Socialinė politika

Įvadas

Socialinės Politikos Grupė nuo 1997 metų rengė kasmetinį Pranešimą apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Pranešimų rengimą ir leidybą finansavo Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje (JTVP). Leidinyje analizuojami visuomenėje vykstantys pokyčiai ir reformos, stengiamasi atskleisti įvairius žmogaus socialinės raidos aspektus bei suvokti žmonių socialinės raidos perspektyvas Lietuvoje. Pranešimų tikslas – supažindinti visuomenę su žmogaus socialinės raidos problemomis Lietuvoje, paskatinti vaisingas diskusijas dėl galimybių jas spręsti bei numatyti žmogaus socialinės raidos gaires ir perspektyvas. Kiekviename Pranešime, siekiant visapusiškai įvertinti žmogaus socialinės raidos situaciją Lietuvoje, nagrinėjamos skirtingos temos – sveikata ir jos apsauga, užimtumas, išsilavinimas, socialinė apsauga, gyvenimo lygis bei kitos. Pranešime aptariama, kokias pasirinkimo galimybes turi Lietuvos žmonės kaip piliečiai ir kaip vartotojai. Taip pat analizuojama tarpusavyje susijusių socialinių-ekonominių transformacijų įtaka pagrindinėms žmogaus pasirinkimo galimybėms demografijos, sveikatos, užimtumo, išsimokslinimo bei socialinių santykių sferose. „Per gana trumpą laiką Lietuvoje sukurta demokratinė visuomenė, ekonomika pradeda atsigauti. Kita vertus, ekonominis nestabilumas ir nelygios galimybės suteikė daug sunkumų, ir daugeliui žmonių pasirinkimo galimybės ne padidėjo, o tik pakito” (14 psl.). „Todėl reikalinga nuolat ieškoti politinių sprendimų, kurie susietų ekonomikos plėtrą su socialiniais poreikiais”.

SPG misija
SPG nori atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į esmines socialinės raidos problemas, padėti surasti jų sprendimo būdus, daryti įtaką viešosios politikos efektyvumui, kurios galutinis tikslas – žmogus, jo gyvenimo kokybė bei pasirinkimo galimybių didinimas atviroje žinių visuomenėje. SPG tiria įvairius žmogaus socialinės raidos aspektus: socialinę atskirtį, benamystę, lygias galimybes darbo rinkoje ir informacinėje visuomenėje, mokymosi visą gyvenimą, socialinės partnerystės ir bendruomenės stiprinimo galimybes bei probleminių regionų atgimimą.
Pagrindinės SPG veiklos kryptys:
Socialinių projektų rengimas ir vykdymas.
Metodologinių konsultacijų teikimas ir mokymų organizavimas.
Sociologinių tyrimų metodologijų rengimas, jų įgyvendinimas bei rezultatų analizė.
Socialinės-ekonominės situacijos ekspertinis vertinimas.
Visuomenės informavimas apie žmogaus socialinės raidos tendencijas šalyje ir pasaulyje.
Publikacijų rengimas ir platinimas.
