Pilietiškumo ugdymas pradinėse klasėse panaudojant savivaldos elementus
Today our nation is free as there has been independent state restored. Lithuania needs a man who is able to develop freely and use the freedom, as well as honest, well prepared, and who has solid consciousness. Therefore, the primary education process aims to collect student’s practical experience in the family, classroom, at school, in the community, the knowledge of the self, moral attitude and put it all into the student’s consciousness. It is particularly important that this totality become an assumption for a democratic outlook of the world, lifestyle and personal outlook, and most importantly is to create an inner need to act on the basis of democratic view of the world.
One problem is that each subject taught has its own goals of special education, and it is not easy to predict a full compatibility with citizenship education of each subject taught due to the diversity of subjects. Another problem is that the concept of citizenship itself is constantly changing, depending on the self-consciousness and the political situation of a certain period, taking on different meanings in history.
The civic education task and objectives are changing in the context of new forms of citizenship. There is an emphasis put on the need to develop critical thinking, a provision of dialogality and tolerance for other religions and cultures. The transformation of the concept of citizenship (transition from national to global citizenship and cultural forms) stirs debate and the compatibility of religious education and complementarily to citizenship in the context (particularly among practices of foreign scientists and educators).
One of the key objectives of the Lithuanian education reform is the education of civic younger generation for an open democratic society. The reform requires the school to help each maturating citizen to turn these universal values into the self; apply them in the context of the specific socioeconomic and political environment of the local community and the state, and together realize critical and rational assessment of the fact that reality is diverse and contradictory.
This problem lacks specific studies, therefore the aim of this work is to study the citizenship education in primary grades more, as well as ongoing civic education program dealing with honesty, self-awareness and self-government of children and also reason that in the primary school while purposefully cultivating citizenship, we lay foundation of the personality who is able to constructively participate in the life of the state.
ĮVADAS
Temos aktualumas. Šiandien mūsų tauta – laisva, atkurta nepriklausoma valstybė. Lietuvai reikia gebančio laisvai kurti ir laisve naudotis, doro, gerai pasirengusio, tvirtos savimonės žmogaus. Todėl jau pradinio ugdymo procese turėtų būti siekiama, kad mokinio sąmonėje į visumą susijungtų jo praktinė patirtis šeimoje, mokykloje, klasėje, bendruomenėje, savęs paties pažinimas, vertybės. Itin svarbu, kad ši visuma taptų prielaida demokratinei pasaulėvokai, gyvenimo būdui ir pasaulėžiūrai formuotis, o svarbiausia, sukurtų vidinį poreikį veikti, remiantis demokratine pasaulėžiūra.
Mokiniui reikia padėti įsisąmoninti, kad demokratija nėra savaime duotas, nuolatinis gėris. Priešingai, tai asmeniui tenkanti užduotis atsakingai rūpintis savo bendruomenės, tautos ir žmonijos šiandiena bei ateitimi, pareiga, nuo kurios istorija neatleidžia nei vienos kartos. Tiesa, problema ta, jog pilietiškumas nėra tinkamai integruotas pradinio ugdymo turinyje.
Dar viena problema yra tai, kad pati pilietiškumo samprata nuolat kinta, priklausomai nuo konkretaus laikotarpio savimonės ir politinės situacijos, įgauna skirtingas reikšmes istorijoje. O skirtingos istorinės pilietiškumo formos numato ir skirtingus pilietinio ugdymo tikslus bei uždavinius. Pavyzdžiui, XVIII-XIX a. Europoje susiformavusi nacionalinio pilietiškumo samprata numatė meilę, pagarbą ir lojalumą valstybei, tautai, akcentavo patriotizmą, atsakomybę, nusiteikimą dalyvauti valstybės reikaluose, kėlė bendruomeniškumo jausmą kaip pageidautinas piliečio charakteristikas (Statkus, 2003; Anderson, 1999; Brubaker, 1998; Seligman, 2004).
Tačiau XX a. antroje pusėje padidėję migracijos srautai, naujų socialinių tarptautinių judėjimų, tarptautinių teismų, tarptautinių teisių deklaracijų atsiradimas, religinis, kultūrinis bei socialinis pliuralizmas šalyse sukėlė nusistovėjusios nacionalinio pilietiškumo sampratos transformaciją. Tuo laikotarpiu išryškėjo kultūrinio (cultural citizenship – ypač pabrėžiančio toleranciją ir pagarbą įvairovei, gebėjimą gyventi įvairovės sąlygomis bei dialogiškumo nuostatą) ir globalaus (global citizenship – kurio esminiai bruožai yra nuolat besimokanti visuomenė, gebėjimas būti atviram sau ir pasauliui, gebėjimas veikti ir sprendimus priimti autonomiškai bei atsakingai moraliniu ir socialiniu požiūriais, gebėjimas rinkti, analizuoti, interpretuoti ir perduoti informaciją, kritinis-analitinis mąstymas, empatiškumas visiems ir visokiems) pilietiškumo formos (Zaleskienė, 2003; Chidester, 2004; Jackson, 2004).
Naujų pilietiškumo formų kontekste pilietinio ugdymo uždaviniai ir tikslai keičiasi. Pabrėžiama būtinybė ugdyti kritinį mąstymą, dialogiškumo nuostatą, toleranciją kitų religijų ir kultūrų atstovams. Pilietiškumo sampratos transformacija (perėjimas nuo nacionalinio prie globalaus ir kultūrinio pilietiškumo formų) suaktyvina diskusijas ir religinio ugdymo suderinamumo ir papildomumo su pilietiniu ugdymu plotmėje (ypač tarp užsienio mokslininkų ir edukologų praktikų) (Bendroji pilietinio ugdymo programa ir pilietinio ugdymo išsilavinimo standartai 8 ir 10 klasėms, 2004).
Vienas svarbiausių Lietuvos švietimo reformos tikslų – pilietinis jaunosios kartos ugdymas atvirai demokratinei visuomenei. Reforma įpareigoja mokyklą padėti kiekvienam bręstančiam savo šalies piliečiui šias universalias vertybes paversti savastimi, taikyti jas konkrečiame socialiniame ekonominiame ir politiniame savo aplinkos, vietos bendruomenės ir valstybės gyvenimo kontekste, o drauge kritiškai suvokti ir racionaliai vertinti tai, kad tikrovė yra įvairialypė ir prieštaringa.
Tyrimo problema. Pilietiškumo ugdymo stoka kelia daugybę problemų, kurios paskui veda į Tėvynės negerbimą, didėjantį nusikalstamumą, cinišką požiūrį į gamtą ir žmogų. Šiandien mūsų moksleiviams labai trūksta pagarbos ir meilės žmogui, užuojautos, gailestingumo, gerumo, pasiaukojimo, taurumo, darbštumo. Ilgai mokykloje buvo apleistas pilietinių vertybių skiepijimas (Totoraitis, 2000).
Tyrimo objektas – mokinių pilietinės veiklos gebėjimai.
Darbo tikslas – pilietiškumo ugdymas pradinėse klasėse panaudojant savivaldos elementus, teorinės dalies analizavimas ir praktinis tyrimas 3-4 klasėse.
Tyrimo uždaviniai:
- išanalizuoti pilietinio ugdymo sampratą ir bendrąsias pradinio ugdymo programas Lietuvoje, lyginant su kai kuriomis užsienio šalimis labiau pažengusiomis šioje srityje;
- išsiaiškinti pilietiškumo ugdymo pradinėse klasėse didaktines tendencijas;
- sukurti pilietinio ugdymo veiklos modelį ir jo pagrindu organizuoti ugdomają veiklą;
- išsiaiškinti kaip pilietiškumą supranta 3-4 klasių mokiniai.
Tyrimo metodai: teorinė Lietuvos ir užsienio šalių mokslinių šaltinių apie pilietinį ugdymą analizė; kokybinis tyrimas: įrankis – anketa, kuri atskleis, savivaldos elementų suvokimą, sampratas pilietinio aktyvumo ir atsakomybės gebėjimus, pagarbą ir patriotizmą (vertybės), kalbos ir praeities žinias (istorija).
Baigiamojo darbo struktūra. Darbas susideda iš trijų dalių: dvi teorinės dalys (analizuojamos pilietinio ugdymo tendencijos šiuolaikinėje visuomenėje, pilietiškumo ugdymo pradinėse klasėse didaktiniai principai) trečia dalis – empirinė, kurioje pateikiami atliktų tyrimų rezultatai ir jų analizė (atvaizduojami grafiškai), charakteringi atsakymų pavyzdžiai ir tyrimų išvados. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, literatūros sąrašas bei priedai.
Darbe panaudoti 53 literatūros šaltiniai, iš jų – 11 užsienio autorių. Darbo apimtis 54 lapai.