Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos yra vidaus reikalų statutinė centrinė įstaiga. Strateginis tikslas – modernizuoti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą, kad ekstremalių situacijų metu visuomenei būtų laiku suteikiama kvalifikuota pagalba. Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos tikslas – paruošti visuomenę ekstremalioms situacijoms. Sumažinti valstybės ekonominius nuostolius ekstremalių situacijų atvejais. Išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą bei aplinką. Uždaviniai yra:
1. vadovauti civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklai, ją organizuoti ir koordinuoti;
2. pagal kompetenciją organizuoti pagalbos teikimą visuomenei, ją teikti ir vadovauti jos teikimui;
3. organizuoti gaisrų ir kitų ekstremalių situacijų prevenciją ir kontroliuoti, kaip laikomasi jos reikalavimų;
4. organizuoti priešgaisrinės ir civilinės saugos mokymą.
Funkcijos – 1.kontroliuoja civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos veiklą; 2. organizuoja valstybės institucijų ir visuomenės pasirengimą atlikti praktinius veiksmus ekstremalių situacijų atvejais. 3.organizuoja jam pavaldžių įstaigų aprūpinimą gaisrine ir gelbėjimo technika, įranga, nustato jų naudojimo tvarką;4.organizuoja didelio masto ekstremalių situacijų lokalizavimą, žmonių ir turto gelbėjimą, 5.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja civilinės saugos priemonių valstybės rezervą. Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemą sudaro:
1.Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija 2.Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos; 3.Ministerijos, valstybės ir savivaldybių institucijos, savivaldybių priešgaisrinės ir kitos civilinės saugos tarnybos, ūkio subjektai, įstaigos; 4.Aplinkos stebėjimo ir laboratorinės kontrolės tinklas
ARTIMIAUSIO LAIKOTARPIO INSTITUCIJOS VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS
1. Mažinti ekstremalių įvykių metu žuvusių ir traumuotų žmonių skaičių.2.Tobulinti ekstremalių situacijų prevencijos ir valdymo sistemą.3. Optimizuoti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sistemą bei tobulinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą. 4. Vykdyti Bendrojo pagalbos centro plėtrą visos šalies teritorijoje.5. Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą savo veiklos srityje.
TARPTAUTINĖS PAGALBOS TEIKIMO KOMANDA
Lietuvai tapus Europos sąjungos ir NATO nare, aktyviai dalyvaujama įvairiose taikos palaikymo misijose ir tarptautinių organizacijų veikloje, kuri galėtų dalyvauti tarptautinėse gelbėjimo bei humanitarinės pagalbos teikimo operacijose.
Funkcijos:Paieškos ir gelbėjimo darbai miestuose;Humanitarinės pagalbos priemonių gabenimas ir palyda;Gaisrų gesinimas bei vandens tiekimas; Dalyvauja pratybose LR ir užsienio šalyse;Vykdo kitas įsakymais nustatytas funkcijas.
Tokios komandos sudarymas ir dalyvavimas tarptautinėse pagalbos teikimo operacijose išplečia VPGT atliekamas funkcijas, padidėja pagalbos suteikimo nukentėjusiai šaliai operatyvumas ir kokybė, pareigūnai įgyja naudingos patirties ir praktinių įgūdžių.Dėl personalo kaitos naujų pareigūnų mokymo poreikis viršija UGM galimybes,UGM resursai neleidžia užtikrinti, kad visų grandžių pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas vyktų laiku ir pagal poreikį, problemos daugiausiai susijusios su techniniais resursais.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui vadovauja direktorius, kuris yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui, direktorių skiria ir atleidžia iš jų, suteikia jam atostogas, skiria tarnybines nuobaudas ir jį skatina vidaus reikalų ministras įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka,direktorius turi pavaduotojus, kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka ir direktoriaus teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų vidaus reikalų ministras.
Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų amžius
Vidaus tarnybos statutas nustato konkrečius reikalavimus asmenims, siekiantiems tapti pareigūnais. Apibrėžti amžiaus, išsilavinimo, pilietybės, lietuvių kalbos mokėjimo, sveikatos būklės, fizinio pasirengimo ir baigto pradinio parengimo, nepriekaištingos reputacijos bei kiti reikalavimai. Nustatyta ir pareigūnų amžiaus riba užimti tam tikras pareigas. Tai leidžia sušvelninti neigiamas socialines proceso pasekmes.
Istorija –
1990 m. gegužės 29 d. įsteigiamas Priešgaisrinės apsaugos departamentas
1999 m. sausio 7 d. Priešgaisrinės apsaugos departamentas reorganizuotas į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą.
2005 m. sausio 1 d. prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prijungtas Civilinės saugos departamentas.
2006 m. liepos 1 d. prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prijungtas Bendrasis pagalbos centras.

Valstybes sienos apsaugos
Tarnybos strateginis tikslas

užtikrinti Europos Sąjungos ir Šengeno teisyno reikalavimus atitinkantį Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos lygį.
VSAT uždaviniai
Užtikrinti valstybės sienos neliečiamumą ir įgyvendinti valstybės sienos apsaugos politiką ,užtikrinti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės sienos teisinio režimo klausimais vykdymą ,užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą,nusikalstamuma. VSAT funkcijos
Saugo valstybės sieną sausumoje, jūroje,atlieka asmenų ir transporto priemonių, kertančių valstybės sieną, kontrolę ,pagal savo kompetenciją dalyvauja užtikrinant valstybės muitų režimą ,dalyvauja įgyvendinant valstybinę migracijos kontrolę ,dalyvauja užtikrinant viešąją tvarką bei vykdo kitas įstatymų numatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože, gina valstybę karo metu,vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Tarnybos organizacinė struktūra
Tarnybą sudaro: vadas; štabas; rinktinės; užkardos; kiti Tarnybos struktūriniai padaliniai.
Rinktinės, vykdančios fizinę Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą
Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugą, vykstančių per valstybės sieną asmenų ir transporto priemonių kontrolę vykdo 7 VSAT rinktinės.Lietuvos Respublikos jūros sieną ir teritorinius vandenis saugo VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė. Ignalinos atominę elektrinę – saugo Ignalinos atominės elektrinės apsaugos rinktinė.Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, šalies pasienyje, kaip to reikalauja ES teisės aktai, panaikinti visi supaprastinti valstybės sienos perėjimo punktai.
Valdymo principai
Vadovavimas Tarnybai
1. Vidaus reikalų ministras vadovauja Tarnybai per Tarnybos vadą. Vidaus reikalų ministras: 1) formuoja pagrindines Vyriausybės programos įgyvendinimo kryptis valstybės sienos apsaugos politikos srityje ir kontroliuoja jų vykdymą;2) suderinęs su Ministru Pirmininku, skiria Tarnybos vadą;3) teikia Vyriausybei tvirtinti Tarnybos nuostatus.
2. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų funkcijų įgyvendinimo būdus ir priemones nustato Tarnybos ir jos struktūrinių padalinių, kuriems pavesta šias funkcijas įgyvendinti, vadovai.
3. Įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos metu Tarnyba priskiriama ginkluotosioms pajėgoms. Vadovavimą Tarnybai kaip sudėtinei valstybės ginkluotųjų pajėgų daliai reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.
Tarnybos vadas
1. Tarnybos vadas yra aukščiausias Tarnybos pareigūnas, vadovaujantis Tarnybai, ją kontroliuojantis ir atsakantis už bendrą struktūrinių padalinių veiklą. Tarnybos vadas yra pavaldus ir atskaitingas tiesiogiai vidaus reikalų ministrui.
2. Tarnybos vadas skiriamas penkerių metų kadencijai, tačiau ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
3. Tarnybos vadas vidaus reikalų ministro gali būti atleidžiamas iš pareigų nepasibaigus kadencijai šiais pagrindais: pačiam prašant; įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui; dėl sveikatos būklės.
1. Tarnybos pareigūnui neleidžiama:
1) užsiimti veikla, nustatyta Valstybės tarnybos įstatyme;
2) dalyvauti politinėje veikloje;
3) streikuoti;
4) valdyti pagal įgaliojimą bet kokios rūšies įmonės akcijas
Tarnybos štabas
1. Tarnybos štabas yra Tarnybos centrinis struktūrinis padalinys. Jis padeda Tarnybos vadui užtikrinti vieningą vadovavimą Tarnybos teritoriniams struktūriniams padaliniams.
2. Štabas organizuoja ir kontroliuoja Tarnybos vidinį administravimą.
3. Štabo viršininkas yra Tarnybos vado pavaduotojas, turintis įgaliojimus Tarnybos vidinio administravimo klausimais ir, kai Tarnybos vado nėra, jį pavaduojantis.
štabo viršininkas

• Sienos apsaugos valdyba
• Biudžeto planavimo ir apskaitos valdyba
• Personalo valdyba
• Teisės skyrius
• Dokumentų valdymo ir korespondencijos skyrius
• Tarptautinio bendradarbiavimo valdyba

Tarnybos vado pavaduotojas

• Infrastruktūros plėtros valdyba
• Informatikos ir ryšių valdyba
Apsaugos ir aptarnavimo skyrius
Pagrindiniai VSAT veiklos akcentai
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kaip viena iš nacionalinį saugumą stiprinančių ir užtikrinančių institucijų, atsako už Lietuvos sausumos ir jūros sienų apsaugą, atvykstančiųjų į šalį ir išvykstančiųjų iš jos asmenų pasienio tikrinimą oro, jūrų, upių uostų ir sausumos pasienio kontrolės punktuose.Valstybės sienos apsaugos tarnyba nustato neteisėto sienos kirtimo atvejus, tiria ir išaiškina kitas neteisėtas veikas prie valstybės sienos. Svarbiausias veiklos tikslas – palaikyti nustatytą valstybės sienos teisinį režimą bei atitikti šalies narystės Europos Sąjungoje reikalaujamą sienų kontrolės lygį. Pagrindiniai prioritetai teikiami valstybės sienai su Baltarusija ir Rusija, išorinėms Europos Sąjungos sienoms. Valstybės sienos apsaugos tarnyba teikia ir kitas su visuomenės ir žmonių saugumo užtikrinimu susijusias paslaugas – vykdo Ignalinos atominės elektrinės apsaugą bei užsieniečių, nelegaliai patekusių į šalies teritoriją,tarptautinių konvencijų nustatytas kitas procedūras.Lietuvos pasieniečiai tarptautiniu mastu dalyvauja daugiašalėse operacijose, keičiasi duomenimis.
Tarptautinis bendradarbiavimas

Tapus ES nare toliau tęsiamas dvišalis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis, tačiau su valstybėmis su kuriomis turime vidinę ES sieną bendradarbiavimas tapo ypatingai intensyvus.Pagal Šengeno konvenciją pasirašomos sutartys dėl bendradarbiavimo, kurių pagrindinė funkcija yra keitimasis informacija su kaimynine valstybe dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, žmonių gabenimo per valstybės sieną ir pan.
Istorija
1990 m. kovo 11 d. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, buvo būtina užtikrinti valstybės sienos saugumą bei neliečiamumą. Tų pačių metų spalį prie tuometinio Krašto apsaugos departamento pradedama formuoti Pasienio apsaugos tarnyba.
1992 m. Pasienio apsaugos tarnyba pervardyta į Valstybės sienos apsaugos tarnybą (VSAT), o 1994 m. liepos 18 d. Vyriausybės nutarimu Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba reorganizuota į Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM).
1993 – 1997 m. pasirašomos sutartys su kaimyninėmis valstybėmis – Latvija, Baltarusija, Lenkija ir Rusija dėl valstybių sienų nustatymo ir delimitavimo.
Nuo 2001 m. gegužės 1 d. Pasienio policijos departamentas reoganizuotas į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie VRM.
Nuo 2004 m. gegužės 1 d. VSAT pradėjo saugoti išorinę Europos Sąjungos sieną su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi bei Baltarusija.
Vadovybės apsaugos departamentas
Strateginis tikslas-Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginis tikslas – užtikrinti aukštą Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko bei asmenų pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių bei kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, apsaugos lygį. Veikla Vadovybės apsaugos departamento veikla grindžiama įstatymų viršenybės, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės įstatymui, pariteto, viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinės drausmės bei politinio neutralumo principais. Uždaviniai:Pagrindiniai Vadovybės apsaugos departamento uždaviniai yra užtikrinti vadovybės, asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą. Funkcijos
Vadovybės apsaugos departamentas:1) Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja ir vykdo saugomų asmenų apsaugą, koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsako už saugomų asmenų bei objektų saugumą;2) vykdo operatyvinę veiklą, kad užtikrintų jam pavestų uždavinių įgyvendinimą;3) nustato ir užtikrina specialų režimą saugomuose objektuose;4) renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją, susijusią su jo uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų atlikimu;5) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
VAD ir jo struktūriniai padaliniai
1. Vadovybės apsaugos departamentą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Vadovybės apsaugos departamentą sudaro skyriai, poskyriai ir kiti struktūriniai padaliniai.
Vadovybės apsaugos departamento vadovybė
1. Vadovybės apsaugos departamentui vadovauja direktorius. Jį 5 metų laikotarpiui skiria ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras.2. Vadovybės apsaugos departamento direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vidaus reikalų ministrui.3. Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojus direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras.
Vadovybės apsaugos departamento direktorius
1. Vadovybės apsaugos departamento direktorius: atsako už Vadovybės apsaugos departamento uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų atlikimą bei darbo organizavimą;organizuoja, kontroliuoja ir koordinuoja Vadovybės apsaugos departamento ir jo struktūrinių padalinių veiklą;teikia vidaus reikalų ministrui tvirtinti Vadovybės apsaugos departamento struktūrą ir pareigybių sąrašą; tvirtina Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus;skiria ir atleidžia iš pareigų Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus ir kitus valstybės tarnautojus;skatina pareigūnus ir kitus valstybės tarnautojus bei skiria jiems drausmines nuobaudas; pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą; atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
2. Vadovybės apsaugos departamento direktorius pagal savo kompetenciją turi teisę pakeisti, sustabdyti ar atšaukti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų priimtus neteisėtus sprendimus.
3. Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi gali būti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 3 metus dirbęs vadovaujantį darbą valstybės tarnyboje.
Vadovybės apsaugos departamento teisė gauti informaciją
1. Vadovybės apsaugos departamentas, įgyvendindamas uždavinius ir atlikdamas funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę naudotis valstybės registru, kadastru, klasifikatorių duomenimis ir kitais valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų kaupiamais ir tvarkomais duomenimis. 2. Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, gavusios informaciją apie pavojų saugomų asmenų ir objektų saugumui, privalo nedelsdamos apie tai pranešti Vadovybės apsaugos departamentui.
Veiklos kryptys

Politiniai – Lietuvos narystė Europos Sąjungoje sąlygoja aktyvią Lietuvos užsienio politiką. Didėja oficialių užsienio svečių vizitų skaičius ir, savo ruožtu, Lietuvos Respublikos Vadovų vizitų skaičius į užsienio šalis. Tai įtakos departamento didėjantį saugomų asmenų ir su jais susijusių saugomų objektų skaičių, darbo intensyvumą ir sąnaudas.Viena iš VAD prie VRM užduočių užtikrinti pakankamus materialinius, finansinius ir žmonių išteklius, reikalingus terorizmo prevencijai, kovai su juo ir galimais teroro aktų padariniais.VAD prie VRM veiklos planavimas ir funkcijų vykdymas priklauso ne tik nuo Departamento, bet ir nuo LR Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko bei Užsienio reikalų ministerijos veiklos. VAD prie VRM turi turėti materialinius, finansinius ir žmonių išteklių rezervus, kad padidėjus darbo apimtims galėtų efektyviai veikti.
Ekonominiai ir socialiniai – ekonominė šalies padėtis, ekonominiai prioritetai, proporcingas ir tikslingas finansavimas iš Valstybės biudžeto turi įtakos sėkmingai VAD prie VRM veiklai. VAD prie VRM veiklos efektyvumas priklauso nuo to, kokie finansiniai ištekliai skiriami darbo priemonėms ir darbo sąlygoms užtikrinti. Esant nepakankamam finansavimui, VAD prie VRM nebūtų pajėgus kvalifikuotai vykdyti visų jam pavestų uždavinių, nes gali būti, kad prireiktų mažinti valstybės tarnautojų skaičių ir materialinį techninį aprūpinimą. Tai galėtų turėti neigiamą įtaką ne tik VAD prie VRM veiklai, bet ir viešajam saugumui.
Prioritetinės veiklos kryptys:
Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginis tikslas užtikrinti saugomų asmenų – vadovybės asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, apsaugą . Užtikrinti saugomų objektų – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamųjų, darbo ir kitų vietų, kuriose lankosi saugomi asmenys, apsaugą. Viena iš prioritetų įgyvendinimo krypčių – viešasis saugumas. Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių svečių apsauga yra viena iš valstybės valdymo sričių įgyvendinant viešojo saugumo politiką. Programos tikslas tobulinti šalies vadovų ir oficialių užsienio svečių apsaugą.
Prioritetinės veiklos kryptys:
Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos strateginis tikslas užtikrinti saugomų asmenų – vadovybės asmenų, pavaduojančių Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, jų šeimos narių, Lietuvos Respublikos oficialių svečių ir kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, apsaugą . Užtikrinti saugomų objektų – Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatų ir teritorijų, saugomų asmenų gyvenamųjų, darbo ir kitų vietų, kuriose lankosi saugomi asmenys, apsaugą. Viena iš prioritetų įgyvendinimo krypčių – viešasis saugumas. Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių svečių apsauga yra viena iš valstybės valdymo sričių įgyvendinant viešojo saugumo politiką. Programos tikslas tobulinti šalies vadovų ir oficialių užsienio svečių apsaugą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

Misija-mažinti korupciją kaip grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, ekonominei plėtrai. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai:
Specialiųjų tyrimų tarnyba saugo ir gina asmenį, visuomenę, valstybę nuo korupcijos, vykdo korupcijos prevenciją bei išaiškinimą.

Funkcijos :vykdo operatyvinę veiklą, kad atskleistų nusikaltimus, kuriais pasireiškia korupcija, ir užkirstų jiems kelią; atlieka kvotą ir parengtinį tardymą;renka, kaupia, analizuoja ir apibendrina informaciją apie korupciją ir su ja susijusius socialinius, ekonominius reiškinius;su kitomis teisėsaugos institucijomis įgyvendina nusikalstamumo kontrolės ir prevencijos programas;ne rečiau kaip du kartus per metus raštu teikia informaciją apie savo veiklos rezultatus bei teikia pasiūlymus dėl Tarnybos veiklos gerinimo Respublikos Prezidentui ir Seimo Pirmininkui.

Struktūra

2007 metais STT struktūrą sudaro Administravimo, Pirmoji, Antroji, Korupcijos prevencijos valdybos,
5 teritoriniai padaliniai

Siekiant pajėgiau kovoti su korupcija, didinti veiklos efektyvumą, operatyvumą, atskirti ir specializuoti padalinių funkcijas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė
1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Tarnybos direktorių skiria bei atleidžia iš pareigų Respublikos Prezidentas. Direktorius skiriamas penkeriems metams, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
2. Tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją direktoriaus teikimu skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas.
3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nesant, jo pareigas eina Tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

Veiklos kryptys

1. Baudžiamojo persekiojimo (tikslas – greitai, išsamiai ir teisėtai atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas).
2. Korupcijos prevencijos (tikslas – aptikti ir šalinti korupcijos atsiradimo priežastis ir sąlygas, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis viešajame ir privačiame sektoriuose).
3. Antikorupcinio visuomenės švietimo ir informavimo (tikslas – didinti visuomenės informuotumą apie korupciją).

Veiklos gairės

1. Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – veiksmingai atskleisti ir tirti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas – formuluojami tokie uždaviniai:
1.1. Tobulinant teisės bazę:
1.2. Gerinant administracinius gebėjimus:- tobulinti veiklos planavimą ir organizavimą, stiprinti veiklos kontrolę;stiprinti įslaptintos informacijos apsaugą, siekti tinkamo materialinio ir techninio aprūpinimo.
1.3. Plėtojant bendradarbiavimą.
2. Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – vykdyti sistemingą korupcijos prevenciją – formuluojami tokie uždaviniai:
2.1. Tobulinant teisės bazę.
2.2. Gerinant administracinius gebėjimus: tobulinti veiklos planavimą ir organizavimą, stiprinti veiklos kontrolę; tobulinti personalo atrankos, kvalifikacijos kėlimo, atestacijos ir motyvacijos sistemas; siekti nepriklausomo, tinkamo materialinio ir techninio aprūpinimo.
2.3. Plėtojant bendradarbiavimą:
– bendradarbiauti su valstybės ir savivaldybės, tarptautinėmis teisėsaugos ir kitų valstybių institucijomis ar įstaigomis.
3. Siekiant įgyvendinti STT strateginį tikslą – vykdyti antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą – formuluojami tokie uždaviniai:
3.1. Tobulinant teisės bazę: rengti ilgalaikes programas.
3.2. Gerinant administracinius gebėjimus: plėtoti visuomenės švietimą ir informavimą.
3.3. Plėtojant bendradarbiavimą:gerinti bendradarbiavimą su žiniasklaida ir visuomene.

STT nustatyti 2006–2008 metų veiklos prioritetai:

korupcinių veikų, susijusiu su valstybės ar savivaldos institucijų teikiamomis administravimo bei viešosiomis paslaugomis, užkardymas;

korupciniu veikų, susijusiu su valstybės ir savivaldos institucijomis, skiriančiomis administracines nuobaudas, užkardymas;

korupciniu veikų, susijusiu su lėšu skirstymu ir pirkimais, vykdomais iš valstybės biudžeto ir ES struktūriniu fondu, užkardymas
Istorija

Remdamasi 1997-2000 m. veiklos programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. įsteigė Specialiųjų tyrimų tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir nustatė šios Tarnybos tikslus: kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir nusikaltimais valstybės tarnybai. Pirmaisiais STT įkūrimo metais buvo siekiama numatyti ir apibrėžti svarbiausias Tarnybos veiklos kryptis ir sritis.

1998 metais daugiausiai dėmesio buvo skiriama valstybės pareigūnų korupciniams ryšiams su organizuotu nusikalstamumu nustatyti, stiprinamos operatyvinės pozicijos valstybės valdymo institucijose, formuojamas personalas, kuriama teisinė ir materialinė bazė.

1999 metų veiklos akcentai – korupcija teisėsaugos, savivaldybės, muitinės, privatizacijos, kredito ir finansinėse srityse. STT taip pat vykdė prevencinę veiklą, visuomenės antikorupcinį švietimą.

2000 m. gegužės 2 d. buvo priimtas LR STT įstatymas, kuriuo Tarnyba reorganizuota į instituciją, atskaitingą tik LR Prezidentui ir LR Seimui.

STT įstatymas ne tik atskyrė specializuotą teisėsaugos įstaigą nuo tiesioginio vykdomosios valdžios pavaldumo, bet ir pirmą kartą Lietuvoje apibrėžė – korupcijos sąvoką. STT statute įtvirtinta pareigūnų pareiginių laipsnių – agentų – sistema. Tarnybos užduotis – kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, STT įstatymu patikslinta. Tarnybai pavesta su organizuotu nusikalstamumu kovoti tiek, kiek jis susijęs su korupciniais nusikaltimais.

Siekiant plėtoti bendradarbiavimą operatyvinės veiklos srityje tarp operatyvinės veiklos subjektų 2001 m. vasario 2 d. pasirašytas susitarimas,remdamosi šiuo susitarimu institucijos bendradarbiauja organizuojant ir atliekant operatyvinius veiksmus, užkardant ir išaiškinant rengiamus, daromus ar padarytus nusikaltimus, kitų valstybių specialiųjų tarnybų veiklą, demaskuojant nusikalstamus susivienijimus, ieškant besislapstančių nuo teisėsaugos institucijų bei dingusių be žinios asmenų, užtikrinant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą nuo nusikalstamo poveikio.

Vadovaudamasi Strategija ir remdamasi STT sukaupta patirtimi, Tarnyba plėtoja tris vienodai reikšmingas kovos su korupcija kryptis: baudžiamąjį persekiojimą, prevenciją ir visuomenės švietimą.

Valstybės saugumo departamentas
VSD veikla

Valstybės saugumo departamento veikla grindžiama teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, viešumo ir konfidencialumo principais.

Funkcijos-vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą; kovoja su terorizmu; tiria asmenų veikas, dėl kurių daroma arba gali būti padaryta žala valstybės saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams; savarankiškai rengia ir įgyvendina tam tikras priemones užsienio diplomatinių įstaigų Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos įstaigų užsienyje apsaugai organizuoti ir užtikrinti; Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms teikia informaciją, išvadas bei rekomendacijas valstybės saugumo klausimais.
VSD vadovybė
Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius ir keturi jo pavaduotojai. VSD vadovą Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Generalinio direktoriaus pavaduotojus skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio direktoriaus teikimu.
VSD įgaliojimai

Valstybės saugumo departamentas yra įgaliotas atlikti kvotą. Valstybės saugumo departamentas yra ikiteisminio tyrimo įstaiga kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios departamentui atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.Valstybės saugumo departamento pareigūnai yra įgalioti surašyti teisės pažeidimų protokolus už administracinius teisės pažeidimus.

Valstybės saugumo departamento pareigūnai turi teisę įspėti asmenį dėl neteisėtos veikos neleistinumo. Įspėjimas dėl neteisėtos veikos neleistinumo yra individuali prevencinė priemonė, už kurią dar netaikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.VSD pareigūnai departamento uždaviniams ir funkcijoms atlikti turi teisę vykdyti operatyvinę veiklą. VSD taip pat turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų bet kokiu būdu fiksuotą tyrimui reikalingą informaciją, iškviesti ir apklausti asmenis.

VSD veiklos viešumas

Valstybės saugumo departamentas yra Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga institucija. Kiekvienais metais VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui teikia praėjusių metų veiklos ataskaitą, kurią komitetas svarsto uždarame posėdyje. Analogiška ataskaita yra pateikiama ir šalies Prezidentui. VSD veiklos ataskaita viešai skelbiama nėra.Valstybės saugumo departamentas valstybės saugumo klausimais teikia informaciją visuomenei, valstybės institucijoms ir visuomenės informavimo priemonėms.
Saugumo departamento viešuosius ryšius organizuoja ir informaciją VSD veiklos klausimais žiniasklaidai teikia VSD Ryšių su visuomene tarnyba.

Saugumo departamento sistema
1. Saugumo departamento sistemą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas ir teritorinės įstaigos bei specialios paskirties įstaigos prie Saugumo departamento. Saugumo departamento struktūrą sudaro Saugumo departamento centrinis aparatas bei teritorinės įstaigos.
2. Saugumo departamento centrinis aparatas atlieka Saugumo departamento funkcijas, organizuoja ir kontroliuoja teritorinių bei specialios paskirties įstaigų darbą.
3. Teritorinės įstaigos pagal Saugumo departamento generalinio direktoriaus joms suteiktus įgaliojimus atlieka funkcijas nustatytuose Lietuvos Respublikos administraciniuose teritoriniuose vienetuose.

Saugumo departamento vadovybė

1. Saugumo departamentui vadovauja generalinis direktorius. Generalinis direktorius turi pavaduotojus.
2. Saugumo departamento generalinio direktoriaus patariamoji institucija yra Saugumo departamento kolegija.
3. Saugumo departamento generalinis direktorius:
1) organizuoja Departamento darbą ir jam vadovauja;
2) atstovauja Departamentui;
3) nustato Saugumo departamento struktūrą, steigia ir likviduoja Saugumo departamento centrinio aparato struktūrinius padalinius bei teritorines įstaigas;
4) priima į tarnybą ir atleidžia iš tarnybos Saugumo departamento pareigūnus bei kitus valstybės tarnautojus, sprendžia jų perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitus klausimus, susijusius su jų teisiniu statusu;
5) vykdo Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pavedimus, susijusius su Saugumo departamento funkcijomis;
6) leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
7) atlieka kitas Valstybės saugumo departamento įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.
4. Saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojai organizuoja ir kontroliuoja struktūrinių padalinių darbą, neviršydami generalinio direktoriaus jiems suteiktų įgaliojimų.

Saugumo departamento kolegija
Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma Saugumo departamento kolegija. Kolegija sudaroma iš generalinio direktoriaus, jo pavaduotojų, generalinio direktoriaus į ją paskirtų centrinio aparato valdybų, skyrių, teritorinių įstaigų viršininkų ir kitų Saugumo departamento pareigūnų.Kolegija svarsto ir apibendrina Saugumo departamento darbą, svarsto kitus generalinio direktoriaus jai pavestus bei Kolegijos narių iškeltus klausimus.Kolegijos sprendimai įforminami nutarimais.Kolegijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Kolegijos nuostatai.

Atestacijos komisija
Saugumo departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudaroma nuolatinė Atestacijos komisija. Ji susideda iš generalinio direktoriaus skirtų saugumo pareigūnų.Atestacijos komisija vertina saugumo pareigūnų darbą ir jo rezultatus, sprendžia, ar pareigūnai tinka eiti konkrečias pareigas, taip pat svarsto saugumo pareigūnų kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų tarnybinių rangų nustatymo klausimus ir teikia generaliniam direktoriui pasiūlymus dėl kvalifikacinių kategorijų ir pirmųjų tarnybinių rangų suteikimo.Saugumo pareigūnų atestavimo teisinius pagrindus, periodiškumą ir tvarką bei Atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinti Atestacijos nuostatai.

Saugumo pareigūnai
Saugumo pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, paskirti į tam tikras pareigas Saugumo departamento sistemoje ir turintys administracinius įgaliojimus nepavaldiems asmenims. Saugumo pareigūnais asmenys tampa paskirti į konkrečias pareigas ir prisiekę Lietuvos valstybei. Saugumo pareigūnai atlieka Valstybės saugumo departamento įstatyme, Žvalgybos įstatyme, kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

VSD užsienio ryšiai

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas bendradarbiauja su užsienio valstybių specialiosiomis ir žvalgybos tarnybomis. Taip siekiama sustiprinti Europos saugumą, kovoti su tarptautiniu terorizmu ir narkotikų verslu, spręsti kitas aktualias tarptautines problemas.Vykdydamas jam patikėtus uždavinius, departamentas aktyviai dalyvauja kitų valstybių organizuojamuose seminaruose.Su kai kurių valstybių specialiosiomis ir žvalgybos tarnybomis yra organizuojamos ir atliekamos bendros operacijos prieš tarptautines teroristų organizacijas, nusikaltėlių susivienijimus ir t.t.

Veiklos sritys
Žvalgyba

Žvalgybos tikslas yra aprūpinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą užtikrinančias institucijas būtina žvalgybos informacija. Žvalgyba siekiama nustatyti, mažinti ar šalinti valstybės saugumui iš užsienio kylančias grėsmes, rizikos faktorius. Žvalgybininkai renka, apdoroja ir analizuoja informaciją apie užsienio valstybių, organizacijų ir asmenų potencialias galimybes, planus, ketinimus ar veiksmus, keliančius grėsmę Lietuvos valstybei.
Kontržvalgyba

Svarbiausias kontržvalgybos tikslas yra ginti Lietuvos Respublikos interesus nuo grėsmių, kylančių iš kitų valstybių. Kontržvalgyba siekiama išaiškinti, kontroliuoti ir neutralizuoti užsienio valstybių specialiųjų tarnybų žvalgybinę veiklą, užtikrinti ir prižiūrėti valstybės paslapčių apsaugą šalies institucijose.Vykdydami jiems iškeltus uždavinius, kontržvalgybos pareigūnai tiria užsienio valstybių specialiųjų tarnybų darbuotojų ir jų slaptųjų bendradarbių veiklą, vykdo Lietuvos Respublikos institucijų, operatyvinę kontrolę, teikia metodinę ir praktinę pagalbą.

Antiteroristinė veikla

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas vykdo terorizmo prevenciją, šalina faktorius, kurie šalyje galėtų sąlygoti terorizmo plitimą. Departamento pareigūnai renka ir analizuoja informaciją, identifikuoja asmenis, kurie priklauso teroristinėms grupuotėms, jas remia ar yra nusiteikę ekstremistiškai.

Valstybės paslapčių apsauga

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento bei Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymai šalies specialiajai tarnybai paveda organizuoti, įgyvendinti ir kontroliuoti valstybės paslapčių apsaugą.Įslaptintos informacijos apsaugos sistema buvo pradėta kurti 1994 m., kai Lietuva pasirašė atitinkamą saugumo susitarimą su NATO.
LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, įsigaliojęs nuo 2000 m. kovo 1 dienos. Naujasis įstatymas įteisino vieningą Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos apsaugos sistemą.Pagrindinis įslaptintos informacijos apsaugos sistemos plėtros tikslas – nacionalinę sistemą prilyginti NATO standartams. Tai leistų garantuoti karinių, ekonominių, politinių ar kitokių žinių, kurių atskleidimas ar praradimas gali pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams, apsaugą.

Valstybės ekonominių pagrindų ir strateginių objektų apsauga
Valstybės saugumą garantuoja jos ekonominių pagrindų ir strateginių ūkio objektų apsauga.Saugumo pareigūnai prognozuoja vidaus teroro aktų galimybes ir strateginiuose ūkio objektuose siekia užkirsti kelią diversijoms ar kenkimo atvejams.VSD renka informaciją apie šalies ekonominiam saugumui grėsmę keliančią veiklą ir siekia ją neutralizuoti.
Visuomeninių politinių procesų, susijusių su valstybės saugumu, tyrimas, analizė bei prognozė

Viena iš prioritetinių Valstybės saugumo departamento darbo krypčių yra tirti ir laiku atskleisti visuomeninių politinių procesų subjektų, valstybės tarnautojų ir kitų asmenų veiklą, keliančią grėsmę valstybės konstitucinei santvarkai, valstybės interesams. VSD stengiasi šiai veiklai užkirsti kelią.Pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją VSD fiksuoja ir tiria padarytus teisės pažeidimus. Pagrindinis VSD visuomeninių politinių procesų tyrimo uždavinys yra ne bausti ar persekioti, o užkirsti kelią antiįstatymiškai veiklai.

Genocido bylų tyrimas

Valstybės saugumo departamentas Lietuvos gyventojų genocido bylų tyrime dalyvauja vykdydamas Generalinės prokuratūros pavedimus.VSD, vykdydamas Lietuvos Respublikos užsienio valstybių slaptųjų tarnybų priedangos įmonių, įstaigų, organizacijų likvidavimo ar veiklos nutraukimo įstatymą, tikrina įmones, kurių savininkai, vadovai, akcininkai yra buvusieji SSRS valstybės saugumo komiteto ir Ginkluotojų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos kadriniai darbuotojai.
Valstybės saugumo departamentui taip pat yra pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą.

Muitinė Lietuvos Respublikos muitinės misija – užtikrinti rinkos ir visuomenės saugą ir saugumą teikiant efektyvią muitinės priežiūrą bei plėtojant vidaus ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti muitinės administruojamų mokesčių surinkimą, sudaryti palankias sąlygas verslo plėtrai, diegiant modernius darbo metodus ir kuriant elektroninę muitinės aplinką.
Muitinės departamentas finansuojamas iš valstybės biudžeto
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) yra Lietuvos Respublikos muitinės (toliau – muitinė) veiklai vadovaujanti valstybės institucija, veikianti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jai atskaitinga.
2. Muitinės departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Muitinės kodeksu, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais.
3. Muitinės departamentas yra juridinis asmuo, turintis savo sąskaitą viename iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų, antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, naudojasi muitinės simbolika, atributika.
4. Muitinės departamentui tiesiogiai pavaldžios ir atskaitingos teritorinės muitinės ir kitos Muitinės kodekso nustatyta tvarka prie Muitinės departamento įsteigtos muitinės įstaigos.

MUITINĖS DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI
Svarbiausieji Muitinės departamento uždaviniai: pagal kompetenciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos politiką ekonominių užsienio prekybos reguliavimo ir vidaus rinkos apsaugos priemonių srityje; užtikrinti muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų susijusių su importu, eksportu ir tranzitu įgyvendinimą;organizuoti ir kontroliuoti muitų tarifų taikymą; organizuoti ir vykdyti teisės aktų, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė, pažeidimų prevenciją.
Funkcijos (dalis)
organizuoja muitinės įstaigų veiklos apskaitą ir vykdo šios veiklos kontrolę; registruoja muitinės tarpininkus ir organizuoja jų veiklos kontrolę;teikia pasiūlymus, kaip taikyti ekonomines ir administracines importo, eksporto bei tranzito reguliavimo priemones;nformuoja visuomenę apie muitinės veiklą jos kompetencijai priskirtais klausimais;pagal savo kompetenciją nustatytąja tvarka palaiko ryšius ir bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis; bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ministerijomis, inspekcijomis, departamentais, tarnybomis, teisėsaugos ir teisingumo institucijomis, kitomis valstybės institucijomis bei įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;
Muitinės struktūra
Muitinę sudaro:Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,teritorinės muitinės ir muitinės postai;kitos muitinės įstaigos.
Teritorinė muitinė yra muitinės įstaiga, veikianti Muitinės departamento nustatytoje veiklos zonoje. Teritorinė muitinė yra juridinis asmuo.Teritorinei muitinei vadovauja teritorinės muitinės viršininkas, kurį skiria ir atleidžia Muitinės departamento direktorius.
Teritorinė muitinė vykdo šias funkcijas: vadovauja jos veiklos zonoje įsteigtiems muitinės postams, derina ir kontroliuoja jų veiklą;atsako už importo ir eksporto muitų bei mokesčių surinkimą; jei yra kontrabandos požymių, iškelia baudžiamąsias bylas ir atlieka kvotą baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos;vykdo kitas Muitinės departamento jai pavestas užduotis.
MUITINĖS DEPARTAMENTO DARBO ORGANIZAVIMAS
Muitinės departamentui vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia iš pareigų finansų ministras. Muitinės departamento direktorius: atsako už tai, kad Muitinės departamentas vykdytų jam pavestus uždavinius; suderinęs su finansų ministru nustato Muitinės departamento struktūrą; skiria drausmines nuobaudas, taip pat juos skatina; priima sprendimus, sudaro sandorius arba tai atlikti įgalioja kitą muitinės darbuotoją; leidžia įsakymus ir kitus įsakymais patvirtintus teisės aktus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą; paskirsto pareigas savo pavaduotojams;vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktas funkcijas.
Muitinės departamento direktorius vadovauja departamento struktūriniams padaliniams tiesiogiai ar per savo pavaduotojus, o teritorinėms muitinėms ir kitoms muitinės įstaigoms – per šių įstaigų vadovus.
Muitinės departamentą sudaro struktūriniai padaliniai, kurie savo veikloje vadovaujasi Muitinės departamento direktoriaus patvirtintais atitinkamo struktūrinio padalinio nuostatais.
Muitinės departamente gali būti sudaroma kolegija, kuri yra patariamoji direktoriaus institucija. Kolegijos narių skaičių nustato ir jos sudėtį tvirtina direktorius. Į kolegijos posėdžius gali būti kviečiami ir kitų valstybės institucijų atstovai bei ekspertai.
RYŠIAI SU VISUOMENE

Informacijos teikimas visuomenei
Lietuvos muitinė bendradarbiauja su daugeliu šalies žiniasklaidos priemoniu. Aktuali
informacija platinama per naujienu agenturas,taip pat svarbi informacija
visuomenei pristatoma organizuojant spaudos konferencijas.Aktuali informacija nuolat atnaujinama Lietuvos muitin_s interneto svetainėje, pareigunai fiziniams ir juridiniams asmenims teikia konsultacijas žodžiu ir elektroniniu paštu apie muitinės veikla reglamentuojanciu teisės aktų taikyma,renginiai visuomeneje, leidyba.

Prokuratūra

Vizija

Prokuratūra, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei, sieks proceso veiksmingumo, formuos žmogaus teises ir laisves užtikrinančią baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką, gins ir saugos teisinės valstybės principus, pripažindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės, baudžiamojo proceso ekonomiškumo vertybes.

Misija

Konstitucijos numatyta prokuratūros misija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, ginti viešąjį interesą, užtikrinti teisingumą ir padėti teismams vykdant teisingumą.

Prokuratūra atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, buvo nuspresta neginti valstybę nuo žmogaus – atvirkščia – ginti žmogų ir pilietį nuo valstybės. Prokuroru susirinkime buvo ryžtingai atsisakyta svetimos valstybės – SSRS – emisarų, atvykusių į Vilnių, mėginimų klasta ir smurtu susigrąžinti Lietuvos prokurorų paklusnumą bei priklausomybę Maskvai. Lietuvos Respublikos prokuroru paskiriamas Artūras Paulauskas. 1990 m. liepos 27 d., parlamentui priėmus įstatymą prokuratūros vadovas vadinamas Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru.
Prokuratūros organizavimo ir veiklos tvarką nustatė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

Generalinės prokuratūros funkcijos:
vadovauja teritorinėms prokuratūroms ir kontroliuoja jų veiklą; formuoja vienodą nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso veiksmų kontrolės praktiką; atlieka ikiteisminį tyrimą ir palaiko valstybinį kaltinimą itin svarbiose baudžiamosiose bylose; dalyvauja nagrinėjant bylas apeliacine bei kasacine tvarka; gina viešąjį interesą ir formuoja vienodą prokurorų veiklos praktiką šioje srityje;rūpinasi prokuratūros finansiniu, materialiniu aprūpinimu, taip pat prokurorų socialinėmis garantijomis; analizuoja prokuratūros veiklą ir tvarko prokuratūros statistinius duomenis; atlieka kitas įstatymų bei tarptautinių sutarčių nustatytas funkcijas.

1. Prokuratūrą sudaro Generalinė prokuratūra ir 56 teritorinės prokuratūros.
2. Teritorinės prokuratūros yra:
1) apygardų prokuratūros – 5;
2) apylinkių prokuratūros – 51.

1. Generalinę prokuratūrą sudaro departamentai ir skyriai. Generalinei prokuratūrai vadovauja generalinis prokuroras ir generalinio prokuroro pavaduotoai pagal kompetenciją.
2. Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras.
3. Generalinėje prokuratūroje sudaroma patariamoji institucija – Lietuvos Respublikos prokuratūros kolegija. Kolegijos pirmininkas yra generalinis prokuroras, jos nariai – generalinio prokuroro pavaduotojai ir apygardų vyriausieji prokurorai.
4. Kolegijos sudėtį ir veiklos nuostatus įsakymu tvirtina generalinis prokuroras.
5. Generalinė prokuratūra yra viešasis juridinis asmuo. Ji turi atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra“.
6. Generalinės prokuratūros buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

1. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos patarėjas;
3) vyresnysis justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis justicijos patarėjas;
5) valstybinis justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.

1. Generalinio prokuroro, teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarką, prokurorams privalomi.
2. Prokurorai apie Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymą, kitą norminį aktą, aukštesniojo prokuroro priimtą proceso sprendimą, prieštaraujančius įstatymams, privalo pranešti generaliniam prokurorui.
3. Prokurorai, nesutikdami su generalinio prokuroro įsakymu ar kitu norminiu aktu, įstatymų nustatyta tvarka gali jį apskųsti teismui.

1. Generaliniu prokuroru ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas asmuo, kuris yra ne jaunesnis kaip 35 metų, nepriekaištingos reputacijos, moka valstybinę lietuvių kalbą, turi Lietuvos Respublikos pilietybę, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį.
2. Generalinį prokurorą septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.
3. Generalinio prokuroro pavaduotojus septyneriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas generalinio prokuroro teikimu.

1. Asmenų atrankai į tarnybą prokuratūroje atlikti sudaroma Pretendentų atrankos komisija.
2. Atrankos komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių didelius administracinius gebėjimus.
3. Pretendentų į prokurorus profesiniam pasirengimui įvertinti sudaroma Pretendentų egzaminų komisija.
4. Prokurorų etikos kodekso pažeidimams nagrinėti ir vertinti sudaroma Prokurorų etikos komisija.
5. Etikos komisija sudaroma trejiems metams iš penkių prokurorų, turinčių ne mažesnį kaip septynerių metų tarnybos prokuroru stažą ir autoritetą prokuratūroje.
6. Prokurorų tarnybai, kvalifikacijai ir tinkamumui eiti pareigas vertinti sudaroma Atestacijos komisija.
Prioritetinės veiklos kryptys 2007-2008 metams:

Pagal nusikalstamas veikas
1. Organizuotas nusikalstamumas
2. Korupcija
3. Sukčiavimas
4. Nusikalstamos veikos panaudojant informacines technologijas.
5. Nusikalstamos veikos dėl Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų, kai žuvo žmonės.
6. Nusikalstamos veikos aplinkos apsaugai

Pagal prokuratūros funkcijas:
1. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių užtikrinimas
2. Nepilnamečių justicija
3. Viešojo intereso gynimas
4. Prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą, vykdant nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolę gerinimas. Supaprastinto proceso taikymo veiksmingumo spartinimas.
5. Prokuratūros personalo efektyvaus valdymo strategijos, prokurorų, prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos įgyvendinimas.

Prioritetinėmis prokuratūros veiklos kryptimis 2008–2009 metais siūloma laikyti:
1. Prokuroro veiklos gerinimas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant
baudžiamosiose bylose, tiriant šias nusikalstamas veikas:neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta;korupcija;sukčiavimas;kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimai.2. Nepilnamečių justicijos praktikos formavimas:nepilnamečių nusikalstamumas; nusikalstamos veikos prieš nepilnamečius, smurtas šeimoje.3. Viešojo intereso gynimo stiprinimas pagal sritis:dėl socialiai saugomų asmenų teisių ir teisetų interesų gynimo;dėl valstybės interesų gynimo.4. Prokuratūros žmogiškųjų ir finansinių išteklių lankstesnis ir efektyvesnis valdymas: prokuratūros personalo rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos
sukūrimas ir įgyvendinimas;prokurorų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimas skatinant prokurorus siekti.