Taurakalnio kolonos

Taurakalnio kolonos
Taurakalnio kolonos

 

 

Ant Tauro kalnos stūkso senas apleistas beveik, jokios veiklos nevykdantis pastatas, tačiau čia mėgsta rinktis jaunimas vakarais.

 
Dar senovėje ant šio kalno buvo švenčiamos pagoniškos šventės. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Tas pavadinimas minimas 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams. XVII a. atsiranda ir pavadinimas Pamėnkalnis.

Tauro kalno pavadinimo kilmė aiškinama įvairiai. Anot legendos, būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas sumedžiojo Lietuvos girių karalių taurą. Po šios medžioklės valdovas susapnavo lemtingąjį sapną ir įkūrė sostinę. Tačiau istorikai teigia, kad šioje vietoje taurai nesiveisė ir kalno pavadinimą kildina iš buvusio šių žemių savininko Juozapo Bouffalo pavardės, į lietuvių kalbą verčiamos kaip „tauras“.

Daugeliui aplink kalną esančių gatvių suteikti žymių Lietuvos rašytojų vardai. Šalia kalno driekiasi gatvė, pavadinta visuomenės veikėjo Jono Basanavičiaus garbei, kuriam pirmininkaujant 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė. Jonas Basanavičius ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ketino ant Tauro kalno įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Buvo nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. ant Tauro kalno atidengtas paminklinis akmuo su užrašu, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

Taurakalnį galima pasiekti iš V. Kudirkos, Pamėnkalnio, Tauro, V. Mylokaičio-Putino gatvių.

Informacija www.vilniusautomobiliu.lt.

 
Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, nuo senų laikų Pamėnkalnis arba Tauro kalnas turėjo kitą pavadinimą – Velnio kalnas. 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams kalnas buvo minimas kaip orientyras – ipa usque ad fluvium Wilia ab vna et a Czarthowahora vsq ad Lukyschky partibus. Velnio kalnas (lenk. Góra Czartowa) aptinkamas ir vėliau, o XVII a. atsiranda ir įsitvirtina Pamėnkalnis.

Istorikas dr. Jonas Jurkštas tyrinėdamas Vilniaus vietovardžius senųjų aktų rinkiniuose surado 1602 m. aktą, kuriame gatvė, einanti nuo Vilijos (Neries) vartų į Lukiškes, vadinama Pamėnkalnio vardu. 1648 m. Lukiškių planeliuose matosi, kad Tauro kalnas ir Pamėnkalnis – tas pats kalnas.

Kalno žemė ar tik jos dalis priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės matininkui, Stakliškių seniūnui Juozapui Teodorui Daraškevičiui Boufalui (lenk. Józef Teodor Doroszkiewicz Bouffał), herbas Kościesza. Vietos gyventojai kalną pradėjo vadinti savininko vardu – Góra Bouffałowa. Pirmojo lietuviško vadovo po Vilnių rengimo metu, Mykolas Biržiška su bendraminčiais, gal nelabai gilindamiesi į kalno lenkiško pavadinimo asmenvardinę kilmę, išsivertė pavadinimą pažodžiui – „laukinis jautis“ arba „tauras“. Tai labai gražiai derėjo ir prie legendos apie tai, kaip Gediminas sumedžiojo taurą, o ilsėdamasis susapnavo geležinį vilką ir upių santakoje ėmė statyti Vilniaus miestą.

1860 metais pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas miesto pakraštyje prie Tauro kalno pastatė alaus daryklą (dabartinė „Vilniaus tauro“ alaus darykla).

Žymūs šalies veikėjai, tokie kaip Mikalojus Konstantinas Čiurlionis bei Jonas Basanavičius, ketino ant Pamėnkalnio įkurti Tautos namus – visos Lietuvos kultūros centrą. Apie tai buvo paskelbta 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime. Šiuo tikslu buvo nupirktas sklypas ir surinkti pinigai, bet idėjos įgyvendinimui sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas. 2007 m. Tautos namų idėjos 100-osioms metinėms ant Pamėnkalnio atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.

1963 metais ant Pamėnkalnio buvo pastatyti Respublikiniai profsąjungų kultūros rūmai, kuriuose 1988 m. gruodžio 12 d. buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *