Mokesčių inspekcijos įkūrimas

VMĮ istorija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Aukščiausiosios Tarybos 1989 m. gruodžio 7 d. nutarimą „Dėl Lietuvos TSR 1991 metų ekonominės ir socialinės raidos“, 1990 m. balandžio 10 d. „Dėl valstybinių mokesčių inspekcijų“ Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sistemoje įsteigė:
Valstybinę mokesčių inspekciją (Finansų ministerijos centrinio aparato struktūroje), miestų bei rajonų valstybines mokesčių inspekcijas.
Lietuvos Respublikos Seimui 1995 m. birželio 28 d. priėmus Lietuvos Respublikos, minėtas Valstybinės mokesčių inspekcijos įstatymas neteko galios ir per nustatytą terminą buvusioji valstybinė mokesčių inspekcija pertvarkyta pagal MAĮ įstatymo III skyrių. Laikoma, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos yra įsteigta nuo MAĮ įsigaliojimo.
Pagal MAĮ dabartinė VMI — tai valstybinė institucija, įsteigta prie Finansų ministerijos, finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskaitinga finansų ministrui. VMI sudaro centrinis mokesčių administratorius – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (patvirtinti ir jai pavaldžios apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) – vietos mokesčių administratoriai, kurios yra juridiniai asmenys, turintys savo sąskaitas banke, antspaudus ir bendrą simboliką.
Iki 2004-05-01 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos bendradarbiavo su užsienio valstybių mokesčių administratoriais daugiausia taikydama pasirašytas dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis. Vienas iš tokių sutarčių tikslų buvo ir yra suteikti mokesčių administratoriams teisę tarpusavyje keistis mokestine informacija. Šiuo metu Lietuvoje taikomos 44 su: Airija, Armėnija, Austrija, Azerbaidžano Respublika, Baltarusija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Gruzija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Izraeliu, Jungtine Karalyste, Latvija, Lenkija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Portugalija, Prancūzija, Singapūro Respublika, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vokietija, Vengrija, JAV, Kanada, Kazachstanu, Kinija, Kroatija, Šveicarija, Moldova, Malta, Turkija, Ukraina, Uzbekistanu, Norvegija, Rumunija, Rusija. Po 2004-05-01, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado papildomų galimybių bendradarbiauti su užsienio šalių mokesčių administratoriais, keistis mokesčių informacija, organizuoti mokesčių išieškojimą bei vienalaikius mokestinius tikrinimus.
Modernizavus VMI informacinę infrastruktūrą, integravus mokesčių informacinę sistemą pagal ES standartus, suaktyvėjo tarptautinis bendradarbiavimas ir atsirado galimybė keistis PVM informacija elektroniniu būdu per VIES (VAT information exchange system) sistemą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos taip pat bendradarbiauja su ES valstybių narių mokesčių administracijomis išieškant mokestines skolas. Kadangi pastaruoju metu mokestinių skolų išieškojimas tampa vis aktualesnis dėl mokesčių mokėtojų migracijos, šis instrumentas dėl galimybės kreiptis į kitos ES valstybės narės mokesčių administraciją dėl mokestinių skolų išieškojimo yra ypatingai svarbus ir suteikia galimybes sėkmingai mokesčių mokėjimo kontrolę vykdyti. Valstybinė mokesčių inspekcija su užsienio valstybių mokesčių administratoriais sudaro papildomus tarpžinybinius susitarimus dėl tarpusavio bendradarbiavimo. Svarbiausi klausimai, aptariami tokiuose susitarimuose, yra šie: keitimasis informacija, vienalaikiai mokesčių patikrinimai. Šiuo metu tokie susitarimai yra pasirašyti su Danijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Nyderlandų, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos mokesčių administratoriais. Taigi keitimasis informacija ir mokesčių administratorių glaudus tarptautinis bendradarbiavimas padeda užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams bei mokesčių nemokėjimui ir tampa vis reikšmingesnis didėjant mokesčių mokėtojų, dirbančių su užsienio valstybių ūkio subjektais ir nuolatiniais gyventojais, skaičius. Todėl Valstybinė mokesčių inspekcija nuolat dalyvauja atitinkamuose Europos Komisijos komitetuose, kuriuose sprendžiami abipusės pagalbos bei administracinio bendradarbiavimo gerinimo tarp ES valstybių mokesčių administracijų klausimai ir diegia visas tokį bendradarbiavimą gerinančias naujoves.
Nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos valdžia stengėsi sukurti tikslią, stabilią mokesčių inspekciją, kad ji dirbtų teisinga linkme reikėjo daug įdėti pastangų, darbo, ėmė pavyzdžius iš kitų šalių. Daug metų praėjo, kol VMĮ pasiekė dabartinę esančią struktūrą. Metų metus buvo keista nuostatos, leidžiami ir koreguojami įstatymai, keičiami standartai, derinama su kitomis užsienio šalimis visa sistema, kol pasiekime Europos sąjungą ir mes jau turėjome didžiąją dalį VMĮ keisti pagal ES standartus. Manau, kad tai yra mums tik į gerą, nes tokiai jaunai valstybei, trūksta patirties, stabiliai mokesčių inspekcijos struktūrai.

Nekilnojamo turto mokesčiai ir įstatymai.
Nuo 2006 metų sausio 1 dienos įsigaliojo naujas (NTMĮ), pakeitęs Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą. Naujajame įstatyme praplėsta mokesčio bazė, suvienodintos mokėjimo sąlygos juridiniams asmenims, kurie nekilnojamąjį turtą turi nuosavybės teise bei tiems, kurie tokį turtą savo veikloje naudoja išsinuomavę ar kitaip perėmę iš fiziniu asmenų, nustatyta nauja turto įvertinimo tvarka.