Apie žmogaus socialinę raidą plačiai analizuojami identiteto daugelyje bendruomenių ir šalių klausimai bei nagrinėjama daug skirtingų politikos požiūrių į daugiakultūres šalis ir bendruomenes, – pradedant dvikalbio ir pritariamojo mokymo planais ir baigiant naujoviškomis proporcingojo atstovavimo sistemomis bei federalizmu. Pranešimo autoriai teigia, kad visi žmonės turi teisę išsaugoti etninį, kalbinį ir religinį identitetą. Jie taip pat tvirtina, kad priimti tokias politikos kryptis, kuriomis būtų saugomas ir pripažįstamas šis identitetas, – vienintelis darnus požiūris į skirtingų visuomenių raidą. Autorių teigimu, ekonominė globalizacija nebus sėkminga, jei nebus gerbiamos ir saugomos kultūros laisvės. Būtina kovoti su ksenofobišku pasipriešinimu kultūrinei įvairovei ir įveikti jį. Kad pasiektų Tūkstantmečio plėtros tikslų ir kiek galima labiau sumažintų skurdą, pasaulis turi visų pirma sėkmingai įgyvendinti svarbų uždavinį – sukurti integruotą ir daugiakultūrę visuomenę. Jungtinių Tautų vystymo programa yra pasaulinis JT vystymo tinklas, skatinantis pokyčius ir teikiantis šalims žinių, patirties, lėšų ir padedantis žmonėms kurti geresnį gyvenimą. JTVP veikia 166 pasaulio valstybėse ir padeda kiekvienai iš jų rasti savo sprendimus tobulinant šalies ir pasaulio raidą. Kurdamos ir plėtodamos savo gebėjimus, šalys remiasi JTVP darbuotojų ir gausybės mūsų partnerių teikiama pagalba. Su kitų tautų pagalba, Lietuvos vyriausybė yra parengusi daug projektų, viena iš jų aš ir norėčiau pateikti.

LR Vyriausybės tikslai, uždaviniai ir jų vykdymas
Informacinių technologijų panaudojimo galimybės viešojo administravimo sektoriaus darbui modernizuoti yra daugialypės. Viešojo administravimo sektorius visame pasaulyje yra kritikos taikinys. Priežastis visur ta pati mokesčių mokėtojai reikalauja geresnės, pigesnės vykdomosios valdžios. Lietuvoje šis piliečių noras yra dar ryškesnis, kadangi iš Sovietų Sąjungos paveldėta biurokratija ir darbo stilius dar labai gajus. Geresnę aptarnavimo kokybę ir kultūrą žmonės jau mato visur – bankuose, draudimo kompanijose, net prekybos centruose. Tačiau tai vis dar nepasiekiama valstybės institucijoms. Žmonės klausia – kodėl biurokratas negali išspręsti mano problemos? Kodėl turiu kreiptis dar į kitą instituciją? Kodėl turiu tiek daug kartų skambinti?
Dideles abejones žmonėms kelia valstybės institucijų darbo našumas. Labai nedidelis nuošimtis žmonių pasitiki valstybės institucijomis, taigi ir jų lėšų panaudojimo efektyvumu. Neaiškios, perkrautos, pilnos nesuprantamų skaičių darbo ataskaitos nepadeda kelti valstybės institucijų patikimumo piliečių akyse. Siekdama spręsti šias problemas, Vyriausybėje įsteigta “Saulėlydžio” komisija, kuri numatė valstybės valdymo reformos vykdymo gaires, nustatė kai kuriuos viešojo administravimo kanonus. Todėl e-Vyriausybės ašimi galėtų būti verslo valdymo modelio pritaikymas valstybės valdymui – informacinių technologijų panaudojimas efektyvesniam informacijos valdymui ir geresnių santykių su vartotojais, partneriais ir tiekėjais kūrimas. Šitaip pertvarkant valstybės valdymą, keistųsi sprendimų inicijavimas, jų vykdymas ir, svarbiausia, piliečių bendravimas su vyriausybe. Verslo modelių pritaikymas valstybės valdymui atveria naujas didžiules galimybes piliečių bendradarbiavimui su valdžios institucijomis, skaidresniam valdymui, tinkamam atsiskaitymui. Jis sudaro piliečiui visiškai naujas galimybes bendrauti ir dirbti su valdžios institucijomis sau patogiu laiku, bet kurioje vietoje ir įvairiais būdais. Įgyvendinant šią koncepciją, bus skatinama ir elektroninio verslo plėtra, visuomenės kompiuterizacija ir interneto naudojimas. E-verslo propaguotojai nurodo pirkėjų internete trūkumą ir jų menką aktyvumą kaip pagrindines priežastis, neskatinančias e- verslo plėtros. Dabar dažnas vartotojas mano, kad jam namuose nereikalingas kompiuteris ir nėra tikslo jį naudoti, kadangi nėra paslaugų ir prekių, kurias būtų galima įsigyti per internetą, pasirinkimo. Vis dar trūksta lietuviškos informacijos – netgi tos įmonės, kurios turi interneto svetaines, neatnaujina esamos informacijos, todėl ši tampa bevertė.
Taip susidaro uždaras ratas – per mažas skaičius vartotojų neskatina e-verslo, o menka e- verslo paslaugų pasiūla neskatina vartotojų gausėjimo.
Įgyvendinant e-Vyriausybės projektus, bus sukuriamos paslaugos per internetą, kurios leis patogiau bendrauti su valdžios institucijomis. Be abejo, greitai atsiras gana daug vartotojų, norinčių gauti Vyriausybės paslaugų patogesniais elektroniniais kanalais – internetu. Taigi atsiras interneto paslaugų vartotojų, matančių tokio paslaugų pateikimo privalumus. Kartu jie išmoks naudotis šiomis paslaugomis. Logiška, kad žmonės, naudojantys internetą ir gaunantys Vyriausybės paslaugas internetu, greitai pareikalaus tokio paslaugų teikimo ir iš verslo. O tai reiškia vartotojų skaičiaus ir internetu teikiamų paslaugų paklausos didėjimą. Vartotojų ir paklausos didėjimas pareikalaus iš verslo kurti e-verslo sprendimus, didinti pasiūlą. Tai paskatins žmones, neturinčius kompiuterių, juos įsigyti ir imti naudotis e-verslo paslaugomis. Taigi e-Vyriausybės projektų įgyvendinimas išjudins kitą “užburtą ratą”, kuris nesustodamai didins internetu teikiamų paslaugų paklausą ir pasiūlą.
Vyriausybė turi dabar tikslą Įdiegti efektyvias priemones, įgalinančias valstybės valdymą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Išanalizuoti ir pertvarkyti sprendimų priėmimo modelius taip, kad valstybės valdymas atitiktų šiuolaikines vadybos žinias. Padidinti valstybės institucijų paslaugų teikimo greitį ir pagerinti kokybę, pritaikant informacines technologijas informacijos apdorojimui ir valdymui, bei paslaugų teikimui elektroniniais kanalais. Pasiekti, kad iki 2005 metų visos Vyriausybės paslaugos, kurias galima tiekti internetu, būtų tiekiamos internetu. Sukurti efektyvią organizacinę struktūrą, kuri įgyvendintų e-Vyriausybės koncepciją. Iki 2005 metų palaipsniui visos paslaugos, kurias teikia Vyriausybė, turi būti perkeltos į internetą (išskyrus paslaugas, kurios negali būti teikiamos nuotoliniu būdu, pvz.: paslaugos, kurias teikiant privalomas valdžios atstovo fizinis dalyvavimas). Prioritetas bus teikiamas paslaugų juridiniams asmenims perkėlimui į internetą.
Kuriant naujus paslaugų teikimo būdus, turi būti paliekami iki tol visuotinai naudoti paslaugų teikimo būdai. Kartu turi būti užtikrinta, kad, didėjant paslaugas internetu gaunančiųjų skaičiui, būtų mažinami ištekliai klientų aptarnavimo įprastiems būdams išlaikyti.
Neelektroninių paslaugų teikimo būdų galutinai galima atsisakyti tik užtikrinus, kad visi esami ar potencialūs paslaugos vartotojai turi galimybes ir moka (ar kitaip gali) pasinaudoti naujais paslaugų teikimo būdais. Vieša informacija privalo būti laisvai prieinama elektroniniu būdu. Siekiant, kad internetas taptų svarbiu ir patikimu informacijos šaltiniu, būtina užtikrinti, kad visa vieša informacija būtų prieinama internete. Ji turi būti logiškai išdėstyta, turi būti įdiegtos informacijos paieškos priemonės, sukurtas paieškos pradžios langas (pagal “vieno langelio principą”).
Informacijos parengimo ir pateikimo vartotojams sistema bus aprašyta “Vyriausybės vartų” koncepcijoje ir įgyvendinama prioritetiškai. Institucijų užklausimas elektroniniu paštu turi įgauti tokią pačią galią kaip ir paprastu paštu – šie užklausimai turi būti apdorojami tokiomis pačiomis procedūromis. Į užklausimą gali būti nereaguojama tik esant neteisingam atgaliniam e-pašto adresui arba akivaizdžiai “šiukšliniam” laiško turiniui. Informacinių technologijų įdiegimas neišvengiamai keis teisinę aplinką. Turės būti parengti e-Vyriausybės veikimą įgalinantys įstatymai, pakeisti kai kurie jau galiojantys įstatymai, sukurti įstatymus lydimieji aktai (pvz.: jau minėti teisės aktai dėl viešos informacijos pateikimo internete ir elektroninio pašto teisėtumo pripažinimo; pakeisti viešųjų pirkimų įstatymai). Kuriant naujas Vyriausybės paslaugas, turi būti numatytas ir jų teikimas elektroniniais kanalais. Vyriausybės teikiami teisės aktai nesudarys kliūčių transakcijoms elektroninėje erdvėje (pvz., nebus reikalaujama fizinio parašo, kitų apribojimų).
Kad įgyvendintų šį uždavinį vyriausybė mano, kad naujoji E-Vyriausybės projektų įgyvendinimas turėtų labai pakeisti dabartinį valstybės institucijų gyvenimą. Kitų šalių patirtis rodo, kad tokie pasikeitimai negali vykti be tam tikros politinės valios ir šiuos pasikeitimus koordinuojančių struktūrų. Šiems projektams koordinuoti turi būti sukurta institucija, kuri turėtų kompetencijos ir pakankamai politinės paramos, kad apjungtų esančius ir sutelktų naujus išteklius nustatytiems tikslams siekti. E-Vyriausybės projektas yra tarpžinybinis, susijęs su visoms valstybės institucijoms, todėl negali būti efektyviai vykdomas vienos ministerijos. Toliau išdėstyti artimiausi veiksmai, kurių būtina imtis realizuojant e-Vyriausybės koncepciją. Taip pat apibūdinama e-Vyriausybės projektų koordinavimo struktūra. Kad tam pasiruošti Kuo greičiau Vyriausybėje turi būti išanalizuota, pakoreguota ir patvirtinta e-Vyriausybės koncepcija. Su koncepcija turi būti supažindinta visuomenė. Paskirtas e-Vyriausybės projektų Koordinatorius. Koordinatorius nedelsiant turi imtis numatytų funkcijų vykdymo. Koordinatorius turi organizuoti valstybės institucijų vadovų konferenciją, e-Vyriausybės projektų kūrimo ir įgyvendinimo klausimais.
Iki 2001 m. balandžio 1d. Koordinatorius turi pristatyti Strateginiam komitetui e-Vyriausybės plėtros programą, kuri turės būti įgyvendinama aukščiausiu valstybiniu lygiu. Kas šešis mėnesius Koordinatorius turės pristatyti ir atsakyti Strateginiam komitetui ir visuomenei už e Vyriausybės projektų rengimo ir įgyvendinimo rezultatus.
Savivaldybės ir kitos nevyriausybinės organizacijos bus atsakingos už savo paslaugų tiekimą internetu piliečiams ir verslui. Vyriausybė negali versti ar kitaip įtakoti ne Vyriausybės institucijų perkelti savo paslaugų teikimą į internetą, kaip tik savo geru pavyzdžiu. Koordinatorius rodys iniciatyvą, kviesdamas nevyriausybinės organizacijas kurti e-Vyriausybės projektus, kaip ir Vyriausybės institucijoms teiks visą įmanomą pagalbą, vykdant tokius projektus. Mažėjančios interneto ir kompiuterinės technikos kainos sparčiai keičia daugelio žmonių gyvenimus. Kuriamos naujos paslaugos, esančios paslaugos pradedamos teikti naujais būdais. Teisingai pritaikius informacines technologijas galima:
sukurti geresnį priėjimą prie informacijos ir paslaugų;
paslaugas teikti įvairiais kanalais;
paslaugas suskirstyti pagal rinkos dalies poreikius, geriau tenkinti tikslinių grupių poreikius;
efektyviau reaguoti į klientų pranešimus apie paslaugų kokybę ir turinį;
paslaugas grupuoti pagal gyvenimo tarpsnius ar bendrus įvykius;
įtraukti vartotojus į paslaugų pertvarkymą ir tobulinimą.
Informacinių technologijų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti Vyriausybės paslaugas elektroniniais kanalais atveria plačius geresnio klientų aptarnavimo horizontus. Atkrinta būtinybė stovėti eilėse, apskritai atvykti į valstybės instituciją. Atkrinta būtinybė derintis prie valstybės institucijų darbo laiko – paslaugos bus teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę iš bet kur, bet kuriuo paros metu. Piliečiai galės gauti valstybės institucijų paslaugas jiems patogiu laiku ir jiems patogioje vietoje – internetas suteikia tokias paslaugų teikimo galimybes.
E-Vyriausybės planų įgyvendinimas sukurs naujų galimybių efektyvinti verslo bendravimą su Vyriausybe. Bus siekiama, kad su valdžios institucijomis kuo daugiau būtų bendraujama internetu – taigi verslininkui patogiu laiku, nelaukiant eilėse. Tačiau tokie pakeitimai sukurs verslui naujų išbandymų. Informacinės technologijos labai, kartais net iš esmės, keičia verslo aplinką – darbo organizavimo principus, grupės darbo supratimą, būdus, kaip galima pasiekti vartotoją ir kaip įsigyti prekes. Dauguma atvejų keičia ir “gamybos” sąvokos naudojimą.
E-Vyriausybės įgyvendinimas padidins paslaugų, teikiamų internete, poreikį Lietuvoje. Vartotojai įvertins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš Lietuvos verslo naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų. Europoje ir ypač JAV, verslas jau buvo susidūręs su tokiais poreikių pokyčiais ir daugiau ar mažiau prie jų adaptavosi. Lietuviškam verslui šis išbandymas gali būti labai sunkus, tačiau šio persiorientavimo rezultatai leis paprasčiau ir efektyviau dalyvauti pasaulinėse prekių ir paslaugų rinkose.
Viešajam administravimui e-Vyriausybė yra ir visada liks priemonė įgyvendinti valstybės valdymo reformą. Jos ideologiniai pamatai – orientacija į klientą ir verslo modelių pritaikymas valstybės institucijų darbe – padedant informacinėms technologijoms gali būti efektyviai įdiegtos. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai – tai tik keletas tiesiogiai su valdymu susijusios naudos aspektų. Viešojo administravimo srityje e-Vyriausybės projektų įgyvendinimas atneš didelių struktūrinių pakitimų. Keisis valdymo struktūra, iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama kitokios kokybės ir darbo produktyvumo. Diegiant projektus, bus siekiama, kad darbuotojų mokos fondai nedidėtų, o būtų perskirstomi. Projektų įgyvendinimas bus didžiulis išbandymas viešojo administravimo sektoriui. Bus aštriai susiduriama su sprendimų priėmimo modelių pakitimų, įgūdžių trūkumo, netinkamos informacijos ir komunikacijos infrastruktūros problemomis. Valstybės institucijos turės glaudžiai dirbti su privačiu sektoriumi, kurdamos verslo modelius, infrastruktūrą ir tiekdamos paslaugas galutiniams vartotojams. Be abejo, šių tikslų siekimas pareikalaus žymių valstybės lėšų investicijų. Projektų finansavimui turės būti taikomi ir alternatyvūs finansavimo modeliai, ypač stengiantis pritraukti verslą dirbti su valstybiniu sektoriumi.
Viešojo administravimo sektoriui prireiks daug pastangų prisitaikyti prie šių pakitimų, tačiau numatomi rezultatai su kaupu atpirks investuotas pastangas ir lėšas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *