Fuksų “krikštynos”

Paskutiniąją šių metų rugsėjo savaitę Vilniaus 1-ojoje statybinikų mokykloje vyko jau gražia tradicija tapusios fuksų “krikštynos”. Šventės iniciatoriai ir rengėjai – “Kultūros klubo” nariai. Pastarieji atrodė pritrenkenčiai – spalvingas grimas ir apdarai, dengiantys būrio velnių ir angelų kūnus, kai kuriuos vaikinus pavertė tiesiog anonimais.
Pirmakursių krikštynos prasidėjo! Fuksai kviečiami prie “velnio vartų“. Čia jų, ištroškę “šviežienos”, godžiai laukė du nelabieji, o praėjus pro juos, tuoj pat reikėjo skubintis prie antrųjų vartų ir grakščiai lįsti pro gražiai vadinamus “Angelų žiedus”. Čia fuksiukai “švelniai” pažymimi puikiais skiriamaisiais ženklais – anspaudais, kurie suteikia jiems “svarumo” įspūdį, morališkai pastiprina, einant pas vyriausiąjį – velnių karalių Liuciferį. Šis akimirksniu suburia būrį pirmakursių aplink save ir velniškai iškilmingai skaito fuksų priesaikos tekstą, kurį visi “nekrikštai” privalo kartoti atsiklaupę. Prisiekę pirmakursiai išgirsta magiškuosius skaičius – 6 ir 13-a. Tada pasirodo šv. Petras – raktininkas ir šv. Jonas, pakrikštija šios mokyklos laimės kūdikius – pirmakursius ir visus dalyvavusius toje šventėje.
Po šios lyrinės – apeiginės šventės dalies buvo tikimasi patikrinti dabar jau tikrų fuksų fizinę būklę, vikrumą, apsukrumą, ištvermę – vyko linksmosios sportinės ir nesportinės estafetės. ”Kultūros klubo” narių ir fuksų komandas sudarė po 8 narius. Ir “žaidimai su balionais”, ir “svogūno valgymas” ir “mėtymas iš toli“ – viskas žavėjo gera nuotaika, fantazija ir ištverme. Žiūrovus ir šventės dalyvius labiai įaudrino “virvės traukimo“ varžybos. Buvo skelbiami nugalėtojai, bet nematėme nusivylusių ar nelinksmų veidų. Popietę praleidome šauniai, na o mūsu pirmakursiai – tikrai jau pakrikštyti ir savi.