Viešų interesų konfliktas

Vieši ir privatūs interesai

Lietuvoje jau tapo įprasta, kad bet kurį, bent kiek reikšmingesnį atvejį privalo lydėti triukšmingų skandalų ir įtarinėjimų korupcija šleifas.Ypač pastaruoju metu plačiai pagarsintos Pasaulio banko ir tarptautinių organizacijų, tiriančių korupciją, ekspertų išvados apie tai, kad Lietuvoje paprastą kyšininkavimą keičia sudėtingesnės ir sunkiau tiriamos piktnaudžiavimo valstybine galia ir kitos politinės korupcijos formos. Tokios kaip įstatymų nesilaikymas,naudojimas tarnybine padėtimi asmeniniu tikslų įgyvendinimui turtų krovimui, nekilnojamo turto įgijimui, neteisėtos statybos, piktnaudžiavimas žmogiškaisiais ištekliais, piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Tokia plati korupcija, dažnai vadinama juodąja.Jos išplitimas yra rimtas simptomas, rodantis, kad mūsų valstybės valdyme yra kažkas sutrikę. Vietoje valstybės valdymo sistemos, kuri remtųsi demokratijos principais, atsiranda ydinga savitarpio paslaugų struktūra, iš kurios turi naudos turtingiausi ir politiškai galingiausi, kurie,pasinaudoję jiems suteikta valstybine valdžia vien asmeniniam pralobimui. Politinę korupciją Lietuvoje jau galime įvardyti kaip sunkią ir įsišaknijusia valdžios negalią.

Analizė

Analizuosiu Klaipėdoje įvykusi viešų ir privačių interesų konfliktą. Straipsnyje kuris publikuotas „delfi“ portale yra aprašomas toks įvykis: Klaipėdos bibliotekos vadovė supainiojo interesus.
Portalas “Delfi””, 2008 12 11
[Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, pasirašydama sutartį dėl pastatų nugriovimo su bendrove „Pelėda“, kurios akcijų turi, sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Taip ketvirtadienį konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), ištyrusi žiniasklaidoje pateiktą informaciją. Pasak etikos sargų, uostamiesčio savivaldybės viešosios bibliotekos vadovė įstatymą pažeidė 2003 m., kai pasirašė sutartį dėl pastatų nugriovimo su UAB „Pelėda“. Ji yra šios bendrovės akcininkė. Tokiu būdu B. Lauciuvienė neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo prievolės vengti interesų konflikto. Įstatymas nurodo, kad asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, kurie sukelia interesų konfliktą. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu šis asmuo privalo informuoti savo vadovą ir kitus procedūroje dalyvaujančius asmenis, apie interesų konfliktą. Jis taip pat privalo nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Vadovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. B. Lauciuvienė, Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Igno Lauciaus žmona, atsidūrė ir prokurorų akiratyje. Jie susidomėjo moters viešbučiu, pastatytu privatizavus bibliotekai priklausiusį sklypą uostamiesčio centre. Būtent šiame sklype esančius statinius griovė bendrovė „Pelėda“].
1. Situacijos faktai: B. Lauciuvienė yra Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos direktorė ( valstybės tarnautoja), taip pat statybinės bendrovės UAB „ Pelėda“ akcininkė su kuria pasirašė sutarti dėl pastatų nugriovimo savivaldybei priklausančioje teritorijoje kuria privatizavo UAB „Pelėda“ nors savivaldybei priklausantis sklypas gali būti tik nuomojamas, be to tame sklype buvo pastatytas viešbutis kuris taip pat priklauso B. Lauciuvienei. Ši tarnautoja nusižengė įstatymui priimdama sprendimus kurie yra naudojami įgyvendinti jos asmeninius interesus, kitaip sakant ji pasinaudojo dviem tarnybinėm padėtim savo tikslams įgyvendinti, tai yra ji pasirašė sutartys kaip bibliotekos direktorė siekdama naudos bendrovei kurios akcininkė ji yra nors įstatymas skelbia kitaip. Šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
2. Susidarančios jėgos ir atsakomybė: Vidiniai dalyviai šiuo atveju yra šie B. Lauciuvienė viešosios bibliotekos direktore firmos akcininkė, taip pat pati organizacija „Pelėda“ bei jos darbuotojai, vadovai ir Viešbutis pastatytas savivaldybės teritorijoje. Išoriniai dalyviai gyventojai, įstatymų kūrėjai , vartotojai kurie naudojasi šios įstaigos bei bibliotekos paslaugomis, taip pat mokesčius mokantis piliečiai kuriuos taip pat liečia tokie pažeidimai, nes tokio tikslo įgyvendinimui gali būti naudojamos lėšos kurios yra skiriamos iš jų mokesčių.
Atsakomybė už šiuos veiksmus skiriama bibliotekos vadovei, faktai kurie ją pastūmėjo tokiam veiksmui asmeninė nauda, taip pat gali būti ir taip, kad ji siekė ne tik naudos sau, bet ir kitiems dalyviams. Kaltė yra visuomenei, valstybei nes yra nusižengta įstatymų numatytai tvarkai, šiuo atvejų gaunasi taip jog valstybės tarnyba leidžia viską net įstatymų apėjimą ratu, tai netinkamas pavyzdys, nei kitiems tarnautojams, nei visuomenei. 3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:
1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;
2 punkto redakcija iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.:
2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;
2 punkto redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.:
2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra;
3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;
4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;
5 ir 6 punktų redakcija iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.:
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.
5 ir 6 punktų redakcija nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d.:
5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai.
Visi šie punktai skelbia kaip turi elgtis valstybės tarnautojas, o šioje situacijoje akivaizdu jog viskas yra kitaip ir savivaldybės turtas yra naudojamas savo tikslams pasiekti ir sprendimai yra tikrai savanaudiški, o nešališkumo tikrai čia nesimato, nes visi straipsnyje pateikti argumentai rodo kitaip, jos priimti sprendimai tikrai nėra vadovaujantis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, greičiau jau naudos principu ir pinigų plovimu. Šiame poelgyje vyrauja pasinaudojimas tarnybine padėtimi saviems tikslams, valstybės nuosavybės naudojimas asmeninio pelno siekimui. Apgalvotai neprotingas ėjimas ir įsipainiojimas į tokias aferas yra viešų ir privačių interesų konflikto iškėlimas ir nesistengimas to išvengti, o sąmoningai atliktas veiksmas.
3. Susiduriančių jėgų motyvai ir tikslai: Pagrindiniai šioje situacijoje motyvai yra siekti naudos asmeniniams tikslams patenkinti, tai yra įmonės kurios akcijų turi minėta moteris pelno didinimas viešbučio statymas naujiems pinigams investuoti ir pasipelnyti iš jo veiklos, taip pat palanki situacija pasinaudoti savo tarnybine padėtimi tikslams įgyvendinti, mano manymu svarbiausias tikslas ir yra panaudoti valstybės turtą, asmenines veiklos rezultatams gerinti ir užsitikrinti verslo plėtrą, bei pelningumą ir nėra jokio atsižvelgimo į moralines darbo etikos ir kitas vertybes, tai tik valstybės turto grobstymas, bei savanaudiškumo įrodymas.
4.Situacijos susidarymo priežastys: Tokia situacija susidarė dėl to, kad bibliotekos vadovė nusprendė padėti savo bendrovei praplėsti veikla ir padidinti jos pelną, bei suteikti galimybe gauti didelį užsakymą darbams atlikti, kur pagrindinis variklis yra dideli pinigai, seni pastatai niekam nereikalingi miesto centre. Dėl šios priežastie nusprendė juos nugriauti ir suteikia garbes tai padaryti savo bendrovei juk kam svetimi jai yra savi, o ir viešbutis miesto centre tikra aukso gysla, taip ir įsivėlė valstybės tarnautoja į interesų konfliktą nesuderinus savo asmeniniu tikslu su tarnautojo pareigybėmis. Be to šios dalyves vyras yra prokuroras gal ji tikėjosi, kad turi gera apsaugos planą ir liks nenubausta, nors įstatymas sako kitaip: 1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:
1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kurios rūšies pajamų;
2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.
5. Esama problema: Problema yra tai kad labai didelis pažeidimas yra padarytas valstybės turto atžvilgiu ji panaudojus asmeniniam tikslui, gal tai yra savo interesų ginimas, tačiau visiškai neteisėtas, tai tikra korupcija ir nauda savo piniginei. Visu pirma piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi savo ir vyro, bei kiti padaryti nuostoliai valstybei ir visumeniai. 1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.
3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.
4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.
5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.
Šie straipsniai skelbia kaip turėtu elgtis valstybės tarnautojai tokioje interesu konfliktu susikertančioje situacijoje. Akivaizdu, kad šioje situacijoje nebuvo imtasi tokių įstatymo siūlomu galimybių, todėl Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ištyrusi šį atveji konstatavo faktą atskleidžianti interesų konfliktą.
6.Susiduriančių jėgų vaidmuo ir vertybės: Valstybės tarnautojo pagrindines vertybės turėtu būti tarnauti valstybinių interesų naudai, tačiau šiuo atveju pagrindines vertybės yra pinigai asmeninio gyvenimo sąlygų gerinimas, bei reikiamu virvučių tampimas valstybinėse pareigose sėdint. Taigi vyrauja ištikimybė asmeninio verslo naudos siekimo savo bendrovei vertybės. Atlikus sprendimo ir konflikto sudarymo vaidmenį tenka ne tik didžiuotis gautais rezultatais, bet tikėkimės, kad teks ir atsakyti prieš valstybę ir visuomene už padarytus nusižengimus įstatymo numatyta tvarka. Įstatymų nustatyta tvarka neapskųstas, teismo nesustabdytas ar nepanaikintas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimas dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo yra pagrindas teisės aktų nustatyta tvarka skirti tarnybinę (drausminę) nuobaudą asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo reikalavimus ir taikyti šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytus kitus apribojimus ir draudimus.
7. Įmanomos alternatyvos: Alternatyvos butu ieškoti paaiškinimo tokiam savo poelgiui pasiteisinimo, kodėl taip nutiko ir kas privertė taip elgtis, tačiau mano manymu tai nepadės ir neturėtu juk visi už klaidas turi atsakyti visi lygus tai ir įstatymai visiems vienodai turi būti svarbus ir jų laikytis yra privaloma, geriausia alternatyva pripažinti klaidas ir priimti bausme, kokia ji bus skirta už toki tarnybinių pareigų negerbimą, nes daromos nuolaidos tik skatina korupciją ir daro neigiama poveikį kitiems valstybės tarnautojams. Nors kiekvienas stengiasi ginti savo teisias ir laisves tačiau nereikia pamiršti morales ir kitu vertybių, todėl kad ir kaip analizuotum išvada viena pažeidimas padarytas, pasekmės dar laukia.
8. Neigiamos ir teigiamos alternatyvos: Situacija turėtu būti vertinama iš visų pusių, tam kad priimti teisinga sprendimą šioje situacijoje teigiamu dalykų neįžvelgiu, nes nemanau, kad valstybės turto privatizavimas asmeniniam naudos siekimui, gali būti įvertintas kaip teigiama savybė, nors galima apvertus aukštyn kojom faktus to pasiekti, bet ar per daug svarstant ir vartant į visas puses tikrai bus priimtas geras ir teisingas situacijos įvertinimas ir apibrėžimas. Juk yra faktai kurie yra tikrieji įrodymai, dėl to filosofuoti ir sąmoningai versti situacija kita linkme tikrai nėra prasmės.

9. Alternatyvos susijusios su vertybėmis: Šioje situacijoje sunku nustatyti vertybes gerąja prasme, nes sunku įžvelgti teigiamas veikas, todėl kad akivaizdu tik tai, kad visi veiksmai yra susiję su naudos siekimų asmeninių tikslų įgyvendinimui. Todėl vienintelės įžvelgiamos vertybės yra asmeninio gyvenimo gerinimo noras.
10.Vertybės išskiriant prioritetus:

Manu šios lentelės vertinimo kriterijai įrodo tik tai, kad teisingiausias sprendimas, bus priimtas tik tuo atveju jai, nebus bandoma rasti pateisinimų, kuriu tikrai čia neturėtu būti ir tarnautoja turi atsakyti už padarytus veiksmus. Be abejo kiekvienoje situacijoje atsiranda visokių išvedžiojimų, bet nemanau kad tai neprieštarauja įstatymui.
11. Sprendimas: Tokioje situacijoje mano sprendimas būtu toks nušalinti Bronislava Lauciuvienė nuo pareigų taip pat gražinti savivaldybės turtą, nubausti bendrovę pinigine bauda, taip pat uždrausti B.Lauciuvienei dirbti valstybinėse pareigose, jos vyrui skirti įspėjimą. Visas šias griežtas bausmes reikėtų skirti tam, kad visi žinotu jog įstatymą reikia gerbti ir nemanau, kad nors vienas asmuo prieštarautų tokiam sprendimui, nebent korupcijos principu veikiantys asmenys.

Išvados.
Lietuva kiekvieną dieną patiria didelius nuostolius dėl vyraujančios korupcijos, o kai ateina laikas perskaičiuoti valstybės biudžetą, tada suma gaunasi labai didelė ir nepakeliama tokiai mažai valstybei, kai valstybė patyria vos ne trečdalį biudžeto nuostolio. Todėl reikia valdžiai teisingiau žiūrėti į mūsų valstybėje sukurtus įstatymus, bei konstitucines vertybes, nes tai yra aukščiau už bet kurio rango pareigūnus, institucijas, politines partijas ar organizacijas. Vienas pagrindinių LK prioritetų – tai asmens, asmens prigimtinių teisių ir laisvių bei turto (jo namų ir verslo saugumo) įtvirtinimas, taip pat įstatyminis baudžiamosios atsakomybės už išplitusius korupcinius nusikaltimus įgyvendinimas bei efektyvios antikorupcinės strategijos vykdymas.

Literatūros sąrašas:
www.delfi.lt
www.15min.lt
www.lrs.lt
J. Palidauskaitė Viešojo administravimo etika

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *