Ritmas ir ritmavimas

Eirimas Velička
RITMAS IR RITMAVIMAS (II)
Pirmajame ritmikai skirtame straipsnyje (Žvirblių takas. 2002. Nr. 4) aptarėme ritmo apraiškas žmogaus kūryboje ir gamtoje, analizavome ritmikos tipų įvairovę, muzikinio ritmo sąsajas su kalbos ritmu, judesiu bei kūno motorika, nagrinėjome, kokį vaidmenį ritmas vaidina žymiausiose muzikinio ugdymo sistemose (E. Jaques-Dalcroze, C. Orff, Z. Kodaly). Mokytojams pasiūlėme nuoseklią ir sąryšingą ritmo mokymo metodiką, kuri ritmo mokymą grindžia lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo ypatumais, taip pat išdėstėme, kokia seka I klasėje galėtų būti pateikiamas ugdymo turinys: 1) skiemenų skaičiaus žodyje nustatymas; 2) ilgų ir trumpų garsų kaitos pojūčio lavinimas; 3) kirčio vietos nustatymas; 4) metrinės ritmikos pradmenys; 5) pauzės mokymasis.
Ritmas – vienas svarbiausių muzikinės kalbos elementų. Ritmo suvokimas didžiąja dalimi nulemia pačios muzikos supratimą. Tačiau įvairių pratybų ir pratimų keliu išugdytas ritminis žodynas ir įgyta ritmo patirtis liks bevertė, jei jos nepritaikysime praktiškai – klausydamiesi muzikos ir muzikuodami. Todėl antrajame straipsnyje nagrinėsime, kaip ritmo pratybas pritaikyti klausant muzikos, kaip sukurti ritmo pritarimus dainoms. Straipsnio pabaigoje trumpai aptarsime II–IV klasių ritminio ugdymo turinį – aštuntinių pauzių, pusinės ir sveikosios natos bei šešioliktinių natų grupių mokymo metodiką.
Ritmavimas skambant muzikos įrašams. Tam tikras kompozitoriaus nustatytas metras – neatskiriamas Europos klasikinės muzikos kūrinių bruožas; nesuvokdami klausomos muzikos metro, ko gero, nesuvoktume ir pačios muzikos. Siūlytume metodą, kuris padėtų vaikams pajusti klausomos muzikos metrą. Parinkime keletą skirtingo metro muzikos įrašų (pvz., dviejų ketvirtinių, trijų ketvirtinių ir keturių ketvirtinių). Sugalvokime keletą ritmo pratimų, kuriuos vaikai galėtų atlikti judesiais, be muzikos instrumentų. Iš pradžių tegu būna tik du skirtingi judesiai, vėliau judesių gali būti ir daugiau:

Šiuos tris pratimus iš pradžių išmokime atlikti be muzikos. Sekime, kad vaikai ritmuotų kartu ir išlaikytų mokytojo pasiūlytą tempą. Kai vaikai įgus šiuos pratimus atlikti ritmiškai, be mokytojo pagalbos, pabandykime atlikti skambant muzikai. Paklauskime vaikų, kuris iš trijų pratimų geriausiai tinka šiuo metu skambančiai muzikai, ir duokime pasiklausyti vieno iš pasirinktų įrašų. Svarbu, kad vaikai:
• ritmuotų tokiu pačiu, kaip ir kūrinio, tempu;
• pajustų stipriąją takto dalį;
• pagautų skambančio kūrinio metrą.
Mokytojas gali naudoti šiuos ar kitus savo nuožiūra pasirinktus kūrinius:
2/4 metras – W. A. Mozart, Rondo iš serenados D-dur („Haffner“ Serenade);
3/4 metras – W. A. Mozart, Menuetas iš tos pačios serenados;
4/4 metras – M. A. Charpentier, Preliudas iš „Te Deum“.
Kai kuriuose kūriniuose gali pasitaikyti generalinių pauzių (kai, vykdydamas kompozitoriaus nurodymą, tyli visas orkestras) arba subtilių tempo bei dinamikos pokyčių. Jei vaikai išgirs tylą ir po pauzės vėl suras stipriąją takto dalį, jei jie jautriai reaguos į nežymius tempo pokyčius, jei judesiu palydės skambančio kūrinio dinamikos niuansus, – mūsų tikslas bus pasiektas.
Ar gali vaikai suvokti mišriuosius metrus? O jei ir gali, nuo kurios klasės? Praktika rodo, kad mišriuosius metrus palyginti lengvai suvokia net ir pirmokai, jeigu metrai pateikiami nuosekliai ir metodiškai.
Išmokime tris skirtingus 5/4 metro pratimus. Ritmuodami pratimus, atlikime nurodytus judesius ir skanduokime atitinkamas skanduotes (jų tekstai pateikiami po natomis):

(pl – ploti delnais; kel – pliaukštelėti per kelius; kr – kairiąja ranka per kairįjį kelį; dr – dešiniąja ranka per dešinįjį kelį).

Klausymui pasirinkime vidutinio tempo 4/5 metro kūrinį (siūlytume A. L. Weberio dainą „Everything’s all right“ iš roko operos „Jesus Christ Superstar“). Skambant muzikai, vieną pratimą kartkartėmis pakeiskime kitu, ypač kai akivaizdžiai pasikeičia muzikos charakteris, dinamika, instrumentuotė. Taip vaikai atkreips dėmesį ir į kūrinio formą.
Pritarimas dainoms. Akompanavimas ir dirigavimas. Dainuodami skirtingo metro dainas, vaikai gali patys sau pritarti įvairiais judesiais:

(sp – spragtelėti pirštais; pl – ploti delnais; kel – pliaukštelėti per kelius; tr – treptelėti koja).
Daineles parinkti mokytojas gali savo nuožiūra. Pirmųjų dviejų pratimų judesiai labai primena 2/4 ir 3/4 metro dirigavimo schemas, todėl minėtų pratimų judesius atlikdami ore, t. y. be garso, vaikai palyginti lengvai išmoksta diriguoti. Beje, paskutinį 4/4 metro pratimą galima atlikti ir atvirkščiai:

Judesiais akompanuoti galima ir mišraus metro dainoms. IV klasės vadovėlyje pateikta 5/8 metro daina „Gaspadinė“ (p. 82). Jai galima pritarti net trim skirtingais būdais (po natomis pateikiame ir atitinkamas skanduotes):

Metrinio ritmo atžvilgiu viena sudėtingesnių yra III klasės vadovėlyje (p. 85) pateikta sūpuoklinė daina „Supkit meskit“ (11/8 metro!). Šiai dainai galima pritaikyti atitinkamus judesius ir skanduotes:

Mokytojams siūlytume naudoti ne tik čia pateiktus pratimus, bet taip pat ir patiems susigalvoti. Mokiniai taip pat galėtų pabandyti sukurti ritmo pratimų bei pritarimų dainoms.
Aštuntinės pauzės. Aštuntinės pauzės vaikai gali pradėti mokytis jau II klasėje. Pauzę jie geriau suvoks, jeigu ją pateiksime kaip aštuntinės natos pakaitalą. Ritmuokime šią dviejų taktų trukmės ritmo formulę:

1. Skaitykime ją iš natų balsiai skanduodami (aštuntinės natos – skiemenys ti, ketvirtinės – tam).
2. Skaitydami ją, atlikime sutartus judesius (aštuntinės natos – ploti delnais, ketvirtinės – pliaukštelėti per kelius).

3. Pirmąjį formulės taktą pakeiskime bet kuriuo iš apačioje nurodytų jo variantų:

Skaitydami aštuntinę pauzę, tarkime ct (ne cit, o būtent ct!). Aštuntinę pauzę palydėkime „tylos judesiu“ – pirštų galiukais muškime į orą. Skanduodami nurodytus skiemenis ir atlikdami atitinkamus judesius, perskaitykime šias ritmo formules:

Kai kurios metodikos siūlo aštuntinę pauzę interpretuoti kaip ketvirtinės natos sutrumpinimą:

Mūsų manymu, toks paaiškinimas pradinukams nėra pakankamai akivaizdus ir suprantamas. Priimtinesnė būtų priešinga nuomonė: pauzė geriausiai girdima kaip tik stipriojoje (arba iš dalies stipriojoje) takto dalyje, kai tyla suskamba menamo akcento vietoje.
Mokydamiesi pauzių, venkime ritmo darinių, kuriuose būtų dviejų rūšių pauzės – ir ketvirtinės, ir aštuntinės: vaikai tylos trukmę jaučia nepalyginti blogiau negu garso, todėl ritmuodami tokius darinius greitai susipainioja.
Pusinė ir sveikoji natos. Pusinių ir sveikųjų natų sistemingai mokomasi III klasėje, nors epizodiškai vaikai su jomis (ypač pusine) susiduria gerokai anksčiau. Pusinė nata prilygsta dviems ketvirtinėms ir trunka du judesius (pvz., du žingsnius), o sveikoji – keturioms ketvirtinėms ir trunka keturis judesius. Skaitydami pusinę natą, skanduokime ta-jam (tokiu pat tempu ir ritmu, kokiu skanduotume dvi lygias ketvirtines: tam tam). Skaitydami sveikąją, atitinkamai – ta-ja-ja-jam. Ritmuodami pusinę natą, susilenkime per juosmenį ir išsitieskime (du judesiai). Ritmuodami sveikąją – keturiais žingsneliais apsisukime aplink save.

Perskaitykime šiuos ritmo pratimus skanduodami nurodytus skiemenis ir atlikdami atitinkamus judesius.

Šešioliktinės natos. Šešioliktinių natų mokomasi IV klasėje. Šešioliktinė nata yra pernelyg trumpa, kad vaikai atsietai suvoktų jos trukmę, todėl mokomasi ne pavienių šešioliktinių natų, bet jų grupių.
Parankiausia mokytis lyginant. Pavyzdžiui, keturių aštuntinių grupėje vieną kurią nors aštuntinę natą (ti) pakeiskime šešioliktinių pora (tiri), pvz.:

Perskaitykime su vaikais pratimus skanduodami atitinkamus skiemenis; pagrokime šiuos pratimus dviem lazdelėmis (per kelius, per suolo kraštą, į apversto plastmasinio kibiro dugną ir kt.).

Pasiūlykime vaikams patarlėms pritaikyti ritmą ir sudėlioti jį iš atitinkamų kortelių (būtina turėti bent po dvi kiekvienos rūšies korteles) arba užrašyti natomis:
1) ritmiškai perskaitykime patarlės tekstą;
2) patarlės ritmą pagrokime lazdelėmis;
3) patarlės ritmą skanduokime atitinkamais skiemenimis;
4) patarlės ritmą sudėliokime iš kortelių.
Pamėginkime pritaikyti ritmą šioms patarlėms:
• Akys baisininkės, rankos darbininkės.
• Akys pamatys, rankos padarys.
• Akyse – šilkas, už akių – vilkas.
• Akyse – sakalas, už akių – vanagas.
• Akyse – karvelėlis, už akių – vanagėlis.

Kūrybingas pedagogas minėtus metodus taikys išradingai ir, be abejo, sukurs naujų. Išradingos, kūrybiškos ritmavimo pratybos ne tik lavins moksleivių ritmo pojūtį, turtins jų muzikinį žodyną, bet ir padės greičiau pramokti natų rašto, o turtingesnė ir gilesnė muzikinė patirtis atvers kelius į įvairių kultūrų ir skirtingų stilių muziką.

Į ankstesnį puslapį sugrįžtumėt paspaudę naršyklės mygtuką BACK

Pirmajame ritmikai skirtame straipsnyje (Žvirblių takas. 2002. Nr. 4) aptarėme ritmo apraiškas žmogaus kūryboje ir gamtoje, analizavome ritmikos tipų įvairovę, muzikinio ritmo sąsajas su kalbos ritmu, judesiu bei kūno motorika, nagrinėjome, kokį vaidmenį ritmas vaidina žymiausiose muzikinio ugdymo sistemose (E. Jaques-Dalcroze, C. Orff, Z. Kodaly). Mokytojams pasiūlėme nuoseklią ir sąryšingą ritmo mokymo metodiką, kuri ritmo mokymą grindžia lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo ypatumais, taip pat išdėstėme, kokia seka I klasėje galėtų būti pateikiamas ugdymo turinys: 1) skiemenų skaičiaus žodyje nustatymas; 2) ilgų ir trumpų garsų kaitos pojūčio lavinimas; 3) kirčio vietos nustatymas; 4) metrinės ritmikos pradmenys; 5) pauzės mokymasis.
Ritmas – vienas svarbiausių muzikinės kalbos elementų. Ritmo suvokimas didžiąja dalimi nulemia pačios muzikos supratimą. Tačiau įvairių pratybų ir pratimų keliu išugdytas ritminis žodynas ir įgyta ritmo patirtis liks bevertė, jei jos nepritaikysime praktiškai – klausydamiesi muzikos ir muzikuodami. Todėl antrajame straipsnyje nagrinėsime, kaip ritmo pratybas pritaikyti klausant muzikos, kaip sukurti ritmo pritarimus dainoms. Straipsnio pabaigoje trumpai aptarsime II–IV klasių ritminio ugdymo turinį – aštuntinių pauzių, pusinės ir sveikosios natos bei šešioliktinių natų grupių mokymo metodiką.
Ritmavimas skambant muzikos įrašams. Tam tikras kompozitoriaus nustatytas metras – neatskiriamas Europos klasikinės muzikos kūrinių bruožas; nesuvokdami klausomos muzikos metro, ko gero, nesuvoktume ir pačios muzikos. Siūlytume metodą, kuris padėtų vaikams pajusti klausomos muzikos metrą. Parinkime keletą skirtingo metro muzikos įrašų (pvz., dviejų ketvirtinių, trijų ketvirtinių ir keturių ketvirtinių). Sugalvokime keletą ritmo pratimų, kuriuos vaikai galėtų atlikti judesiais, be muzikos instrumentų. Iš pradžių tegu būna tik du skirtingi judesiai, vėliau judesių gali būti ir daugiau:

Šiuos tris pratimus iš pradžių išmokime atlikti be muzikos. Sekime, kad vaikai ritmuotų kartu ir išlaikytų mokytojo pasiūlytą tempą. Kai vaikai įgus šiuos pratimus atlikti ritmiškai, be mokytojo pagalbos, pabandykime atlikti skambant muzikai. Paklauskime vaikų, kuris iš trijų pratimų geriausiai tinka šiuo metu skambančiai muzikai, ir duokime pasiklausyti vieno iš pasirinktų įrašų. Svarbu, kad vaikai:
• ritmuotų tokiu pačiu, kaip ir kūrinio, tempu;
• pajustų stipriąją takto dalį;
• pagautų skambančio kūrinio metrą.
Mokytojas gali naudoti šiuos ar kitus savo nuožiūra pasirinktus kūrinius:
2/4 metras – W. A. Mozart, Rondo iš serenados D-dur („Haffner“ Serenade);
3/4 metras – W. A. Mozart, Menuetas iš tos pačios serenados;
4/4 metras – M. A. Charpentier, Preliudas iš „Te Deum“.
Kai kuriuose kūriniuose gali pasitaikyti generalinių pauzių (kai, vykdydamas kompozitoriaus nurodymą, tyli visas orkestras) arba subtilių tempo bei dinamikos pokyčių. Jei vaikai išgirs tylą ir po pauzės vėl suras stipriąją takto dalį, jei jie jautriai reaguos į nežymius tempo pokyčius, jei judesiu palydės skambančio kūrinio dinamikos niuansus, – mūsų tikslas bus pasiektas.
Ar gali vaikai suvokti mišriuosius metrus? O jei ir gali, nuo kurios klasės? Praktika rodo, kad mišriuosius metrus palyginti lengvai suvokia net ir pirmokai, jeigu metrai pateikiami nuosekliai ir metodiškai.
Išmokime tris skirtingus 5/4 metro pratimus. Ritmuodami pratimus, atlikime nurodytus judesius ir skanduokime atitinkamas skanduotes (jų tekstai pateikiami po natomis):

(pl – ploti delnais; kel – pliaukštelėti per kelius; kr – kairiąja ranka per kairįjį kelį; dr – dešiniąja ranka per dešinįjį kelį).

Klausymui pasirinkime vidutinio tempo 4/5 metro kūrinį (siūlytume A. L. Weberio dainą „Everything’s all right“ iš roko operos „Jesus Christ Superstar“). Skambant muzikai, vieną pratimą kartkartėmis pakeiskime kitu, ypač kai akivaizdžiai pasikeičia muzikos charakteris, dinamika, instrumentuotė. Taip vaikai atkreips dėmesį ir į kūrinio formą.
Pritarimas dainoms. Akompanavimas ir dirigavimas. Dainuodami skirtingo metro dainas, vaikai gali patys sau pritarti įvairiais judesiais:

(sp – spragtelėti pirštais; pl – ploti delnais; kel – pliaukštelėti per kelius; tr – treptelėti koja).
Daineles parinkti mokytojas gali savo nuožiūra. Pirmųjų dviejų pratimų judesiai labai primena 2/4 ir 3/4 metro dirigavimo schemas, todėl minėtų pratimų judesius atlikdami ore, t. y. be garso, vaikai palyginti lengvai išmoksta diriguoti. Beje, paskutinį 4/4 metro pratimą galima atlikti ir atvirkščiai:

Judesiais akompanuoti galima ir mišraus metro dainoms. IV klasės vadovėlyje pateikta 5/8 metro daina „Gaspadinė“ (p. 82). Jai galima pritarti net trim skirtingais būdais (po natomis pateikiame ir atitinkamas skanduotes):

Metrinio ritmo atžvilgiu viena sudėtingesnių yra III klasės vadovėlyje (p. 85) pateikta sūpuoklinė daina „Supkit meskit“ (11/8 metro!). Šiai dainai galima pritaikyti atitinkamus judesius ir skanduotes:

Mokytojams siūlytume naudoti ne tik čia pateiktus pratimus, bet taip pat ir patiems susigalvoti. Mokiniai taip pat galėtų pabandyti sukurti ritmo pratimų bei pritarimų dainoms.
Aštuntinės pauzės. Aštuntinės pauzės vaikai gali pradėti mokytis jau II klasėje. Pauzę jie geriau suvoks, jeigu ją pateiksime kaip aštuntinės natos pakaitalą. Ritmuokime šią dviejų taktų trukmės ritmo formulę:

1. Skaitykime ją iš natų balsiai skanduodami (aštuntinės natos – skiemenys ti, ketvirtinės – tam).
2. Skaitydami ją, atlikime sutartus judesius (aštuntinės natos – ploti delnais, ketvirtinės – pliaukštelėti per kelius).

3. Pirmąjį formulės taktą pakeiskime bet kuriuo iš apačioje nurodytų jo variantų:

Skaitydami aštuntinę pauzę, tarkime ct (ne cit, o būtent ct!). Aštuntinę pauzę palydėkime „tylos judesiu“ – pirštų galiukais muškime į orą. Skanduodami nurodytus skiemenis ir atlikdami atitinkamus judesius, perskaitykime šias ritmo formules:

Kai kurios metodikos siūlo aštuntinę pauzę interpretuoti kaip ketvirtinės natos sutrumpinimą:

Mūsų manymu, toks paaiškinimas pradinukams nėra pakankamai akivaizdus ir suprantamas. Priimtinesnė būtų priešinga nuomonė: pauzė geriausiai girdima kaip tik stipriojoje (arba iš dalies stipriojoje) takto dalyje, kai tyla suskamba menamo akcento vietoje.
Mokydamiesi pauzių, venkime ritmo darinių, kuriuose būtų dviejų rūšių pauzės – ir ketvirtinės, ir aštuntinės: vaikai tylos trukmę jaučia nepalyginti blogiau negu garso, todėl ritmuodami tokius darinius greitai susipainioja.
Pusinė ir sveikoji natos. Pusinių ir sveikųjų natų sistemingai mokomasi III klasėje, nors epizodiškai vaikai su jomis (ypač pusine) susiduria gerokai anksčiau. Pusinė nata prilygsta dviems ketvirtinėms ir trunka du judesius (pvz., du žingsnius), o sveikoji – keturioms ketvirtinėms ir trunka keturis judesius. Skaitydami pusinę natą, skanduokime ta-jam (tokiu pat tempu ir ritmu, kokiu skanduotume dvi lygias ketvirtines: tam tam). Skaitydami sveikąją, atitinkamai – ta-ja-ja-jam. Ritmuodami pusinę natą, susilenkime per juosmenį ir išsitieskime (du judesiai). Ritmuodami sveikąją – keturiais žingsneliais apsisukime aplink save.

Perskaitykime šiuos ritmo pratimus skanduodami nurodytus skiemenis ir atlikdami atitinkamus judesius.

Šešioliktinės natos. Šešioliktinių natų mokomasi IV klasėje. Šešioliktinė nata yra pernelyg trumpa, kad vaikai atsietai suvoktų jos trukmę, todėl mokomasi ne pavienių šešioliktinių natų, bet jų grupių.
Parankiausia mokytis lyginant. Pavyzdžiui, keturių aštuntinių grupėje vieną kurią nors aštuntinę natą (ti) pakeiskime šešioliktinių pora (tiri), pvz.:

Perskaitykime su vaikais pratimus skanduodami atitinkamus skiemenis; pagrokime šiuos pratimus dviem lazdelėmis (per kelius, per suolo kraštą, į apversto plastmasinio kibiro dugną ir kt.).

Pasiūlykime vaikams patarlėms pritaikyti ritmą ir sudėlioti jį iš atitinkamų kortelių (būtina turėti bent po dvi kiekvienos rūšies korteles) arba užrašyti natomis:
1) ritmiškai perskaitykime patarlės tekstą;
2) patarlės ritmą pagrokime lazdelėmis;
3) patarlės ritmą skanduokime atitinkamais skiemenimis;
4) patarlės ritmą sudėliokime iš kortelių.
Pamėginkime pritaikyti ritmą šioms patarlėms:
• Akys baisininkės, rankos darbininkės.
• Akys pamatys, rankos padarys.
• Akyse – šilkas, už akių – vilkas.
• Akyse – sakalas, už akių – vanagas.
• Akyse – karvelėlis, už akių – vanagėlis.

Kūrybingas pedagogas minėtus metodus taikys išradingai ir, be abejo, sukurs naujų. Išradingos, kūrybiškos ritmavimo pratybos ne tik lavins moksleivių ritmo pojūtį, turtins jų muzikinį žodyną, bet ir padės greičiau pramokti natų rašto, o turtingesnė ir gilesnė muzikinė patirtis atvers kelius į įvairių kultūrų ir skirtingų stilių muziką.

3 mintys apie “Ritmas ir ritmavimas”

  1. Gerai, kad straipsnis populiarinamas, bet blogai, kad jis čion įdėtas BE NATŲ PAVYZDŽIŲ! Natų pavyzdžiai sudaro esminę teksto dalį, be jų tekstas lieka nelabai suprantamas.
    Kita vertus, tai rodo mūsų tautos neišsilavinimą ir tam tikrą užsispyrėlišką bukumą truks pliš išvengti natų pavyzdžių. Kultūriniai aborigenai, vienžu…

    1. Laba diena Eirimai,
      malonu, kad lankotės Tvartas.lt tinklapyje.
      Norime Jums pasakyti, kad tekstą kurį mums atsiunčia lankytojai, mes (Tvartas.lt) tik patikriname turinį, ar nėra draudžiamos informacijos ir t.t., o jau pačio teksto nekoreguojame. Jeigu turite pavyzdžių ar kitokio teksto, mes su malonumu patalpinsime į savo svetainę.
      Geros dienos!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *