Visuomenės pažinimas

Visuomenės pažinimo kursas skiriamas profilinės mokyklos moksleiviams, kurie, baigę pagrindinę mokyklą, neketina toliau gilintis į socialinius mokslus (istoriją, politologiją, geografiją ar kt.) arba norėtų pasirinktą istorijos ar geografijos kursą papildyti tam tikrų integracinių aspektų studijomis.

Mokyklos socialinių mokslų (istorijos, politologijos, geografijos, teisės, ekonomikos, sociologijos, pilietinės visuomenės pagrindų ir kt.) mokytojai, remdamiesi pateiktomis idėjomis, turi tam tikrą laisvę organizuoti dalyko turinį, tačiau visi turėtų siekti tų pačių tikslų. Visuomenės pažinimo kursu siekiama apibendrinti pagrindinėje mokykloje įgytas socialinių mokslų žinias, lavinti įgytus gebėjimus, toliau ugdytis socialinį raštingumą. Socialinio raštingumo ugdymasis – pagrindinis visuomenės pažinimo kurso studijų tikslas. Socialinio raštingumo (plačiąja prasme) įgijimas suprantamas kaip:
 gebėjimas, remiantis turimomis žiniomis bei nuostatomis, daryti išvadas apie individo ir visuomenės gyvenime kylančias problemas,
 gebėjimas kurti prielaidas, hipotezes apie šių problemų raidą bei numatyti būdus joms spręsti;
 gebėjimas derinti įvairius požiūrius į visuomenę ir savo vietos joje radimą;
 gebėjimas imtis atsakomybės už save ir visuomenės likimą.

Moksleiviams, pasirinkusiems visuomenės pažinimo dalyką, darbas pagal šią programą turėtų padėti suvokti:
 kaip žmonės, pažindami save ir savo aplinką, gali įsitraukti į visuomenės gyvenimą ir keisti jį;
 kaip formavosi lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė,
 kaip funkcionuoja šiandieninė Lietuvos ir pasaulio visuomenės;
 kokią reikšmę tautinio tapatumo išsaugojimas turi asmeniui, tautai ir valstybei, integruojantis Lietuvai į Europos bendriją.

Be to, studijos pagal šią programą turėtų sudaryti sąlygas ugdytis:
 moksleivių vertybines nuostatas;
 praktinius socialinius (bendrų susitarimų, kompromiso paieška, dialogo siekimas, pozityvus kasdienių problemų sprendimas ir kt.) bei dalyvavimo (mokyklos, vietos bendruomenės, Lietuvos visuomenės gyvenime) gebėjimus.

Visuomenės pažinimo kursui būdingos bendrosios visų socialinių mokslų disciplinų skatinamos vertybinės nuostatos (pilietiškumas, demokratiškumas, tolerancija, atvirumas ir t.t.). Visuomenės pažinimo kurse pabrėžtina viena savita ypatybė – vertybinio pliuralizmo nuostata. Studijuojant socialinius mokslus dažnai susiduriama su tam mokslui būdingais vertinimais ir normomis. Tuo tarpu visuomenės pažinimo kursas, gilinimasis į žmonių santykių integralią visumą, padeda vertinimą daryti daugiaaspektį, t.y. atsižvelgti į laiko, erdvės, tradicijų, normų, išteklių ir kitus aspektus įvykio, reiškinio, proceso raidoje.
__________________
Pateikiama programa kaip orientyras skiriama vadovėlių autoriams, iniciatyviems mokytojams, ketinantiems formuoti būsimos disciplinos turinį bei dėstyti jį savo mokiniams.

Dalyko struktūra ir ryšiai su kitais dalykais

Kurso struktūrą lemia jį sudarančių disciplinų ypatybės. Socialiniai mokslai padeda suprasti, kaip žmonės gyveno praeityje ir gyvena dabar, sudaro sąlygas ugdytis gebėjimus dabarties problemoms spręsti bei ateities projektams kurti. Taigi jie tyrinėja visuomeninius bei konkrečius istorinius praeities ir dabarties procesus, jų įtaką asmeniui ir visuomenei. Tradiciškai socialiniams mokslams priskiriamos šios mokykloje dėstomos disciplinos: geografija, istorija, sociologija, politologija, teisė, ekonomika, pilietinės visuomenės pagrindai. Nuo pagrindinės mokyklos socialinių mokslų kursų visuomenės pažinimo disciplina skiriasi integracijos ir apibendrinimo laipsniu. Apibendrinimo siekiama nauju lygiu, neskaidant pasaulio socialinio pažinimo į atskiras disciplinas bei pagrindiniu studijų objektu pasirenkant vieną vienintelę svarbią sritį – šiuolaikinę visuomenę. Kita vertus, įvairių socialinių mokslų sąvokos, idėjos sudaro visuomenės pažinimo kurso struktūrą, integracijos branduolį:

• Kultūra, tradicijos, vertybės (kultūrinė antropologija).
• Normos, vaidmenys, tapatybė, grupės, bendruomenė (sociologija).
• Kaita ir tęstinumas, konfliktai ir bendradarbiavimas (istorija).
• Vieta, erdvė, padėtis, aplinka (geografija).
• Ištekliai, pasirinkimas, mainai (ekonomika).
• Interesai ir jų derinimas, valdžia, valstybė (politologija).
• Teisėtumas ir teisingumas, įstatymai (teisė).
Metodinės nuorodos

Dėstant šį dalyką, būtina padėti moksleiviams pažvelgti į save, į savo santykį su aplinkiniu pasauliu, sudaryti sąlygas ugdytis gebėjimus dabarties problemoms spręsti bei ateities planams kurti, nagrinėti reikšmingas Lietuvos politines, socialines, ekonomines problemas.
Kadangi pagrindinis visuomenės pažinimo kurso tikslas yra skatinti norą ir gebėjimą atsakingai dalyvauti socialiniuose procesuose, dažnai kyla klausimas, kaip ši disciplina turi būti dėstoma mokykloje. Didaktiniu požiūriu svarbu, kad dėstymo metodai derėtų su formuluojamais tikslais, nes tik tada bus skatinamas aktyvus mokinių dalyvavimas pačiame mokymosi procese. Šiuolaikinių mokymo ir mokymosi teorijų pateikiami metodai pabrėžia būtinybę skatinti mokinius vertinti, interpretuoti, sieti žinias su analitiniais, informaciniais gebėjimais. Visos mokymo ir mokymosi strategijos turėtų skatinti klausti ne „Kas vyko ar vyksta?“, o „Kodėl vyko ar vyksta?“ bei „Kaip žmonės vertina tai, kas vyko, vyksta?“, „Nuo ko priklauso jų vertinimas?“

Mokytojui, apsisprendusiam dirbti su moksleiviais pagal pateiktą programą, diskutuojant probleminius klausimus, siūlytume atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
 klausimų ir problemų aiškinimasis turėtų būti paremtas mokinių savarankišku bei grupiniu darbu taip, kad padėtų suvokti bei perimti pagrindines socialinių mokslų idėjas, sąvokas ir procesus. Ypač svarbus savarankiškas moksleivių darbas: šaltinių studijavimas, informacijos žiniasklaidoje analizavimas, įvairios mokomosios medžiagos naudojimas, aktyvus moksleivių dalyvavimas mokymo(si) proceso planavime bei socialinis bendradarbiavimas. Tokiu atveju moksleiviai vėliau patys galės konstruoti savo tolesnį visuomenės pažinimą;
 diskusijų turinys turėtų padėti moksleiviams perimti kultūrinį žmonijos palikimą, visuomenės normas bei tradicines vertybes;
 nagrinėjant bet kurią temą, joje turėtų atsispindėti praeities, dabarties ir ateities problematika, išlaikant tam tikras proporcijas tarp vietinės, nacionalinės ir globalinės tematikos;
 kiekviena tema ar problema turėtų būti nagrinėjama istoriniu kultūriniu, teisiniu politiniu ir socialiniu ekonominiu aspektais;
 dalyko turinys bei jo perteikimo būdai turėtų skatinti teigiamą moksleivių nusistatymą demokratinių vertybių ir įsitikinimų atžvilgiu.

Mokytojai, kurie mano, kad pagal siūlomą tematiką tikslinga ne viską dėstyti, gali svarstyti probleminius klausimus. Čia pateikiami tokių klausimų pavyzdžiai:
• Kaip kultūros ar civilizacijų istorija padeda mums suprasti šiandienos pasaulį?
• Kaip galėtų būti pagrįsta Lietuvos priklausomybė šiandieniniam pasauliui?
• Kaip nuo mūsų visų priklauso politinė, socialinė piliečių lygybė? Kodėl?
• Kaip žiniasklaida, valdžios institucijos naudoja statistinius duomenis, informuodamos visuomenę? Kaip šie duomenys galėtų klaidinti visuomenę?
• Kodėl tarp įvairių grupių pasaulyje kyla konfliktai ir įtampa?
• Kaip geografinė padėtis daro įtaką visuomenės raidai?
• Ar įmanoma išvengti pilietinių karų bei tarptautinių konfliktų? Kaip galėtų būti pasiekta taika pasaulyje?
• Kaip buvo iškovotos žmogaus teisės ir kokiuose dokumentuose jos įtvirtintos?
• Kokią įtaką pokyčiai visuomenėje darė moterų padėčiai? Kokios yra moterų galimybės šiandieniniame pasaulyje? Lietuvoje?
• Ką reiškia būti geru piliečiu Lietuvos Respublikoje? ir t.t.

Svarbu tik, kad šie klausimai padėtų įgyvendinti bendrus visuomenės pažinimo kursui keliamus uždavinius, prisidėtų prie socialinio raštingumo gebėjimų plėtotės.
Turinys
U ž d a v i n i a i

Pasirinkę šį dalyką moksleiviai, baigdami 12 klasę, turėtų:
• suprasti šiuolaikinę visuomenę:
 pagrindinius šiuolaikinio pasaulio funkcionavimo principus, juos lemiančius istorinius geografinius veiksnius;
 veiksnius, kurie keitė ir tebekeičia kasdienį žmonių gyvenimą įvairiose visuomenėse;
 veiksnius, kurie keitė ir tebekeičia tarpusavio santykių (tarp grupių, tautų, valstybių) principus bei normas;
 veiksnius, kurie gali turėti įtakos konkretaus žmogaus, socialinės grupės, valstybės egzistavimui ateityje;
 pagrindinius būdus, kuriais galima užtikrinti visuomenės raidos stabilumą, optimalias visų jos narių poreikių tenkinimo sąlygas;
• gebėti:
 priimti ir perduoti informaciją;
 susirasti reikiamą informaciją, ją sisteminti ir pritaikyti problemoms spręsti;
 naudotis žodiniais ir spausdintais šaltiniais;
 naudotis žemėlapiais, grafikais, diagramomis, lentelėmis, nuotraukomis, piešiniais, karikatūromis;
 chronologiškai sieti įvykius ir procesus, išryškinti priežasties ir pasekmės ryšius.
T e m a t i k a

Žmogus ir visuomenė

Žmogaus istoriškumas, visuomeniškumas. Žmogaus raidai ir kaitai įtaką darantys veiksniai. Požiūrių į žmogaus kilmės ir raidos klausimus įvairovė. Žmogaus poreikiai ir jų tenkinimo būdai.
Žmogaus veikla: pažintinė, gamybinė, kūrybinė. Mokslinis pažinimas. Socialinis pažinimas. Savęs pažinimas. Žmogaus veiklos laisvę ribojantys veiksniai.
Visuomenė, jos struktūra. Asmeniniai, socialiniai, politiniai, ekonominiai ryšiai tarp visuomenės narių. Visuomenės susisluoksniavimas ir jam įtaką darantys veiksniai. Asmens ir grupės sąveika, jos rezultatai. Bendravimo ir bendradarbiavimo formos. Piliečių visuomenė. Konfliktų visuomenėje priežastys, tipai ir jų sprendimo būdai. Visuomenės pažinimo raida naujaisiais laikais. Visuomenės pažinimas XX amžiuje.
Buvimas kartu: asmuo, bendruomenė, tauta, valstybė. Vertybės, normos. Socialiniai institutai (šeima, švietimas, bažnyčia, valdžia). Socialiniai vaidmenys ir tapatybė, socialinis statusas ir jo kaita. Lyčių, skirtingų amžiaus grupių padėtis ir santykiai įvairiose epochose.
Teisė ir teisingumas. Įstatymų paskirtis visuomenėje. Įstatymų šaltiniai. Žmogaus teisės ir jų apsauga: žmogaus teisių samprata ir bruožai, žmogaus teisių apsaugos sistema tarptautinėje teisėje, universali žmogaus teisių apsauga JTO.
Tauta. Įvairių tautų kilmė, kalba, papročiai ir tradicijos, Asmens prievolių tautai suvokimas skirtingose epochose. Požiūrių į tautų kilmę bei raidą įvairovė. Nacionalizmas, kosmopolitizmas.

Žmogus ir politika

Idealai ir interesai visuomenėje. Politika kaip viešųjų interesų derinimas. Valdžia: jos paskirtis, funkcijos, kaitos būdai. Politinė kultūra. Pagrindinės politinės doktrinos: konservatizmas, liberalizmas, socializmas. Esminiai jų bruožai. Partijų vaidmuo visuomenėje. Sprendimų priėmimas valstybėje. Teisė ir teisingumas. Konstitucija. Pilietis: jo teisės ir pareigos.Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos piliečių teisės ir pareigos.
Demokratinės vertybės ir principai šiuolaikinėje visuomenėje. Jų užtikrinimas Lietuvos valstybėje. Viešoji nuomonė. Žiniasklaida: jos vaidmuo ir funkcijos demokratinėje visuomenėje. Partijos, politinės ir visuomeninės organizacijos. Rinkimai ir jų paskirtis.
Valstybė kaip visuomeninio gyvenimo organizavimosi forma. Kelias į šiuolaikinį valstybingumą. Valstybės valdymo formos ir būdai. Valstybinės institucijos ir jų funkcijos. Politinio gyvenimo krizės ir revoliucijos. Demokratija, kaip vienas iš valstybės valdymo būdų. Jos pranašumai ir trūkumai. Piliečių dalyvavimo būdai stiprinant ir ginant valstybę. Sprendimų priėmimas Lietuvos valstybėje.
Geopolitinė pasaulio žemėlapių kaita: geografiniai, ekologiniai, etniniai, socialiniai, politiniai veiksniai. Pagrindiniai veiksniai, lėmę teritorinę, demografinę Lietuvos kaitą.

Žmogus ir darbas

Darbas kaip pagrindinis žmogaus poreikių tenkinimo būdas. Darbo technologinių sąlygų raida nuo seniausiųjų laikų iki šių dienų. Darbo rezultatai. Darbo reikšmė žmogui ir visuomenei. Mokamas ir nemokamas darbas. Darbo pasidalijimas, darbo rūšys šiandieninėje visuomenėje (gamyba, prekyba, paslaugos, organizavimas, valdymas). Pasirengimas darbui, profesijos. Socialiniai darbo partneriai. Tarpusavio priklausomybė. Darbo etika, kompetencija. Gamyba ir technologijos pažanga, teigiami ir neigiami jos padariniai.
Pagrindiniai ekonomikos klausimai: ką gaminti, kiek gaminti ir kam gaminti? Pagrindiniai ekonominių sistemų tipai. Ištekliai ir jų rūšys. Paklausa ir pasiūla. Gamyba ir mainai. Nacionalinis produktas. Infliacija.
Pragyvenimo lygis. Socialinės problemos Lietuvoje (nedarbas, skurdas, alkoholizmas) ir jų įveikimo būdai. Darbo rinka, nedarbas, darbo birža. Socialinė atskirtis, jos kilmė, priežastys, įveikimo būdai. Socialinė visuomenės integracija. Vyriausybės vaidmuo, tvarkant Lietuvos ūkį.
Rinka ir jos palaikymas. Valstybės biudžeto sandara: pajamos ir išlaidos. Pajamų perskirstymas. Vartotojų interesų apsauga.

Žmogus ir kultūra

Kultūros esmės apibūdinimas. Kultūrų įvairovė. Kultūrų sąveika. Skoliniai. Kultūros pastovumas ir kaita. Tradicijos ir naujovės santykis kultūros raidoje. Masinė kultūra. Mokslas ir švietimas. Pasaulėžiūra, įsitikinimai, tikėjimas. Asmens santykis su kultūra. Tolerancija ir pagarba kitai kultūrai. Bendradarbiavimas tarp kultūrų. Požiūrių į kultūrą ir civilizaciją įvairovė.
Kultūros tautiškumas. Tautos kultūra atvirame pasaulyje. Kultūros tradicijų ir tautinės tapatybės saugojimas ir plėtojimas.

Žmogus ir aplinkinis pasaulis

Globalizacija. Teigiami ir neigiami jos pasekmės. Globalinės problemos ir galimi jų sprendimo būdai.
Politinės problemos: lokaliniai, etniniai konfliktai, integracija ir dezintegracija tarptautiniuose santykiuose. Pavojai demokratijai.
Socialinės problemos: badas ir skurdas, įsiskolinimas, ūkinės raidos disproporcijos, nedarbas.
Aplinkosauginės problemos: natūralios gamtinės aplinkos irimas, tarša. Galima jų sprendimo perspektyva.

Žmogus – Lietuvos gyventojas

Ką reiškia būti Lietuvos Respublikos piliečiu? Kelias į šiuolaikinę pilietiškumo sampratą Lietuvoje. Įvairios kilmės lietuviai. Lietuvos piliečio teisės bei pareigos. Teisių įgyvendinimo ir pareigų atlikimo mechanizmai šiuolaikinėje Lietuvoje.
Ką reiškė ir reiškia žodis „Lietuva“ amžių tėkmėje? Svarbiausieji Lietuvos valstybingumo etapai, pakilimai ir lūžiai praeityje.
Kokia Lietuvos vieta pasaulio, Europos raidoje? Lietuvos geopolitinės padėties kitimas, jį lėmę veiksniai.
Kiek Lietuvai svarbios globalios problemos? Politinės, socialinės ekonominės, civilizacinės kultūrinės problemos Lietuvoje. Šių problemų sprendimo pavyzdžiai, modeliai.

Išsilavinimo standartai

Sritis Pasiekimai
Bendroji mokslinė kultūra Supranta istorinius, geografinius, ekonominius, kultūrinius, socialinius, politinius dabarties pasaulio aspektus.

Supranta tarpdalykinius socialinių mokslų ryšius.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais geba paaiškinti taikomąją istorijos, geografijos, ekonomikos, kultūrologijos, politologijos ir kitų socialinių mokslų naudą.

Geba įvairiuose šaltiniuose rasti informaciją apie svarbias dabarties pasaulio problemas.
Kultūra, tradicijos, vertybės Supranta estetinių ir etinių vertybių kaitą laike ir erdvėje.

Supranta praeities bei dabarties kultūrą skatinančius ir gniaužiančius veiksnius.

Geba pateikti konkrečių pavyzdžių apie lietuvių etnokultūrą veikusius bei tebeveikiančius išorės veiksnius.

Geba įžvelgti dabarties lietuvių kultūroje senesnių laikų tradicijas bei papročius.

Geba įsijausti į „kito“ (kitų žmonių laike ir erdvėje) poziciją ir jo vertybių, tradicijų pagrindu paaiškinti vykstančius reiškinius bei procesus.
Žmogaus kaita ir raida, poreikiai, valia Supranta žmogaus ir jo poreikių kaitą atsižvelgdami į istorinio laiko ir geografinės erdvės ypatumus.

Numato žmogaus poreikių raidą skatinančius bei slopinančius veiksnius.

Geba pateikti pavyzdžių apie žmogaus ir jo poreikių kaitos įtaką socialiniams santykiams.
Normos, vaidmenys, tapatybė, grupės, bendruomenė Apibūdina visuomenės socialinio susisluoksniavimo istorijos raidoje etapus.

Geba įžvelgti skirtingų lyčių bei amžiaus grupių padėties įvairiose visuomenėse ypatumų priežastis.

Supranta svarbiausias šiuolaikinio pasaulio ir Lietuvos socialines problemas bei jų sprendimo galimybes.
Kaita ir tęstinumas, konfliktai ir bendradarbiavimas Supranta istorijos raidą lemiančius veiksnius ir jų tarpusavio sąveikos principus.

Geba dabarties pasaulio reiškinius paaiškinti atsižvelgdami į jų istorinę raidą.
Naudojasi nesudėtingais istorijos šaltiniais aiškindami praeities ir dabarties reiškinius.

Naudojasi nesudėtingais geografijos šaltiniais aiškindami praeities ir dabarties reiškinius.
Vieta, erdvė, padėtis, aplinka Suvokia teritoriją kaip geografinę duotybę bei regioną kaip geografinį darinį.

Geba skirti esminius regiono bruožus.

Geba interpretuoti geografinį veiksnį aiškindami kultūrinį, politinį ir socialinį visuomenės gyvenimą.

Ištekliai, pasirinkimas, mainai Supranta gamtos išteklių įvairovės priežastis ir jų vaidmenį visuomenės raidai.

Geba skirstyti pasaulį į sritis pagal ekonomines struktūras.

Supranta Lietuvos ūkio raidos tendencijas.

Supranta pagrindinius rinkos dėsnius ir geba iliustruoti konkrečiais pavyzdžiais.
Interesai ir jų derinimas, valdžia, valstybė Supranta politikos procesus lemiančius bendruosius veiksnius, jų tarpusavio sąveikos principus.

Geba suprasti ir naudoti pagrindinius politinius dokumentus.

Išmano pamatinius Lietuvos Respublikos Konstitucijos principus, geba juos įžvelgti valstybės politiniuose procesuose.
Teisėtumas ir teisingumas, įstatymai Supranta bendrųjų teisės ir teisingumo principų raidą atsižvelgdami į istorinį laiką bei geografinę erdvę.

Pagrindinių bendrabūvio šiuolaikiniame pasaulyje ir Lietuvos valstybėje taisykles.

Geba naudotis savo kaip piliečio teisėmis.

Literatūra
Anzenbacher A. Filosofijos įvadas. – Vilnius: Katalikų pasaulis, 1992.
Broom L., Bonjean C. M., Broom D. H. Sociologija. – Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992.
Danes S. ir Ch. Dabarties problemos ir krikščionybė. – Vilnius: Alma Littera, 1997.
Giddens A. Modernybė ir asmens tapatumas. – Vilnius: Pradai, 2000.
Globalinės problemos. – Vilnius: Briedis, 1998.
Hollis M. Socialinių mokslų filosofija. Įvadas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.
Kavolis V. Kultūrinė psichologija. – Vilnius: Baltos lankos, 1995.
Koch H. Kas yra demokratija? – Vilnius: Agora, 1997.
Laužikas R. Vakarų Europos kultūros raidos bruožai. – Vilnius: Solertija, 1998.
Lietuva. Praeitis, kultūra, dabartis. – Vilnius: Baltos lankos, 1999.
Visuomenės mokslas. Mokymo priemonė XII klasei (sud. A. Lozuraitis). – Kaunas: Šviesa, 1989.
Suslavičius A. Socialinė psichologija. – Kaunas: Šviesa, 1995.
Vitkus G. Politologija. – Vilnius: Danielius, 1998.
Zeigler H. Politinė bendruomenė. – Kaunas: Littera Universitatis Vytauti Magni, 1996.
Žukauskienė R. Raidos psichologija. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *