Kuriant saugią visuomenę, svarbi vieta skirta viešojo saugumo politikos formavimui ir įgyvendinimui.
Viešojo saugumo politika apima šias pagrindines valstybės valdymo sritis:
– nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir kontrolę;
– viešosios tvarkos užtikrinimą;
– valstybės sienos apsaugą ir nelegalios migracijos kontrolę;
– ekstremalių situacijų valdymą, užtikrinant reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, avarijos ar kitos nelaimės atveju;
– Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių svečių apsaugą.
Viešasis saugumas yra esminė sąlyga ir užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr.2-16, 2003, Nr.32-1309) žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą įvardija kaip vieną iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų ir nustato, kad Vyriausybė ir teisėsaugos sistema privalo apginti piliečius ir valstybę nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, užtikrinti asmens ir turto saugumą bei patikimą valstybės sienos kontrolę.
Integracija į Europos Sąjungą ir NATO, auganti tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmė bei kiti vykstantys globalizacijos procesai lemia sparčius ir kardinalius pokyčius Lietuvos politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime. Visa tai didina valstybės strateginio valdymo reikšmę visose valstybės valdymo srityse, tarp jų ir viešojo saugumo užtikrinimo srityje.
Formuoti viešojo saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą pavesta Vidaus reikalų ministerijai.
Procese pagal savo kompetencijos ribose dalyvauja ir kitos valstybinės institucijos: Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė, ir etc.
1. Krašto apsaugos ministerija – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrų rengimas, veiklos kryptys, finansavimas.
Krašto apsaugos sistema – pagrindinė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis. Krašto apsaugos sistemą sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę bei vientisumą, teritorinę jūrą ir išimtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, visuma. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
Krašto apsaugos sistemą sudaro:
1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;
2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, policijos viešojo saugumo dalinys (tarnyba), koviniai Šaulių sąjungos būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei;
3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, puskarininkių mokykla ir kitos karo mokymo įstaigos;
4) žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;
5) krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai;
6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.
Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
ISTORIJA
1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1990 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pirmą kartą mėgino įkurti valstybės apsaugos instituciją patvirtindama Respublikos ministrus. Krašto apsaugos ministru buvo siūlomas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas Vidmantas Povilionis. Šį siūlymą nemažai Aukščiausiosios Tarybos deputatų sutiko priešiškai.
Žinodama antikariškas Aukščiausiosios Tarybos deputatų nuostatas, 1990 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigė Krašto apsaugos departamentą, kurio darbuotojai sudėtingomis to meto sąlygomis padėjo pamatus Lietuvos kariuomenės ir krašto apsaugos sistemos atkūrimui.
1991 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Audrių Butkevičių paskyrė krašto apsaugos ministru.
Paskyrus krašto apsaugos ministrą, 1991 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 435 Krašto apsaugos departamentas, kaip įvykdęs užduotį, buvo likviduotas.
Nors į ministeriją buvo pradėti priimti darbuotojai, tačiau pirmoji Krašto apsaugos ministerijos struktūra patvirtinta tik 1992 m. vasario 3 d. krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 49. Struktūra buvo tokia:
• Ministras;
• Ministro pavaduotojas-inspektorius gelbėjimui ir civilinei saugai;
• Ministro pavaduotojas-karinės administracijos ir SKAT inspektorius;
• Ministro pavaduotojas-generalinis inspektorius;
• Ministro patarėjas-reikalų tvarkytojas;
• Karinės administracijos departamentas;
• Ginkluotės skyrius;
• Karinio rengimo skyrius;
• Sekretoriatas;
• Teisinis skyrius;
• Ryšių su visuomene skyrius;
• Patarėjai;
• Personalo skyrius;
• Finansų skyrius;
• Bendrasis skyrius;
• Ūkio skyrius.
Tos pačios dienos įsakymu buvo patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos padalinių vadovai. Plk. Norbertas Vidrinskas paskirtas ministro pavaduotoju-generaliniu inspektoriumi, plk. ltn. Jonas Gečas – ministro pavaduotoju-karinės administracijos ir SKAT inspektoriumi, SKAT štabo viršininku, mjr. Šarūnas Vasiliauskas – ministro pavaduotoju-reikalų tvarkytoju, kmd. Eugenijus Nazelskis – gelbėjimo ir civilinės saugos departamento direktoriumi.
Patvirtinus naują ministerijos struktūrą, Štabas, iki šiol Krašto apsaugos departamente buvęs savarankiškas juridinis asmuo, tapo ministerijos padaliniu – Jungtiniu štabu. Dar sausio mėnesį Štabo komendantinė kuopa buvo perduota Vilniaus apskrities komendantūrai. Štabe buvo palikti 55 etatai, patvirtinti Operatyvinis skyrius su Operatyvinio valdymo, Operatyvinio planavimo, Vadavietės, Jūreivystės ir Susisiekimų poskyriais, Kovinio rengimo skyrius su Kovinio rengimo kontrolės, Žvalgybos, Ryšių, Inžinerinio topografinio ir Specialiosios paskirties poskyriais. Vėliau Štabe buvo suformuotas Rusijos kariuomenės išvedimo skyrius.
Parengtai Krašto apsaugos ministerijos struktūrai 1992 m. vasario 18 d. pritarė Vyriausybė ir pavedė krašto apsaugos ministrui suformuoti numatytuosius padalinius.
1993 m. sausio mėnesį krašto apsaugos ministras įsakė per pirmąjį 1993 m. ketvirtį įvykdyti naują krašto apsaugos sistemos reorganizavimą.
Paskelbtos reorganizacijos tikslas buvo gerinti krašto apsaugos sistemos veiklą, tobulinti valdymą. Krašto apsaugos sistema buvo suskirstyta į ministeriją, krašto apsaugos sistemą aptarnaujančias tarnybas, ginkluotąsias pajėgas ir Civilinės saugos departamentą. Nuo 1993 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauji Krašto apsaugos ministerijos etatai. Krašto apsaugos ministerijos jungtinis štabas reorganizuojamas į Krašto apsaugos ministerijos Ginkluotųjų pajėgų štabą. Štabo viršininku paskiriamas plk. Stasys Knezys.
1993 m. kovo mėn. buvo įkurta Krašto apsaugos ministerijos Vyriausioji inspekcija. Generaliniu inspektoriumi paskirtas plk. Antanas Dulevičius. Vyriausioji inspekcija buvo tiesiogiai pavaldi krašto apsaugos ministrui. Jai buvo iškelti pagrindiniai uždaviniai:
1. Tikrinti, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministro įsakymai bei nurodymai.
2. Tikrinti ir įvertinti dalinių (padalinių) kovinę parengtį, aprūpinimą ir kitus dalykus, susijusius su karinių vienetų veikla.
1993 metais buvo galutinai suformuota Lietuvos kariuomenės struktūra. Spalio mėnesį įsteigta kariuomenės vado institucija. Spalio 20 d. Respublikos Prezidentas plk. Joną Andriškevičių paskyrė kariuomenės vadu. Tą pačią dieną ministro įsakymu buvo nustatyta kariuomenės sudėtis. Iš Krašto apsaugos ministerijos sudėties išbraukiamas Ginkluotųjų pajėgų štabas, kuris perduodamas kariuomenės vado žinion.
1993 m. spalio 29 d. pasikeitė krašto apsaugos ministrai. Vietoj atsistatydinusio Audriaus Butkevičiaus krašto apsaugos ministru buvo paskirtas Linas Linkevičius. Pasikeitus ministrams, vėl buvo pradėta nauja krašto apsaugos sistemos reorganizacija. Lapkričio 11 d. ministro įsakymu sudaryta darbo grupė reformos projektui parengti. Grupės vadovu paskirtas ministro pirmasis pavaduotojas kmd. Eugenijus Nazelskis. Tačiau ši reorganizacija didesnių pokyčių pačioje ministerijoje nepadarė.
1994 m. liepos 5 d. patvirtinta nauja KAM struktūra ir etatai. Buvo įsteigtas Ministro sekretoriatas, vietoj Vyriausiosios inspekcijos įkurta Generalinė inspekcija bei penki ministerijos departamentai. Vietoj ministro pavaduotojų, vadovaujantis Vyriausybės įstatymo pakeitimais, įkurtos ministerijos sekretorių pareigybės. Jais paskirti plk. Jonas Gečas, Valdemaras Sarapinas ir Aleksandras Ambrazevičius (vėliau, Valdemarą Sarapiną ir Joną Gečą paskyrus Lietuvos Respublikos karo atašė, sekretoriais buvo paskirti Povilas Malakauskas ir Rimantas Lajauskas).
Personalo departamentą sudarė penki skyriai: Personalo komplektavimo, Personalo tarnybos, Personalo apskaitos, Personalo patikrinimo, Socialinės saugos ir pensijų.
Administraciniame departamente buvo Ryšių su visuomene, Teisinis skyriai, Kanceliarija, Slaptosios raštvedybos ir informacijos apsaugos grupė, Ūkio skyrius.
Ekonomikos ir finansų departamente – Ekonomikos, Finansų kontrolės, Specialiosios paskirties įmonių ir sutarčių priežiūros, Buhalterinės apskaitos skyriai.
Tarptautinių ryšių departamente – Tarptautinio bendradarbiavimo, Karinių atstovų, Sutarčių ir vizų, NATO skyriai.
Sistemos analizės ir vystymo departamente – Išorinio ir vidinio saugumo analizės, KAS vystymo programų, Infrakstruktūros, Įrangos ir ginkluotės vystymo programų skyriai, Informacinis fondas, Investicijų gynybinės sąveikos programų poskyris.
Rengiant šią struktūrą, vyko rimtos diskusijos, kokius egzistuojančius vienetus priskirti kariuomenei, o kokius palikti tiesioginiam ministerijos pavaldumui. Daugiausia Krašto apsaugos ministerijos vadovybė ir kariuomenės vadas diskutavo dėl kariuomenės biudžeto formavimo ir valdymo, kariuomenės štabo vietos krašto apsaugos sistemoje ir kt.
1996 m. rugpjūčio 22 d., siekiant padidinti valdymo efektyvumą, išvengti Krašto apsaugos ministerijos ir Generalinio štabo funkcijų dubliavimo bei suteikti atskirų kariuomenės rūšių vadams didesnius įgaliojimus ir atsakomybę, Krašto apsaugos ministerija, Kariuomenės vadovybės aparatas ir Generalinis štabas sujungiami į vieną padalinį – Krašto apsaugos ministeriją. Ministerijoje atsirado naujas padalinys – Gynybos štabas. Pertvarkant krašto apsaugos sistemos valdymą, pasinaudota Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kanados, Prancūzijos, Lenkijos patirtimi.
Ministeriją sudarė civilinė ir karinė dalys. Civilinė dalis tapo atsakinga už gynybos, ekonomikos ir finansų, personalo politiką bei tarptautinį bendradarbiavimą. Karinė dalis – Gynybos štabas – už operatyvinį planavimą, kovinį parengimą ir mobilizaciją. Gynybos štabui buvo pavesta rengti gynybinius ir mobilizacinius planus, koordinuoti kariuomenės rūšių štabų veiklą, organizuoti operatyvinį ir karinį rengimą, kariuomenės materialinį aprūpinimą. Štabe sukurtas naujas padalinys – Sąveikos su NATO valdyba, kurios viršininku paskirtas plk. Romas Žibas.
1996 m. gruodžio 12 d. po dar vienų Seimo rinkimų, krašto apsaugos ministru paskirtas Česlovas Stankevičius. Kaip tik tuo metu vėl buvo pakeistas Vyriausybės įstatymas. Pagal jį ministerijos sekretorių skaičius sumažintas iki vieno, bet įsteigtos viceministrų pareigybės. Viceministrais buvo paskirti Povilas Malakauskas, Edmundas Simanaitis ir Jonas Kronkaitis, ministerijos sekretoriumi – Gintautas Surgailis.
Krašto apsaugos sistemoje ir pačioje ministerijoje reformos vyko viena po kitos. Tai lėmė aiškios šios sistemos plėtros perspektyvos nebuvimas. Į kurią pusę pakryps jos plėtra labai daug priklausė nuo krašto apsaugos sistemos vadovybės. Padėtis pasikeitė tik po to, kai 1996 m. gruodžio 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą bei 1998 gegužės 5 d. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, kuriuose buvo įtvirtintos kertinės krašto apsaugos sistemos plėtros gairės gana tolimai ateičiai. Krašto apsaugos ministerijoje nuolat vyko didesnės ar mažesnės reorganizacijos. Pritaikant ministeriją naujai iškylančioms problemoms spręsti ar susidarius atitinkamai situacijai, vyko didesni ar mažesni ministerijos etatų pertvarkymai.
1999 m. lapkričio mėn. įsteigtas Teisės departamentas, kurio direktore paskirta Ona Greičienė.
2000 m. lapkričio 10 d. ministro pareigas vėl pradėjo eiti Linas Linkevičius. Viceministrais paskirti Jonas Gečas, Povilas Malakauskas, Valdemaras Sarapinas.
2001 m. sausio mėn. įvykdyta dalinė ministerijos reorganizacija – įsteigti Viešųjų ryšių, NATO departamentai, iš dalies reorganizuoti Administracijos, Tarptautinių ryšių, Resursų ir programų, Gynybos politikos ir planavimo departamentai.
Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:
2007
1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;
3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą;
4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;
5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos personalą, karo tarnybą ir mobilizaciją;
6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis bei viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;
7) teisės aktų nustatyta tvarka administruoti karybos srities standartizaciją;
8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.
Kad atliktų savo misiją, Krašto apsaugos ministerija vykdo šias funkcijas:
• Vykdo bendrą su NATO politiką, bendradarbiauja su užsienio valstybėmis gynybos srityje
• atstovauja Lietuvai koordinuodama tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimą
• valdo krašto apsaugai ir gynybai skirtus finansinius išteklius,
• vykdo kariuomenės aprūpinimą ginkluote, technika, kitais ištekliais,
• įgyvendina personalo valdymo politiką, rengia karinį rezervą,
• vykdo šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą,
• ruošia visuomenę pilietiniam pasipriešinimui,
• planuoja krašto mobilizaciją.
Krašto apsaugos ministerijos veiklą reglamentuojantys įstatymai :
1. Kariuomenės principinės struktūros 2003 metais ir planuojamos kariuomenės principinės struktūros 2008 metais nustatymo įstatymas
2. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas
3. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas
4. Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas
5. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymas
6. Karo prievolės įstatymas
7. Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas
8. Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymas
9. Karo padėties įstatymas
10. Nepaprastosios padėties įstatymas
11. Tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymas
12. Žvalgybos įstatymas
13. Kariuomenės drausmės statuto patvirtinimo įstatymas
14. Karių materialinės atsakomybės įstatymas
15. Karių valstybinių pensijų įstatymas
16. Kovinių ginklų naudojimo Krašto apsaugos sistemoje statuto patvirtinimo įstatymas
17. Karo policijos įstatymas
18. Lietuvos Respublikos Šaulių sąjungos įstatymas
19. Civilinės saugos įstatymas
20. Lietuvos Respublikos Ginklų fondo įstatymas
Krašto apsaugos ministras atsakingas už krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, kariuomenės ir kitų jam pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų veiklą bei plėtrą efektyviai naudojant valstybės skirtus išteklius.
Ministerijai vadovauja ministras, kuris atsakingas už jam pavestas valdymo sritis ir tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Ministras koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, centrų ir kt.) veiklą per šių įstaigų vadovus.
Ministras yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Krašto apsaugos ministras:
1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;
2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus) ir karinių specialybių sąrašą, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą bei pareigybių sąrašus;
3) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;
4) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką;
5) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
6) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;
7) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
8) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;
9) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų bei admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires;
10) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;
11) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;
12) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus-dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;
13) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;
14) teikia Respublikos Prezidentui lauko pajėgų vado kandidatūrą, taip pat teikia siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;
15) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių, Lietuvos karo akademijos viršininką, Gynybos štabo viršininką, Savanorių pajėgų vadą, reguliariųjų pajėgų rūšių vadus, karinių apygardų vadus, puskarininkių mokyklos ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją nustato jų teises ir pareigas;
16) skiria karius į bataliono vado ir aukštesnes pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos (kariuomenės dalinio) į kitą; prireikus deleguoja karius į tarnybą Krašto apsaugos ministerijai nepavaldžiose institucijose;
17) priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą;
18) nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus;
19) įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;
20) vykdo kitus įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.
Ministerija turi savo administraciją.
Ministerijos administracijai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos valstybės sekretorius pagal kompetenciją leidžia potvarkius.
Ministerijos valstybės sekretorius koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, teisės aktų bei programų projektų rengimą ir derinimą; organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą; koordinuoja Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, organizuoja ministerijos administracijos padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir karių bei darbuotojų pareiginių nuostatų rengimą bei vykdo kitas teisės aktuose nustatytas ir ministro jam pavestas funkcijas.
Ministerijos administraciją sudaro Gynybos štabas, Generalinė inspekcija, departamentai ir skyriai, neįeinantys į departamentų sudėtį (toliau vadinama – ministerijos administracijos padaliniai). Gynybos štabui vadovauja Gynybos štabo viršininkas, Generalinei inspekcijai – generalinis inspektorius, departamentams – direktoriai, skyriams – vedėjai. Gynybos štabo viršininkas, generalinis inspektorius, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai gali turėti pavaduotojus (Gynybos štabo viršininkas, generalinis inspektorius, departamentų direktoriai, skyrių vedėjai, jų pavaduotojai toliau vadinami padalinių vadovais).
Padalinių vadovai yra atsakingi už ministerijos administracijos padaliniams pavestų funkcijų vykdymą, veiklos organizavimą, taip pat už ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretorių pagal ministro nustatytas administravimo sritis (Gynybos štabo viršininkas – ir kariuomenės vado) rašytinių ir žodinių pavedimų vykdymą.
Ministerijos administracijos struktūra formuojama atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų ministerijai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas.
Ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai, kariuomenės vadas, lauko pajėgų vadas, Gynybos štabo viršininkas. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
15. Kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
Kolegijos posėdžių darbotvarkės sudaromos, pateikti klausimai svarstomi, sprendimai priimami ir įforminami kolegijos darbo reglamento nustatyta tvarka.
Ministerijoje sudaroma Gynybos resursų taryba (toliau vadinama – Taryba) – ministro patariamoji institucija, sprendžianti gynybos politikos, strateginius krašto apsaugos sistemos plėtros, Lietuvos kariuomenės gynybinio pajėgumo stiprinimo bei išteklių planavimo, paskirstymo ir naudojimo klausimus. Tarybos narių skaičių, sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras.
Ministro sprendimu gali būti sudaromos kitos ministro patariamosios institucijos, kurių darbo reglamentus tvirtina ministras.
FINANSAVIMAS
Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.
Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.
Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras.
KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS BIUDŽETAS 2006 METAMS
Lietuvos gynyba planuojama atsižvelgiant ne tik į poreikius, bet ir į racionaliai apskaičiuotas galimybes. Todėl, turėdama ribotus gynybos išteklius, Lietuva siekia balanso tarp planuojamų krašto apsaugos sistemos pajėgumų ir turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių.
2006 m. Lietuvos gynybos išlaidos sudarė 961,1 milijonas litų arba 1,28 proc. Bendro vidaus produkto (BVP). 2006 m. prognozuojamas BVP – 75 218 milijonų litų. Pagal NATO gynybos išlaidų apibrėžimą į gynybos išlaidas gali būti įskaitomos tik išlaidos, skiriamos Krašto apsaugos ministerijai, ir išlaidos, skiriamos karo prievolei ir mobilizacijai administruoti savivaldybėse. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu, Krašto apsaugos ministerijai patvirtinti asignavimai sudaro 1,27 proc. BVP, arba 956,5 milijonai litų.
Lyginant su 2005 m. šių metų valstybės biudžetas didėja 2 795,9 milijonais litų (17,8 proc.), o Krašto apsaugos ministerijos asignavimai – 12,7 proc. arba 107,5 milijonais litų, tačiau toks augimas vis dar nėra pakankamas, kad būtų įgyvendinti Krašto apsaugos ministerijos planai.
Kad Lietuva galėtų įgyvendinti kariuomenei keliamus tikslus, tęsti pradėtą reformą ir plėtoti šiuolaikinius krašto apsaugos sistemos pajėgumus, Krašto apsaugos ministerijai skirti asignavimai turi augti ir pasiekti kitų NATO šalių lygį. Nuo Krašto apsaugos ministerijai skiriamų asignavimų augimo tiesiogiai priklauso kariuomenės modernizacija ir profesionalizacijos lygis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, NATO pajėgų tikslų įgyvendinimas ir dalyvavimas tarptautinėse operacijose.
Valstybės gynimo taryba 2006 m. vasario 15 d. nutarimu Nr.12 „Dėl asignavimų skyrimo krašto apsaugos sistemai“ nutarė siūlyti Vyriausybei kasmet didinti krašto apsaugos sistemos asignavimams skiriamą procentą nuo šalies BVP, ilgainiui siekiant, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skiriama ne mažiau kaip 2 proc. šalies BVP. Tuo tarpu Krašto apsaugos ministerija siekia, kad kasmet Krašto apsaugos ministerijai skiriami asignavimai nuo šalies BVP augtų ne mažiau kaip po 0,05 procentinio punkto. Šio sprendimo įgyvendinimas leistų bent minimaliai vykdyti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus bei spręsti nacionalinius uždavinius.
Krašto apsaugos sistemos programų finansavimas
2006 m. didžioji Krašto apsaugos ministerijos asignavimų, apie 82,2 proc., skiriama šešioms programoms (Sausumos pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos ir Karinio mokymo), tiesiogiai didinančioms gynybinį pajėgumą. Kita Krašto apsaugos ministerijos asignavimų dalis planuojama programoms, skirtoms įgyvendinti krašto apsaugos sistemos materialinio ir informacinio aprūpinimo politiką, užtikrinti valstybės karinės apsaugos ir gynybos sistemos funkcionavimą, padėti civilinei valstybės administracijai pasirengti krizių prevencijai ir jų padariniams šalinti, kitoms išlaidoms.
Sūris
Išlaidos personalui
Išlaidos personalui, įskaitant personalą, pasiųstą atstovauti užsienyje, išlaikyti kaip ir kitose NATO šalyse sudaro didžiausią gynybos išlaidų dalį. Atsižvelgiat į šalies karinius poreikius ir ekonominius veiksnius siekiama, kad ateityje šios išlaidos neviršytų 50 proc. Krašto apsaugos ministerijos asignavimų. 2006 metams personalo išlaikymui skiriama 448,9 milijonai litų, arba 46,9 proc. visų KAM patvirtintų asignavimų. Personalo išlaidoms skiriamas procentas šiais metais, palyginus su 2005 metais, sumažėja 2,9 proc., nors pinigine išraiška personalo išlaikymo išlaidos išauga 28,6 mln. Lt. Praeitais metais personalo išlaikymo išlaidos siekė 420,3 milijonai litų, arba 49,8 proc. gautų KAM asignavimų.
Materialinės bazės išlaikymas
Materialinės bazės išlaikymui 2006 metais bus skiriama 233,7 milijonai litų arba 24,4 proc. visų KAM patvirtintų asignavimų. Didžioji dalis šių asignavimų skiriama esamai materialinei bazei (pastatams, autotransportui, orlaiviams, laivams, ilgalaikiam turtui ir kt.) eksploatuoti bei remontuoti ir KAS darbuotojams aprūpinti. Iš jų galima paminėti lėšas orlaiviams remontuoti – 16,1 mln.Lt, ilgalaikiam materialiajam turtui remontuoti – 9,9 mln.Lt, iš jų pastatams – 7,2 mln.Lt, aprangai ir patalynei įsigyti – 23,6 mln.Lt, šoviniams įsigyti – 15,6 mln.Lt.
Iš išlaidų materialinei bazei išlaikyti, lėšos skiriamos įmokoms į tarptautinių organizacijų biudžetus – 12,3 mln.Lt, PVM už gaunamas prekes ir paslaugas mokėti – 20,0 mln.Lt.
2005 m. materialinės bazės išlaikymui buvo skirta 195,4 mln.Lt arba 23,2 proc. gautų KAM asignavimų.
Ginklai ir karinė įranga bei kiti įsigijimai
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir NATO specialistų rekomendacijas, vis didesnę krašto apsaugos sistemos asignavimų dalį siekiama skirti ginklams ir karinei įrangai įsigyti ir modernizuoti bei koviniam efektyvumui didinti. Deja, šiais metais ginklams ir karinei įrangai įsigyti skiriama tik 52,8 milijonai litų, arba 5,5 proc. visų KAM asignavimų. Praeitais metais ginklams ir karinei įrangai buvo skirta 59,1 milijonas litų, arba 7 proc. gautų KAM asignavimų.).
Įsigijimams skiriama 12,9 proc. arba 123,363 milijonas litų. 2006 m. pradedamos procedūros dėl transportinių orlaivių, aprūpinimo laivo, ilgalaikio turto pajėgų dalinių veiklai užtikrinti įsigijimo ir kt. projektų vykdymo. Planuojama pradėti vykdyti arba tęsti krašto apsaugos ryšių sistemos sukūrimo, taktinio ryšio priemonių įsigijimo, radarų modernizavimo ir kitų įsigijimų pirkimo procedūras.
2006 metais bus tęsiami projektai, susiję su ankstesniais metais sudarytomis įsigijimų sutartimis, kuriems yra skiriama 58,171 milijonas litų. Šiais metais bus tęsiamas šarvuočių M 113 modernizavimas, visureigių, priešlėktuvinės ginkluotės (artimojo nuotolio oro gynybos sistemos „Stinger“), vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelin“ įsigijimas, kita.
Infrastruktūros plėtra
2006 m. infrastruktūros plėtrai skiriama 30,3 milijonai litų, arba 3,2 proc. patvirtintų KAM asignavimų. 2005 metais infrastruktūros plėtrai buvo skirta 35,5 milijonai litų, arba 4,2 proc. gautų KAM asignavimų. Šiais metais svarbiausios infrastruktūros plėtros programos numato tęsti pradėtą Sausumos pajėgų infrastruktūros plėtrą, Karinių oro pajėgų oro gynybos bataliono Aviacijos bazės plėtrą, Karinių jūrų pajėgų infrastruktūros plėtrą tobulinant pakrančių stebėjimo postus, Logistikos arsenalo? ir kariuomenės depų infrastruktūros plėtrą, karinio mokymo įstaigų ir Centrinio poligono infrastruktūros plėtrą, kitus projektus.
Tarptautinės operacijos
2006 m. asignavimai Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose sudaro 60,2 milijonus litų, arba 6,3 proc. patvirtintų KAM asignavimų. Daugiau kaip pusę tarptautinėms operacijoms skirtų lėšų tenka Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo misijai – 29,9 milijonai litų, arba 3,1 proc. patvirtintų KAM asignavimų. 2005 metais išlaidos tarptautinėms operacijoms siekė 39,11 milijonų litų, arba 4,6 proc. gautų KAM asignavimų.
Tarptautinėms operacijoms 2006 m. bus skirta 60,2 mln. litų)
2007 m. Krašto apsaugos sistemos biudžetas
Lietuvos gynyba planuojama atsižvelgiant ne tik į poreikius, bet ir į racionaliai apskaičiuotas galimybes. Todėl, turėdama ribotus gynybos išteklius, Lietuva siekia balanso tarp planuojamų krašto apsaugos sistemos pajėgumų ir turimų žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių.
2007 m. sausio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 91 ,,Dėl 2007 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ patvirtinti Krašto apsaugos ministerijos asignavimai. Jie sudaro 1115,5 mln. Lt, arba 5,8 proc., nuo valstybės biudžeto planuojamų gauti pajamų (19213.9 mln. Lt).
Krašto apsaugos sistemos programų finansavimas
Didžioji 2007 m. krašto apsaugos asignavimų dalis — 921,3 mln. Lt, arba 82,6 proc., KAM biudžeto sudaro lėšos, skirtos septynioms programoms (Sausumos, Specialiųjų operacijų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Logistikos, Karinių mokymo pajėgų ir Specialiosios dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir priimančiosios šalies paramos teikimo), tiesiogiai didinančioms gynybinį pajėgumą, įgyvendinti.
37,1 mln. Lt, arba 3,3 proc., KAM biudžeto asignavimų skirta atstovavimui užsienyje (Gynybos atašė grupei — 6,2 mln. Lt).
157,1 mln. Lt, arba 14,1 proc., KAM biudžeto skirta KAS materialinio ir informacinio aprūpinimo politikai įgyvendinti, valstybės karinės apsaugos ir gynybos sistemos funkcionavimui, plėtrai ir valdymui užtikrinti, padėti valstybės ir savivaldybių institucijoms pasirengti ir įgyvendinti krizių prevenciją ir krizių padariniams šalinti, Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimui su NATO, ES ir KAS institucijomis gynybos tyrimų ir technologijų srityje skatinti, taip pat Lietuvos kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimui stiprinti. Tai — Centralizuotų tarnybų, Krašto apsaugos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo ir Specialioji paslaugų teikimo programos.
Išlaidos personalui
Išlaidos personalui, įskaitant personalą, pasiųstą atstovauti užsienyje, išlaikyti, kaip ir kitose NATO šalyse, sudaro didžiausią gynybos išlaidų dalį. 2007 m. išlaidos personalui išlaikyti sudaro 538,0 mln. arba 48,2 proc. 2006 metams personalui išlaikyti buvo skirta 448,9 milijonai litų, arba 46,9 proc. visų KAM patvirtintų asignavimų.
Ginklai ir karinė įranga bei kiti įsigijimai
Atsižvelgiant į Lietuvos įsipareigojimus ir NATO specialistų rekomendacijas, vis didesnę krašto apsaugos sistemos asignavimų dalį siekiama skirti ginklams ir karinei įrangai įsigyti ir modernizuoti bei koviniam efektyvumui didinti.
Per artimiausius trejus metus ketinama atnaujinti Lietuvos kariuomenės arsenalą. Artimiausiu metu kariuomenė bus aprūpinta moderniais ir patikimais lengvaisiais šaulių ginklais. Įsigijimams šiais metais skirta 173,7 mln.Lt, arba 21,9 proc., iš jų ginklams ir karinei įrangai — 69,3 mln. Lt, arba 6,2 proc. (pernai buvo skirta 52, 8 mln. Lt, arba 5,5 proc.).
Tarptautinės operacijos
2007 m. asignavimai Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėse operacijose sudaro 86,4 mln. Lt, arba 7,8 proc. Pernai buvo skirta 60,2 mln. Lt, arba 6,3 proc. patvirtintų KAM asignavimų. Didžioji tarptautinėms operacijoms skirtų lėšų dalis tenka Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo misijai.
KAM asignavimų paskirstymas
Pagal valstybės funkcijas: gynybai — 1010,1 mln. Lt, arba 90,5 proc.; švietimui — 59,9 mln. Lt, arba 5,4 proc.; socialinei apsaugai — 14,4 mln. Lt, arba 1,3 proc.; sveikatos apsaugai — 31,1 mln. Lt, arba 2,8 proc.
Pagal išlaidų rūšis: išlaidoms — 841,1 mln. Lt, arba 75,3 proc.; investicijoms — 203,9 mln. Lt, arba 18,4 proc.; ginklams ir karinei įrangai — 69,3 mln. Lt, arba 6,2 proc.; neliečiamosioms atsargoms — 1,2 mln. Lt, arba 0,1 proc.
*DTO — Dalyvavimas tarptautinėse operacijose
Pagal išlaidų sritis: personalui išlaikyti — 538,0 mln. Lt, arba 48,2 proc.; materialinei bazei išlaikyti — 216,7 mln. Lt, arba 19,4 proc.; dalyvavimui tarptautinėse operacijose — 86,4 mln. Lt, arba 7,8 proc.; statyboms — 30,2 mln. Lt, arba 2,7 proc.; įsigijimams — 173,7 mln. Lt, arba 21,9 proc.
2007 M. KAM ASIGNAVIMAI
Rodikliai Patvirtinti asignavimai
Bendrasis vidaus produktas, tūkst. Lt 89.555.000,0
Iš viso lėšų krašto apsaugai, tūkst. Lt, iš jų: 1.122.691,2
proc. BVP 1,26
1. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai, tūkst. Lt: 1.117.227,6
proc. BVP 1,25
1.1. Krašto apsaugos ministerijos asignavimai, tūkst. Lt: 1.115.512,0
proc. BVP 1,25
Išlaidos, iš jų: 910.338,0
Išlaidos (be ginklų ir karinės įrangos) 841.082,0
ginklai ir karinė įranga 69.256,0
Sandoriai, iš jų: 205.174,0
įsigijimai 173.765,0
statyba 302.09,0
strateginės ir neliečiamosios atsargos 1.200,0
1.2. Krašto apsaugos ministerijos specialiųjų programų pereinamieji 2006 m. asignavimų likučiai, tūkst. Lt 1.715,6
2. Karo prievolės ir mobilizacijos administravimas savivaldybėse, tūkst. Lt 5463,6
proc. BVP 0,01
2007 M. KAM VALSTYBĖS BIUDŽETO PROGRAMŲ SUVESTINĖ (tūkst. Lt)
Programos pavadinimas 2007 m. KAM asignavimai
Procentas nuo KAM asignavimų Iš viso Iš jų: išlaidos iš jų: turtui įsigyti
Sausumos pajėgos 26,98 300.713,0 270.200,0 30.513,0
Specialiųjų operacijų pajėgos 2,89 32.244,0 22.050,0 10.194,0
Karinės oro pajėgos 15,65 174.651,0 81.610,0 93.041,0
Karinės jūrų pajėgos 7,53 84.041,0 38.670,0 45.371,0
Logistikos pajėgos 15,77 175.925,0 109.510,0 66.415,0
Karinės mokymo pajėgos 9,02 100.689,0 94.280,0 6.409,0
Specialioji dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir priimančiosios šalies paramos teikimo programa 4,76 53.050,0 53.050,0
Centralizuotos tarnybos 9,56 106.684,0 87.537,0 19.147,0
Krašto apsaugos politikos formavimas ir jos įgyvendinimo organizavimas 7,78 86.761,0 83.520,0 3.241,0
Specialioji paslaugų teikimo programa 0,06 754,0 655,0 99,0
IŠ VISO 100,0 1.115.512,0 841.082,0 274.430,0
Krašto apsaugos sistema — darbdavys beveik 9 tūkstančiams žmonių. Tai ne tik profesinės tarnybos kariai, bet ir civiliai tarnautojai, ne tik vyrai, bet ir moterys. Čia vertinami įvairių profesijų ir išsilavinimo specialistai: informacinių sistemų specialistai, narai, lakūnai, ryšininkai, žurnalistai, chirurgai, vairuotojai, virėjai, vadybininkai, mechanikai, inžinieriai, dailininkai, muzikantai, sargai, administratoriai, vertėjai, diplomatai ir daug daug kitų. Sistemai nuolat reikia naujų darbuotojų, esamų kvalifikacija nuolat keliama, jie dalyvauja įvairiuose kursuose, seminaruose, pratybose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.
Kariai — tai ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys jaunuoliai, bet ir profesinės tarnybos kareiviai, seržantai, puskarininkiai ir karininkai. Sistemoje šiuo metu dirba daugiau nei 6 000 karių profesionalų. Norintieji tarnauti profesinėje karo tarnyboje su prašymu turi kreiptis į Karo prievolės centrą. Visiems, baigusiems Lietuvos karo akademiją (ar užsienio, jei ten mokytasi Lietuvos krašto apsaugos ministerijos siuntimu) darbo vietos suteikiamos automatiškai. Taip pat krašto apsaugos sistema pagal poreikius gali pasiūlyti darbą kai kuriems geriausiai vadų kursus baigusiems studentams. Taip pat visi atliekantieji privalomąją pradinę karo tarnybą kariai gali pateikti paraiškas įsidarbinti sistemoje, visų jų prašymai bus svarstomi ir geriausiems, pagal sistemos poreikį, gali būti pasiūlyta profesinė tarnyba. Vidurinis išsilavinimas, norint tarnauti profesinėje karo tarnyboje yra minimalus būtinumas.
Kario darbo specifika — tai, kad jų darbo diena nenormuota, jie turi būti pasiruošę 24 valandų tarnybai esant poreikiams. Kariai privalo būti sveiki ir ne rečiau kaip kartą per 3 metus tikrintis sveikatą.
Tačiau toks darbas suteikia ir papildomų socialinių garantijų. Krašto apsaugos sistema garantuoja darbo vietą atliekantiesiems profesinę karo tarnybą. Jiems taip pat pagal galimybes ir poreikius suteikiamas gyvenamasis plotas arba piniginė kompensacija gyvenamajam būstui nuomotis, taip pat nemokamas maitinimas arba skiriama piniginė kompensacija — vadinamieji maistpinigiai. Išeiti į pensiją galima po 20 tarnybos metų, išeinant skiriama kario pensija, kuri panašiomis sąlygomis didesnė nei civilio.
Krašto apsaugos sistemoje dirba per 2000 civilių tarnautojų. Civiliai dirbti sistemoje priimami konkurso būdu. Informacija apie konkursus, jų sąlygas, reikalavimus kandidatams skelbiama spaudoje ir šios interneto svetainės konkursų skiltyje.
Kariuomenė gerbia lyčių lygybės principą. Moterys taip pat gali studijuoti karo akademijoje, tarnauti profesinėje karo tarnyboje, eiti krašto apsaugos sistemoje civilines pareigas. Tarp profesinės tarnybos eilinių karių ir grandinių moterų yra 10 proc., tarp seržantų – 19, tarp karininkų – 17, tarp civilių sistemos tarnautojų – 52 procentai. Iš viso visoje sistemoje moterys sudaro 16 procentų visų darbuotojų.
Aktyviausiai darbuotojų profesinio tobulinimo srityje Lietuvą remia JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Danija, Kanada, Švedija ir kitos šalys. Daugelyje sričių Lietuva jau turi užsienyje parengtus savo instruktorius, kurie šiandien savarankiškai jau mūsų šalyje rengia kitus instruktorius ir moko karius bei civilius specialistus. Ilgalaikėse (ilgesnėse nei mėnesio trukmės) mokymo programose 22 užsienio valstybėse jau mokėsi daugiau kaip 2000 krašto apsaugos sistemos karių ir civilių valstybės tarnautojų. Užsienyje mokomasi daugiau nei 130 pavadinimų kursuose. Didžioji dalis kursų, 45 proc., skirti sausumos kariuomenės specialistams, 12 proc. karinių jūrų pajėgų, 7 proc. oro pajėgų specialistams, 25 proc. kursų – mokomasi užsienio kalbų.
Užsienio kalbų mokėjimui skiriamas ypač daug dėmesio. Specialistai, nemokantys bent anglų kalbos, retai kada gali tikėtis sėkmingos karjeros. Todėl po visą Lietuvą išsibarstę 10 krašto apsaugos užsienio kalbų mokymo centrų, kuriuose kasdien kalbų mokosi daugiau nei du šimtai darbuotojų. Šiuose centruose mokoma daugiausia I, II ir III lygio anglų kalbos pagal karinius NATO standartus. Darbuotojai yra komandiruojami mokytis kursuose, taigi jie mokosi darbo metu ir gauna įprastą atlyginimą.
Daug įvairių mokymų vyksta karių Kovinio rengimo centre, seržantai ir puskarininkiai savo kvalifikaciją kelia Puskarininkių mokykloje, žvalgų, patrulių ir išgyvenimo kursais garsėja Jėgerių mokykla, karo medikų padėjėjus rengia Karo medicinos mokymo centras. Taip pat atvyksta instruktoriai iš užsienio, kurie moko mūsų karius ir karius savanorius įvairių karinių dalykų čia, Lietuvoje.
Liko nepaminėtos įvairios vietinės ir tarptautinės pratybos, taikdarių rengimas, įvairios naujos ginkluotės įsisavinimo užsiėmimai ir daug kitų būdų tobulėti dirbant krašto apsaugos sistemoje.
Šauktinių vaidmuo
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė formuojama iš šauktinių ir profesionalių karių. Palaipsniui šauktinių skaičius mažinamas ir numatyta, kad 2008 m. jų tarnaus 2 tūkstančiai.
Šauktinių skaičius mažinamas planuotai (2007-09-11 duomenimis)
Kiek šauktinių bus pakviesta atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT), kasmet nustato Lietuvos Respublikos Seimas tvirtindamas kariuomenės struktūrą. 2007 metais numatyta į PPKT pakviesti 2 390 jaunuolių.
„Per pirmus aštuonis mėnesius į tarnybą pakviesti 1 922 vaikinai. Iki metų pabaigos dar turime pašaukti 468 jaunuolius. Taigi mums iškeltas užduotis įvykdome laiku. Taip pat siekiame, kad kuo daugiau šauktinių į kariuomenę ateitų savo noru, o atlikę PPKT – tęstų tarnybą kaip profesinės karo tarnybos kariai“, – sakė Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM Karo prievolės skyriaus vedėjas kapitonas Gintaras Valentukevičius.
Nuo 2002 metų šauktinių skaičius kariuomenėje mažinamas, o profesinės karo tarnybos karių dalis didėja. Pavyzdžiui, 2002 metais PPKT atlikti buvo pakviesti 6 383 jaunuoliai, o planuojamos kariuomenės principinės struktūros įstatymas numato, kad 2012 metais turėtų būti 1 600 PPKT karių.
Pasak kapitono G. Valentukevičiaus, tai natūralus procesas, nes šiandieninis karys turi būti pasirengęs dalyvauti tarptautinėse operacijose, mokėti užsienio kalbas, naudotis modernia ginkluote, tačiau šauktiniai išlieka svarbia kariuomenės dalimi.
Pagal Krašto apsaugos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą kiekvienas Lietuvos karininkas yra rotuojamas.
Karininkas rotuojamas, kai jo laipsnis neatitinka jo einamų pareigų. Jeigu suteikus karininkui aukštesnį laipsnį, jo pareigos nebeatitinka turimo laipsnio, karininkas yra įtraukinamas į rotacijos planus. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, karys, iki bus paskirtas į kitas pareigas, gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, arba laikinai paskirtas vykdyti kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.
Į kandidatų rotacijos sąrašus taip pat įtraukiami karininkai, ištarnavę savo pareigose ilgiau negu 3 metus, taip pat išvykę mokytis į užsienio mokymo įstaigas. Karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą atašė atstovybėje, tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje arba šių institucijų įsteigtose struktūrose ne ilgiau kaip 3 metams.
Krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valstybinės valdžios institucijos prašymu, kai reikia atlikti karinės kvalifikacijos reikalingas funkcijas, krašto apsaugos ministras gali leisti profesinės karo tarnybos karininką iki 2 metų ir 6 mėnesių dirbti šioje institucijoje netaikant profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos ir karių aprūpinimo sąlygų. Darbo civilinėje institucijoje laikotarpiui karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.
Lietuvos kariuomenė yra palyginti jauna ir karinė struktūra nuolat plėtojasi, t.y. kinta, todėl personalo poreikio, taip pat personalo karjeros planavimas, yra viena esminių efektyviai funkcionuojančios krašto apsaugos sistemos sąlygų. Labai svarbus šiuo požiūriu yra Baltijos valstybių ir Švedijos BALTPERS projektas bei Lietuvos-Norvegijos projektas LITPERS. Pagal BALTPERS kuriama viso Krašto apsaugos sistemos personalo kompiuterinė duomenų bazė, leidžianti gauti įvairiapusę informaciją apie turimą personalą. LITPERS projektas – tai karininkų karjeros planavimo sistema. Abi šios sistemos užtikrina efektyvios personalo politikos įgyvendinimą bei karių rotacinės sistemos funkcionavimą.
Lietuvos karinė jėga pagrįsta šauktinių kariuomene ir aktyviuoju kariuomenės rezervu. Būtent tokia sistema padeda mažai gyventojų turinčiai valstybei grėsmės atveju išlaikyti palyginti gausias karines pajėgas. Kiekvienas karinę tarnybą atlikęs ir išmokytas karys priskiriamas aktyviajam kariuomenės rezervui.
Aktyvusis rezervas – tai civiliai, kurie prireikus (mokymų, taip pat dalinės ar visuotinės mobilizacijos atveju) gali būti pašaukti tarnauti kariuomenėje. Todėl labai svarbu žinoti, kiek karių yra rezerve, kiek jų gali būti pašaukta prireikus, kur jie gyvena.
Rezervo karių apskaitą tvarko vietinės teritorinės karinės įstaigos. Kiekvienas privalomąją pradinę karo tarnybą atlikęs jaunuolis turi per 10 dienų nuo tarnybos baigimo dienos atvykti į vietinę teritorinę karinę įstaigą pagal gyvenamąją vietą. Personalo mobilizacijos specialistas jį įrašo į atsargos karo prievolininkų pirmos parengties atsargos grupę.
Kiekvienais metais išleidžiama į atsargą apie 200 karių. Vidutinis išeinančių į atsargą karių amžius – 45 metai. Tokio amžiaus asmenys, išleisti į atsargą, pasigenda veiklos, jiems reikia kur nors panaudoti turimą patirtį, o jų sukaupta tarnybos patirtis, profesinis potencialas, žinios, išsilavinimas gali būti panaudoti kitokiai veiklai.
2005 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė išleido nutarimą Nr. 1030 „Dėl Pareigūnų ir karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio prisitaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programos“ (toliau – Programa).
Teisę pasinaudoti Programos teikiamomis galimybėmis turi profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys valstybės tarnautojai, kurie nuo 2006 m. sausio 1 d. yra išleidžiami į atsargą ar atleidžiami iš tarnybos ir turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (toliau – kariai ir / ar statutiniai tarnautojai).
Šia Programa siekiama palengvinti karių ir statutinių tarnautojų socialinį prisitaikymą pereinamuoju laikotarpiu, per kurį jie įsitvirtina naujoje darbo aplinkoje (t.y. jiems suteikiamos profesinio orientavimo, profesinio konsultavimo ir perkvalifikavimo paslaugas), taip pat suteikti medicininės reabilitacijos paslaugas.
2. Kariuomenė ir Gynybos štabas, Karo policija – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrai, veiklos kryptys, finansavimas.
Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija.
Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.
Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.
Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:
1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;
2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;
3) įstatymų nustatytais atvejais teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms.
2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę bei kitas valstybes sąjungininkes.
3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą uždavinį, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su NATO institucijomis bei kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, kartu su jomis užtikrindama Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodama į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje.
4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.
18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms
1. Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:
1) ekstremalių situacijų atvejais, kai įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti;
2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;
3) prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;
4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;
5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;
6) prireikus padėti krizės valdymo operacijos vadovui vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;
7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;
8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas) užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos departamento ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgų;
9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų jūroje likvidavimo darbų koordinavimą, atlikti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, kai įvyksta ar gresia orlaivio ar laivo avarija, arba teršalų jūroje likvidavimo darbus.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininko arba apskrities, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, viršininko ar atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų bei civilinės saugos ir gelbėjimo pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą, vadovas.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.
5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.
6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba aukštesnės pakopos policijos komisariato vadovo paskirtas pareigūnas.
7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Krizių valdymo komiteto sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas krizės valdymo operacijos vadovas.
8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.
9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti Vadovybės apsaugos departamentui nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos departamentui tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos departamentui teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.
10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kariuomenės vado įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršalų jūroje likvidavimo darbų koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą.
11. Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
12. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms specialiąsias priemones ir ginklus kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Specialiosios priemonės ir ginklai naudojami įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)
Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)
Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)
Lietuvos kariuomenę sudaro:
1) reguliariosios pajėgos;
2) savanorių pajėgos;
3) aktyvusis rezervas.
Reguliariosios pajėgos susideda iš:
1) sausumos pajėgų;
2) karinių oro pajėgų;
3) karinių jūrų pajėgų.
Sausumos ir savanorių pajėgų pagrindinis kovinis vienetas yra batalionas.
Detalią kariuomenės struktūrą nustato, kariuomenės junginius bei dalinius steigia, reorganizuoja ar likviduoja krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra.
Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos lauko pajėgos. Jas sudaro sausumos ir kitų pajėgų kariniai ir kitokie vienetai, kariuomenės vado paskirti lauko pajėgų vado operaciniam vadovavimui.
Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.
Reguliariųjų pajėgų rūšių paskirtis
1. Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba.
2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba.
3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.
4. Reguliariųjų pajėgų rūšių, junginių ir savarankiškų dalinių funkcijas tvirtindamas jų nuostatus nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis reguliariųjų pajėgų rūšims, junginiams ir savarankiškiems daliniams duoda kariuomenės vadas.
Kariuomenės vadas
1. Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Kariuomenės vadas, pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia ir pasirašo priesaikos lapą.
2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie kariuomenės vado priesaikos tekstai:
1) „Aš, (vardas, pavardė),
paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:
ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,
saugoti jos žemių vientisumą,
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,
ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.
Tepadeda man Dievas.“;
2) „Aš, (vardas, pavardė),
paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:
ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,
saugoti jos žemių vientisumą,
sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,
ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.“
3. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)
4. Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei.
5. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai.
6. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
7. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas:
1) parengia valstybės karinės gynybos strategiją ir yra atsakingas už tai, kad būtų iš anksto parengti ginkluotos gynybos planai netikėto užpuolimo ir kitais neatidėliotinais atvejais;
2) nustato kariuomenei valstybės teritorijos apsaugos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis;
3) parengia kariuomenės plėtros ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus;
4) nustato visoms ginkluotosioms pajėgoms privalomus reikalavimus, būdus bei priemones sąveikai užtikrinti;
5) nustato kovinio parengimo reikalavimus pasienio ir kitiems policijos vienetams, esantiems ginkluotųjų pajėgų sudėtyje;
6) atsako už valstybės gynybos strateginės vadavietės funkcionavimą;
7) užtikrina kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų patikimą funkcionavimą;
8) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, atsako už tvarką ir drausmę kariuomenėje;
9) užtikrina paslapčių apsaugą kariuomenėje pagal teisės aktų reikalavimus;
10) nustato bendruosius karinės tarnybos reikalavimus visam krašto apsaugos sistemos kariniam personalui, kurį sudaro visi krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančius karius;
11) parengia kariuomenės dalinių dislokavimo planus;
12) atsako už karinės administracijos bei logistikos sistemos efektyvų funkcionavimą;
13) teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui, kaip tobulinti kariuomenės struktūras bei funkcines sistemas (logistikos, ryšių ir kt.);
14) tvirtina karinių pratybų ir mokymo programas;
15) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už kariuomenės aktyviojo rezervo rengimą ir jam pavaldžių karinių mokymo įstaigų efektyvią veiklą;
16) sudaro atrankos komisijas jo skiriamų į pareigas vadų kandidatūroms pasiūlyti ir jaunesniųjų karininkų laipsniams kelti;
17) teikia krašto apsaugos ministrui patarimus kariniais klausimais;
18) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir lėšų paskirstymo pasiūlymus;
19) kontroliuoja ir atsako už lėšų ir kariuomenės turto efektyvų tikslinį naudojimą;
20) vadovauja kariuomenės aprūpinimui: skirsto ginkluotę, techniką, kitas materialines vertybes, atsako už jų apsaugos ir apskaitos organizavimą bei efektyvų naudojimą;
21) teikia krašto apsaugos ministrui statutų ir kitų teisės aktų projektus;
22) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius;
23) vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis.
8. Vykdydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms).
9. Paskelbus karo padėtį, Respublikos Prezidento dekretu kariuomenės vadas skiriamas visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei.
Vadovavimas valstybės gynybai yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.
Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų bei duoda užduotis ginkluotosioms pajėgoms atlikti gynybos ir kitas karines operacijas.
Operaciniu lygmeniu lauko pajėgų vadas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.
Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.
Gynybos štabas yra tiesiogiai kariuomenės vadui pavaldus bendras valstybės karinės gynybos štabas. Gynybos štabas yra integrali Krašto apsaugos ministerijos dalis, kuri padeda krašto apsaugos ministrui rengti kariuomenės plėtros planus ir karinės gynybos strategiją, o kariuomenės vadui – vykdyti jo pareigas ir funkcijas.
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas
Taikos metu Gynybos štabas yra kariuomenės, karo metu – ginkluotųjų pajėgų pagrindinė valdymo institucija. Gynybos štabo viršininką skiria krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Krašto apsaugos ministerijos Gynybos štabas buvo įkurtas 1996 metais, reorganizavus tuo metu veikusį Generalinį štabą.
Pagrindiniai Gynybos štabo uždaviniai:
ginkluotos gynybos planų rengimas;
kariuomenės rūšių štabų veiklos koordinavimas;
kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) dalinių ir štabų kovinės ir mobilizacinės parengties palaikymas;
kariuomenės veiklos planavimas;
kariuomenės operatyvinis ir kovinis rengimas;
kariuomenės materialinio aprūpinimo organizavimas;
kariuomenės junginių (dalinių) bendradarbiavimo su užsienio karinėmis struktūromis planavimas ir koordinavimas;
kariuomenės dalinių kasdieninės veiklos koordinavimas;
taikos palaikymo padalinių rengimo bei dalyvavimo
tarptautinėse operacijose koordinavimas;
NATO standartų įdiegimas kariuomenėje.
Gynybos štabui vadovauja viršininkas. Gynybos štabo viršininkas organizuoja Gynybos štabo veiklą, vadovaudamas jai pats ir per savo pavaduotojus.
Gynybos štabas turi penkias sudėtines struktūrines dalis, kurios yra paženklintos sutartiniu žymėjimu : J1, J2 ir t.t.
J1 – personalo padalinys
J2/J3– žvalgybos ir operacijų padalinys
J4 – logistikos padalinys
J5 – planavimo ir integracijos padalinys
J6 – ryšių ir informacinių sistemų padalinys
visuomenės nuomonės apklausų duomenys, kurie parodo Lietuvos visuomenės pasitikėjimo kariuomene lygį
Karo policija
19 straipsnis.
1. Karo policija yra sudedamoji kariuomenės dalis.
2. Karo policijos funkcijas ir teises nustato atskiras įstatymas. Jos struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.
Karo policija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje veikianti karinės teisėsaugos institucija, Lietuvos kariuomenės dalis.
Karo policija tiesiogiai pavaldi Kariuomenės vadui.
Lietuvos Kariuomenės Karo policijos įstatymas Nr.VIII-911 patvirtintas Lietuvos Respublikos Seime 1998 m. spalio 22 d. Šis įstatymas nustato Karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teises, pareigas ir atsakomybę bei karo policijos santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis.
Pagrindiniai karo policijos uždaviniai yra nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų prevencija, jų atskleidimas ir tyrimas, tvarkos ir drausmės karinėse teritorijose ir kariuomenėje palaikymas, karinio transporto eismo saugumo priežiūra.
Karo policija struktūra:
• Valdymo grupė
• Štabas
• Prevencijos ir ikiteisminio tyrimo valdyba
• Operacijų valdymo skyrius
• Vilniaus įgula
• Kauno įgula
• Klaipėdos įgula
• Šiaulių įgula
• Atskirasis Karo policijos būrys
Karo policijos įstatymas nustato Karo policijos kompetenciją, funkcijas ir uždavinius, organizavimo tvarką, karo policininkų teises, pareigas ir atsakomybę, bei santykius su kitomis teisėsaugos institucijomis.
Karo policija atlieka sekančias funkcijas:
1. rengia ir įgyvendina priemones, užkardančias nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
2. atskleidžia nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastis bei sąlygas, imasi priemonių nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti ir kontroliuoja, kaip tos priemonės vykdomos;
3. registruoja ir tikrina pareiškimus ir pranešimus apie karių ar karinėse teritorijose ir kariniame transporte rengiamus ar padarytus nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
4. įstatymų nustatyta tvarka atlieka įtariamų ar kaltinamų padarius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, dezertyravusių (pasišalinusių iš tarnybos) ar dingusių be žinios karių paiešką;
5. įstatymų nustatyta tvarka atlieka ikiteisminį tyrimą jos kompetencijai pagal baudžiamojo proceso įstatymus priklausančiose bylose;
6. įstatymų numatytais atvejais ir tvarka vykdo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo pavedimus;
7. tvarko krašto apsaugos sistemoje padarytų nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų apskaitą;
8. palaiko viešąją tvarką ir padeda vadams užtikrinti karių drausmę karinėse teritorijose;
9. organizuoja bei atlieka sulaikytų ar areštuotų karių palydą (konvojų) ir saugojimą karinių vienetų areštinėse;
10. perima iš policijos jos sulaikytus karius;
11. sulaiko ir perduoda policijai civilius, įtariamus padarius nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą;
12. reguliuoja karinio transporto eismą, prireikus lydi šį transportą ir derina jo maršrutus su kelių policija;
13. tiria karinio transporto eismo įvykius arba dalyvauja juos tiriant, taip pat tiria karinėse teritorijose ar karinio transporto priemonių vairuotojų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus;
14. teikia neatidėliotiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės pažeidimų asmenims ir tiems, kurių būklė bejėgiška;
15. informuoja valstybės institucijas ir visuomenę apie katastrofas, avarijas ir kitas ypatingas situacijas, kurios gali kelti pavojų žmonių saugumui;
16. saugo rastus ir karo policijai perduotus dokumentus, daiktus, vertybes bei kitokį turtą ir imasi priemonių grąžinti juos teisėtiems savininkams ar valdytojams;
17. krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka kitas įstatymų numatytas funkcijas:
17.1 vykdo svarbių karinių objektų apsaugą;
17.2 rengia padalinius gebančius teikti paramą kitų kariuomenės rūšių kariniams vienetams pagal Karo policijos kompetenciją bei vykdyti Karo policijos užduotis esant kitų padalinių sudėtyje Lietuvoje ir už jos ribų;
17.3 gabena įslaptintos informacijos siuntas iš ir į Lietuvos atstovybes prie NATO bei Lietuvos įslaptintos informacijos centrines registratūras;
17.4 vykdo VIP apsaugą.
Savo veikloje Karo policija gali panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus:
1. gumines lazdas;
2. antrankius ir surišimo priemones;
3. asmens apsaugai skirtas dujas ir specialios paskirties dujas;
4. kovinių imtynių veiksmus;
5. tarnybinius šunis;
6. transporto priemonių priverstinio sustabdymo priemones;
7. specialiasias eismo kontrolės priemones;
8. transporto apžiūros priemones;
9. girtumo ir apsvaigimo nustatymo priemones;
10. specialiąją įrangą ir priemones nusikaltimams išaiškinti;
11. šaunamuosius ginklus.
Karo policija savo funkcijas vykdo pagal Lietuvos Respublikos administracinį susiskirstymą:
• Vilniaus įgulos veikla vykdoma Vilniaus bei Utenos apskrityse,
• Kauno įgulos — Kauno, Marijampolės bei Alytaus apskrityse;
• Klaipėdos įgulos — Klaipėdos Tauragės bei Telšių apskrityse
• Šiaulių įgulos — Šiaulių bei Panevėžio apskrityse.
Vilniaus įgula — Pamėnkalnio g. 13, Vilnius, viršininkas mjr. Saulius Gurauskas, tel. KATT 24220, 8 5 2103 820
Kauno įgula — Gedimino g. 19, Kaunas, viršininkas kpt. Remigijus Mikalauskas, tel. KATT 77655, 8 37 307 655
Klaipėdos įgula — H.Manto g. 45 a, Klaipėda, viršininkas kpt. Romualdas Balceris, tel. KATT 62671, 8 46 496 172
Šiaulių įgula — Aerouosto 11A, Šiauliai, viršininkas mjr. Valdas Jasonas, tel. 8 41 399 740
Karo policininkų rengimas
— prieš pradėdami tarnybą Karo policijoje kariai privalo praeiti specialią atranką;
— bazinius/individualius kario įgūdžius karo policininkai įgyja kariniuose vienetuose iki tarnybos Karo policijoje;
— bazinį I-os pakopos karo policininko parengimą kariai įgyja Karo policijoje;
— vadai seržantai mokomi atitinkamo lygmens Puskarininkių mokyklos pakopose;
— II-os pakopos karo policininko parengimas vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su M. Riomerio universitetu, kriminalinių tyrimų centru, policininkų rengimo centrais (II-pakopa užskaitoma baigus eilę atskirų kursų);
— karo policininkai tobulinasi kursuose užsienyje (Karo policininkai mokosi pagal tarptautinio bendradarbiavimo programas: Jungtinių Amerikos Valstijų Fort Leonard Wood karo policijos mokykloje, prieš vykdami į tarptautines misijas baigia specialius karo policijos kursus (UNMILPOC) Danijos logistikos mokykloje, SHAPE-e kurjerių tarnybos kursai (Belgija)).
Karo policijos veikla grindžiama kariuomenės civilinės kontrolės, pagarbos žmogaus teisėms, laisvėms ir orumui, humanizmo, teisėtumo, viešumo ir tarnybinės paslapties, karinės drausmės bei karinio pavaldumo principais.
Tarnybai karo policijoje taikomos profesinės karo tarnybos sąlygos.
Profesinis bendradarbiavimas ir ryšiai su visuomene
Karo policija bendradarbiauja ir su civilinėmis organizacijomis ir įstaigomis už krašto apsaugos ministerijos ribų — atliekant procesinius veiksmus su kitomis ikiteisminio tyrimo įstaigomis, bei teisėsaugos institucijomis. Vyksta glaudus bendradarbiavimas su VRM vidaus tarnybos pulkais, policija, muitine, VSAT. Karo policija palaiko ryšius su užsienio šalių analogiškomis struktūromis. Bendraujame su JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos giminingomis struktūromis. Aktyviai dalyvaujame NATO MP PANEL (NATO Karo policijos vystymo darbo grupėje).
Karo policijos kolektyvas darnus ne tik atliekamų funkcijų vykdyme, bet propaguoja ir aktyvų poilsį. Karo policijos sąskrydžiai jau tapo tradicija, kai darbuotojai susirenka su šeimomis. Kartu leidžiant laisvalaikį, varžantis sportinėse rungtyse, bendraujant, suteikiama galimybė šeimos nariams pažinti vieniems kitus, bei labiau suprasti karo policininko pasirinkimą — sunkų, atsakingą, įtemptą, pilną netikėtumų darbą.
Karo policininkų šeimos nariai nėra pamirštami ir per Kariuomenės ar Karo policijos šventes, Kalėdas ir Velykas. Jie visada laukiami svečiai ir aukštesnių kario laipsnių suteikimo ceremonijose. Karo policininkams išvykus vykdyti savo pareigos į tarptautines operacijas jų šeimos nariais yra rūpinamasi. Jiems suteikiama informacija apie aktualią situaciją kur tarnauja jų vyrai, sūnūs, dukros, tėvai ar mamos, visada stengiamasi palaikyti morališkai ar pagelbėti ištikus nelaimei.
Tarptautinės operacijos ir pratybos
Karo policininkai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose įstatymų nustatyta tvarka.
Karo policija turi Karo policijos įstatymo nustatytus įgaliojimus tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose dalyvaujantiems bei bendruose su kitomis valstybėmis kariniuose vienetuose tarnaujantiems Lietuvos kariams ir civiliams krašto apsaugos sistemos tarnautojams, taip pat kitus įgaliojimus, numatytus tarptautinëse sutartyse ar tarptautinių organizacijų rezoliucijose.
Karo policininkai yra dalyvavę tarptautinėse operacijose Bosnijos ir Hercogovinos Respublikoje, Kosove. Paskutiniu metu karo policininkai dalyvauja operacijose Afganistane ir Irake. Tarptautinës pratybos, kaip „Amber Hope“, „Baltic Challenge“, „Baltic Eagle“, „Strong Resolve“, „Rescuer-Medceur“, ,,Strong shield“ ir kitos, kur karo policininkai užtikrina saugų karinio transporto judėjimą, saugo mokymų teritorijas, palaiko karinę drausmę ir viešąją tvarką.
3. Sukarintos institucijos – Krašto apsaugos savanorių pajėgos ir Lietuvos šaulių sąjunga – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrai, veiklos kryptys, finansavimas.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos
1. Krašto apsaugos savanorių pajėgos (sutrumpintai – Savanorių pajėgos) yra sudedamoji kariuomenės dalis.
2. Savanorių pajėgos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės tarnybos karių.
3. Savanorių pajėgų vienetai rengiami bendriems veiksmams su reguliariųjų pajėgų vienetais.
4. Taikos metu Savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, Savanorių pajėgų vienetų parengimas gynybai savo teritorijoje ir bendriems gynybos uždaviniams vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsauga, pagalba stichinių nelaimių ir katastrofų atvejais. Karo metu Savanorių pajėgų daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) yra Lietuvos kariuomenės dalis.
Savanorių pajėgose yra 6 rinktinės ir LDK Būtigeidžio dragūnų mokomasis batalionas:
KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Alytus
KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Kaunas
KASP Žemaičių apygardos 3-oji rinktinė, Klaipėda
KASP Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Panevėžys
KASP Didžiosios Kovos apygardos 1-oji rinktinė, Vilnius
KASP Aviacijos rinktinė, Vilnius
LDK Butigeidžio dragūnų mokomasis batalionas
KASP Civilių ir kariškių bendradarbiavimo kuopa
KASP Medicinos kuopa
1999 m. rinktinėms suteikti istoriniai partizanų apygardų vardai.
Lietuvą, Latviją ir Estiją pakvietus į NATO, teritorinė gynyba praranda buvusį savo aktualumą ir transformuojasi į kolektyvinę gynybą. Svarstomos naujos pajėgų užduotys, funkcijos bei struktūra. Savanorių pajėgos reformuojamos iš struktūros, orientuotos į teritorinę krašto gynybą, į modernaus rezervo struktūrą, organizuotą pagal funkcinę paskirtį, galinčią vykdyti jai iškeltas užduotis ir integruotą į Sausumos pajėgas.
Istorija
Iki 1991 metų pabaigos visos krašto apsaugos struktūros formuotos savanoriškumo principu.
1991 metų sausį, kai 1991 sausį Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią, šimtai parlamento gynėjų, prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Kiti savanoriai stojo saugoti ir ginti spaudos, radijo ir televizijos pastatų, svarbių strateginių objektų.
1991 m. sausio 17 dieną Aukščiausioji Taryba priėmė Savanoriškosios krašto apsaugos įstatymą, kuriuo remiantis buvo įkurta Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba.
1991 m. vasario 9 d. išėjo pirmasis tarnybos laikraščio „Savanoris“ numeris. Laikraštis leidžiamas iki šiol.
Kovo mėnesį suformuotas SKAT štabas, operatyvinis būrys, SKAT mokykla, 8 rinktinės, 200 kuopų. Kovo 1 d. SKAT štabo viršininku paskirtas Jonas Gečas. Iki 1991 metų rudens SKAT štabas dirbo AT rūmuose.
1991 m. rugpjūčio 21 dieną poste prie Aukščiausiosios Tarybos žuvo karys savanoris Artūras Sakalauskas.
1991 m. rudenį pradėti blokuoti okupacinės armijos daliniai, siekiant nebeleisti įvežti naujų karių iš Rusijos. Blokavimą vykdė 44 savanorių postai. Tai prisidėjo prie greitesnio Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos. 1991 metų pabaigoje pradėti saugoti svarbiausi Lietuvos strateginiai objektai.
Savanorių padaliniai padeda likviduoti ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių padarinius. 1992 metais tūkstančiai savanorių gesino miškų ir durpynų gaisrus, valė Nemuno vandenis po ekologinės katastrofos Gudijoje, dalyvavo gelbėjimo darbuose Nemuno potvynio metu. 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu talkino policijai, palaikė viešąją tvarką.
Savanorių pajėgos dalyvavo pirmosiose kariuomenės pratybose “Barjeras-93”, taip pat vėliau — pratybose “Pavasario vėjai” (1997-1998m.), “Baltijos iššūkis” (1998m.), “Gintarinė viltis” ir kitose.
Nuo 1994 m. Savanoriai dalyvauja tarptautinėse taikos palaikymo misijose.
1998 m. Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba pertvarkyta į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, sutrumpintai — KASP.
Nuo 2004 m. LDK Būtigeidžio dragūnų mokomasis batalionas priskirtas Savanorių pajėgoms.
2005 m. liepos 1 d. reorganizuota Kęstučio apygardos 9 rinktinė. Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės (Klaipėda) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.
2005 m. rugsėjo 1 d. reorganizuota KASP Tauro apygardos 4-oji rinktinė (Marijampolė). Jos padaliniai ir ten tarnaujantys kariai perėjo į Dainavos apygardos 1-osios rinktinės (Alytus) ir Dariaus ir Girėno 2-osios rinktinės (Kaunas) pavaldumą.
KASP uždaviniai
1. KASP karių specialistų ir specializuotų vienetų, galinčių dalyvauti tarptautinėse atsako į krizes operacijose rengimas:
• parengti misijoms logistikos, kovinio aprūpinimo ir medicinos vienetus ir karius specialistus (remontininkai, tiekėjai-vairuotojai, gydytojai, medicininis personalas, ryšių specialistai, inžinieriai ir t.t.);
• parengti karius papildyti reguliariųjų batalionų manevrinius ir kovinės paramos vienetus vykdant atsako į krizes operacijas;
• parengti karius vykdyti misijose ryšio karininkų, vertėjų, juristų, CIMIC, ryšių su visuomene ir kitas specializuotas funkcijas.
2. Gynybos infrastruktūros apsaugos vykdymas, o krizės ir karo metu — strateginių šalies objektų apsauga:
• suplanuoti ir vykdyti gynybos infrastruktūros, užnugario rajonų ir strateginių objektų apsaugą ir gynybą;
• organizuoti ir vykdyti pastovią žvalgybą ir stebėjimą;
• esant būtinybei stebėti ir saugoti strateginius šalies objektus, kuriems gali grėsti teroristiniai išpuoliai.
3. Įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis paramos civilinei valdžiai ir policijai teikimas:
• reprezentuoti Lietuvos kariuomenę visuomenėje;
• palaikyti pastovų ryšį su savivaldybėmis ir apskričių administracijomis;
• dalyvauti įvairaus lygio ekstremalių situacijų valdymo centrų darbe;
• padėti civilinei valdžiai likviduoti stichinių nelaimių ir katastrofų pasekmes;
• įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis padėti policijai;
• esant būtinybei padėti VSAT vykdyti pasienio priedangą.
4. Priimančiosios šalies paramos NATO bei partnerių pajėgoms užtikrinimas:
• vykdyti sąjungininkų pajėgų priėmimą (iškrovimas, pristatymas į numatytus sukaupimo rajonus ir kt.);
• sudaryti sąlygas sąjungininkų pajėgų judėjimui Lietuvos teritorijoje (kelių reguliavimas, ryšio karininkai, vertėjai, aprūpinimo organizavimas [degalai, maistas, paslaugos] ir t.t.);
• vykdyti technikos ir įrangos susitelkimo vietų apsaugą.
5. Kariuomenės rezervo administravimas:
• vykdyti aktyvaus savanoriško ir individualaus neaktyvaus rezervo karių apskaitą;
• būti pasirengus vykdyti mobilizaciją karinių vienetų regeneracijos užtikrinimui.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis bendradarbiavimas šiuo metu vyksta su giminingomis (savanoriškomis) Latvijos, Estijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės struktūromis. Prasidėjęs nuo paprastų vizitų jis išaugo iki labai glaudžių dvišalių kontaktų , kurie padeda vystyti KASP karinį rengimą ir struktūras.
Jeigu savo veiklos pradžioje SKAT iš esmės bendradarbiavo su Latvijos Zemessardze ir Estijos Kaitseliitu ir keitėsi patirtimi apie savanoriškų karinių struktūrų kūrimo kelius, klaidas ir teigiamas puses, tai jau nuo 1993 metų SKAT pradėjo stiprinti bendradarbiavimą mokymo srityje su Danijos Home Guard. Viskas prasidėjo nuo pirmųjų SKAT karininkų grupių mokymo Danijos Home Guard akademijoje. Vėliau tai išsivystė į KASP J. Lukšos vadų mokymo centro ir Danijos Home Guard akademijos bendradarbiavimą mokymo srityje. Danijos Home Guard akademija parengė ir įdiegė J.Lukšos vadų mokymo centre instruktorių, instruktorių mokytojų ir vadybos kursus. Danijos Karalystės Home Guard akademijos instruktoriai yra nuolatiniai KASP VMC svečiai, nuolat padeda vystyti KASP metodinį parengimą bei ugdyti tiek aukštesnio, tiek žemesnio lygio vadus vadybos kursuose.
Danijos Karalystė taip pat įneša didelį indėlį į KASP karių rengimą tarptautinėms misijoms. Ji padėjo ruošiant logistikos specialistus (Cargo Handlers), kurie 2003 m. atliko misiją Irake. Danijoje mūsų kariai mokėsi lėktuvų krovimo darbų teorijos, darbo su pakrovėjais, krovinių centravimo ir kitų dalykų, reikalingų vykdant kariškų lėktuvų pakrovimo ir iškrovimo darbus.
Vienas iš naujausių renginių su Danijos Teritorinės gynybos Zealand regionu yra Pratybų planavimo projektas, kuris prasidėjo 2003 m. ir tęsis iki 2006 m. Pagal jį KASP kariai bus mokomi pratybų planavimo pagal NATO standartizuotą Pratybų planavimo ciklą.
Jei Danijos Home Guardas padeda KASP vystyti daugiausia metodinį mūsų karių parengimą bei planavimą, tai taktinių arba kovinių įgūdžių mokymas vyksta panaudojant Jungtinės Karalystės teritorinės kariuomenės instruktorių pagalbą. Nuo 1997 metų kasmet JK TA karališkieji Airijos šauliai (Royal Irish Rangers) iš Šiaurės Airijos moko KASP karius. Per tą laiką vyko bazinių kario įgūdžių, skyrininkų, būrininkų, būrių vadų, kovos mieste ir kovos miške kursai. Kiekviename iš jų dalyvavo nuo 50 iki 100 KASP karių bei 6-8 instruktoriai, kurie mokėsi kaip šiuos kursus vesti savarankiškai. Šiuo metu kariai ir instruktoriai, buvę kovos mieste kurse padeda mokyti ne tik KASP karius, jų žinios bei įgyta patirtis pasitelkiama mokant ir reguliariosios kariuomenės padalinius.
Švedija garsėja teritorinės gynybos modeliu ir pasirengimu teritorinei šalies gynybai. Įvertinant tai, KASP jau nuo 1998 metų tęsia bendradarbiavimą su Švedijos Home Guard mokymo centru, kuriame kelis metus iš eilės buvo mokomi mūsų RTG ir batalionų vadai. Kasmet į Švedijos Home Guard mokymo centro batalionų vadų kursus vykdavo 1-2 KASP karininkų grupės ir studijuodavo švedišką teritorinės gynybos modelį Nuo 2001 metų Švedijos Home Guard mokymo centras padeda rengiant KASP kuopų vadus. Šiame kurse ne tik vystomi kuopos vado kaip vadovo vadovavimo įgūdžiai, bet ir susipažįstama su vadovavimo ir valdymo ciklu (Command and Control Cycle). Keičiantis KASP užduotims 2004 metais Kuopos vado kursas taip pat keisis ir bus daugiau akcentuotas ne į tradicines mūšio rūšis tokias kaip puolimas, gynyba ir stabdymo veiksmai, bet į strategiškai svarbių objektų apsaugos organizavimą ir vykdymą.
Švedija taipogi padeda mokyti mūsų inžinierius, sprogdintojus, beatošliaužių pabūklų instruktorius ir ryšininkus. Švedijos moterų organizacija Lottorna nuolat organizuoja vadybos, pirmosios pagalbos, išgyvenimo kursus KASP tarnaujančioms moterims, o Švedijos jaunųjų savanorių organizacija per KASP štabą palaiko ryšius su Lietuvos šaulių sąjunga.
Glaudus bendradarbiavimas su Norvegijos Home Guard prasidėjo 1998 metais. KASP panaudoja Norvegijos patirtį tokiose specifinėse srityse kaip žiemos karo kursas arba kova žiemą. Kiekvienais metais 5-6 KASP kariai dalyvauja šiuose kursuose, kur ypač realiomis sąlygomis mokoma kovoti žiemą.
Be bendradarbiavimo kovinio rengimo srityje taip pat plėtojami ryšiai sporto ir kultūros srityse. Nuo 1998 metų danai, o vėliau ir švedai, latviai nuolat dalyvauja KASP sporto žaidynėse. Keičiamasi delegacijomis, dalyvaujama vieni kitų šventėse, įvairiuose renginiuose.
Labai svarbi bendradarbiavimo sritis yra labdaros tiekimas KASP. Čia didelę pagalbą teikia Danijos Home Guard. Be laivo, danai padovanojo didelius kiekius ekipuotės, daug transporto priemonių, kompiuterinės technikos, padeda vystyti KASP VMC materialinę bazę.
Apibendrinant galima pasakyti, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus KASP. Tik tiesiogiai bendradarbiaudami su Danijos, Norvegijos, Švedijos, Latvijos ir Estijos savanoriais bei JK TK mes galėjome susipažinti su kiekvienos šalies gynybinėmis struktūromis, jų organizavimo principais ir atsirinkti kas yra tinkamiausia Lietuvai. Kartu šis bendradarbiavimas padėjo išvengti daugelio klaidų vystant savo struktūras, kuriant kovinio rengimo sistemas, mokant vadus. Nors KASP ir skiriasi nuo kiekvienos iš paminėtų šalių struktūrų, tačiau savo veikloje panaudoja jų sukauptą patirtį perimdama tai, kas pas juos geriausia.
Lietuvos šaulių sąjunga 1997 – 2007
1997 m. prasidėjo naujas Lietuvos šaulių sąjungos gyvavimo ir veiklos etapas. Įveikus įvairius iki tol egzistavusius sunkumus, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas organizacijos įstatymas tapo naujo kelio pradžia. Pasikeitus sąjungos vadovybei per pirmuosius trejus metus, priėmus veiklą reglamentuojančius juridinius-norminius dokumentus, buvo sukurta sąjungos veiklos teisinė bazė. Įvykdyta šaulių struktūros reorganizacija, pradėtas įstatyme numatytų užduočių įgyvendinimas, suaktyvėjo kultūrinė ir sportinė veikla, pagerėjo drausmė, užmegzti pirmieji tarptautiniai ryšiai. Valstybės biudžete numatytos lėšos organizacijos išlaikymui. 1998 m. sąjunga pradėjo intensyvų darbą su jaunimu. Ir tai davė pastebimų rezultatų. Per septynerius metus ne tik pastebimai išaugo šaulių skaičius, bet pati organizacija tapo viena pagrindinių valstybės jaunimo auklėjimo institucijų. Sąjungoje puikiai pavyko suderinti profesionalių kariškių bei rikiuotės ir nerikiuotės šaulių patirtį su 12 – 18 metų amžiaus jaunimo energija, ugdant pilietiškumą, tautinį sąmoningumą ir plėtojant valstybės gynybos švietėjišką veiklą. Lietuvos šaulių sąjunga kaip savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija tapo integralia Lietuvos gynybinės sistemos dalimi. Per penkiolika atkurtos organizacijos veiklos metų už įvairiausius nuopelnus apdovanota daugelis šaulių ir Letuvos visuomenės žmonių: Parlamento gynėjo garbės ženklu – 462 asmenys (nebeteikiama nuo 2001 03 11 dienos), Šaulių žvaigždės medaliu – 136 asmenys, Šaulių žvaigžde – 52 asmenys, Šaulių sąjungos garbės šaulio ženklu – 235 šauliai, Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu – 273 asmenys.
Sąjungos veiklos teisinis pagrindas
1997 – 2000 m. laikotarpiu buvo padėti nauji Lietuvos šaulių sąjungos įstatyminės bazės pamatai. Jų pagrindą sudarė 1997 m. liepos 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymas ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 2000 m. sausio 12 d. patvirtintas Lietuvos šaulių sąjungos statutas. 2000 m. vasario 2 d. Lietuvos šaulių sąjunga buvo užregistruota Lietuvos teisingumo ministerijoje. Vėliau šie teisės aktai ne kartą buvo tobulinami.
Sąjungos įstatymas reglamentavo Lietuvos šaulių sąjungos sampratą, teisinį pagrindą, statusą, tikslus ir uždavinius, veiklos kryptis, rinktinių ir padalinių steigimą, jų valdymą, vadų atsakomybę, narystę bei narių socialines garantijas, turtą ir lėšas, bei jų naudojimo bei tvarkymo ypatumus, sąjungos rinktinių ir padalinių reorganizavimo bei likvidavimo tvarką. Remdamasi įstatymu ir vykdydama savo veiklą sąjunga apsibrėžė stiprinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, rengtis pilietinei savigynai ir ginkluotai krašto gynybai, ugdyti pilietiškumą, pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais, puoselėti tautos etninę kultūrą, dalyvauti rengiant piliečius visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui karo grėsmės ir okupacijos atveju, padėti krašto apsaugos struktūroms rengti mobilizacinį rezervą, teikti pagalbą policijai palaikant viešąją tvarką, kovojant su nusikalstamumu bei stiprinant valstybės sienų apsaugą, teikti pagalbą civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms, atliekant gelbėjimo darbus bei likviduojant ekstremalių įvykių sukeltus padarinius. Karo metu – dalyvauti ginkluotame ir pilietiniame pasipriešinime. Siekiant įgyvendinti minėtus tikslus ir uždavinius per aptariamą laikotarpį buvo optimizuota organizacijos struktūra, vykdomas aktyvus šaulių mokymo procesas, intensyvus darbas su jaunimu, taip pat organizuotas platus bendradarbiavimas su įvairiausiomis karinėmis, valstybinėmis, kultūrinėmis Lietuvos ir užsienio organizacijomis.
Lietuvos šaulių sąjungos statute buvo nustatyta sąjungos, jos rinktinių ir padalinių struktūra, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo bei vidaus tvarka, vėliavos, ženklo, uniformos ir kitų atributų patvirtinimo ir naudojimo tvarka, priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstai, priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš jų tvarka ir atsakomybę už statutinius nusižengimus, rinktinių bei jų padalinių vadų funkcijos ir atsakomybė bei daugelis kitų organizacijos normų.
1999 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarka. Iki 2004 m. pabaigos buvo parengta, ir Lietuvos šaulių sąjungos vado patvirtinta, eilė taisyklių ir kitų norminių dokumentų detaliau reglamentuojančių atskiras Lietuvos šaulių sąjungos veiklos sritis. Taip buvo suformuota teisinė bazė, tapusi pagrindu dabartinei organizacijos veiklai.
Sąjungos struktūriniai pokyčiai
Per aštuonerius metus įvyko ir nemažai organizacijos struktūrinių pokyčių. 1997 m. Sąjungos struktūroje buvo 15 rinktinių ir 3 kuopos. Ši struktūra buvo pasenusi, naujos veiklos kryptys reikalavo esminių pokyčių. 1998 m. vasario 20 d. įgyvendinta Lietuvos šaulių sąjungos reorganizacija vadovaujantis administraciniu Lietuvos suskirstymu iš buvusių rinktinių bei kuopų suformuojant 10 apskričių šaulių rinktinių, kurios apjungė 49 kuopas ir 17 atskirųjų būrių. Paskirti rinktinių ir padalinių vadai. Sąjungoje taip pat veikė 2 įmonės. Šaulių kuopas pradėta skirstyti į keturių rūšių padalinius: rikiuotės šaulius, nerikiuotės šaulius, moteris šaules ir jaunuosius šaulius. 2000 m. kovo 1d. įsteigta Šaulių sąjungos štabo kuopa, kurią sudarė Garbės sargybos ir Vėliavos būriai. Balandžio 21 d. įsteigiamas rikiuotės šaulių būrys, kuris vėliau pavadinamas atskiruoju objektų apsaugos būriu. Su kiekvienais metais rinktinių skaičiui išliekant stabiliam toliau augo kuopų bei atskirųjų būrių skaičius. 2004 m. šaulių rinktinėse buvo 108 kuopos ir 19 atskirųjų burių.
Sąjungos struktūros padalinių kaita 1997-2004 m.
Metai Rinktinės Kuopos Atskitrieji būriai
1997 15 3 –
1998 10 49 17
1999 10 50 17
2000 10 57 17
2001 10 74 14
2002 10 100 18
2003 10 105 18
2004 10 108 19
2007 10 124 21
2004m. vasario mėn. patvirtinta Lietuvos šaulių sąjungos struktūra:
2007 m.
Šaulių skaičiaus augimas
1997 m. pradėjus naują organizacijos gyvenimo ir veiklos etapą, įvykdžius šaulių sąjungos reorganizacinius darbus, sustygavus veiklos gaires pastebimai pradėjo augti ir narių skaičius. Tikriausiai nesuklysime sakydami, kad pagrindine šios tendencijos priežastimi tapo intensyvus darbas su 12 – 18 m. amžiaus jaunimu. Per kelis metus sąjungos narių skaičius padvigubėjo ir 2000 m. peržengė 6 tūkstančių ribą. Dar po dviejų jau viršijo 9 tūkstančius. Šiame skaičiuje 6 tūkstančiai jaunųjų šaulių.
Sąjungos narių skaičiaus dinamika 1997-2007 m.
Metai Jaunieji šauliai Rikiuotės šauliai Nerikiuotės
šauliai Viso
1997 – 2977
1998 1380 669 1602 3651
1999 1558 585 1734 3876
2000 3462 581 2346 6389
2001 5806 718 2345 8869
2002 6027 903 2425 9355
2003 6060 993 2318 9371
2004 5978 1043 2319 9340
2007 5400 929 2216 8544
Sąjungos bendro narių skaičiaus augimo dinamika 1997-2006 m.
Organizacijos veiklos rezultatai
Šaulių rengimas pilietinei savigynai ir ginkluotai krašto gynybai
1997 m. šaulių ir šaulių padalinių karinis rengimas vyko nereguliariai, kadangi nebuvo patvirtintos kovinio rengimo programos ir planai. Padalinių vadovams trūko karinio pasirengimo, nebuvo pakankamai instruktorių. Padaliniams nebuvo skirtos konkrečios teritorinės gynybos užduotys. Kauno puskarininkių mokykloje bei Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos mokymo centruose palaipsniui buvo pradėti ruošti padalinių vadai ir instruktoriai, padaliniai po truputi buvo aprūpinami būtinąją mokomąją bei metodine medžiaga, krašto apsaugos ir kovos statutais, reikalingomis mokymo priemonėmis. Įgyvendinant „Piliečių pasirengimo visuotiniam ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui mokymo” bei “Bazinio kario kurso“ programas šauliai buvo supažindinami su pilietinio pasipriešinimo formomis, organizuojant taktinius – mokomuosius žygius, rikiuotės pratybas, analizuojami partizaninės kovos pagrindai, vykdomi užsiėmimai su ginklais. 1998 m. artu su Kauno puskarininkių mokykla kuriamos Jaunųjų šaulių mokymo programos suskirstytos į tris amžiaus grupes: 12-13 metų, 14-15 metų, 16-17 metų. Organizuotos pirmos 6 šaulių sukarintos sportinės vasaros stovyklos.
1999 m. Mokomajame pulke Rukloje įvyko pirmieji rinktinių vadų, jų pavaduotojų ir atskirų būrių vadų mokymai. Jų metu buvo išaiškintos šaulių karinių žinių ir įgūdžių spragos. Atsižvelgiant į tai 2000 m. balandžio 2 d. buvo patvirtinta „Rinktinių ir padalinių vadų kurso mokymo programa“. Taip pat patvirtintos nerikiuotės šaulių mokymo kurso, jaunųjų šaulių rengimo bei daugelis kitų mokymo programų. Siekiant jų kokybiško įgyvendinimo Įsigyta mokymams reikalingų mažo kalibro šautuvų, uniformų, amunicijos. Iš Lietuvos kariuomenė Gynybos štabo gauta daugiau kaip 900 vadovėlių“ Karys mūšio lauke“, kitokių mokymo priemonių. Spalio 27 d. prie Lietuvos karo akademijos įsteigtas Jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių centras. Plečiantis tarptautiniams ryšiams šauliai dalyvavo mokymuose ir pratybose Švedijoje, Estijoje ir Latvijoje. 2001 m. jaunieji šauliai buvo mokomi pagal Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado patvirtintą „2001 m.jaunųjų šaulių mokymo programą“. 2002 m. rikiuotės šaulių padaliniai visus metus buvo apmokomi pagal kariuomenės patvirtintas rezervo karių programas. 2001 m. pradėtos įgyvendinti piliečių rengimo visuotinei gynybai programos. Pagal daugelį kitų bei suminėtas programas kasmet rengiami buvo ir tobulino įgūdžius tūkstančiai šaulių.
Nuo 1997 m. prasidėjo intensyvus bendradarbiavimas su policija. Dar iki minėtos datos buvo vykdomas bendras šaulių ir policininkų patruliavimas. 1999 m. liepos 20 d. su Policijos departamentu pasirašius bendradarbiavimo sutartį šauliai įtraukiami į viešosios tvarkos užtikrinimą ir kovą su nusikalstumu, visuomenės pasitikėjimo policija stiprinimą, aktyvesnis tampa šaulių ir policininkų kultūrinis bei sportinis bendradarbiavimas. Per 1999-2000 m. pasirašytos 43 atskirų LŠS padalinių ir miestų bei rajonų policijos komisariatų sutartys, beveik visur sudaryti konkretūs bendros veiklos planai. Atrinkta, patikrinta policijoje ir bendradarbiavimui skirta beveik tūkstantis šaulių, daugiau kaip 400 iš jų baigė specialius mokymus ir jiems suteiktas policijos rėmėjų statusas. Ypatingas dėmesys skirtas jaunųjų šaulių integravimui į bendrą darbą su policija. Vykdant kasmetines bendradarbiavimo su policija programas šauliai talkino policijai palaikant viešąją tvarką masinių renginių metu, dalyvavo vykdant tikslines prevencines priemones. Jaunieji šauliai kartu su policijos nepilnamečių reikalų inspektoriais budėjo diskotekose. Dalyvauta policijos organizuotoje viktorinoje „Ką tu žinai apie policiją“ , konferencijoje „Saugi aplinka – bendras visų rūpestis“, jaunųjų policijos rėmėjų teisinių žinių konkurse , talkinta policijai vykdant prevencines priemones narkotikų, kvaišalų, alkoholio prekybos ir vartojimo srityse , vaikų ir jaunimo nusikalstamumo prevencijos programoje. 2004 m. organizuota jaunimo poilsio stovykla Kazlų Rudos poligone šimtui socialiai remtinu ir rizikos grupės vaikų.
2000 spalio 27 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Pasienio policijos departamentu. Vykdant bendradarbiavimo įsipareigojimus šauliai dalyvavo reiduose, teikė informaciją apie sienos pažeidėjus, įtartinų transporto priemonių ir asmenų judėjimą pasienio ruože, galimą kontrabandą, pastebėtus užkardų policijos pareigūnų darbo trūkumus. 2002 m. buvo suformuota 10 šaulių grupių, kurios susipažino su sienos apsaugos tarnybos darbu.
Nuo 2002 m. bendradarbiaujant su Civilinės saugos departamentu pradėtos vykdyti civilinės saugos programos. Šauliai supažindinti su civilinės saugos tarnybos darbu. Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskričių šaulių rinktinėse sudaryti civilinės saugos parengtiems ekstremalioms situacijoms planai. Sąjungos štabo ir rinktinių atsakingi pareigūnai dalyvavo civilinės saugos pasitarimuose , seminaruose, „stalo pratybose“, civilinės saugos specialistai rinktinėse vykdė teorinį ir praktinį šaulių apmokymą.
Darbas su jaunimu
1997 m. metus reiktų įvardinti kaip intensyvaus darbo su jaunimu pradžia. Sąjungoje pradedami kurti jaunųjų šaulių padaliniai. 2000 m. balandžio 2 d. Sąjungos vado įsakymu sudaryta Lietuvos jaunųjų šaulių vadų taryba, jaunųjų šaulių vadu paskirtas Dainius Pilypas. Jaunųjų šaulių vadų tarybos suformavimas įgalino jaunuosius šaulius objektyviau vertinti savo veiklą, keistis naujomis idėjomis ir informacija tarp rinktinių. 2002 m. Sąjunga kartu su Jaunimo integracijos galimybių centru parengė “Jaunųjų šaulių visuomeninės pilietinės veiklos programą”, kuria vadovaujantis grindžiama jaunojo šaulio veikla. Pagal Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vado patvirtintas programas efektyviai vykdytas karinis jaunųjų šaulių mokymas. 2001 m. buvo pradėtas bendras Krašto apsaugos ministerijos, Kariuomenės ir Šaulių sąjungos projektas “Mobiliosios vasaros stovyklos”. Per ketverius metus surengtos 227 stovyklos, kuriose dalyvavo 24470 vaikai iš jų 14954 jaunieji šauliai ir kandidatai į jaunuosius šaulius ir 9516 moksleiviai.
Šaulių mobiliųjų vasaros stovyklų ir dalyvių skaičiai 2001 – 2004 metais
Metai Stovyklų skaičius Dalyvavo viso Dalyvavo jaunųjų šaulių Kitų dalyvių
2001 61 4691 3891 800
2002 51 6399 4300 2099
2003 63 6731 3561 3170
2004 52 6649 3202 3447
Iš viso: 227 24470 14954 9516
Kultūrinė veikla
Nuo 1997 metų aiškiai matomas šaulių kultūrinės veiklos suaktyvėjimas. Palangos jūros šaulių vyrų choras „Žilvinas” dainavo Vatikane, susitiko su Popiežiumi. 1998 m. organizuotas pirmas visos Šaulių sąjungos meno saviveiklos kolektyvų ir meninių darbų apžiūra – konkursas devizu „Sukruskime, šauliai”, kuriame dalyvavo per 40 saviveiklos kolektyvų ir 40 kūrybinių darbų autorių. Į apžiūros finalą pateko net 4 chorai, 5 ansambliai, 4 kaimo kapelos.
Gražiais renginiais paminėtos V. Putvinskio-Pūtvio 125-osios gimimo metinės. Birželio 21 d. Vytauto didžiojo karo muziejaus sodelyje iškilmingai pašventinta Lietuvos šaulių sąjungos vėliava. Sąjungos 79-ųjų įkūrimo metinių proga surengtas konkursas Šaulių sąjungos himnui sukurti, jame dalyvavo kompozitoriai A.Raudonikis, A.Bražinskas, P.Butkus, poetas A.Baltakis.
Šaulių chorai ir meniniai kolektyvai aktyviai dalyvavo Lietuvos kariuomenės 80-mečiui Krašto apsaugos ministerijos surengtame konkurse „Dainuokime, kariai”, kur laimėjo keletą prizinių vietų.
1999 m. vyko daug rengininių, skirtų Lietuvos šaulių sąjungos 80-mečiui. Organizuotas fotografijos konkursas „Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimas ir veikla”, meno saviveiklos kolektyvų konkursas ir laureatų koncertas „Lai skamba šventinė daina”. Birželio 21 d. Šaulių sąjungos štabe Kaune atidarytas muziejus, biblioteka. Šiaulių „Aušros” muziejuje vyko pirmoji mokslinė konferencija, skirta Lietuvos šaulių sąjungos veiklai. Prasmingai paminėtos Vinco Dovydaičio, pirmojo žuvusio šaulių būrio vado 100 –osios gimimo metinės.
Visi minėti 1998-1999 m. renginiai galima sakyti, davė pradžią dabartinėms Sąjungos kultūrinėms tradicijoms. Nuo to laiko kas du metai vyksta šaulių meno saviveiklos kolektyvų ir kūrybinių darbų apžiūros. Kolektyvų skaičius išaugo iki 47, aktyvesni tapo jaunieji šauliai. Paskutinėje apžiūroje 2003 metais trečdalis kolektyvų – jaunųjų šaulių. 2000 metais gražiai paminėtas šaulių žurnalo „Trimitas” 80-metis, šiam jubiliejui organizuota paroda Kauno apskrities bibliotekoje. V.Putvinskio-Putvio tėviškėje vyko talka, kurioje dalyvavo visų apskričių jaunųjų šaulių būriai. Jaunieji šauliai tvarkė Graužikų kalną, susipažino su V.Putvinskio tėviške. Šis renginys tapo tradiciniu ir iki šiol vyksta kasmet. 2001 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties su Vytauto didžiojo universiteto HMF istorijos katedra rezultatas – 2002 m. ir 2003 m. surengtos konferencijos „Lietuvos šaulių sąjungos istorijos fragmentai”, kuriose pranešimus skaitė istorikai doc.dr. S.Jegelevičius, doc. P.Janauskas, prof. hab.dr. Waldemar Rezmer, A.Jurevičiūtė, A.Veilentienė, dr. J.Vaičenonis, I.Nekrašienė.
2002 m. konferencijos medžiaga išleista atskiru leidiniu. LŠSĮ įsteigtos premijos studentams, rašantiems bakalauro ir magistro darbus apie Šaulių sąjungos veiklą.
2001 m. ir 2003 m., padedant Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikams, atnaujinta Šaulių muziejaus ekspozicija.
2002 m. Sukurta oficiali Lietuvos šaulių sąjungos internetinė svetainė. Balandžio mėn., pasirašius Lietuvos šaulių sąjungos ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos bendradarbiavimo sutartį, jaunieji šauliai visoje Lietuvoje pradeda rengti miškų sodinimo šventes. 2004 metų Sąjungos kultūrinė veikla paženklinta jubiliejaus ženklu. Centrinis metų įvykis – Šaulių sąjungos įkūrimo 85-mečio paminėjimas. Jubiliejui parengta mobili paroda (medžiagą ruošė Lietuvos centrinis archyvas) apie Šaulių sąjungos istoriją. Ši paroda keliavo per rinktines, kuriose buvo minimos rinktinių įkūrimo metinės, buvo eksponuojama mobiliose vasaros stovyklose. Bendradarbiaujant su Šiaulių „Aušros muziejumi, išleista knyga „Vlado Putvinskio- Pūtvio laiškai”. Kartu su LŠS išeivijoje išleistas didelės apimties dainų rinkinys „Padainuokime, šauliai”.
Sportas
Lietuvos šaulių sąjungoje šalia kitų veiklos sričių viena svarbiausių – sportas. 1997 m. sąjungos suvažiavime patvirtintoje LŠS veiklos programoje pirmą kartą buvo išskirta LŠS sporto darbo programa. Ji numatė šaulių fizinio pasirengimo gerinimo, kūno kultūros ir sporto tarp šaulių populiarinimo, sveiko gyvenimo būdo propagavimo, sąjungos tikslų ir uždavinių visuomenėje propagavimo, tėvynės gynėjo reikiamų charakterio bruožų formavimo bei naujų narių pritraukimo tikslus.
1997 – 2004 m. šauliai buvo aktyvūs daugelyje sporto šakų. Iš jų galima paminėti krepšinį, mažąjį futbolą, tinklinį, bėgimą, krosą, šaudymą, orientavimasį, vasaros biatloną, kovinę savigyną, svarsčių kilnojimą, virvės traukimą, ledo ritulį, slidinėjimą, šachmatus, šaškes, laivų ir aviamodeliavimą ir dar daugelį kitų sporto šakų. Šauliai galėjo save išbandyti ir patikrinti Lietuvos šaulių sąjungos žaidynėse, atskirų sporto šakų čempionatuose, varžybose bei sporto šventėse Lietuvoje ir už jos ribų. Didelė dalis jų buvo organizuota Mobiliųjų vasaros stovyklų metu. Šiuose renginiuose nekartą buvo laimėtos pačios aukščiausios bei kitos prizinės vietos.
1998 m. Lapkričio 06 d. Lietuvos šaulių sąjunga tapo Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ nare. 1999 m. Įvyko pirmosios jaunųjų šaulių žaidynės. 2001 m. rugsėjo 13 –14 d. vyko pirmosios Lietuvos šaulių sąjungos rikiuotės šaulių karinės trikovės varžybos. 2002 m. rugsėjo 21 d. Kazlų Rūdoje vyko pirmasis Lietuvoje, Lietuvos virvės traukimo čempionatas. Lietuvos virvės traukimo federacijos prezidentas, LŠS vadas plk. ltn. Juozas Širvinskas apdovanojo pirmuosius Lietuvos virvės traukimo čempionus Panevėžio AŠR komandą. 2003 – 2004 m. LŠS nariai dalyvavo 53 sportiniuose renginiuose, varžybose, turnyruose bei čempionatuose. Sąjunga organizavo 18 didesnių sportinių renginių ir varžybų. Per pastaruosius dvejus metus sportinėje veikloje dalyvavo daugiau nei 6000 šaulių.
Bendradarbiavimas
Nuo 1997 m. pasirašant įvairias bendradarbiavimo sutartis Lietuvos šaulių sąjunga užmezgė glaudžius ryšius su įvairiomis Lietuvos ir užsienio visuomeninėmis bei valstybinėmis organizacijomis. 1997 m. vasario 16 d. buvo pasirašyta pirmoji tokia sutartis su Vytauto Didžiojo karo muziejumi. Vėliau pradėta bendradarbiauti su Policijos, Pasienio policijos bei Civilinės saugos departamentais, Vilniaus miesto savivaldybe, Lietuvos kariuomenės savanoriškomis pajėgomis, Didžiojo Lietuvos Etmono Jonušo Radvilos mokomuoju pulku, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra ir kitomis organizacijomis.
2000 m. sulaukta materialios paramos iš Nyderlandų, Danijos ir Švedijos gynybos ministerijų. Šauliai gavo įvairių baldų, uniformų, palapinių ir kitokios amunicijos.
2001 m. lapkričio 2 d. buvo pasirašytas bendradarbiavimo protokolas su giminingomis Latvijos ir Estijos organizacijomis. Šis Baltijos šalių bendradarbiavimas peraugo į kasmetinius vadų ir organizacijų štabų planavimo pasitarimus, kurie kiekvienais metais vyksta skirtingoje šalyje. Lietuvos, Latvijos, Estijos jaunimas pradėjo reguliariai lankytis giminingų organizacijų renginiuose-jaunųjų šaulių sporto žaidynėse, mobiliose vasaros stovyklose.
Bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės Kariuomenės kadetų pajėgomis padėjo pagrindus jaunimo mainų programai. 2003 m. du jaunųjų šaulių atstovai dalyvavo jaunimo lyderių stovykloje, vienas šaulys stebėjo treniruočių stovyklą. 2004 m. 26 jaunieji šauliai ir 5 suaugę vadovai vyko į vasaros treniruočių vasaros stovyklą Anglijoje-Norfolke. Jaunieji šauliai dalyvavo bendrose pratybose su bendraamžiais iš Anglijos, pristatė jiems Šaulių sąjungos veiklą, krašto istoriją, papročius. 2003 m. užmegzti kontaktai su Švedijos šaudymo pistoletu asociacija. Dvejus metus iš eilės dalyvauta šios asociacijos organizuotuose mokymuose.
Įgyvendinant organizacijos tikslus bendradarbiavimo su minėtomis organizacijomis dėka per keletą metų pavyko efektyviai organizuoti ir įgyvendinti piliečių pasirengimo ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui mokymo, kovos su nusikalstamumu, įvairių pakopų jaunųjų šaulių mokymo bei daugelį kitų programų, įsisavinti ir panaudoti giminingų organizacijų patirtį ir teikiamą pagalbą, organizuoti daugelį kultūrinių bei sportinių renginių.
Apibendrindami galime pasakyti, kad šiandien Šaulių sąjunga – viena savičiausių sukarintų visuomeninių organizacijų, savo veikloje apimanti įvairius Lietuvos visuomenės sluoksnius. Dalyvaudamas jos veikloje bene kiekvienas Lietuvos pilietis turi galimybę realizuoti skirtingiausius savo pomėgius: karinius, kultūrinius, sportinius, meninius ir kt. Sąjungos veiklos ir narių vienybės pagrindas – patriotizmas, padedantis ugdyti dorą, tvirtą ir sąmoningą Lietuvos pilietį.
4. Vidaus reikalų ministerija – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrų rengimas, veiklos kryptys, finansavimas.
Vidaus reikalų ministerijos misija: tarnauti visuomenei, garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą bei įgyvendinant subalansuotą regionų plėtrą.
Vidaus reikalų ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir VRM nuostatais
Svarbiausieji Vidaus reikalų ministerijos uždaviniai yra:
• visuomenės saugumo srityje – formuoti visuomenės saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą;
• valstybės tarnybos valdymo srityje – dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės tarnybos politiką, siekti, kad būtų sukurta profesionali ir efektyvi valstybės tarnybos sistema;
• viešojo administravimo srityje – įgyvendinti efektyvią valstybinio administravimo politiką, dalyvauti formuojant racionalią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią Lietuvos Respublikos Konstituciją, demokratinės valstybės valdymo principus ir Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės reikalavimus;
• regioninės plėtros srityje – formuoti ir įgyvendinti regionų plėtros politiką;
• vietos savivaldos plėtros srityje – užtikrinti valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kurti teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti;
• informatikos srityje – dalyvauti formuojant valstybės informacinės politikos strategiją, įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės strategiją informacijos technologijų kūrimo ir diegimo srityje.
Strateginiai tikslai:
1. Įgyvendinti viešojo saugumo politiką siekiant, kad šalies gyventojai jaustųsi saugūs.
2. Optimizuoti viešojo administravimo sistemą, pagrįstą profesionalia valstybės tarnyba, plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.
3. Sukurti Europos Sąjungos ir Šengeno sutarties reikalavimus atitinkančias valstybės sienos kontrolės ir migracijos procesų valdymo sistemas.
4. Sudaryti prielaidas tolygiai ir darniai regioninei plėtrai.
STRUKTŪRA
Ministerijos administracijos padaliniai 2007
1. Ryšių su visuomene skyrius
2. Bendrasis departamentas
3. Ekonomikos ir finansų departamentas
4. Europos Sąjungos paramos administravimo skyrius
5. Generalinio inspektoriaus skyrius
6. Informacinės politikos departamentas
7. Personalo departamentas
8. Regioninės politikos departamentas
9. Tarptautinių ryšių ir Europos Sąjungos departamentas
10. Teisės departamentas
11. Vidaus audito skyrius
12. Viešojo administravimo departamentas
13. Viešojo saugumo departamentas
Įstaigos prie ministerijos
1. Informatikos ir ryšių departamentas
2. Asmens dokumentų išrašymo centras
3. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba
4. Gyventojų registro tarnyba
5. Migracijos departamentas
6. Policijos departamentas
7. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
8. Sveikatos priežiūros tarnyba
9. Turto valdymo ir ūkio departamentas
10. Vadovybės apsaugos departamentas
11. Valstybės sienos apsaugos tarnyba
12. Valstybės tarnybos departamentas
13. Viešojo saugumo tarnyba
14. Specialieji atašė teisėsaugos klausimais
Kitos įstaigos
1. Valstybės įmonė „Regitra”
2. Klaipėdos policijos mokykla
3. Lietuvos viešojo administravimo institutas
4. Valstybės įmonė „Infostruktūra”
5. Mokymo centras „Dainava”
6. Valstybinis informacinės technologijos institutas
7. Autoūkis
8. VŠĮ Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmai
9. INTERREG jungtinis techninis sekretoriatas
10. Reprezentacinis pučiamųjų orkestras
11. VĮ Jaunojo kario mokykla „Lūšiukai”
12. Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“
Valdymo principai
Vidaus reikalų ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vidaus reikalų ministrą gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.
Vidaus reikalų ministras, vadovaudamas jam pavestai valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
Vidaus reikalų ministras:
11.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priskirtus klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais;
11.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų vykdymą;
11.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
11.4. užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;
11.5. leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Įsakymus ir kitus teisės aktus pasirašo ministras. Prireikus jis leidžia kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus arba įsakymu patvirtintus kitus teisės aktus;
11.6. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės, ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
11.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedus, tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus;
11.8. tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;
11.9. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos veiklą per šių įstaigų vadovus;
11.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus;
11.11. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, įstaigų prie ministerijos vadovus, išskyrus policijos generalinį komisarą;
11.12. nustato ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretorių administravimo sritis;
11.13. tvirtina strategines policijos veiklos programas ir kontroliuoja jų vykdymą;
11.14. policijos generalinio komisaro teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų generalinio komisaro pavaduotojus;
11.15. rekomenduoja policijos generaliniam komisarui panaikinti jo ar jam pavaldžių įstaigų priimtus teisės aktus, jeigu šie, ministro nuomone, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, kitiems teisės aktams;
11.16. formuoja pagrindines Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptis valstybės sienos apsaugos politikos srityje ir kontroliuoja jų vykdymą;
11.17. suderinęs su Ministru Pirmininku, skiria Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadą. Tarnybos vado teikimu skiria jo pavaduotojus;
11.18. pagal kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų taryboje;
11.19. įgyvendina vidaus tarnybos valdymą;
11.20. vykdo kitas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam suteiktas funkcijas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 715, 2002-05-24, Žin., 2002, Nr. 53-2060 (2002-05-29)
Nr. 1340, 2004-10-27, Žin., 2004, Nr. 158-5782 (2004-10-30)
Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
Viceministras:
13.1. kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;
13.2. koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;
13.3. ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas ir aptardamas ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose;
13.4. dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų ir programų projektus su suinteresuotomis institucijomis;
13.5. atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Vidaus reikalų ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.
Vidaus reikalų ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai.
Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos.
Ministerijos valstybės sekretorius yra ministrui pavaldus karjeros valstybės tarnautojas, kuris:
15.1. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
15.2. kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;
15.3. organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;
15.4. koordinuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis ministerijos strateginiais veiklos planais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;
15.5. koordinuoja ir kontroliuoja teisės aktų bei programų projektų rengimą ir derinimą, pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius;
15.6. organizuoja ministerijos administracijos nuostatų, ministerijos padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų, ministro įsakymų projektų rengimą;
15.7. ministro pavedimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos administracijos valstybės tarnautojus;
15.8. saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;
15.9. vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.
Vidaus reikalų ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
Vidaus reikalų ministerijos kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.
ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO VEIKLOS KRYPTYS (2007)
Ministerija, formuodama visuomenės saugumo politiką ir organizuodama jos vykdymą, vadovaujasi Seimo patvirtintomis Valstybės ilgalaikės raidos ir Nacionalinio saugumo strategijomis, taip pat Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategija, patvirtinta vidaus reikalų ministro įsakymu.
Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (toliau – ES) ir NATO lemia teisinės bazės ir institucinės sistemos pokyčius, sudarančius sąlygas stiprinti valstybės institucijų veiklą viešojo saugumo srityje. Įgyvendinant Šengeno teisyno reikalavimus vyksta kardinalūs pokyčiai valstybės sienos apsaugos, migracijos politikos, narkotinių medžiagų kontrolės, tarptautinio policijos bendradarbiavimo ir duomenų apsaugos srityse.
Ekonominė šalies padėtis, ekonominiai prioritetai, proporcingas ir tikslingas valstybės biudžeto paskirstymas daro tiesioginę įtaką viešojo saugumo institucijų veiklai, tinkamų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo sąlygų sudarymui ir tiesioginių funkcijų vykdymo kokybei.
2006 m. gruodžio mėn. VRM užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų reprezentatyvios sociologinės apklausos rezultatai parodė, kad gyventojai iš viešojo saugumo įstaigų, pavaldžių VRM, geriausiai vertina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, VRM vidaus tarnybos pulkų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbą.
Lietuvos Respublikos teisės aktai ir toliau derinami su ES teisyno vizų, prieglobsčio ir migracijos sričių nuostatomis. Minėtose srityse atitinkamai organizuojamos naujos ir pertvarkomos šiuo metu atliekamos procedūros pagal ES teisyno reikalavimus. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis įgyvendinamas vienas iš pagrindinių prieglobsčio srities prioritetų – kurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą. Tobulinama asmens dokumentų, atitinkančių ES reikalavimus saugiems dokumentams, išdavimo piliečiams ir užsieniečiams sistema, diegiami nauji dokumentai su biometriniais duomenimis (vizos, leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje, pasai ir kiti kelionės dokumentai). Plėtojant Gyventojų registrą, tobulinami galiojantys ir rengiami nauji šią veiklos sritį reguliuojantys teisės aktai, įgyvendinamos jų nuostatos. Gyventojų registro informacine sistema siekiama apimti ir civilinės metrikacijos skyrius savivaldybėse, užtikrinti kokybiškas, laiku atliekamas duomenų pateikimo valstybės valdžios, valdymo bei savivaldybių institucijoms ir kitiems duomenų naudotojams, įgyvendinamos būtiniausios asmens duomenų apsaugos priemonės, gerinamas piliečių aptarnavimas. Vykdant Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas gyvenamosios vietos deklaravimo funkcija perduodama savivaldybėms.
Ministerija, formuodama ir dalyvaudama įgyvendinant regioninę politiką, vykdo nacionalinės regioninės politikos koordinatoriaus funkcijas, pagal kompetenciją dalyvauja planuojant ir administruojant ES struktūrinės paramos programų lėšas. Ministerijai priskirta tarpinės institucijos funkcija įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 4 prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ bei Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ pirmą veiklų kryptį „Gyvenimo aplinkos ir kokybės skirtumų tarp pagrindinių ir likusių šalies miestų mažinimas ir prielaidų spartesnei ūkinės veiklos diversifikacijai kaimo vietovėse sudarymas“ ir antrą veiklų kryptį „Būsto plėtra išskirtose probleminėse teritorijose“. Ministerija vykdo Europos Bendrijų iniciatyvos INTERREG IIIA programos tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) vadovaujančiosios institucijos funkcijas ir administruoja Europos Bendrijų iniciatyvos INTERREG IIIA kaimynystės programą tarp Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos, Baltijos jūros regiono INTERREG IIIB kaimynystės programą, INTERREG IIIC (Šiaurės, Rytų, Pietų ir Vakarų) programas ir INTERACT programą, PHARE 2003 bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programą ir PHARE 2003 Išorinių sienų iniciatyvos (Vietinių gebėjimų stiprinimo ties būsimomis ES išorinėmis sienomis) projektą Lietuvoje. Pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant, įgyvendinant ir administruojant 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo (bendradarbiavimo per sieną, tarpvalstybinio ir tarpregioninio bendradarbiavimo) ir Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programas.
Dėl ekonominių, socialinių ir gamtinių skirtumų regionai Lietuvoje turi nevienodas plėtros galimybes. Kai kurie regionai yra atsilikę dėl įvairių priežasčių: nepalankios geografinės padėties, istorinių aplinkybių, pramonės nuosmukio, rinkos konjunktūros pokyčių ir kt. Todėl iškyla būtinybė identifikuoti šias atsilikusias teritorijas. Nustačius tikslines teritorijas, bus galima siūlyti priemones mažinti šių teritorijų atsilikimą. Šios priemonės galėtų būti finansuojamos tiek iš ES struktūrinių fondų, tiek ir nacionalinėmis lėšomis.
Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijos tikslas yra didinti teritorinę socialinę sanglaudą šalyje, o Lietuvos regioninės politikos prioritetinė kryptis yra tolygi Lietuvos teritorinė ekonominė plėtra, t. y. kryptingas ir koordinuotas ilgalaikės ekonominės plėtros skatinimas ir konkurencingumo didinimas žemo gyvenimo lygio teritorijų apsuptuose regioniniuose centruose, kurie, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas ir kurių plėtra gali užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje.
Ministerija, įgyvendindama valstybės politiką viešojo administravimo srityje, vadovaujasi Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija ir Vyriausybės patvirtinta Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija. Pastarosios strategijos įgyvendinimas sudaro sąlygas įgyvendinti vieno iš LRV strateginio tikslo (prioriteto) sudėtinių dalių – plėtoti informacinę ir žinių visuomenę.
Informacinės visuomenės plėtra šalyje suteikia naujas galimybes ir kelia naujus informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) suteikiamų galimybių panaudojimo uždavinius viešojo saugumo institucijų darbe. Tačiau IRT pažanga taip pat skatina ir naujų nusikaltimų formų, susijusių su kompiuterinėmis sistemomis, intelektinės ir pramoninės nuosavybės apsaugos priemonėmis, atsiradimą ir tobulėjimą. Plečiantis elektroniniam verslui ir elektroninei bankininkystei prognozuotina, kad ir toliau daugės sukčiavimų neteisėtai naudojant ar klastojant identifikavimo duomenis. Aktuali išlieka asmens tapatybės dokumentų klastojimo ir nusikalstamų veikų, daromų naudojant suklastotus dokumentus, problema. Šiuolaikinės modernios IRT priemonės mažina laiko sąnaudas kaupiant ir analizuojant informaciją, suteikia galimybę operatyviai ir efektyviai panaudoti sukauptą informaciją siekiant, kad šalies gyventojai jaustųsi saugūs.
Didėjantys asmenų reikalavimai centrinės ir vietos valdžios institucijoms, pakitęs visuomenės požiūris į viešąjį administravimą, poreikis didinti valstybės valdymo efektyvumą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę nulėmė viešojo administravimo plėtros tikslų ir uždavinių suformulavimą.
Vadovaujantis Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija, modernizuojama valdymo institucijų sistema ir viešojo administravimo institucijų vidinės struktūros, sprendžiamos tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemos įtvirtinant optimalų institucinės sandaros modelį centriniu lygiu. Taip pat tobulinamas į rezultatus orientuotas valdymas plėtojant strateginio planavimo sistemą: gerinant institucijų strateginių veiklos planų kokybę, mokant valstybės tarnautojus juos rengti, vertinant strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatus ir tinkamai nustatant vertinimo kriterijus. Siekiant padidinti asmenų pasitikėjimą viešojo administravimo institucijomis, numatyta supaprastinti sprendimų priėmimo procedūras ir patobulinti teisinį verslo reglamentavimą. Be to, Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijoje numatyta integruoti kokybės vadybą į administravimo veiklą ir dalytis gerąja patirtimi su ES valstybėmis narėmis.
Siekiant tobulinti vietos savivaldą, numatyta įtvirtinti teisės aktų pataisas, kad merai būtų renkami tiesiogiai, išplėsti seniūnijų ir seniūnų teises, stiprinti seniūnijas vykdant vidinę savivaldybių decentralizaciją, formuoti pilietinę visuomenę. Skatinant didesnį gyventojų aktyvumą ir suinteresuotumą tvarkant viešuosius vietos reikalus, savivaldybėse ir toliau bus tobulinama valstybės teritorijos administracinių vienetų sistema.
Toliau plėtojant savivaldą didinamas savivaldybių veiklos ir finansinis savarankiškumas, savivaldybių veiklos ir finansinio valdymo efektyvumas, sudarytos sąlygos savivaldybėms teikti geros kokybės, gyventojams prieinamas viešąsias paslaugas, vietos gyventojų bendruomenių atstovai skatinami aktyviau dalyvauti priimant savivaldybių sprendimus.
Siekiant geriau suderinti valstybės ir savivaldybių interesus, nuolat ir metodiškai plečiamos savivaldybių funkcijos, įdiegta vidaus ir išorės audito sistema, pakeista savivaldybių institucinė struktūra.
Ministerija dalyvauja įgyvendinant valstybės tarnybos politiką. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategija nustatė valstybės tarnybos tobulinimo tikslą – didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus, gerinti valstybės tarnautojo įvaizdį. Šiam tikslui pasiekti numatyti uždaviniai – organizuoti sistemingą valstybės tarnautojų mokymą, užtikrinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tobulinti valstybės tarnybos procedūras ir taisykles, įgyvendinti valstybės tarnybos veiklos kontrolę. Tęsiamos valstybės tarnybos reformos prioritetai yra nustatyti LRV veiklos 2006–2008 metų programos 16.6 punkte – tobulinti valstybės tarnautojų atranką ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūras. Išgyvendinti protekcionizmą priimant į valstybės tarnybą. Nepriimti dirbti į valstybės tarnybą asmenų, nesugebančių savo turto pagrįsti pajamomis. Valstybės tarnautojų registro pagrindu bus sukurta valstybės tarnybos valdymo informacinė sistema, leisianti aprūpinti valstybės ir savivaldybių įstaigas reikalinga informacija.
Vidaus reikalų ministerija yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka.
Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) 2005
Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavi-mai 2004 metams Asignavimai biudžetiniams 2005 metams Projektas 2006 metams Projektas 2007 metams
bazinis biudžetas pakeitimai/ naujas** iš viso
1. Iš viso asignavimų 409958 471522 4630 476152 455402 332613
išlaidoms 210802 216887 4295 221182 224245 235054
iš jų darbo užmokesčiui 50104 52696 1088 53784 55349 55374
turtui įsigyti 199156 254635 335 254970 231157 97559
2. Finansavimo šaltiniai 410493 473248 4630 477878 457128 334339
2.1.Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 409958 471522 4630 476152 455402 332613
Iš jo:bendrojo finansavimo lėšos 42185 23494 23494 24122 3000
ES lėšos 179354 249627 249627 131214 24000
kitos specialiųjų programų lėšos 3028 3571 3571 3571 3571
2.2. Kiti šaltiniai* 535 1726 1726 1726 1726
* Europos pabėgėlių fondo lėšos
**pakeitimai atlikti vadovaujantis LRV 2005 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 775 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimo Nr. 64 „Dėl 2005 metų Lietuvos Respublikos
Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) 2006
Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavi-mai 2005 metams Asignavimai biudžetiniams 2006 metams Projektas 2007 metams Projektas 2008 metams
bazinis biudžetas pakeitimai/ naujas iš viso<><><><><>
1. Iš viso asignavimų 476152 387796 387796 238177 229840
išlaidoms 221182 249457 249457 220411 214539
iš jų darbo užmokesčiui 53784 53751 53751 51848 51848
turtui įsigyti 254970 138339 138339 17766 15301
2. Finansavimo šaltiniai 477878 387796 387796 238177 229840
2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 476152 387796 387796 238177 229840
iš jo: bendrojo finansavimo lėšos 23494 44389 44389 3800 1150
ES lėšos 249627 128349 128349 14696 9124
kitos specialiųjų programų lėšos 3571 2499 2499 1251 1251
2.2. Kiti šaltiniai* 1726
* Europos pabėgėlių fondo lėšos
3. Kita svarbi informacija
Pagrindiniai rodikliai
Įstaigos Teikiama programų Etatai (skaičius vienetais)
21 10 2747
Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų) 2007
Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavi-mai 2006 metams Asignavimai biudžetiniams 2007 metams Projektas 2008 metams Projektas 2009 metams
bazinis biudžetas pakeitimai/ naujas iš viso
1. Iš viso asignavimų 397753 304990 304990 352254 513419
išlaidoms 257592 277909 277909 325676 482856
iš jų darbo užmokesčiui 53561 63589 63589 63589 63589
turtui įsigyti 140161 27081 27081 26578 30563
2. Finansavimo šaltiniai 397753 304990 304990 352254 513419
2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 397753 304990 304990 352254 513419
iš jo: bendrojo finansavimo lėšos 48373 9578 9578 13048 35694
ES lėšos 128349 44661 44661 76545 202263
kitos specialiųjų programų lėšos 2499 6403 6403 6403 6403
2.2. Kiti šaltiniai
Pagrindiniai rodikliai
Įstaigos Teikiama programų Etatai (skaičius vienetais)
16 10 2757 *
* su pavaldžių įstaigų etatais, iš jų atitinkamai VRM 292 (plius 2 specialiųjų atašė etatais).
5. Policija – Policijos departamentas – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrų rengimas, veiklos kryptys, finansavimas.
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra policijos įstaiga. Policijos departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, ir policijos departamento prie VRM nuostatais.
Istoriniai faktai
1990-12-11 Priimtas Policijos įstatymas
1991-01-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo panaikintas ypatingos paskirties milicijos dalinys OMON
1991-01-30 Vidaus reikalų skyriai Lietuvoje buvo pavadinti miestų ir rajonų policijos komisariatais
1991-04-04 Įkurta Greitojo reagavimo rinktinė “Aras”
1991 Patvirtinta nauja policijos emblema. Spalio 2 d. Arkikatedroje pašventinta policijos vėliava
1991-07-31 Medininkų pasienio poste nužudyti policijos ir muitinės darbuotojai
1991-11-30 Atkurta Lietuvos narystė tarptautinėje policijos organizacijoje – Interpole. Įkurtas Interpolo Lietuvos nacionalinis biuras (ILNB)
1993-10 Susikūrė Lietuvos policijos asociacija
1995-10 IPA Vienos konferencijoje Lietuvos skyrius oficialiai priimtas į Tarptautinę policijos asociaciją
1997 Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamentas reorganizuotas į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos
1998-10-02 Lietuvos policijos įkūrimo 80-metis. Pašventinta nauja policijos vėliava
2000-10-27 Priimtas Policijos veiklos įstatymas
2001-01-29 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatai
POLICIJOS DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
Policijos departamento uždaviniai – padėti policijos generaliniam komisarui:
1. formuoti policijos veiklos strategiją ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
2. organizuoti ir įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymą.
Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius:
1. kontroliuoja ir koordinuoja pavaldžių policijos įstaigų veiklą ir teikia joms rekomendacijas ir nurodymus;
2. rengia ilgalaikius strateginius policijos veiklos planus, Policijos departamento kasmetinius veiklos planus, policijos generalinio komisaro įsakymų, nurodymų projektus, kontroliuoja policijos generalinio komisaro įsakymų, nurodymų vykdymą;
3. užtikrina valstybinių programų įgyvendinimą policijos įstaigose;
4. atlieka policijos įstaigų vidaus auditą;
5. padeda rengti ir įgyvendinti nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo ir ilgalaikes kompleksines programas;
6. organizuoja, koordinuoja nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą;
7. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir koordinuoja policijos operatyvinę veiklą;
8. organizuoja besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų ar teismo ir dingusių be žinios ir kitų asmenų paiešką ir ekstradiciją (nuteistųjų perdavimą), taip pat surastų neatpažintų lavonų, nežinomų ligonių ir vaikų asmens tapatybės nustatymą;
9. organizuoja policijos įstaigų veiklą viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimo, leidimų ir licencijavimo klausimais, numato veiklos taktiką, metodus ir formas;
10. bendradarbiauja su kitomis teisėsaugos institucijomis įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
11. organizuoja tarptautinių teisėsaugos institucijų Lietuvos nacionalinių padalinių (Interpolo, Europolo ir kitų) veiklą;
12. formuoja policijos įstaigų biudžetą, analizuoja ir kontroliuoja finansinės apskaitos tvarkymą, užtikrina finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą;
13. formuoja policijos personalo politiką, organizuoja ir koordinuoja asmenų atranką į tarnybą policijoje, nustato personalo ugdymo poreikius ir policijos pareigūnų kvalifikacijos reikalavimus;
14. kaupia, tvarko ir analizuoja informaciją apie teisėtumo pažeidimus policijoje, numato ir vykdo jų prevencines priemones;
15. pagal profesinio ugdymo programas organizuoja policijos pareigūnų profesinį ugdymą policijos įstaigose;
16. teisės aktų nustatyta tvarka vykdo centralizuotą policijos materialinį ir techninį aprūpinimą, statybos ir remonto darbus, kontroliuoja materialinių vertybių naudojimą policijos įstaigose;
17. stiprina ir plėtoja policijos ryšius su visuomene, siekia didesnio visuomenės pasitikėjimo, rūpinasi teigiamu policijos įvaizdžiu;
18. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus, prašymus ir skundus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia jiems informaciją;
19. organizuoja ir koordinuoja policijos įstaigų tarptautinį bendradarbiavimą;
20. organizuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos įslaptintų dokumentų apskaitos, raštvedybos organizavimo, tvarkymo bei kontrolės taisyklių laikymąsi, teikia metodinę ir praktinę pagalbą šioje srityje;
21. pagal kompetenciją siūlo teisės aktų pataisas ir papildymus;
22. steigia visuomenės informavimo priemones, kuriose skelbia informaciją apie nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos priemonių, kitų policijos uždavinių įgyvendinimą, kitą su policijos veikla susijusią informaciją;
23. vykdo kitas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų numatytas funkcijas.
Policijos departamentui vadovauja policijos generalinis komisaras. Policijos generalinį komisarą vidaus reikalų ministro siūlymu ir Vyriausybės teikimu penkerių metų kadencijai skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Policijos generalinis komisaras tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui bei atskaitingas Respublikos Prezidentui.
Policijos generalinis komisaras:
1. atsako už jo kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą ir policijos įstaigų darbo organizavimą;
2. pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus teisės aktus;
3. nustatytąja tvarka steigia, reorganizuoja ir likviduoja teritorines, specializuotas policijos įstaigas ir policijos profesinio ugdymo įstaigas;
4. tvirtina Policijos departamento struktūrinių padalinių (tarnybų, valdybų, biurų, skyrių) nuostatus, struktūrą ir pareigybių sąrašus, taip pat tvirtina tiesiogiai jam pavaldžių policijos įstaigų nuostatus ir nustato šių įstaigų vidaus struktūrą ir pareigybių sąrašus;
5. tvirtina kandidatų į tarnybą policijoje atrankos kriterijus, apdovanojimų pareigūnams ir darbuotojams skyrimo tvarką ir nuostatus, policijos įstaigų pareigūnų ir darbuotojų profesinio ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo programas;
6. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų policijos įstaigų vadovus ir kitus valstybės tarnautojus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas;
7. užtikrina racionalų ir efektyvų paskirtų asignavimų naudojimą;
8. pagal kompetenciją nustato materialinių vertybių išdavimo, apskaitos ir naudojimo Policijos departamente, policijos įstaigose tvarką;
9. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rengia ir teikia įgaliotoms valstybės institucijoms Policijos departamento biudžeto ir investicijų projektus;
10. tvirtina policijos įstaigų biudžeto išlaidų sąmatas;
11. atstovauja Lietuvos policijai bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, organizacijomis;
12. panaikina neteisėtus policijos pareigūnų sprendimus, išskyrus sprendimus administracinėse ir baudžiamosiose bylose;
13. vykdo kitas įstatymuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir kituose teisės aktuose jam nustatytas funkcijas.
Asignavimai ir numatomi finansavimo šaltiniai
(tūkst. litų)
Ekonominės klasifikacijos grupės Asignavimai 2006 metams Asignavimai biudžetiniams
2007 metams Projektas 2008 metams Projektas 2009 metams
bazinis biudžetas pakeitimai/naujas iš viso
1. Iš viso asignavimų 615 522,8 565 479 +99 608 665 087 775 548 813 894
išlaidoms 562 529,0 537 981 +77 220 615 201 653 668 677 851
iš jų darbo
užmokesčiui 353 675,0 344 115 +33 862 377 977 393 877 401 877
turtui įsigyti 52 993,8* 27 498 +22 388 49 886 121 880 136 043
2. Finansavimo šaltiniai 615 522,8 565 479 +99 608 665 087 775 548 813 894
2.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas 614 975,7 565 479 +99 608 665 087 775 548 813 894
Iš jo:
bendrojo finansavimo lėšos 9 443,9 7 457 -7 457
ES lėšos 14 102,3 810 +990 1 800
kitos specialiųjų programų
lėšos 28 367,1 29 061 -3 464 25 597 25 659 25 830
2.2. Kiti šaltiniai 547,1 0 0 0 0 0
3. Kita svarbi informacija
Policijos departamento 2006 m. specialiųjų programų patikslinti asignavimai sudaro 23 546,2 tūkst. Lt, iš jų pagal Specialiąją Kaliningrado tranzito programą skirta 14 102,3 tūkst. Lt, pagal Specialiąją PHARE programą skirta 308,5 tūkst. Lt, pagal Specialiąją pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės programą skirta 9 135,4 tūkst. Lt.
Pagrindiniai rodikliai
Įstaigos Teikiama programų Pareigybių (skaičius vienetais)
81 7 (be 50.1 ir 50.2 programų) 16 247,25
6. Policijos spec.paskirties tarnybos – Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo tarnybos Kauno ir Vilniaus daliniai, antiteroristinių operacijų rinktinė “Aras”, viešosios policijos rinktinė “Vytis”- uždaviniai ir funkcijos, struktūra, veiklos kryptys.
Viešojo saugumo tarnyba
ISTORIJA
Vidaus tarnybos daliniai (toliau – daliniai) mūsų šalyje jau turėjo savo prototipus. Dalinių pirmtaku galima vadinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Tribunolo vėliavą. Terminu „vėliava“ tais laikais buvo vadinamas karinis dalinys, atitinkantis šiuolaikinį batalioną ar pulką. Šis karinis dalinys užtikrindavo suimtųjų konvojavimą į Tribunolą, nuteistųjų konvojavimą į kalėjimą ar kitą bausmės vykdymo vietą. Didysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka būdavo atsakingas už saugumą didžiojo kunigaikščio aplinkoje ir prireikus į pagalbą galėjo pasitelkti vėliavą.
Dabartinės Viešojo saugumo tarnybos pirmtaku galima teisėtai vadinti Vietinės kariuomenės brigadą (toliau – VKB), įkurtą 1920 metų vasario mėnesį, kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės metu. VKB ne tik valdė miestų ir apskričių karo komendantūras, užtikrino drausmės bataliono funkcionavimą, bet ir organizavo belaisvių stovyklas, karo kalėjimus ir jų apsaugą. Vykstant kovoms dėl nepriklausomybės karo komendantūros buvo atsakingos ir už viešąją tvarką. Tuo tikslu buvo formuojami kariniai daliniai iš mobilizuotų savanorių. Pirmuoju VKB vadu nuo 1920 m. vasario 23 d. buvo paskirtas generolas leitenantas Pranas Liatukas. Vėliau VKB vadovavo generolas leitenantas Jurgis Kubilius (1920 m. liepos 13 d. –1920 m. rugpjūčio 7 d. ), majoras Antanas Merkys (1920 m. rugpjūčio 7 d. –1922 m. lapkričio 23 d.), iki VKB išformavimo 1923 m. gruodžio 7 d. VKB vado pareigas ėjo pulkininkas Jonas Mačiulaitis.
Atkūrus nepriklausomybę 1990 metais Lietuvos vadovai susirūpino, kas užtikrins mūsų valstybėje atliekančių bausmę nuteistųjų apsaugą įkalinimo įstaigose, jų konvojavimą, nuteistųjų sukeltų riaušių malšinimą, pabėgusiųjų paiešką ir daugelį kitų su šia specifine valstybine veikla susietų užduočių, kai šią veiklą Lietuvoje vykdančios sovietų pajėgos bus išvestos. Tačiau buvo siekiama kaip galima greičiau išstumti sovietines represines struktūras, kurios kėlė valstybės atkuriamoms institucijoms didelį pavojų.
1991 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 222 patvirtino Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus. Šių nuostatų 5 straipsnio 10 punkte buvo nustatyta, kad vienu iš svarbiausių Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos uždavinių yra sukurti vidaus tarnybos dalinius.
Pirmasis su vidaus tarnybos dalinių organizavimu susijęs dokumentas buvo 1991 m. rugsėjo 13 d. pasirašytas bendras Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymas Nr. 380/193, kuriuo buvo patvirtinta šaukimo į krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos daliniuose instrukcija (vadovaujantis 1990 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Aukščiausiosios Tarybos Laikinuoju Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymu, krašto apsaugos tarnyba buvo atliekama ir vidaus tarnybos daliniuose).
Antrasis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 451 „Dėl Vidaus reikalų ministerijos dalinių sukūrimo ir šių dalinių nuostatų patvirtinimo“, kuris turėjo 22 straipsnius.
Vidaus tarnybos daliniams buvo numatyti šie pagrindiniai uždaviniai:
kova su nusikalstamumu;
laisvės atėmimo bausmių vykdymo įstaigų apsauga;
suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimas;
viešosios tvarkos užtikrinimas, ypač masinių renginių metu.
Visą paruošiamąjį periodą vainikavo vidaus reikalų ministro 1991 m. spalio 18 d. pasirašytas įsakymas Nr. 455 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko sukūrimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintas ir minėto pulko personalo etatų sąrašas. Iš viso – 2065 etatai, iš jų: karininkų – 137; liktinių puskarininkių – 470; tikrosios tarnybos puskarininkių ir eilinių – 1376; specialistų – 6; tarnautojų – 5; darbininkų – 71. Pulko vadu paskirtas vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas.
1991 m. lapkričio 11 d. iš šalies miestų karinių komendantūrų į Vidaus tarnybos 1-ąjį pulką atvyko 52 tarnybon pašaukti naujokai.
1991 metų rudenį buvo priimtas tarpvalstybinis susitarimas išvesti iš Lietuvos Sovietų Sąjungos ginkluotąsias pajėgas. Buvo sutarta išvedimą atlikti 1992 metų birželio mėn. Taigi Lietuva turėjo daugiau nei pusmetį, kad suformuotų ir parengtų savąją lietuvišką struktūrą, kuri galėtų iš sovietų perimti nuteistųjų ir pataisos įstaigų išorinę ginkluotą apsaugą, netekusių laisvės ir suimtų asmenų konvojavimą į jų paskyrimo vietas bei teismo posėdžius, taip pat atlikti kitas specialias užduotis, reikalaujančias specifinio parengimo. Įtemptai ir produktyviai dirbant per sutartąjį pusmetį šiuos uždavinius buvo galima įvykdyti. Tačiau sovietinės divizijos vadovybė pareiškė, kad gavo savo vadovybės įsakymą iki 1991 metų pabaigos išvesti iš Lietuvos visą jiems pavaldų karių kontingentą ir visą savo turtą bei dokumentaciją. Taigi pulko sukūrimo ir karių parengimo darbą reikėjo padaryti ne per pusmetį, bet beveik per du mėnesius.
1991 m. gruodžio 16 d. buvo pradėta dirbti pagal Lietuvos ir sovietinės administracijos suderintą objektų apsaugos perdavimo grafiką, kuriame buvo nustatyta perdavimo procedūrą pradėti gruodžio 16 d. ir užbaigti iki gruodžio 25 d. Ši tikrai svarbi valstybinė užduotis buvo atlikta sklandžiai ir laiku. 1991 m. gruodžio 24 d., šv. Kalėdų išvakarėse, visų iki šiol nuo antrosios Lietuvos sovietinės okupacijos pradžios, t. y. nuo 1944 metų vidurio, sovietų karių saugotų Lietuvos įkalinimo įstaigų ginkluotosios apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijos perduotos Lietuvos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko kariams.
Perimant apsaugą, o vėliau ir išvedant iš Lietuvos svetimos valstybės konvojavimo dalinius, buvo apsieita be jokių ypatingų įvykių ar didelių nesklandumų. Reikia paminėti, kad sovietų pajėgos stabdė savo pasitraukimą iš Lietuvos iki paskutinės minutės, tikėdamosi, kad nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė vis tiek paprašys pagalbos užtikrinti pirmiau minėtas funkcijas.
Siekiant užtikrinti daliniams nustatytas funkcijas ir Vilniaus mieste, buvo nuspręsta reorganizuoti Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 2-ąjį batalioną, kuris buvo dislokuotas Vilniuje, ir įsteigti Vidaus tarnybos 2-ąjį pulką. Taigi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1992 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 531 buvo įkurtas Vidaus tarnybos 2-asis pulkas. Pulko vadu nuo 1992 m. rugsėjo 28 d. iki 1994 m. vasario 1 d. buvo paskirtas pulkininkas Stanislovas Stančikas. Jį pakeitė pulkininkas Jonas Rėkus. Nuo 2000 m. gegužės 22 d. iki pulkų reorganizacijos Vidaus tarnybos 2-ajam pulkui vadovavo pulkininkas Anatolijus Šumskis.
Pripažindamas dalinių nuopelnus, 1993 m. lapkričio 20 d. tuometinis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Adolfas Šleževičius įteikė kovines vėliavas tuometiniam vidaus reikalų ministro pavaduotojui, vidaus tarnybos dalinių vyriausiajam vadui generolui Arvydui Svetulevičiui, Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vadui pulkininkui Sergejui Madalovui ir Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadui pulkininkui Stanislovui Stančikui.
Iki 2004 metų pulkų pagrindą sudarė privalomosios karo tarnybos kariai. 2001 m. sausio 1 d. duomenimis, Vidaus tarnybos 1-ajame pulke buvo 990, o Vidaus tarnybos 2-ajame pulke – 416 šauktinių karių etatų. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu 2001 m. gruodžio 22 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1609 „Dėl vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės karo tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo dalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“. Taigi nuo 2002 metų sausio mėnesio vidaus tarnybos pulkai pradėti reorganizuoti į Viešojo saugumo tarnybą palaipsniui atsisakant tarnaujančių privalomosios karo tarnybos karių ir dalinius formuojant tik profesionalios tarnybos pagrindais. Reorganizacijos metu kalėjimų apsaugos tarnyba perduota Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos. Reforma įgyvendinta iki 2004 m. sausio 1 d.
Vėliau buvo būtina paspartinti vidaus tarnybos pulkų reorganizavimą į Viešojo saugumo tarnybą dėl iš esmės pasikeitusios šalies politinės situacijos. Lietuvai tapus Europos Sąjungos ir NATO nare, vidaus tarnybos pulkų funkcijos iš dalies pasikeitė, todėl nuspręsta pulkus reorganizuoti į Vidaus reikalų ministerijai pavaldžią Viešojo saugumo tarnybą ir jos veiklą reglamentuoti specialiu įstatymu.
Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas Nr. X-813. Vyriausybė, įgyvendindama šį įstatymą, 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278 patvirtino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatus ir reorganizavo specialiosios parengties Vidaus tarnybos 1-ąjį ir 2-ąjį pulkus į Viešojo saugumo tarnybą.
Suderinus su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Gediminu Kirkilu vidaus reikalų ministro įsakymu tarnybos vadu nuo 2007 m. balandžio 1 d. paskiriamas 15 metų nuo įkūrimo pradžios Vidaus tarnybos 1-ajam pulkui vadovavęs vidaus tarnybos pulkininkas Sergejus Madalovas. Viešojo saugumo tarnybos pavaduotojais paskirti buvęs Vidaus tarnybos 1-ojo pulko vado pavaduotojas – štabo viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Jonas Zautra ir buvęs Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadas vidaus tarnybos pulkininkas Anatolijus Šumskis.
Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybą sudaro centrinė tarnyba ir du daliniai – Vilniuje ir Kaune. Centrinę Viešojo saugumo tarnybos būstinę nuspręsta įkurdinti Kaune. Toks sprendimas nėra atsitiktinis. Už tolygią regionų plėtrą atsakinga Vidaus reikalų ministerija siekia, kad centrinio valdymo įstaigos būtų ne vien sostinėje. Be to, pasak vidaus reikalų ministro Raimondo Šukio, simboliška, kad Viešojo saugumo tarnybos vadavietė įsteigta ten, kur prieš 15 metų buvo įkurti specialiosios parengties vidaus tarnybos pulkai, kuriuos pertvarkius, kaip minėta, įsteigta Viešojo saugumo tarnyba.
Iki šiol visuomenė dažnai painiojo policijos, kariuomenės ir Viešojo saugumo tarnybos funkcijas. Viešojo saugumo tarnybos įstatymas aiškiai apibrėžia, kad specialiosios parengties Viešojo saugumo tarnybos pajėgos naudojamos viešajai tvarkai ir saugumui užtikrinti tik ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais. Nuo 2007 m. balandžio 1 d. tarnyba veikia vadovaudamasi savo įstatymu, turi uniformą ir vėliavą. Viešojo saugumo tarnybai pavesta vykdyti didžiąją dalį buvusiems vidaus tarnybos pulkams priskirtų funkcijų. Tarnybos pareigūnai toliau saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu ir talkina kovos su nusikalstamumu operacijose. Tačiau po reorganizavimo Viešojo saugumo tarnybai pavestos ir naujos funkcijos. Specialiai parengti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, dalyvauja Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų misijose, išimtiniais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir jo nurodymu talkina kitoms teisėsaugos institucijoms, privalo ginti valstybę karo metu.
TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
I. Svarbiausieji Tarnybos uždaviniai:
• atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais;
• pagal savo kompetenciją likviduoti pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais;
• užtikrinti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą;
• užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą;
• atlikti asmenų paiešką;
• sustiprinti Lietuvos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pajėgas ir padėti šioms institucijoms įgyvendinti pavestas funkcijas;
• ginti valstybę karo metu;
• atlikti kitus įstatymų nustatytus uždavinius.
II. Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:
• slopina riaušes, masinius neramumus, grupinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, riaušes laisvės atėmimo vietose ar grupinį pasipriešinimą laisvės atėmimo vietų administracijai, taip pat kitokius tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką, išlaisvina įkaitus;
• ypatingų ir ekstremalių situacijų atvejais užkerta kelią veiksmams, keliantiems pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, gamtai arba šiurkščiai pažeidžiantiems viešąją tvarką ar laisvės atėmimo vietos vidaus tvarką;
• konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą;
• įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – į miestų ir rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius;
• konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius jų ekstradicijos atvejais, juos deportuojant, perduodant Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui, perduodant pagal Europos arešto orderį, taip pat nuteistuosius perduodant toliau atlikti bausmę;
• teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja ieškant iš laisvės atėmimo vietų ar konvojavimo metu pabėgusių asmenų ir juos sulaiko;
• saugo svarbius valstybės objektus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą;
• vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų prašymu padeda Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos , Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti pavestas funkcijas. Tarnybos pajėgų pasitelkimo tvarką ir konkrečias užduotis pasitelkiamoms Tarnybos pajėgoms nustato vidaus reikalų ministras;
• ginkluotųjų pajėgų sudėtyje gina valstybę karo metu;
• padeda likviduoti ekstremalias situacijas ir jų padarinius;
• dalyvauja Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų pajėgų misijose;
• bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos ir kitomis institucijomis bei įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
• kaupia, saugo ir analizuoja informaciją, reikalingą Tarnybos uždaviniams atlikti;
• įgyvendina kitas įstatymų nustatytas funkcijas.
Tarptautiniai ryšiai ir bendradarbiavimas
Pagrindiniai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo tikslai – užtikrinti viešojo saugumo plėtros strategiją, prisidėti prie Lietuvos Respublikos indelio įgyvendinant Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politiką bei perimti senas tradicijas turinčių demokratinių šalių patirtį užtikrinant viešąjį saugumą masinių renginių, riaušių ir ypatingų situacijų metu, saugant žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Remdamasi kitų Europos Sąjungos šalių patirtimi ir plėtodama tarptautinius ryšius, Viešojo saugumo tarnyba siekia tapti pažangia viešąjį saugumą užtikrinančia institucija prireikus galinčia prisidėti prie tarptautinių pajėgų misijų vykdymo.
Įgyvendindama šiuos tikslus Viešojo saugumo tarnyba aktyviai bendradarbiauja su Prancūzijos viešąją tvarką užtikrinančiomis tarnybomis: Nacionalinės Žandarmerijos padaliniais ir Respublikinėmis saugumo kompanijomis (CRS).
Rengiantis misijoms aktyviai bendradarbiaujama su Jungtinės Karalystės gynybos atašė, kuriam padedant Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai jau antrą kartą vyko į Karo akademijos Vyškove, Čekijos Respublikoje, instruktorių parengimo kursus.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nuolat dalyvauja Europos policijos kolegijos organizuojamuose kvalifikaciniuose tobulinimosi kursuose ir atitinkamų tarnybų kvietimu specifiniuose profesinio rengimo kursuose užsienio šalyse.
Bendradarbiaujant su kitų šalių, ypač Prancūzijos, tarnybomis parengta Viešojo saugumo tarnybos infrastruktūra, paruoštos kovinio parengimo programos, nuolat dalijamasi patirtimi viešosios tvarkos palaikymo taktikos ir naudojamų priemonių srityse, tobulinami tarnybos pareigūnų profesiniai įgūdžiai ir administraciniai gebėjimai.
Viešojo saugumo tarnyba ne tik perima patirtį bet ir dalijasi ja su Latvijos, Estijos ir Europos Sąjungos kaimynių – Pietų Kaukazo šalių panašiomis institucijomis. Sudaromos sąlygos susipažinti su tarnybos administravimo organizavimu, kovinio parengimo sistema.
LIETUVOS POLICIJOS ANTITERORISTINIŲ OPERACIJŲ RINKTINĖ „ARAS”
Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras” – savarankiška, specializuota policijos įstaiga, kurią sudaro štabas, Sprogmenų paieškos ir neutralizavimo poskyris, specialusis būrys ir 6 didžiuosiuose šalies miestuose dislokuotos kuopos.
Pagrindiniai rinktinės uždaviniai – vykdyti specialias antiteroristines, įkaitų išlaisvinimo bei pavojingų nusikaltėlių sulaikymo operacijas, reikalaujančias kryptingai parengtos jėgos, specialios technikos bei įrangos panaudojimo. Rinktinė „Aras” taip pat ieško ir neutralizuoja savadarbius sprogstamuosius užtaisus ir karinius sprogmenis, panaudotus teroristiniais ar kriminaliniais tikslais.
UŽDAVINIAI
Pagrindiniai rinktinės „Aras“ uždaviniai:
1. vykdyti specialiąsias antiteroristines, įkaitų išlaisvinimo ir pavojingų nusikaltėlių sulaikymo operacijas;
2. neutralizuoti savadarbius sprogstamuosius įtaisus bei karinius sprogmenis, naudojamus teroristiniais ar kriminaliniais tikslais.
FUNKCIJOS
Rinktinė „Aras“ atlieka šias funkcijas:
1. esant ekstremalioms, didelio pavojaus sąlygoms, išlaisvina įkaitus ir sulaiko pavojingus ginkluotus nusikaltėlius;
2. pagal savo kompetenciją dalyvauja vykdant operatyvinius veiksmus, sulaikant asmenis, įtariamus padarius arba besirengiančius daryti nusikalstamas veikas;
3. vykdo paiešką ir neutralizuoja aptiktus savadarbius sprogstamuosius įtaisus ir karinius sprogmenis, naudojamus teroristiniais ar kriminaliniais tikslais;
4. analizuoja socialinius procesus, turinčius įtakos terorizmo grėsmėms, bendradarbiauja su kitomis šioje srityje kompetentingomis institucijomis;
5. dalyvauja rengiant ir įgyvendina antiteroristinių priemonių planus ir programas, kitus terorizmo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus;
6. pagal kompetenciją dalyvauja antiteroristinių komisijų veikloje;
7. pagal kompetenciją organizuoja ir įgyvendina tikslinius specialiųjų operacijų planus.
LIETUVOS VIEŠOSIOS POLICIJOS RINKTINĖ „VYTIS”
Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis” – specializuota policijos įstaiga, vykdanti užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvoje išorinę apsaugą, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje vidinę apsaugą, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos bei kitų svarbių objektų vidinę ir išorinę apsaugą.
Rinktinė „Vytis” atlieka šias funkcijas:
– užtikrina viešąją tvarką prie užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir saugomų objektų, patruliuoja prie saugomų objektų;
– pagal kompetenciją vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, kelių eismo priežiūrą, piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų teisėtų interesų bei turto apsaugą.
Šiuo metu Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis” viešąją tvarką užtikrina prie 68 objektų. Iš jų 60 – užsienio šalių diplomatinės atstovybės Lietuvoje. Taip pat rinktinei „Vytis” pavesta vykdyti 8 Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, įsikūrusių Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, vidinę apsaugą.
UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
Rinktinės „Vytis“ uždaviniai:
1. užtikrinti užsienio šalių diplomatinių atstovybių patalpų išorinę apsaugą, nustatytą leidimų režimą ir viešąją tvarką prie šių patalpų;
2. vykdyti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje vidinę apsaugą;
3. vykdyti kitų svarbių objektų vidinę ir išorinę apsaugą.
Įgyvendindama uždavinius, rinktinė „Vytis“ atlieka šias funkcijas:
1. užtikrina viešąją tvarką prie užsienio šalių diplomatinių atstovybių ir saugomų objektų;
2. vykdo nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, pagal kompetenciją kelių eismo priežiūrą, piliečių, įstaigų, įmonių, organizacijų teisėtų interesų bei turto apsaugą;
3. teikia neatidėliotiną pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nelaimingų atsitikimų ir teisėtvarkos pažeidimų, kitą socialinę pagalbą gyventojams;
4. dalyvauja užkardant ir išaiškinant nusikaltimus, kitus teisėtvarkos pažeidimus, sulaikant asmenis, padariusius šiuos pažeidimus, ir pristato juos į policijos įstaigas;
5. organizuoja ir kontroliuoja viešąją tvarką diplomatinių priėmimų ir kitų renginių metu;
6. kartu su kitomis policijos tarnybomis saugo objektus masinių riaušių, stichinių nelaimių, gaisrų ir kitais ypatingais atvejais.
7. pagal suteiktus įgaliojimus atlieka civilinės saugos priemones;
8. policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka teikia informaciją žiniasklaidai, kaupia ir analizuoja paskelbtą informaciją apie rinktinės „Vytis“ veiklą;
9. pagal savo kompetenciją nagrinėja piliečių pareiškimus, skundus ir pasiūlymus.
7. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – istorija, uždaviniai ir funkcijos, struktūra, valdymo principai, kadrų rengimas, veiklos kryptys, finansavimas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos misija – apsaugoti valstybės finansų sistemą atskleidžiant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus.
Tarnybos tikslas – tobulinant veiklos metodus mažinti finansinių nusikaltimų neigiamą poveikį valstybės finansams. Siekdama šio tikslo FNTT aktyviai dalyvauja įgyvendinant Nacionalinę nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės programą, Nacionalinę kovos su korupcija programą, rengia FNTT viešųjų ryšių vystymo iki 2010 m. strategiją, kuria siekiama aktyviau įtraukti visuomenę į finansinių nusikaltimų prevencinę veiklą. Tarnyba savo tikslą įgyvendina vykdydama operatyvines priemones, atskleisdama nusikalstamas veikas ir atlikdama jų ikiteisminį tyrimą bei prevenciją, vykdydama pinigų plovimo prevencijos priemones, priemones, užtikrinančias Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimo ir panaudojimo teisėtumą, atlikdama objektų ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir pateikdama specialisto išvadas bei vykdydama priemones, leidžiančias išieškoti nuslėptus mokesčius, ir siekia, kad ši veikla turėtų kuo didesnę įtaką realioms įplaukoms į valstybės biudžetą.
Šiuo metu prioritetinis tarnybos dėmesys skiriamas nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, PVM grobstymu, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, atskleidimui, tyrimui ir prevencijai. Šios nusikalstamos veikos daro itin didelę žalą valstybės biudžetui ir formuoja neigiamą šalies įvaizdį.
Tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais ir FNTT prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatais.
ISTORIJA
1997 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 90 buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Mokesčių policijos atsiradimą lėmė besikeičiantys dabartinio gyvenimo ir valstybės poreikiai, jos uždavinys – padėti įvesti tvarką finansų, mokesčių srityje.
Mokesčių policija – tai visiškai nauja institucija, kurios nebuvo net tarpukario Lietuvos metais.
Įsteigus Mokesčių policijos departamentą, jam buvo keliami svarbūs uždaviniai: aiškinti ir tirti veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ir aplaidžiu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną teikimu, mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų vengimu, nustatyta tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir kitais su mokesčiais, finansais ir valstybiniu socialiniu draudimu susijusiais nusikaltimais ir pažeidimais. Mokesčių policijai buvo pavesta tirti mokesčių administratorių bei valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimo, pareigų neatlikimo faktus ir kitus pažeidimus, susijusius su mokesčiais ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymui nuo 1998 m. sausio mėnesio mokesčių policijai pavesta įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos priemones.
2002-04-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. Pagal šį įstatymą Mokesčių policijos departamentas prie LR VRM pertvarkytas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Nustatytos naujos, labiau valstybės finansų apsaugai specializuotos šios tarnybos funkcijos, išspręsta mokesčių administravimo sistemos institucijų revizijų ir kvotos funkcijų dubliavimo problema, nustatyti specialūs, t. y. skirti tiesiogiai valstybės finansų apsaugos funkcijai vykdyti, tarnybos pareigūnų įgaliojimai.
2002-07-01 LR Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 1023 „Dėl Revizijų departamento prie Finansų ministerijos steigėjo funkcijų vykdymo pavedimo ir reorganizavimo” Vidaus reikalų ministro įsakymu buvęs Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos prijungtas prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perimant jo vykdytas funkcijas.
Nuo 2004 m. sausio mėn. įsigaliojo nauja Pinigų plovimo prevencijos įstatymo redakcija. Jame pakeistos pinigų plovimo, finansų įstaigų ir pinigų sąvokų apibrėžtys, įtrauktos naujos sąvokos, be to, praplėstos FNTT teisės, įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones. Buvo papildytas sąrašas finansų įstaigų ir kitų subjektų, kurie privalo vykdyti pinigų plovimo prevencijos priemones, bei aiškiau apibrėžtos pačios pinigų plovimo prevencijos priemonės. Vykdant minėto įstatymo reikalavimus, parengti ir priimti reikiami poįstatyminiai teisės aktai.
TARNYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Svarbiausieji Tarnybos uždaviniai yra šie:
4.1. apsaugoti valstybės finansų sistemą nuo nusikalstamo poveikio;
4.11. užtikrinti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu, atskleidimą ir tyrimą;
4.2. atskleisti ir tirti nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus finansų sistemai bei su jais susijusius nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus;
4.3. vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų prevenciją;
4.4. vykdyti kitus įstatymuose Tarnybai nustatytus uždavinius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 342, 2004-03-26, Žin., 2004, Nr. 47-1554 (2004-03-30)
5. Tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:
5.1. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleidžia ir tiria veikas, susijusias su mokesčių mokėtojų apgaulingu ar aplaidžiu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie mokesčius, valstybės (savivaldybės) rinkliavas ir kitas įmokas teikimu atsakingoms institucijoms ir įstaigoms, mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų, valstybinio socialinio draudimo ir kitų įmokų vengimu, nustatytąja tvarka patvirtintų ataskaitų nepateikimu, ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis;
5.2. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleidžia ir tiria veikas, susijusias su nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu, vertybinių popierių neteisėta apyvarta, kitas neteisėtas veikas, susijusias su finansų sistema, išskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais;
5.21. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir naudojimu;
5.3. įstatymų nustatyta tvarka vykdo operatyvinę veiklą, atlieka ikiteisminį tyrimą, ūkinės finansinės veiklos tyrimą;
5.31. įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais atlikdama šiame punkte nurodytas Tarnybos funkcijas pagal kompetenciją, raštu teikia informaciją apie valstybės turto privatizavime dalyvaujančių asmenų patikimumą;
5.4. bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių teisėsaugos bei kitomis institucijomis ir įstaigomis, tarptautinėmis organizacijomis Tarnybos kompetencijos klausimais;
5.5. įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią mokesčių, valstybės (savivaldybės) rinkliavų bei kitų įmokų vengimui, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei fondų lėšų Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, taip pat pinigų plovimo prevencijos priemones;
5.6. rengia pasiūlymus dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą, tobulinimo bei teisės aktų, reglamentuojančių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai bei su jais susijusių teisės pažeidimų tyrimą, projektus, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų projektų įtakos kriminogeninei situacijai;
5.7. atliekant nusikaltimų bei kitų teisės pažeidimų finansų sistemai atskleidimą ir tyrimą bei prevencines priemones, koordinuoja kitų institucijų bei jų informacinių sistemų sąveiką;
5.71. koordinuoja valstybės institucijų ir kitų įstaigų bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF);
5.72. renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų neteisėtą gavimą ir naudojimą;
5.8. kaupia, saugo ir analizuoja informaciją, reikalingą Tarnybos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti;
5.9. vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1027, 2003-08-12, Žin., 2003, Nr. 80-3662 (2003-08-16)
Nr. 342, 2004-03-26, Žin., 2004, Nr. 47-1554 (2004-03-30)
6. Tarnyba bendradarbiauja su kitomis valstybės, savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, visuomenės informavimo priemonėmis ir teikia visuomenei informaciją įstatymų nustatyta tvarka.
STRUKTŪRA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai atskaitinga valstybės teisėsaugos įstaiga, kurios paskirtis – vykdyti nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų atskleidimą bei tyrimą.
Tarnybai vadovauja direktorius Romualdas Boreika, kuris turi 2 pavaduotojus.
Tarnyba turi administraciją, kurią sudaro direktorius, direktoriaus pavaduotojai, patarėjas, Dokumentų valdymo ir korespondencijos skyrius, Finansų skyrius, Organizacinis skyrius, Teisės ir personalo skyrius, Tarptautinių ryšių skyrius, Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metodinis konsultacinis skyrius, Vidaus audito skyrius, Ikiteisminio tyrimo veiklos kontrolės ir metodikos poskyris, Vidaus tyrimų grupė, Ūkio poskyris.
Tarnyba turi centrinius ir teritorinius padalinius.
Tarnybos centriniai padaliniai yra: Informacinių technologijų skyrius, Neteisėto paramos panaudojimo tyrimo skyrius, Operatyvinės veiklos skyrius, Pinigų plovimo prevencijos skyrius, Specialiųjų užduočių skyrius.
Apskričių centruose veikia Tarnybos teritoriniai padaliniai – apskričių skyriai, ir ūkinės finansinės veiklos tyrimo apskričių skyriai (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus apskrityse) ir poskyriai (Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Utenos apskrityse).
FNTT struktūra 2006
TARNYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
8. Tarnybai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų vidaus reikalų ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Tarnybos direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.
9. Tarnybos direktorius:
9.1. sprendžia Tarnybos kompetencijai priklausančius klausimus ir atsako už priskirtų uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą;
9.2. užtikrina, kad Tarnybos veikloje būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių, vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, vidaus reikalų ministro įsakymai ir kiti teisės aktai;
9.3. teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl Tarnybos padalinių steigimo, reorganizavimo ar likvidavimo, teikia tvirtinti Tarnybos pareigybių sąrašą;
9.4. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Tarnybos valstybės tarnautojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
9.5. pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus. Prireikus leidžia kartu su kitų valstybės institucijų ar įstaigų vadovais bendrus įsakymus arba įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus;
9.6. skiria teisės aktų nustatyta tvarka tarnybines nuobaudas Tarnybos valstybės tarnautojams ir juos skatina, taip pat teikia vidaus reikalų ministrui pasiūlymus dėl Tarnybos valstybės tarnautojų skatinimo;
9.7. teikia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotoms valstybės institucijoms Tarnybos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų poreikio ir valstybės kapitalo investicijų projektus;
9.8. atstovauja Tarnybai bendradarbiaujant su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, organizacijoms, pasirašo bendradarbiavimo susitarimus;
9.9. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja valstybei užsienyje;
9.10. nustato Tarnybos vidaus darbo tvarką;
9.11. vykdo kitas teisės aktų jam pavestas funkcijas.
10. Tarnybos direktorius turi pavaduotojus, kuriuos jo teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų vidaus reikalų ministras Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
11. Laikinai nesant Tarnybos direktoriaus, jo pareigas eina vidaus reikalų ministro paskirtas vienas iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojų.
12. Tarnybą sudaro skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.
TARNYBOS FINANSAVIMAS IR KONTROLĖ
13. Tarnyba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Asignavimų valdytojas yra Tarnybos direktorius.
14. Tarnyba gali būti finansuojama ir kitomis teisės aktų nustatyta tvarka gautomis lėšomis.
15. Tarnybos veiklą kontroliuoja vidaus reikalų ministras, kitos įgaliotos valstybės institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
FNTT biudžetas 2007