Valstybės kontrolė

Visi piliečiai, taip pat valstybės vadovai nori ir turi teisę žinoti, ar teisingai skaičiuojamos valstybės gaunamos pajamos, kokios daromos išlaidos, ar tiksliai tvarkoma jų apskaita, kaip valdomi finansai. Kontrolė yra būtina kiekvienai valstybei, jos svarbą suvokė jau antikos laikų valdovai. Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje aukščiausioji finansų kontrolės institucija (Valstybės kontrolė) buvo įsteigta 1919 metų sausio 16 dieną. 1990 m. balandžio 5-jąją institucija buvo atkurta tuo pačiu pavadinimu. Lietuvos konstitucija sako valstybės kontrolieriui:
133 straipsnis
Valstybės kontrolės sistemą ir įgaliojimus nustato įstatymas. Valstybės kontrolei vadovauja valstybės kontrolierius, kurį penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybės kontrolierius, pradėdamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaiką nustato įstatymas.
134 straipsnis
Valstybės kontrolė prižiūri, ar teisėtai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas. Valstybės kontrolierius teikia Seimui išvadą apie metinę biudžeto įvykdymo apyskaitą.
Šie pagrindiniai straipsniai reguliuoja patį kontrolierių, kad jis atliktų savo darbą be priekaištų ir be konstitucijos pažeidimų, taip pat prisiimtų atsakomybę už padarytas kontrolieriaus klaidas, kurios atsakomybės pasigendame net ir vyriausybėje, todėl ir yra ši sukurta konstitucija, bylojanti apie atsakingumą tarnybai. Taipogi Valstybės kontrolė užtikrina, kad jos veikloje nebuvo nė vieno „politinio užsakymo“ vykdymo atvejo, nes Valstybės kontrolė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos įstatymais, o Valstybės kontrolės atliekami auditai yra planuojami ir tvirtinami iš anksto metams. Valstybės kontrolė yra aukščiausioji audito institucija, kuri savo funkcijas gali atlikti tik išlikdama nepriklausoma ir nepavaldi jokioms interesų grupėms. Tačiau Valstybės kontrolė, kaip ir kiekviena kontrolės bei priežiūros institucija, dėl savo veiklos pobūdžio buvo, yra ir bus konfliktų bei nepasitenkinimo objektas, ypač tuomet, kai siekė ir sieks būti nepriklausoma ir neįtakojama. ]
1994 m. gruodžio 8 d. buvo įsteigta kita kontrolė, kuri atliko šiek tiek kitokia funkcija, vadovaujantis daugelio Europos bei pasaulio šalių praktika, Lietuvoje buvo įsteigta Seimo kontrolierių įstaiga, arba ombudsmeno, t.y. žmogaus teisių gynėjo, institucija. Ir ta ir ta institucija atlieka labai svarbų ir atsakinga darbą Lietuvos valstybei ir jos piliečiams.

Valstybės kontrolė.

Visa Valstybės kontrolės evoliucija tarpukario metais ir mūsų šaliai vėl atkūrus nepriklausomybę rodo, kad joje dirbantys žmonės nuolat ieškojo būdų, kaip padėti valstybės vadovams išmintingai valdyti bendrą tautos turtą ir finansinius išteklius.
Kiekvienas laikmetis kėlė konkrečius uždavinius. Šiuolaikiniame moderniame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje finansų valdymas tapo ypač sudėtinga ir atsakinga valstybės valdymo sritimi. „Enron“, šiuo metu vykstantis „Parmalat“ ir kitų tarptautinių korporacijų žlugimas visuotinį dėmesį sutelkė į finansų valdymo ir atskaitingumo problemas. Privataus sektoriaus problemos įspėja, kad ir viešojo sektoriaus valdymui ir finansiniam atskaitingumui turi būti griežtai taikomi visuotinai pripažinti standartai ir geriausia praktika.
