Triukšmas mieste sukelia ilgalaikius sveikatos klausos sutrikimus, todėl imta miestuose matuoti jo triukšmo lygius.
Triukšmas tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas – mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.Triukšmas charakterizuojamas garso slėgiu ir garso intensyvumu.
Garso slėgis naudojamas triukšmui matuoti ir jo poveikiui žmogaus organizmui įvertinti. Žmogaus klausą veikia garso slėgis. Triukšmo fonas išreiškiamas decibelais. Jis nusakomas garso slėgių santykiu. Triukšmas gali būti nuolatinis, kai jo garso lygis per 8 valandų darbo dieną kinta ne daugiau kaip 5 decibelai ir kintantis, kai garso lygis per darbo dieną keičiasi daugiau kaip 5 decibelai. Kintantis triukšmas dar skirstomas į:
1. vibruojantį – kai garso lygis laikui bėgant keičiasi nuolatos;
2. impulsinis – kai vienas ar daugiau garso smūgių trunka mažiau nei 1 sekundę;
3. trūkčiojantis – kai garso lygis kinta pakopomis ( virš 5 decibelų ir ilgiau nei 1 sekundę).
Triukšmas – dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurie trukdo dirbti poilsiauti ir kenkia sveikatai. Ilgą laiką dirbant triukšmingoje aplinkoje vystosi klausos pažeidimai net iki kurtumo. Pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to dažnai skauda galvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Tai pat į triukšmą reaguoja širdies ir kraujagyslių sistema. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgą laiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas – didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbti triukšme. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą bei nervines opas. Dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gal plyšti ausies būgnelis. Netiesioginiai triukšmo neigiamo poveikio organizmui rodikliai yra traumatizmas darbe ir darbingumo sumažėjimas. Triukšmas mažina organizmo atsparumą ligoms, todėl didėja bendras dirbančiųjų sergamumas.
Žmogus, kurį veikia intensyvus triukšmas, sunaudoja vidutiniškai 10 – 20  daugiau fizinių ir protinių jėgų, kad galėtų išlaikyti tokį pat išdirbį, pasiektą esant triukšmo lygiui mažesniam nei 70 dB(A).
Lėtinį profesinį klausos pažeidimą paprastai sukelia didesnis kaip 85 dB(A) darbo aplinkoje veikiantis triukšmas. Tačiau neatmetama galimybė, kad didesnis kaip 75 dB(A) triukmas gali būti profesinio prikurtimo priežastimi. Vilniaus mieste profesinis kurtumas 1998 m. patvirtintas 17 – kai dirbančiųjų, 1999 m. – 13 – kai dirbančiųjų, tai sudaro 45  visų Vilniaus m. patvirtintų profesinių susirgimų. Vyrai dažniau nei moterys serga profesinėmis ligomis. Tai 51 – 60 metų amžiaus vyrai, kurių darbo stažas 10 – 30 metų. Daugiausia serga traktoriaus, ekskavatoriaus, buldozerio mašinistai, metalo, medienos apdirbėjai. Profesinis klausos pažeidimas kaip atskira liga dažnesnis pramonės įmonių dirbantiesiems. Mechanizatoriams dažniau būna klausos pažeidimas kartu su vibracine liga.
Padidinto triukšmo aplinkoje draudžiama dirbti, sergant otoskleroze ir kitomis lėtinėmis ligomis su nepalankia prognoze,vidutinio sunkumo arterine hipertenzija, įvairios etiologijos vestibuliarinės funkcijos sutrikimais, Menjero liga, įvairios etiologijos vienos ar abiejų ausų klausos susilpnėjimu.

Vilniaus VSC atliko higieninį įvertinimą 12 457 dirbančiųjų darbo vietose.
Iš jų 3306 žmonės (27  ) dirba triukmingoje aplinkoje:
18,5  dirbančiųjų dirba 75 – 85 dB(A) triukme;
4  dirbančiųjų dirba 86-90 dB(A) triukšme;
4,5  – dirba daugiau kaip 90 dB(A) triukšme.

Apsauga nuo triukšmo: triukšmingos patalpos turi būti įrengiamos apatiniuose pastato aukštuose, rūsiuose, pusrūsiuose. Įrengimai, sukeliantys triukšmą, statomi ant specialių paaukštinimų ( gumos, oro pagalvių), kad sumažinti triukšmą ir vibraciją. Patalpų sienos išklojamos medžiagomis sugeriančiomis triukšmą (natūralus veltinis, kiliminės dangos, sintetinis silalporas). Taip pat triukšmą gerai sugeria oro tarpai sienose. Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės ir ausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėti negalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15 dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgio sumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandas ausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai.

120-130 Pavojingas net ir trumpalaikis triukšmo poveikis
105-120 Lėktuvų skrydžiai
90-110 Triukšmingi cechai
70-90 Sunkvežimių srauto triukšmas
65-85 Lengvųjų automobilių srauto triukšmas
50-60 Lengvojo automobilio variklio triukšmas tuščia eiga (7,5 m atstumu nuo kelio)
40-60 Normalus pokalbis
25-40 Įprastas triukšmo lygis kambaryje
20-30 Tylus kambarys

Transportas – vienas iš pagrindinių triukšmo šaltinių, turintis ypatingai didelę neigiamą įtaką aplinkai. Šiai problemai iki šiol skirta mažai dėmesio. PSO duomenimis 26 proc. visų europiečių yra veikiami didesnio nei 65 dBA triukšmo lygio. Literatūroje rašoma, kad triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 0,5 – 3 decibelais. Prognozuojama, kad triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti. Pagrindinė triukšmo priežastis- nuolat didėjantis padėvėtų, techniškai netvarkingų automobilių skaičius, besiplečianti įmonių veikla.
Mikrorajono triukšmo lygis priklauso nuo daugelio faktorių – nuo autotransporto keliamo triukšmo gatvėse ir sankryžose, autotransporto stovėjimo aikštelių triukšmo, geležinkelio linijų triukšmo, aviacinio triukšmo, lokalinių šaltinių triukšmo.
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra autotransporto srautai gatvėse, kurie tam tikrais atvejais įtakoja iki 80 proc. bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose. Transporto srautai yra dinaminis triukšmo šaltinis, kuris veikia visame mieste- gyvenamojoje, ligoninių, sanatorijų, poilsio zonų, miesto centro, komunalinėse ir pramonės teritorijose.
ES Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką ( Green Paper on future noice policy) rašoma, kad apie 20 ES gyventojų, t.y. 80 mln., kenčia nuo sveikatai nepriimtino triukšmo. ES politika dėl triukšmo buvo nukreipta triukšmo emisijai mažinti rinkai tiekiamuose produktuose-antžeminėse transporto priemonėse, lėktuvuose, lauke veikiančiuose įrengimuose. Dėl to nuo 1970m. sumažėjo naujų automobilių keliamas triukšmas. Deja, nepaisant šių pasiekimų, per 15 pastarųjų metų triukšmo įtaka gyventojams nesumažėjo, nes transporto priemonių eismo intensyvumas vis didėja.
Europos transporto, aplinkos ir sveikatos chartijoje (1999 m.) pažymėta, kad triukšmas dėl transporto priemonių eismo, trikdo miegą, sukelia bendravimo, mokymosi problemų. Stiprėja triukšmo įtaka formuojantis hipertenzijai ir išeminei širdies ligai. Naujausi moksliniai tyrinėjimai rodo, kad triukšmas kelia riziką sveikatai, kai jo lygis yra didesnis už 65 dB(A) dieną ir 55 dB(A) naktį.
Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES , kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje.
Vilniuje išsamesnė transporto priemonių eismo keliamo triukšmo analizė buvo atlikta dar 1989m. Daugeliui tirtų atvejų triukšmas viršijo tuo metu leistiną 65 dB(A) triukšmo lygį teritorijose ir leistiną 40 dB(A) lygį visuose butuose. Tyrimo išvadose buvo konstatuota nepalanki transporto įtaka gyvenamajai aplinkai tiek dėl triukšmo, tiek dėl oro taršos.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2000 m. pavasarį kartu su SĮ “Vilniaus planas” parengė transporto triukšmo vienkartinio matavimo Vilniaus mieste programą.
Triukšmas buvo išmatuotas 73 taškuose, parinktuose gyvenamosiose teritorijose, besiribojančiose su autotransporto magistralėmis. Matavimų taškai parinkti pagal miesto savivaldybės patvirtintą susisiekimo sistemos duomenų banką. Jame visa miesto teritorija padalinta į 40 transporto rajonų ir į 3 apskritas zonas.
Triukšmo matavimus atliko Vilniaus VSC fizikinių veiksnių tyrimų laboratorija. Matavimams naudotas triukšmomatis “Robotron” 00026. Triukšmas matuotas 2000 m. gegužės – rugpjūčio mėn., tik transporto eismo piko valandomis, tai yra 17 – 18 val. Atlikti vienkartiniai matavimai, todėl triukšmo poveikio trukmė per parą neskaičiuota.
Kadangi buvo svarbu nustatyti triukšmo poveikį pastatui, gyvenamajai aplinkai triukšmą orientuotasi matuoti prie artimiausio pastato, pirmiausia prie gyvenamųjų pastatų, pastatytų fasadu į gatvės pusę 1 –2 m atstumu nuo jo (1,2 – 1,5 m aukštyje nuo pastato I aukšto grindų).

Matavimo metu skirtingose miesto zonose fiksuotas sekantis transporto priemonių eismo intensyvumas:
I zona – 408-2078 automobiliai per valandą (miesto centras, Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės, Užupis, Rasų rajonas).
II zona-182-2080 automabiliių per valandą (Žirmūnai, Antakalnis, Markučiai, Pavilnys, Liepkalnis, Kirtimai, Vilkpėdė, dalis Žemųjų Panerių, Lazdynai, Karoliniškės, Viršuliškės, Justiniškės, Šeškinė, Pašilaičiai, Fabijoniškės, Baltupiai).
III zona-407-1484 automobiliai per valandą (Santariškės, Turniškės, Dvarčionys, N. Vilnia, Nemėžis, Salininkai, Aukštieji Paneriai, Gariūnai, Pilaitė, Zujūnai).
IV zona-603-1484 automobiliai per valandą (Balsiai, Trakų Vokė, Kauno pl. ir kt.).
Matavimų takuose buvo fiksuoti ie ekvivalentinio ir maksimalaus triukmo lygiai:

Taško adresas Ekviv. triukšmas prie namo dB(A) Maksimalus
triukšmas prie namo dB(A) Ekviv. triukšmas prie gatvės dB(A) Maksimalus triukšmas prie gatvės dB(A)
Kalvarijų g.21 80 98
Ukmergės g.39 79 96
Šeiminiškių. g.38 78 86
Gedimino pr./Kudirkos g. 76 87
Jasinskio /Rotundo g. 82 97
Goštauto /Jakšto g. 81 94
Kęstučio g.45 81 98
Narbuto /Lūšių g. 82 97
Vokiečių g.11 74 95
Pylimo g.27 77 89
Vrublevskio g.6 77 93
Daukšos g.6 83 97
Šopeno g.3 82 94
Kudirkos g.7 77 89
Švitrigailos g.18 80 91
Žemaitės g.7 71 84
Naugarduko g.56 78 86
Savanorių pr. /G.Vilties g. 79 88
G. Vilko g.36 79 91
Žalgirio /Kernavės /Širvintų g. 81 92
Kalvarijų /Treinio /Apkasų g. 80 89
Žirmūnų g.24 77 89
Tuskulėnų g.40 72 85
Liepkalnio g.22 76 87
D. ir Girėno g.5 81 90
Jasinskio g.39 70 86 76 88
Daukšos g.4 68 73 73 80
Konarskio g.34 75 80 83 95
Brolių g.8 68 72 79 88
Sausio 13-sios g.7 70 79 81 92
Ozo g. 16 74 86
Kareivių g.105 73 86
Žirmūnų g.136 72 88
Žirmūnų g.25 76 90
Justiniškių g.27 70 78 81 90
Šeškinės g.79 71 82 83 94
Saulėtekio g.16 74 87
Žirmūnų g.25 38 46 76 90
Antakalnio g.87 73 88
Antakalnio g.35 81 89
Šilo g.27 71 78
Batoro g.27 81 90
Olandų g.50 74 86
Liepkalnio g.62 84 87
Antakalnio g.44 71 86 78 89
Džiaugsmo g.49 73 91
Ateities g.7 72 81
Žirnių g.13 78 91
Erfurto g.35 74 87
Laisvės pr. /Lazdynų g.105 73 86
Oslo g./Lazdynų ligoninė 76 88
Laisvės pr. 33/Karoliniškės 78 92
Asanavičiūtės g.38 78 99
Narbuto g./Karoliniškės 77 94
Laisvės pr. 21/Viršuliškės 78 95
Justiniškių g.49 78 97
Ukmergės g.234 78 96
Buivydiškių g.11 /Šeškinė 79 97
Didlaukio g.27 /Baltupiai 78 92
Kalvarijų g.294 /Baltupiai 80 97
Savanorių pr./Riovonių g. 84 97
D. ir Girėno g.71 /Kirtimai 79 89
Eišiškių pl./Kirtimai 83 91
Justiniškių g.28 64 70
Justiniškių g.72 71 78
Laisvės pr./Žemynos g.5 78 86
Ukmergės g.17 /Pašilaičiai 71 78
Stanevičiaus g.51 70 77
Justiniškių g.49 43 50 78 97
G. Vilko g. ties naujais namais 73 84
Gariūnų g./Gariūnai 70 89
Jaruzalės g./Mokyklos g. 72 83
Melioratorių /Eišiškių g./Salininkai 71 84
Parko g.22 67 75
Pergalės g.14 78 89
Šiaurės g.21 76 85
Nemenčinės pl. 48 71 82
Vydūno g.7 76 84
Minsko pl./Nemėžis 72 79
Kairėnų g. 74 87
Kirtimų g.65/A.Paneriai 78 91
Galvės /Žarijų /Graičiūno g. 81 89
Kauno pl./Grigiškės 78 92
Trakų pl./Tr.Vokė 79 90
Ž. Ežerų g./Balsiai 81 92

Pastaba: maksimalus garso lygis – t. y. garso lygis, atitinkantis triukšmo matuoklio maksimalų parodymą matavimo metu.
Ekvivalentinis garso lygis – t. y. pastovaus plačiajuosčio triukšmo, kurio vidutinis kvadratinis garso slėgis toks pat, kaip ir nagrinėjamo nepastovaus triukšmo tam tikro laiko intervale, garso lygis.
Šiais metais Vilniaus mieste nustatyti vidutiniai triukšmo lygiai siekė 72,7 – 79,4 dB(A) ir praktiškai yra tokie patys kaip Kaune, Klaipėdoje.
Ekvivalentinis triukšmo lygis vidutiniuose ir stambiuose Europos miestuose pagal E. Mačiūno metodines rekomendacijas 1999 m. “Automobilių ir gyvenamosios aplinkos triukšmo, patenkančio į patalpas, apskaičiavimas ir įvertinimas“ yra toks:

Sofijoje 68 – 82 dB(A),
Prahoje 70 – 85 dB(A),
Vilniuje 71 – 77 dB(A), (72,7 – 79,4 dB(A))
Kaune 72 – 78 dB(A),
Klaipėdoje 72 – 80 dB(A),
Budapete 78 – 82 dB(A),
Maskvoje 80 – 84 dB(A).

Transporto triukšmo lygiui sumažinti gali būti naudojamos įvairios priemonės: mažinamas pačių transporto priemonių kaip triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis, naudojant statinius- ekranus, naudojant triukšmo ekranus, panaudojant specialius langus su stiklo paketais.
Pagrindinės triukšmo lygio mažinimo priemonės mieste – keisti transporto schemą, mažinant eismo intensyvumą judriausiose gatvėse, įrengiant miesto apvažiavimo kelius bei tiltus; gatvių renovacija bei remontas, numatant apsaugines priemones- įvairius akustinius ekranus bei apsaugines medžių ir krūmų juostas. Valstybiniu mastu būtina apriboti įvežamų senų, techniškai netvarkingų automobilių skaičių.

Nemaniau, kad triukšmas taip kenkia sveikatai ir anksčiau nekreipiau į jį dėmesio, tačiau dabr, kai sužinojau, kad jis gali sukelti tiek įvairių ligų, nedarbingumą, blogą savijautą, stengsiuosi jo išvengti.

Naudota literatūra:
1. Vilniaus visuomenės sveikatos centro leidinys (2003 m)
2. http://info.kmu.lt/sveikas/aplinka/triuksm.htm
3. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/ergo/tema8dest.htm
4. http://www.kvsc.lt/06_archyvas/sveik_aplinka/triuksmas_darbe.htm