Dar prieš keletą dešimtmečių vandens pramogų parkai Europoje buvo suprantami kaip stambūs pirčių ir baseinų su pripučiamomis piramidėmis kompleksai, veikiantys bendruomenės labui. Šiandien vandens pramogų parko sąvoka įgauna visai kitokią prasmę ir reikšmę.
Naujos kartos vandens pramogų parkai – tai pirmiausia milžiniški vandens atrakcionai, suteikiantys galimybę skrieti 60 km per valandą greičiu ar pajusti laisvo kritimo jausmą. Taip pat – modernūs „jūrų” ir „tekančių upių” baseinai su įrengtais paplūdimiais, pirčių ir gydomųjų baseinų centrai, scenos naktiniams „Karibų” vakarėliams, įvairiausio lygio barai ir restoranai bei visa tai, kas tik gali tilpti žodžiuose „vandens pramogos”.
Pasak Vilniuje kuriamo pramogų parko generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio, šiuolaikiniai naujos koncepcijos vandens pramogų parkai pasaulyje siūlo itin platų vandens pramogų spektrą. „Naujos kartos vandens pramogų parkai – tai nuolat kintančios, naujus įspūdžius teikiančios oazės, kuriose sau patinkančias vandens pramogas gali surasti nuo jauniausių iki vyriausių lankytojų”, – teigė J.Dovidonis.
Naujos kartos vandens pramogų parkas Lietuvoje
Pasak J.Dovidonio, vandens pramogų parkas Lietuvoje turėtų iškilti 2005 metų pirmąjį pusmetį naujajame Vilniaus pramogų parke, besikuriančiame trijų sostinės gyvenamųjų rajonų – Šeškinės, Baltupių ir Žirmūnų sandūroje. Planuojama, kad Lietuvos vandens pramogų parko plotas sieks apie 10 tūkst. kv.metrų.
„Dedame visas pastangas, kad Lietuvos vandens pramogų parkas taptų būtent naujos kartos parko pavyzdžiu”, – teigė J.Dovidonis. Pasak jo, šiuo tikslu jau dabar aktyviai bendradarbiaujama su didžiausiu pasaulio atrakcionų gamintoju „Whitwater”, taip pat kartu su žymiausiais šios srities profesionalais „FORREC” baigiama formuoti Vilniaus pramogų parko koncepcija, finansiniai apskaičiavimai.
Šiuo metu Lietuvos kaimynystėje jau veikia keletas vandens pramogų parkų. Vien Lenkijoje vandens pramogas siūlo keturi parkai, vandens pramogų parkas pradėtas statyti ir Latvijos mieste Jūrmaloje. J.Dovidonis pastebėjo, kad kompaktiška Lietuvos vandens pramogų parko koncepcija bus kiek panaši į Šveicarijos „Aquaparc” – šiuo metu laikomą vienu sėkmingiausiai dirbančių parkų Europoje.
Pasak jo, Lietuvos vandens pramogų parke ketinama įrengti 15 įvairių vandens atrakcionų ir maudyklių kompleksą. Planuojama įrengti „vandens upę”, „jūros bangą”, čia taip pat įsikurs baseinų bei pirčių kompleksai, veiks trys maitinimo įstaigos. Vandens pramogų parke iškils 20 metrų aukščio bokštas, iš kurio nusidrieks net 7 įvairaus ilgio ir greičio vandens čiuožyklos. Ilgiausia jų – net 124 metrų ilgio čiuožykla su daugeliu vingių bei vandens kalnelių.
Vilniaus vandens pramogų parke planuojama įrengti ir unikalų atrakcioną – 5 aukštų namui prilygstantį 16 metrų aukščio ir 82 metrų ilgio čiuožyklą „bumerangą”. Juo leisdamasis žmogus išmetamas net į 12 metrų aukštį. Europoje panašus atrakcionas šiuo metu veikia tik Kipre.
„Vienuolikoje Europos šalių atlikti tyrimai rodo, kad vidutiniškai žmogus parke praleidžia apie 3-4 valandas. Atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, pradėjome formuoti ir Vilniaus vandens parko paslaugų kainodarą”, – teigė J.Dovidonis. Planuojama, kad 4 valandos parke vidutiniškai kainuos apie 40 Litų. Specialios nuolaidos bus taikomos vaikams, vyresniems žmonėms bei šeimoms.
Nauja pradžia Europoje
Milžiniškų vandens pramogų parkų idėja į Europą atkeliavo iš Amerikos, kuri gali būti teisėtai laikoma pramogų gimtine. Bene kiekvienoje didesnėje valstijos vietovėje driekiasi ištisi atvirų vandens atrakcionų miesteliai. Vien Orlande šiuo metu veikia trys didžiausi Amerikos parkai, kasmet sutraukiantys milžiniškus žmonių srautus iš viso pasaulio.
Į Europą vandens pramogų banga atkeliavo visai neseniai. Pasak J.Dovidonio, galbūt todėl Senajame žemyne šiandien dažniau galima surasti viešbučių, siūlančių savo klientams vandens procedūras, o ne modernių, naujos koncepcijos vandens pramogų parkų. „Lietuviams bene geriausiai žinomas Lenkijos „Mikolaikos” taip pat yra tik viešbutis, kurio svečiai gali naudotis ir kai kuriomis vandens procedūromis”, – pastebi J.Dovidonis.
Anot jo, augant žmonių poreikiams, pastaruoju metu vis dažniau kuriami atskiri naujos kartos vandens pramogų parkai, tampantys milžinišku traukos centru ir aplink save kuriantys infrastruktūrą.
Ryški vandens pramogų parkų modernėjimo tendencija pastebima vos keletą pastarųjų metų, todėl naujos koncepcijos vandens pramogų parkų Europoje ir Amerikoje dar nėra daug. „Anksčiau vandens pramogų parkai Europoje dažniausiai buvo siejami su baseinų ar pirčių, o Amerikoje – atrakcionų kompleksais, šiandien naujos kartos vandens pramogų parkai suprantami kaip visiškai naujų galimybių erdvė”, – sakė J.Dovidonis.
Daugiau galimybių pramogauti
Pasak J.Dovidonio, labiausiai apčiuopiamiausias naujos koncepcijos vandens pramogų parkų bruožas – jų uždarumas. „Ilgą laiką vandens pramogų parkai būdavo tik atviri ir kuriami šiltesniuose kraštuose, tačiau norint užtikrinti jų veikimą ištisus metus bei pasiūlyti kuo daugiau pramogų, ilgainiui to ėmė nepakakti. Ypač jei vandens pramogų parkas kuriamas šalyje, kur saulė šviečia tik kas penktą dieną”, – sakė J.Dovidonis.
Būtent todėl modernios koncepcijos vandens pramogų parkai yra kombinuoti – dalis atrakcionų bei vandens pramogų veikia lauke, dalis – pastato viduje. „Tokiu būdu užtikrinama, kad parkas veiktų ne tik ištisus metus, bet ir būtų galima kryptingai planuoti jo plėtrą”, – sakė J.Dovidonis. Tokie parkai šiuo metu jau veikia Suomijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje bei Šveicarijoje. Didžiausio pasaulyje Kanadoje veikiančio uždaro parko „West Edmonton Mall” teritorija siekia 20 tūkst. kv. metrų – tai prilygsta net keturioms futbolo aikštėms.
Antrasis naujos koncepcijos vandens pramogų parkų bruožas – kompleksiškumas. Vandens pramogų parkai paprastai būna padalinti į keletą zonų, kiekvienoje jų veikia skirtingo lygio maitinimo įstaigos – nuo greitojo maisto ar vaikišką asortimentą siūlančių kavinių iki prabangių restoranų.
Pasak J.Dovidonio, tokiuose pramogų parkuose suteikiama galimybė kiekvienam atrasti sau patinkančią erdvę. Pavyzdžiui, aktyvaus poilsio zona skirta visai šeimai. Čia veikia įvairių lygių baseinai – „upė”, banguojanti „jūra”, taip pat – paplūdimiai lauke ir viduje, vaikų zonos su žaidimo aikštelėmis, nesudėtingi atrakcionai. Šioje zonoje paprastai būna įrengta ir scena, kurioje vyksta jaunimo pamėgti vakarėliai, pvz., Karibų naktis.
Suaugusiųjų arba ramybės zoną sudaro ramūs baseinai su masažinėmis srovėmis, saunos, pirtys, soliariumai bei panašios sveikatingumo pramogos, pačiame baseine įrengtas baras. Tokios zonos paprastai turi atskirą įėjimą. Trečioji būtina kiekvieno pramogų parko zona – ekstremalūs atrakcionai jaunimui. Paprastai – bokštas su milžiniškais įvairių ilgių ir pločių nusileidimo takeliais. „Dažniausiai kiekvienas vandens pramogų parkas turi ir išskirtinį atrakcioną, ilgainiui tampantį vizitine parko kortele”, – sakė J.Dovidonis.
Nuo vandens takelio – 60 km per valandą greičiu
Pasak J.Dovidonio, atrakcionai – bene svarbiausia kiekvieno vandens pramogų parko ašis, aplink kurią sukasi didžioji dalis ekstremalių pojūčių ištroškusių parkų lankytojų gyvenimo. „Kai kuriuose nuožulnesniuose vandens takeliuose galima pasiekti net iki 50-60 km per valandą greitį – tai prilygsta leistinam automobilių greičiui mieste”, – pastebėjo J.Dovidonis. Būtent todėl vandens pramogų parkuose ypač didelis dėmesys skiriamas saugumui – juose įrengta daugybė vaizdo kamerų, vidutinio dydžio parke dirba per pusšimtį gelbėtojų.
Kiekvienam naujos kartos vandens pramogų parkui būdinga ir tematizacija. Pasak J.Dovidonio, žmonėms vandens pramogos visuomet asocijuojasi su šiltaisiais kraštais, todėl parkų interjeruose dominuoja šiltos spalvos, daug šviesos, išskirtinių detalių. „Standartinių plytelių tikrai niekur nepamatysite”, – sakė J.Dovidonis. Europos parkuose paprastai vyrauja bendros temos – šiltieji kraštai su jiems būdingais atributais – laivais, tinklais, palmėmis, tuo tarpu Amerikoje – Havajų, Karibų ir panašių šalių tematika.
„Tematizacija būdinga tik naujiems parkams”, – pažymėjo J.Dovidonis. Temų koncepcijas pasaulio vandens pramogų parkams paprastai padeda kurti didžiausi pasaulyje vandens atrakcionų gamintojai – Kanados kompanija „Whitwater” arba tik šioje srityje besispecializuojančios kompanijos.
Monika STATKUTĖ
Druskininkų vandens pramogų parkas turės paplušėti marketingo srity, kad jo nenurungtų ambicingus planus kuriantys didžiųjų Lietuvos miestų pramogų objektai. Vis garsiau apie save skelbiantys būsimų parkų statytojai žada mažesnes kainas ir tikina, kad didmiesčių gyventojams, mėgstantiems vandenį, nebereikės lakstyti šimtus kilometrų. Tai – akmenėlis Druskininkams, pragyvenantiems iš savaitgalinių Lietuvos turistų.
Stato, bet prognozuoja nuostolį
Vilnius-Kaunas-Druskininkai. Galbūt Klaipėda. Vienas už kitą labiau viliojantys pažadai. Po metų kitų šalyje užderėsiantis tikras vandens pramogų parkų derlius lietuviams žada tikrą rojų.
Druskininkai, pirmieji prabilę apie statomą moderniausią Europoje vandens pramogų parką, atsiriekė ypač didelę ES fondų paramos dalį ir buvo apdovanoti išskirtiniu žiniasklaidos dėmesiu. Druskininkams ant kulnų lipantis Vilniaus vandens pramogų parkas ketina išlošti bent ankstesne atidarymo pradžia: numatyta, kad jis duris atvers kitąmet spalį, mėnesiu-dviem anksčiau už mūsiškį.
Visi šalies vandens pramogų parkų statytojai sutartinai tikina, kad tokie objektai nuostolingi ir be papildomų finansinių injekcijų jie nepajėgūs išgyventi. Druskininkų parką remia Europos Sąjunga, o Vilnių ir Kauną – šių miestų savivaldybės.
Nemokamai maudys vaikus
Įmonių grupės “Rubicon group” pradedamas statyti vandens pramogų parkas dešimtmečiui užsitikrino Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą, kurio bendra vertė – 21 mln. litų. Prieš savaitę tarp savivaldybės ir “Rubicon‘o” sudaryta sutartis, pagal kurią vandens pramogų parke vieną kartą per metus galės apsilankyti visų Vilniaus mokyklų moksleiviai. Užsitikrinusi savivaldybės paramą projektui, “Rubicon group” iškart gavo ir bankų finansavimą. Vilniaus bankas “Rubicon” nuostolingą veiklą planuojančio vandens parko statyboms Vilniuje skolina 37 mln. litų. Anksčiau prognozuoti vandens pramogų parko nuostoliai – iki 3 mln. litų per metus.
Vilnius nori būti didžiausias
Vilniaus parkas šią savaitę šalies žiniasklaidai atvėrė savo planus irgi būti didžiausiu bei geriausiu Europoje. Tokią ambiciją, paskelbę savo parko viziją, turi ir Druskininkai.
Vilniuje, šalia „Siemens“ sporto arenos, jau pradėti kloti vandens parko pamatai. „Kitąmet spalį duris atversiantis parkas bus didžiausias uždaras parkas Europoje, o pagrindinis jo atrakcionas „Bumerangas“ – aukščiausias tarp uždarų parkų pasaulyje“, – pasigyrė parko statytojai.
Visai šeimai skirtame vandens pramogų parke, kurio uždarų patalpų plotas sieks beveik 13,5 tūkst. kv.m, o lauko teritorija užims apie 1,5 ha, bus devyni nusileidimo nuo bokšto atrakcionai, bangų baseinas, sūkurinės vonios bei paplūdimiai, pirčių kompleksas, barai ir kavinės, vaikų žaidimo kambariai ir konferencijų salė.
Vilios pietų jūra
Pietų jūros – tokia pagrindinė būsimo vandens parko tema. Lankytojus sups vandenyno pakrančių peizažai, bangų muša, palmių pavėsis, atogrąžų kraštams būdinga augmenija. Visu tuo bus siekiama sukurti rojų primenančių atostogų prie šiltos jūros iliuziją. Svarstoma galimybė net iš Kanarų salų atgabenti ir pasodinti bananų bei palmių.Visame parke tarp atrakcionų ir baseinų bei sūkurinių vonių bus įrengti įvairiausi gėrimų, desertų, kokteilių barai, užkandinės, restoranai.Ne maža dalis jų – „šlapi“. Čia parko lankytojai gėrimais galės mėgautis vandenyje.
Tikrosios linksmybės Vilniaus parke prasidės antrajame aukšte, kur didelėje atviroje erdvėje tekės „tingioji upė“, vasarą plaukikus išnešanti ir į lauko terasas, kunkuliuos sūkurinės vonios. Mirkstant jose bus galima mėgautis gaiviaisiais gėrimais ir kokteiliais čia pat esančiuose baruose. Viršutiniame aukšte taip pat bus įrengti vaikų žaidimų kambariai bei atskiras pirčių kompleksas, kuriame – mažiausiai penkios pirtys, ledo kambarys, sūkurinė vonia, baras.
Tikisi nugalėti Jūrmalą
Planuojama, jog per dieną Vilniaus vandens parke apsilankys daugiau kaip tūkstantis, o per metus – 350 tūkstančių lankytojų. Maždaug 30 proc. jų bus turistai. Jūrmalos vandens parką per metus aplanko apie 400 tūkstančių žmonių, o turistai sudaro daugiau kaip 50 proc. Beje, 60 proc. jų – lietuviai.
„Kadangi lietuviams geriausiai žinomas ir labiausiai jų lankomas yra Jūrmalos vandens parkas, neišvengiamai būsime su juo nuolat lyginami. Galime tvirtinti, kad, palyginti su kaimynais, turime daugybę privalumų: esame mieste, o ne už jo, esame didesni net 2 tūkstančiais kvadratinių metrų, turime aukštesnius bei greitesnius atrakcionus, atskirą pirčių kompleksą, tolygiai ir daugiau po parką išdėstytų barų bei kavinių. Be to, bilietas į Vilniaus pramogų parką vidutiniškai kainuos šiek tiek pigiau nei Latvijoje – apie 40 litų. Tuo tarpu Jūrmaloje – 11 latų (55 litus)“, – privalumus vardijo Vilniaus parko statytojai.
Druskininkų nebijo
Vilniaus vandens parko statytojai nesibaimina ir gerokai arčiau būsiančio Druskininkų vandens parko konkurencijos. Bent jau viešai jie tikina, kad abu lietuviški vandens parkai yra pakankamai skirtingi – vilnietiškas orientuotas į šeimos pramogas, o Druskininkų parko pakraipa – sveikatingumas. Anot parko statytojų, privačios investicijos į Vilniaus vandens pramogų parko statybas sieks 54 mln. litų – dvigubai mažiau nei Druskininkuose. Europos Sąjungos fondų ir mūsų savivaldybės lėšos į kitąmet duris atversiantį vandens parką Druskininkuose – 115 mln.Lt.
Vilios ir Kaunas
Kaunas irgi prabilo apie modernios plaukimo bazės įrengimą „Girstutyje“. Laikinosios sostinės valdžia sieks, kad šiam objektui būtų suteiktas nacionalinės svarbos objekto statusas. Paklausta, ar „Girstučio“ vandens pramogų kompleksas pajėgs konkuruoti su Vilniuje bei Druskininkuose numatytais statyti milžiniškais vandens pramogų parkais, ji teigia, jog savo sveikata besirūpinantys kauniečiai nevažinės du ar tris kartus per savaitę pramogauti į Vilnių ar Druskininkus, o pasinaudos „Girstučio“ paslaugomis. „Kadangi „Girstutis“ yra Savivaldybės nuosavybė, paslaugų kainos mūsų vandens pramogų komplekse bus mažesnės nei privačiuose pramogų parkuose“, – tikina kauniečiai.
„Druskonio“ inf.