Mokestis – juridiniams ir fiziniams asmenims Pagal naujojo įstatymo nuostatas apmokestinamas ne tik juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, bet ir tam tikras gyventojų nekilnojamasis turtas (naudojamas individualioje ar ekonominėje veikloje bei tam tikrų paskirčių nekilnojamasis turtas). Jeigu gyventojai savo nekilnojamąjį turtą neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduos naudotis juridiniams asmenims, tai už tokį turtą mokestį pagal naujojo įstatymo nuostatas privalės mokėti minėti juridiniai asmenys. Be to, naujajame įstatyme numatyta, kad turto mokestinė vertė bus jo vidutinė rinkos vertė, kuri nustatoma lyginamosios vertės bei pajamų vertės metodais, taikant masinį turto vertinimo būdą. Taip turto mokestinė vertė bus nustatoma objektyviau, labiau atitiks jo rinkos kainą. Ir tik tam tikros rūšies turtas (gamybiniai pastatai, inžineriniai statiniai) bus vertinamas kaip iki šiol taikant atkuriamosios vertės (kaštų) metodą. Iki šiol visas turtas vertintas, taikant tik atkuriamosios vertės (kaštų) metodą ir tokiu būdu nustatyta mokestinė vertė ne visada atitikdavo jo rinkos kainą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokestį už Lietuvos Respublikos teritorijoje turimą turtą taip pat turės mokėti ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Veiklai su verslo liudijimais – išimtys, juridiniai asmenys mokestį mokės už jiems nuosavybės teisę priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat už bet kokios paskirties nekilnojamąjį turtą, neterminuotai arba ilgesniam kaip 1 mėn. laikotarpiui perimtą iš fizinių asmenų. Tai pat jeigu individualios įmonės ar ūkinės bendrijos savo veikoje naudos tų bendrijų narių ar individualių įmonių savininkų bei jų šeimos narių turtą, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalės mokėti minėtos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos. Gyventojai pagal naujojo įstatymo nuostatas nekilnojamojo turto mokestį turės mokėti už jiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamosios paskirties, sodų garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, mokslo poilsio paskirties, inžinerinius statinius (išvardintus NTMĮ 4 str. 1 d. 1 punkte) tik tuo atveju, jeigu tie statiniai bus naudojami ekonominėje (pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas įstatymo nuostatas) ar individualioje (pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas) veikloje. Akreiptinas dėmesys, kad gyventojai, turto savininkai, nekilnojamojo turto mokestį už paminėtų paskirčių statinius turės mokėti ir tuo atveju, jeigu ekonominėje ar individualioje veikloje tokį turtą naudos kiti asmenys (pvz., to turto nuomininkai). Pagal verslo liudijimus naudojamas nekilnojamasis turtas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas nepriskiriamas individualios veiklos turtui. Todėl toks turtas (jeigu jis nebus naudojamas ekonominėje veikloje) nekilnojamojo turto mokesčiu nebus apmokestinamas.
1 priede pateiksiu visus šiuo metu galiojančius įstatymus susijusius su nekilnojamo turto mokesčiais. Daug įstatymų per daugelį metų yra koreguoti ir pakeisti, o šiai dienai daug įstatymų yra supanašinti su ES standartais.
Netikslingas nekilnojamo turto taikymas.
Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektas numato įvesti vieno procento nekilnojamo turto mokestį gyventojams. Argumentuotai galima pagrįsti, kad netikslinga taikyti nekilnojamo turto mokestį.
Mokestis mokamas, nesant tam šaltinių. Jis sumažins realiąsias žmonių pajamas. Turtas savaime nekuria pajamų. Nekilnojamo turto mokesčio ydos slypi tame, kad jo objektas yra daiktas. Apmokestinimui šis, o ne kitas, objektas pasirinktas tik todėl, kad šį daiktą lengva apčiuopti, jo neįmanoma nuslėpti. Apmokestinimui neabejotinai būtų patrauklūs ir kiti daiktai, jei tik jie būtų taip tvarkingai apskaitomi, kaip nekilnojamas turtas. Istorijoje tokių faktų yra: apmokestinami langai, barzdos, kiti apčiuopiami objektai. Tačiau šių objektų apmokestinimo, tobulėjant visuomenei bei randantys efektyvesniems mokesčiams, yra atsisakyta. Šalys, kuriose veikia nekilnojamo turto mokesčiai, nuolat svarsto jų panaikinimo galimybes. Situacija, kuomet asmuo turės turto, tačiau ne visuomet – pajamų – bus ypač būdinga Lietuvai, kur nekilnojamo turto įsigijimas tradiciškai buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo kontekste. Įvestas mokestis skaudžiai palies gyventojus, padidindamas jų socialinio nesaugumo jausmą bei sumažindami realiąsias pajamas. Būtina atsižvelgti į tai, kad jei žmogus turi pajamų, tai nuo jų sumoka visus priklausančius mokesčius, tame tarpe apmokestinamos ir pajamos iš nekilnojamo turto.
Brangus, tikrovės neatitinkantis apmokestinamosios vertės nustatymas. Realusis mokesčio tarifas visuomet skirsis nuo nominalaus. Taikant nekilnojamo turto mokestį, nors objektas ir yra apčiuopiamas, neišvengiama daugybės administravimo problemų, kurios skaudžiausiai žeidžia mokesčio mokėtoją. Didžioji jų dalis susiję su apmokestinamosios vertės nustatymu, t.y. turto įvertinimu. Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant šį turtą, tad apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarųjų pasirinkimas yra nedidelis, kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis “rinkos kainos” nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Atstatomosios vertės metodą kai kuriais atvejais prasminga taikyti draudimo tikslais, tačiau apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti “dabar” yra neprasminga, nes “dabar” jo tokio niekas ir nestatytų. Taigi, visi administraciniai turto vertinimo metodai lemia tai, kad realusis mokesčio tarifas kiekvienam turtui skiriasi nuo įstatymo nustatytojo, mokesčių našta tampa labai diferencijuota. Galiausiai, nesant objektyvaus vertės mato, neišvengiama piktnaudžiavimų bei dirbtinio įvertinimo. Vertinimo subjektyvumo gali būti išvengiama tik taikant įsigijimo vertės metodą, t.y. apmokestinant tą vertę, už kurią turtas buvo įsigytas ir ją indeksuojant, jei infliacija viršytų nustatytą ribą. Šiuo atveju atkrenta būtinybė turtą vertinti – turto vertė turi būti tiesiog užfiksuota. Tačiau net ir šio metodo taikymas turi didelės įtakos pačiai nekilnojamo turto rinkai, kuomet mažinamas asmenų mobilumas, Lietuvoje – kylant nekilnojamo turto kainoms – didesnė mokesčių našta tektų naujakuriams. Apibendrinant, galima pasakyti, jog nėra tokio vertės nustatymo metodo, kuris atitiktų paskirtį – įvertinti turtą mokesčių tikslais. Kadangi vertė nustatoma ne rinkoje, ją nustato ne pirkėjas ar pardavėjas, o trečiasis asmuo, turto vertė niekuomet nebus pagrįsta.
Nekilnojamo turto mokesčiai kėsinasi į privačios nuosavybės pagrindus. Bus sunaikinti ne apleisti, o gražūs ir dideli pastatai. Nekilnojamo turto apmokestinimas kėsinasi į privačios nuosavybės pagrindus, iškreipia žmonių motyvacijas bei skatina išlaidavimą ir valkatavimą. Užuot pasirūpinę gyvenamuoju būstu, baimindamiesi potencialaus apmokestinimo, žmonės išleis santaupas kitiems tikslams. Neteisingai teigiama, jog mokestis pagelbės sunaikinti neprižiūrėtus, apleistus pastatus. Priešingai, mokestis tokiais pavers šiandien prižiūrėtus namus ir kitus pastatus, daug pastatų apskritai nebus pastatyta. Naujai statomi namai bus tokie, jog mokesčių našta slėgtų kuo mažiau. Lietuvos architektūrinis vaizdas bus stipriai įtakotas ne žmonių poreikių, o nekilnojamo turto mokesčio.
Mokestis nesuvienodins įmonių ir gyventojų apmokestinimo sąlygų, o tik dar labiau pagilins skirtumus. Argumentuojama, jog įvedant mokestį gyventojams siekiama suvienodinti įmonių ir gyventojų apmokestinimo sąlygas. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi įmonė turtą naudoja veiklai, tuo tarpu asmuo – dažniausiai gyvenimui. Įmonės pajamos, iš kurių jos moka nekilnojamo turto mokestį neapmokestinamos, tuo tarpu visos gyventojų pajamos yra apmokestintos bruto. Taigi, žmogus turto mokesčius turi mokėti iš sykį apmokestintų pajamų. Sąlygų suvienodinimas turėtų būti vykdomas ne įvedant naują mokestį, o panaikinant nekilnojamo turto mokestį įmonėms.
Mokesčio įvedimas sąlygos dvigubą pajamų apmokestinimą. Kadangi visos gyventojų pajamos apmokestinamos, neatimant jokių atskaitymų, nekilnojamo turto mokestis turės būti sumokėtas iš apmokestintų pajamų. Dvigubas apmokestinimas yra viena iš didžiausių mokesčių sistemos ydų, mažinančių sistemos skaidrumą ir racionalumą.
Dėl mokesčių numetimo fenomeno, bus apmokestinami ne tie, kuriam mokestis taikomas įstatymu. Nekilnojamo turto mokestis gali būti “numetamas” (tax incidence), taigi tikrasis mokesčio mokėtojas bus ne turto savininkas, kurį siekiama apmokestinti, o kitas asmuo. Geriausiai mokesčio numetimo fenomeną iliustruoja atvejis, kuomet turtas yra išnuomojamas. Savininkas “nukelia” mokestį nuomininkui, padidindamas nuomos kainą. Taigi, mokesčio našta teks ne stambiesiems nekilnojamo turto savininkams, o neturintiems turto apskritai, tačiau jį nuomojantiems, ir vidutiniokams – turintiems apmokestinamo turto, tačiau juo besinaudojantiems savo reikmėms.
Nekilnojamo turto mokestis grubiai pažeidžia Mokesčių teisinės bazės sutvarkymo programoje įtvirtintus mokesčių teisingumo, neutralumo, proporcingumo bei administravimo veiksmingumo principus. Mokestis yra neteisingas, kadangi sąlygoja ne proporcingą pajamų apmokestinimą, o progresyvinį arba regresyvinį, priklausomai nuo to, kas tampa tikruoju mokesčio mokėtoju. Mokestis nėra neutralus, kadangi iš visos turto įvairovės išskiriamas vienos rūšies turtas ir jo atžvilgiu taikomos skirtingos mokesčių taisyklės. Nekilnojamo turto mokestis savo esme negali užtikrinti mokesčių lygybės, kadangi įmonė ir asmuo nekilnojamu turtu naudojasi skirtingais pagrindais ir tikslais, įmonių pajamos nebus apmokestinamos. Nekilnojamo mokesčio administravimo veiksmingumas, lyginant su kitais mokesčiais, bus žymiai mažesnis.
Mokestis bus taikomas ne tik prabangai. Plačiai naudojamas turtingųjų ir prabangos apmokestinimo argumentas yra “pritemptas”. Nekilnojamo turto turėjimas nėra nei prabanga, nei turtingumo įrodymas. Nekilnojamo turto turi ir jį paveldėję ar atgavę žmonės, ir įsigiję turtą iš skolintų lėšų. Apmokestinamo turto gali turėti ir daugiavaikės šeimos, kurioms šio turto turėjimas yra būtinybė, o ne prabanga. Dideliuose pastatuose gali gyventi kelios kartos, turto apmokestinimas skatins jį skaidyti, sukeldamas ir formalių , ir asmeninių sunkumų.
Nekilnojamo turto mokestis prieštarauja valstybės nuostatoms remti būstų įsigijimą. Valstybė dabartiniu metu remia būstų įsigijimą, ateityje jį numatoma plėsti. Nekilnojamo mokesčio gyventojams kontekste ši iniciatyva vertintina tik kaip nekilnojamo turto mokesčio mokėtojų atsiradimo skatinimas.
Nekilnojamo turto mokestis neigiamai įtakoja nekilnojamo turto bei užstatų rinką. Dėl nekilnojamo turto mokesčio šis turtas pigs – atsiras daugiau norinčių jį parduoti. Nekilnojamo turto rinka taps mažiau likvidi. Esant tokioms sąlygoms, norint gauti kreditą banke, reikės įkeisti daugiau turto. Bankų kreditai santykinai pabrangs, net ir nesikeičiant palūkanoms. Tai ypač skaudžiai atsilieps pradedančiam arba šeimos verslui. Išvada. Neteisingai teigiama, jog neigiamų mokesčio įvedimo pasekmių nenumatoma. Nekilnojamo turto mokestis yra žalingas žmonėms, privačios nuosavybės institutui, iškreipia žmonių motyvacijas ir rinkos procesus. Mokestis pažeidžia Vyriausybės patvirtintus mokesčių sistemos principus, todėl nekilnojamo turto mokestis gyventojams neturi būti įvedamas, priešingai, turi būti atsisakoma mokesčio taikymo tiek žemei, tiek įmonių nekilnojamam turtui.
Ar narystė ES reiškia didesnius mokesčius?
Lietuvos politikai nevengia apeliuoti į ES, kalbėdami apie būtinybę įvesti naujus mokesčius ar juos didinti. Ne visada šie teiginiai atspindi tai, ką iš tiesų reguliuoja ES. Dažnai painiojama ES valstybių narių praktika ir privalomos bendrosios normos, kurių turi laikytis visos ES šalys. Vienas iš tokių pavyzdžių yra nekilnojamojo turto mokestis. Šio mokesčio įvedimas Lietuvoje kartais grindžiamas ES normomis, nors Sąjunga jo nereguliuoja, nes tai yra valstybių narių kompetencijos klausimas. Taigi kokius mokesčius reglamentuoja ES ir ką jų derinimas reiškia Lietuvos įmonėms?
ES nuo pat pradžių savo dėmesį telkė ties valstybių narių tarpusavio prekyba. Pirmiausia buvo pašalinti muitai tarpusavio prekybai, kartu derinant importo muitus prekybai su Bendrijai nepriklausančiomis šalimis. Taigi viena iš pirmųjų Bendrijos suderintų mokesčių kategorijų buvo importo muito mokesčiai. Kai tai buvo atlikta (1968 m. viduryje), Bendrijos narės tiesiog išvedė aritmetinį vidurkį iš tuo metu trečiosioms šalims taikytų importo muitų ir taip pradėjo taikyti bendrą išorinį muitą. Lietuvai stojant į ES, mūsų šalis taip pat suderins taikomus importo muitus su stojimo metu galiojančiais importo muitais, kuriuos ES taikys trečiosioms šalims. Kaip rodo įvairios iki šiol atliktos studijos, tai reiškia, kad iš trečiųjų šalių – Rusijos, JAV, Japonijos, Ukrainos ir kitų Sąjungai nepriklausančių valstybių – įvežamoms prekėms taikomi muitai vidutiniškai šiek tiek padidės. Konkrečių importuojamų produktų (ar tai būtų žaliavos, ar tarpiniai produktai, ar galutinės vartojimo prekės) apmokestinimo pokyčiai priklausys ir nuo produkto, ir nuo šalies. Pavyzdžiui, ES gaminamiems produktams paprastai taikomi didesni importo muitai. Tai pasakytina apie žemės ūkio produktus, plieną ir kitas žaliavas, taip pat ir kai kuriuos elektronikos gaminius, automobilius. Pavyzdžiui, konvencinis importo muitas automobiliams iš Japonijos ar JAV padidės nuo 0 iki 10 proc., radijo imtuvams – nuo 0 iki 9,3 proc., trąšoms, importuojamoms iš Rusijos, šis skirtumas bus lygus 6,5 proc., gamtinėms dujoms – 0,7 proc. (šiuo metu ES yra jį suspendavusi). Importo muitų, taikomų ES, dydis priklauso ir nuo konkrečios šalies. Kai kurioms Europos šalims (pavyzdžiui, Norvegijai) ES taiko laisvosios prekybos režimą. Tačiau tarp šių šalių nėra Ukrainos, su kuria Lietuva buvo pasirašiusi laisvosios prekybos sutartį. Tad nors iš Ukrainos į Lietuvą neįvežama santykinai daug produktų, tačiau daugelis įvežamų bus apmuitinti brangesniais mokesčiais (pavyzdžiui, pastebimai išaugs žemės ūkio produktų ir maisto gaminių muitų tarifai). Prekybai su JAV ar Japonija ES netaiko jokių lengvatų, tad nemažai iš jų įvežamų produktų, konkuruojančių su gaminamais ES, taip pat brangs. Kartu reikia pažymėti, kad nors bendras importo muitų dydis šiek tiek padidės, tačiau kai kurioms prekėms jie bus sumažinti. Viena iš svarbiausių yra degalai, kuriems Lietuva taiko 15 proc. konvencinį muitą, o ES taikomas apie 4 proc. muitas. Sumažinus šį importo muitą, gali sušvelnėti akcizo degalams didinimo poveikis degalų kainoms Lietuvoje. Ateityje importo muitai trečiosioms šalims bus mažinami atsižvelgiant į derybų Pasaulio prekybos organizacijoje pažangą. Šiose derybose Lietuva turės suderinti savo poziciją su kitomis ES narėmis, o jai atstovaus Europos Komisija. Dar svarbiau yra tai, kad, įstojus į ES, išnyks paskutiniai muitai prekybai su kitomis ES valstybėmis narėmis. Tiesa, daugelio tebetaikomų muitų sumažinimas gali labiausiai paveikti maisto prekių kainas – jos gali mažėti. Tačiau Lietuvos verslininkams svarbus kitų kliūčių pašalinimas, pavyzdžiui, tai, kad išnyks muitinės procedūros, kurios sukuria papildomas išlaidas tarptautine prekyba besiverčiančioms Lietuvos įmonėms. Mūsų įmonės turėtų įvertinti, kaip minėti pokyčiai paveiks ryšius su žaliavų tiekėjais, ir jei tiekėjai yra iš ES nepriklausančių šalių – apsispręsti, kaip reaguoti į besikeičiančias prekybos sąlygas. Galimi įvairūs reagavimo būdai: tiekėjų paieška ES šalyse, prekybai su kuriomis sąlygos gerėja, kreipimasis dėl be muitų importo kvotų išdavimo ar tiekėjų paieška tose šalyse, su kuriomis ES yra pasirašiusi preferencinius prekybos susitarimus. Bendra taisyklė, vertinant importo muitų derinimo poveikį, – prekyba su trečiosiomis šalimis šiek tiek pabrangs, o prekiauti ES viduje bus dar lengviau.
NTM taikomas daugelyje valstybių. Šiuo metu iš visų Europos Sąjungos valstybių NTM netaikomas tik Airijoje ir Estijoje, o tik komercinei paskirčiai naudojamas NT apmokestinamas dar keliose valstybėse, tame tarpe ir Lietuvoje bei Latvijoje.
Nors pats mokestis taikomas daugelyje valstybių, tačiau egzistuoja labai plati tarifų, apmokestinamosios bazės, ir pačio mokesčio objektų įvairovė. Visų pirma, verta pakalbėti apie mokesčių tipus. NT gali būti apmokestinamas ne tik tradiciniu NTM. Kai kuriose turtingesnėse ES valstybėse (pvz., Danijoje, Liuksemburge) fiziniai asmenys be pagrindinio NTM moka ir turto (angl. wealth) mokestį, kuriuo apmokestinama asmens grynoji (turtas – įsipareigojimai) turto vertė, į kurios apmokestinamąją bazę savaime suprantama patenka ir NT, kuris tuo tikslu dažniausiai įvertinamas rinkos verte. Dar kai kuriuose valstybėse NTM moka tiek būsto savininkai, tiek gyventojai. Jeigu savininkas gyvena jam priklausančiame būste, jis moka abu mokesčius. Tokia mokesčių struktūra taikoma Prancūzijoje ir Nyderlanduose. Įdomus mokestinis atvejis pasirinktas Didžiojoje Britanijoje, kur taip vadinamas tarybų (angl. council) mokestis apskaičiuojamas įvertinant NT vertę bei jame gyvenančių žmonių skaičių. Toliau pagrindinės nekilnojamojo turto mokesčio charakteristikos bus panagrinėtos plačiau: Mokesčio tarifas. Daugelyje šalių yra taikomas advaliorinis tarifas, kai NTM apskaičiuojamas kaip procentas nuo turto vertės. Kai kuriuose valstybėse, pvz. Vengrijoje ir Lenkijoje, NTM tarifas taikomas būsto plotui, t.y. fiksuotas mokestis už kiekvieną kvadratinį metrą. Pažymėtina, kad tarifai svyruoja labai žymiai – ES šalyse nuo 0,15 proc. Bulgarijoje iki 1,5 proc. (viršutinis tarifas) Vokietijoje, o pavyzdžiui, JAV, kur NTM charakteristikos nustatomos kiekvienos valstijos lygmenyje – nuo 0,75 proc. iki 5 proc. turto vertės. Svarbu paminėti, kad ir daugumoje ES valstybių centrinė valdžia nustato mokesčių tarifų ribas, o konkretų tarifą nustato savivaldybės, į kurių biudžetus šis mokestis dažniausiai ir surenkamas. Dažna yra praktika, kai tarifai diferencijuojami priklausomai nuo NT paskirties. Beveik visose valstybėse, skirtingi tarifai taikomi gyvenamajai ir komercinei paskirčiai naudojamam NT. Be to, pavyzdžiui, Suomijoje 0,22-0,5 proc. tarifas taikomas pagrindinei gyvenamajai vietai. Antrajai gyvenamajai vietai gali būti taikomas jau iki 0,6 proc. didesnis tarifas, ir nuo 1 proc. iki 3 proc. didesniu mokesčio tarifu gali būti apmokestinamos nenaudojamoms patalpoms. Kai kur, tačiau retai yra taikomi progresyviniai NTM tarifai, t.y. nuo tam tikros mokestinės vertės pradedamas taikyti aukštesnis mokesčio tarifas. Neapmokestinamas minimumas. Pats mokesčio tarifas dar nieko nesako. Tik įvertinus neapmokestinamąjį minimumą bei mokestinės vertės skaičiavimo specifiką, galima pasakyti kokia efektyvi mokesčio našta. Ypač didelis neapmokestinamas minimumas yra taikomas Graikijoje – 243600 eurų fiziniam asmeniui ir dvigubinamas, jei yra sutuoktinis, taip pat
kiekvienam vaikui papildomai neapmokestinama vertė didinama 61650 eurų. Juridiniams asmenims taikomas 243600 eurų neapmokestinamas minimumas, o ne pelno siekiančioms organizacijoms – 607490 eurų. Tačiau bendru atveju neapmokestinamas minimumas taikomas palyginus nedaugelyje valstybių. Daugelyje šalių, kur pragyvenimo lygis yra aukštas (Skandinavijoje ir kt.) neapmokestinamas NT vertės minimumas nėra taikomas. Mokestinė vertė. Beveik visose šalyse su retomis išimtimis (Nyderlandai ir kai kurios JAV valstijos) mokestinė NT vertė yra mažesnė nei rinkos. Kai kur mokestinė vertė yra nustatoma pagal specialią metodiką, kitur yra naudojama kadastrinė vertė, dar kitur imama sumažinta rinkos vertė (pvz. Švedijoje – 70 proc. rinkos vertės). Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai mokestinė vertė sudaro 50-80 proc. rinkos vertės. Pati rinkos vertė nuo kurios vėliau yra skaičiuojamas NTM dažniausiai nustatoma masinio vertinimo būdu, ir pervertinama kas 4-5 metus, kartais – yra pervertinama, kai NT yra parduodamas (keičiasi savininkas). Visuotinis NTM taikomas yra daugumoje išsivysčiusių valstybių, tik komercinei paskirčiai naudojamam NT keliose valstybėse, o NTM netaikančias valstybes galima laikyti išimtimis. Dažniausiai yra taikomas advaliorinis tarifas, kuris ES valstybėse apima 0,15-1,5 proc. intervalą. Mokestinė vertė dažniausiai būna žemesnė nei rinkos ir sudaro apie 50-80 proc. rinkos vertės.
Dabartinė situacija Lietuvoje, po ES įstojimo.
Nuo 2006 m. pradžios įsigaliojo daug diskusijų sukėlęs naujas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas Tuo pačiu metu neteko galios iki tol taikytas Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Anot valdžios atstovų, Įstatymas buvo priimtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-2008 m. programoje numatytas nuostatas – tobulinti mokesčių sistemą, suvienodinti verslo sąlygas komercinėje-ūkinėje veikloje dalyvaujantiems subjektams. Įstatymo kūrėjų įsitikinimu, NTMĮ siekiama sukurti aiškią ir suprantamą NT apmokestinimo sistemą, nustatant NT mokestinę vertę, taikyti tarptautinėje NT apmokestinimo praktikoje vyraujančius NT vertinimo metodus, išplėsti NT mokesčio bazę, naikinti apmokestinimo spragas bei skatinti teisingą konkurenciją, tolygiai paskirstant mokesčių naštą.
Pagrindinis skirtumas nuo pagal anksčiau galiojusį Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą taikomo NTM yra tas, kad anksčiau NTM privalėjo mokėti tik juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį NT. Kaip matome, pagal naują įstatymą NTM turės mokėti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso Lietuvos teritorijoje esantis ir ekonominėje ar individualioje veikloje naudojamas NT arba jo dalis. NTMĮ ekonominėje/individualioje veikloje naudojamas NT apibrėžiamas kaip:
• NT, priskirtas individualios veiklos turtui. Pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas individualios veiklos turtas – tai turtas, kurį gyventojas naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sporto, atlikėjų veiklą.
• Todėl fiziniai asmenys nemokėtų NTM už NT, kuriuo naudojasi individualioje veikloje turėdami verslo liudijimą, taip pat sporto ir atlikėjų veikloje. Pavyzdžiui, gyventojas, besiverčiantis individualia veikla – jam priklausančio buto nuoma – ir sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (įsigijęs verslo liudijimą), NTM mokėti neturės;
• NT priskirtas ekonominei ar individualiai veiklai naudojamam turtui, jeigu su juo susijusios išlaidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams ir (arba) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis atskaitomas;
• Jeigu gyventojas NT priskyrė ekonominei ar individualiai veiklai naudojamam turtui ir su juo susijusias išlaidas priskiria leidžiamiems atskaitymams ir (arba) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis atskaitomas, NTM turės mokėti.
Kaip minėta, NTM apmokestinamas tik Lietuvos Respublikoje esantis NT. Pastebėtina, kad ir pagal tarptautinę apmokestinimo praktiką, įtvirtintą ir Jungtinių Tautų, ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliuose, kuriais vadovaujantis sudaromos dvišalės dvigubo apmokestinimo sutartys, pirmumo teisė apmokestinti NT suteikiama tai valstybei, kurioje tas turtas yra.
2006 m. pradžioje įsigaliojusiame NTMĮ nustatytas mokesčio tarifas lygus 1 proc. NT mokestinės vertės. 2006-05-25 NTMĮ redakcijoje nustatyta nuo 2007 m. įsigaliosianti kita mokesčio tarifo formuluotė:
• Mokesčio tarifo intervalas – 0,3 – 1 proc. NT mokestinės vertės;
• Kiekvienoje savivaldybėje savivaldybės taryba nustato konkretų NTM tarifą kiekvienam mokestiniam laikotarpiui. Ji taip pat gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčių tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į šiuos kriterijus: NT paskirtį, jo techninės priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar NT buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus);
• Jeigu savivaldybės taryba iki birželio 1 dienos nenustato konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį taikomi praėjusio mokestinio laikotarpio mokesčio tarifai.
Mokestine verte pagal NTMĮ yra laikoma NT vidutinė rinkos vertė. 2005 m. rudenį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos užsakymu pirmą kartą masiniu būdu vidutinė rinkos vertė buvo paskaičiuota visiems NT objektams. Iki tol NT mokestine verte buvo laikoma NT atstatomoji vertė, kuri buvo įvertinama pagal LR Vyriausybės nustatytą metodiką.
Pastebėtina, kad pasikeitusi mokestinė vertė yra gerokai didesnė už anksčiau taikytąją. Be to, atliktas masinis NT vertinimas kai kurių savininkų netenkina dėl nustatytų per aukštų NT rinkos verčių. NTMĮ palikta galimybė per 3 mėnesių laikotarpį nuo mokestinės vertės nustatymo apskųsti masiniu būdu nustatytą vertę ar pateikti prašymą dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos NT vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę. Pažymėtina, jog, jei individualaus vertinimo metu nustatyta vertė nuo mokestinės vertės skiriasi daugiau nei 10 proc., tikėtina, kad vertė bus pakeista ir NTM skaičiuojamas nuo naujai nustatytos vertės. Svarbu paminėti, kad atsižvelgiant į didelį mokestinės vertės padidėjime, NTMĮ yra numatyta išlyga, kad jeigu NT mokestinė vertė, iki įstatymo įsigaliojimo nustatyta atkuriamosios vertės metodu, padidėjo, tai apskaičiuojant NT mokestinę vertę 2006 metų mokestiniu laikotarpiu atimama 0,8, o 2007 metų mokestiniu laikotarpiu – 0,4 NT mokestinės vertės padidėjimo sumos. Tokia išlyga savo prasme prilygsta pereinamajam laikotarpiui ir sušvelnina perėjimą prie naujos mokestinės vertės skaičiavimo principų.
Kai 2006 m. buvo praplėsta NTM mokestinė bazė, šis žingsnis buvo argumentuojamas siekiu kompensuoti dėl kitų mokesčių sumažinamo prarastas biudžeto pajamas. Praplėtus mokestinę bazę buvo planuojama, kad papildomai į savivaldybių biudžetus pateks apie 20 mln. litų per metus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gerokai padidėjo ir NT mokestinė vertė, potencialios įplaukos iš NTM gali padidėti žymiai daugiau. Aišku, daug įtakos turės savivaldybių nustatomi konkretūs mokesčio tarifai kiekvienam mokestiniam laikotarpiui. Didesnės savivaldybių surenkamos pajamos sveikintinos, kadangi jos mažina savivaldybių priklausomybę nuo centrinės valdžios pervedamų lėšų, ir taip mažu žingsneliu didina valstybės valdymo decentralizavimą.
Lietuvos politiniai ir ekonominiai aspektai. (2005 m.)
2005 metų, vasaros pradžios Lietuvos valdžios politikai ir šalies situacijai būdingi bruožai: skandalas po skandalo, moralės principų atsisakymas, melas ir veidmainiavimas, pasitikėjimo praradimas Vyriausybe ir Seimu (valdančiosiomis bei opozicinėmis Seimo partijomis ir beveik visais politikais), Vyriausybės bei Seimo darbo paralyžius, politikų vaikymasis žiniasklaidos dėmesio, ieškojimas pernykščio sniego, Lietuvos valstybės įvaizdžio Vakaruose ir Rytuose smukimas. Tokia padėtis vaizdžiai demonstruoja, kad dauguma partijų ir politikų, ypač valdančiosios koalicijos, dar nepasiekė Vakarų parlamentinės demokratijos lygio, nors lyginant su buvusiomis sovietinėmis respublikomis į Rytus nuo Lietuvos, mes padarėme didelę pažangą demokratijos, teisėtvarkos ir ekonomikos srityse. Yra dar išlikę tokie sovietiniai reliktai, kaip centralizmas, hierarchija, autokratija, pagyrūniškumas, savikritikos stoka. Senajai sovietmečio politikų kartai labai sunkiai sekasi juos išgyvendinti. Peršasi išvada, kad dabartinius valstybės kapitonus turėtų pakeisti pažangesni, neturintieji ilgo sovietinio šleifo politikai. Juo anksčiau tai įvyks, tuo bus didesnė nauda tautai ir valstybei.
Išsivysčiusių demokratijų šalyse tokie politikai kaip A.Zuokas ir V.Uspaskichas, praradę Prezidento pasitikėjimą, būtų jau seniai atsistatydinę. Net ir tuo atveju, jeigu nepavyktų įrodyti jiems primetamų visų prasižengimų, nes aukšto rango politikams galioja aukštesni moralės reikalavimai nei eiliniams piliečiams. Be to, tuoj pat po iškilusių kaltinimų bent laikinai nuo einamų pareigų pasišalinę politikai būtų labiau pasitarnavę net ir savo asmeniniams interesams. Visuomenė gali greičiau atleisti privačiųjų ir viešųjų interesų konfliktą, nei melą ir apgaulę. Taip bent yra Vakaruose ir galėtų būti Lietuvoje. Pavyzdžiui JAV prezidentas B.Klintonas užsitraukė didesnę amerikiečių nemalonę ne dėl sekso su prezidento rūmų praktikante M.Lewinsky, bet dėl to, kad jis melavo. Jį išgelbėjo tik atviras melo pripažinimas ir apgailestavimas. Deja, dauguma sovietmečio įtaką patyrę mūsų politikų yra pratę veidmainiauti: kur juoda, sakyti, kad tai yra balta.
Dabartinės kairiųjų partijų koalicijos politika niekaip nesuderinama su socialdemokratijos principais, kadangi ji atitrūkusi nuo tautos, eilinių piliečių problemų, jų vargo ir skurdo. Panaši padėtis ir su didžiojo verslo, taip vadinamųjų, „naujųjų lietuvių“ ir žiniasklaidos šulais, kuriems socialinis teisingumas arba TV laida „Bėdų turgus“ yra svetimžodžiai. Tipiškas faktas: veidmainiškai diskutuojama, ar „ekonomiškiau“ nuomoti ar pirkti prabangius automobilius aukštiems valdžios pareigūnams, užuot pasmerkus mokesčių mokėtojų pinigų švaistymą prabangiems 240 tūkstančių litų ir daugiau kainuojantiems moderniškiausiems BMW automobiliams. Šalyje, kurioje 17 proc. gyventojų egzistuoja žemiau skurdo ribos, yra nesąžininga leisti sau tokią prabangą, nekalbant apie tai, kad tai kenkia šalies, kaip ES finansinės paramos prašytojos, įvaizdžiui. Teiginys, kad prabangūs automobiliai reikalingi užsienio svečiams, yra blefas, nes finansinės paramos tiekėjams susidaro jų pinigų švaistymo įspūdis arba miesčioniškumo pasireiškimas, pavyzdžiui, kai elgeta pasirodo su fraku. Koks įspūdis susidarytų lietuviams, jei Afganistane juos pasitiktų su mersedesais?
Žemą valdžios kompetenciją ekonomikos srityje pademonstravo klaidžiojimas po mokesčių sistemos labirintus. Priimtas siūlomas mokesčių sistemos reformos įstatymas turės tokias neigiamas pasekmes:
• didės socialinė nelygybė, nes pagal gyventojų pajamų mokesčio tarifo mažinimą iki 27 proc. „biudžeto dovana“ apmokestinamiems 5000 litų sudarys kas mėnesį 300 litų, o apmokestinamiems 500 litų – 30 litų, kurių gali neužtekti net kompensuoti infliacijos augimą;
• dideles pajamas gaunantieji gyventojai didžiausią „biudžeto dovanos“ dalį išleis importinėms prekėms, nekilnojamojo turto įsigijimui, užsienio kelionėms, tuo būdu mažai prisidėdami prie šalies BVP augimo;
• pelno mokesčio tarifo padidinimas nuo 15 iki 19 proc. neigiamai atsilieps vidaus ir užsienio investicijoms, tuo pačiu visam šalies ūkiui, kai tuo tarpu ES šalyse vyrauja pelno mokesčio mažinimo tendencija;
• nekilnojamo turto, naudojamo komerciniams tikslams, mokesčio įvedimas yra nepateisinamas, nes, kaip ir ES šalyse, tikslinga apmokestinti visą didelės vertės nekilnojamą turtą. Kodėl apmokestinti smulkių verslininkų objektus, o neapmokestinti prabangių vilų ir pilaičių, kaip, pavyzdžiui, H.Daktaro?
Esant dabartinei Vyriausybės ir Seimo struktūrai, siūloma mokesčių reforma neturi perspektyvų. Šalies ūkiui ir piliečiams žymiai naudingesnis mokesčių reformos kertinis akmuo būtų progresinio gyventojų pajamų mokesčio įvedimas: kad nebūtų apmokestinamas pragyvenimo minimumas, kad žymiai mažiau mokėtų mažas ir vidutines pajamas turintieji gyventojai, kad didesni mokesčiai būtų taikomi tik labai dideles pajamas gaunantiems gyventojams. Pagal šį principą taikomas mokestis niveliuotų socialinę nelygybę, ženkliai padidintų vartojimą, BVP augimą, naujų darbo vietų įkūrimą, mažintų nedarbo lygį ir Sodros išmokas.
Progresinis gyventojų pajamų mokestis egzistuoja visose Europos Sąjungos senbuvėse valstybėse. Lietuvoje jį propaguoja vienintelė politinė partija – Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Būdinga, kad kitos partijos, politikai, žiniasklaida šio mokesčio klausimu privengia diskusijos vien tik dėl to, kad partijų ir žiniasklaidos vadovai priklauso finansiniam elitui, kuriems asmeniškai didesnė nauda būtų vien tik iš mokesčio tarifo mažinimo. Tik tada, kai Lietuvos rinkėjų dauguma suvoks progresinio gyventojų pajamų mokesčio esmę ir naudą, įvyks lūžis partijų išsidėstyme Lietuvos politiniame spektre.
Šio meto šalies vasaros situacija yra chaotiška, kuri ilgiau tęstis negali, nes dabartinę Vyriausybės koaliciją lydi vienas skandalas po kito. Dabartiniu metu visa Vyriausybės ir Seimo energija nukreipta ne į valstybės valdymą, o į valdžios vyrų tarpusavio santykių aiškinimąsi. Išsivysčiusiose demokratijos valstybėse Prezidento pasitikėjimo netekę pareigūnai būtų nedelsiant atsistatydinę. 2005 metų politiniai skandalai taip stipriai paveikė Lietuvos ekonomiką, kad tie padariniai jaučiami iki šių dienų, nes infliacija per dvejus metus užaugo beveik dvigubai. ES pasitikėjimas Lietuvos politika manau irgi smuktelėjo gerokai. Tad manau, kol nenurims tie skandalai, tol nebus tvarkos ir nekilnojamo turto srityje.

Turinys.
1.Įvadas
2. VMĮ istorija………………………………………………………………………………………………………….1-2
3. Nekilnojamo turto mokesčiai ir įstatymai…………………………………………………………………3-4
4. Netikslingas nekilnojamo turto taikymas………………………………………………………………….4-7
5. Ar ES stojimas reiškia didesnius mokesčius?………………………………………………………….7-10
6. Dabartinė situacija Lietuvoje, po ES įstojimo………………………………………………………..10-12
7. Lietuvos politiniai ir ekonominiai aspektai. (2005 m.)……………………………………………12-14
8. Išvados………………………………………………………………………………………………………………….15

Literatūros sąrašas.
1. Tarptautinių informacijos mainų skyrius.
2. 1 priedas, „LR įstatymai, nekilnojamo turto mokesčiai“.
3. http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/43cc041e8173d.
4. http://www.lrinka.lt/Leidinys/mokesciai.biudzetas/1999.3.nektur.phtml
5. http://www.lrinka.lt/Straipsn/Kaina.phtmlslą.
6. http://www.lsds.lt/documents/4-Norbertas-ek-situacija.doc.
7. http://www.npi.lt/site/Failai/NTM_Analize%202007%2002%2001.doc.
8. http://www.lsds.lt/documents/4-Norbertas-ek-situacija.doc.
9. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=257650

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *