Pirmų klasių standartai

1. BENDRASIS APIBŪDINIMAS

Pradinių klasių mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) nustato pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos (toliau – programos) ir studijų organizavimo neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose reikalavimus.
Standartas parengtas vadovaujantis:
• Lietuvos švietimo koncepcija;
• Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;
• Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu;
• Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu;
• Nuosekliųjų studijų programų nuostatais;
• Pedagogų rengimo nuostatais ir kvalifikaciniais reikalavimais;
• Pedagogų rengimo koncepcijos projektu;
• Išsilavinimo standartais;
• Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis;
• Bendrojo lavinimo mokyklos bendraisiais nuostatais;
• Darželio-mokyklos bendraisiais nuostatais;
ir atsižvelgiant į Standarto rengimo grupės atliktus kvalifikacinių tyrimų duomenis.

Standartas parengtas orientuojantis į V profesinio išsilavinimo lygį.
Asmenys, sėkmingai baigę pagal šį Standartą parengtą programą, įgyja profesines kompetencijas, būtinas mokytojui, dirbančiam pradinėse klasėse. Standartas orientuotas į šiuolaikinį, visapusį mokytojo asmenybės ugdymą(si).
Studijų programos tikslai turi atitikti Standarte nurodytus tikslus. Programos dalykų tikslai turi būti formuluojami pagal studijų programos tikslus. Siekiant įgyvendinti studijų tikslus, parenkami optimalūs studijų metodai, padedantys studentui siekti bendrųjų ir specialiųjų žinių bei gebėjimų.
Pradinių klasių mokytojo rengimo dieninių studijų trukmė (su specializacijomis) – 4 metai. Neakivaizdinių studijų trukmė – 4 metai (be specializacijų).
Programos apimtis turi būti ne daugiau kaip 160 kreditų.
Siekiant studijų kokybės ir studijų proceso vientisumo, teorinis mokymas glaudžiai siejamas su praktinių įgūdžių ugdymu. Praktiniams įgūdžiams ugdyti skiriama ne mažiau kaip 25 kreditai.
Specializacijas numato mokymo įstaiga, atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius. Specializacijas, atitinkančias profesines kompetencijas ir studijų tikslus, nustato programos rengėjai.
Mokymo įstaiga, siekdama įgyvendinti pradinių klasių mokytojo rengimo standarto reikalavimus ir vieningų studijų, turi teisę lanksčiai rinktis studijų programos turinį (15 proc. studijų programos turinio gali keisti savo nuožiūra).
Pagal šį Standartą parengta studijų programa skiriama asmenims, turintiems bendrąjį vidurinį išsilavinimą. Priėmimo sąlygas, tvarką ir studentų skaičių nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (arba kitas steigėjas).
Pradinių klasių mokytojo kvalifikacija suteikiama išlaikiusiam baigiamąjį egzaminą arba apgynusiam diplominį darbą (projektą) studentui.

2. PROFESINĖS KOMPETENCIJOS

Šio Standarto objektas – profesinės kompetencijos, kurias privalo turėti pradinių klasių mokytojas šiose veiklos srityse:
1. Ugdydamas pradinių klasių moksleivį:
1.1. gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti;
1.2. gebėti pažinti specifinius vaiko raidos ypatumus ugdymo procese;
1.3. gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti sociokultūrinę vaiko kompetenciją;
1.4. išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti, koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese;
1.5. gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus;
1.6. gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis pedagoginiame procese;
1.7. išmanyti vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese.

2. Bendraudamas ir bendradarbiaudamas su kitais ugdytojais ir ugdymo institucijomis:
2.1. gebėti pažinti vaiko šeimą ir teikti pedagoginę-psichologinę pagalbą tėvams;
2.2. gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis;
2.3. gebėti dirbti komandoje;
2.4. išmanyti pagrindinius pradinės mokyklos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus.

3. Tobulindamas asmeninę ir profesinę kompetenciją:
3.1. gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą;
3.2. gebėti tobulėti ir keistis, kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius;
3.3. gebėti kurti profesinės veiklos viziją;
3.4. suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes;
3.5. gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius;
3.6. tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju.

3. STUDIJŲ TIKSLAI

Profesinės kompetencijos
Studijų tikslai
1.1. Gebėti pažinti vaiką, jo poreikius ir juos tenkinti.
1.1.1. Įgyti šiuolaikinį mokslinį požiūrį į psichikos reiškinius ir juo vadovautis praktiniame darbe.
1.1.2. Išmanyti vaiko pažinimo metodus ir gebėti jais naudotis pedagoginėje veikloje.
1.1.3. Sudaryti palankias sąlygas vaikui sėkmingai adaptuotis mokykloje, atsižvelgiant į jo poreikius, brandos mokyklai lygį ir individualias savybes.
1.1.4. Pažinti ir tenkinti esminius vaiko poreikius, siekiant natūralios, sėkmingos vaiko raidos.
1.1.5. Pažinti specialius vaikų poreikius ir išmanyti korekcijos, reabilitacijos ir integracijos galimybes.
1.1.6. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį ir procesą, atsižvelgiant į vaikų socialinę, pažintinę patirtį bei gebėjimus.
1.1.7. Ugdyti vaiko kritinį mąstymą.
1.2. Gebėti pažinti specifinius vaiko raidos ypatumus ugdymo procese.
1.2.1. Suprasti asmenybės psichikos struktūrą, psichinius reiškinius, mokėti juos valdyti ir ugdyti.
1.2.2. Išmanyti įvairaus amžiaus vaiko pažintinės, socialinės, emocinės, fizinės raidos prielaidas, dėsningumus ir raišką.
1.2.3. Kurti palankias sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti bei jo individualybei skleistis.
1.2.4. Prognozuoti tolesnę vaiko raidą, numatyti jos plėtrą, padedant vaikui maksimaliai išskleisti individualias galias bei gebėjimus.
1.2.5. Laiduoti harmoningą kiekvieno vaiko fizinę, socialinę, psichologinę bei kultūrinę raidą.
1.3. Gebėti sudaryti vaikams palankias sąlygas perimti bendrąsias žmonijos vertybes ir kultūrinius pagrindus bei ugdyti sociokultūrinę kompetenciją.
1.3.1. Suvokti sociokultūrinius vaiko poreikius, gebėti juos tenkinti bei veikti.
1.3.2. Padėti vaikui pažinti pasaulį.
1.3.3. Plėsti ekologinio suvokimo pagrindus, ugdyti kraštotyrinio, aplinkotyrinio darbo įgūdžius.
1.3.4. Ugdyti vaiko socialinius įgūdžius.
1.3.5. Sudaryti vaikui palankias galimybes įgyti ir puoselėti demokratinės gyvensenos pagrindus.
1.3.6. Puoselėti meno, gėrio, grožio idealus.
1.3.7. Puoselėti kūrybinę vaiko potenciją bei ugdyti kūrybinius gebėjimus įvairiose veiklos srityse.
1.3.8. Skatinti kūrybos džiaugsmą atliekant įvairias užduotis.
1.3.9. Ugdyti poreikį kurti ir siekti darnos.
1.3.10. Padėti suprasti kitų tautų bendraamžius, priimti jų kultūrą, vertybes, patirtį.
1.3.11. Ugdyti teigiamą nuostatą į sveiką gyvenseną, diegti sveikos gyvensenos įgūdžius bei įpročius.
1.4. Išmanyti pradinės mokyklos ugdymo turinį, gebėti jį interpretuoti, koreguoti, modeliuoti bei kūrybiškai taikyti ugdymo procese.
1.4.1. Suvokti ir gebėti užtikrinti pagrindinę ugdymo tendenciją – visapusišką asmenybės skleidimą(si).
1.4.2. Parinkti ir modeliuoti ugdymo turinį ir metodus, integruojant ir individualizuojant ugdymo procesą.
1.4.3. Diferencijuoti ugdymo tikslus, atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnių ypatumus, individualias savybes, poreikius ir interesus.
1.4.4. Išmanyti Pradinių klasių ugdymo programų bei Standartų reikalavimus ir gebėti juos taikyti praktiškai.

1.5. Gebėti planuoti ir organizuoti ugdymo procesą pagal humanistinės pedagogikos principus. 1.5.1. Pažinti vaikų ugdymosi poreikius, gebėti juos tenkinti ir veikti.
1.5.2. Išmanyti ugdymo sistemas, jų esmę, savitumą ir gebėti kūrybiškai taikyti ugdymo praktikoje.
1.5.3. Išmanyti ugdymo sričių bei mokomųjų dalykų didaktines nuostatas ir jas taikyti ugdymo procese.
1.5.4. Kūrybiškai taikyti įgytas žinias, mokėjimus ir įgūdžius konkrečioje pedagoginėje situacijoje.
1.5.5. Modeliuoti ir planuoti įvairias ugdymo proceso organizavimo formas.
1.5.6. Rengti ir taikyti individualiąsias bei integruotas ugdymo programas.

1.6. Gebėti išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir jais remtis pedagoginiame procese.
1.6.1. Išmanyti pedagoginės sąveikos principus ir gebėti juos taikyti ugdymo procese.
1.6.2. Analizuoti, vertinti pedagoginę sąveiką ir gebėti numatyti jos perspektyvas.
1.6.3. Kurti palankią, partnerišką mokymo(si) atmosferą.
1.6.4. Konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti.
1.6.5. Analizuoti ir vertinti bendravimo stilius, siekiant veikti pedagoginio darbo rezultatyvumą, palankų klasės mikroklimatą.
1.6.6. Gebėti priimti specialiųjų poreikių vaiką ir sudaryti jam saugią aplinką.

1.7. Išmanyti vertinimo sistemas ir gebėti jas taikyti ugdymo procese.
1.7.1. Suprasti vertinimo tikslą, uždavinius, išmanyti vertinimo kriterijus.
1.7.2. Žinoti formalaus ir neformalaus vertinimo ypatumus ir būdus bei gebėti jais naudotis.
1.7.3. Išmanyti ideografinio vertinimo sistemos principus.
1.7.4. Išmanyti pradinėse klasėse taikomas vertinimo metodikas ir naudoti jas praktinėje veikloje.
1.7.5. Vertinti vaiko ugdymo(si) pažangą bei pasiekimus.

2.1. Gebėti pažinti vaiko šeimą, ir teikti pedagoginę-psichologinę pagalbą tėvams.
2.1.1. Pažinti ugdymo proceso dalyvius, tobulinti bendravimo įgūdžius.
2.1.2. Analizuoti ir vertinti ugdymo šeimoje specifiką bei galimybes.
2.1.3. Analizuoti ir vertinti kartu su šeima įvairias vaikų ugdymo problemas, ieškant jų sprendimo galimybių.
2.1.4. Gebėti įtraukti šeimą į aktyvią sąveiką, siekiant bendro tikslo.
2.1.5. Parinkti tėvams tinkamus pedagoginės-psichologinės informacijos skleidimo būdus, priemones ir formas bei gebėti jomis veiksmingai naudotis praktiškai.
2.1.6. Konsultuoti tėvus apie paramą teikiančias institucijas ir pagalbos vaikui būdus.

2.2. Gebėti konstruktyviai, kryptingai bendrauti ir bendradarbiauti su kitais pedagogais, šeima ir kitomis ugdymo institucijomis.
2.2.1. Išsiugdyti gebėjimą nusiteikti bendravimo džiaugsmui, buvimui kartu, palaikant ir kuriant jaukią ir saugią aplinką.
2.2.2. Perimti emocines būsenas bei išmanyti savireguliacijos būdus.
2.2.3. Atpažinti ir įvertinti problemines situacijas ugdymo procese, ieškoti galimų sprendimo būdų
2.2.4. Gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis ugdymo institucijomis.

2.3. Gebėti dirbti komandoje. 2.3.1. Žinoti komandinio darbo ypatumus, principus ir gebėti juos taikyti praktinėje veikloje.
2.3.2. Ugdyti gebėjimus koordinuoti darbą, vadovauti veiklai ir siūlyti alternatyvius sprendimus.
2.3.3. Svarstyti kartu su kitais suinteresuotais ugdytojais profesines problemas.

2.4. Išmanyti pagrindinius pradinės mokyklos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus.
2.4.1. Suvokti šiuolaikinės pradinės mokyklos paskirtį ir gebėti kurti tokią mokyklą.
2.4.2. Išmanyti pagrindinius šiuolaikinius vadybos principus, suvokti švietimo, vadybos specifiką.
2.4.3. Žinoti šiuolaikinės pradinės mokyklos veiklą reglamentuojančius dokumentus, teisinius aktus bei jais naudotis.
2.4.4. Organizuoti ir planuoti ugdymo procesą įvairių tipų mokyklose.
2.4.5. Analizuoti ir vertinti mokyklos veiklos veiksmingumą.
2.4.6. Dalyvauti sergstint žmonių lygių teisių nepažeidžiamumą, ugdyti teisės normų suvokimą.
2.4.7. Mokėti tvarkyti dokumentaciją.
3.1. Gebėti puoselėti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą ir veiklą.
3.1.1. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio tradicijas ir vertybes bei gebėti jomis remtis ugdymo procese.
3.1.2. Įgyti humanišką, įžvalgią, konstruktyvią gyvenimo poziciją ir ja remiantis mokėti atsakingai veikti.
3.1.3. Pažinti ir gerbti demokratinės visuomenės piliečio laisves, teises ir pareigas.
3.1.4. Sudaryti galimybes vaikams perimti bendrąsias žmonijos ir tautos vertybes.
3.1.5. Sugebėti suteikti pirminę pagalbą skurdo, nelaimės ištiktiems, neįgaliems bei socialinę atskirtį patyrusiems vaikams.

3.2. Gebėti tobulėti ir keistis kūrybiškai reaguojant į šiuolaikinio pasaulio pokyčius.
3.2.1. Ugdytis poreikį mokytis visą gyvenimą, būti atviram nuolatinei kaitai.
3.2.2. Nuolat plėsti bendrąją kultūrinę, socialinę ir profesinę kompetenciją.
3.2.3. Gebėti kritiškai ir konstruktyviai mąstyti, spręsti problemas, daryti savarankiškus sprendimus.
3.2.4. Pažinti įvairių epochų ir dabarties pasaulio bei Lietuvos pedagogikos klasikų darbus, idėjas, jas analizuoti ir kritiškai vertinti.
3.2.5. Gebėti dalyvauti sociokultūriniame visuomenės gyvenime.
3.3. Gebėti kurti profesinės veiklos viziją.
3.3.1. Ugdytis pedagogui reikalingas asmenines savybes (gebėti modeliuoti mokytojo idealą).
3.3.2. Suprasti mokytojo profesijos specifiką, pedagoginio takto svarbą ugdymo procesui.
3.3.3. Gebėti argumentuotai reikšti savo nuomonę.
3.3.4. Mokėti suderinti profesinę laisvę ir atsakomybę.
3.3.5. Reikšti savo pilietinę poziciją susidūrus su negatyviais reiškiniais.
3.3.6. Ugdytis skirtingos gyvensenos grupių savitarpio toleranciją, gebėjimą dirbti kartu su įvairiais žmonėmis ir grupėmis.

3.4. Suvokti pagrindines Lietuvos, Europos ir pasaulio švietimo bei mokslo tendencijas ir vertybes. 3.4.1. Palyginti įvairias ugdymo filosofijos kryptis ir jas vertinti.
3.4.2. Analizuoti ir kritiškai vertinti visuomeninius, tautinius, politinius, religinius, ekonominius ir ekologinius procesus.
3.4.3. Pažinti ir puoselėti savo tautos tradicijas.
3.4.4. Suprasti ir pripažinti kitų tautų kultūrinį ir etninį savitumą.
3.4.5. Išmanyti savo krašto, Lietuvos ir pasaulio kultūros procesus ir gebėti šia informacija naudotis gyvenime ir ugdymo procese.
3.4.6. Analizuoti ir vertinti pasaulio ir Lietuvos pradinės mokyklos pedagoginės minties raidą.

3.5. Gebėti plėtoti informacinės-komunikacinės kultūros įgūdžius.
3.5.1. Ugdyti komunikacinius gebėjimus, naudotis naujausiomis informacijos bei komunikacijos technologijomis. Atrinkti reikiamus informacijos šaltinius ir jais naudotis.
3.5.2. Išsiugdyti bent vienos Vakarų Europos kalbos komunikacinę kompetenciją.
3.5.3. Įgyti kompiuterinio raštingumo pagrindus ir jais naudotis praktinėje veikloje.

3.6. Tapti gimtosios kalbos žinovu, puoselėtoju ir ugdytoju.
3.6.1. Suvokti kalbą kaip svarbiausią tautiškumo požymį, puoselėti individualius kalbinės raiškos gebėjimus, kūrybines galias.
3.6.2. Domėtis naujausia grožine literatūra, periodiniais leidiniais.
3.6.3. Taikyti literatūrinius kūrinius ugdymo(si) procese.
3.6.4. Išsiugdyti pagrindinius oratoriaus įgūdžius, gebėjimą improvizuoti ir panaudoti įvairią teatrinę raišką vaikų kalbai ir kūrybiškumui ugdyti.

4. BAIGIAMASIS ĮVERTINIMAS

Pradinių klasių mokytojo kvalifikacija suteikiama išlaikius baigiamąjį egzaminą arba apgynus diplominį darbą (projektą).
Baigiamasis egzaminas ir diplominių darbų (projektų) gynimas organizuojamas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą baigiamųjų egzaminų ir diplominių darbų (projektų) gynimo organizavimo instrukciją.
Baigiamojo vertinimo organizavimo tikslas – leisti studentui įrodyti,jog jis pasiekė studijų tikslus ir įgijo profesines kompetencijas, numatytas Standarte.

Baigiamasis egzaminas
Baigiamojo egzamino užduotis rengia ir tvirtina mokymo įstaiga. Užduotys turi apimti Pradinių klasių mokytojų rengimo standarte numatytas kompetencijas bei studijų tikslus.
Teisė laikyti baigiamąjį egzaminą suteikiama studentui, įvykdžiusiam visus studijų programoje numatytus reikalavimus:
• kiekvienas programos dalykas turi būti įvertintas teigiamu balu;
• atliktos ir teigiamu balu įvertintos programoje numatytos pedagoginės praktikos;
• teigiamu balu įvertinti kursiniai darbai ( projektai).

Baigiamojo egzamino turinį sudaro integruotos pedagogikos, psichologijos ir didaktikų užduotys, kuriose atsiskleidžia studijų metu studento įgytos profesinės kompetencijos.
Baigiamojo egzamino galutinis įvertinimas nustatomas bendru Kvalifikavimo komisijos sutarimu arba išvedant komisijos narių įvertinimų vidurkį.

Baigiamasis darbas (projektas)
Teisė rengti baigiamąjį darbą (projektą) suteikiama absolventams, gerai, labai gerai ir puikiai įvykdžiusiems visus programos reikalavimus.
Baigiamojo darbo (projekto) rengimas yra galutinis etapas, siekiant pradinių klasių mokytojo kvalifikacijos. Baigiamojo darbo pagrindą sudaro taikomasis tyrimas. Baigiamojo darbo turinyje turėtų būti analizuojama aktuali pradinio ugdymo problema. Jame turi atsispindėti absolvento gebėjimas įvairiais aspektais nagrinėti pasirinktą problemą (temą), apibendrinti tyrimo rezultatus ir argumentuotai pateikti išvadas bei pasiūlymus.
Baigiamasis darbas (projektas), prieš jį pateikiant Kvalifikavimo komisijai, turi būti aprobuojamas katedroje, kurioje dirba darbo vadovas. Jei darbas neaprobuojamas, absolventas turi laikyti baigiamąjį egzaminą.
Baigiamasis darbas (projektas) gynimui turi būti pateiktas su katedros dėstytojo arba mokytojo praktiko recenzija.
Baigiamasis darbas (projektas) ginamas Kvalifikavimo komisijoje.

Studentas, siekdamas galutinio įvertinimo, demonstruoja šiuos gebėjimus:
• originaliai, kūrybiškai, logiškai mąstyti bei argumentuoti;
• atskleisti bendrąjį bei pedagoginį išprusimą;
• atlikti taikomąjį tyrimą ir apibendrinti gautus rezultatus;
• savarankiškai priimti sprendimus ir nurodyti jų įgyvendinimo galimybes;
• atrinkti iš įvairių šaltinių gimtąja ir užsienio kalba pateikiamą informaciją ir ją susisteminti;
• atskleisti turimą bendrojo ir kompiuterinio raštingumo lygį;
• dalykiškai pristatyti baigiamąjį darbą.

Baigiamojo darbo (projekto) įvertinimo balas nustatomas bendru Kvalifikavimo komisijos narių sutarimu arba išvedant komisijos narių, vadovo bei recenzento įvertinimų vidurkį.
Baigiamojo egzamino, baigiamojo darbo (projekto) gynimo tvarką bei mokslo baigimo dokumentų išdavimą reglamentuoja LR švietimo ir mokslo ministerija.

PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

Parengė Stefanija Filipovič, Ilona Jakimavičienė, Alė Murauskienė, Ingrida Stankevičienė

2001-11-23. Tir. 150 egz.
Išleido Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Švietimo aprūpinimo centras, Geležinio Vilko g. 12, 2600 Vilnius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *