Mūsų lietuvių kalbos sakiniuose yra daug sintaksės dalių, o tai yra gramatikos dalis, kuri nagrinėja sakinių sandarą. Sintaksė – sakinių mokslas.
Žodžių junginį arba atskirą žodį, kuris reiškia baigtinę mintį vadiname sakiniu.
Savarankiškieji žodžiai, kuriais sakinyje atsakome į kurį nors klausimą, yra sakinio dalys.
Sakinio dalys yra pagrindinės ir antrininkės. Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Antrininkės sakinio dalys: pažyminys, papildinys ir aplinkybės.
Veiksnys yra pagrindinė sakinio dalis, reiškianti sakinio veikėją ir atsakanti į klausimą kas? Veiksnys dažniausiai reiškiamas:
• daiktavardžio vardininku (Daina nuplaukė laukais),
• įvardžio vardininku (Prie stalo visi nutilo),
• būdvardžio vardininku (Iš sena gimsta nauja),
• dalyvio vardininku (Sėdintieji aplink stalą nusijuokė),
• skaitvardžio vardininku (Milijonas yra tūkstantis tūkstančių),
• veiksmažodžio bendratimi (Klysti yra lengva, o atleisti sunku).
Yra ir žodžių junginių, kurie pagal reikšmę eina sakinio veiksniu (Bibliotekoje yra daug knygų).
Tarinys yra pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimus ką veiksnys veikia, kas jis yra, kas vyksta, darosi, kas pasakyta apie veiksnį… Tarinys apibūdina tik vieną sakinio dalį – veiksnį. Tariniai yra
• grynieji,
• suvestiniai,
• sudurtiniai.
Grynasis tarinys yra išreikštas asmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis. Grynasis tarinys atsako į klausimus ką veiksnys veikia, veikė, veikdavo, veiks; kas su juo atsitinka? grynąjį tarinį dažniausiai reiškiame tiesioginės nuosakos vientisiniais laikais, vientisinėmis liepiamosios arba tariamosios nuosakos formomis, veiksmažodžio bendratimi, dalyviu. Kartais grynasis tarinys reiškimas ir ištiktuku, frazeologizmu.
Pvz.: Kalnuose tekėjo aušra. Sustaugė vilkas. Dažnai čia ateidavau. O meile, ar sugrįši? Jau sninga. Neik vienas per gatvę! Pasigailėtum tu manęs, vaikeli! Aš – bėgti, jis – vytis. Bėgęs zuikis mišku ir sutikęs lapę. Aš bumbt, jis šmurkšt. Jis laužo galvą ir neranda išeities.
Suvestinis tarinys išreikštas veiksmažodžio asmenuojamąja forma su bendratimi.
Pvz.: Nuo kalno buvo matyti ežeras. Tomui ėmė plakti širdis. Visi ėmė mokytis to stebuklingo amato.
Sudurtinis tarinys išreikštas asmenuojamąja veiksmažodžio forma su linksniuojamuoju žodžiu. Sudurtiniai tariniai atsako į klausimus koks yra veiksnys, kas yra veiksnys?
Sudurtinio tarinio asmenuojamoji veiksmažodžio forma vadinama tarinio jungtimi, o linksniuojamasis žodis – vardine dalimi.
Sudurtinio tarinio jungtis reiškiama veiksmažodžio būti formomis: esu, yra, buvo, būdavo, bus, būk, būtų… Sudurtinio tarinio jungtimi gali eiti ir kiti veiksmažodžiai ir jų formos (pvz.: atrodyti, vadintis, eiti, keliauti, stovėti… Ši upė vadinasi Jūra. Audronė ėjo rimta ir susikaupusi.)
Tarinio vardinė dalis gali būti reiškiama:
• daiktavardžio vardininku (Juoda duona – ne badas),
• būdvardžio vardininku arba bevarde gimine (Mokykla yra nauja ir graži. Klausytis buvo įdomu),
• skaitvardžio vardininku (Tu eik pirmas),
• įvardžio vardininku (Pavasaris buvo kitoks),
• dalyvio vardininku (Jis sakosi daug žinąs).
Brūkšnys tarp veiksnio ir tarinio
Sudurtinio tarinio jungtis sakinyje kartais nepasakoma, praleidžiama. Vietoj praleistos jungties kartais dedamas brūkšnys.
1. Brūkšnys dedamas tada, kai jungtis praleista, o tarinio vardinė dalis išreikšta:
• daiktavardžio vardininku (Juoda duona – ne badas),
• kiekinio skaitvardžio vardininku (Du ir du – keturi),
• veiksmažodžio bendratimi (Save griti – save nuvertinti).
2. Kai prieš vardinę tarinio dalį yra žodeliai tai, štai, brūkšnys dedamas prieš tuos žodelius. Pvz.: Klaipėda – tai uostamiestis.
Neskiriame:
Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis neišreikšta vardininko linksniu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.Pvz.: Mano senelė _ jautrios širdies.
Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardinė dalis išreikšta būdvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, įvardžiu arba dalyviu, tai brūkšnio praleistos jungties vietoje nerašome.1. Šis ąžuolas _ labai senas. 2. Jo pavardė sąraše _ penkta. 3. Jam darbas _ viskas. 4. Šį kartą koncertas _ nemokamas.
Jeigu tarinio vardinė dalis jungiama su veiksniu žodeliais kaip, lyg, tartum, tai vietoje praleistos jungties paprastai brūkšnio nerašome. Pvz.: 1. Mūsų raumenys _ lyg plienas. 2. Saulė šiandien _ kaip ugnis.
Mišrusis tarinys turi ir suvestinio, ir sudurtinio tarinio ypatybių. Asmenuojamoji veiksmažodžio forma su bendratimi primena suvestinį tarinį, o bendratis su greta esančia tarinio vardine dalimi – sudurtinį tarinį. Pvz.: Tu turi būti mandagesnis. Mes ruošiamės tapti skautais.