Socialinė psichologija

Eksperimentinio tyrimo planas

Spalvos stimuliuoja ir slegia, harmonizuoja ir balansuoja mūsų gyvenimą. Nors sunku tikėti, bet įrodyta, kad spalvos daro įtaką mūsų savijautai, pasaulėjautai ir net likimui. Jomis sugebame vizualiai padidinti buto ar namo erdvę. Kai mūsų drabužių spalvos dera prie supančios aplinkos, kambarių apipavidalinimo, jaučiamės gerai, jei ne – nemaloniai. Spalvos, veikdamos mūsų emocijas, drauge ir sveikatą, dažnai lemia ir mūsų poelgius. Kaip pavyzdį apie spalvų poveikį žmogaus psichikai galime paimti JAV karinio laivyno mokslinės tiriamosios bazės eksperimentą. Ši bazė po II pasaulinio karo gavo Pentagono užduotį nustatyti, kokia spalva tinkamiausia povandeninio laivo viduje avarinio streso metu. Nustatyta šviesiai oranžinė spalva – ji slopina agresyvumą, ramina. Šis atradimas šiuo metu labai dažnai taikomas JAV jaunų nusikaltėlių kalėjimuose. Nepriklausomai nuo jų agresyvumo lygio po dešimties minučių šviesiai oranžinėje patalpoje jaunieji nusikaltėliai nurimdavo, o dar po pusvalandžio pradėdavo snausti arba užmigdavo. Švelniai oranžinė spalva pasirodė veiksmingesnė už tramdomąją fizinę jėgą(http://www.asa.lt/cgi-bin/sna.cgi?grp=107)
Tyrimo tikslas. Šiuo tyrimu sieksime išsiaiškinti kiek efektyvi šviesiai oranžinė drabužių spalva žmonių grupėje esant stresinei situacijai.
Nepriklausomas kintamasis. Streso, psichologinės įtampos lygis. Bus matuojamas atsakymų į anketos klausimą po tyrimo balo vidurkiu.
Priklausomas kintamasis. Visų viršutinių drabužių spalva.
Tyrimo eiga. Abi grupes, eksperimentinę ir kontrolinę, sudaro po 10 atsitiktinai atrinktų 18 metų jaunuolių, po 5 merginas ir 5 vaikinus kiekvienoje. Abi grupes gauna prisegamas korteles su netikrais, išgalvotais vardais. Eksperimentas atliekamas ryškiai apšviestoje, baltos spalvos patalpoje, be jokių langų, baldų ar daiktų ar papildomų garsų, vidurdienio laiku. Trukmė 10 minučių. Pristatoma užduotis : per užduoties laiką reikia stebėti kitus dalyvius, kalbėtis negalima, nebent gestais; nuspręsti kurie trys iš dešimties žmonių , esančių kartu labiausiai antipatiški, nemalonūs būti kartu; pasakoma, kad po užduoties kiekvienas gaus anoniminę anketą, kur surašys savo atsakymus skalėje nuo 1 iki 7( kur 1 – truputi „užkliuvo“, o 7 – „negaliu pakęsti“), o dar vėliau, kiekvienas asmeniškai galės sužinoti, kiek neigiamų balų surinko.
Eksperimentinės grupės tiriamieji aprengiami šviesiai oranžiniais drabužiais nuo galvos iki kojų. Kontrolinės grupės tiriamieji parašomi apsirengti neutraliais ar margais drabužiais, itin nesipuošti.
Po eksperimento visi tiriamieji gauna korteles su klausimu „Įvertinkite įtampą grupėje skalėje nuo 1 iki 7, kur 1 reikštų – visi buvo labai ramūs, atsipalaidavę, o 7 – beveik karo padėtis “. Paaiškinama, jog vertinti, kitų žmonių neigiamų savybių nebereikės.

Hipotezės.
1. Kontrolinės grupės atsakymų balų vidurkis turėtų būti apie 4 – lengvas stresas.
2. Eksperimentinės grupės balų vidurkis apie 3, kas reikštų neutralia savijautą.
3. Oranžinė drabužių spalva gana žymiai raminamai įtakoja grupę žmonių, jų tarpusavio santykius.
Socialinė percepcija
1.Situacija. Nuošali auksinių papuošalų parduotuvė. Įeina tamsaus gymio mergina , vilkinti ilgu sijonu, apsigobusi gelėta skara, atrodo šiek tiek netvarkinga. Iš padilbų vis dirsčiodama į pardavėją, rusiškai ir su akcentu prašo pardavėjos parodyti vieną brangesnių papuošalų. Lauke lieka laukti taip pat tamsaus gymio vyras, besidairantis į šalis. Pardavėjai atrodo beveik akivaizdu, jog tai čigonė ir ruošiasi ją apvogti, o jos laukiantis vyras lauke dairosi, ar kas nesiartina.
2. Socialinės percepcijos objektas – „čigonė“ ; subjektas – pardavėja;
3. Vien tik žmogaus išvaizda gali nulemti tam tikro įspūdžio susiformavimą, priskyrimą tam tikrai kategorijai ar tam tikram asmenybės tipui. Vadinasi pardavėjai užteko pamatyti jog moteris nevalyva, tamsi, ilgu sijonu, skara ir priskyrė ją labiausiai tokį apibudinimą atitinkančiai kategorijai – „čigonė“. Žinoma, pardavėja yra girdėjusi ne vieną istoriją kaip čigonės vagiliauja, apgaudinėja, išvilioja pinigus ar auksinius papuošalus pačiais netikėčiausiais būdais. O tai, kad moteriškė paprašė parodyti brangų papuošalą, keistai žvalgėsi, o dar už durų jos laukė „bendrininkas“ taip pat atitiko „išankstinį situacijos scenarijų“ .
4. Atitinkamų išvadų teorija. Sprendimas apie asmenines charakteristikas priklauso nuo a)veiksmų pasirinkimo laisvės; b)elgesio atitikimo situacijai; c)trokštamų elgesio pasekmių skaičiaus. a) „Čigonės “ niekas nevertė ateiti į aukso dirbinių parduotuvę, kuri yra nuošalesnėje vietoje, prekių pasirinkimas taip pat buvo didelis, o ji išsirinko vieną iš brangiausių, kurių greičiausiai nepirktų, pardavėja elgėsi maloniai, todėl nebuvo jokio reikalo įtartinai žvilgčioti. b) pardavėjai iš nuogirdų buvo susidaręs įspūdis, jog panašiai gali elgtis vagis, o tuo labiau čigonas. c) trokštamos elgesio pasekmės , pasak pardavėjos, galėtų būti dvi: Moteriškės, o ypač tokios, yra visokių blizgučių mėgėjos ir džiaugiasi galėdamos apžiūrinėti, pasimatuoti papuošalus; „čigonė“ žinoma labiau už viską trokštų jį pagrobti, ir vėliau parduoti.
5. Fundamentali atribucijos klaida. Pardavėja, žinoma, galėjo itin tendencingai susidaryti nuomonę apie lankytoją. Kita vertus , juk „čigonė“ gali būti visai ne čigonė, o tik panašios išvaizdos, galbūt ji trumpam užbėgo į parduotuvę paganyti akis, kol jog vyras laukė draugo; arba jie abu po ilgos kelionės, netvarkingi ir vyrui tokiam buvo gėda eiti į prabangią parduotuvę, o žmona pro langą pamačiusi gražius dirbinius labai norėjo iš arčiau pasižiūrėti, nors įėjusi ir pati pasijuti nejaukiai. Ir dar daugybė situacijos variantų galėtų būti, tačiau pardavėjai tiesiog patikimiausia versija buvo“ potenciali vagilė“, o jos veiksmai dar ir patvirtino šią versiją.
6. Suvokėjo dispozicija: pardavėja jautė grėsmę, baimę ir atsakomybę už labai brangų dirbinį; pirmas įspūdis sudarė slogią nuotaiką ir visa skatino įtarinėjimus. Bruožų skirtumai beveik ir nebuvo skirtumai, jie puikiai derėjo vienas su kitu papildydami stereotipą: tamsus gymis, ilgas sijonas, nevalyva išvaizda, rusų kalba, susidomėjimas auksu, keistas žvilgsnis. Pardavėjos būsena buvo labai „palanki“ padaryti atitinkamas išvadas neieškant prieštaraujančių argumentų.
7.Kuomet žmogus susidaro nuomonę apie ką nors, net ir tuo atveju, kai ji yra suformuojama, neturint pakankamai informacijos, žmogus nėra linkęs keisti nuomonės, net jeigu ji prieštarauja akivaizdiems įrodymams. Pardavėja , net ir žinodama, jog parduotuvę stebi vaizdo kameros, ir čigonės paprastai neina vagiliauti i tokias prabangias parduotuves, ir kad , gal būt, tai tiesiog atvykėlė iš rytų kraštų, tik panaši į čigonę, nežadėjo išburti, ar šiaip nekalbėjo jokių keistenybių, kokias kalba čigonai ir kiti, prieštaraujančių požymių, norėjo matyti ir ieškojo ir, matyt, džiaugėsi radusi akivaizdžių savo versijos įrodymų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *