemines savybes. Paaiškina homologinės eilės sąvoką, pateikia pavyzdžių.

Apibūdinti svarbiausius organinius junginius, jų savybes bei panaudojimą. 6.2.2. Žino metaną, eteną, etiną, benzeną, jų fizines savybes, panaudojimą buityje, aplinkoje, pramonėje. 6.2.2. Žino metaną, eteną, etiną, benzeną, jų fizines ir chemines savybes, gavimą ir panaudojimą. Apibūdina eteną kaip svarbiausią organinių junginių sintezės ir polimerų pramonės žaliavą, pateikia eteno panaudojimo pavyzdžių.

Diskutuoti apie aplinkosaugines problemas. 6.2.3. Paaiškina, kad naftos distiliacijos produktus galima sudeginti kaip kurą arba naftą ir jos perdirbimo produktus naudoti kaip žaliavą įvairioms organinėms medžiagoms ir polimerams gauti.

6.2.3. Eksperimentiškai gauna eteno dujas, reakcijomis su vandeniniu bromo tirpalu ir kalio permanganato tirpalu pademonstruoja būdingiausias eteno chemines savybes.

6.2.4. Nurodo taršos, pasklidus naftos produktams, ir kuro deginimo taršos keliamus pavojus. Siūlo, kaip būtų galima išvengti šių pavojų.
6.2.4. Nurodo, kuriuos būdingiausius organinius junginius galima išskirti iš gamtinių dujų ir naftos. Paaiškina, kaip kinta angliavandeniliai krekingo metu, apibūdina naftos produktų krekingo teikiamą naudą.
6.2.5. Apibūdina „šiltnamio” efektą, kritiškai vertina žmogaus veiklos įtaką gamtinei aplinkai, pagrindžia tausojančių technologijų kūrimo ir aplinkosauginės veiklos svarbą.

6.2.5. Organinių junginių struktūrinėse formulėse atpažįsta hidroksilo, karbonilo (aldehido), karboksi- ir amino funkcines grupes.
6.2.6. Nurodo būdingiausias hidroksilo, karbonilo (aldehido), karboksi- ir amino funkcinių grupių chemines savybes.
6.2.6. Žino etanolį, metanalį, etano rūgštį, metilaminą, būdingiausias fizines ir chemines jų savybes ir panaudojimą buityje, aplinkoje bei pramonėje.
6.2.7. Apibūdina fizikines ir chemines alkoholių, fenolių, aldehidų, karboksirūgščių ir aminų savybes, gavimą bei taikymą.

6.2.8. Pagal būdingas reakcijas nustato organinių junginių priklausomybę tam tikrai klasei: nesotiesiems angliavandeniliams, alkoholiams, feno-liams, aldehidams, karboksirūgštims.

6.2.7. Struktūrinėse organinių junginių formulėse atpažįsta esterinę grupę, apibūdina, kokiai karboksirūgščiai ir kokiam alkoholiui sureagavus, susidarė esteris. Pateikia esterių taikymo pavyzdžių. 6.2.9. Užrašo paprasčiausių esterių susidarymo ir jų hidrolizės reakcijų lygtis, pavadina reaguojančias ir susidarančias medžiagas. Pateikia pavyzdžių, kaip esteriai naudojami maisto pramonėje, parfumerijoje, kaip tirpikliai.

6.2.10. Eksperimentiškai iš paprasčiausių alkoholių ir karboksirūgščių pagamina esterį.

6.2.8. Apibūdina riebalus kaip glicerolio ir karboksirūgščių esterius. Nurodo riebalų gamtinius šaltinius. Paaiškina riebalų biologinį vaidmenį organizme.
6.2.11. Paaiškina gyvulinių ir augalinių riebalų sandaros skirtumus. Užrašo riebalų hidrolizės lygtis, apibūdina gaunamus produktus.
6.2.9. Nurodo, kad žaliuosiuose augaluose fotosintezės metu iš anglies dioksido ir vandens susidaro gliukozė, užrašo bendrąją šios reakcijos lygtį. Apibūdina gliukozės biologinį vaidmenį organizme.
6.2.12. Užrašo bendrąsias gliukozės susidarymo fotosintezės metu ir gliukozės oksidacijos lygtis.
6.2.10. Naudodamasis schemomis paaiškina, kad gliukozė augaluose virsta gamtiniais polimerais: krakmolu ir celiulioze. Apibūdina krakmolo ir celiuliozės reikšmę organizmui, gamtinius jų šaltinius.
6.2.13. Apibūdina krakmolo hidrolizės reakciją ir jos reikšmę organizmui.

6.2.11. Žino aminorūgščių sandarą, pateikia bent vieną aminorūgšties pavyzdį.
6.2.14. Apibūdina būdingiausias aminorūgščių fizikines ir chemines savybes. Užrašo dipeptido susidarymo reakciją.

6.2.12. Nurodo, kad baltymai yra įvairių aminorūgščių gamtiniai polimerai. Apibūdina baltymų reikšmę organizmui. 6.2.15. Struktūrinėse baltymų formulėse atpažįsta peptidinį ryšį. Apibūdina pirminę ir antrinę struktūras. Bendrais bruožais aptaria baltymų hidrolizę ir apykaitą organizme.

6.2.13. Naudodamasis schemomis paaiškina polimerizacijos reakciją, tinkamai vartoja monomero, polimero, polimerizacijos laipsnio sąvokas.
6.2.16. Užrašo polimerizacijos ir polikondensacijos reakcijų pavyzdžių.
6.2.14. Apibūdina stambiamolekulinius junginius (plastmases, pluoštus, kaučiukus) mūsų aplinkoje. 6.2.17. Žino politetrafluoreteną, polivinilchloridą, polistireną, natūralųjį ir sintetinius kaučiukus. Apibūdina būdingiausias šių polimerų savybes ir taikymo sritis.

6.2.18. Eksperimentiškai atskiria polieteno (polietileno), polistireno ir polivinilchlorido polimerus.

6.2.15. Nurodo, kad degant polimerinėms medžiagoms susidaro žmonėms pavojingi nuodingų medžiagų garai.
6.2.19. Apibūdina natūralųjį ir sintetinį pluoštus kaip gamtinius arba sintetinius polimerus, įvertina natūraliojo ir sintetinio pluoštų pranašumus ir trūku-mus.

6.2.20. Eksperimentiškai atskiria medvilnės, vilnos ir sintetinį pluoštus.