Todėl valstybiniams auditoriams šiandien keliami ypač aukšti profesinės kvalifikacijos bei etikos reikalavimai. Jie privalo ne tik patikrinti finansines ataskaitas, įvertinti, ar efektyviai ir taupiai valdomas valstybės turtas, bet ir būti jo valdytojų konsultantais ir patarėjais.
Valstybės kontrolės tikslas − nustatyti sritis, kuriose darbas turės reikšmingą įtaką. Nuo 2002 m. kovo mėn. atlikti valstybiniai auditai rodo valstybės kontrolės teikiamų paslaugų vertę. Siūlo rekomendacijas, kaip tobulinti į rezultatus orientuotą valdymą viešojo administravimo subjektuose ir diegti pažangias finansų valdymo ir kontrolės sistemas viešajame sektoriuje. Atlikus apklausą, net 73 proc. valstybės kontrolės klientų (audituojamų subjektų) atsakė, kad 2003 m. ir šiais metais atliktas (atliekamas) valstybinis auditas suteikė (suteikia) organizacijos veiklai „daugiau“ ir „žymiai daugiau“ naudos, palyginti su ankstesniais metais.
Valstybės lėšomis išlaikomų įstaigų veiklos vertinimui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes biurokratinė sistema pati savaime neužtikrina efektyvaus darbo organizavimo, yra linkusi nuolat didėti, pradedamos dubliuoti funkcijos, o tai didina tikimybę, kad kai kurios jų išvis nebus atliktos. Valstybės kontrolės valstybiniai auditai suteikia stimulą spręsti šias problemas. Pavyzdžiui, atliekant skolų valstybei išieškojimo auditą nustatyta, kad valstybės institucijos, atsakingos už skolų valstybei išieškojimą. Praktiškai neturi duomenų apie kitų valstybės institucijų išmokamas lėšas valstybės skolininkams. Dėl to neretai valstybės skolininkai neįvykdo savo prievolių valstybei, nors tuo pačiu metu gauna lėšas iš valstybės institucijų. Tokia sistema neatitinka valstybės finansinių interesų. Atrankos būdu atlikti tikrinimai rodo, kad valstybė patiria milijoninius nuostolius. valstybės kontrolė tiki, kad Finansų ministerijos atstovų pozityvus požiūris ir noras spręsti problemas užtikrins reikiamos sistemos sukūrimą, valstybės finansinių interesų apsaugą bei Valstybės kontrolės rekomendacijų įgyvendinimą.
Paskutinis dešimtmetis šalyje išsiskiria reformų gausa. Ar jos užtikrina mokesčių mokėtojų ir valstybės interesus − dažnas valstybinio audito rūpestis. Valstybės kontrolės siūlymai padeda laiku pakoreguoti reformų kryptį ir apsaugoti nuo galimų nuostolių. Pavyzdžiui, valstybinio audito metu atkreipė dėmesį į tai, kad institucinės teismų antstolių reformos eiga kelia grėsmę valstybės pajamų surinkimui bei riziką dėl didėsiančių valstybės įstaigų išlaidų ir pateikėme rekomendacijas tobulinti reformą. Teisingumo ministerija greitai į jas atsižvelgė ir pakeitė Sprendimų vykdymo instrukciją. Taip buvo sudarytos sąlygos sutaupyti dešimtis milijonų litų valstybės lėšų.
Valstybės kontrolė siekia, kad priimami įstatymai užtikrintų nuolatinę pažangą. Atlieka įstatymais inicijuojamų sistemų valstybinį auditą. Pavyzdžiui, 2003 m. atliko vidaus kontrolės sistemos būklės vertinimą. Valstybės kontrolė siekia pagilinti vadovų suvokimą apie kontrolės aplinką ir padėti jiems suprasti rizikos vertinimo ir valdymo (prevencinių ir koreguojančių priemonių) reikšmę siekiant organizacijos tikslų ir užtikrinant išmintingą valstybės lėšų ir turto naudojimą. Šiuo auditu siekiama suteikti Seimui ir valstybiniam sektoriui daugiau žinių ir strateginės perspektyvos.
Valstybės kontrolės darbe akcentuojama, kad jų prioritetas – valstybinio audito kokybė, kurios galima pasiekti auditorių kompetencija. Valstybės kontrolės auditorių mokytoju tapo Jungtinės Karalystės nacionalinė audito įstaiga. Šiais metais pradėjome įgyvendinti jau antrąjį pusantrų metų trukmės PHARE „Dvynių“ projektą.
Toliau tobulinama valstybinio audito metodika. Siekiama sujungti teorines ir praktines Valstybės kontrolės, užsienio šalių ir privataus sektoriaus auditorių žinias.
Iš esmės pakeitė santykiai su audituojamais subjektais. Valstybės kontrolė siekia sukurti ilgalaikius, abipusiu suinteresuotumu ir pasitikėjimu pagrįstus santykius. Tai sudarytų galimybę išmintingiau valdyti valstybės turtą.
Artimiausiu laiku valstybės kontrolės laukia du išties dideli ir atsakingi uždaviniai. Valstybės kontrolei patikėta pareiga ir atsakomybė audituoti Lietuvai skiriamas Europos Sąjungos lėšas. Tokį darbą savo aukščiausiosioms audito institucijoms pavedė tik nedaugelis Europos Sąjungos šalių narių parlamentų, ryžosi imtis tik keletas būsimųjų Europos Sąjungos narių nacionalinių audito įstaigų. Taigi valstybės kontrolės laukia išties sunkus darbas ir labai atsakingas. Tam, kad šis uždavinys vyktų sistemingai, valstybės kontrolė yra sukūrusi strateginį planą, kuris padės jei darniai dirbti. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos 2004 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu institucijai patvirtintus asignavimus, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-01-15 Strateginio planavimo komiteto posėdžio protokolą Nr.2, nustačiusį bendrąsias nuostatas dėl institucijų 2004–2006 metų strateginių veiklos planų, užbaigiant 2004–2006 metų strateginio planavimo ciklą buvo patikslintas Valstybės kontrolės 2004–2006 metų strateginis veiklos planas. Valstybės kontrolės 2004–2006 metų strateginis veiklos planas parengtas vadovaujantis Vyriausybės 2002-06-06 nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika. Valstybės kontrolės 2004–2006 metų strateginį veiklos planą galime pavadinti audito strategija, nes auditas – pagrindinė Valstybės kontrolės teikiama paslauga ir jos egzistavimo pagrindas. Jame pateikiamos pagrindinės institucijos veiklos kryptys, teikiamos paslaugos, laukiami institucijos veiklos rezultatai. Šis strateginis planas padės Valstybės kontrolei sistemingai plėtotis, organizuoti strategijos įgyvendinimo stebėseną ir atlikti pažangos įvertinimą. Valstybės kontrolė savo paslaugoms teikti naudoja Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų pinigus, teikia paslaugas viešojo sektoriaus subjektams ir yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui. Jie yra pagrindiniai mūsų dalininkai ir yra suinteresuoti žinoti apie Valstybės kontrolės veiklą ir jos pokyčius. Todėl mes siekiame viešumo ir skleidžiame pagrindinėms suinteresuotoms pusėms informaciją apie Valstybės kontrolės vaidmenį viešajame sektoriuje. Tikime, kad ši strategija prisidės prie vienodo Valstybės kontrolės veiklos tikslų ir prioritetų supratimo, kuris yra būtina sąlyga, kad organizacija dirbtų sistemingai ir veiksmingai.

LR Konstitucijoje numatyta, kad Seimas prižiūri, kaip vykdomas biudžetas. Viena iš efektyvios parlamentinės kontrolės priemonių yra Valstybės kontrolės auditinė veikla. Savo ruožtu, Valstybės kontrolės veiksmingumas gali būti žymiai padidintas, jei Seimas ir jo komitetai išklausytų ir aptartų Valstybės kontrolės svarbiausius auditų rezultatus ir susitelkę kartu imtųsi ar paskatintų kitus imtis reikiamų veiksmų, siekiant pašalinti auditų metu nustatytus veiklos trūkumus.
Siekdama šio strateginio tikslo, Valstybės kontrolė aktyviai bendradarbiauja su Seimu. Šiuo metu įsteigtam Audito pakomitečiui teikiama informacija apie atliktų auditų rezultatus, teikiamos išvados dėl konsoliduotų (suvestinių) valstybės ataskaitų.
Valstybės kontrolė siekia palengvinti Seimo darbą tvirtinant valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą bei kitas konsoliduotas (suvestines) valstybės ataskaitas bei rengiant valstybės biudžeto projektą.Pažanga siekiant šio strateginio tikslo bus įvertinta 2006 metais atlikus tyrimą. Štai čia ir susikerta abiejų institucijų keliai, kurie tarpusavyje turi būti darnus ir ne duobėti.

Seimo kontrolieriai.
Seimo kontrolieriams yra mažiau darbo, tačiau atsakingumas yra didesnis. Juk Seimo kontrolieriai tiria skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Jie taip pat tiria Seimo narių jam perduotus Lietuvos Respublikos piliečių skundus, taip pat gali tirti užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės skundus. Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu skiria penkis Seimo kontrolierius ketverių metų kadencijai. Jie visi turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, jų teisės ir pareigos yra lygios ir kiekvienas jų tirdamas skundus veikia savarankiškai. Vienas iš kontrolierių skiriamas Seimo kontrolierių įstaigos vadovu. Seimo kontrolierių veiklos tikslas yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.
Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
Seimo kontrolieriai netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos.
Seimo kontrolieriai netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau tiria skundus dėl prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves. Seimo kontrolieriai netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo.
Seimo kontrolieriaus teisės.
Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę:
• reikalauti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, būtinus savo funkcijoms atlikti, įstatymų nustatyta tvarka susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis. Prireikus įgyvendinti šią teisę, pasitelkiami policijos pareigūnai ir surašomas atitinkamas aktas apie dokumentų paėmimą;
• pateikęs tarnybinį pažymėjimą įeiti į institucijų ir įstaigų (įmonių, tarnybų ar organizacijų) patalpas, o į patalpas, kuriose ištisą parą laikomi asmenys, – bet kuriuo paros metu, ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis. Į institucijų ir įstaigų, kurių veiklą reglamentuoja tarnybos statutai, teritoriją ir patalpas įeinama lydint šių institucijų ir įstaigų pareigūnams;
• reikalauti, kad pareigūnai, kurių veikla tiriama, pasiaiškintų raštu ar žodžiu;
• apklausti pareigūnus ir kitus asmenis;
• dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su Seimo kontrolierių veikla ar Seimo kontrolieriaus tiriamu dalyku;
• pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, apskričių bei savivaldybių pareigūnus, apskričių viršininkų administracijų ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus;
• informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie šiurkščius įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
• siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys žmogaus teises ir laisves;
• surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Seimo kontrolieriaus reikalavimų nevykdymo ar kitokio trukdymo Seimo kontrolieriui įgyvendinti jam suteiktas teises;
• kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;
• siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
• perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai aptinkami nusikalstamos veikos požymiai;
• kreiptis į teismą dėl kaltų piktnaudžiavimu ar biurokratizmu pareigūnų atleidimo iš einamų pareigų;
• siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
• siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ir įstaigai skirti nusižengusiems pareigūnams tarnybines (drausmines) nuobaudas;
• siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
• atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimą, piktnaudžiavimą, biurokratizmą ar žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir siūlyti imtis priemonių, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
• siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;
• pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 12 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;
• siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo;
• netirdamas Seimo kontrolieriaus kompetencijai nepriskirto skundo iš esmės, gali teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl viešojo administravimo gerinimo, kad nebūtų pažeidinėjamos žmogaus teisės ir laisvės.
Šios Seimo kontrolės teisės mano nuomone yra tik formalumas, nes kai eina kalba apie didelius pinigus, tad nespėsi apsidairyti kaip Seimo kontrolierius ima jas ir pažeidžia, tačiau kai dauguma tų „machinacijų“ iškyla į viešuma, tada jau kaltų nebėra ir viskas padaryt pagal įstatymus, bet kad yra pažeista viena ar kita teisė, ta nevisi pastebi. Manyčiau reiktų labiau biurokratiškiau atsižvelgti i valstybės tarnautojų klaidas ir juos bausti pagal visas nustatytas taisykles (įstatymus), kurios yra skirtos kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Nes kai eina kalba apie eilini pilietį, tada jau neatsižvelgiant į aplinkybes jis yra baudžiamas pagal visa turima konstitucija. Tad man tai lieka tik taisykles, kurias „apeina“ daugumas valstybės tarnautojų ir jeigu jie būtų baudžiami kaip ir visi piliečiai ir būtų sodinami i kalėjimus , manau daug atkristų norinčių viršyti savo teises, ar jas pažeisti. O dabar kai eilinį karta jie išsisuka iš savos bausmės ir po kiek laiko vėl sugrįžta į valstybės tarnautojų gretas ir tos bausmės kaip nebūta, kol kas tokia tvarka, man nekelia jokio pasitikėjimo valstybe, valstybės kontrolieriais, seimo kontrolieriams ir kitomis institucijomis, nes jeigu yra lengvai paperkamas eilinis miesto transporto kontrolierius, tad manau ir valstybės ar seimo kontrolieriai yra paperkami, tik aišku ne už 10 lt. Dar man labai kelia didelį nepasitikėjimą vvkt ( valstybės vaistų kontrolės tarnyba ), dabar vaistinėje apsipirkti, tai yra tas pats, kas savaitei 5 asmenų šeimai nupirkti valgyti. Vaistai yra išrašomi vos ne patys brangiausi ir jų būna tik ar vienos ar kitos firmos vaistinėse, toks „netikėtas“ sutapimas labai kelia abejones, ar tik nebus vaistinės sudariusios sutartis su ligoninėmis ar gydytojais, nes konkurencija tikrai yra didelė, o gyventi kiekvienas nori geriau. Kodėl dabar yra išimti vaistai iš prekybos, kurie buvo efektingi visa laiką kol buvome tarybų sąjungos sudėtyje? Nes jie geri ir labai jau pigūs, kurių net neapsimoka pardavinėti? Nežinau, bet man atrodo, kad tai yra vvkt problema, kuri dar yra nepaliesta, tačiau turėtų prieiti ir prie jos, kai susitvarkys su gydytojams duodamų kyšių, dėl kurių miršta ar nukenčia daug žmonių. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, kiekvienas turi savo vaidmenį savo valstybėje, bet ne kiekvienas yra geras aktorius…

Siekiant aukštos šių dviejų institucijų darbo kokybės ir darnumo, yra nuolat pertvarkoma ir valdoma pagal modernios vadybos principus. Nauji įstatymai skatina šių institucijų modernumą ir plėtrą, naudojant naujus metodus sutaupomos lėšos, kurios yra investuojamos i tobulėjimo sritis. Juk kartu su valstybe tobulėja ir visuomenė, o tobulėjant gerėja ir ekonominis ir socialinis gyvenimas. Tad svarbiausia yra domėtis kontrolierių darbu ir žinoti ar teisingai skaičiuojamos valstybės gaunamos pajamos, kokios daromos išlaidos, ar tiksliai tvarkoma jų apskaita, kaip valdomi finansai. Nes jei mokės valdžia panaudoti pajamas teisingai, tai ir visuomenė mokės teisingai jas panaudoti, valstybės labui, o ne sau į kišenę, tada gal ir gyvenimas pagerės, ne tik valdžios atstovams, bet ir eiliniam piliečiui.

Literatūra:
1. A. Krupavičius „ Lietuva kelyje į demokratiją“.
2. Lietuvos Respublikos įstatymai ir teisės aktai iš www.lrs.lt
3. www.vkontrole.lt
4. www.evaldzia.lt
5. www.vvkt.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *