Žibutės

Žibutės
Žibutės, tai pačios pirmosios laukinės gėlės, kurios praneša jau apie atėjusį pavasarį. Dažnas mėgsta prisiskinti jų ir parsinešti namo ar parduoti ir iš to užsidirbti, norėčiau truputi daugiau jums papasakoti apie žibutes, gal labiau susimastysite prieš skindami. Žibutė tai daugiametis žolinis augalas, kurio  šakniastiebiai gali gyventi kelis šimtus metų. Tai vienas iš nedaugelio augalų, kurio sėklas platina skruzdėlės. Žydi žibutės 8-10 dienų. Gėlės susiskleidžia naktį ir esant blogoms oro sąlygoms. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje. Sveikatinančių savybių turi žolė, lapai ir žiedai. Tačiau   žibutės yra nuodingos, todėl gydymo tikslams naudojamos tik džiovintos! Džiovinant nuodingos medžiagos išsisklaido. Žibučių ekstraktu gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos. Lapų ir šaknų nuoviras naudojamas esant kepenų cirozei ir piktybiniams navikams.   Homeopatijoje žibučių lapai naudojami esant kepenų, lėtiniam bronchitui, odos ligoms.  Žibučių lapų arbata naudojama esant galvos skausmui, enurezei, geltligei, tulžies pūslės uždegimui, cistitui, bronchitui,  tracheitui, reumatui, podagrai, gonorėjai ir vidiniam kraujavimui.  Arbata daroma iš 10 gramų šviežių ir 2 gramų sausų lapų 1 stiklinei vandens. Tai paros dozė.  Didesnės dozės sukelia vėmimą, galvos skausmą, sutrinka virškinimas.  Teisingai paruošta žibučių arbata palankiai veikia kepenis, tulžies pūslę, esant akmenims tulžyje. Galima skalauti burną esant stomatitui. Spiritinę žibučių trauktinę darome santykiu 1:10 ir išlaikome mėnesį tamsoje. Labai padedada trinti kūną esant reumatui ir radikulitui. Naudoti tik išoriškai!  Esant virusiniams odos susirgimams (išoriškai): šlapiuojančias opas apibarstyti žibučių milteliais, 1-2 val. laikyti atvirai. Paskui nuplauti šiltu vandeniu ir sutepti pikio tepalu. Parengė: 

Žilvinas Užkuraitis

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *