Kaip tei­gia at­li­kė­jas, inst­ru­men­tą „ga­mi­na iš spe­cia­laus me­ta­lo ly­di­nio. Ja­me iš­dau­žo­mi tam tik­ri įdu­bi­mai, tam tik­ros plokš­tu­mos, ku­rios vib­ruo­ja ir sklei­džia gar­sus. Tai la­bai su­bti­li pro­fe­si­ja. Inst­ru­men­tas uni­ka­lus, žmo­nėms ne­ma­ty­tas ir įdo­mus sa­vo gar­su, nes yra ma­žai to­kių ati­tik­me­nų tu­rin­tis gar­sas. Kaž­kam pri­me­na gon­gus, kaž­kam – skam­ban­čius ti­be­tie­tiš­kus in­dus, bet sa­vo pra­sme jis ne­ša kaž­ką nau­jo, ko žmo­nės nė­ra gir­dė­ję, o kiek­vie­nas nau­jas da­ly­kas at­ne­ša po­ky­čius. Tai yra tei­gia­mi po­ky­čiai. Jie lei­džia pa­žvelg­ti į ki­to­kią, ne­kas­die­nę rea­ly­bę. Sun­ku kar­tais pro ją pra­si­mušt“, – ma­no T. Byč­ko­vas.

Kaip atrasti tokiu instrumentu kompozicijas:

Mu­zi­ki­nės kom­po­zi­ci­jos pa­de­da at­ras­ti ir nau­jų spren­di­mų. Vie­nas iš jų – Ai­ki­do de­monst­ra­ci­ja gro­jant Hang. „Ai­ki­do sie­ja ir mu­zi­ką, ir ju­de­sį, ir koor­di­na­ci­ją, ir ko­vos me­ną. O ši­tas mu­zi­kos inst­ru­men­tas yra su­bti­lus, jis vei­kia kū­ną, vei­kia pro­tą. Jei­gu Ai­ki­do me­tu sie­kia­ma pa­žin­ti sa­ve, sa­vo pro­tą, tai Hang mu­zi­ka ga­li bū­ti įdo­mus de­ri­nys su juo“, – ma­no pa­šne­ko­vas teig­da­mas, kad žmo­nės ir taip pa­sken­dę kas­die­ny­bė­je, sa­vo dar­buo­se ir veik­lo­se, ku­rios uži­ma di­džią­ją gy­ve­ni­mo da­lį, to­dėl rei­kė­tų skir­ti dau­giau lai­ko sau ir steng­tis pa­žvelg­ti gi­liau nei bui­tis, nes mu­zi­ka iš­mu­ša iš ru­ti­nos, o Hang tu­ri daug ga­lios. Taip pat už­si­me­na apie vib­ra­ci­jos daž­nių nau­dą ir po­vei­kį ser­gan­tiems ši­zof­re­ni­ja.