VDU ekonomikos programa

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

STUDIJŲ MEDŽIAGA

Parengė: Prof.., habil. dr. Remigijus ČIEGIS
Doc., dr. Mindaugas DAPKUS

Patvirtino katedros vedėja: doc., dr. V. Pukelienė

2005
KAUNAS

EKO 121 MAKROEKONOMIKA

IŠPLĖSTINĖ DALYKO PROGRAMA

I. Bendroji dalyko charakteristika

Apimtis – 4,5 kredito

Dėstytojai:
prof. habil., dr. Remigijus Čiegis
doc., dr. Mindaugas Dapkus

Tiks¬las – stu¬di¬juo¬ti rinkos ekonomikos veikimo principus, mikroekonominę ir makroekonominę ūkio aplinką, verslo organizavimo pagrindus; suvokti ekonominio mąstymo principus ir metodus.
Įgy¬ja¬mos ži¬nios ir mo¬kė¬ji¬mai – gau¬na¬mi ¬e¬ko¬no¬mi¬kos teorinių ži¬nių pa¬grin¬dai, bū¬ti¬ni stu¬di¬juo¬jant valstybės institucijų administravimo da¬ly¬kus; įgy¬ja¬mi su¬ge¬bė¬ji¬mai ana¬li¬zuo¬ti bei mo¬de¬liuoti mikroekonominius ir mak¬ro¬e¬ko¬no¬mi¬nius reiš¬ki¬nius, rinkos dalyvių elgseną; išmokstama ekonominio optimizavimo, bendrųjų, vidutinių ir ribinių ekonominių dydžių interpretavimo taisyklių; išmokstama ver¬tin¬ti vals¬ty¬bi¬nės val¬džios vyk¬do¬mą fis¬ka¬li¬nę (iž¬do) bei mo¬ne¬ta¬ri¬nę po¬li¬ti¬ką ir jos pa¬da¬ri¬nius; ug¬do¬mi matematinių modelių pritaikymo mikroekonominių problemų sprendimui įgū¬džiai; for¬muo¬ja¬mas mak¬ro¬e¬ko¬no¬mi¬nis mąs¬ty¬mas kaip su¬de¬da¬mo¬ji eko¬no¬mi¬nio mąsty¬mi da¬lis.

II. Dalyko turinys

II.1. Išplėstinis privalomų temų sąrašas:

1. Ekonomikos problemos ir tikslai (1 skyrius): ekonomikos pažanga; ekonomikos problemos; ekonominė politika; ekonomikos tikslai ir jų ryšiai.
2. Vyriausybės vaidmuo ekonomikoje (5 skyrius): vyriausybės išlaidos (vyriausybės pirkimai ir išmokos, federalinės vyriausybės išlaidos); vyriausybės pajamos iš mokesčių; išlaidos, pajamos ir deficitas; apmokestinimo principai; vyriausybinis reguliavimas; vyriausybės vaidmuo; valstybinių įmonių privatizavimas.
3. Nacionalinio produkto ir nacionalinių pajamų matavimas (6 skyrius): rinka ir pagamintos produkcijos matavimas; du požiūriai: nacionalinis produktas ir nacionalinės pajamos, nacionalinis produktas; BNP ir GNP; nacionalinės pajamos ir pardavimo mokestis; kitų pajamų matavimas; nominalusis ir realusis BNP; ekonominės gerovės įvertinimas, nelegalioji ekonomika ir BNP sumažėjimas.
4. Nepastovus ekonomikos aktyvumas (7 skyrius): keturios verslo ciklo fazės; vartojimas ir investicijos nuosmukio metu; nedarbo lygio nustatymas, dalinis nedarbas; nedarbi tipai (migracinis (frikcinis) nedarbas, struktūrinis nedarbas, ciklinis nedarbas); visiškas užimtumas; nuosmūkio ekonominiai kaštai (BNP atotrūkis).
5. Visuminė paklausa ir pasiūla: klasikinė ir keinsistinė pusiausvyra (8 skyrius): klasikinis požiūris (visuminė pasiūla, pusiausvyra visiško užimtumo sąlygomis, klasikinis depresijos aiškinimas); keinsistinis požiūris (paprastoji keinsistinė visuminės pasiūlos kreivė, visuminė paklausa); klasikinių ir keinsistinių pažiūrų apibendrinimas.
6. Pusiausvyra ir nedarbas; keinsistinis požiūris (9 skyrius ir priedas): asmeninio vartojimo išlaidos (vartojimo tiesė, santaupos, ribinis polinkis vartoti ir taupyti); paprasčiausia pusiausvyra: ekonomika į kurią nesikiša vyriausybė; pusiausvyra esant dideliam nedarbui; alternatyvus požiūris: santaupos ir investavimas; klasikinė ekonomika: pusiausvyra, esant visiškam užimtumui- santaupos ir investicijos, keinsistinis paneigimas, Sėjaus dėsnis (9-B priedas); pageidautinų investicijų pokyčiai: multiplikatorius; multiplikatoriaus esmė ir pasireiškimas kintant kainoms.
7. Fiskalinė politika (10 skyrius): vyriausybės pirkimai; mokesčiai; mokesčių poveikis multiplikatoriaus dydžiui; eksportas ir importas; savaiminiai stabilizatoriai; fiskalinės politikos įvertinimas: visiško užimtumo biudžetas; nacionalinė skola; Laffero kreivė (priedas, 200 p.).
8. Pinigai ir bankų sistema (11 skyrius): pinigų funkcijos; pinigai JAV ekonomikoje (pinigai M1, M2, M3); bankininkystė kaip verslas; šiuolaikinė bankų sistema (centrinis bankas, komerciniai bankai); komercinių bankų veiklos reguliavimas (pinigų “gamyba”, atsiskaitymo čekiais sistema, daugkartinis banko indėlių išplėtimas).
9. Monetarinė politika (12 skyrius): federalinio rezervo sukūrimas; monetarinės politikos įrankiai (atviros rinkos operacijos, diskonto normos pakeitimai, būtinojo rezervo normos pakeitimai); pinigų pasiūlos reguliavimas: atviros rinkos operacijos, diskonto politika, būtinojo rezervo pokyčiai; monetarinė politika ir palūkanų normos; kitos monetarinės politikos poveikio priemonės; kas garantuoja mūsų pinigus?; pinigų sistemos blogybės.
10. Infliacija ir nedarbas (13 skyrius): Filipso kreivė; paklausos sąlygojama infliacija; kaštų sąlygojama infliacija; laukiamos kainos ir darbo užmokesčio – kainų spiralė: akceleracinė teorija; infliacijos lūkesčių problema.
11. Nedarbo – infliacijos dilemos sprendimas (14 skyrius): įvadas; žemės ūkio problemos (metinės kainos nestabilumas; ilgalaikė kainos mažėjimo natūralaus nedarbo lygio sumažinimo galimybės ir būdai; tiesioginiai darbo užmokesčio ir kainų suvaržymai: pajamų politika; kiti infliacijos mažinimo būdai; žmonių lūkesčiai ir ekonominė politika; racionalūs lūkesčiai.
12. Infliacijos poveikis ekonomikai (15 skyrius): netikėta infliacija: laimintys ir pralaimintys; prisitaikymas prie laukiamos infliacijos: reali palūkanų norma; infliacija ir palūkanų apmokestinimas; infliacija ir netikrumas, skolos augimas; makroekonominė politika esant infliacijai.
13. Monetarinė ir fiskalinė politika: jų svarba valdant visuminę pasiūlą (17 skyrius ir priedas): monetarinės politikos poveikis: keinsistinis požiūris; monetarinė politika: monetarinis požiūris (kiekybinė pinigų teorija, pinigų apyvartos greičio stabilumas, pinigų paklausa); monetaristų abejonės dėl fiskalinės politikos; monetarinės ir fiskalinės politikos panaudojimas drauge; abejonės dėl fiskalinės politikos.
14. Fiksuotas ir lankstus valiutų kursai (19 skyrius): valiutų kursai; užsienio valiutos rinka; pusiausvyros nebuvimas valiutų rinkoje; aukso standartas; reguliuojamas valiutų kursas; TVF sistema; lankstūs valiutų kursai; Europos monetarinė sistema ir euras.

Pastaba: 1– 14 temos išdėstytos Pagrindinės literatūros sąrašo 1 šaltinyje (skyrių numeriai nurodyti pagal 1-ą šaltinį). “Makroekonomikos” žinių pagrindams įsisavinti pakanka Pagrindiniame literatūros sąraše nurodyto šaltinio.
VDU bibliotekoje 1-o šaltinio yra 170 egzempliorių.

II.2. Išplėstinis rekomenduojamų temų sąrašas:

1. Ekonomikos diagramos (1 priedas): paprastas dviejų faktų palyginimas; laiko seka arba dydžių kitimas laike; dviejų kintamų dydžių tarpusavio priklausomybė.
2. Specializacija, mainai ir pinigai (3 skyrius): tiesioginių mainų ekonomika; mainai naudojant pinigus; monetarinė sistema; lyginamasis pranašumas: specializacijos priežastis; masto ekonomija.
3. Rinkos mechanizmas (4 skyrius): laisvos rinkos ir vyriausybės sprendimai; laisvų rinkų veikimo mechanizmas ir jo vertinimas; tarpusavyje susiję klausimai: Ką? Kaip? Kam?
4. JAV ekonomikos dabartiniai ciklai (7 skyrius): JAV ūkiniai svyravimai; vartojimas ir investicijos nuosmukio metu.
5. Visuminės paklausos kreivė keinsistinėje ekonomikoje (8 priedas): vartojimo paklausa; investicijų paklausa; palūkanų normos poveikis; ateities perspektyvų poveikis.
6. Pusiausvyra ir nedarbas (9 skyrius): vartojimas ilgalaikiu ir trumpalaikiu periodais (9-A priedas); polinkio taupyti pokyčiai: taupumo paradoksas (9-C priedas).
7. Augimo ir produktyvumo kitimas (16 skyrius ir priedas): produktyvumas ir ekonominis augimas JAV; našumo augimas; tarptautiniai palyginimai; atsiliekančių valstybių “užburtas skurdo ratas”; Rytų Azijos “keturi tigrai”; pasaulinė skolų krizė; ar pavojingas gyventojų skaičiaus didėjimas? Malthus’o problema.
8. Politikų (stabilios ir sklandžiai derinamos) palyginimas (18 skyrius ir priedas): stabilios, aukšto užimtumo ekonomikos siekimas: J. Keynes’o požiūris; argumentai prieš aktyviąją politiką; argumentai, palaikantys monetarinę taisyklę; argumentai prieš monetarinę taisyklę, diskusijų išvados ir prognozės; akceleratorius: ekonomikos svyravimų nemonetarinis aiškinimas.
9. Mokėjimų balanso apskaita (19 priedas): einamoji sąskaita; kapitalo judėjimo sąskaitos; mokėjimų balansas.

III. Studentų savarankiškas darbas

III.1. Literatūros studijavimas
Studentai, ruošdamiesi egzaminui ir atlikdami namų darbus, individualiai analizuoja literatūros šaltinius, išvardintus šio aprašo literatūros sąraše, o taip pat kitus šaltinius, kuriuos nurodo dėstytojas.

III.2. Ekonominių matematinių modelių taikymas
Savarankiškai išnagrinėti paprasčiausių makoekonominių matematinių uždavinių sprendimą rengiantis pirmam kontroliniam darbui. Tikslas- išmokti susieti teorines žinias su praktiniu tų žinių taikymu. 2 Priede pateikiamos rekomenduojamos išsispręsti praktinės užduotys.

III.3. Namų darbas
1. Iki 2005 gruodžio 15d. išspręsti ir pateikti raštu pasirinktinai tik 3 (tris) uždavinius iš 2 Priede pateiktų 18 užduočių. Sprendimo eiga turi būti komentuojama. Namų darbo titulinio lapo pavyzdys pateiktas 1 priede.

2. Pasirengti:
1. pirmam kontroliniui – uždavinių sprendimas ir praktinio tipo užduotys iš 1-4 temų;
2. antram kontroliniui – testas su 16 uždaro tipo klausimais ir 4 mikrouždavinėliais (1-7 temos).

Pastaba: nusirašinėjimas bei svetimo darbo pateikimas kaip savojo universitete netoleruojamas. Nesąžiningas elgesys baustinas. Atsekti nesąžiningo darbo atvejus nėra sudėtinga.

IV. Studijų vertinimas
Studentai atsiskaito tarpinių kontrolinių patikrinimų (kontrolinis darbas ir testas) metu, o taip pat atlikdami namų darbus ir laikydami baigiamąjį egzaminą. Vertinimo struktūra yra ši:
Namų darbo vertinimas sudaro 10 proc. galutinio pažymio;
Pirmasis kontrolinis sudaro 20 proc. galutinio pažymio;
Antrasis kontrolinis (testas) sudaro 35 proc. galutinio pažymio;
Baigiamasis egzaminas sudaro 50 proc. galutinio pažymio.

Pastaba: baigiamasis egzaminas laikomas tik tuo atveju, kada kaupiamasis semestrinis balas bus ne mažesnis nei 2 (iš 5).

V. Literatūra

V.1. Pagrindinė:
1. P.Wonnacott, R.Wonnacott. Makroekonomika. Moksl. red. Z.Lydeka. Kaunas: Literae Universitatis, 1994.

V.2. Papildoma:
1. V.Gronskas. Verslo ekonomika. Kaunas, 1993.
2. Makroekonomikos pagrindai: Vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Kaunas: Technologija, 1997.
3. Makroekonomika. Kaunas: Technologija, 2001.
4. A.Jakutis, V.Petraškevičius ir kt. Ekonomikos teorijos pagrindai. Vilnius: Smaltijos leidykla, 2000.
5. Ekonomikos teorija (makroekonomika). Vilnius: VU, 1991.

Pastaba: Papildomos literatūros sąraše nenurodyti šaltiniai kitomis užsienio kalbomis. Juos galima surasti VDU bibliotekos sisteminiuose kataloguose.

PRIEDAI
1 PRIEDAS. NAMŲ DARBO TITULINIO LAPO PAVYZDYS

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS
NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS

B GRUPĖS DALYKAS
MAKROEKONOMIKA EKO211
NAMŲ DARBAS

/Namų darbo pristatymo data/

Atliko: Fakultetas, programa, kursas, studento vardas, pavardė

Tikrino: Doc., dr. M.Dapkus

KAUNAS, 2005

2 PRIEDAS. UŽDAVINIAI SAVARANKIŠKAM SPRENDIMUI IR NAMŲ DARBUI

1. Tarkime, kad gaminant vilnonį kostiumą dalyvauja 5 įmonės. Avių ferma A teikia vilnos perdirbimo įmonei B vilną už 60 Lt. Įmonė B iš vilnos išaudžia vilnonų audinį, kurį už 100 Lt parduoda įmonei C, siuvančiai kostiumus. Įmonė C pasiūtą kostiumą parduoda didmeninės prekybos įmonei D už 125 Lt, kuri savo ruožtu parduoda mažmeninės prekybos įmonei E už 175 Lt. Įmonė E kostiumą parduoda galutiniams vartotojams už 250 Lt. Nustatykite:
1. visų sandėrių kainų sumą;
2. baigtinių prekių vertę;
3. pridėtinių verčių apimtis sukurtas kiekviename gamybos etape;
4. BNP dydį, jei laikysime, kad ekonomikoje per atitinkamą laikotarpį buvo pagamintas tik 1 kostiumas;
5. santykinę (procentinę) BNP dalį sukurtą kiekvienoje iš 5 gamybos-pardavimo procese dalyvavusių įmonių.
Paaiškinkite, ar galima vertinti gamybos apimtis ekonomikoje sumuojant sandėrių kainas kiekviename gamybos etape. (Tema- BNP skaičiavimas gamybos metodo (pridėtinių verčių sumavimo) pagalba).

2. Tarkime, kad skritulio plotas vaizduoja bendrąjį nacionalinį produktą (BNP). Jei atitinkamos jo sritys pažymėtos I, G ir X, ką tokiu atveju reiškia nepažymėtoji raide skritulio ploto dalis (tema- BNP skaičiavimas išlaidų metodu). Savo pasirinkimą pakomentuokite raštu:
a) tik vartojimo prekės ir paslaugos;
b) vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir paslaugos
c) tik eksportas
d) vartojimo prekės ir paslaugos minus amortizacija
e) tik importas
f) vartojimo prekės ir paslaugos minus amortizacija
g) vartojimo prekės ir paslaugos minus importuojamos prekės ir paslaugos minus amortizacija
h) eksportas + importas

3. 1990 metais hipotetinėje ekonomikoje buvo pagaminta keturių rūšių prekių X, Y, Z ir W. Prekių metinė gamybos apimtis atitinkamai QX=4, QY=1, QZ=8 ir QW=3 vienetai, o kainos PX=3, PY=12, PZ=8 ir PW=5 Lt. 1992 metais šių prekių pagamintas kiekis buvo QX=3, QY=2, QZ=6 ir QW=3, o kainos buvo PX=5, PY=10, PZ=7 ir PW=6 Lt.
 Apskaičiuokite1992 metų BNP defliatorių, kai baziniais metais laikomi 1990; atsakykite, ką šis rodiklis duotuoju atveju reiškia.
 Apskaičiuokite 1990 metų BNP defliatorių, kai baziniais metais laikomi tie patys 1990 metai;
 Apskaičiuokite ekonomikos augimo tempus tiriamu laikotarpiu.

4. Buvo nustatyta, kad esamu momentu frikciniam nedarbui priskiriamų bedarbių skaičius sudaro 3mln.žmonių, struktūriniam nedarbui 4mln. ir cikliniam nedarbui 2mln.žmonių. Apskaičiuokite santykinį nedarbo lygį pagal nedarbo grupes, jei žinome, kad dirbančiųjų skaičius siekia 150mln.žmonių. Nustatykite, koks bus užimtumo lygis šioje ekonomikoje ir koks natūralus nedarbo lygis. Ką tokiu atveju turi daryti vyriausybė- skatinti ar lėtinti ekonomiką- siekdama ją stabilizuoti?

5. Vienoje hipotetinėje valstybėje praėjusių metų pradžioje nedarbas apėmė 3,08mln. žmonių, o darbo jėga sudarė 35mln.žmonių. Metų bėgyje darbo biržoje užsiregistravo 4,22mln., o išsiregistravo susiradę darbą ją 4,10mln. žmonių. Be to, bedarbių gretas papildė 0,28mln. baigusiųjų mokyklas ir 0,23mln. žmonių iš baigusių mokyklas tiesiogiai surado darbą. Nusivylusių bedarbių skaičius metų pradžioje sudarė 0,25mln. ir jis nepakito metų eigoje. Koks absoliutus ir santykinis nedarbo lygis buvo metų pradžioje ir pabaigoje? Apskaičiuokite ir absoliutų ir santykinį užimtumo lygį buvusį metų pradžioje ir pabaigoje.

6. Lentelėje pateikti X šalies Realaus bendrojo nacionalinio produkto ir gyventojų skaičiaus kitimo duomenys.
a) Apskaičiuokite realaus bendrojo nacionalinio produkto augimo tempus, gyventojų augimo tempus atskirais laikotarpiais, vidutinį viso laikotarpio augimo tempą. Kokiu periodu ekonomikos augimo tempas buvo didžiausias?
b) Įvertinkite gamybos apimties (BNP) ir gyventojų gerovės (BNP/gyventojui) pokyčius. Ką rodo gamybos ir gyventojų gerovės augimo tempų skirtumas?
Metai
Rodikliai 1985 1986 1988 1991
Realus BNP, (mlrd.pin.vnt.) 1235 1248 1352 1497
Gyventojų skaičius, mln. 230 236 241 261

7. Pagal lentelėje pateiktus duomenis nustatykite trūkstamus dydžius ir nubrėžkite vartojimo C bei santaupų S priklausomybės nuo nacionalinių pajamų NP grafikus.
a) Apskaičiuokite koeficientus a ir b ir užrašykite matematiškai vartojimo bei santaupų priklausomybes nuo nacionalinių pajamų, kaip tiesines funkcijas C=a+b*NP ir S=-a+(1-b)*NP, kur a- tai autonominis vartojimas, o b tai ribinis polinkis vartoti. Atsakykite, kokų rodiklį tokiu atveju charakterizuoja skirtumas 1-b?
b) Nustatykite tokios ekonomikos, kurioje egzistuoja tik namų ūkio vartojimas, pusiausvyros gamybos lygį.
Nacionalinės pajamos NP Vartojimas C Taupymas S a b 1-b
0 80
100 140
200 200
300 260
400 320

8. Nustatykite, kokį produkcijos kiekį gaminant ir esant kokiam kainų lygiui bus pasiekta pusiausvyra ekonomikoje, jei žinome, kad gamintojų elgesys (BNP kitimas) gali būti aprašytas AD-AS modelyje matematiškai Q=10+2*P, o vartotojų reakcija perkant prekes atsižvelgiant į kainų lygio pasikeitimą Q=150-5*P. Atvaizduokite situaciją grafiškai.

9. Tarkime, kad pusiausvyra privačioje uždaroje ekonomikoje pasiekta kai nacionalinis produktas ir visuminės išlaidos lygios 1100 mln. lt. Išlaidos investicijoms išaugo nuo 90 iki 110 mln. lt. Kiek absoliučiai ir santykinai padidės ekonomika bei koks bus naujas pusiausvyros nacionalinis produktas jei žinoma, kad vartotojų ribinis polinkis taupyti yra lygus 0,25? Kas atsitiktų, jei būtų gaminamas didesnis (mažesnis) produkcijos kiekis?

10. Kam lygūs ribinis ir vidutinis polinkis vartoti bei taupyti, o taip pat uždaros privačios ekonomikos investicijų multiplikatorius, jei gyventojų pajamoms pasikeitus nuo 2000 iki 2500 Lt, vartotojai nuo papildomai gautų pajamų (nacionalinių) išleidžia vartojimui 400 Lt, o likusius 100 Lt sutaupo. Kokią įtaką ekonomikai tokiu atveju turės investicijų padidėjimas 200 Lt, t.y. kiek padidės nacionalinis produktas dėl investicijų padidėjimo.

11. Apskaičiuoti vyriausybės išlaidų ir mokesčių multiplikatorius, kai žinoma, kad nacionalinėms pajamoms pasikeitus 200 mln. lt, vartotojai yra linkę vartojimui išleisti 180 mln. lt, o sutaupyti 20 mln. lt, bei kad mokesčių norma yra lygi 20%. Kiek padidės nacionalinis produktas jei valstybė surinks papildomai 100 mln. lt ir juos tučtuojau investuos į ekonomiką?

12. Apskaičiuoti pinigų multiplikatorių, jei žinoma, kad būtinųjų rezervų norma rn yra lygi 20 %, o į valstybės bankuos buvo papildomai atidaryta 100 tūkst. Lt indėlių. Kiek bus papildomai sukurta pinigų esant šiai būtinųjų rezervų normai? Kiek bus papildomai sukurta pinigų, jei būtinųjų rezervų norma bus padidinta iki 25%? Kokia tokiu atveju bus vykdoma pinigų politika- ekonomiką skatinanti (ekspansinė) ar lėtinanti (restrikcinė)?

13. Žinoma, kad parduodamas 7-ies metų obligacijas vyriausybė išpirks už 10000 lt. Pradžioje obligacijų pardavimo dienai bankinės palūkanos buvo lygios 4%. Apskaičiuokite šių obligacijų kainą iki jų išpirkimo likus 2 metams, kuomet bankuose susiformuoja naujos ilgalaikės bankinės palūkanos lygios 5%. Kaip kinta obligacijų kaina keičiantis bankinėms palūkanoms?

14. Į praleistas vietas įrašykite reikiamus žodžius ir išspręskite uždavinį. Kaip paveiks ekonomiką (t.y. BNP) privataus CB sprendimas sumažinti privalomus bankų rezervus nuo 10 iki 5%, jei žinoma, kad to pasekoje bankinės palūkanos ………………….. iki 4%, o tai savo ruožtu išprovokavo investicijų …………………. 20%. Pradiniu momentu ekonomikos pusiausvyros BNP buvo 1200mln.lt, o investicijos sudarė 110mln.lt? Taip pat žinoma, kad vartotojų ribinis polinkis taupyti yra 10%. Ekonomika uždara privati.

15. Remdamiesi monetarine mainų lygtimi (M*V=P*Q) ir lentelėje pateiktais dviejų analizuojamų laikotarpių duomenimis apskaičiuokite:
a) Nominalių pinigų pasiūlos augimo tempą;
b) Gamybos augimo tempus;
c) Pinigų apyvartos greičio santykinį pokytį;
d) Infliacijos tempą;
e) Realiąsias palūkanas 1990 metais ir 1991 metais, jei žinome, kad 1990 metais infliacija buvo lygi 0.
Atsakykite, kas laimėjo šioje situacijoje: indėlininkas laikęs pinigus banke už sutartas nominalias palūkanas ar pats bankas?
Rodikliai Vnt. 1990 metai 1991 metai
Nominali palūkanų norma % 10 10
Atspausdintų pinigų nominali vertė Mln.lt 325 340
Realusis bendras vidaus produktas (Q) Mln.lt 560 610
Pinigų apyvartos greitis kartais 5 5

16. Tarkime, kad verslininkas yra numatęs pasiskolinti iš banko 10000Lt sumą reikalingą verslo patalpoms įsigyti. Verslininkas bankui turės mokėti sutartas 3% nominalias metines palūkanas, bankas gi nuo gaunamų palūkanų turės sumokėti 30% pelno mokestį valstybei. Apskaičiuokite:
a) kokį pelningumą (santykis palūkanos/pirminė paskola) pasieks bankas iki ir po mokesčių sumokėjimo, jei laikome, kad žmogus pasiskolina pinigus 1 metams, kurių pabaigoje bus grąžinama paskola ir sumokamos metinės palūkanos, o infliacija tais metais buvo nulinė (vidutinis kainų lygis nepasikeitė).
b) kokius mokesčius tokiu atveju sumokės bankas valstybei?
c) Atlikite tuos pačius skaičiavimus laikydami, kad per metus kainos išaugo 10%, o bankas numatęs tokią įvykių eigą, sudarydamas paskolos sandorį su verslininku, susitaria, jog pastarasis jau turės mokėti ne 5, o 15% nominalų palūkanų. Atsakykite, kam buvo naudinga infliacija ir kas patyrė nuostolius bei kodėl.

17. Tarkime, pradinis Lietuvos lito (lt) kursas dolerio ($) atžvilgiu yra lygus 4 lt/$. Naujas lito kursas dolerio atžvilgiu yra lygus 5lt/$. Atsakykite:
a) kurios valiutos kursas išaugo, kurios sumažėjo;
b) lito kurso pasikeitimo procentinį dydį;
c) kiek laimės ar praloš importuotojas po valiutos kurso pasikeitimo įvežantis Lietuvon prekių už 1000$?
d) Koks bus Lietuvos užsienio prekybos saldas litais iki ir po valiutos kurso pasikeitimo jei eksportas sudaro 100 mln. $, o importas 70 mln. $.

18. Kokiu atveju bus tenkinama būtina pusiausvyros sąlyga atviroje mišrioje ekonomikoje, kurioje importas viršija eksportą. Pakomentuokite raštu jūsų pasirinkimą.
a) S>I
b) I+G>S+NT
c) NT>G
d) I+G

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *