politinis interesas

Įvadas

Kad ir kaip valdžia keiksnojama, žmonės su ja sieja nemažai vilčių. Dauguma per rinkimus einančiųjų balsuoti tikisi, kad su nauja valdžia bus geriau, o neinantieji, matyt, irgi norėtų geresnio gyvenimo, nors ir nesitiki, jog politikai tai pasieks. Nors apklausos rodo, kad tik 10 procentų žmonių mano, kad jų gyvenimo gerovę labiausiai lemia valdžia, tačiau akivaizdžiai vyrauja nuostata, kad valdžia turi bent padėti žmonėms gyventi. Užtenka paanalizuoti, kaip su korupcija kovoja valdžia ir kaip tą daro verslas: Lietuvos patirtis akivaizdžiai liudija, kaip po privatizavimo kiekvienoje įmonėje atsiskleidė krūva korupcijos atvejų, kurių ligtoliniai – valdiški savininkai – „nepastebėjo“. Tarkime, kad valdžioje žmonės rūpinasi tik viešais interesais. Net jei tai galėtų tapti realybe, susiduriame su kita problema – o iš kur gi žinoti, kas yra viešasis interesas. Rinkoje žmonės irgi žino ne viską, tačiau kainų mechanizmas leidžia susivokti, kas žmonėms atrodo vertinga, o kas ne, kas vertinama labiau, o kas mažiau. Susivokus galima ir kryptingai veikti: jau vien bandymas pirkti pigiau ir parduoti brangiau nukreipia daugybės žmonių veiksmus visų kitų žmonių poreikių tenkinimui.
Šiame darbe norėčiau pakalbėti, apie viešąjį interesą, kas tai yra, kur jis pasireiškia mūsų politikoje ir kaip ginami mūsų visuomenės interesai, šiandieninėje politikoje.

Kas yra viešasis interesas?
Kas yra viešasis interesas konkrečiuose santykiuose ir kaip apibrėžti jo gynimo ribas yra gana sudėtinga. Tokiu atveju reikia vertinti ne tik konkrečias aplinkybes, bet ir viešojo intereso sampratą visuomenėje, teisės moksle, teismų praktikoje. Pagal teisės terminų žodyną viešasis interesas yra toks, į kurį visuomenė, bendruomenė plačiuoju požiūriu turi turtinį interesą, kuris gali turėti poveikį visuomenės teisėms ar pareigoms (prievolėms). Viešasis interesas negali būti suprantamas kaip bet koks visuomenės susidomėjimas ar konkrečių grupių, asmenų diskutuotinas interesas. Tai bendras gyventojų turimas interesas, susijęs su jų vietos, valstybės ar nacionaliniais reikalais.
Lietuvos Respublikos teisės aktuose viešojo intereso sąvoka nėra apibrėžta. Nors ne vienas teisės aktas reglamentuoja galimybę ginti viešąjį interesą, tačiau juose vartojamos skirtingos viešojo intereso sąvokos. Pavyzdžiui, Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Prokuratūros įstatyme vartojama sąvoka „viešasis interesas“, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje – asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų sąvoka. Tiek teisės literatūroje, tiek teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįmanoma suformuluoti universalios viešojo intereso sąvokos. Pateikti bendrojo pobūdžio viešojo intereso sąvoką gana sudėtinga, nes visada liks pavojus, kad vienas ar kitas atvejis bus praleistas. Bendrosios viešojo intereso sampratos pateikimas gali būti sudėtingas dar ir todėl, kad industrializacija, modernios technologijos ir kiti veiksniai lemia sparčią visuomenės kaitą. Kintanti visuomenė skirtingai dėlioja prioritetus, todėl gali kisti ne tik viešojo intereso samprata, bet ir jos apimtis esant konkretiems teisiniams santykiams. Todėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio valstybių, viešojo intereso sąvokos formavimas yra paliktas teismų praktikai. Kai institucijos turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą įstatymų numatytais atvejais, teismui visada paliekama galimybė vertinti, ar tikrai besikreipianti institucija siekia apginti viešąjį interesą, ar ji turi tokią teisę, ar tikrai konkrečioje situacijoje yra viešasis interesas ir būtinybė jį ginti.
Įstatymų leidėjas praplečia viešojo intereso sampratą ne tik suteikdamas teisę ginti viešąjį interesą tam tikroms institucijoms, bet ir nurodydamas atvejus, kada valstybės ar savivaldybių institucijos gali būti teismo įtrauktos į viešojo intereso gynimo procesą arba dalyvauti savo iniciatyva, duoti išvadą byloje. Viena iš valstybės institucijų, ginančių viešąjį vartotojų interesą yra Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos (toliau – Taryba). Pasak Tarybos pirmininko Felikso Petrausko, Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės institucijų teisė įstatymų numatytais atvejais pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Nustačius, jog buvo pažeistos vartotojų teisės, Vartotojų teisių gynimo įstatymo 10 straipsnis suteikia Tarybai teisę kreiptis į teismą reiškiant konkretų šiame straipsnyje nustatytą reikalavimą.
Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis vartotojas yra ekonomiškai silpnesnė sutarties pusė, todėl teisės aktuose įtvirtinti papildomi mechanizmai, kurių paskirtis – užtikrinti fizinio asmens teisių ir interesų gynimą, tenkinant pastarajam asmeninius, šeimos, namų ūkio poreikius vartojimo srityje. Atsižvelgiant į tai, dabar galiojantis Vartotojų teisių gynimo įstatymas Tarybai, ginant vartotojų viešąjį interesą, suteikia teisę kreiptis į teismą. Dažniausiai vartotojai kreipiasi į Tarybą dėl prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties nutraukimo ir sumokėtų pinigų grąžinimo. Tarybos pirmininkas Feliksas Petrauskas nurodė ir kitus atvejus, kuomet Taryba, vadovaudamasi Vartotojų teisių gynimo įstatymu, turi teisę, gindama viešąjį interesą, kreiptis į teismą:dėl sutarties nesąžiningų sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ar pakeitimo; dėl prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugos teikimo ne šiai veiklai skirtose patalpose sutarties nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo;prekių – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, nutraukimo ir vartotojų sumokėtų pinigų grąžinimo; dėl prekių pirkimo – pardavimo ar paslaugų teikimo sutarties, sudarytos naudojant ryšio priemones, nutraukimo ir vartotojo sumokėtų pinigų grąžinimo.
Nauda esant vartotojais, kai skundus ir bylas, kuriose Taryba atstovavo gindama viešąjį interesą, Tarybos pirmininkas Feliksas Petrauskas sakė, kad gana dažnai vartotojai kreipiasi dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Skundai dėl nesąžiningų sutarčių dažniausiai išsprendžiami taikiu būdu, t. y. bendrovės, kurių sutarčių sąlygas Taryba pripažįsta nesąžiningomis vartotojo atžvilgiu ir pasiūlo prekės/paslaugos pardavėjui per 2 savaites jas pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti, paprastai atsižvelgia į Tarybos reikalavimus. Pavyzdžiui, Taryba nagrinėjo UAB „Vilniaus Energija“ šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutartį ir nustatė, kad dvi sutarties sąlygos yra nesąžiningos vartotojų atžvilgiu bei pasiūlė bendrovei jas pakeisti, panaikinti arba nebetaikyti. Kadangi bendrovė nesutiko su Tarybos nutarimu (dėl sutarties sąlygų pripažinimo kaip nesąžiningų vartotojo atžvilgiu) ir pasiūlymais, Taryba parengė ieškinį ir ketino ginti viešąjį vartotojo interesą teisme. Tačiau, UAB „Vilniaus Energija“ vis dėlto nusprendė patenkinti Tarybos (Ieškovo) reikalavimus ir įsipareigojo netaikyti atitinkamų sutarties sąlygų, kurias Taryba buvo pripažinusi kaip nesąžiningas vartotojo atžvilgiu ir teisme pasirašė taikos sutartį. Tai tik vienas pavyzdys, kai gindama viešąjį interesą Taryba išsprendžia didelei vartotojų grupei svarbią problemą, nes nesąžiningos sutarties sąlygos turi būti panaikintos, pakeistos arba netaikomos visų šias sutartis sudariusių bei jas sudarančių vartotojų atžvilgiu. O kilus nesutarimams dėl sprendimo, vienos šalies nuomonė nesutampa su kita ir kyla ginčai, tada galima bylinėtis arba išspręsti ginčą taikiai be teismų, tą dažnai siūlo viešojo intereso specialistai, nes taip yra daug greičiau ir pigiau.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad teismai vykdo teisingumą. Tačiau teisminis nagrinėjimas, kaip tradicinis vartotojų ginčų sprendimo būdas, gali būti per sudėtingas ir brangus vartotojų ginčams dėl nedidelės vertės prekių/paslaugų. Todėl vis plačiau taikomas pigesnis, paprastesnis ir greitesnis – neteisminis ginčų nagrinėjimo būdas. Pasak Tarybos pirmininko Felikso Petrausko, neteisminis ginčų nagrinėjimas – tai galimybė išspręsti iškilusį ginčą tarp vartotojo ir prekės/paslaugos tiekėjo taikiu, abiem šalims priimtinu būdu. Geranoriški susitarimai sutaupo ir laiko, ir pinigų abiems ginčo šalims. Vartotojui visuomet geriau, kuomet jo problemos išsprendžiamos greitai, be papildomų nuostolių ar investicijų. Tokį interesą, tikėtina, turi ir prekybininkai. Kalbant apie individualų vartotojų teisių gynimą teisme, būtina įvertinti dideles teisinių konsultacijų ir atstovavimo kainas bei gana ilgą laikotarpį iki galutinio ginčo išsprendimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą turėtų būti siekiama ne tik tam tikro vienai šaliai palankaus sprendimo priėmimo, svarbu taip pat atstatyti ir socialinę taiką. Teismui priėmus sprendimą reiškia, kad ginčas dėl teisės išspręstas, bet tai nereiškia, kad tuo pačiu dingsta ir nesutarimai tarp šalių. Paprastai ginčą pralaimėjusi šalis lieka nepatenkinta tokiu teismo sprendimu, o santykiai tarp šalių neprilygsta tiems, kokie būna šalims susitaikius.
Atkreiptinas dėmesys, jog nustatoma ginčus nagrinėjančių institucijų teisė kreiptis pagal kompetenciją į valstybės ar savivaldybių instituciją, atsakingą už atitinkamos vartojimo srities valstybinį reguliavimą, prašant pateikti išvadą dėl vartotojo prašyme išdėstyto reikalavimo.
Įstatymo projektas taip pat nustato terminus, per kuriuos vartotojų prašymai turi būti išnagrinėti, minėtų institucijų teises, išsamiai reglamentuoja prašymų nagrinėjimo procesą ir nustato šių institucijų priimtų sprendimų teisinę galią. Vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekte apibrėžtas vartotojų viešojo intereso gynimas. Tarybos pirmininkas Feliksas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad naujame įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, jog vartotojų viešąjį interesą turi teisę ginti Taryba (projekte – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba) ir vartotojų asociacijos. Pagal naują įstatymo projektą numatyta, kad vartotojų teisių pažeidimų nutraukimo faktai bus viešai skelbiami Tarybos interneto svetainėje. Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad Taryba viename pagrindinių Lietuvos dienraščių skelbs teismų sprendimus, kuriais bus pripažinta, jog pažeistas viešasis interesas. Teismas, priimdamas sprendimą, nustatantį, kad pažeistas viešasis interesas, įpareigoja pardavėją, paslaugų teikėją atlyginti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai šioje dalyje numatyto viešo paskelbimo spaudoje išlaidas.

Teisminiai ginčiai dėl detaliųjų planų statyboms Kuršių Nerijoje
2006-10-02
Šis pavyzdys mano nuomone labai atitintina mano rašoma tema ir šiame pavyzdyje labai akivaizdžiai matosi kaip veikia mūsų valstybės viešasis interesas.
Rinkos ekonomikai įgijus pagreiti ir besiplėtojant ekonominiams santykiams Lietuvoje auga ir
nekilnojamojo turto objektu statybos mastai. Kaip žinia, statybų procesas ne visada vyksta sklandžiai. Tuo labiau, kad pastaruoju metu nemažai problemų kelia ne tiek statybos darbu užsakovu ar statybos bendrovių padaryti pažeidimai, kiek valdžios institucijų padaryti pažeidimai išduodant statybų leidimus. Beveik prieš metus teismuose pradėtos nagrinėti bylos, susijusios su detaliųjų planų statyboms Kuršiu Nerijoje patvirtinimo teisėtumu. Klaipėdos miesto apylinkes prokuratūra teismams kol kas yra perdavusi 14 ieškiniu bei prašymu dėl galimu teises aktu pažeidimu, susijusiu su statybų plėtra Kuršiu nerijos nacionaliniame parke. Ši tema reikalauja gilesnes analizes, nes yra reikšminga ne tik statybų užsakovams, verslo plėtrai, bet ir investitorių pritraukimo procesui, taip pat nekilnojamojo turto statybų Kuršiu nerijoje finansuotojams – kredito institucijoms. Plačiąja prasme statybų Kuršiu nerijoje teisėtumo klausimas svarbus kiekvienam mokesčiu mokėtojui, nes teismams nusprendus, kad valdžios institucijos statybų leidimus išdavė ir detaliuosius planus patvirtino neteisėtai, turtine žala, padaryta valdžios institucijų, butu atlyginama iš valstybes biudžeto, o tiksliau – iš kiekvieno mokesčiu mokėtojo kišenes. Atsižvelgiant i tai, vertėtu aptarti bylu, kylančiu dėl statybų Kuršiu nerijoje teisėtumo, problematiką, teismu poziciją sprendžiant bylas, kylančias dėl statybų Kuršiu nerijoje teisėtumo tiek nacionaliniu, tiek
tarptautiniu lygmenimis, išsiaiškinti viešojo intereso sąvoką. Viešojo intereso sąvoka
Teisminiai ginčai dėl nauju objektu statybų Kuršiu nerijoje kyla iš prokuroro diskrecijoje esančios
teises paduoti ieškinį ginant viešąjį interesą. Ši prokuroro teise kyla iš mūsų Konstitucijos 118 straipsnio, kuris nurodo, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisėtus interesus. Šią prokuroro teisę detaliau reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis: „Prokurorai, nustatę asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisėtu interesu pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti“. Taip pat prokuroro teise pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą nurodoma ir Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje. Vis dėlto neaiškumu kelia pati „viešojo intereso“ sąvoka. Vertėtu paminėti, kad
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartyje teisėju kolegija konstatavo, kad Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant i įstatymu leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymu leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą, ar ne. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį“. Taigi, galutini sprendimą dėl viešojo intereso sąvokos prasmes kiekvienu konkrečiu atveju priima teismas, todėl viešojo intereso sąvoka gali būti apibrėžiama kaskart vis kitaip ir tai leidžia manyti, kad aiškios ribos tarp viešojo intereso buvimo ir nebuvimo nubrėžti neįmanoma. Parengę Nacionalines plėtros instituto Teisines sistemos kokybes ekspertine grupė.
Visu pirma, reikėtų paminėti, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybes taryba arba savivaldybes
administracijos direktorius tarybos pavedimu, laikantis Teritorijų planavimo įstatymo, Aplinkos
ministerijos patvirtintu Detaliųjų planu rengimo taisyklių nuostatu ir kitu teises aktu. Teritorijų
planavimo įstatymas nurodo, kad tais atvejais, kai planuojamoji teritorija yra svarbi kraštovaizdžio
apsaugos, urbanistiniu, architektūriniu ar paveldo saugos požiūriu, privalomas teritorijų tvarkymo ir
naudojimo režimas papildomas urbanistiniais ir architektūriniais, gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugos, teritorijos (žemes sklypo) apželdinimo (procentais) reikalavimais.
Nuo 2000 m., kai UNESCO Kuršiu neriją įtraukė i UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip
kultūrinio kraštovaizdžio objektą, taip pat turi būti atsižvelgta ir i tarptautinius teises aktus, pavyzdžiui, UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją ir Europos kraštovaizdžio konvenciją. Šiuo metu Konstituciniam Teismui yra pateiktas prašymas ištirti, ar Vyriausybes 1994-12-19 priimtas nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ neprieštarauja Konstitucijos 7 str. 2 d., 1993-05-06 įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymu ir kitu teises aktu skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ nuostatoms. Šio prašymo nagrinėjimo baigtis turės lemiamos įtakos teismu sprendimams nagrinėjant statybų Kuršiu nerijoje bylas. Dėl minėto prašymo Konstituciniam Teismui pateikimo svarstoma, ar sustabdyti, arba jau yra sustabdyta dalis statybų Kuršiu nerijoje bylu. Atsižvelgiant i tai, kad Konstituciniame Teisme iki minėto prašymo turi būti išnagrinėta apie pusšimtis kitu prašymu, sprendimu statybų Kuršiu nerijoje bylose dar teks ilgokai palaukti. Tai statybų užsakovams ir kredito įstaigoms gresia dideliais nuostoliais, kuriuos vėlgi, teismui priėmus
sprendimą nugriauti statinius, tektų atlyginti mokesčiu mokytojams. Minėta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybes taryba arba savivaldybes administracijos
direktorius tarybos pavedimu, todėl butu teisinga manyti, jog jie ir yra atsakingi už teises aktu laikymąsi tvirtinant detaliuosius planus, o statybų užsakovo, veikiančio pagal patvirtintus detaliuosius planus, interesai, susiję su statiniais ir nuosavybes teise i juos, remiantis teisėtu lūkesčiu ir kitais teises principais, turėtu būti saugomi.
Teises i nuosavybę ir viešojo intereso kolizijos sprendimas
Teises i nuosavybę ir viešojo intereso kolizija tam tikrais atvejais tiesiog neišvengiama. Atsakymų ieškoti tenka teismu praktikoje. 2006 m. kovo 13 d. priimtame Konstitucinio Teismo nutarime, kuriame nagrinėjamas objektu, esančiu ypač vertingose teritorijose, savininku nuosavybes teises ribojimu klausimas, pasisakyta, kad „Ypač pabrėžtina, kad visi minėti ribojimai, draudimai turi būti konstituciškai pagristi, nevaržyti savininku, kitu asmenų teisiu labiau negu būtina visuotinai svarbiems tikslams pasiekti“. Apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką esant tokiai kolizijai galima bus kalbėti tik priėmus bent keletą sprendimu statybų Kuršiu nerijoje bylose. Greičiausiai pirmieji sprendimai, ypač jei jie bus priimti bylas nagrinėjant kasacine tvarka, ir bus kelrodis kitiems teismams susiduriant su analogiškais atvejais. Svarbu nepamiršti, kad apie nuosavybes teises gynimą galima kalbėti tik tokiu atveju, kai nuosavybes teise įgyta teisėtai ir kai ja naudojamasi laikantis teises aktu reikalavimu. Bet kokiu atveju esant tokiai situacijai kompetentingoms valdžios institucijoms patvirtinus detalųjį planą turėtu būti ginami pastatyto objekto savininko teises ir interesai, antraip bet koks leidimas statyti pastatą ar patvirtintas detalusis planas galėtu būti laikomi abejotinos teisines vertes rekomendacinio pobūdžio „raštais“, o tokiu atveju vargu ar butu galima tikėtis vienos iš teises funkcijų – teisiniu santykiu stabilumo – įgyvendinimo.
Dvipusis viešasis interesas ir dvi pozicijos yra viešojo intereso sąvoka, kuri negali būti tiksliai apibrėžta ir kaskart teismo gali būti interpretuojama vis kita linkme, priklausomai nuo aplinkybių, nagrinėjamu byloje. Šiais konkrečiais statybų Kuršiu nerijoje bylu atvejais prokuratūros ieškiniai dėl viešojo intereso gynimo grindžiami galimu neigiamu statiniu poveikiu aplinkai ir kraštovaizdžiui, padarytu valdžios institucijų darbuotojams galimai neteisėtai patvirtinus detaliuosius planus. Tačiau ar nevertėtu viešuoju interesu laikyti ir mūsų valstybes mokesčiu
mokėtojų teisę i protingus bei proporcingus mokesčius bei teisę, kad surinkti mokesčiai nebūtų švaistomi jais apmokant valdžios institucijų klaidu pasekmes? Ši teise butu akivaizdžiai pažeista, jei butu nuspręsta statinius nugriauti. Tokiu atveju ne kas kitas, o mūsų valstybes mokesčiu mokėtojai turėtu atlyginti dešimtis milijonu galinčią siekti statiniu savininkams padarytą žalą (tiek statiniu vertę, tiek negautas pajamas). Taigi, šioje situacijoje galima įžvelgti dvi pozicijas: pirmu atveju pasisakoma už tai, kad statiniai, pastatyti pagal neteisėtai patvirtintus detaliuosius planus, butu nugriauti bet kokia kaina. Šios pozicijos šalininkai kaip pavyzdi pasitelkia gan radikalu atveji Italijos Bario mieste, kai vienas iš trijų Adrijos juros pakrantes vaizdą darkiusiu daugiaaukščiu buvo nugriautas. Kita vertus, priešingą poziciją palaikantieji siūlo atsižvelgti ir i antrąją viešojo intereso pusę. Ši pozicija akivaizdžiai artimesne Europos žmogaus teisiu teismo sprendimuose išsakomai protingos ir pagristos pusiausvyros tarp nuosavybes teises ir proporcingumo, protingumo principu idėjai. Toks požiūris atrodo kur kas protingesnis atsižvelgiant i tai, kad pavojus pažeisti teisėto savininko interesus kyla ne dėl paties savininko kaltes, o dėl to, kad Parengė Nacionalines plėtros instituto Teisines sistemos kokybes ekspertine grupė.
Atrodo viskas yra padaryta teisiškai, bet ar realiai veikia šis sprendimas, buvo nutarta griauti namus, kurie neturi leidimo statyboms ir buvo jau pastatyti, tačiau nuvažiavus i statybvietę, rezultato tokio koks turėtų būti nėra dar. Lietuvos piliečiai teismui įrodžius yra baudžiami įstatymų tvarka, bet kodėl netaikoma tai mūsų išrinktiesiems valdžios atstovams…

Išvados
Iki šiol įstatyme numatyta, kad miško parkuose esantys miškai ir vandens telkiniai buvusiems savininkams nėra grąžinami natūra, o išperkami valstybės, ir už juos valstybė atlygina. Naujoji prieš savaitę Seime priimta Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo redakcija skelbia, kad miško parkams priskirti miškai yra grąžintini natūra, jeigu jie nepriskirti teritorijoms, ypač vertingoms kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu. Ši pataisa numato, kad miško parkų ypatingą vertingumą kultūrai ir poilsiui pagal kol kas nesamą tvarką nustatytų Vyriausybė. Įdomu tai, kad miško parkai pagal apibrėžimą yra miškai, naudojami intensyviai rekreacijai, su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra, todėl Vyriausybė, matyt, turės atskirti, kurie miško parkai yra tiesiog „naudojami intensyviai rekreacijai“, o kurie „ypatingai vertingi rekreaciniu požiūriu“.
Nuosavybes teises ir viešojo intereso kolizijos problematika Lietuvos teismu praktikoje yra gana
naujas reiškinys, tačiau Konstitucinio Teismo nutarimas ir Europos žmogaus teisiu teismo praktika
kviečia atkreipti dėmesį i tai, kad situacija dėl šio prieštaravimo turėtu būti sprendžiama atsižvelgiant į protingumo ir proporcingumo principus. Svarbu paminėti ir tai, kad viešasis ir bendrasis interesai neturėtu būti traktuojami vienpusiškai. Ginant viešąjį interesą dažnai akcentuojamas statiniu poveikis aplinkai, kraštovaizdžiui, tačiau pamirštama apie visuomenes lūkesčius mokėti protingus ir proporcingus mokesčius. Išties, jei neigiamas statiniu poveikis aplinkai, kraštovaizdžiui akivaizdus ir aiškiai rodomas, viešajam interesui daroma žala. Tačiau ne ką svarbesni ir mokesčiu mokėtoju interesai. Atsakymą į klausimą, ar mokės mokesčiu mokėtojai už valstybes institucijų padarytas klaidas, pasufleruos prašymo dėl Kuršiu nerijos nacionalinio parko planavimo schemos atitikties Konstitucijai ir kitiems teises aktams nagrinėjimo baigtis ir tolesne bylu dėl statybų Kuršiu nerijoje nagrinėjimo eiga.

Literatūros sąrašas

1.http://www.vartotojoteises.lt/l.php?tmpl_into=middle&tmpl_name=m_article_view&article_id=174&m_article_arch=1
2. http://www.npi.lt/site/Failai/TSKEG_neringa_final.pdf
3. http://www.ziniur.lt/klausimas?method=get&item=793
4. studijų medžiaga

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………………………………..1
2. Kas yra viešasis interesas?……………………………………………………………………..2-4
3. Teisminiai ginčai dėl detaliųjų planų statyboms Kuršių Nerijoje ………………..5-8
a. Teises į nuosavybę ir viešojo intereso kolizijos sprendimas…………………………..7
4. Išvados…………………………………………………………………………………………………..9
5. Literatūros sąrašas …………………………………………………………………………………10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *