Šešuolėlių dvaras

Šešuolėlių dvaro sodyba

(AtV). Yra kaimo š. Dalyje, atokiau nuo pagr.
kelių. Rūmai stovi sodybos š. v. dalyje, parke,
ant kalvos.Rūmų p. Pusėje yra erdvus parteris su gėlynu, kalvos r. šlaite – ledainė. Pgalbiniai ūk. pastatai išdėstyti sodybos p. r. dalyje, abipus keliuko į Šešuolėlio 2 kaimą. Keliuko p. pusėje stovi ūkvedžio ir sodininko namai (pastarasis nepaminklinis), arklidė su karvide ir spirito varykla, š. pusėje – ūk. pastatas, perstatyta elektrinė ir kumetynas (du pastarieji nepaminkliniai). Sodybos v. dalyje išlikęs svirnas (nepaminklinis).
Manoma, kad Šešuolėlių 1 dvaro sodybą įkūrė Jasinskai apie 1855; tuo pačiu metu jie įkūrė ir Šešuolėlių 2 dvaro sodybą. Kai kurie Šešuolėlio 1 dvaro sodybos pastatai (ūkvedžio namas, arklidės dalis, ledainė) panašūs į Šešuolėlio 2 dvaro pastatus, romantizmo archit-ros bruožų. 19a. 2 pusėje abi dvaro sodybos priklausė Končioms. 20a. pr. Petro Povilo Končios iniciatyva šešuolėlio 1 dvaro sodyba rekonstruota: perstatyti rūmai, arklidė pastatyta nauja spirito varykla ir ūk. pastatas. 20a.
3 d- metyje sodybą įsigijo plk. Jonas Variakojis. Po 2 pasaul. karo teko šešuolėlių taryb. ūkiui. Pav.
a. Rūmai yra ansamblio dominantė. Išorinė angliško kotedžo stiliaus, interjierai moderno. Vieno aukšto, su pusrūsiu, dviaukščiu rizalitu, mezoninu ir pastogės patalpomis. Tūrių kompozicija laisva, asimetriška, gana kompaktiška. Labiausiai išsiskiria rytinis 2 aukštų rizalitas, jo kompozicinė atsvara – vienaukštė rūmų dalis. Rūmai stačiakampio plano; visose pusėse yra rizalitų ir prieangių iškyšų. Pagr. įėjimas p. pusėje. Pastato vid. Dalyje yra vestibiulis su laiptais į mezoniną ir pastogę. V. galo gyv. patalpos išdėstytos aplink koridorių. R. galo patalpos reprezentacinės, pereinamos. Pusrūsyje įrengta virtuvė, pagalbinės ir tarnų gyv. patalpos.
Rūmai sumūryti iš raudonų plytų, pamatai – iš skaldytų (cokolio kampuose – tašytų) akmenų. Pusrusio perdanga gelžbetoninė, kitos – medinės. Stogas dengtas čerpėmis. Langų apvadai ir dekoratyviniai sienų kampų rustai tinkuoti. Laiptai, baliustros, cokolis apdailinta cementiniu tinku.
Asimetriški fasadai iš daugelio apžvalgos taškų vis kitaip. Pagr. (p.) fasade labiausiai išsiskiria aukštas rizalito tūris, fasado v. dalis pailga, turi atvirų arkų prieangį, terasą. Portalas įkomponuotas fasado viduryje. Rizalito ir prieangio pastogėse yra neogotikiniai trikampiai frontonai. Sienas skaido stačiakampiai langai; virš jų – neoklasicistiniai trikampiai arba tiesiniai sandrikai. Mezoninio ir pusrūsio langai su plačiais apvadais. Langas rizalito frontone – 3 dalių, su plačiu viršutiniu laiptuotu apvadu. Panašus ir š. fasadas, su kiek siauresniu nei p. fasade rozalitu. Prie jo prijungti atviri sukti laiptai su kalto metalo tvorele. Aikštelę prieš laiptus juosia baliustrada. R. fasade didelis rizalitas konstrastuoja su žemu pastatėliu, kuriame yra durys į pusrūsį. Priestatėlį juosia dantytas parepetas. Rizalito langai su tiesiniais sandrykais. V. fasade labiausiai išsiskiria simetriška, horizontaliai suskaidytta iškyša. Žemą mezoniną skiria brauka, pastogę juosia karnizas su dantukais. Iškyšos viduryje yra mansardos frontonas. Tarp 1 aukšto langų – gili pusapkritės arkos niša su masyviu lenktiniu sandriku. Siluetą paivairina frontonų smailės, aukšti dūmtraukiai, stogo kraigo metalinė tvorelė. Dekoratyvinių neogotikos ir neoklasicizmo elementų, kontrastingų stat. Medžiagų (akmenų, plytų, čerpių, tinko fragmentų, metalo kalstinių) derinys būdingas modernui ir angliškų kotedžų archit- rai.
Rūmų vidus pasižymi stilių įvairove. Vestibiulyje yra moderno stiliaus dūrys. Jų rėmus skaido lenktos juostos; metalo rankena, apkaustai ir grotelės augalinių motyvų. Svetainė gana ekletiška. Gausu neoklasicistinės lipdytos: apvadai, skaidantys lubas ir sienas, reljefai virš durų sandrikų. Aukštą baltų koklių krosnį puošia fryzas su moters galvutės bareljefų. Valgomasis savito moderno stiliaus. Apdailai naudotas tamsus medis sienų paneliuose įrenktos spintos su spalvoto stiklo vitražais. Spintos sutvirtintos metalo apkaustais. Lubos sukaltos ant masyvių, skersiniais paremtų sijų.
Unikali kampinė krosnis, sumūrita iš žalsvų koklių, papuoštų

geom. įspaudais ir rokailių ornamentu. Krosnyje yra niša, apkalta metalo grotelėmis su besivejenčių gėlių motyvu. Biblioteka ir gyv. kambariai taip pat moderno stiliaus bet lakoniškesni. Lubos visur apkaltos įlaidinėmis lentomis. Prie sienų panelių pritvirtintos lentynos, spintos, antresolės. Turi sveriamas langines vaikų kambario, miegamojo spintos ir lentynos papuoštos lenktiniais ir ąžūriniais mediniais elementais. Rūmai pastatyti 19a. viduryje. 1900m. rekonstruoti.
b. ŪKVEDŽIO NAMAS yra iš dalies išlikusių romantizmo formų. Vieno aukšto. V. pusėje yra pusrūsis (dėl reljefo nuolydžio). Namas stačiakampio plano, su priestatu v. pusėje. Patalpos išdėstytos 2 eilėmis. Cokolis akmenų, skaldos proemaišomis. Sienos plytų mūro, tinkuotos priestato pamatai skaldytų akmenų, sienos raudonų plytų mūro. Stogas gegnėnis dvišlaitis. Gegnių iškaišai galai profeliuoti. Grindys didelių keraminų dvispalvių plytelių. Fasadai paprastų formų. Yra išlikusio orderinio dekoro: mentės, braukos, einančios nuo cokolio iki fryzo langų viršutiniai apvadai. Galinio (p.r.) fasado skliautą puošia pjaustynėtos vėjalentės. Durys masyvios, įsprūdinės.
Namas pastatytas 19a. viduryje, arklidės reikmenų priestatas – 20a. pr. Tarpukario metais name buvo dvaro kontora priestate – darbininkų butai. 20a. 9d – metyje nugriautas medinis prieangis su gaubtu skardos stogeliu. Dabar name butai. Pav.
c. ŪKINIS PASTATAS vieno aukšto. Ilgo stačiakampio plano. vid. dalyje yra 2 aukstų rizalitas. Vidų arkos dalyja į tris dalis ir ertmes. Sienos raudonų plytų mūro. Perdanga ir laiptai g/b. Stogas dengtas šiferiu.
Pagr. (p.r.) fasade labiausiai išsiskyre rizalitas su neogotiniu trikampiu frontonu. Galinio (p.v.) fasado vydūryje yra segmentinės arkos durys. Ūk. pastatas (kiaulidė) pastaytas 20a. pr. Rizalito 2 aukšte buvo gyv. patalpos. Pav.
d. SPIRITO VARYKLA yra neogotikos formų – raiškiausias dvaro ūkinis pastatas. Pagr. (š.r.) fasadas atgręžtas į keliuką. 5 sujungti įv. dyžių rizalitas sudaro konstrastingą dinamišką tūrį. p. r. rizalite buvo gyvenamosios dviejuose viduriniuose – gamyb. Patalpos š. v. rizalite buvo produkcijos sandelis, p.v. – bulvių sandelis. Sienos skaldytų akmenų kampuose jie aptašyti lygiai suleisti p.v. rizalito sienos plytų mūro. Frontonai
ir langų apvadai raudonų plytų mūro. Stogai dengti skarda ir šiferiu fasadai pasižymi riškiu plytu deriniu. Pagr. (š. r.) fasadą skaido dideli stačiakmpiai vidurinei ir mažisni kitų rizalitų langai. Jie turi plytinius lauštinius apvadus fasado pagyvina frontonai. Spirito virykla pastatyta 20a. p. r. Pav.
e. ARKLIDĖ SU KARVIDE yra paprastų neogotikos formų. Tai 2 stačiakmpiai korpusai, sujungti statmenai. Pietiniame yra karvidė, ilgame šiaurineme – arklidė. Jos viduje 2 eilės stulpų remia perdangą. R. gale atitverta patalpa (dvaro darbininkai čia laikydavo savo gyvulius). Durys š.v. gale. Karvidėje perdangą laiko 2 eilės metalinių atramų. Durys iš galų. Sienos skaldytų akmenų mūro. Stogas gegnenis, dengtas šiferiu. Gegnių iškiši galai profeliuoti.
Išoreje ryškus stat. medžiagų kontrastas. Arklidėje vyrauja ankstesnio pastato sienos liekanos. (tinkuoto plytų mūro) su tolygiai išdėstytomis mentėmis. Arklidės kvadratiniai langai ir segmentinės arkos durys turi raudonų plytų mūro. Karvidės sienų kampus nparyškina apdailinti rustai. Arklidė su karvide pastatyta 20a. pr.; buvo panaudotos 19a. vid. Pastato liekanos.
f. LEDAINĖ – 19a. vid. liaudies archit-ros pastatas. Dviejų aukštų. Aštuokampio plano. pagr. įėjimas iš š. v. Pirmas aukštas pertvertas plytų mūro siena. Sienos Pjautų rąastų, sujungtų į sąsparas. Kupolinį skliautą ir
stogo konstrukciją laiko centre stovintis mūrinis stulpas. Piramidinis aštuonšlaitis stogas dengtas šiferiu (buvo dengtas maksnomis). Pav.
g. PARKAS peizažinis. Turi geometrinio parko elementų: apskritą parterį su apvažiavimu. Parko viduryje vyrauja rūmų kalva. Š., p. ir r. dalyje iškasti 3 tvenkiniai. Pastatų grupės, tvenkiniai, medžiai, takai ir alėjos išdėstyti pagal reljefą. Parkas juosia rūmus, š. tvenkinį ir nusidriekia į š. Augalija įvairi. Rūmus supančioje vejoje auga pavieniai medžiai su kontrastinga lapija: baltažiedžiai, vikmedžiai, šiauriniai ir glaustašakiai ąžuolai, europiniai žagreniai, tujos, sidabriniai kėniai, dygiosios eglės. Taip pat auga Lietuvoje reti europiniai maumedžiai, pekanai, kanadinės cūgos. Parkas įkurtas 19a. vid.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *