Menų fakultetas

MENŲ FAKULTETAS

Taikomosios dailės ir technologijų katedra

H311B243, Vaizduojamoji ir taikomoji dailė ( Figurative and Applied Art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Gilinamos erdvinio daiktų vaizdavimo žinios, tobulinami piešimo įgūdžiai. Studentai gebės vaizduoti sudėtingų formų ir skirtingų paviršiaus charakteristikų daiktus. Tobulina piešimo techniką vaizduodami buitinius rakandus, išmoksta įvairių štricho dengimo būdų, kurie labiausiai tinka perteikiant medžiagiškumą ir faktūrinius daiktų paviršiaus niuansus. Taikomoji dailė, jos objektas, istorinė raida ir šiuolaikinė samprata. Taikomosios dailės kompozicijos kilmė, meninės išraiškos ir harmonizavimo priemonės: taškas, linija, dėmė, šviesa ir šešėlis, spalva ir koloritas, simetrija, asimetrija, statika, dinamika ir kitos. Mastas, proporcijos ir antropometrinės normos taikomajame mene. Literatūra: Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Prostranstvo kartiny//Sbornik statej. M., 1989; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Mironova L. Cvetovedenije. M., 1984; Wolfgang Henze. Ornament dekor undzeichen. Drezden, 1952. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H311B244, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Portretas. Studentai mokosi pagrindinių žmogaus veido proporcijų, analizuoja veido detalių pokyčius piešiant portretą iš skirtingų žiūrėjimo padėčių. Piešdami mokosi perteikti portretuojamo žmogaus nuotaiką, charakteringus bruožus, įvairių kompozicinių priemonių pagalba sustiprinti portreto išraiškingumą, bando įvairius portreto deformacijos būdus, padedančius pasiekti kūrybinių (šaržas, stilizacija ir kt.) Literatūra: Bammes G. Der nachte mensh. Drezden, 1982; Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Bammes G. Wir reichnen den menschen. Drezden, 1982. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B245, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet.
Studentai studijuos pagrindines žmogaus figūros proporcijas, vyro, moters, vaiko kūno proporcijų skirtumus. Piešdami žmogaus figūrą analizuos ir mokysis teisingai vaizduoti kūno dalių tarpusavio santykius ir charakteringus žmogaus figūros bruožus įvairiose judesio stadijose. Analizuodami žinomus menio kūrinius mokysis suprasti žmogaus figūros, kaip plastinės išraiškos priemonės reikšmę siekiant perteikti kūrinio prasmę. Literatūra: Bammes G. Der nachte mensh. Drezden, 1982; Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Bammes G. Wir reichnen den Menschen. Drezden, 1982. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B246, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Studentai susipažins su įavairiomis tapybos technologijomis (tapyba guašu, tempera, aliejumi, akrilu), jų priemonėmis ir medžiagomis. Mokysis tikslingai pasirinkti reikiamą tapybos būdą, geriausiai tinkantį norintiems kūrybiniams tikslams pasiekti. Tapydami įvairių koloritų natiurmortus, nesudėtingas temines kompocijas mokysis praktiškai taikyti įgytas spalvų teorijos žinias, formuos pastozinės tapybos įgūdž-ius. Analizuodami įvairius tapybos pavyzdžius mokysis suvokti paveikslo sandarą, kritiškai vertinti vaizduojamosios dailės kūrinius, jų kompozicijos ypatumus, kolorito, spalvinių akcentų harmoningą visumą, pasirinktų sprendimų tikslingumą paveikslo išraiškai sustiprinti. Literatūra: Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Mažoji dailės enciklopedija. Piešimas ir tapyba. Gamta, 2001; Edward Lucie Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. V., 1996. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B247, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Šio modulio turinys skirtas supažindinti studentus su pagrindiniais spalvų teorijos teiginiais ir išmokyti įgytas žinias taikyti praktinėse užduotyse. Užsiėmimų metu analizuojamos optinės, psichologinės, struktūrinės spalvų savybės (šiltos, šaltos, chromatinės, achrometinės, pagrindinės, papildomos ir t.t. Realizuodami praktines užduotis studentai bando įvairius spalvinius derinius, nesudėtingose spalvinėse kompozicijose mokosi spręsti kolorito, spalvinio niuanso, išraiškingumo problemas. Susipažįsta su tapybos akvarele ypatumais, priemonėmis, medžiagomis, pasiruošimu darbui, įvairiais tapybos akvarele būdais. Šia technika tapomi įvairių koloritų nesudėtingos kompozicinės struktūros natiurmortai, siekiant spalvų pagalba perteikti daiktų apšvietimą, formą, spalvines charakteristikas ir erdvę. Literatūra:Mironova L. Cvetovedenie. M.,1984; Volkov N.N. Cvet v živipisi. M.,1981; Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Mažoji dailės enciklopedija. Piešimas ir tapyba. Gamta, 2001. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B248, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Erdvinio vaizdavimo pagrindai. Modulis skirtas supažindinti studentus su pagrindiniais perspektyvos vaizduojamoje dailėje taikymo principais, išmokyti juos panaudoti piešiant paprastų geometrinių figūrų erdvinius vaizdus (perpektyva su vienu sueigos tašku, perspektyva su dviem sueigos taškais). Studentai analizuoja daiktų grupės išdėstytos erdvėje vaizdo pokyčius keičiant stebėjimo tešką, geba taikyti šias žinias piešdami bei kurdami sąlygines erdvės įspūdį. Išmoksta modeliuoti daiktų apšvietimo vaizdus naudodami oagrindinius šviesotamsos elementus (šešėliai, atspindžiai, šviesos koncentracijos taškai). Literatūra: Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Prostranstvo kartiny // Sbornik statei. M., 1989; Mažoji dailės enciklopedija. Piešimas ir tapyba. Gamta. 2001. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B249, Vaizduojamoji dailė ( Imitative art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Praktinių užsiėmimų metu studentai susipažįsta su įvairiomis piešimo priemonėmis, jų galimybėmis, panaudojimo tikslingumu ir pritaikomumu. Atlikdami praktines užduotis mokosi grafinėmis priemonėmis, t.y. linų plastikos pagalba pavaizduoti įvairias nuotaikas (judesį, statiką, erdvę ir t.t.), analizuoja linijų kompozicines savybes. Palaipsniui susipažįsta su pagrindiniais kompozicijos uždaroje dvimatėje erdvėje principais. Lavina pastabumą mokydamiesi įvairiomis grafinėmis priemonėmis vaizduoti laipsnišką tonų kaitą (tamsėjimo skalė). Mokosi jungti paprastas grafines priemones – tašką, liniją, dėmę į nesudėtingas kompozicijas. Literatūra: Mažoji dailės enciklopedija. Piešimas ir tapyba. Gamta, 2001; Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B790, Vaizduojamoji ir taikomoji dailė ( Applied and Visual Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 12 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 24L, 128S: 12 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – pagilinti vaizduojamosios dailės sampratą ir grafinio vaizdavimo įgūdžius, studijuoti dvimatę kompoziciją. Studijos apims grafinį erdvinių formų modeliavimą, naudojant šviesotamsą, pilniau įsisavinant vaizdo perteikiamą plokštumoje, galimybes, spalvinę vaizdo struktūrą, teisingai įkomponuojant vaizdą lapo plokštumoje. Bus gilinamasi į taikomosios dailės raidą ir sampratą, studijuojama spalvotyra, kompozicijos harmonizavimo priemonės: taškas, linija, dėmė, proporcija, mastas, simetrija, pusiausvyra, statika, dinamika, optinės iliuzijos ir kt. Įsisavins dvimatės kompozicijos pagrindus, mokysis grafinėmis priemonėmis perteikti idėją. Teorines žinias gilins praktiškai atlikdami įvairiomis priemonėmis vaizduojamosios dailės ir dvimatės kompozicijos užduotis. Savarankiško darbo laiku rinks ir sistemins su studijomis susijusią medžiagą, studijuos vaizduojamojo ir taikomojo meno meistrų kūrybą.Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. Alma Litera, 1996;Bagual B ir kt. Didžioji Rovensburgerio piešimo knyga. V., Lektūra, 1999;Környeine Gere. Erdvė, forma, spalva. Šviesa, 1997;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., VDA leidykla, 1994;Gudaščienė G. Spalvotyros pagrindai. V., Leidybos centras, 1988;Dailės žodynas. V., 1999. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H311B799, Vaizduojamoji dailė ( Imitative Art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S: 5 ind.n.d.-80 %; 1 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S: 7 ind.n.d.-80 %; 1 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Modulis skirtas supažindinti studentus su pagrindiniais perspektyvos vaizduojamojoje dailėje taikymo principais, išmokyti juos panaudoti piešiant paprastų geometrinių figūrų erdvinius vaizdus (perspektyva su vienu sueigos tašku, perspektyva su dviem sueigos taškais). Studentai analizuos daiktų grupės, išdėstytos erdvėje vaizdo pokyčius keičiant stebėjimo tašką, gebės taikyti šias žinias piešdami bei kurdami sąlyginės erdvės įspūdį. Išmoks modeliuoti daiktų apšvietimo vaizdus. Piešimas ir perspektyvos taisyklių taikymas įgalins studentus vystyti erdvinę vaizduotę, gilinti piešimo įgūdžius, lavins kūrybinį mąstymą.Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., Alma Litera, 1996;Bagual B ir kt. Didžioji Rovensburgerio piešimo knyga. V., Lektūra, 1999;Montaque J. Basic perspektive drawing. New York, 1998;Hillbery J.D. Drawing realistic textures and penci. Cincinati, North Light Broks, 1999;Constance D. Complete life drawing course. New York, 2001. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B820, Vaizduojamoji dailė ( Visual Art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-40 %; 1 net.u.-10 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Erdvinio vaizdavimo pagrindai. Modulis skirtas supažindinti studentus su pagrindiniais perspektyvos vaizduojamojoje dailėje taikymo principais, išmokyti juos panaudoti piešiant paprastų, geometrinių figūrų erdvinius vaizdus. Studentai analizuos daiktų grupės, išdėstytos erdvėje vaizdo pokyčius, keičiant stebėjimo tašką, gebės taikyti šias žinias piešdami bei kurdami sąlyginės erdvės įspūdį. Išmoks modeliuoti daiktų apšvietimo vaizdus. Piešimas ir perspektyvos taikymas įgalins studentus vystyti erdvinę vaizduotę, gilinti piešimo įgūdžius, lavins kūrybinį mąstymą.Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. Alma Litera, 1996;Bagual B ir kt. Didžioji Rovensburgerio piešimo knyga. V., Lektūra, 1999;Környeine Gere. Erdvė, forma, spalva. Šviesa, Montaque J. Basic perspektive drawing: a visual approach. New York: John Wiley & sons, 1998;Rudy de Reyna. How to draw what you see. New York: Watson-Grytill, 1996. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B821, Vaizduojamoji dailė ( Visual Art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-40 %; 1 net.u.-10 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulis skirtas supažindinti studentus su tapybos pagrindais. Realizuodami praktines užduotis, studentai bando įvairius spalvinius derinius, nesudėtingose spalvinėse kompozicijose mokosi spręsti kolorito, spalvinio niuanso, išraiškingumo problemas. Susipažįsta su įvairiomis tapybos technikomis (akvarelė, guašas, tempera, mišri technika ir t.t.). Šiomis technikomis tapomi įvairių koloritų, nesudėtingos kompozicinės struktūros natiurmortai, siekiant spalvų pagalba perteikti daiktų apšvietimo įspūdį, formą, spalvines charakteristikas ir erdvę.Gudačienė G. Spalvotyros pagrindai. V., Leidybos centras, 1986;Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. Alma Litera, 1996;Környeine Gere. Erdvė, forma, spalva. Šviesa, 1997. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311B822, Spalvotyra ( Color science ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 20 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-60 %; 1 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti studentus su spalvotyros teorija, sudaryti galimybių įgytas žinias tikslingai panaudoti rankinėmis ir kompiuterinėmis grafinio vaizdavimo technologijomis atliekant praktines užduotis. Modulio studijų metu įgyta kompetencija padės studentams formuotis profesinę spalvotyros žinių sistemą, spalvų estetikos sampratą ir sudarys prielaidų sėkmingai plėtoti įgytą patirtį meninėje kūrybinėje veikloje. Studentai analizuos spalvą kaip mokslo objektą, spalvų teorijos istorinę raidą, šiuolaikinę šviesos ir spalvų sąveikos sampratą, pagrindinio spalvų pažinimo organo – akies – anatominę sandarą ir jos sąlygojamus spalvų regėjimo bei suvokimo ypatumus, pažins pagrindines spalvų charakteristikas, spalvų hierarchinę sistemą, jų maišymo būdus, spalvų sudarymo principus, tarpusavio sąveiką, derinimo ypatumus. Studentai turės galimybę palyginti įvairių spalvotyros mokslo teoretikų bei praktikų siūlomas spalvų klasifikavimo sistemas, tirti bendrus istorinėje mokslo raidoje išryškėjusius spalvų harmonijos dėsningumus, skirtingų laikmečių sąlygojamus estetinio vertinimo kriterijus. Studentai įgis žinių apie spalvų emocinį psichologinį, psichofiziologinį poveikį žmogui, spalvų suvokimo asociacijas, joms priskiriamą simbolinę prasmę. Stebės spalvų raišką gyvojoje ir negyvojoje gamtinėje , utilitarinėje ir meninėje daiktinėje aplinkoje, tirs spalvos, erdvės, šviesos, formos, masės tarpusavio sąveiką ir spalvos suvokimo ypatybes minėtų sąlygų kontekste. Teorinių žinių pagrindu bus formuojami praktiniai studentų gebėjimai įvairiais grafinės raiškos būdais atlikti spalvotyros užduotis bei analitiniai, komunikaciniai gebėjimai – analizuoti, komentuoti vizualius pavyzdžius, dalyvauti diskusijose. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. Vilnius, VDA leidykla, 1994;Gudavičienė G. Spalvotyros pagrindai. Vilnius, 1988;Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984;Környeine Gere. Erdvė, forma, spalva. Šviesa, 1997;Kudirka J. Spalva liaudies mene. Vilnius, 1988;Cotton B. The New Guide To Graphics Design. 1990. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

H311B824, Gamtos studijų praktika ( The summer practice of nature studeis ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – savarankiškos gamtos formų studijos plenere. Praktikos metu studentai įvairiais grafinio vaizdavimo būdais fiksuoja pasirinktus motyvus, analizuoja augalų, įvairių gamtinių faktūrų, formų grafinę, spalvinę plastinę struktūrą, geba išskirti charakteringus elementus, detalių santykį ir dermę. Sukauptą medžiagą naudoja kurdami stilizuotas dekoratyvines kompozicijas, geba pritaikyti įgytas žinias projektuodami taikomosios dailės gaminį. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. Vilnius, VDA leidykla, 1994; Mironova L.N. Cvetovedenije. Minsk, Vyšeišąja škola, 1984; Eva Wilson 8800 years of ornament. Britich press Museum, 2001; Ornament dekor und Wolfgang Henre. Vel der kunst, 1985; Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. VDA, Vilnius, 2002. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

H311M711, Aprangos dizainas ( Fashion desig ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., sustipr., liet.
Kurso tikslas – gilinti ir plėtoti individualų požiūrį į medžiagą, techniką, kompozicijos principus, savitos stilistikos paieškas, suvokti drabužių kolekcijos projektavimo reikalavimus, koncepcijas, vaizdo, medžiagos, konstrukcijos vienybę, suprasti rabužių formos ir konstrukcijos priklausomybę nuo technologijos, gebėti atspindėti nacionalinius savitumus, savitai interpretuoti savo darbuose. Magistrantai gebės kurti drabužių kolekcijas, nagrinės individualiai numatytas problemas sistemoje „daiktas-žmogus-aplinka”, sintezuos įvairias medžiagas, konstrukcijas, technologijas. Literatūra: Fashion. He Collection of the Costume Institute. A History from the 18th to the 20th Century. Köln, 2002;Drudi E., Paci T. Figure drawing for fashion design. The pepin press BV., 2001;Fashion of the 20th century prestel. Icons of Gerda Buxbaum. Munich, London, New York, 1999;Žurnalai: Textile Wiew magazine, International Textiles, Vogue, Burda, Banga, Elle. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H311M712, Aprangos dizainas ( Fashion design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Kurso tikslas – gilinti teorines žinias ir įgūdžius, įgytus bakalauro studijose, supažindinti su mados tradicijomis ir naujausiomis drabužių dizaino tendencijomis, kas sudarytų sąlygas nagrinėti naujausią informaciją apie mokslinę techninę pažangą, naujas medžiagas bei technologijas tekstilės pramonėje, suvokti mokslo ir meno sąsajas, analizuoti bei sintezuoti šiuolaikines tekstilės raiškos priemones, medžiagas, technikas bei technologijas, jas taikyti drabužių dizaine sprendžiant socialinius, ekonominius, estetinius, funkcinius, psichologinius reikalavimus. Magistrantai demonstruos gebėjimus analizuoti žmogaus figūrą, drabužių konstrukcijas, koloritą, spręsti paskirties reikalvimus, kurti aprangos ansamblius, kuriuose nagrinės individualiai numatytas problemas. Literatūra: Fashion. He Collection of the Costume Institute. A History from the 18th to the 20th Century. Köln, 2002;Drudi E., Paci T. Figure drawing for fashion design. The pepin press BV., 2001;Fashion of the 20th century prestel. Icons of Gerda Buxbaum. Munich, London, New York, 1999;Žurnalai: Textile Wiew magazine, International Textiles, Vogue, Burda, Banga, Elle. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H311M714, Šiuolaikinė tekstilė ( Modern textile ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su šiuolaikinės dekoratyvinės tekstilės tendencijomis, kas suteiktų galimybes nagrinėti naujausią informaciją apie mokslinę-techninę pažangą, naujas medžiagas bei technologijas tekstilės pramonėje, analizuoti bei sintezuoti modernias meninės raiškos priemones, medžiagas, technikas ir technologijas, suvokti mokslo ir meno sąsajas, dekoratyvinės tekstilės plastikos naujoves, tekstilės dirbinių kontaktą su žmogaus aplinka.Įgytas žinias studentės apibendrins kurdamos dvimatės struktūros dekoratyvinius tekstilės dirbinius, kuriuose naudos naujas medžiagas bei technologijas. Literatūra: Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Minkštas pasaulis. Soft orld. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Žurnalai: Kultūros barai, Dailė, Textile forum, International Textiles, Wiew-textile view magazine,Mir dizaina,salon 1998-2003. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H311M715, Šiuolaikinė tekstilė ( Modern textile ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., sustipr., liet.
Dalyko tikslas – gilinti ir plėtoti individualų požiūrį į medžiagą, techniką, kompozicijos principus, savitos stilistikos paieškas, suvokti tekstilės sąlytį su paveldu ir įvairių kultūrų sąveiką, gebėti atspindėti nacionalinę dvasią bei suprasti tekstilės kūrinių sąryšį su architektūrine erdve. Studentės gebės pritaikyti įgytas žinias kurdamos trimatės struktūros dekoratyvinės tekstilės dirbinius, kuriuose sintezuos įvairias medžiagas ir technologijas. Literatūra: Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Minkštas pasaulis. Soft orld. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Žurnalai: Kultūros barai, Dailė, Textile forum, International Textiles, Wiew-textile view magazine, Mir dizaina, Salon.1998-2003. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H311M717, Tekstilės gaminių projektavimas ( Soft-wear designing ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (16T, 48L, 176S), dien., rud., sustipr., liet.
Kurso tikslas – gilinti ir plėsti meninio projektavimo žinias ir įgūdžius, įsisavintus bakalauro studijų metu bei juos taikyti dirbant kūrybinį darbą. Magistrantai analizuos Lietuvos ir pasaulio tekstilės tradicijas, etninių savitumų raišką ir interpretacijas šiuolaikiniuose tekstilės kūriniuose, projektiniame darbe nagrinės ritmo, faktūros, formos, medžiagos sąsajas, derins tekstilės technologijas (vėlimo, siuvimo, aplikacijos), projektuos tekstilės darbų grupę, spręs individualiai pasirinktą problemą, ją analizuos bei savarankiškai tyrinės. Literatūra: Juracek, Judy A. Soft surfaces: visual reseach for artists, architects and designers. London, Thames&Hudson, 1999;Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Lietuvos etnologija. 2. Amatas ir kūryba. V., 1997;Senovėas baltų kultūra. Nuo kulto iki simbolio. V., 2002;Savoniakaitė V. Lietuvos etnologija. Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998;Jedzinskaitė-Krūzinienė I. 16-18 a. gobelenai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. VDA, 2000;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Minkštas pasaulis. Soft world. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Zinaida Vogelienė//Serijos sud.D.Zovienė. Dailės leidyklos ir informacijos centras, 2002;Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis/Sud. Čiukas K., K., Technologija, 2001;Žurnalai: Kultūros barai, Dailė, Textile forum, International Textiles, Liaudies kultūra, Textile wiew magazine, Mir dizaina, Salon. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H311M718, Tekstilės gaminių projektavimas ( Soft-wear design ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (16T, 16L, 208S), dien., pav., sustipr., liet.
Kurso tikslas – suteikti teorinių žinių ir praktinių tekstilės gaminių projektavimo įgūdžių, kurie įgalintų magistrantus dirbti savarankišką kūrybinį darbą. Studijuojantys analizuos figūratyvinės tekstilės kūrinius, aiškinsis stilizacijos problemas ir ypatumus tekstilės kūriniuose, gilins žinias bei įgūdžius projektiniame darbe taikydami pasirinktas mišrias ir autorines tekstilės technologijas. Kurs tekstilės darbų ciklą, spręs tekstilės kūrinių interjere problemas.Literatūra:Juracek, Judy A. Soft surfaces: visual reseach for artists, architects and designers. London, Thames&Hudson, 1999;Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Lietuvos etnologija. 2. Amatas ir kūryba. V., 1997;Senovėas baltų kultūra. Nuo kulto iki simbolio. V., 2002;Savoniakaitė V. Lietuvos etnologija. Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998;Jedzinskaitė-Krūzinienė I. 16-18 a. gobelenai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. VDA, 2000;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Minkštas pasaulis. Soft world. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. Zinaida Vogelienė//Serijos sud.D.Zovienė. Dailės leidyklos ir informacijos centras, 2002;Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis/Sud. Čiukas K., K., Technologija, 2001;Žurnalai: Kultūros barai, Dailė, Textile forum, International Textiles, Liaudies kultūra, Textile wiew magazine, ??? ???????, ?????. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H312B104, Architektūrinis projektavimas ( Architectural designing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Sodo namelio projektavimas. Pastato planų, fasadų ir pjūvių braižymas. Patalpų funkcijos, variantų atranka, erdvių pritaikymas. Teritorijos generalinis planas, aplinkos projektas. Stogų konstrukcijos. Projektavimo sąlygų įvertinimas, susipažinimas su aplinkos projektavimo problematika, statinio projektavimas naudojant visas statybinių brėžinių rūšis, vainikuos studentų architektūrinio projektavimo studijas. Jos papildys ir praturtins statybinės braižybos kursą, nes studentai išmoks naudoti ir sudaryti visas statybinių brėžinių rūšis. Literatūra: „Žurnalai: „Sodo spalvos”, „Namas ir aš”, „Mūsų sodai”, Detail”. 2000 – 2003; Georgijevskij O. V. Pravila vypolnenija arcitekturno – stroitel’nych čertežej. M., 1996. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B105, Architektūrinis projektavimas ( Architectural designing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Pastatų planai, fasadai, pjūviai. Gyvenamųjų namų architektūrinių projektų analizė. Pastato fasadų ir pjūvių braižymas remiantis planais. Fasadų elementai, jų apdaila, medžiagos. Perdengimai. Langų, durų, laiptų vaizdavimas pjūviuose. Pamatų vaizdavimas pjūviuose. Stogo, grindų dangos, jų vaizdavimas. Gilinimasis į gyvenamųjų pastatų brėžinius mokys naudotis grafine informacija pateikiama statybiniuose brėžiniuose. Sutartinių ženklų, medžiagų vaizdavimas, projektų vertinimas, apdailos galimybių sprendimas sudarys sąlygas suprasti architektūrinius projektus, juos keisti, kelti reikalavimus, sąmoningai juos rinktis, realizuoti save parenkant fasadų apdailą ar įtakojant patį statinio projektavimą. Literatūra: Žurnalai: „Statyba ir architektūra”, „Statybų pilotas”, „Archiforma”, „Detail”. 2000 – 2003; Georgijevskij O. V. Pravila vypolnenija architekturno – stroitel’nych čertežej. M., 1996. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B106, Architektūrinis projektavimas ( Architectural Designing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Fasadų brėžiniai. Statinių planai. Durų ir langų vaizdavimas fasaduose bei planuose. Laiptai. Spalvos ir medžiagos naudojamos fasadų, įėjimų apdailai. Vieningas pastato stilius. Įėjimų funkcijos, standartai. Įėjimo į pastatą rekonstrukcijos brėžiniai. Konkretaus buto planas. Įėjimo vietos pakeitimas fasade ir plane. Modulis padės susipažinti su įvairiomis statybinių brėžinių rūšimis bei statinių pagrindinių dalių vaizdavimu, rekonstrukcijos problemomis. Gebėjimai perstatinėti, transformuoti pastatų dalis padės giliau įsisavinti architektūros problematiką bei laisvai manipuliuoti grafiniu vaizdavimu. Literatūra: Žurnalai: „Statyba ir architektūra”, „Statybų pilotas”. 2000 – 2003; Naujoji Lietuvos architektūra. V., 1992; Georgijevskij O. V. Pravila vypolnenija architekturno – stroitel’nych čertežej. M., 1996. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B107, Architektūrinis projektavimas ( Architectural Designing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Mažoji architektūra. Idėjų paieška. Mažosios arcitektūros statinių analizė. Vaikų žaidimų aikštelės projektavimas. Vaikų žaidimų pobūdžio analizė. Žaidybinių objektų funkcijos ir išdėstymas. Vieno originalaus židybinio objekto projektas, jo įtvirtinimas lauko sąlygomis. medžiagos ir spalvos naudotinos tokio pobūdžio statiniuose. Gilesnės mažosios architektūros studijos sudarys sąlygas geriau pažinti arcitektūros funkcijas, priartins būsimus mokytojus prie vaikų laisvalaikio problemų, atkreips dėmesį į šiuolaikines medžiagas, tinkančias lauko objektams statyti, pratins grafiškai reikšti mintis bei jas realizuoti įvairiuose projektuose. Literatūra: Žurnalai: „Statyba ir architektūra”, „Namas ir aš”, „Archiforma”, „Detail”. 1996 – 2003; Grikštienė B. Topografinė braižyba. V., 1976. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B108, Architektūrinis projektavimas ( Architectural Designing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Generalinis planas. Sutartiniai ženklai. Masteliai. Mokyklos teritorijos generalinis planas. Architektūrinės sąvokos. Mokyklos teritorijos maketas. Mažoji architektūra. Pavėsinės, suolai, poilsio zona mokyklos stadione, jų projektavimas. Iliustruodami architektūrines sąvokas studentai praplečia savo akiratį, pereina į gretimą meninio projektavimo sritį – architektūrą. Išmokstama sudaryti maketus ir skaityti generalinius planus, kurie vėliau naudojami praktinėje mokytojo veikloje. Mokinių veiklos mokyklos teritorijoje analizė, mažosios architektūros pavyzdžiai ir bandymai projektuoti padės įžvelgti ryšį tarp tarp medžio ir metalo technologijų bei eksterjero, mokyklos aplinkos formvimo, su kuriais šios specialybės studentai yra artimai susiję. Literatūra: Grikštienė B. Topografinė braižyba. V., 1976; Briline N. S. Stroitel’noje i topografičeskoje čerčenije. M., 1974; Žurnalai: „Statyba ir architektūra”, „Namas ir aš”, „Namas, kuriame gyvenu”. 1996 – 2003; Savaitraštis „Statybų pilotas”. 2000 – 2003; Žurnalas „Archiforma”. 2000 – 2003. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B109, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Abstrakčios kompozicijos. Šiuolaikinių kompozicijų tendencijos. Istorinė puokščių komponavimo raidos apžvalga. Didaktiniai fitodizaino aspektai. Floristinis komponavimas didelėms erdvėms (salėms, vitrinoms, bažnyčioms ir kt.). Istorinis požiūris į fitodizaino vystymąsi ir vystymosi krypčių aptarimas skatins studentus domėtis floristika giliau. Didaktiniai aspektai, nusakantys darbo su vaikais ypatybes leis pasiruošti popamokinei veiklai bei kurioms technologijų temoms. Projektų ruošimas interjerinėms kompozicijoms sudarys sąlygas saviraiškai bei naujų apimčių kūrybai. Literatūra: Žurnalas „Floristika”. Latvija. 1999 – 2003; Blomster til begravelse. Interflora. 1995; Sieglinde Holl. Nostalgishe floristik, Stuttgart, 1992; Gotje M. Floristika. M., 1998. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B110, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Linijinio ir masyvaus stilių analizė, mišraus ir laisvo stilių bruožai. Neaugalinės kilmės priedų naudojimas. Kompozicijos be gėlių. Augalinių kompozicijų kūrimas pagal plokštuminius ir tūrinius modulius. Floristiniai papuošalai. Skulptūrinės kompozicijos. Diptikai fitodizaine. Pagrindinių stilių grupių charakteristika, naujų kompozicijų atlikimas leis įtvirtinti įgytus gebėjimus. Būdų, skatinančių fantaziją išbandymas padės suvokti fitodizaino vystymąsi, žmogaus kūrybinio potencialo neišsemiamumą. Literatūra: Chesaion D. G. Vsio ob aranžerovke cvetov.M., 1996; Cvetov tainstvennaja sila. M., 1993; Karl – Heinz Deutshmann, Horst Hempel, Florales Gestalten. Leipzig, 1986; Europos floristų konkursas// Mūsų sodai. 1996. Nr. 1. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B111, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Peizažinė, kabanti kompozicija. miniatūros. Vienarūšių augalų kompozicijos. Žiedų ir kitų elementų konstravimas. Žydinčių šakelių kompozicijos. Ikebana. Gyvų gėlių kompozicija be oazės. Karkasinės puokštės. Puokščių rišimas. Skintų gėlių priežiūra. Teminės kompozicijos (gedulinga, Kalėdinė ir kt.). Sudėtingesnių kompozicijų kūrimas, filosofinis jų pagrindimas, tradicijų charakteristika leis giliau pažvelgti į norimą floristinio kūrinio pusę, formos gebėjimus, būdingus šiai veiklos sričiai mokykloje, užklasinėje bei professionalioje veikloje. Literatūra: Ikebana Sogetsn. Hirochi Techigahara. Tokyo, 1987; Florales Gestalte. Leipzig, 1986. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B112, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Daugiapusės tūrinės kompozicijos. Fono, apšvietimo parinkimas. Horizontalios ir vertikalios kompozicijos. Daržovių, vaisių ir uogų komponavimas. Monochromatinės, įvairiaspalvės, kontrastingos puokštės. Medeliai. Girliandos, vainikai. Kūrybiniai bandymai, naujų konstrukcijų įsisavinimas, spalviniai efektai bei gyvų ir džiovintų augalų ypatumų pajautimas vystys kūrybines galias, padės kaupti patirtį, reikalingą tolimesniam šios veiklos rūšies plėtojimui. Literatūra: Sokolovska A. Suche bukiety. Warzawa, 1991; Blomster aret rundt. Erik Berigs blomster hort. 1995; „Floristika” ketvirtinis žurnalas. Latvija. 2000 – 2003. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B113, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Medžiagos, priemonės, technikos naudojamos aranžuojant augalus (dažymas, klijavimas, pynimas, rišimas, kotų ilginimas, išlenkimas, oazės naudojimas ir kt.). Kompoziciniai reikalavimai. Augalų paruošimo komponavimui būdai: džiovinimas, skeletizavimas, konservavimas, atgaivinimas ir kt. Spalvų, formų, faktūrų, proporcijų derinimas. Sausų ir gyvų augalų plokščios, vienpusės ir dvipusės kompozicijos. Modulis skirtas naujos veiklos pirminiam pažinimui bei teorinių žinių, reikalingų tolimesniam naujos technologijos įsisavinimui, kaupimui. Eksperimentavimas, originalumo vystymas, požiūrio į konstravimą plėtimas yra šio modulio pagrindas. Kūrybiniai bandymai realizuojami plokščiomis kompozicijomis, iš kurių bus pereita į tūrines vėlesniuose moduliuose. Literatūra: Jankevičienė R., Lazdauskaitė Z. Rudenį žydintys augalai. V., 1991; Blomster til Torring. Daehnfeld. 1993; Ramoškevičiūtė D., Kaminskas S. Floristika – tai tas pats, kas ir drabužių modeliavimas// Mūsų sodai. 1996. Nr. 12; Rajen T. Gėlių komponavimo menas. K., 1997. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B114, Eksperimentinė floristika ( Experimental Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (8T, 24P, 48S: 1 ind.n.d.-40 %; 6 lab.-25 %; 7 net.u.-35 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti studentus su šiuolaikinės floristikos tendencijomis ir vystymosi kryptimis bei išbandyti savo kūrybines jėgas, eksperimentuoti šioje srityje. Medis, metalas, akmuo, stiklas, vaškas šiuolaikinėje Vakarų Europos ir Lietuvos floristikoje. Faktūros ir jų derinimas. Floristinių ir nefloristinių medžiagų santykis fitodizaine. Eksperimentavimas su netradicinių medžiagų įjungimu į floristines kompozicijas. Šiuolaikiškumo supratimas ir su juo susijusios problemos. Įgytos žinios praplėstų taikomosios dailės suvokimo ribas, leistų geriau susigaudyti rinkos siūlomų objektų kokybėje. Eksperimentavimas su augalinės kilmės medžiagomis ir priedais padėtų susiformuoti pirminiams floristinio komponavimo gebėjimas, ugdytų kūrybines galias ir saviraišką, padėtų siekti aplinkos estetikos ir originalumo. Užsiėmimų struktūrą sudaro teorija, profesionalų kūrybos analizė ir praktiniai darbai. Literatūra: Periodinis leidinys. Latvija, 2000-2002; Cvety. Periodinis leidinys. Maskva, 2002-2003; N. Nikolaenko. Ikebana. 1996; T. Rajen. Gėlių komponavimo menas. Kaunas, 1997. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B119, Fitodizaino pagrindai ( Floristic principles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., vak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Fitodizaino objektas. Fitodizaino kilmė. Gyvų augalų paruošimas komponavimui ir puokščių peržiūra. Augalų džiovinimas ir kompozicijų konstravimo technikos. Puokščių ir kompozicijų skirtumas. Kompozicijų rūšys. Rytietiškos ir vakarietiškos tradicijos fitodizaine. Puokščių vertinimo kriterijai, kompozicijų paskirtis. Medžiagos, priemonės. Augalų spalvų, faktūrų dermė. Modulis skirtas pirminėms fitodizaino studijoms. Tai pažintis su nauja veiklos rūšimi, kuri yra dailės, dizaino, botanikos sandūroje, su medžiagomis, priemonėmis ir technikomis, kurios padės pagrindus tolesnei kūrybinei veiklai. Profesionalių kompozicijų analizė sudarys sąlygas skoniui ugdyti, suformuos supratimą apie augalinių kompozicijų vertės kriterijus. Pratybos skirtos technikų išbandymui bei nesudėtingų kompozicijų iš sausų ir gyvų augalų konstravimui. Literatūra: Florales Gestalten. Leipzig, 1986; Sokolowska A. Suche bukiety. Warzawa, 1991; Sieglonde Holl. Nostalgishe floristic. Stuttgart, 1992; Žurnalas „Cvety”, 2002-2003; Žurnalas „Floristika”, 2000-2003. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B133, Etnografinis pleneras ( Etnographical practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., rud., pav., vas., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (2P, 78S), neak., rud., pav., vas., baz., liet.
Puoselėjant nacionalinės kultūros likimą, jos išsaugojimą, istorinį tęstinumą ir plėtrą studentės studijuoja tautos tradicijas, šventes ir papročius, nacionalinės tekstilės bruožus etnografinio plenero metu, tiria Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose, maldos namuose sukauptus tekstilės dirbinius ir tekstilės darbams naudojamus įrankius bei prietaisus. Studentės savarankiškai geba atrinkti tyrimo objektus (tautinius ir liturginius drabužius, jų priedus, rankdarbius, audeklus, tekstilės įrankius bei prietaisus. Remdamosios sukauptomis žiniomis, įvertinę atrinktus objektus demonstruoja gebėjimus meninės grafinės raiškos priemonėmis sukurti įvardintas užduotis. Literatūra: Dundulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982; Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Lietuvos etnologija. 2. Amatas ir kūryba. V., 1997; Merkienė I. R., Pautieniūtė – Banionienė M. Lietuvos etnologija. 3. Lietuvių pirštinės. V., 1998; Savoniakaitė V. Lietuvos etnologija. 4. Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998; Spalva lietuvių liaudies mene// Sud. J. Kudirka. v., 1988. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H312B137, Etnografinis pleneras ( Etnographic Plein-air ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (60S), dien., pav., vas., baz., liet.
Plenero metu etnografinė medžiaga renkama kaimų,miestų gyventojų namuose, muziejų ekspozicijose, bažnyčiose. Studentai studijuoja įvairius dekoratyvinės tekstilės dirbinius, audinius, sakralinius tekstilės dirbinius, aksesuarus. Nagrinėja tekstilės dirbinių technologijas, darbo įrankius. Mokosi įvairiomis grafinės raiškos priemonėmis bei komponavimo būdais perteikti tekstilės dirbinio formą, struktūrą, medžiagiškumą, spalvų gamą, surašyti pagrindinius duomenis apie vaizduojamą dirbinį. Kuria eskizus ir projektus. Literatūra: Lietuvių moters tautiniai drabužiai. Sodžiaus menas.7-8 knygos. K.,1939; Lietuvių liaudies menas. Drabužiai. V.,1974; Lietuvių liaudies menas. Audiniai. V.,1957; Lietuvių liaudies menas. Juostos. V.,1969. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

H312B184, Fitodizainas ( Floristic art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48P, 72S), dien., rud., baz., liet.
Tūrinės augalinės kompozicijos: horizontalios, vertikalios, monochromatinės, kontrastingos. Daržovių, vaisių ir uogų komponavimas. Medeliai, girliandos, vainikai. Miniatūra. Kabanti kompozicija. Komponavimo principų praktinis taikymas, tūrių santykiai, spalvinių problemų sprendimas. Nesudėtingų kompozicijų kūrimas. Literatūra: Sokolovska A. Suche bukiety. Warzawa, 1991; Blomster aret rundt. Erik Berings blomster hort. 1995; „Floristika” ketvirtinis žurnalas. Latvija. 2000 – 2003; Florales Gestalten. Leipzig, 1986. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B185, Fitodizainas ( Floristic art ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet., rusų
Žydinčių šakelių kompozicijos. Gyvų gėlių komponavimas be oazės. Karkasinės puokštės. Teminis komponavimas. Projekto floristiniam darbui ruošimas. Neaugalinės kilmės priedų naudojimas. Skulptūrinės, abstrakčios kompozicijos. Didaktiniai fitodizaino aspektai dirbant su pradinių klasių mokiniais. Literatūra: Chesaion D. G. Vsio ob aranžerovke cvetov. M., 1996; Blomster aret rundt. Erik Berigs blomster hort. 1995; „Floristika” ketvirtinis žurnalas. Latvija. 2000 – 2003; Gotje M. Floristika. M., 1998. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B197, Fitodizainas ( Phytodesign ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (44L, 56S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (22L, 38S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 5.0 kr (96L, 104S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.5 kr (96L, 84S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – supažindinti su fitodizaino taikymo galimybėmis, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis kompozicijomis, išmokyti pagrindinių darbo su augalais technikų. Tipiškos augalų šakų, lapų, žiedų struktūros. Skintų augalų priežiūros ypatybės. Dirbtinis ankstyvas pumpurų praskleidimas. Žydinčių šakelių kompozicijos. Vienarūšių augalų kompozicijos. Ikebana. Kilimėliai, kabinamos erdvinės kompozicijos. Miniatiūrinės kompozicijos. Peizažinės kompozicijos. Gėlių žiedų konstravimas. Velykoms skirtos kompozicijos, verbos. Kalėdoms ir Naujiesiems metams skirtos kompozicijos. Literatūra: Ikebana Sogitsu, Hiroshi Techigahara. Tokyo, 1987; Florales Yestalten. Leipzig, 1986; Kuokika J. Vilniaus verbos. V.,1993; Žurnalas „Mano namai”. 1995; 1996; 1997; 1998. Nr.4.; Žurnalas „Laima”. 1997. Nr. 1; Žurnalas „Ieva”. 1995(Žiema). Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B200, Taikomosios dailės kompozicija ( Composition in Applied Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Taikomosios dailės kompozicija. Taikomosios paskirties meninių dirbinių projektavimo metodai ir techninės priemonės. Objekto analizė, dirbinio forma, funkcija ir ergonomika. Linijinės, dėminės, erdvinės plastikos panaudojimas perteikiant idėją ar objekto charakterį. Formų tektonika, abstrakčios formos, transformacijos, stilizacija, stiliai ir mados. Archetipų, simbolių, spalvų sematika. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. v., 1994; Keturka A. Spalva lietuvių baldų puošyboje. V. 1987; Lietuvių liaudes menas. I, II. V., 1993; Kozlova T. V. Osnovy chudožectvennogo projektirovanija izdelij iz koži. M., 1987; Edward Lucie Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. V., 1996. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312B250, Inžinerinė grafika ( Engineering graphic ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S), neak., rud., baz., liet., rusų
Brėžinių apipavidalinimas. Braižomosios geometrijos mokslas. Projekcijos ir jų savybės. Taško ir tiesės projekcijos. Tiesių pėdsakai. Taškas ir tiesė, dvi tiesės. Plokštuma, taškas ir tiesė plokštumoje, jų tarpusavė padėtis. Plokštumų tarpusavė padėtis. Pakeitimai. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Sliesoriūnas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Pasakitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Pasakaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis žodynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

H312B251, Inžinerinė grafika ( Engineering graphic ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 5.0 kr (8T, 32L, 160S), neak., pav., baz., liet., rusų
paviršių ir plokštumos bei tiesės sankirtos. Geometrinių kūnų išklotinės. Standartai ir jų rūšys. Geometriniai brėžiniai (sklandūs sujungimai, geometrinė ornamentika, skriestuvinės ir lekalinės kreivės). G. Monžo projektavimo būdas. Pagrindiniai trys vaizdai. Papildomi vaizdai. Standartų ir standartizavimo problemų analizė leis pažvelgti į šiuolaikinę gamybą ir kitas žmogaus veiklos sritis iš naujo taško. Geometrinių brėžinių atlikimas sudarys sąlygas laisvai manipuliuoti grafiniais elementais dekoruoti medžio ir metalo dirbinius. Projektavimo teorija atskleis stačiakampių brėžinių privalumus ir ypatybes. Šrifto klasifikacija. Šrifto komponavimas, optinės savybės, struktūra, formos priklausomybė nuo rašymo priemonės. Ritmas, sakitomumo problema. Rašymas įvairiomis priemonėmis. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Sliesoriūnas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1996; Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; LST ISO 5457: 1995 Brėžinių apipavidalinimas; Burneckienė I. Geometrinės braižybos elementai ornamentikoje. V., 1997; Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974; Korger H. Schrift and Schreiben. Leipzig, 1975; Šimoliūnas V. Šrifto ABC. Š., 1995. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

H312B252, Technologijų bakalauro darbas ( Graduation thesis ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Iki 8semestro pabaigos studentai pasirenka katedros dėstytoją- bakalauro darbo vadovą, su kuriuo suderina bakalauro darbą ir turinį. Rengdamas bakalauro darbą, už jo tarpinius etapus studentas atsiskaito tarpinėse peržiūrose, kurių grafiką skelbia katedros vedėjas. Dekanatas skelbia bakalauro darbo gynimo KEK datą. Ne vėliau kaip likus savaitei iki KEK posėdžio, bakalauro darbas ginamas katedroje, priimamas sprendimas dėl leidimo ginti darbą KEK. Jei bakalauro darbą leidžiama ginti KEK, katedra skiria diplominio darbo recenzentą, kuris arba pateikia raštu bakalauro darbo recenziją, KEK, arba dalyvauja KEK posėdyje ir žodžiu recenzuoja darbą. Bakalauro darbas gali būti kūrybinis, teorinis, praktinis arba teornis ir praktinis. Literatūra: Naudojama literatūra priklauso nuo bakalauro darbo temos.Baršauskienė V., Mačerinskienė V., Studijų darbų parengimų tvarka. K.,Technologija,2001; Elijošienė I., Garšvienė A., Kaffemanienė I. Metodiniai nurodymai rašantiems kursinius, bakalauro ir magistro darbus. Š.,ŠU,2001; Žilinskas Pr.J. Patarimai rengiantiems rašto darbus. V.,2000; Juška A., Kučinskas V. metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaipėda, 1998. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312B253, Techninė grafika ( Technical graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų
Projekcijos ir jų savybės. Epiūra. Taško ir tiesės projekcijos. Tiesės tikrasis ilgis. Dvi tiesės. Plokštuma. Taškas ir tiesė plokštumoje. Plokštumų sankirta. Plokštumai lygiagreti tiesė. Pakeitimo būdai. Išklotinės. Pagrindinės centrinės perspektyvos sąvokos. Plokštumos ribinė tiesė. Paveikslo mastelis. Paprasčiausių geometrinių kūnų perspektyva. Daiktų apšvietimas ir šešėlių susidarymo reiškiniai. Atspindys plokščiame veidrodyje. Literatūra: Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. v., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1, 2 ir 3 dalys. Š., 1995, 1996, 1997; Vainauskas J. Tiesinė perspektyva brėžiniuose. Š., 1999; Vainauskas J. Tiesinė perspektyva. Uždavinynas. Š., 2001. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

H312B277, Taikomoji dailė ( Applied art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Studijuoja ir analizuoja dekoratyvinės tekstilės raidą, Lietuvos klasikinių ir šiuolaikinių tekstilės dizainerių kūrybą. Gilina taikomosios dailės kompozicijos žinias analizuodamos dekoratyvinės tekstilės dirbinių kompozicines struktūras, koloritą, technologinius sprendimus, kompozicijos vienybę. Remdamosios analogu geba sukurti grafines kompozicijas bei technologinius mėginius. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Lietuvos gobelenas// Parengė Rekertaitė-Vaičiulienė D., Stelingienė S. V., 1983; Žurnalai: „Dailė”, „Kultūros barai”. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

H312B287, Taikomoji dailė ( Applied art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulis skirtas taikomosios dailės kompozicijos teorinėms studijoms ir laboratoriniams darbams. Studentai susipažins su taikomosios paskirties meninių dirbinių projektavimo metodais ir techninėmis priemonėmis, ergonomika, daiktų formos ir funkcijų sąveika, antropometrinėmis normomis. Studijuos formų tektoniką, transformacijos, linijinės, dėminės, erdvinės plastikos taikymo galimybes, perteikiant įdėją ar objekto charakterį. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Keturka A. Spalva lietuvių baldų puošyboje. V., 1987; Lietuvių liaudies menas. I, II. V., 1993; Edward Lucie Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. V., 1996. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312B435, Fitodizainas ( Floristic Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – įvesti į naują fitodizaino sritį, apžvelgti medžiagas, priemones, pagrindines technikas ir sudaryti sąlygas susiorientuoti floristinių dirbinių įvairovėje bei pritaikomume, ugdyti meninį skonį bei kūrybiškumą. Klasikinės kompozicijos. Medeliai, girliandos, vainikai. Vienpusės, dvipusės, erdvinės kompozicijos. Tradicinių švenčių tematikos atspindėjimas augalinėse kompozicijose. Literatūra: 1. R.Jankevičienė, Ž.Lazdauskaitė. Rudenį žydintys augalai. Mokslas, 1991. 2. Floristika. Periodinis leidinys. Latvija, 2000-2002.3. M.Gotje. Floristika. Maskva, 1998. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B436, Fitodizainas ( Floristik Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas- toliau vystyti kūrybinius gebėjimus, padėti susiorientuoti šiuolaikinio fitodizaino vystymosi kryptyse, medžiagų naudojime ir naujose technologijose. Vienarūšių augalų kompozicijos, peizažinės, skulptūrinės, monochromatinės, buities daiktų ir interjerų dekoravimo galimybės augaline medžiaga. Nefloristinės kilmės priedų naudojimas. Žmogaus ir jo rūbų dekoravimas gėlėmis. Literatūra: 1. Blomster aret rundt. 1995.2. D.G.Xesaion. Vsė ob aranžirovke cvetov. Moskva, 1996.3. Cvety. Periodinis leidinys. Maskva, 2002 -2003. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

H312B567, Grafinis vaizdavimas ( Graphic Depiction ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S: 3 kont.-30 %; 6 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S: 3 kont.-30 %; 6 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Taško ir tiesės projekcijos. Plokštuma ir tiesė. Sankirta su projektuojančia plokštuma. Kūnų ir plokštumos sankirta. Pagalbinis projektavimas. Kūnų išklotinės. Centrinė perspektyva, projektavimo aparatas. Plokštumos ribinė tiesė. Kompoziciniai uždaviniai perspektyvoje. Masteliai. Metriniai uždaviniai perspektyvoje. geometrinių kūnų perspektyva. Apšvietimas ir šešėliai. Šešėlių perspektyva. Atspindys plokščiame veidrodyje. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1987; Paulauskas L. Stačiakampių projekcijos. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. V., 1988; Paulauskas l. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinys. 1,2,3 d. Š., 1977; Jablonskij A. S. Linejnaja perspektiva. M., 1983. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

H312B765, Etnografinis pleneras ( Etnographical practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 2 grup.n.d.-40 %; 1 ref.-30 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., pav., vas., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (2T, 78S: 2 grup.n.d.-40 %; 1 ref.-30 %; 1 egz.-30 %), dien., vas., baz., liet.
Studijų tikslas – puoselėti nacionalinės kultūros paveldą, studijuoti nacionalinius materinės kultūros bruožus, mokyti analizuoti šios srities objektus istoriniu, etnologiniu, technologiniu ir meniniu aspektais, fiksuoti grafinėmis, foto ir kitomis priemonėmis, sudaryti tiriamų objektų metriką. Studijos praplės studentų etnologijos srities žinias, sudarys prielaidas lietuvių materialinės kultūros puoselėjimui, išsaugojimui, istoriniam tęstinumui, Tiriami objektai gali būti privačioje nuosavybėje, muziejų ekspozicijose bei fonduose. Literatūra: Dundulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982; Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Lietuvos etnologija.2. Amatas ir kūryba. V., 1997; Spalva lietuvių liaudies mene//Sud. J. Kudirka. V.,1988; Keturka A. Spalva lietuvių baldų puošyboje. V., 1987; Lietuvių liaudies menas. I-II,V.V.,1993. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312B786, Braižomoji geometrija ( Descriptive Geometry ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S: 4 kont.-50 %; 6 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (8T, 32L, 160S: 4 kont.-50 %; 6 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – suteikti inžinerinės grafikos tolimesnių studijų teorinius pagrindus. Modulyje nagrinėjamas braižomosios geometrijos mokslas. Projekcijos ir jų savybės. Taškas ir tiesė, dvi tiesės, plokštuma. Plokštumų tarpusavio padėtis. Pakeitimai. Paviršių ir plokštumos bei tiesės sankirtos. Dviejų paviršių sankirtos. Geometrinių kūnų išklotinės. Taikomas kaupiamasis vertinimas.Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983;Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998;LST ISO 5457 : 1995 Brėžinių apipavidalinimas;Korger H. Schrift and Schreiben. Leipzig, 1975;Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987;Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988;Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1, 2, 3 dalys. Š., 1995, 1996. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

H312B791, Etnopaveldo studijų praktika ( Etnographic Practice Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 4 ind.n.d.-24 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-51 %; 2 net.u.-15 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (80S: 4 ind.n.d.-24 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-51 %; 2 net.u.-15 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – tyrinėti ir pažinti materialųjį paveldą, gebėti taikyti sukauptą medžiagą ir patirtį kūrybinėse užduotyse, formuoti supratimą apie jo išsaugojimą ir puoselėjimą. Studijų metu susipažįstama su materialiuoju kultūriniu paveldu(tekstilės, medžio, metalo, odos ir kt. dirbiniais), nagrinėjami etnografinių sričių dirbinkių ypatumai, šiuolaikiniai tautodailininkų kūriniai. Studentai kaupia ir analizuoja reikiamą informaciją, atsirenka tyrimo objektus, žino jų paskirtį, supranta jų funkcijas, geba skirti regioninius ypatumus, studijuoja dirbinių atlikimo technologijas, mokosi savarankiškai įvertinti daikto autentiškumą, išliekąmąją vertę bei pateikti konkrečius duomenis apie šį dirbinį (matmenis, atlikimo techniką, medžiagas, datą, autorių vietovę, įvertina bendrą dirbinio būklę), fiksuoja surinktą medžiagą (fotografuoja, filmuoja, eskizuoja), įvairiomis meninės raiškos priemonėmis parteikia tiriamąjį objektą. Dirbiniai tyrinėjami Lietuvos muziejų fonduose, privačiose kolekcijose, maldos namuose ir kt. Lietuvių etninės kultūros bruožai(sud. E.Prėskienienė). Šiauliai, K.K.Vasiliausko įm.,2001; Sodžiau menas 7-8(sud. A.Tamošaitis).Kaunas, žemės ūkio leidinys, 1939; Milius V.,Morkūnienė J., Šidišienė I. Lietuvos etnologija 2. Amatas ir kūryba. Vilnius, „Pradai”, 1997; Merkienė I.,Pautieniūtė-Banionienė M.Lietuvninkų pirštinės.(Lietuvos etnologija3). Vilnius „Žara”, 1998; Savoniakaitė V., Lietuvos etnologija. 4. Audiniai kaimo kultūroje. Vilnius,” Alma litera”,1998; Spalva Lietuvių liaudies mene (sud.Kudirka J.)Vilnius, „Vaga”, 1998; Lietuvių liaudies menas. Mažoji architektūra (Stravinskas A., Sakalauskas M.)Vilnius, „Vaga”, 1992; Lietuvos istorijos paminklai (sud.Kulnytė B.)Vilnius, „Mintis”,1990. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

H312B823, Dvimatė kompozicija ir šriftas ( Two dimensions square composition and calligraphy ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S: 14 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Studijų dalyko tikslas – suteikti studentams galimybių analizuoti teorinę informaciją, jos pagrindu pažinti pagrindines dvimatės kompozicijos bei šrifto priemones, principus bei šiuolaikines tendencijas, įgyti meninės profesinės kompetencijos ir sėkmingai ją realizuoti kūrybinėje veikloje išreiškiant idėją grafinėmis priemonėmis plokštumoje.Studentai susipažins su kompozicijos teorijos raida, analizuos meninės raiškos priemones: tašką, liniją, dėmę, šviesotamsą, faktūrą, tekstūrą ir kt. bei jų raiškos galimybes ir harmonizavimo būdus: simetrijos ir asimetrijos, statikos ir dinamikos, kontrasto ir niuanso principus, ritmą, modulių kombinatoriką, gamtos formų stilizaciją, aiškinsis ornamento istorinę raidą, rūšis, struktūros principus, panaudojimo ypatumus. Mokysis įvairiais grafiniais būdais akcentuoti kompozicinį centrą, tikslingai naudotis optinėmis iliuzijomis siekiant numatyto vizualaus rezultato. Analizuos objekto formą, jos struktūrą, proporcijas ir tektoniką. Susipažins su kompozicijos rūšimis, naudodami pažintas kompozicines priemones mokysis siekti kompozicijos vaizdo vienybės. Teorines žinias mokysis taikyti praktiškai formuodami grafinius numatytų meninių tikslų realizavimą užtikrinančius vaizdus plokštumoje.Rašto tipai. Šrifto klasifikacija. Šrifto rašymo priemonės. Šrifto ir vaizdo harmonija. Rašto įgūdžiai. Šrifto ritmas. Šrifto grafikos kompozicija. Kaligrafija ir faktūros. Šiuolaikinės šrifto tendencijos.Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. Vilnius, VDA leidykla, 1994;Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai, ŠU leidykla, 2002;Dailės žodynas. V., 1999;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika. V., 2002;Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974;Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika, V. 2002;Schuyt H. Calligrafie, 1987;Šimoliūnas V. Šrifto ABC, Š. 1995;Šimoliūnienė G. Šrifto grafika, Š. 2004. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

H312M708, Studijos ir tyrimai magistro darbo tema ( Research in Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., sustipr., liet.
Studijų ir tyrimų magistro darbo tema modulio tikslas – suformuoti magistro darbo koncepciją, tikslus ir uždavinius, parengti mokslinio darbo projektą. Semestro metu studijuojama tiriamojo darbo metodika, tyrimui naudojamos priemonės. Apžvelgiami šioje studijų srityje atlikti tyrimai ir jų rezultatai, naudoti tyrimo metodai. Analizuojamos šios mokslo srities šiuolaikinės aktualios problemos ir tyriminės sritys. Analizuojama ir sisteminama mokslinė literatūra ir kiti šaltiniai, kaupiami duomenys reikalingi būsimiems tyrimams atlikti. Svarbus dėmesys skiriamas aiškiam ir argumentuotam išvadų ir rezultatų pateikimui, tyrimų šiuolaikiškumui ir aktualumui. Literatūra: Ozmon H. A. Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. V., 1996;Myers D. G. Psichologija. Kaunas, 2000;Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002;Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. V., 2000;Strauss A., Korbin D. Osnovy kačestvenovo izsledovanija. M., 2001;Žilinskas P.J. Patarimai rengiantiems rašto darbus. V., 2002. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M709, Studijos ir tyrimai magistro darbo tema ( Research in Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., sustipr., liet.
Studijų ir tyrimų magistro darbo tema tęsinio modulio tikslas – parengus magistro darbo temos tyrimo apimtį, strategiją ir taktiką pateikti sprendimo variantus. Remiantis pirminiais tyrimo ir studijų rezultatais pagrįsti magistro darbo tikslingumą, sprendimo formą ir būdus. Apibendrinant priešprojektinių tyrimų ir analizės rezultatus rengtis darbo atlikimui. Magistrantai, vadovaujami magistro darbo vadovo, parengia būsimo darbo planą, kuriame numato magistro darbo realizavimo metodus ir etapus, vykdo priešprojektinę analizę, apibendrina tyrimų rezultatus, parengia išvadas, pagal normatyvinius reikalavimus rengia teorinę tiriamąją magistro darbo dalį. Literatūra: Ozmon H. A. Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. V., 1996;Myers D. G. Psichologija. Kaunas, 2000;Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002;Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. V., 2000;Šernas V. Profesinė pedagogika. V., 1995;Ratkus J., Tamošiūnas T. Magistro darbo rengimo metodinės rekomendacijos. Š., 1998. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M716, Tekstilė daiktinėje aplinkoje ( Textile in material environment ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 88S), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – gilinti teorines žinias ir įgūdžius, įsisavintus bakalauro studijų metu, vystyti magistranto kūrybiškumą, individualų mąstymą, išugdyti gebėjimus įgytas žinias panaudoti specialybės poreikiams. Šiuolaikinis interjeras, mada, stiliai, harmonija. Tekstilės vaidmuo interjere. Sistema: daiktas — žmogus — aplinka. Spalva daiktinėje aplinkoje. Estetinis spalvos vertinimas. Šviesos, spalvos, formos ir tekstūros sąveika. Jų kompleksinis poveikis. Dailininko ir vartotojo, dailininko ir gamintojo santykiai formuojant šiuolaikinę daiktinę aplinką. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Džonsas K. Meninio projektavimo strategija. V., 1985;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Grey J., Ardley S. Namų dizainas. V., 2001;Gudavičienė G. Spalvotyros pagrindai V., 1988;Julier G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001;Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Lucia – Smith E. Meno kryptys (nuo 1945 m.). 1996;Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. V., 2000;Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993;Žurnalai: „Industrial Design” (Anglija), „Novum” (Vokietija);”Interjeras”,(Vilnius);”Namas kuriame gyvenu”, (Vilnius); „Centras”, (Vilnius); „Salon”, (Maskva); „Namas ir aš”, (Vilnius). Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

H312M719, Magistro darbas ( Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 18.0 kr (720S: 1 egz.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Magistro darbą gali sudaryti tik teorinė pasirinktos taikomojo meno srities tyrimo medžiaga arba kūrybinis-praktinis darbas su teorine darbo analize. Teoriniame magistro darbe turi būti iškelta meninė, meninė-edukacinė problema, pagrįstas jos aktualumas, magistro darbe naudotos literatūros ir kitų šaltinių analizė, atliktų mokslinių tyrimų aprašymai, padarytos išvados, pateiktos rekomendacijos. Kūrybinį magistro darbą sudaro kūrybinė materialioji ir teorinė aprašomoji dalys. Kūrybinė materialioji darbo dalis apima magistro darbo meninės koncepcijos, meninės raiškos, plastinės kalbos ir stiliaus paieškas. Teorinėje aprašomojoje dalyje istoriniu, menotyriniu, pedagoginiu, technologiniu aspektais analizuojama kūrybinė tema (problema), pateikiamos temos iliustracijos: piešiniai, brėžiniai, nuotraukos, reprodukcijos. Pateikiama kūrybinės temos vystymo medžiaga, recenzija. Magistro darbas pirmiausiai ginamas darbą kuruojančioje katedroje, po to – kvalifikacinėje egzaminų komisijoje. Literatūra: Elijošienė I. Metodiniai nurodymai rašantiems kursinius, bakalauro ir magistro darbus. ŠU, 2001;Ratkus J., Tamošiūnas T. Magistro darbo rengimo metodinės rekomendacijos. Š., 1998;Žilinskas P.J. Patarimai rengiantiems rašto darbus. VU, 2000. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M766, Odos tūrinė plastika ( Leather in Three Dimensions ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 net.u.-51 %), dien., rud., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – sudaryti galimybę jį pasirinkusiems magistrantams pagilinti bakalauro studijų metu įgytas trimatės kompozicijos žinias ir įgūdžius, praplėsti dekoratyvinės plastikos kursą labiau įvaldant odos medžiagų plastines galimybes, projektuojant ir kuriant reljefinius, tūrinius objektus, siekiant perteikti idėją plastine meno kalba. Magistrantai studijuos seniausias odos plastikos technikas, įvairių šalių odos dailininkų šio žanro kūrinius, gilinsis į odos plastikos meno ypatumus, tobulins gebėjimus projektuojant įvairios paskirties odos plastikos dirbinius, sumaniai naudoti plastinės išraiškos priemones, įvaldyti pasirinktą medžiagą bei atlikimo technologiją. Magistrantai kaups ir sistemins šios srities medžiagą, projektuos objektus naudodami turtinga odos plastikos sritimi. Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. VDA leid., 2002;Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986;Rex Lingwood. Boxes and Bowels. Canada print, 1990;Salaman R.A. Dictionary of leather working tools. C 1700-1950. USA, 1985;Chris H.Groneman. Leather Tooling and Carving. USA, New York, 1995. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M767, Odos tūrinė plastika ( Leather in Three Dimensions ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 net.u.-51 %), dien., pav., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – jį pasirinkusiems magistrantams praplėsti magsitro studijų odos tūrinės plastikos pirminį kursą siekian labiau įvaldyti odos tūrinės erdvinės plastikos objektų, odos skulptūros žanro kūrinių specifiką, odos medžiagų galimybes projektuojant trimačius odos objektus, sumaniai naudojant seniausias ir šiuolaikines odos plastikos technikas, plastinės išraiškos priemones, derinant tarpusavyje odą ir kitas medžiagas. Magistrantai bus skatinami originaliai kūrybinei raiškai, naudotis turtinga odos plastikos sritimi, studijuoti Lietuvos ir kitų šalių odos menininkų kūrybą. Parengs šios srities studijų medžiagą.Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. VDA leid., 2002;Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986;Strate U. Apropos: Der Charme der accessoires. Berlin, 1999;Selim. Antiguities of Tomorrow. L.E. de Hormachea, 1996;El Aste en la Fiel. Katalogas. Museu de L’Art de la Fell, 1998. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M768, Meninė knygrišyba ( Bookbinding Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., rud., sustipr., liet.
Studijų tikslas – susipažinti ir pagilinti žinias ir įgūdžius su Japonijos, Italijos, Europos tradiciniais knygų įrišimais bei šiuolaikinėmis šių tradicinių knygų įrišimų interpretacijų galimybėmis. Magistrantai studijuos ir praktiškai gilins įgūdžius įrišant, naudodami Italijos, Japonijos, Europos šalių tradicinius knygrišybos būdus bei medžiagas, studijuos knygos istorinės raidos savitumus ir esminius chronologinius etapus, nagrinės knygrišybos tradicijų ir šiuolaikinių tendencijų sąveikas. Magistrantai savarankiškai tyrinės šios srities medžiagą, spręs individualius tradicinės knygrišybos interpretavimo uždavinius.Laucevičius J. Knygų įrišimai. V., 1963;Lomsargis T. Bibliografija, kūriniai, dokumentai, laiškai, užrašai. K., 1994;Gnirzep W. Kneep en bending. Den Haag, 1997;Middleton B.C. The restoration of leather bindings. UK, 1998. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M769, Meninė knygrišyba ( Bookbinding Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., pav., sustipr., liet.
Studijų tikslas – analizuoti Lietuvos ir kitų šalių ankstesnio laikotarpio ir šiuolaikinių knygrišių odos įrišimus, albumų, metraščių, kitų ilgalaikių įrišimų senąsias ir šiuolaikines šių technologijų interpretacijas, nagrinėti knygos meno, istorines ir šiuolaikines knygos-objekto kūrimo tradicijų įtakas ir meninės raiškos galimybes. Reljefinės, tūrinės, erdvinės plastikos meninių išraiškos priemonių taikymo galimybės knygų mene. Knygų-objektų meninių sprendimų paieškos ir savarankiškos šio žanro kūrybinio klodo studijos.Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1980;Latviešu Mūsdienu Lietiška Māksla. Ryga, 1980;Art Nouveu and Art Deco Bookbinding. A.Timmes Mirror. C., 1988;Trečioji tarptautinė meninės knygrišybos paroda KNYGA. Katalogas. V., 2001. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M770, Projektavimas ( Leather Designing ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 48L, 160S), dien., rud., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – gilinti ir plėsti meninio projektavimo žinias ir įgūdžius, įsisavintus bakalauro studijų metu, tuo didinant galimybes sėkmingiau juos taikyti dirbant kūrybinį darbą. Magistrantai analizuos Pasaulio ir Lietuvos odos dailės ir odos gaminių dizaino tradicijas, etninius savitumus siekiant juos interpretuoti ir panaudoti šiuolaikiniuose odos kūriniuose. Projektiniame darbe nagrinės ritmo, faktūros, medžiagiškumo sąsajas, derins odos dailės spalvines, tektonines ir kitas technologijas, projektuos odos gaminių grupes (knygų, aksesuarų, interjero elementų ir kt.), spręs individualiai iškeltą problemą.Milius V., Morkūnienė J. ir kt. Lietuvos etnologija 2. Amatas ir kūryba. V., 1997;Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Leder-Gilde E.V. a Presentation. Miunchen, 1997;Bruce Grant. Leather Braiding. USA, 2001;APROPOS: der Charme der Accessoires, Hamburg, 1999;Dekorativno prikladnoje iskustvo. Latvija, 1990. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M771, Projektavimas ( Leather Designing ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 32L, 176S: 5 grup.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-51 %; 2 net.u.-9 %), dien., pav., sustipr.
Dalyko studijų metu bus gilinamos ir plėtojamos žinios ir įgūdžiai įgyti studijuojant magistrantūros odos gaminių projektavimo discipliną. Magistrantai gilinsis ir analizuos odos erdvinės ir tūrinės plastikos įvairių laikmečių ir skirtingų šiuolaikinių odos dailininkų šios srities kūrybos savitumus. Plėtos odos erdvinės, reljefinės ir tūrinės plastikos senąsias tradicijas ir galimybes, derins odos tekstūrą, ažūrą, spalvą ir plastines formas. Spręs individualiai pasirinktą meninę problemą, atliks savarankiškus šios srities tyrimus ir meninės problemos analizę.Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986;Rex Lingwood. Boxes and bowels. Canada, 1990;Leder-Gilde E.V. a Presentation. Miunchen, 1997;Neitiševa L.T.Dekorativno prikladnoje iskustvo Latviji. Maskva, 1990. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H312M772, Pasaulio tautų odos dailė ( Leather Art of the World ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16L, 88S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., rud., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – pagilinti meno istorijos ir jos atšakos odos istorijos žinias ir sampratą studijuojant esminius chronologinius įvairių tautų odos dailės etapus, charakteringus technologijų ir dekoro savitumus, palyginti įvairių šalių ir atskirų laikmečių odos dailės, kitų taikomųjų dailės šakų sąsajas ir skirtumus. Analizuoti vystymosi dėsningumus, šiuolaikinės pasaulio tautų odos dailės vystymosi tendencijas. Dalyko studijų metu bus analizuojama įvairių tautų odos dailės ir amato vystymosi savitumai nuo seniausių laikų iki dabarties, Lietuvos odos dailės ir amato sąsajos su Europos ir kitų šalių odos daile, studijuojama pasaulio odos muziejų, meno institucijų, odos gildijų dailėtyrinės veiklos svarba. Įgytas žinias magistrantai panaudos įsisavindami studijų ir tyrimų magistro darbo tema dalyką ir rengdami magistro darbą.Universalus meno žodynas. V., 1998;Salaman R.A. Dictionary of leather working tools. C 1700-1950. USA, 1985;Duncan Alartair. Art Nouveu and Art Deco Bookbinding. T.Mirror company, 1988;Olaf Gaubitz. Stepping through. Time, Germany, 1991;Deutsches Ledermuseum. Offenbach, 1998;Žurnalas: The Leather Time, 1999-2003. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

H320B818, Baltų kultūra ( Culture of Balts ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – supažindinti studentus su baltų kultūra, pagrindiniais jos aspektais, suformuoti bendrąją žinių sistemą apie lietuvių dvasinę ir materialiąją kultūrą, sudedamuosius jos dėmenis, raidą ir funkcionavimą XIX a. II pusėje – XX a. Suformuoti sampratą apie Baltų kultūros savitumus, senovės lietuvių, latvių ir prūsų mitologiją, tautosaką, papročius bei kitus materialinės bei dvasinės kultūros ypatumus.Šiems tikslams įgyvendinti bus analizuojamos šios temos: baltų kultūros ypatumai (mikro kosmoso ir makro kosmoso, laiko ir erdvės samprata, baltiškojo pasaulėvaizdžio modelis, mito ir ritualinės elgsenos santykis, pasaulio ir žmogaus kilmė). Baltų etnogenezės problematika. Senovės lietuvių mitologija. Kultas ir ritualas. Krikščionybės ir senojo lietuvių tikėjimo apraiškos bendruomeninėje gyvensenoje. Materialinės kultūros ypatumai (verslai, amatai, sodybos, maistas). Liaudies meteorologija, tautosaka, apeiginis folkloras, Baltų kultūros refleksijos (adaptavimas, transformavimas, ignoravimas ir kt.).Literatūra:Gimbutienė M. Senoji Europa.- Mokslo ir enciklopedijų leidykla: Vilnius, 1996. Girininkas A. Baltų kultūros ištakos. – Savastis: Vilnius, 1994.Vėlius N. Senovės baltų pasaulėžiūra. – Mintis: Vilnius, 1987.Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T.1. Lietuvių kalbos kilmė. – Mokslas: Vilnius, 1984.Apanavičius R. Baltų etnoinstrumentologija. – Vydija: Kaunas, 1992. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

P150B139, Techninė grafika ( Technical drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 32L, 32S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.5 kr (16T, 32L, 52S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 16L, 56S), neak., rud., baz., liet., rusų
Projekcijos ir jų savybės. Epiūra. Taško projekcijos. Ypatingos tiesės.Tiesių pėdsakai. Dvi tiesės. Plokštuma. Plokštumos tiesės. Matomumas epiūroje. Tiesės ir plokštumos sankirta. Plokštumų sankirta. Plokštumai lygiagreti tiesė. Pakeitimo būdai. Plokštumos ir paviršiaus sankirta, kai kuris nors iš jų projektuojantis.Išklotinės. Literatūra: Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos: Paskaitų konspektas. V.,1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija: Paskaitų konspektas. V.,1988; Paulauskas L. Braižomosios geometrijos pratimai. I,II,III ir IV variantai. Š.,1987; Paulauskas L. Braižomoji geometrija: Aiškinamasis uždavinynas. D.1. Š.,1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija: Aiškinamasis uždavinynas.D.2-3.Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B461, Perspektyva ir šešėliai ( Perspektive and Shade ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), dien., neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Pagrindinės centrinės perspektyvos sąvokos. Plokštumos ribinė tiesė. Paveikslo mastelis. Paprasčiausių geometrinių kūnų perspektyva. Daiktų apšvietimas ir šešėlių susidarymo reiškiniai. Bendros žinios apie atspindžių plokščiame veidrodyje perspektyvą. Daikto perspektyva, esant duotam planui ir fasadui. „Architektų” metodas, plano ir kiti perspektyvos brėžimo bruožai. Literatūra: Koroev J. I.Načertatel’naja geometrija. M., 1987; Solovjev S. A., Bulanže G. V., Šul’ga A. K. Čerčenije i perspektiva. M., 1982; Jablonskij A. G. Linejnaja perspektiva na ploskosti. M., 1966; Borisov D. M., Novikov I. V. Grafičeskije raboty po načertatel’noj geometrii. M., 1984. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B523, Kompleksiniai braižomosios geometrijos uždaviniai ( Complex descriptive geometry ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Didžiausio nuolydžio tiesės. Kampas tarp tiesės ir projekcijų plokštumų, kampas tarp tiesės ir bendros padėties plokštumos, kampas tarp dviejų tiesių, kampas tarp bendros padėties plokštumų. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B524, Kompleksiniai braižomosios geometrijos uždaviniai ( Complex descriptive geometry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64L, 56S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Tiesės sankirta su bendros padėties plokštuma. Įvairios geometrinės formos kūnų sankirta su bendros padėties plokštuma, atvaizduota įvairiais būdais. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L.Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B525, Kompleksiniai braižomosios geometrijos uždaviniai ( Complex descriptive geometry ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., pav., baz., liet.
Įvairios geometrinės formos kūnų sankirta. Įvairių pakeitimo būdų panaudojimas, brėžiant sankirtos liniją. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B526, Kompleksiniai braižomosios geometrijos uždaviniai ( Complex destriptive geometry ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų
Susikertančių briaunainių aksonometriniai vaizdai ir išklotinės. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B527, Kompleksiniai braižomosios geometrijos uždaviniai ( Complex destriptive geometry ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (50L, 70S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų
Susikertančių sukimosi kūnų aksonometriniai vaizdai ir išklotinės. Literatūra: Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V., 1983; Paulauskas L. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987; Paulauskas L. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1 dalis. Š., 1995; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 2 dalis. Š., 1996; Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 3 dalis. Š., 1997. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P150B707, Perspektyva ir šešėliai ( Perspektyva ir šešėliai ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 kont.-40 %; 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 2 kont.-40 %; 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Pagrindinės centrinės perspektyvos sąvokos. Plokštumos ribinė tiesė. Paveikslo mastelis. Paprasčiausių geometrinių kūnų perspektyva. Daiktų apšvietimas ir šešėlių susidarymo reiškiniai. Bendros žinios apie atspindžių plokščiame veidrodyje perspektyvą. Daikto perspektyva, esant duotam planui ir fasadui. „Architektų” metodas, plano ir kiti perspektyvos brėžimo būdai. Taikomas kaupiamasis vertinimas.Koroev J.I. Načertatelyaja geometrija. M., 1987;Solovjov S.A., Bulanže G.V., Šulga A.K. Čerčenie I perspektiva. M., 1982;Jablonskij A.G. Lineinaja perspektiva na ploskosti. M., 1966;Borisov D.M., Novikov I.V. Grafičeskie paboti po načertatelnoi geometrii. M., 1984. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

P170B178, Modeliavimas kompiuteriu ( Modelling by Computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Lentelių ir formų sudarymas. Formatų stiliai. Win Word braižymo įrankiai. Drawing ir Word Art. Formulių redaktorius MS Equation. Literatūra: Rutkauskienė D. ir kt. Windows ir raštvedyba. K., 1996-358p; Getting Results with Microsoft Office 97. Microsoft Corporation.Printed in Ireland. – 701p.; Vidžiūnas A., Vitkutė D., Maciulevičius S., Valterytė R. Informacinių technologijų taikymas. K., 1999-325p. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B179, Modeliavimas kompiuteriu ( Modeling by Computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Darbas rastrine grafika. Skaidrių paruošimas. Įvairios ryšio tarp programų technologijos. Microsoft grafinės programos Fotoeditor, Paint, Power Point. Literatūra: Rutkauskienė D. ir kt Windows ir raštvedyba. K.,1996.-358p.; Bronislovas B. Kulikauskas A. Kompiuterija: studentams, moksleiviams, entuziastams. K., 2000.- 587p.; Vidžiūnas A., Vitkutė D., Maciulevičius S., Valterytė R. Informacinių technologijų taikymas. K., 1999.-325p. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B181, Modeliavimas kompiuteriu ( Modelling by Computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Corel Draw interfeisas. Paprasų objektų braižymas ir formos keitimas. Darbas su tekstu. Literatūra: Burlakov M. Corel Draw 9: Spravočnik. Sankt – Peterburg,2001.-496s.; Mironov D. Corel Draw 9: učebnyj kurs. Sankt – Peterburg, 1999.- 456s. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B182, Modeliavimas kompiuteriu ( Modelling by Computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Vaizdų sudarymas. Specialūs efektai. Taškinės grafikos inportavimas ir tvarkymas. Kitos Corel Draw programos. Literatūra: Burlaokov M. Corel Draw 9: Spravočnik. Sankt- Peterburg, 2001-496s.; Taijc A. Corel Draw 8. Sankt – Peterburg, 1999.-415s. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B186, Modeliavimas kompiuteriu ( Modeling by computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Skaitinės informacijos grafinis atvaizdavimas. Makrokomandų sudarymas ir vykdymas. Skaičiuoklė MS Excel ir jos grafika. Literatūra: Šakys V.Microsoft Excel 97 firmos vadybai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. K.,1998.-495p; Bronislava B. Kulikauskas A. Kompiuterija: studentams, moksleiviams, entuziastams. K., 2000.- 587p.; Vidžiūnas A.,Vitkutė D., Maciulevičius S., Vakterytė R. Informacinių technologijų taikymas. K.,1999.-325p. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B419, Modeliavimas kompiuteriu ( Modeling by computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti žinių apie pastraipų stilius, WinWord braižymo įrankius, Word Art programą, formulių redaktorių, Microsoft grafines programas Foto Editor, Paint, Power Point, įvairias ryšio tarp programų technologijas; padėti įsisavinti darbo su kompiuterinėmis, programomis žinias; skatinti gebėjimą įgytas žinias taikyti praktiškai. Laboratorinių darbų metu studentai lavins savo gebėjimus taikyti įgytas žinias, atliekant praktines užduotis: darbo su taškine grafika, skaidrių ruošimo, tinkamų ir efektyviausių ryšio tarp programų technologijų pasirinkimo.Pastraipų stiliai. WinWord braižymo įrankiai. Word Art. Formulių redaktorius. Darbas taškine grafika. Skaidrių ruošimas. Įvairios ryšio tarp programų technologijos. Microsoft grafinės programos FotoEditor, Paint, Power Point. Literatūra: Rutkauskienė D. ir kt. Windows ir raštvedyba. K., 1996;Vidžiūnas A. ir kt. Informacinių technologijų taikymas;Burgis B., Kulikauskas A. Kompiuterija: studentams, moksleiviams, entuziastams. K., 2000;Kociubinskii A.O.,Gro6ev S.V. Kompiuternaja grafika. Prakt. Posobie. M.,Tecnolodži – 3000, 2001. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

P170B420, Modeliavimas kompiuteriu ( Modeling by computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 32L, 32S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Tikslas – įtvirtinti ankstesniuose semestruose įgytas žinias, gilinti darbo su informacinėmis sistemomis bei kompiuterinėmis programomis kompetenciją, garantuojančią efektyvų darbą. Plėtojamos žinios apie piešimo programas, Corel Draw aplinką, teksto modeliavimą, kitas Corel Draw programas. Studentai laboratorinių darbų metu atlieka darbo su piešimo programomis, paprastų objektų braižymo ir formos keitimo, taškinės grafikos importavimo ir tvarkymo, teksto modeliavimo praktines užduotis; geba taikyti įvairias ryšio tarp programų technologijas.Piešimo programos. Corel Draw aplinka, Paprastų objektų braižymas ir formos keitimas. Tekstas. Specialūs efektai. Taškinės grafikos importavimas ir tvarkymas. Kitos Corel Draw programos. Literatūra: Lūžienė T. Darbas su Corel Draw. Šiauliai, 2001; B.Sankt-Peterburg,1999; Kociubinskii A.D., Grošev S.V. Kompiuternaja grafijka. Prakt.Posobie. M.,Technolodži-3000, 2001. Atsakingas(a) PETRONIS Vaidutis

S196B011, Gaminių dizainas ir technologijos ( Manufactured product desgn ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 32L, 16S: 1 kont.-20 %; 1 grup.n.d.-10 %; 0 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-30 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Namų ūkis: charakteristika, vaidmuo, funkcijos. Namų ūkio ekonomika: poreikiai, ištekliai, normos, vartojimo kultūra. Išteklių paskirstymas, naudojimas ir taupymas. Darbas namų ūkyje: planavimas, organizavimas, kontrolė (namų ūkio vadyba). Buitinė ranga. Šeimos biudžetas: pajamos ir jų šaltiniai, paskirstymas, išlaidos. Namų ūkio biudžeto planavimas ir sąskaityba. Nuosavybės santykiai šeimoje. Privati namų ūkio nuosavybė. Ekonominės paramos namų ūkyje principai. Literatūra: Vitunskienė V. Namų ūkio ekonomika. V., 1997; Mathis R. L. Human Resource management. New York, 1997. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S196B012, Gaminių dizainas ir technologijos ( Manufactured product design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 16L, 32S), dien., rud., baz., liet.
Namų ūkio samprata. Namų ūkis – ekonominė sistema, jos charakteristikos. Namų (šeimos) ekonomika. Vartojimas namų ūkyje ir šeimos gyvenimo lygis. Namų ūkio veikla, turinys, sritys. Namų ūkio ištekliai. Šeimos biudžetas: pajamos, išlaidos, jų paskirstymas. Ekonominiai santykiai namų ūkyje. Materialinių, finansinių, energetinių, dvasinių resursų racionalus naudojimas. Materialinių – energetinių resursų apskaita ir taupymas. Literatūra: Vitunskienė V. Namų ūkio ekonomika. V., 1997; Volf Inga. Šiuolaikinis etiketas. V., 1996; Baltrukonis J. Ekologija tavo namuose. K., 1997; Urbietis P. Buto remonto darbai 5-9 kl. V., 1994. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

S196B128, Namų ūkis ir vartojimo kultūra ( Home Ecoomics and Consumer Education ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16P, 8L, 96S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Siekiama studentams padėti įsisavinti pagrindinių vartojimo kultūros ir namų ūkio ekonomikos sričių žinių, kad suvoktų žmogaus kasdienį gyvenimą multidiscipliniškai, įtraukiant į namų ūkio problemų sprendimą, kuris reikalauja iš studentų: ryškinti poreikius, surinkti ir išnagrinėti turimą informaciją, analizuoti požiūrius, suformuoti savąjį požiūrį, priimti sprendimą, numatyti pasiektus veiklos rezultatus. Studijuodami šį kursą, studentai lavins savo komunikacinius, kūrybinius, sprendimo priėmimo, išteklių tausojimo ir valdymo, socialinio bendravimo, psichomotorinius veiksmus bei kritinio mąstymo gebėjimus. Atsiskaitydami studentai atskleis namų, šeimos santykį su besivystančiu individu ir visuomene; pastebės jų priklausomybę nuo socialinių, ekonominių veiksnių; pasirengs priimti technologines naujoves ir namuose/šeimoje vartoti informacines technologijas. Atsiskaitydami studentai gebės taikyti įgytas žinias ir gebėjimus: parengs projektą, susijusį su žmogiškųjų išteklių taupymu arba atliks apžvalginius tyrimus, susijusius su veikla namų ūkyje (šeimoje), remdamiesi vartotojo teisėmis/pareigomis, gebės įvertinti komercinius įtikinėjimus; remsis daugialypiais humanitarinių, tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų pagrindais, taikydami metodologinę tyrimų įvairovę; studentai įgis kultūringo, tausojančio save bei aplinką vartotojo bruožų. Literatūra: Drilingas B. ir kt. Makroekonomikos pagrindai. K., 1997; Vitunskienė Vl. Namų ūkio ekonomika. V., 1997; Berger P. Sociologija. V., 1995; Consumer Education-an International Dimension. XIX International Consumer Studies & Home Economics Research Conference. Belfast, 1999; Turkki K. New Approaches to the Study of Everyday Life. International Household & Family Research Conference. Helsinki, 1998; Source Book of Family Theories and Methods. A contextual Approach. Ed. by Boss P.G. N.Y. and London, 1993; Wilson S.J. Women, Families and Work. Toronto, 1991; Home Economics in 100 years. Home Economics in the 21 Century. History, Perspectives & Challenges. Copenhagen, 2000. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S196B242, Namų ūkis ir vartojimo kultūra ( Home Economics and Consumer Education ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16P, 8L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Padėti studentams suvokti namų ūkio, kaip žmogaus individualios veiklos sferos kūrimo ir raidos pagrindus, kad studentai gebėtų analizuoti buitinės erdvės materialiąją sferą ir vertinti jos raidos kryptis, įvaldytų šiai sferai būdingą terminilogiją, suvoktų pagrindinių technologinių ir ekonominių veiksnių poveikį pavienio asmens r viso namų ūkio raidai, gyvibingumui. Teorinių ir praktinių studijų eigoje studentai susipažins su namų ūkio samprata, veiklos turiniu, jos pasiskirstymu tarp šeimos narių ir padėjėjų. Buto (namo) įranga, buitinės erdvės formavimu, jos paskirstymu į funkcines zonas, joms keliamais sanitariniais higieniniais, estetiniais reikalavimais, jų realizavimo technologiniais aspektais (vėdinimas, apšildymas, apšiltinimas, architektūrinių konstrukcijų apdaila dažant, dengiant kietomis ir minkštomis dangomis; atnaujinant santechninius įrengimus, panaudojant namų ūkyje elektros prietaisus, mašinas, įrankius). Greta to plėtojama namų ūkio kaip ekonominės sistemos samprata, atskleidžiama poreikių hierarchija ir jų tenkinimo – vartojimo struktūra, šeimos biudžeto formavimo ekonominės prielaidos, pajamų ir išlaidų struktūra, materialinių, energetinių, dvasinių resursų racionalus naudojimas, energetinių resursų apskaita ir taupymas. Teorinėms žinioms pagilinti studentai atlieka laboratorinius darbus, tiria ir įvertina apdailos medžiagų savybes, rengia buitinės erdvės atnaujinimo projektus. Tiria namų ūkio biudžeto struktūrą. Literatūra: Baltrukonis J. Ekologija tavo namuose. K., 1997; Molienė O. Namų ūkio tyrimų organizavimas. V., 1993; Jocasta Innes, Jill Blake. The conran beginer’s quide to decorating. London, 1998; Urbietis P. Buto remonto darbai 5-9 kl. V., 1994; Vitunskienė V. Namų ūkio ekonomika. V., 1997; Stiuart Jolton. 1000 idej po oformleniju interjera. M., 1997. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

S215B585, Įsidarbinimo praktikumas ( Employament Training ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 grup.n.d.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 2 lab.-10 %; 1 kurs.p.-40 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Studentams sudaromos galimybės pasitikrinti studijų metu įgytą kompetenciją, savo sugebėjimų, savęs supratimo įgūdžių lygmenį, įvertinti dominuojančius asmeninius pozityvius ir negatyvius bruožus ir savybes, kurie vėliau darys įtaką būsimai absolvento profesinei karjerai. Studentai rengia savo profesinės karjeros strategijos projektą, įgydami pasitikėjimo savo galiomis, veiksmingumu, tikslingumu ir nusiteikimu mokytis visą gyvenimą; išbandydami įvairias darbo paieškos formas, prisistatymą darbdaviams, atlikdami testus, pildydami reikalingus dokumentus; treniruodami kritinį, kūrybinį, konstruktyvų mąstymą, veržlumą, iniciatyvumą, optimizmą; numato profesinės karjeros galimus trukdžius (patiriamas įtampas, paramos nebuvimą, nepalankius įstatymus, stereotipines nuostatas ir pan.). Projektų pristatymas konkursui. Diskusija, įvertinant pastarojo kurso turinį bei jo studijų organizavimą. Literatūra: Wrede-Grischkat Rosemare. Manieros ir karjera, 1996; Human Resource Management with Powerweb (2002) Lloyd L. Byars. Managing Your Career (2003) Harvard Business Review. Ed. Harvard Business School Press; Self Esteem at Work (1998) by Nathaniel Branden; New Directions in Career Planing and the Workplace: Practical Strategies for Career Managament Professional (2002) Ed. Jean M. Kummerov; Handbook of Carer Couseling Theory and Practice. Ed. M. L. Savickas, W. Bruce Walsh; www.cvonline.lt Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S220B158, Buities kultūra, stilius,įvaizdis ( Domestic Culture, Style, Image ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (96L, 104S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.5 kr (40L, 60S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (50L, 70S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.5 kr (96L, 84S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 05 : 1.5 kr (24L, 36S: 12 ind.n.d.-30 %; 0 ref.-50 %; 5 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Buities kultūra. Buto stilius ir dabartinės tendencijos.Namų aplinkos įvertinimas. Spalvininkystės pagrindai: spalvų gama, spalvų derinimas bei spalvinio tipo vienovė. Namų dekoravimo idėjos, daiktų laikymas. Dekoravimo būdai. Stalo dekoravimo būdai. Šventinio stalo serviravimas. Įvaizdis- bendravimo visuomenėje priemonė. Asmeniniai ypatumai bei drabužių, aksesuarų, makiažo, šukuosenos ir elgesio darna. Asmeninio įvaizdžio kūrimas. Literatūra: Andrijauskas A. Grožis ir menas. V.,1995; Mūsų namai. V.,1996; Spilein M. Moters įvaizdis. K.,1997; Friederike Von Tana. Moters grožio knyga. V.,1997. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S220B192, Įvaizdžio kūrimas ( Image Making ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet.
Studentai įgalinami įvaizdžio, kaip komunikacinės kultūros bei asmeninės žmogaus raiškos visuomenėje esencija, kuria remdamiesi ieško savojo išorės vaizdo bei elgesio modelio, priklausomai nuo gyvenimiškos situacijos; pažįsta savo atropologinius ir elgesio privalumus bei trūkumus; lavina laikyseną, manieras, ieško asmeninio stiliaus, pasirinkdami spalvinį tipą, drabužių, aksesuarų, šukuosenos, makiažo ir elgesio darną; žadinama savipažinos ir savo galimybių besikeičiančioje visuomenėje, profesinės karjeros kelyje, paieška bei kūryba. Literatūra: Andrijauskas A. Grožis ir menas. V., 1995; Spilein M. Moters įvaizdis. K., 1997; Spilein M. Vyro įvaizdis. K., 1997; Vaš nepovtorimij stil’. Miunhen, 1995; Goffman E. Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime. V., 2000. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S220B225, Nacionalinė tekstilė ( National Textiles ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64L, 56S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 5.0 kr (96L, 104S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.5 kr (96L, 84S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tautinis kostiumas. Tautinio kostiumo sąvoka. Etnografinių sričių tautinių kostiumų skirtumai ir panašumai. Medžiagos, spalva, pasiuvimo būdai, apdailos ypatumai. Tautinių drabužių komplekto dalys: prijuostė, pasijonis, sijonas, galvos danga, skaros. Drabužių eskizavimas, komponavimas, modeliavimas, kirpimas, siuvimas, apdaila. Literatūra: Glemžaitė M. Lietuvių tautiniai drabužiai. V.,1955; Lietuvių liaudies menas. Drabužiai. V.,1974; Sodžiaus menas.7-8knygos. Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. 1939; Lietuvių liaudies menas. Audiniai. V.,1957. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

S265B819, Projektavimo įvadas ir projektinė grafika ( Design introduction ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 2 kont.-15 %; 10 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Projektavimo įvado dalyko tikslas yra suformuoti aiškią ir taisyklingą dizaino dalyko sampratą, supažindinti su pagrindinėmis meninės raiškos priemonėmis, harmonijos principais, suformuoti pagrindinius dvimatės kompozicijos organizavimo dėsningumo, stilistikos formavimo principus. Projektavimas. Proceso esmė. Projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas. Netradiciniai projektavimo metodai. Projektavimo medžiagos, priemonės ir technikos. Paviršių dengimo technologijos. Plokštuma ir erdvė. Vizualinės išraiškos priemonės. Taškas, linija, dėmė, spalva, ritmas. Modulis. Statika ir dinamika. Kontrastas, niuansas. Kompozicija, stilizacija, improvizacija. Projekcijos ir perspektyva Taško, tiesės ir kūno stačiakampės projekcijos. Plokštuma. Kūno kirtimas projektuojančia plokštuma. Išklotinės. Tiesinė perspektyva, perspektyvos masteliai. Interjero ir eksterjero perspektyva.Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. Vilnius, VDA leidykla, 1994;Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai, 2002;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. K., 1987;Jodikaitis J. Braižomoji geometrija. V.: Mokslas, 1983;Paulauskas L. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas 1,2,3 dalys. Šiauliai, ŠU, 1995, 1997;Vainauskas J. Tiesinė perspektyva brėžiniuose. Šiauliai, ŠU, 1999. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

S270B097, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ir jos didaktika ( Technical Drawing and Didactics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 16P, 32L, 96S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 8P, 16L, 128S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16P, 32L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 3.0 kr (8P, 16L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet.
Reikalavimai darbo brėžiniams. Paviršiaus šiurkštumas. Nuokrypos. Pavaros. Grafikai, diagramos, schemos. Daikto formos erdvinis modeliavimas kompiuteriu (pagrindinių elemtų braižymas, vaizdų ir darbinių plokštumų parinkimas, loginės operacijos, pjūviai ir kirtiniai). Techninės grafikos mokykloje mokymo turinys, tikslai ir uždaviniai. Reikalavimai techninės grafikos mokytojui ir šiuolaikinei pamokai. Suvokimo apie daikto formą ugdymas ir specifinių vaizdinių formavimo būdai. Pagrindinių žinių bei gebėjimų kontrolė ir vertinimas. Grafinių uždavinių klasifikacija ir charakteristika, jų įtaka erdvinės vaizduotės vystymuisi. Projektavimo ir kitų temų mokymo ypatumai. Inžinerinės grafikos kursas bus praplėstas naujomis brėžinių rūšimis, jų naudojimu bei taisyklėmis, kompiuterio taikymu braižymui. Techninės grafikos didaktikos žinios sudarys sąlygas perduoti įgytus gebėjimus vaizduoti daiktus plokštumoje mokiniams, parodys vaikų erdvinės vaizduotės vystymo galimybes ir ypatybes bei reikalingumą. Literatūra: LST ISO 1302 Paviršiaus šiurkštumo žymėjimas. 1996; Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Finkel’štein E. Auto CAD 2000. Biblija pol’zovanija. Kijev. Moskva. Sankt – Peterburg: Dialektika, 2000; Burneckienė I. Braižyba. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. K., 1998; Učebnoje posobije dlia pedagogičeskich institutov. Metodika obučenija čerčeniju. M., 1990; Burneckienė I., Saladžinskas S. Braižyba. Braižomosios geometrijos pradmenys ir braižyba. Bendrojo lavinimo mokyklos pasirenkamųjų dalykų programos. V., 1995. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

S270B129, Technologijų didaktika ( Technologies of Didactics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Nustačius studentų mokymosi stilių padėti įsisavinti ugdymo technologijos, orientuotos į mokytojo ir mokinio interaktyvią sąveiką (laiduojančią produktyvų mokymosi rezultatą), padėsiančią studentams išsikelti didaktikos studijų tikslus; pratinsis nagrinėti realias ugdymo situacijas ir problemas, atsirandančias mokytojų praktinėje veikloje; padės mokytojams numatyti jų sprendimo būdus; lygins senosios ir moderniosios didaktikų bruožus, gebės sudaryti ugdymo metodų komplektus, siekiant ugdymo tikslų bei uždavinių; sugebės įvertinti technologinio ugdymo kokybę bei numatys ugdymo proceso tobulinimo būdus, taikant kritinį mąstymą, informacines ir kompiuterines technologijas, problemos sprendimų metodus, bendradarbiavimą, ideografiją. Studentai parengs pamokos konspektą, išplėstinį pamokos su kūrybinėmis užduotimis planą arba pateiks metodinio straipsnio, tiriamojo darbo apžvalgą, stendinį pranešimą. Technologijų didaktikos įvaldymo kokybę demonstruos sudarydami technologijų mokytojo kompetencijos portfolio; sugebės numatyti/projektuoti profesinės karjeros perspektyvą bei savo edukacinių gebėjimų plėtojimą. Literatūra: Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga. V., 1999; Bižys M. ir kt. Pamokos mokytojui. V., 1996; Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V., 1996; Jakavičius V. Žmogaus ugdymas. Klaipėda, 1998; Jensen E. Tobulas mokymas. V., 1999; Šidlauskienė V., P.Urbietis. Bendrosios programos plėtotė: individualioji programa. Š., 1997; Brazdeikis V. Bendrosios programos ir informacinės technologijos. V., 1999. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

S270B176, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (48L, 112S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (32L, 88S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Šaltoji metalų plastika. Plastinės ir spalvinės spalvotųjų metalų savybės, jų panaudojimas meniniams dirbiniams gaminti. Studentai išmoks projektuoti dirbinius iš splvotojo lakštinio metalo, susipažins su jų gaminimo ypatybėmis. Projektavimo eigoje, analizuodami įvairius taikomosios dailės pavyzdžius, suvoks dekoratyvumo ir funkcionalumo jungties svarbą. Realizuodami savo suprojektuotą gaminį, studentai išmoks atlikti šias šaltosios metalų plastikos operacijas: metalų atlaidinimo, reljefinio metalų kalinėjimo, poliravimo, metalų ėsdinimo, ažūrinio pjaustinėjimo, valcavimo ir kt. Technologinio (darbų ir buities kultūros) ugdymo proceso modeliavimas, moksliniai tyrimai, jų metodologija, tyrimo rezultatų analizė, apibendrinimas. Metodinio straipsnio, tezių, pranešimo rengimo ypatumai. Asmeninė profesinės kvalifikacijos plėtotė. Teorinėse paskaitose ir savarankiškose studijose modeliuoja technologinio ugdymo proceso situacijas, jų fragmentus bando mokymo proceso praktikoje, analizuoja ir apibendrina (diskusijose, metodinėse apybraižose) jų rezultatus. Literatūra: Bondarev D. D. Sokolov V. A. Praktikum po metallo obrabotke. M., 1973; Muravjov E., Molodcov M. Praktikum v učebnych masterskich. Obrabotka drevesiny i plastmass. M., 1987; Šneider G. A. Osnovy chudožestvennoi obrabotki metalla. M., 1986; Šidlauskienė V. Kaip paruošti metodinį pranešimą// Mokykla. Nr. 12, 1997; Šernas V. Profesinė pedagogika. V., 1995; Urbietis P. Praktikos darbų metodika ir technika. K., 1998; Urbietis P. Praktinės užduotys darbų pamokoms. 1997. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

S270B187, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ir jos didaktika ( Technical Drawing and Didactics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16P, 32L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8P, 16L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Reikalavimai brėžinių apmatams. Detalių iš natūros apmatai. Konkrečių gaminių projektavimas. Vaizdų (stačiakampių, aksonometrinių, perspektyvinių), pjūvių ir kirtimų sudarymas kompiuteriu, naudojantis erdviniu daikto modeliu. Modulis padės studentams pasirinkti vaizdų kiekį ir rūšis, suvokti priklausomybę tarp vaizdų ir daikto formos. Įvairių detalių vaizdavimo galimybių analizė padės susidaryti supratimui ir ryšiams tarp daikto pavaizdavimo galimybių ir jo struktūrinių dalių įvairovės. Dirbant kompiuteriu bus pereita prie erdvinių struktūrų sudarymo, kas palengvins projektavimą kitose temose. Braižybos pamokų fragmentų vedimas, problemų susijusių su dalyko mokymu sprendimas. Literatūra: Finkel’štein E. Auto CAD 2000. Biblija pol’zovanija. Kiev. Moskva. Sankt – Peterburg: Dialektika, 2000.-1039s.; Sliesoriūnas V., Jurgaitis J.,Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Burneckienė I., Saladžinskas S. Braižyba. Braižomosios geometrijos pradmenys ir braižyba. Bendrojo lavinimo mokyklos pasirenkamųjų dalykų programos. V., 1995. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

S270B241, Technologijų didaktika ( Didactics of Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Technologinio (darbų ir buities kultūros) ugdymo turinio formavimo bendrojo lavinimo mokykloje moksliniai pagrindai. Bendroji programa, išsilavinimo standartai. Mokytojo ir mokinių veikla pamokoje, jos tyrimai. Technologinio ugdymo turinio sričių sistema ir jos raida. Darbinio (technologinio) ugdymo raida Lietuvoje. Tradiciniai ir netradiciniai mokymo ir mokymosi metodai, jų atranka ir derinimas, mokytojo pedagoginiai dokumentai, jų sudarymo principai. Teorinėse paskaitose, pratybose ir savarankiškose studijose studentai analizuoja technologinio ugdymo normatyvinius dokumentus, rengia ugdymo priemones, susipažįsta su technologinio ugdymo procesu mokymo įstaigose įvairiomis formomis plėtoja savo pedagoginę kompetenciją. Literatūra: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Išsilavinimo standartai I-X klasėse, kn. 2. V., 1997; Biržys N., Linkevičiutė G., Vaškelevičiutė A. Pamokos mokytojui. V., 1997; Galkauskas J. Darbų ir buities kultūros didaktikos pagrindai. K., 2000; Šernas V. Profesinė pedagogika. V., 1995; Urbietis P. Praktikos darbų mokymo metodika ir technika. K., 1998. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

S272B647, Kursinis darbas (darbai) ( Course Paper ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (60S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 1.0 kr (40S: 1 kurs.d.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Programoje numatytu laiku studentams pateikiamas kursinių darbų vadovų ir jų siūlomų kursinių darbų temų sąrašas.Studentas pasirenka kursinio darbo temą ir, vadovo konsultuojamas, rengia darbą. Katedros vedėjas skiria kursinio darbo recenzentą, darbo gynimo datą. Ne vėliau kaip prieš savaitę iki gynimo studentas pateikia kursinį darbą recenzentui. Recenzentas savo nuomonę išsako gynimo metu arba prieš gynimą pateikia raštu. Literatūra: Grenda Č., Sirtautas V. Kaip rašyti kursin darbą. Šiauliai, 1970; Ratkus J. Kursinių darbų rašymo metodinės rekomendacijos. Šiauliai, 1997; Stankevičius J. Kursinių ir diplominių darbų rašymo bendri metodiniai nurodymai. V., 1979; Paukštienė I. Bibliotekų fondai ir katalogai. V., 1983. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

S272B655, Buities darbai ( Housework (for Females) ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (16T, 24L, 60S), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – buities kultūros kaip integralios mūsų tautos kultūros įvertinimas; supažindinti su pagrindiniais interjero formavimo bei vertinimo kriterijais; interjero ir įrangos funkcinės bei konstrukcinės analizės, kūrybos, projektavimo principais; supažindinti su harmoningu daiktinės aplinkos objektų panaudojimo bei puošybos aspektais. Buities kultūra ir estetika. Interjerų rūšys, tipai. Buto stilius. Buto įranga. Antropometrija. Ergonomika. Buto puošybos elementai. Netradicinių medžiagų panaudojimas. Sanitarijos ir higienos reikalavimai. Racionalus namų ruošos darbų planavimas ir organizavimas.Buitinė technika, medžiagos ir priemonės švarai palaikyti. Asmeninio stiliaus ir įvaizdžio kūrimas. Įgytos žinios padės orientuotis buitinėje aplinkoje, ją tobulinti, estetizuoti; studentai gebės spręsti šiuolikines buities kultūros problemas, įgys kūrybingai mąstančios asmenybės bruožų. Literatūra: Mūsų namai. V., 1996; Rajen T. Gėlių komponavimo menas. K., 1997; Baterman G. Vaš nepovtorimyj stil’. Miunchen, 1995; Spilein M. Moters įvaizdis. K., 1997; Gaižutis A. Meno sociologija. Vilnius, 1998; Mironova L.N. Svetovedenija. Minks,1984. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T111B093, Inžinerinė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Statybinii brėžiniai. Pastatų dalys ir jų vaizdavimas brėžiniuose. Topografinis planas. Pastato planas. Pjūviai. Fasadai. Komunikacijų vaizdavimas statybiniuose brėžiniuose. Bus įsisavintos dar dvi brėžinių rūšys, suformuoti vaizdiniai apie pastatų dalis ir topografinių ženklų atitikimą natūrai, susipažinta su elektros, vandentiekio, dujų tinklų vaizdavimu pastatuose. Tai padės studentui kompetentingai skaityti statybinius brėžinius ir naudotis juose esančia informacija. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V., Inžinerinė grafika. V., 1998; Grikštienė B. Topografinė braižyba. V., 1976; Brilin N. C. Stroitel’noje i topogfačiskoje čerčenije. M., 1974. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B094, Inžinerinė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Surinkimo brėžinių detalizavimas. Brėžinių skaitymas ir apmatų, techninių piešinių bei daikto darbo brėžinių išpildymas. Detalizavimo kursas įtvirtins žinias, taikomas iš rankos sudaromiems brėžiniams, suformuos platesnį požiūrį į techninių detalių įvairovę, toliau vystys studentų vaizduotę ir pratins pereiti iš vienos rūšies brėžinių (surinkimo) į kitos rūšies, derinant jiems keliamus reikalavimus. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Zeniuk I. A., Kozlovskij J. G. Polianičeva A. P. Mašinostroitel’noje čerčenije c elementami konstruirovanija. M., 1977. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B095, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., pav., baz., liet.
Reikalavimai surinkimo brėžiniams. Bendro vaizdo brėžiniai. Specifikacija. Surinkimo brėžinių braižymas iš darbo brėžinių. Pasirinkto gaminio projektavimas. Surinkimo brėžinio braižymas kompiuteriu iš tikrų junginių. Studentai išmoks sudaryti surinkimo brėžinius tiek iš natūros, tiek pagal aprašymą. Tai reikalinga ne tik braižybos, bet ir technologijų mokytojo veiklai, kai yra projektuojami gaminiai bei detalių jungimai. Surinkimo brėžinius galima bus sudaryti tiek pieštuku, tiek kompiuteriu. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V., Inžinerinė grafika. V., 1998; Frei D. Auto CAD 2000 na primerach. Kijev: Junijor, 1999. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B098, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ( Technical and Computer Drawing ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Išardomų ir neišardomų sujungimų charakteris. Srieginiai sujungimai. Sujungimai standartiniais tvirtikliais. Supaprastintas srieginių sujungimų vaizdavimas. sSujungimai išdrožomis. Pleištiniai, kaištiniai sujungimai. Suvirinti, kniedyti ir klijuoti sujungimai. Kompiuterinės braižybos pagrindai (pagrindinių elementų braižymas, redagavimo komandos, teksto ir matmenų rašymas ir spausdinimas, grafiniai redaktoriai Auto CAD, Draw). Sujungimų rūšių skyrimas iš brėžinio, supaprastintas sujungimų vaizdavimas bei sąlyginis žymėjimas leis studentams išmokti naudotis žinynų ir standartų medžiaga, sąmoningai atrinkti reikiamus tvirtiklius. Bus padėti pagrindai braižymui kompiuteriu. Studentai susipažins tiek su profesionalų, tiek su mokykline braižymo kompiuteriu programa. Literatūra: LST ISO 2553 Suvirinti ir lituoti sujungimai – sutartinis žymėjimas brėžiniuose. 1996; Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; Daunienė S., Valčiūnas J., Židonienė A. Inžinerinė grafika. K., 2000; Roličius J., Petronis V., Auto CAD pradmenys. Laboratoriniai darbai. Š., 2000. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B099, Inžinerinė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S), neak., pav., baz., liet.
Daikto formos vidinė sandara ir jos vaizdavimas. Pjūviai. Kirtiniai. Sriegiai, jų rūšys. Detalių su sriegiais vaizdavimas. Pjūviai ir sriegiai vaizdžiuose brėžiniuose. Bus užbaigtas projektavimo skyrius, kuris yra pagrindas visų rūšių brėžiniams sudaryti ir skaityti. Studentai išmoks jungti vidinės ir išorinės daikto formos vaizdavimą, žinios apie sriegius paruoš sujungimų bei surinkimo brėžinių temoms. Toliau formuosis erdviniai vaizdiniai nusakys daiktų įvairumą, o tai bus reikalinga įvairių rūšių brėžinių skaitymui. Literatūra: Sliesoriūnas v., Jurgaitis J., Čiuprinas V., Inžinerinė grafika. V., 1998; LST ISO 6410 Sriegių vaizdavimas. 1995. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B100, Inžinerinė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Stačiakampis projektavimas. Aksonometrija. Techninis piešinys. Daikto formos struktūrinės dalys ir jų geometrinė forma. Daikto formos transformacija ir jos atvaizdavimas brėžiniu. Tai vienas iš svarbiausių inžinerinės grafikos modulių, padedančių pagrindus visam inžinerinės grafikos kursui. Jis padės vystytis vaizduotei bei sudarys ryšius tarp sąvokos, vaizdinio ir daikto formos. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998; LST ISO 5457:1997 Brėžinių apipavidalinimas; Rostovcev N. N., Solovj’ov S. A. Techničeskoje risovanije. M., 1979. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B102, Techninė grafika ( Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., pav., baz., liet.
Standartai ir standartizavimo problemos. Standartų funkcionavimo sritys ir klasifikacija. Grafinio vaizdavimo standartai. Geometrinė braižyba, projekcinė braižyba. Stačiakampiai vaizdai ir vaizdieji brėžiniai. Daikto formą aaatspindinčios struktūrinės dalys bei jų vaizdavimas. Pjūviai, sriegiai, sujungimai standartiniais srieginiais tvirtikliais. Modulis skirtas išmokyti skaityti elementarius brėžinius bei suformuoti pagrindinius vaizdinius apie daikto formą bei jos atspindėjimą brėžiniu. Pateikiami techninės grafikos pagrindai, kurie padės studentui (mokytojui) technologijų paskaitose (pamokose) orientuotis grafiniu būdu pateikiamoje informacijoje. Šrifto klasifikacija. Šrifto komponavimas, optinės savybės, struktūra, formos priklausomybė nuo rašymo priemonės. Ritmas, skaitomumo problema. Rašymas įvairiomis priemonėmis. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V., Inžinerinė grafika. V., 1998; LST ISO 5457: 1995 Brėžinių apipavidalinimas; Burneckienė I. Geometrinės braižybos elementai ornamentikoje. V., 1997; Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974; Korger H. Schrift and Schreiben. Leipzig, 1975; Šimoliūnas V. Šrifto ABC. Š., 1995. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B103, Techninė grafika ( Technical drawing ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16L, 24S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Reikalavimai grafiniam vaizdavimui. Standartai. Daikto struktūrinių dalių geometrinė forma. Gaminių su sklandžiom formom braižymas. G. Monžo projektavimo būdas. Stačiakampės projekcijos ir vaizdieji brėžiniai. Profilių vaizdavimas Vidaus sandaros vaizdavimas pjūviais. Modulis padės studentams ruošti projektus, nes duoti techninės grafikos pagrindai ir esminiai vaizdavimo standartai. Pateikiami pavyzdžiai ir užduotys rišami su daiktų formos įvairove ir išraiškos būdais. Literatūra: Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V., 1998; LST ISO 5457: 1995 Brėžinių apipavidalinimas. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B673, Statybinė braižyba ( Building Technical Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Skirtas supažindinti su architektūrinėmis sąvokomis, išmokyti sudaryti generalinius planus, daryti juose reikiamus pertvarkymus, numatyti poilsio zonas ir žaidimų aikšteles. Padaryti mokyklos teritorijos maketą. Skaityti atitinkamus statybinius brėžinius. Literatūra: B.Grikštienė. Topografinė braižyba. Vilnius, 1976.”Statybų pilotas”. 2000-2003.Dailės žodynas. Vilnius,1999.J.Courtier. Mažasis sodas. Vilnius,2000. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B674, Statybinė braižyba ( Building Technical drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Skirtas supažindinti su mažosios architektūros problematika, išmokti projek-tuoti žaidimų aikštelės ar poilsio zonos objektus panaudojant technologines žinias iš medžio apdirbimo užsiėmimų. Sudaromi brėžiniai nesudėtingai architektūrinei idėjai išreikšti. Analizuojami fasadai, statinio stilistika, konceptualumas, skaitomi profe-sionalų architektūriniai projektai. Literatūra: Žr. ” Sodo spalvos”, „Namas ir aš”, „Statyk” (praktinis būsto vadovas). 2000-2003.Žr. „Statyba ir architektūra”, „Archiforma”, „Detail”. 2000-2003.Statybos enciklopedija. Red. R.Bobenas. K.1999.Georgievskij O.V. Pravila vypolnenija architekturno- stroitelnych čertežei. M.,1996. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T111B675, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ( Engineerying And Technical Graphic ) – vedimo forma 01 : 11.0 kr (80T, 96L, 264S), dien., rud., baz., – vedimo forma 02 : 11.0 kr (40T, 48L, 352S), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išvystyti studentų vaizduotę ir įsisavinti projektavimo pa-grindus, suformuoti kompiuterinės grafikos pradmenis, be ko neįmanoma sąmoningai pradėti mokyti kompiuterinės grafikos, įsisavinti pagrindinius linijinės perspektyvos dėsnius. Standartai, jų rūšys. Brėžinių apipavidalinimo taisyklės.Matmenų žymėjimas. Geometrinė ir projekcinė braižyba. Stačiakampio projektavimo taisyklės. Vaizdų išdėstymas brėžinyje. Aksonometrijos sudarymas. Stačiakampė izometrija. Techniniai piešiniai. Pjūviai ir kirtiniai. Daikto formos transformavimas. Kūrybinių uždavinių sprendimas.Projekcijų savybės. Taško, tiesės ir kūno projekcijos. Tiesių pėdsakai. Taškas ir tiesė, dvi tiesės. Plokštuma, taškas ir tiesė plokštumoje, jų tarpusavė padėtis. Plokštumų tarpusavė padėtis. Pakeitimai. Paviršių ir plokštumos bei tiesės sankirtos. Dviejų paviršių sankirtos. Išklotinės. Pagrindinės centrinės perspektyvos sąvokos. Plokštumos ribinė tiesė. Paveikslo mastelis. Geometrinių kūnų perspektyva. Interjero ir eksterjero perspektyva. Daiktų apšvietimas ir šešėlių susidarymo reiškiniai.Projektavimo pagrindai paruoš sąlygas mašinų braižybai įsisavinti kitame semestre, o daikto formos transformavimas formuos gebėjimus pritaikyti užduotis pagal sudėtingumą, paskirtį, temą ir pan. dirbant mokykloje, pratins įvardinti daiktų formas, padės sukaupti tipinių vaizdinių. Įsisavinę šį modulį studentai bus pasiruošę sudaryti įvairių rūšių brėžinius bei galės pažinti ir skaityti surinkimo brėžiniuose esančią informaciją kitą semestrą, įsisavins autoCAD’o aplinką ir braižymą plokštumoje, išklotinių ir kūnų bei interjero perspektyvos radimo žinias panaudos sekančiame semestre studijuodami gaminių dizainą. Literatūra: V. Sliesoriūnas, J.Jurgaitis, V.Čiuprinas. Inžinerinė grafika. V., 1998.Gaminių konstrukcijos dokumentų sistema. Terminai ir apibrėžimai. LST P 1315, 1993.N.N. Rostovcev, S.A. Solovjev. Techničeskoe risovanie. M., 1979.I.Burneckienė. Geometrinės braižybos elementai ornamentikoje. V., 1997.L.Paulauskas. Stačiakampės projekcijos. Paskaitų konspektas. V., 1987.L.Paulauskas. Kūnų sankirta ir aksonometrija. Paskaitų konspektas. V., 1988.L.Paulauskas. Braižomoji geometrija. Aiškinamasis uždavinynas. 1, 2 ir 3 dalys. Š., 1995, 1996, 1997.Jablonskij A.G. Linejnaja perspektiva na ploskosti. M., 1966. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

T111B676, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ( Engineerying and Technical graphic ) – vedimo forma 01 : 8.0 kr (48T, 80P, 192S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 8.0 kr (24T, 40P, 256S), neak., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti sudaryti mašinų braižybos brėžinius bei parodyti detalių jungimo būdus ir jų vaizdavimo galimybes, atskleisti įvairių rūšių brėžinių ypatybes, išmokyti erdvinio modeliavimo kompiuteriu ir brėžinio komponavimo bei suteikti specialių didaktinių žinių ir išugdyti gebėjimus, reikalingus braižybos mokytojui. Sriegiai. Standartiniai tvirtikliai. Išardomi ir neišardomi sujungimai. Pavaros, jų rūšys, vaizdavimas brėžiniuose. Grafikai, diagramos, schemos. Surinkimo brėžiniai. Specifikacija. Pagrindinių elementų braižymas kompiuteriu. Brėžinio redagavimas ir apipavidalinimas. Modelio braižymas kompiuteriu, pasinaudojant standartiniais erdviniais elementais ir pagalbinėmis komandomis. Vaizdų ir pjūvių braižymas. Braižybos mokymo Lietuvoje istorinė apžvalga. Dalykiniai ir bendrieji braižybos mokytojo gebėjimai ir jų ugdymo motyvacijos pagrindimas. Erdvės suvokimo ypatybės. Reikalavimai šiuolaikinei braižybos pamokai. Integracija. Ugdymo metodų pagal Jovaišą taikymas. Vaizduotės ugdymas. Dalykinė didaktika. Pamokų fragmentų vedimas, pamokų planavimas, užduočių sistemų sudarymas, grafinių darbų taisymas. Literatūra: V. Sliesoriūnas, J.Jurgaitis, V.Čiuprinas. Inžinerinė grafika. V., 1998.Gaminio konstravimo dokumentai. Techniniai brėžiniai. Sriegių vaizdavimas. LST ISO 6410, 1995.J.Baltavičius, V.Rumsevičiūtė. Braižyba su testavimo elementais. V., 1997.J.Roličius, V.Petronis, A.Ramonienė. AutoCAD 2002 pagrindai. Šiauliai, 2003.Burneckienė I. Braižyba. Vadovėlis bendrojo lavinimo mokyklai. Kaunas, 2002.Čepelė J. Vaizduotės įtaka techninei kūrybai ir talentingam mąstymui. Kaunas, 1993. Atsakingas(a) doc. PAULAUSKAS Leonas

T111B677, Inžinerinė ir kompiuterinė grafika ( Engineerying and technical graphic ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 96L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 24L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti skaityti surinkimo brėžinius, juos detalizuoti. Susipažinti su statybine braižyba, žinoti pagrindines statybinių brėžinių rūšis ir jiems keliamus reikalavimus, išmokyti junginius iš natūros braižyti kompiuteriu. Detalizavimas. Statybinės normos ir reikalavimai statiniams. Architektūrinis projektas ir jį sudarantys brėžiniai. Pastatų rūšys ir jų dalys. Fasadai, planai, pjūviai. Durų, langų, ventiliacijos, laiptų vaizdavimas. Matmenų žymėjimas statybiniuose brėžiniuose. Statybinių brėžinių skaitymas. 5 -6 detalių ir jų junginio bei specifikacijos braižymas. Literatūra: V. Sliesoriūnas, J.Jurgaitis, V.Čiuprinas. Inžinerinė grafika. V., 1998.Statinio projekto sudėtis: rekomendacijos.STK.2000.V.Sinkevičius. AutoCAD 2000 nuo nulio. Kaunas, 2002.V.Mickevičius ir kt. Inžinerinė grafika statybininkams. Vilnius, 2001.Statybos enciklopedija. Red. R.Bobenas. Kaunas, 1999.Technikos enciklopedija. Vilnius, 2000. Atsakingas(a) doc. BURNECKIENĖ Irena

T150B040, Gaminių dizainas ir technologijos ( anufactured products design ) – vedimo forma 01 : 9.0 kr (176L, 184S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (64L, 16S: 7 ind.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., pav., baz., liet.
Meninio metalo apdirbimo istorinės ištakos. Kalvystės darbų technologija, įrengimai ir įrankiai. Meninės išraiškos priemonės. Darbo objektas. Meninio metalų liejimo technologijos, liejiniai. Dirbinio modelis, liejimo forma. Kaitinimo šaltiniai. Juvelyriniai dirbiniai. Spalvotieji metalai, mineralinės ir organinės kilmės medžiagos, jų estetinės savybės ir apdirbimo technologijos. Dirbinių apdaila. Saugaus darbo technika. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Semerak T. Chudožestvennaja kovka i slesarnoje iskustvo. M., 1982; Vladimirov A.P. Što takoje litjo. M., 1981; Odnoralov N.V. Technika isskustva. M., 1983; Liamin N.V. Chudožestvennaja obrabotka metalov. M., 1988. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B071, Knygų įrišimo technologijos ( Technology of binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Glaustai analizuojama pasaulio ir Lietuvos knygrišybos istorinė raida. Studentai susipažins su knygrišybos technologijų ypatumais, knygrišystės medžiagomis, priemonėmis, įrankiais ir įrengimais, rankine ir pramonine knygrišyba, jos prioritetais. Mokysis analizuoti ir vertinti knygą istoriniu, meniniu ir technologiniu aspektu. Laboratorinių darbų metu išbandys knygrišybos ir odos technologijas, projektuojant ir įvykdant medžiagoje suvenyrines ir kitas plačiai žmogaus buityje vartojamas knygas. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Mazok N. N. Kružok perepliotnogo dela. M., 1987; Sumatavet E. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B072, Knygų įrišimo technologijos ( Technology of Binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Studijuojama odos aptaisų, skirtų svečių, poezijos ir kitoms knygoms, konstravimo ir gaminimo technologija, atskleidžiant projektavimo, konstravimo ir meninio sprendimo galimybes, taikant tradicines odos meninės apdailos technologijas (odos mozaika, išvarstymus, įspaudus, padažymus bei furnitūrą). Laboratorinių darbų metu bus gilinami šių technologijų praktiniai įgūdžiai. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Mazok N. N. Kružok perepliotnogo dela. M., 1987; Sumatavet E. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B073, Knygų įrišimo technologijos ( Technology of Binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Atskleidžiami albumų, metraščių ir kitokių itin patvarių knygų blokų konstrukcijų ir įrišimo technologijų ypatumai. Didelių matmenų odos aptaisų knygoms projektavimo, konstravimo technologijos ir meninio sprendimo galimybių paieška, taikant tradicines odos meninės apdailos: odos batiką, metalizavimą, reljefą ir kitas, apart odos panaudojant spalvoto metalo, kaulo, gintaro ar kitų medžiagų dekoro detales. Laboratorinių darbų metu studentai ieško šių technologijų praktinio pritaikymo optimalių galimybių. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Mazok N. N. Kružok perepliotnogo dela. M., 1987; Salaman R. A. Dictionary of leather working tools, c. 1700-1950. USA, 1985. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B074, Knygų įrišimo technologijos ( Technology of Binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Analizuojamos įvairių šalių senosios knygų įrišimo, odos ir kitų medžiagų knygų aptaisų konstravimo, gaminimo, meninės apdailos technologijos, vertinant knygą, kaip atskiro laikmečio meno, kultūros ir technologijos paminklą. Suteikiama žinių apie spaudinių, knygų blokų, viršelių, odos aptaisų restauravimo ir perrišimo galimybės taikant įvairias restauravimo technologijas, spaudinių kolekcijų, archyvinės medžiagos įrišimo technologijų savitumus. Laboratorinių darbų metu studentai gilins knygrišybos technologijų gebėjimus restauruojant arba atkuriant knygas, išlaikant jų autentiškumą. Literatūra: Laucevičius j. Knygų įrišimas. v., 1963; Gnirzep w. Kneep en bending. Den. Haag. 1997; Salaman R. A. Dictionary of leather working tools, c. 1700-1950. USA, 1985; Sumatavet E. G. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B075, Knygų įrišo technologijos ( Technology of Binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Analizuojami įvairių šalių ankstesnio laikotarpio ir šiuolaikinių knygrišių bei knygų odos aptaisų autorių kūriniai, vertinant juos šiuolaikiniu aspektu, teikiant svarbią reikšmę tradicinių technologijų modernaus traktavimo galimybių paieškai, apart odos panaudojant kitas natūralias medžiagas, siekiant suprojektuoti modernaus dizaino ar netradicinių sprendimų šio žanro kūrinius. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Lomsargis T. Biografija, kūriniai, dokumentai, laiškai, užrašai. K., 1994; Žurnalai: „Dailė” (Lietuva), „Art and Dekoration” (JAV). Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B076, Odos technologijos ( Technologies of Leather Articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Odos meninės apdailos istorija ir technologijos. Ankstyvoji odininkystė. Vėlesnių epochų odos gaminiai, jų stiliai, meninės apdailos savitumai. Odos amatai Lietuvoje ir Vidurio Europoje. Odų ir jos gaminių pramonė. Odų medžiagos, jų estetinės ir technologinės savybės. Odininko profesija, darbo vieta, įrankiai, techninės priemonės ir medžiagos. Įvairių šakių odos meninės apdailos savitumai, odos meninės apdailos technologijos. Literatūra: Milius V. Lietuvos etnologija. II Amatas ir kūryba. V., 1997; Armonienė D. Odos galanterijos gaminių konstravimas. V., 1985; Stohlman Al. Leather working manual. USA, 1984; Michael V. Leatherworking Handbook. USA, 2000; Technologija chudožestvennych izdelij koži// Avt. kollektiv. M., 1982; Lukovski T. V. Izgotovlenije i chudožectvennaja obrabotka izdelii iz koži. M., 1987. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B077, Odos technologijos ( Technologies of Leather Articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Odos suvenyrinių gaminių technologija. Suvenyrai – laikmečio, vietovių, kultūros ir istorijos paminklai. Suvenyrinių ir kitokių funkcionalių nedidelių matmenų odos galanterijos gaminių individuali ir pramoninė gamyba, jų savitumai, medžiagos, įranga, konstravimo ir apdailos technologijos. Smulkių odos gaminių ergonomika. Gaminio formos, funkcijos ir dekoro dermė, tradicinio dekoro, apdailos ir gaminimo technologijų naudojimo prioritetai. Literatūra: Bernotienė St. ir aut. kol. Lietuvių menas. I-II. V., 1993; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelij iz koži. M., 1987; Tromenam K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelij iz koži. M., 1961; Lukovski T. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Stohlman Al. Leather working manual. 1984; Michael V. Leather working handbook. USA, 2000. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B078, Odos technologijos ( Technologies of Leather Articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Odos garderobo ir aksesuarų dizainas ir technologija. Kostiumas – stiliaus, mados, estetinio, kultūrinio ir technologinio lygio konkretaus laikmečio išraiška. Odos gaminių vaidmuo kostiume. Odos garderobo ir aksesuarų asortimentas, netradicinis odos garderobas. Lietuvių ir kitų šalių nacionalinis odos garderobas ir aksesuarai, jų istorinė raida ir savitumai. Odos, kailiai, tarpinės ir technologinės paskirties medžiagos, furnitūra naudojami odos garderobo ir aksesuarų gamyboje. Vienetiniai ir pramoniniai odos garderobo gaminiai, jų gamybos savitumai. Modernių įrengimų, naujų technologijų ir medžiagų naudojimo prioritetai. Odos garderobo ir aksesuarų projektavimo, modeliavimo ir konstravimo ypatumai. Literatūra: Majanškienė N. Avalynės medžiagos. V., 1982; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo projektirovanija izdelij iz koži. M., 1987; Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelij iz koži. M., 1961; Lukovski T. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Žurnalai: „Vogue”, „Arpel”. 1997-2000; Milius V. Lietuvos etnologija 2. Amatas ir kūryba. V., 1997. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B079, Odos technologijos ( Technologies of Leather Articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Knygų įrišimo technologija. Knygrišybos istorinė raida. Lietuvos knygrišystės istorija, žymieji knygrišiai. Knyga, kaip atskirų epochų technologijų, meno sampratos ir kultūros atspindys. Knygrišystės medžiagos, priemonės, įrankiai ir įrengimai. Rankinė ir pramoninė knygrišyba, jų prioritetai. Suvenyrinių ir kitų knygų odos aptaisai ir aplankai, jų projektavimo, konstravimo, gaminimo ir apdailos savitumai. Literatūra: Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Mazok N. N. Kružok perepliotnogo dela. M., 1987; Technologija chudožestvennych izdelij iz koži// Avt. kollektiv, M., 1982; Gnirzep W. K. Kneep en binding. Den. Haag., 1997. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B080, Odos technologijos ( Technologies of Leather Articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Reljefinės ir tūrinės odos plastikos technologijos. Puskietės ir kietos konstrukcijos odos gaminių asortimentas. Karkasinių odos gaminių projektavimo, konstravimo, gaminimo ir apdailos technologijų ypatumai. Odos, standinančios ir kitos technologinės paskirties medžiagos, furnitūra, įrankiai, priemonės ir įrengimai, reikalingi karkasinių dirbinių gamybai. Reljefas, tūrinės plastikos ir kitų meninės išraiškos priemonių naudojimas odos meniniuose dirbiniuose. Vienetiniai ir pramoniniai odos karkasiniai gaminiai, jų savitumai. Literatūra: Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelij iz koži. M., 1961; Rech Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986; Salaman R. A. Dictionary of leather – working tools, c. 1700-1950. USA, 1985; Sumatavet E. G. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B081, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulis skirtas kalvystės ir kitų karštosios metalo plastikos technologijų teorinėms studijoms ir laboratoriniams darbams. Istorinė kalvystės raida. Kalvystės darbo objektas. Plastinės metalų savybės, jų kitimas kaitinant. Terminio metalų apdorojimo technologijos. Kalvio įrankiai, įrenginiai. Metalų plastinio apdorojimo operacijos. Saugaus darbo metodai. Dirbinio eskizai, projektai, maketai. Kalviškų dirbinių apdailos technologijos. Literatūra: Semerok T. Bogdan K. Chudožestvennaja kovka i slesarnoje iskusstvo. M., 1982; Fedotov T. zvonkaja pesnia metalla. M., 1990; Flerov A. V. i dr. Technika zmali i kovki. M., 1986. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B082, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S), neak., pav., baz.
Meninio metalų liejimo technologijų istorinės ištakos. Meniniai metalų liejiniai, jų pritaikymo sritys. Juodieji ir spalvotieji metalai, jų estetinės ir technologinės savybės. Metalų lydymo ir liejimo įrankiai, priemonės, įrenginiai. Metalų liejimo technologijos. Liejinių apdailos technologijos ir apsauginės dangos. Saugaus darbo metodai. Metalo liejimo laboratorinis darbas. Semestro pirmąją savaitę studentams paskiriamas kursinio darbo vadovas ir siūlomų kursinių darbų temų sąrašas. Semestro eigoje studentas, konsultuojamas vadovo, rengia pasirinktos temos kursinį darbą. Dekanatas paskiria kursinio darbo gynimo datą. Literatūra: Vladimirov A. P. Čto takoje lit’e. M., 1981; Zotov B. I. Chudožestvennoje lit’e. M., 1988; Flerov a. V. i dr. Technika emali i kovki. M., 1986; Odnoralov I. V. Technika medal’jornogo iskusstva. M., 1983; Ratkus J. Kursinių darbų rašymo metodinės rekomendacijos. Š., 1997; Stankevičius J. Kursinių ir diplominių darbų rašymo bendri metodiniai nurodymai. V., 1979. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B083, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and technologies of leather articles ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S), neak., rud., baz., liet.
Modulis apima odos gaminių dizaino pagrindus ir meninės apdailos technologijas. Odos gaminiai, jų formų tektonika, konstrukcijų įvairovė ir istorinė raida. Odos gaminių projektavimo, konstravimo nuostatos, metodai ir techninės priemonės. Šiuolaikinė odos gaminių dizainerio terminologija, sutartiniai žymėjimai. Odos gaminių projektavimo ir konstravimo proceso organizavimas. Ankstyvoji odininkystė. Vėlesnių epochų odos gaminių stiliai, meninės apdailos technologijų savitumai. Odos amatai Lietuvoje ir Vidurio Europoje. Odų ir jos gaminių pramonė. Odų medžiagos, jų estetinės ir technologinės savybės. Odininko darbo vieta, įrankiai, techninės priemonės ir medžiagos. Odos meninės apdailos technologijos. Literatūra: Lietuvos etnologija II. Amatas ir kūryba. V., 1997; Armonienė D. Odos galanterijos gaminių konstravimas. V., 1985; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelii iz koži. M., 1987; Nikolaeva Ž. B. Modelirovanije kožgalantereinych izdelii. M., 1975; Technologija chudožestvennych izdelii iz koži/Avt. kollektiv. M., 1982; Stohlman Al. Leatherwork manual. USA. 1984; Michael V. Leatherworking handbook. USA. 2000; Salaman R. A. Dictionary of leather – working tools. USA, 1986. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B084, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and technologies of leather articles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Odos gaminių grupių standartų, technologinių – ekonominių problemų sprendimas, eksploataciniai ir higienos reikalavimai, gaminimo technologijos aiškumas, logiškumas ir modernumas, unifikavimo ir kiti odos gaminių projektavimo ir konstravimo aspektai. Įvairių odos gaminių bazinės konstrukcijos, pagrindinės ir pagalbinės detalės bei medžiagos. Odos gaminių dizainerio darbo vieta, įrankiai ir techninės priemonės. Projektavimo konstravimo procesas. Praktinis įvairių odos gaminių, jų detalių konstravimas – modeliavimas. Literatūra: Michael V. Leatherworking handbook. LISA. 2000; Armonienė D. Odos galanterijos gaminių konstravimas. V., 1985; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelii iz koži. M., 1987; Nikolaeva Ž. B. Modelirovanije kožgalantereinych izdelii. M., 1975. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B085, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.5 kr (24P, 116L,), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 06 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Odos gaminių konstravimo ir apdailos technologijos. Įvairios paskirties odos gaminių rankinės ir mechanizuotos konstravimo ir apdailos technologijos, jų savitumai ir prioritetai. Individuali, mažatiražė ir pramoninė odos dirbinių gamyba, šių procesų organizavimas, jų ypatumai, patalpos, įranga ir įrankiai, darbosauga. Skirtingų grupių odos gaminių detalių sukirpimo ir apdorojimo specifika, montavimo ir apdailos technologijos. Unifikuotos detalės, metalo, plastmasės ir kitokia furnitūra, jų naudojimo prioritetai. Literatūra: Kozlova T. V. Osnovy chudožectvennogo proektirovanija izdelii iz koži. M., 1987; Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelii iz koži. M., 1961; Lukovski T. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Armonienė D. Odos galanterijos gaminių konstravimas. V., 1985; Salaman R. A. Dictionary of leather – working tools. USA, 1985. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B086, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., pav., baz., liet.
Odos suvenyrinių gaminių technologija. Suvenyrai – laikmečio, vietovių, kultūros ir istorijos paminklai. Suvenyrinių ir kitokių funkcionalių nedidelių matmenų odos galanterijos gaminių individuali ir pramoninė gamyba, jų savitumai, medžiagos, įranga, konstravimo ir apdailos technologijos. Smulkių odos gaminių ergonomika. Gaminio formos, funkcijos ir dekoro dermė, tradicinio dekoro, apdailos ir gaminimo technologijų naudojimo prioritetai. Literatūra: Bernotienė S. ir autorių kolektyvas. Lietuvių liaudies menas. I-II. V., 1993; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelii iz koži. M., 1987; Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka iz koži. M., 1961; Lukovski T. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Stohlman Al. Leather working manual. LISA, 1984; Micheal V. Leatherworking handbook. USA, 2000. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B087, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.5 kr (32L, 148S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Odos galanterijos gaminių dizainas ir technologija. Odos galanterijos gaminiai, jų asortimentas, gaminių grupių standartai. Odos ir kitos technologinės paskirties medžiagos, jų specifika, gamybos technologijos ir ekologija. Metalo, plastmasės ir kitų medžiagų unifikuota ir autorinė furnitūra, jų naudojimo prioritetai. Galanterijos gaminių architektonika ir ergonomika. Odos galanterijos individuali ir pramoninė gamyba, jų savitumai. Modernios įrangos, naujų technologijų, medžiagų, furnitūros naudojimo prioritetai, gamybos atliekų minimalizavimo problemos. Literatūra: Žurnalai: „Lederwaren zeitung” 1980-2000, „Arpel”1990-2000; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija iz koži. M., 1987; Michael V. Leatherworking handbook. USA, 2000; Armonienė D. Odos galanterijos gaminių konstravimas. V., 1985; Salaman R. A. Dictionary of leather- working tools. USA, 1985. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B088, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Odos garderobo ir aksesuarų dizainas ir technologija. Kostiumas – stiliaus, mados, estetinio, kultūrinio ir technologinio lygio konkretaus laikmečio išraiška. Odos gaminių vaidmuo kostiume. Odos garderobo ir aksesuarų asortimentas, netradicinis odos garderobas. Lietuvių ir kitų šalių nacionalinis odos garderobas ir aksesuarai, jų istorinė raida ir savitumai. Odos, kailiai, tarpinės ir technologinės paskirties medžiagos, furnitūra naudojami odos garderobo ir aksesuarų gamyboje. Vienetiniai ir pramoniniai odos garderobo gaminiai, jų gamybos savitumai. Modernių įrengimų, naujų technologijų ir medžiagų naudojimo prioritetai. Odos garderobo ir aksesuarų projektavimo, modeliavimo ir konstravimo ypatumai. Literatūra: Majanškienė N. Avalynės medžiagos. V., 1982; Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelii iz koži. M., 1987; Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelii iz koži. m., 1961; Lukovski T. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Žurnalai: „Vogue”, „Arpel”. 1997-2000; Milius V. Lietuvos etnologija 2. Amatas ir kūryba. V., 1997. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B089, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Knygų įrišimo technologija. Knygrišybos istorinė raida. Lietuvos knygrišystės istorija, žymieji knygrišiai. Knyga, kaip atskirų epochų technologijų, meno sampratos ir kultūros atspindys. Knygrišystės medžiagos, priemonės , įrankiai ir įrengimai. Rankinė ir pramoninė knygrišyba, jų prioritetai. Suvenyrinių ir kitų knygų odos aptaisai ir aplankai, jų projektavimo, konstravimo, gaminimo ir apdailos savitumai. Literatūra: Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Mazok N. N. Kružok perepliotnogo dela. M., 1987; Technologija chudožestvennych izdelii iz koži//Avt. kollektiv, M., 1982; W. K. Gnirzep. Kneep en binding. Den. Haag., 1997. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B090, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Reljefinės ir tūrinės odos plastikos technologijos. Puskietės ir kietos konstrukcijos odos gaminių asortimentas. Karkasinių odos gaminių projektavimo, konstravimo, gaminimo r apdailos technologijų ypatumai. Odos, standinančios ir kitos technologinės paskirties medžiagos, furnitūra, įrankiai, priemonės ir įrengimai, reikalingi karkasinių dirbinių gamybai. Reljefinės, tūrinės plastikos ir kitų meninės išraiškos priemonių naudojimas odos meniniuose dirbiniuose. Vienetiniai ir pramoniniai odos karkasiniai gaminiai, jų savitumai. Literatūra: Troneman K. Izgotovlenije i chudožestvennaja obrabotka izdelii iz koži. M., 1961; Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986; Salaman R. a. Dictionary of leather – working tools. USA, 1985; Sumatavet E. G. Technologija chudožestvennych izdelii iz koži. M., 1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B091, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather Article ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Odos baldai ir interjero elementai, jų istorinė raida, šiuolaikinis dizainas ir technologijos. Odos panaudojimo galimybės įvairios paskirties baldų, interjero elementų, biuro ir buities reikmenų gamyboje. Baldų gamyboje naudojamos odos, kailiai, tarpinės, technologinės paskirties medžiagos ir furnitūra, jų ypatumai. Individuali ir pramoninė odos baldų ir kitų interjero elementų gamyba. Modernių įrengimų, naujų technologijų ir medžiagų naudojimo prioritetai. Odos baldų, interjero elementų ir reikmenų projektavimo, konstravimo ir gamybos savitumai. Odos baldų priežiūra ir restauravimas. Literatūra: Technologija chudožestvennych izdelii koži//Avt.kollektiv, M., 1982; Morkevičius A. Papečkis B. Baldų gamba. 1999; Žurnalai: „Domus” (Italija), „Interjors” (JAV), „Interjeras” (Lietuva). Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B092, Odos gaminių dizainas ir technologijos ( Design and Technologies of Leather ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Odos dailės kūriniai ir netradicinės odos panaudojimo sritys ir technologijos. Lietuvos ir kitų šalių meniniai odos gaminiai, jų dekoravimo savitumai, tradicijos ir grožio samprata. Senosios odos gaminių dekoravimo ir apdailos technologijos, šiuolaikinės jų meninio sprendimo galimybės. Estetiniai, ergonominiai reikalavimai, ekonominės sąlygos bei meninių odos gaminių poreikiai. Odos gaminių meninio sprendimo ir apdailos technologinės galimybės, medžiagų, spalvų, faktūrų dermė. Idėjų, meninio sprendimo galimybių paieška netradicinėse odos panaudojimo srityse. Literatūra: Cieškaitė-Brėdikienė L. Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1980; Žurnalas „Dailė” (Lietuva); Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986; Neimyševa L. T. Dekorativno prikladnoje iskystvo Latvii. M., 1990; Baird F. O. Leather art. USA, 1988. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B117, Metalo technologijos ( Metal Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), dien., neak., pav., baz., liet.
Studentai susipažins su metalų rūšimis, geležies ir anglies lydiniais, plienų rūšimis (konstrukciniu, įrankiniu, legiruotoju, specialiaisiais), jų fizinėmis savybėmis, terminiu apdirbimu, apsaugos nuo korozijos priemonėmis ir būdais; spalvotaisiais metalais ir jų lydiniais, metalų ruošiniais, pagamintais spaudžiant, traukiant, suvirinant, liejant. Metalinių gaminių apsaugos priemonėmis, metalų rankinio ir mechaninio apdirbimo pagrindais, metalų panaudojimo sritimis technikoje ir mašinų gamyboje. Praktinėmis – laboratorinėmis priemonėmis metalų ir jų lydinių technologines savybes. Literatūra: Kulikauskas L. Medžiagotyra. Konstrukcinės medžiagos. V., 1997; Stasiūnas A. Metalo pjovimas ir staklės. V., 1981; Skakunas V. Mokomasis šaltkalvystės vadovas, V.,1988; Muravjev e. M., Molodcov M. P. Praktikum v učebnych masterskich. Čast’ 1, 2. M., 1987. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B140, Technologijos ir dizainas ( Technologies and design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų
Studentai įvaldys geometrinės, reljefinės, ažūrinės drožybos įgūdžius tam, kad sugebėtų panaudotus menines harminizavimo išraiškos priemones suprojektuoti, pagaminti dirbinį. Susipažins su mozaikos rūšimis, naudojamais įrankiais, atlikimo technikomis. Įgytas žinias pritaikys projektuojant, gaminant, konservuojant mozaikos dirbinį. Literatūra: T. A. Mozaika i rez’ba po derevy. M., 1981; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B141, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų
Studentai gilins žinias bei gebėjimus tekinimo, frezavimo srityse. Nagrinės įrankių galandinimo, gaminimo procesus. Susipažins su skersinio, išilginio, išorinio ir vidinio tekinimo technikomis, įrankių panaudojimu. Aanlizuos žinias, sąvokas, terminus, reikalingus mokant tekinimo, frezavimo operacijų. Nagrinės tekintų gaminių estetines savybes pasitelkdami kompozicijos, Dizaino reikalavimus. Literatūra: Kulebanin g. M., Antonov L. P. Obrabotka konstrukcionych materialov. M., 1982; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B142, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 5.0 kr (8T, 32L, 160S), neak., pav., baz., liet., rusų
Studentai nagrinės tūrinės drožybos sritis. Tipinės namų apyvokos dirbinius, meno kūrinius atliktus skaptavimo drožybos tecnikomis. Susipažins su gamtos darinių (šaknų, šakų, gumbų) panaudojimu meniniuose medžio darbuose. tipinės dekoratyvinių kaukių sritis (teatro, apegų, švenčių). Atlikdami kamerines skulptūras analizuos formą ir jos tektoniką. Supažindinimas su firminiu stiliumi, objektais ir struktūra. Ženklas. Spalva. Šriftas. Lydimoji grafika. Literatūra: Burda P. Derevo rasskazyvaet skazki. M., 1988; Kulebanin T. I. Risunok i osnovy kompozicii. M., 1988; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Dižur a. Firmenij stil’. M., 1970; Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991; Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990; Taschen. Starck. 1999. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B171, Dailieji odos darbai ( Leather work ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (96L, 104S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.5 kr (44L, 56S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 1.5 kr (24L, 36S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.5 kr (96L, 84S), dien., rud., pav., baz., liet.
Kietos konstrukcijos odos dirbiniai, jų gaminimo ypatumai. Įrankiai, priemonės ir medžiagos, naudojamos kietos konstrukcijos dirbiniams gaminti. Reljefinis dekoras. Paprasti ir sudėtingi reljefai, jų aptraukimas oda. Įspaudai metaline kliše. Knygos konstrukcijos, knygrišio įrankiai, priemonės ir medžiagos, darbo vieta. Knygos blokas. Knygų taisymas. Odiniai viršeliai knygoms. Dėžutės konstrukcija, gaminimas, dekoravimo ypatumai. Įvairių odos meninės apdailos būdų naudojimas. Saugaus darbo metodai. Įvairios paskirties knygos ir knygutės, odinės dėžutės, albumai, aplankai. Literatūra: Mazok N.N. Kružok perepliotnogo dela. M.,1987; Technologija chudožestvennych izdelij iz kožey. M.,1982; Groneman K. Izgotovlenije i chudožestvenaja obrabotka izdelij iz kožy. M.,1961; Lukovskij I. Izdelija iz kožy. M.,1991. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B239, Technologijos ir darbosauga ( Technologies and Safe Work Conditions ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Nuolatinės ir kintamosios srovės grandinės. Pagrindiniai elektrinės grandinės dėsniai. Elektros srovės imtuvai, jų jungimas. Gyvenamųjų patalpų elektriniai įrengimai, gyvenamosios patalpos elektros instaliacija, apšvietimo priemonės, šildymo prietaisai, elektromagnetiniai prietaisai, elektros varikliai, jų panaudojimas buitiniuose prietaisuose, staklėse. Elektromagnetiniai grandinių valdymo įtaisai. Elektros srovės pavojingumas. Apsaugos nuo elektros būdai ir priemonės. Saugos priemonės eksploatuojant elektros imtuvus, įrenginius. Priešgaisrinė apsauga. Literatūra: Masiokas S. Elektrotechnika. K., 1994; Čiutienė G., Staugaitis J. Elektrotechnikos teorija ir pratybos. V., 1995; Urbietis P. Elektrotechnikos ir buto remonto darbai. V., 1995; Elektrosauga ir priešgaisrinė sauga. V., 1998; Darbo sauga. V., 1998; Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B240, Technologijos ir dizainas ( Technologies and design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8P, 24L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Padėti studentams įsisavinti ir suvokti medienos kaip konstrukcinės medžiagos prigimtį, savybes, kad studentai gebėtų tinkamai vartoti medienotyros terminus, gebėtų diskutuoti apie medienos pasirinkimo veiksnius, priklausomai nuo gaminio paskirties, panaudojimo srities. Lyginimo ir analizės būdais studentai susipažins su medienos fizinėmis ir technologinėmis savybėmis, medienos ydomis bei pjaustinių rūšimis ir defektais, medienos technologinio apdorojimo rankiniais ir mašininiais apdorojimo būdais, medienos gaminių apdaila, medienos apsauga. Kurdami projektus suvoks taikomųjų gaminių projektavimo proceso dėsningumus ir etapus. Teorinės žinios gilinamos atliekant laboratorinius ir praktikos gamybinius darbus; Eksperimentuoja pirminio medienos apdorojimo operacijų varijantus, projektuoja ir gamina stališkuosius gaminius, dekoruotus drožybos elementais. Ugdomi gebėjimai naudotis įvairiais technologinės informacijos šaltiniais. Atsiskaitymo darbuose demonstruoja gebėjimą pateikti studijų rezultatus būdingomis praktinėmis saviraiškos priemonėmis. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Jakimavičius Č. Medienotyra. K., 1998; Grigorjevas M. Medžiagotyra staliams ir dailidėms. V., 1980; Muravjev E. M., Molodcov M. P. Praktikum v učebnych masterskich. M., 1987. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B257, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Watted articles technologies and design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų
Studentai sugebės nustatyti tinkamą žaliavą, ją paruošti eksplotacijai. Projektuos ir gamins formas sukurtiems gaminiams. Įvaldys sudėtingesnius pynimo būdus bei užbaigimo pynes. Pritaikys įvairius apvalių ir ovalių krepšių atlikimo būdus. Sudarys pinto gaminio technologinę kortelę. įsisavins kvadratinio pynimo technologiją. Sugebės klasifikuoti pynimo operacijas. Gretins pynimą sveikomis ir skaldytomis vytelėmis. Rengs didaktines priemones. Įvaldys sudėtingus pynimo būdus. Nagrinės įvairių pynimo būdų estetines, technines savybes. Įvertins meno ir amato sąsajas pynime, nagrinės tautodailininkų kūrybą. Literatūra: Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. v., 1992; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra -1. Š., 1996; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra – 2. Š., 1998; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra -3. Š., 2000; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelij. Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B258, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Watted articles technologies and design ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet., rusų
Studentai įvaldys karkasinio pynimo pagrindines operacijas. Nagrinės pintų baldų konstrukciją. Siūlys vaikiškų baldų projektus. Numatys pynimo technologijos mokymo etapus, nagrinės jų didaktinius, pedagoginius, psichologinius aspektus. Įvertins pynimo kaip verslo galimybes nagrinėdami ir siūlydami įvairius biznio organizavimo planus. Rinks informaciją apie pynimo technologijas naudojamas kitose šalyse, ieškos dėsningumų ir skirtumų palygindami su įsisavintais pynimo būdais. Kurdami meninius projektus turės galimybę pritaikyti gebėjimus įgytus kitų technologijų studijų metu (medžio, metalo, odos, tekstilės). Ekspirementuodami derins įvairias medžiagas. Analizuodami nustatys jų tinkamumą sukurtose kompozicijose. Literatūra: Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelij. Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B283, Odos technologijos ( Technologies of leather articles ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Modulis skirtas albumų, metraščių ir kitų itin patvarių knygų blokų, įvairių šalių senųjų knygų įrišimų, odos aptaisų konstravimo, meninės apdailos technologijų studijoms, analizuojant ankstesnio laikotarpio ir šiuolaikinių knygrišių bei odos aptaisų meistrų kūrinius, teikiant svarbią reikšmę tradicinių technologijų modernaus traktavimo galimybių paieškai, derinant ir naudojant kitas natūralias medžiagas. Suteikiama žinių apie spaudinių, knygų odos aptaisų restauravimo technologijas, spaudinių kolekcijų, archyvinės medžiagos įrišimo savitumas. Studentai projektuos ir konstruos įvairios paskirties knygų blokus, odos aptaisus, meninio sprendimo galimybių paieškoms, taikant odos batiką, išvarstymus, reljefus, intarsiją, metalizavimus, spaudimą kliše ir kitas. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963; Gnirzep W. Kneep en bending. Den. Haag. 1997; Salaman R. A. Dictionary of leather working tools, c. 1700-1950. USA, 1985; Sumatavet E. G. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982; Žurnalai: „Dailė” (Lietuva), „Art and Dekoration” (JAV). Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B285, Knygų įrišimo technologijos ( Technologies of binding ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Modulis skirtas odos garderobo ir aksesuarų dizaino ir technologijų, knygų įrišimo ir odos aptaisų restauravimo bei odos reljefinės ir tūrinės plastikos technologijų teorinėms studijoms ir laboratoriniams darbams. Studentai susipažins su kostiumo samprata ir istorine raida, knygų įrišimo istorija ir odos aptaisų įvairių epochų bruožais. Analizuos odos žaliavų, ruošimo odų ir kitų technologinių medžiagų savitumas, furnitūra, vienetinės ir pramoninės odos garderobo, knygrišybos prioritetais, odos meno dirbinių, netradicinių technologijų taikymo ir išraiškos priemonių galimybėmis. Projektuos ir konstruos, atliks laboratorinius darbus. Literatūra: Kozlova T. V. Osnovy chudožestvennogo proektirovanija izdelij iz koži. M., 1987; Lukovski t. V. Izdelija iz koži. M., 1991; Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Sumatavet E. G. Technologija chudožestvennych izdelij iz koži. M., 1982; Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B409, Odos dizainas ir technologija ( Leather design and Technology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 24L, 128S), neak., rud., liet.
Dalyko studijų tikslas – susipažinti su įvairiomis meninės apdailos technikomis, suteikti teorinių žinių apie odos dailės ir amato istorinę raidą, įvairių tautų odos dekoravimo savitumus. Suteikti žinių apie odininkystės vystymąsi, odos žaliavas, medžiagas, odos išdirbimo ir apdailos technologiją. Studijų metu studentai analizuos odos dirbinių projektavimo, modeliavimo ir konstravimo principines nuostatas, gilinsis į odos gaminių projektavimo ir konstravimo proceso organizavimo ypatumus, įsisavins odos gaminių dizaino pagrindus, gvildens ganminių formos, funkcijos ir dekoro harmonijos klausimus, unifikavimo problemas. Įgytos žinios ir projektavimo pagrindai bus plėtojami projektuojant ir konstruojant įvairius odos gaminius, praktiškai tliekant įvairias odos meninės apdailos technikas, įgyvendinant medžiagoje suvenyrinius ir kitokius nesudėtingus odos gaminius. Studentai skatinami savarankiškai gilintis į studijuojamo dalyko pagrindines kryptis, kaupti ir sisteminti šios srities informaciją. Literatūra: Lietuvos etnologija II. Amatas ir kūryba. V., 1997;Kozlova T.V. Odos meninių dirbinių projektavimo pagrindai. M., 1987;Stohlam. Leatherwork manual. USA, 1984;Salaman R.A. Dictionary of leather work – working tool. C.1700-1950. USA, 1986;Balčiūnienė I. Ir kt. Šikšnos ir kailių technologijos. K., Technologija, 1999. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B413, Odos dizainas ir technologija ( Leather design and technology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S), dien., pav., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S), neak., pav., baz., liet.
Dalyko teorinių studijų ir praktinių užsiėmimų tikslas – odos gaminių dizaino ir technologijų srities kompetencijos frormavimas. Užsiėmimų metu studentai įsisavins tūrinių ir kitokių vidutinio sudėtingumo odos gaminių projektavimo, konstravimo, individualios ir mažatiražinės gamybos, knygų įrišimo technologijos pagrindus. Užsiėmimų metu bus analizuojamos odos gaminių higieniškumo, eksploatavimo ir restauravimo problemos, gamybos technologijų optimalumo, sprendimų logiškumo, modernumo ir unifikavimo klausimai. Studentai mokomi įvertinti odų ir kitų medžiagų estetines savybes, argumentuoti meninius technologinius sprendimus, rengti projektus. Odos dizaino ir technologijų teorinės žinios ir gebėjimai palaipsniui vystomi ir plėtojami projektuojant, konstruojant ir praktiškai gaminant odos galanteriją, aksesuarus, įrišant knygas, gaminant joms aptaisus. Studentai mokomi suvokti ir įvertinti odos gaminius meniniu ir technologiniu aspektu, savarankiško darbo metu rinks ir sistemins dalykinę informaciją. Literatūra: Lukovski M. Izdelija iz koži. M., Legpromizdat, 1991;Kiulv E. ir kt. Meninių odos dirbinių technologija. V., Leidybos centras, 1993;Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983;Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963;Lomsargis T. Biografija. Kūriniai, dokumentai, laiškai. V., 1995. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B414, Odos dizainas ir technologija ( Leather degin and Technology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (20T, 44L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 24L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Dalyko teorinių ir praktinių užsiėmimų tikslas – odos gaminių dizaino ir technologijų srities tolesnis kompetencijos ugdymas, apimant odos gaminių išsamaus priešprojektinio tyrimo ir projektavimo metodikos žinių ir įgūdžių gilinimo, studijuojant šiuolaikines odos apdailos technologijas ir projektavimo metodus. Studentai gilinsis į darbosaugos, darbo higienos, darbo estetikos, technologinių procesų modernizavimo, gamybos ekologines problemas. Studentai mokomi optimalių sprendimų paieškos metodikos, vertinti odos ir kitų organinių ir mineralinių medžiagų savybes, naudoti jų meniškus derinius. Įgytos teorinės žinios ir gebėjimai palaipsniui vystomi toliau įvaldant spalvines, tektonines, mechanines, konstravimo ir konservavimo technologijas, derinant odą su kitomis gamtinėmis medžiagomis. Studentai projektuos ir gamins odos tūrinės ir sieninės plastikos objektus. Bus skatinami naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, dalykinės informacijos paieškai. Literatūra: Kiulv E. ir kt. Meninių odos dirbinių technologija. V., Leidybos centras, 1993;Rex Lingwood. Leather in three dimension. Canada print, 1980;Groneman. Odos gaminių meninis apipavidalinimas. M., 1961;Žurnalai: VOGUE, ARPEL. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B415, Knygų įrišimo technologija ( Technology of binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 20L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – analizuoti odos aptaisų, skirtų svečių, poezijos ir kitoms knygoms, konstravimo ir gaminimo technologiją, atskleidžiant projektavimo, konstravimo ir meninio sprendimo galimybes, taikant tradicines ir šiuolaikines odos meninės apdailos technologijas (odos mozaiką, išvarstymus, įspaudus, padažymus bei furnitūrą). Laboratorinių darbų metu bus gilinami šių technologijų praktiniai įgūdžiai projektuojant ir praktiškai surišant knygas, gaminant odos aptaisus, knygų futliarus, originalias knygas. Bus skatinami savarankiškai rinkti ir sisteminti medžiagą apie šiuolaikinę knygų dailę ir autorius. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963;Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983;Mazok N.N.Kružok perepletnogo dela M.,1987; Sumataev E. Technologija chudožestvennych izdelii iz koži.M.,1982; Salaman R.A. Dictionary of leather working tools. C 1700-1950 USA, 1985. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B416, Knygų įrišimo technologija ( Technology of binding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti žinių apie pasaulio ir Lietuvos knygrišybos raidą, jos pagrindinius chronologinius etapus, knygų meną. Studentai išsamiau susipažins su knygrišybos technologijų ypatumais, knygrišystės medžiagomis, priemonėmis, įrankiais ir įrengimais, rankine ir pramonine knygrišyba, jos prioritetais. Mokysis analizuoti ir vertinti knygą istoriniu, meniniu ir technologiniu aspektu. Laboratorinių darbų metu naudos knygrišybos popieriaus meninės apdailos ir odos technologijas, projektuojant ir įvykdant medžiagoje suvenyrines ir kitas knygas. Studentai savarankiškai gilinsis į knygų įrišimo savitumus, senuosius įrišimus. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimas. V., 1963;Užtupas V. Kaip įrišti knygą. V., 1983; Mazok N.N.Kružok perepletnogo dela. M.,1987; Sumataev E.Technologija xudožestvennyx izdelii iz koži.M.,1982. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B417, Odos technologija ( Leather technology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – suteikti išsamesnių žinių apie odos taikomąją dekoratyvinę dailę. Dalykas pradedamas dėstyti įsisavinus odos dailės technologijų pagrindus ir yra tolesnių odos technologijų studijų pakraipa skiriant pagrindinį dėmesį odos funkcionalių ir dekoratyvinių dirbinių projektavimo ir gaminimo ypatumams, funkcijos ir dekoro sintezės klausimams. Studijų metu studentai analizuos Lietuvos ir kitų tautų odos dailės savitumus, projektuos, konstruos ir praktiškai gamins taikomosios dekoratyvinės paskirties dirbinius, pritaikydami tradicinės odos meninės apdailos ir konservavimo technikas. Savarankiško darbo laiku studijuos pasaulio tautų odos meistrų ir menininkų kūrybą.Literatūra: Kozlova T.V.Osnovy xudožestvennogo projekturovanija izdelii iz koži M., 1987;Apropos: Der charme der accessories. Hamburg, Muzeum for Kunst, 1999;Bruce Grant. Leather Braiding. USA, Cornell Maritime press, 2001. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B418, Odos technologija ( Leather technology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 20L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – analizuoti odos dailės ir kitų taikomosios dailės rūšių sintezės, žmonių buities estetizavimo ir estetinio auklėjimo problemas. Įvaldyti odos, metalo, medžio, kitų organinių ir mineralinių medžiagų derinius. Studijuoti polikomponenčių taikomosios dailės gaminių projektavimo ir gamybos ypatumus, estetinius derinius, naudojant įvairias meninės apdailos technikas. Studijų metu studijuos odos meistrų odos ir kitų medžiagų derinius, atliks priešprojektinius tyrimus, praktiškai projektuos ir gamins tūrinius ir erdvinius įvairius taikomosios dailės dirbinius, naudos tradicines ir šiuolaikines apdailos ir konservavimo technologijas. Savarankiško darbo laiku parengs kurso tematika referatą.Literatūra: Salaman R. A Dictionary of leather working tools 1700-1950 USA, 1985;Deutsches Ledermuzeum. Of tenbach, 1981;Leder-Gilde E.V. Lithography and print, 1997;Apropos: Der charme der accessoires. Hamburg Muzeum for Kunst, 1999. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B421, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled articles technologies and design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 24L, 48S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – vytelių pynimo technologijų pažinimas, jų taikymas kūrybiniuose projektuose. Pintų gaminių pynimo etapų studijavimas, jų panaudojimas. Plėtojamos žinios apie įvairių pasaulio tautų pynimo būdus, žaliavas, nagrinėjami jų panašumai ir skirtumai. Studentai susipažįsta su vytelių auginimo, paruošimo, saugojimo technologijomis, nagrinėja įrankių, priemonių, mechanizmų naudojimo principus pinant. Laboratorinių darbų metu išbando neskaldytų vytelių pynimo būdus, pina praktinės-buitinės paskirties gaminius, projektuoja ir įgyvendina kūrybines, dekoratryvines kompozicijas. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992;Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra. 1-3. Š., 1996, 1998, 2000;Smečenko A.F. Izgotovlenie pletennych izdelii. Kiev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B422, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled articles technologies and design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 24L, 48S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – įtvirtinti ankstesniame semestre įgytas žinias ir gebėjimus, pažinti naujas pynimo technologijas. Studentai susipažįsta su pynimo technologijų mokymo aspektais. Tiria pintų gaminių pritaikomumą buityje. Nagrinėja pynimo meno, amato, verslo galimybes bei sąsajas. Laboratorinių darbų metu išbando skaldytų vytelių pynimo būdus. Pina praktinės-buitinės paskirties gaminius, projektuoja ir įgyvendina kūrybines, dekoratyvines kompozicijas. Rengia pintų kūrinių kolekciją. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992;Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra. 1-3. Š., 1996, 1998, 2000;Smečenko A.F.Izgotovlenie pletennych izdelii.Kiev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T150B432, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – plėtoti studentų pedagoginę kompetenciją derinant technologijų didaktikos ir taikomosios dailės gaminių projektavimą bei gamybą iš skirtingų konstrukcinių medžiagų. Studijuodami specialiąsias medžiagų fizines, chemines, technologines savybes ieško ir nustato sąsajas su atitinkama bendrojo lavinimo mokyklos „Technologijų” dalyko turinio sritimi, analizuoja praktinius metodus ir formas, kuriuos taikant siektini aukščiausi ugdymo rezultatai. Labratorinių darbų metu projektuojami ir gaminami taikomosios dailės gaminiai derinant skirtingas fizinės prigimties medžiagas. Literatūra: Kulikauskas L. Medžiagotyra. Konstrukcinės medžiagos. K., 1997;Urbietis P. Praktikos darbų metodika ir technika. K., 1998;Urbietis P. Praktinės užduotys darbų pamokoms. Šiauliai, 1996;Lochonin S. Kovka i čekanka. Nižnii Novgorod, 1998. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B433, Technologijos ir dizainas ( Technologies and degin ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 48L, 120S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (16T, 24L, 160S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti žinių apie medieną kaip konstrukcinę medžiagą, medienos pjovimo įrankius, natūralias ir sintetines apdailos medžiagas, specialias medienos apdailos technologijas. Studentai mokosi projektuoti, konstruoti ir praktiškai gaminti gaminius su reljefinės drožybos elementais, įgyja kamerinės skulptūros sampratą, plėtoja tekintų medienos gaminių projektavimo ir gamybos mokėjimus. Susipažįsta su darbo saugos pagrindais švietimo įstaigoje, sanitarijos ir higienos normomis technologijų laboratorijoje. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Jakimavičius J. Medienotyra. K., 2002;Elektrosauga ir priešgaisrinė sauga. V., 1998;Darbo sauga. Žmonių sauga darbe. V., 1998;Afanos’ev A.F. Rez’ba po derevu.M., 1995. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B434, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (8T, 32L, 160S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti žinių apie metalų fizinių ir technologinių savybių teorinius pagrindus, metalų pjovimo, formavimo operacijas, apdailos specialiąsias medžiagas ir tecnologijas. Dalyko studijų metu studentai analizuoja metalų fizinių ir dekoratyvinių savybių panaudojimo dekoratyviniuose-taikomuosiusose dirbiniuose galimybes ir technologinius sprendimo būdus. Apibendrindami įgytas žinias, mokosi projektuoti, konsruoti ir praktiškai gaminti gaminius, plėtoja metalo plastikos įvairių operacijų mokėjimus ir įgūdžius. Literatūra: Kulikauskas L. Medžiagotyra. Konstrukcinės medžiagos. K.,1997; Urbietris P. Praktikos darbų metodika ir technika. K.,1998; Urbietis P. Praktinės užduotys darbų pamokoms. Šiauliai,1996; Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas.V.,2002; Lichonin S. Kovka i čekanka. Nižniij Novgorod, 1998. Atsakingas(a) doc. URBIETIS Povilas

T150B588, Šiuolaikinė knygrišyba ( Modern art bookbinding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (24P, 8L, 48S: 3 ind.n.d.-19 %; 3 lab.-30 %; 1 egz.-51 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Dalyko studijų tikslas – suteikti istorinių ir teorinių žinių apie Lietuvos ir pasaulio knygrišybą ir knygrišius. Supažindinti su klasikiniais knygų įrišimo metodais, knygrišystės medžiagomis, priemonėmis, įrankiais, įrengimais, knygų įrišimo technologija. studijų metu studentai analizuos žymių knygrišių palikimą, studijuos įvairių epochų ir šalių knygrišybos savitumus. Įsisavins knygų bloko surišimo, knygų odos aptaisų konstravimo, meninės apdailos technologiją. Įgis praktinių įgūdžių projektuodami ir gamindami suvenyrines, svečių ir kitokias knygas. Gebės suprojektuoti knygą, surišti knygos bloką, pagaminti knygai odos kietviršius, pritaikyti dekorą, atlikti apdailą. Literatūra: Laucevičius J. Knygų įrišimui. V., 1963; Užtupas V. kaip įrišti knygą. V., 1983; Salaman R. A. Dictionary of Leatherworking Tools. C. 1700-1950. USA, The Artrugal Press, 1986; Lomsargis T. Biografija, kūriniai, dokumentai, laiškai, užrašai. V., 1995; Užtupas V. Lietuvos spaustuvės 1522-1997. V., 1998; Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B589, Odos dailės technikos ( Leather art techniques ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (8T, 24L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (4T, 12L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Dalyko studijų tikslas – supažindinti su įvairiomis odos meninės apdailos technikomis, suteikti žinių apie odos dailės ir amato istorinę raidą, įvairių tautų odos dekoravimo savitumus. Studijuodami šią discipliną studentai įgis teorinių žinių apie pasaulio ir Europos senąsias odos dailės ir amato technikos, jų savitumus, atlikimo metodus ir technologiją, gilintis į šiuolaikinių odos meninės apdailos technologijų, paplitusių Europoje ir kitur vystymosi tendencijas ir įvairovę. Įsisavins odos dekoravimą reljefu, batika, marmuravimu, ažūru ir kitus odos marginimo, taurinimo ir konservavimo būdus, jų atlikimo technologinius procesus. Praktinius gebėjimus vystys projektuodami ir konstruodami įvairios paskirties funkcionalius ir dekoratyvinius odos dirbinius. Gebės suprojektuoti odos aksesuarus, įvairius dėklus, dėžutes ir kt., pagaminti iš odos, pritaikyti jiems dekorą. Literatūra: Salaman R. a. Dictionary of Leatherworking Tools. C. 1700-1950. USA, The Artrugal Press, 1986; Kiulv E. ir kt. Meninių odos dirbinių technologija. V., 1993; Groneman Ch. H. Leather tooling and carving. USA, INC New York, 1974; Stohlman al. Coloring Leather. USA, 1985; Grant B. Leather Braiding. USA, 1962. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B788, Gaminių dizainas ir technologija ( Design and Technologies ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 2 ind.n.d.-15 %; 2 lab.-15 %; 4 ref.-25 %; 2 egz.-45 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 2 ind.n.d.-15 %; 2 lab.-15 %; 4 ref.-25 %; 2 egz.-45 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – suteikti pirminių gaminių modeliavimo ir konstravimo teorinių žinių ir praktinių gebėjimų, reikalingų tolesnėms gaminių dizaino ir technologijų dalyko studijoms. Studijų metu studentai bus supažindinti su gaminių modeliavimo ir konstravimo iš įvairių medžiagų technologija, gvildens gaminio formos išgavimo metodus. Susipažins su gaminio formos, funkcijos ir dekoro sąsajomis. Studijos apims: medienos medžiagų, gaminių technologijos pagrindų pradmenis, lakštinio ir kitų rūšių metalų šalto formavimo, pjovimo, kirtimo ir šlifavimo, poliravimo technologijas, odos gaminių modeliavimo, konstravimo, rankinio ir mašininio siuvimo, klijavimo technologijas. Bus studijuojami ankstesnio laikmečio medžio, metalo, odos meistrų dirbiniai, naudotos technologijos, tradicinis dekoras, šios žinios pritaikomos konstruojant dirbinius iš medžiagų. Teorinės žinios ir gebėjimai bus plėtojami konstruojant, modeliuojant ir praktiškai gaminant iš medžiagų nesudėtingų formų funkcionalius gaminius, tikslingai parenkant medžiagas ir taikant logiškas ir aiškias technologijas. Savarankiško darbo laiku studentai studijuos dalykinę literatūrą ir kitus informacijos šaltinius, eskizuos, rengs projektus, sistemins surinktą medžiagą.Salaman R.A. Dictionary of leather working tools. C.1700-1950. The Astraigal Press. New teny, 1986;Locing and Sticcing for leathercraft.USA, Fandy Leather Company, 1997;Kozlova T.V. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija izdelij iz koži. M., Legpromizdat, 1985;Jakimavičius Č. Medienotyra. K., 2003;Morkevičius A. Medienos medžiagos. V., Homo liber, 2001;Lietuvos medienos pramonė: nuo ištakų iki 2000. V., Homo liber, 2000;Burneika J. Forma, konstrukcija, dizainas. V., Akademija, 2002; Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B789, Medžiagotyra ( Materials Science ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 2 ind.n.d.-15 %; 2 lab.-15 %; 4 ref.-25 %; 1 egz.-45 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8L, 96S: 2 ind.n.d.-15 %; 2 lab.-15 %; 4 ref.-25 %; 1 egz.-45 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – suteikti medžiagotyros teorinius pagrindus, reikalingus tolesnėms gaminių dizaino ir technologijų studijoms. Studijų metu studentai bus supažindinti su medienos rūšimis ir struktūra, medienos žaliavos fizinėmis savybėmis, pasitaikančiomis ydomis, kenkėjais, medienos apdailos ir konservavimo technologija. Įgis žinių apie medienos masyviais, drožtiniais, klijuotiniais, medienos drožlių bei plaušo presuotais pusgaminiais, jų savybėmis, gaminimo technologija bei panaudojimu. Studijuos juodųjų ir spalvotųjų metalų, jų lydinių struktūra, fizines savybes, metalų esmines apdirbimo ir apdailos technologijas, metalų rūšis ir metalų pusgaminių asortimentą. Įgis teorinių žinių apie odos struktūrą, jos žaliavos rūšis, odų išdirbimo technologiją. Supažindinti su tradicinėmis ir šiuolaikinėmis odos paviršiaus apdailos technologijomis. Žinios ir gebėjimai bus vystomi praktiškai išbandant medžio, metalo, odos medžiagų apdirbimo ir apdailos metodus, įvertinant šių medžiagų fizines savybes, paviršiaus apdailos technikas. Savarankiško darbo laiku tęs ir gilins įgytas žinias, studijuos dalykinę literatūrą, parengs referatą.Skirmundis V. Odos ir jų pirminis apdorojimas. V., Leidybos centras, 1996;Milius V. Lietuvos etnologija. Amatai ir kūryba. V., UAB Pradai, 1997;Baltenienė I. Odų išdirbimo technologija. V., 1978;Kavaliauskas A. Odos technologija. 2003;Jakimavičius Č. Medienotyra. K., 2003;Kulikauskas L. Medžiagotyra. Konstrukcinės medžiagos. K., 1997. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150B797, Technologijos ir gaminių dizainas ( Technologies of Design ) – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 6 ind.n.d.-50 %; 2 ref.-28 %; 1 egz.-17 %; 2 net.u.-5 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 6 ind.n.d.-46 %; 2 ref.-23 %; 1 egz.-27 %; 2 net.u.-4 %), dien., pav., baz., liet.
Modulį sudaro dvi sritys: a) Tekstilės technologijos ir gaminių dizainas; b) Konstrukcinių medžiagų technologijos ir gaminių dizainas.a) Tekstilės technologijų ir gaminių dizaino kurso tikslas – sudaryti studentams galimybių tirti, pažinti Lietuvos nacionalinės tekstilės ypatumus, analizuoti nacionalinių bruožų atspindžius šiuolaikiniuose utilitariniuose tekstilės gaminiuose ir meno kūriniuose, aiškintis nacionalinių charakteristikų, kaip svarbios tautinio identiteto išsaugojimo sąlygos, raiškos galimybes projektuojant individualius tekstilės gaminius. Studentai analizuos trikotažo gaminių asortimentą, technologijų ypatumus, įgis trikotažo technologinių gebėjimų, mokysis pažinti meninės raiškos ir harmonizavimo priemones gamtinėje ir daiktinėje aplinkoje bei įgytas žinias realizuoti projektuojant nesudėtingus trikotažo gaminius.b) Metalų technologijų ir gaminių dizaino kurso tikslas – suteikti studentams žinių apie fizines, mechanines ir technologines juodųjų ir spalvotųjų metalų savybes, jų įtaką gaminių rūšiai ir kokybei. Praktinių užsiėmimų metu įsisavinamos pirminės šaltkalviškos operacijos (matavimas, žymėjimas, kirtimas, lyginimas, lenkimas, pjovimas, dildymas, gręžimas, sriegimas, kniedijimas, tekinimas, frezavimas ir kt.). Analizuodami įvairius metalo gaminių pavyzdžius mokysis suvokti ryšį tarp norimo gamybos rezultato ir pasirinktų gamybai metalo savybių. Naudodamiesi analizės rezultatais gebės suprojektuoti nesudėtingus metalo gaminius ir taikomosios dailės dirbinius.Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. – V., 1994;Gudavičienė G. Spalvotyros pagrindai. – V., 1998;Jaacks H. Puiku megzti. – V., 1997;Käsitöö Albumas. Nr. 22. Tallinn, 1987;Senovės baltų kultūra. Nuo kulto iki simbolio. – V., 2002; Volkovaitė – Kulikauskienė R. Senovės lietuvių drabužiai ir jų papuošalai. – V., 1997;Makijenka N. Bendroji šaltkalvystė. V., 1983;Skakunas V. Mokomasis šaltkalvystės vadovas. V., 1988;Burneika J. Forma, konstrukcija, dizainas. V., Akademija, 2002. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T150B798, Technologijos ir gaminių dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (40T, 40L, 120S: 1 kont.-4 %; 11 ind.n.d.-30 %; 2 lab.-5 %; 2 ref.-20 %; 1 egz.-41 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (20T, 20L, 160S: 1 kont.-3 %; 15 ind.n.d.-38 %; 2 lab.-6 %; 2 ref.-25 %; 1 egz.-28 %), neak., rud., baz., liet.
Modulį sudaro trys sritys: a) Tekstilės technologijos ir gaminių dizainas; b) Konstrukcinių medžiagų technologijos ir gaminių dizainas; c) Grafinis vaizdavimas.a) Tekstilės technologijų ir gaminių dizaino kurso tikslas – suteikti žinių, kurios įgalintų studentus įgyti bendrą tekstilės (medžiagų, asortimento, funkcijų, technologijų) sampratą, pažinti istorinę ir etnokultūrinę raidą Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse bei šiuolaikinius medžiaginius, technologinius, kūrybinius ypatumus. Mokyti tirti, pažinti tekstilės medžiagas. Supažindinti su taikomosios dailės kompozicijos kaip daiktinės aplinkos objektų meninės estetinės formos projektavimo pagrindais.b) Medienos medžiagų ir gaminių technologijos pagrindų kurso tikslas – įsisavinti ir suvokti medienos, kaip konstrukcinės medžiagos prigimtį, savybes; eksperimentuoti pirminius medienos apdorojimo operacijų variantus. Medienos fizinės, mechaninės, technologinės savybės. Natūralios ir sintetinės apdailos medžiagos. Specialiosios medienos apdailos technologijos. Medienos ydos. Pjaustinių rūšys ir defektai. Medienos technologinio rankiniai ir mašininiai apdorojimo būdai. Medienos apsauga. Gaminių projektavimas. Siekiama, kad studentai tinkamai vartotų medienotyros terminus, gebėtų diskutuoti apie medienos pasirinkimo veiksnius, priklausomai nuo gaminio paskirties, panaudojimo srities. Projektuodami suvoktų taikomųjų gaminių projektavimo proceso dėsningumus ir etapus. Ugdomi gebėjimai naudotis įvairiais technologinės informacijos šaltiniais.c) Pateikiami grafinio vaizdavimo pagrindai, kurie padės studentui (mokytojui) technologijų paskaitose (pamokose) orientuotis grafiniu būdu pateikiamoje informacijoje. Standartai ir standartizavimo problemos. Standartų funkcionavimo sritys ir klasifikacija. Grafinio vaizdavimo standartai. Geometrinė braižyba, projekcinė braižyba. Stačiakampiai vaizdai ir vaizdieji brėžiniai. Daikto formą atspindinčios struktūrinės dalys bei jų vaizdavimas. Pjūviai, sriegiai, sujungimai standartiniais srieginiais tvirtikliais. Modulis skirtas išmokyti skaityti elementarius brėžinius bei suformuoti pagrindinius vaizdinius apie daikto formą bei jos atspindėjimą brėžiniu.Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. – V., 1994;Dundulienė P. Lietuvių etnografija. – V., 1982; Harold R. Folk Costumes of the World. – Barcelona, 1999;Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra. – V., 1989.Jakimavičius Č. Medienotyra. K., 2003;Morkevičius A. Medienos medžiagos. V., Homo liber, 2001;Lietuvos medienos pramonė: nuo ištakų iki 2000. V., Homo liber, 2000;Burneika J. Forma, konstrukcija, dizainas. V., Akademija, 2002;Sliesoriūnas V., Jurgaitis J., Čiuprinas V. Inžinerinė grafika. V., 1998;LST ISO 5457 : 1995 Brėžinių apipavidalinimas;Burneckienė I. Geometrinės braižybos elementai ornamentikoje. V., 1997. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T150M774, Odos technologijos ( Leather Art Technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16L, 88S), dien., rud., sustipr.
Dalyko studijų tikslas – plėtoti teorines žinias ir gilinti odos technologijos praktinius įgūdžius, įgytus bakalauro studijų metu, analizuoti skirtingų laikmečių, šalių odos meninių technikų įvairovę ir šiuolakinius jų vystymosi ypatumus, įvaldant senąsias autentiškas odos apdailos technikas. Magistrantai ugdys gebėjimus įvaldyti odos estetinių, plastinių ir technologinių savybių bei odos meninės apdailos technikų panaudojimus ir sintezes odos meniniuose projektuose praktiškai panaudojant įvairias odų medžiagas, taikant tradicines ir šiuolaikines odos meninės apdailos technikas.Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. VDA leid., 2002;Salaman R.A. Dictionary of leather working tools C. 1700-1950. The Astragal press, 1986;Laucevičius E. Knygų įrišimai. V., 1976;Kiulv E ir kt. Meninių odos dirbinių technologija. V., Leidybos centras, 1993. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T150M775, Odos technologijos ( Leather Art Techniques ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16L, 88S: 4 ind.n.d.-49 %; 1 net.u.-51 %), dien., pav., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – toliau plėtoti ir gilinti teorines žinias ir praktinius įgūdžius įvaldant šiuolaikines ir netradicines odos meninės apdailos technikas. Magistrantai ugdys gebėjimus meniniu ir technologiniu aspektais analizuoti tradicinius, šiuolaikinius ir unikalius odos gaminių ir kūrinių apdailos ir konstravimo technikų ypatumus, gebės sintetinti ir praktiškai panaudoti, tobulinti ir plėtoti. Žinios ir įgūdžiai bus plėtojami derinant odos ir kitų medžiagų derinius, panaudojant jų estetines ir technologines savybes meninėms problemoms spręsti.Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Rex Lingwood. Leather in three dimensions. Canada, 1986;Bahn Paul G. Scätze der arc häologie. Batenberg, 1999;Claire Wilcox. Handtaschen Moden and Designs in 20 Yanzhundert. Ausgabe, 1998. Atsakingas(a) doc. KAVALIAUSKAS Albinas

T430B120, Maisto gaminimo technologijos ( Food Proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Tobulinamos ir plėtojamos mitybos teorinės žinios, padedančios atskleisti fiziologines žmogaus reikmes; atskleidžiamos socialinių, ekonominių ir kultūrinių interesų bei įvairaus amžiaus asmenų mitybos sąryšis. Savarankiškų tyrimų metu studentai geba aptikti gyvenimo kultūros, tradicijų, higienos ir sanitarijos darbo pobūdžio bei krūvio įtaką žmogaus mitybai. Literatūra: Mikalauskaitė D. Mityba. V., 1998; Mitybos medicinos vadovas. D. 1-2. V., 2000; Enciklopedija zdarovja. Pitanija bez holesterina. M., 1994; Enciklopedija zdarovja. Vitaminy v našej kuxne. M., 1996. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B121, Maisto gaminimo technologijos ( Food Proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentai skatinami įvertinti dažniausiai vartojamų maisto produktų kokybę, tinkamai parinkti gaminimo būdus, kad išliktų jų vertingosios maistinės savybės; motyvuojami suprasti pirminio produktų paruošimo , šiluminio apdorojimo bei patiekalų apipavidalinimo ir patiekimo reikalavimus; pasirinkti ir treniruoti maisto gaminimo technologinių procesų operacijų seką, įvaldyti darbo veiksmus ir būdus gaminant įvairių pasaulio tautų šaltus ir karštus užkandžius bei gėrimus; pratinami įžvelgti įvairių tautų kultūrines maitinimosi tradicijas bei šiuolaikiškumą. Literatūra: Ruzgienė R. ir kt. Maisto produktų atsargos. V., 1998; Juodienė V., Petkevičienė M. Maisto ruošimo technologija. V., 1989; Lietuviški patiekalai. V., 1991; Experiences With Foods. Pollard L.B. New Iork, 1991; Schlieper C.A. Ernährung heute. Hamburg, 1995. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B122, Maisto gaminimo technologijos ( Food Proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Studentai planuoja, atrenka, organizuoja ir įvaldo padažų, sriubų, antrųjų patiekalų gaminimo technologijas, parinkdami techniką ir įrengimus, saugiai naudojasi jais; taupiai vartoja materialius ir nematerialius išteklius; lygina ir išbando pasaulio šalių kasdienių ir šventinių valgių technologijas, kurioms daro įtakąmitybos kultūra bei tradicijos. Studentai įgalinami sudaryti/parašyti naujų valgių receptūras bei ieškoti, siūlyti technologinių maisto ruošimo mišrių operacijų rinkinius, kurie suteiktų valgiams naują kokybę. Literatūra: Pasaulio virtuvė. V., 2000; Didžioji kulinarijos enciklopedija. V., 1997; Virtuvės džiaugsmai. V., 1997; Uginčienė J. Viešnagė senolių pastogėje. V., 1997; Willan’s A. Look and Cook. Creative Casseroles. London, 1995; Tull A. Food and Nutrition. Oxford, 1991. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B123, Maisto gaminimo technologijos ( Food Proceesiding ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 5 net.u.-28 %), neak., pav., baz., liet.
Ankstesniuose semestruose įgytas žinias bei gebėjimus įtvirtina ir papildo konditerinių ir konservuotų gaminių technologijomis, kurių tikslas – gaminti geros kokybės maistą. Studentai geba analizuoti technologijų vertę, naudą, išskiria jų teigiamas ir neigiamas puses, bei kūrimo, plėtojimo ir taikymo galimybes, atsižvelgiant į kultūros, socialinius ir ekonomikos aspektus. Kritiškai vertina 21 amžiaus žmonių maitinimosi tendencijas. Įgyvendinamas projektas įvardintai problemai spręsti. Literatūra: Mikalauskaitė D. Suaugusių žmonių energijos apykaita ir fiziologiniai maisto medžiagų poreikiai (Mitybos normos). V., 1999; Šinharl K. Konservavimas. V., 1996; Kepimo džiaugsmai. V., 1997; Šventiniai kepiniai. V., 1997. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B124, Mityba ir maisto gaminimo technologijos ( Human Nutrition and Food Proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (20T, 12L, 48S), neak., pav., baz., liet.
Padėti studentams pažinti miltiniams konditerijos gaminiams būtinus kokybiškus maisto produktus, kepinių maistinę vertę ir reikšmę lietuvių valgiaraštyje bei įvaldyti miltinių konditerijos gaminių technologiją, estetiškai juos apipavidalinti ir išradingai pateikti. Studentai išbandys trapios, pustrapės, biskvitinės, plikytos, baltyminės, mielinės tešlų technologijas, įsitikins, kad produktų kokybė bei šviežumas, teisingos technologinės operacijos, technologinis režimas – kepinių kokybės pagrindas; gebės įrodyti masinės ir individualios gamybos kepinių privalumus bei trūkumus. Literatūra: Čereškienė I. Miltiniai konditerijos gaminiai. K., 1985; Maher B. Kepiniai. V., 1998; Šventiniai kepiniai. V., 1997; Didžioji kulinarijos enciklopedija. V., 1999; Mikalauskaitė D. Mineralinių medžiagų reikšmė žmogaus mityboje. V., 1997; Mielkuvienė B., Budrienė J. Mitybos pagrindai. V., 1998; Mikalauskaitė D. Suaugusių žmonių energijos apykaita ir fiziologiniai maisto medžiagų poreikiai. V., 2000. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B126, Mityba ir maisto gaminimo technologijos ( Human nutrition and food proceedings ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (48T, 16L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (24T, 8L, 128S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet.
Padėti studentams įsisavinti ir suvokti sveikos mitybos, kaip žmogaus sveikatingumo prielaidos pagrindus, kad studentai gebėtų tinkamai vartoti mitybos teorijos terminus, suvoktų pagrindinių maisto medžiagų poveikį organizmo augimui ir gyvybingumui; suprastų maisto produktų maistinę, energetinę ir biologinę vertę, kad gebėtų diskutuoti individualaus maisto pasirinkimo veiksnius, kritiškai gebėtų įvertinti savo maitinimosi įpročius, pratintųsi sudaryti savaitės valgiaraštį, remiantis rekomenduojamomis maisto medžiagų ir kalorijų kiekiais bei maitinimosi taisyklėmis, įvertintų savo mitybą, spręstų savo svorio reguliavimo problemas (arba atskleisti kurios nors visuomenės grupės prastos mitybos požymius), sudarant individualų mitybos planą. Lyginimo būdu studentai susipažins su fiziniais, cheminiais bei biologiniais procesais, vykstančiais laikant, apdorojant, gaminant, užbaigiant ir pateikiant daržovių, grūdų, pieno, kiaušinių, žuvies, mėsos valgius, siekiant išsaugoti jų maistinę vertę; gebės pagrįsti maisto paruošimo būdo pasirinkimą, diskutuoti maisto produktų kokybiškumo, technologiškumo bei estetiškumo santykį. Teorinėms žinioms pagilinti studentai atlieka laboratorinius darbus organoleptiškai tirdami ir įvertindami maisto produktų savybes; eksperimentuoja nesudėtingas maisto ruošimo technologijas; demonstruoja gebėjimą naudotis įvairiais informacijos šaltiniais; atsiskaitymo darbuose geba vartoti įvairias saviraiškos priemones. Literatūra: Mitybos medicinos vadovas. D.1-2. V., 2000; Mikalauskaitė D. Mityba. V., 1996; Bernatonis J. ir kt. Bendroji maisto produktų technologija. D.1-2. V., 1987; Juodienė V., Petkevičienė M. Maisto ruošimo technologija. V., 1989; Human Nutrition and Dietetics. Ed. by J.S. Garrow, W.P.T. James. Churchill Livingstone. 1995; Guidelines for Curriculum content. The Food and agriculture Organization of the UN., 1996; http://www.ivillage.com; http://www.jaunimas.H(sveikata); http://www.tdd.lt/laminarija/; http://www.hungersite.org/translations/ Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B196, Maisto gaminimo technologijos ( Food proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Studentai skatinami įvertinti dažniausiai vartojamų maisto produktų kokybę, tinkamai parinkti gaminimo būdus, kad išliktų jų vertingosios maistinės savybės; motyvuojami suprasti pirminio produktų paruošimo , šiluminio apdorojimo bei patiekalų apipavidalinimo ir patiekimo reikalavimus; pasirinkti ir treniruoti maisto gaminimo technologinių procesų operacijų seką; pratinami įžvelgti įvairių tautų kultūrines maitinimosi tradicijas bei šiuolaikiškumą. Studentai planuoja, atrenka, organizuoja ir įvaldo padažų, sriubų, antrųjų patiekalų gaminimo technologijas, parinkdami techniką ir įrengimus, saugiai naudojasi jais; lygina ir išbando pasaulio šalių kasdienių ir šventinių valgių technologijas, kurioms daro įtaką mitybos kultūra bei tradicijos. Studentai įgalinami sudaryti/parašyti naujų valgių receptūras bei ieškoti, siūlyti technologinių maisto ruošimo mišrių operacijų rinkinius, kurie suteiktų valgiams naują kokybę. Literatūra: Juodienė V., Petkevičienė M. Maisto ruošimo technologija. V., 1989; Kepimo džiaugsmai. V., 1997; Lietuviški patiekalai. V., 1991; Mikalauskaitė D. Suaugusių žmonių energijos apykaita ir fiziologiniai maisto medžiagų poreikiai (Mitybos normos). V., 1999; Ruzgienė R. ir kt. Maisto produktų atsargos. V., 1998; Šinharl K. Konservavimas. V., 1996; Šventiniai kepiniai. V., 1997. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B254, Maisto gaminimo technologijos ( Food Proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 10 net.u.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Studentai gilina žinias mitybos – eutenikos mokslo dedamosios dalies žinias, analizuoja maisto produktų kokybės rodiklius, remdamiesi produktų etiketėmis bei pakuote; laboratorinių darbų metu moka bei supranta kaip nustatyti maisto produktų kokybę ir nekenksmingumą; nurodo maisto nekokybiškumo rodiklius; studijuoja naujausią informaciją apie naujus maisto produktų priedus, papildus, pakaitalus ir jų savybes. Literatūra: Bernatonis J., Venskevičius J. Bendroji maisto produktų technologija. I-II d. V., 1990; Anne Willan’s. Look and Cook. Creative Casseroles. London, 1993; Enciklopedija . Pitanija pri piščevoj allergii. M., 1996; http://www.ivillage.com; Altmaier D. ir kt. Mažai cholesterolio turintis maistas. V., 1999. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B423, Maisto gaminimo technologijos ( Food proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 2 kont.-20 %; 5 lab.-30 %; 3 kurs.d.-30 %; 2 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 3 lab.-30 %; 1 ref.-10 %; 0 kurs.p.-50 %; 1 net.u.-10 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – skatinti įvertinti maisto produktų kokybę, tinkamai parinkti maisto vertingumą tausojančius technologinius būdus; motyvuojant formuluoti savo asmeninį maitinimosi požiūrį (filosofiją). Pasirenka ir treniruojasi kokybiškai atlikti valgio ruošimo operacijas. Plėtojamos žinios apie įvairių pasaulio tautų, ypač Europos, maisto ruošimo ypatumus, įvairių tautų kultūros maitinimosi tradiciją ir jų kaitą. Laboratorinių darbų metu išbando pasaulio virtuvių patirtį, papildydami ją lietuviškais mitybos ir maitinimosi ypatumais. Literatūra: Bernatonis J., Venskevičius J. Bendroji maisto produktų technologija. I-II d. V., 1990;Pasaulio virtuvė. V., 2000;Didžioji kulinarijos enciklopedija. V., 1997. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T430B424, Maisto gaminimo technologijos ( Food proceedings ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 32L, 32S: 2 ind.n.d.-10 %; 2 lab.-20 %; 5 kurs.d.-50 %; 2 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 2 grup.n.d.-30 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 lab.-5 %; 1 kurs.d.-30 %; 1 egz.-15 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – įtvirtinti ankstesniuose semestruose įgytas žinias, gaminant geros kokybės saugų maistą.Studentai atlieka savarankiškus tyrimus arba nustato studentų / moksleivių, jaunimo bendruomenėse su mityba susijusias problemas (interesus), subkultūras, naujas tradicijas. Studentų grupės vykdo edukacinius – technologinius projektus. Studentai įgalinami sudaryti naujų valgių receptūras, sudaro kulinarinius rinkinius, išsaugant Lietuvos kulinarinį paveldą. Literatūra: Mitybos medicinos vadovas. 1 -2d. V., 2000;Virtuvės džiaugsmai. V., 1997;K.Müller- Urban. Vitaminai. Pilnavertis maistas. V., „Gamta”, 2002. Atsakingas(a) doc. ŠIDLAUSKIENĖ Virginija Stefanija

T450B170, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32L, 128S), dien., pav., baz., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (32L, 88S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.0 kr (16L, 144S), neak., rud., pav., baz., liet.
Pirminės metalinių gaminių technologijos. Studentai sužinos apie šaltkalvio darbo organizavimą bei saugų darbą, rankinio bei staklinio metalų apdirbimo būdus. Praktinių užsiėmimų metu studentai formuos darbo įgūdžius su rankiniam bei stakliniam metalų apdirbimui skirtais įrankiais ir priemonėmis. Išmoks atlikti pagrindines šaltkalviškas operacijas: matavimo žymėjimo, kirtimo, lyginimo ir lenkimo, skardos lankstymo, pjovimo, dildymo, gręžimo sriegimo, kniedijimo, poliravimo, litavimo. Mokysis atlikti nesudėtingas metalo tekinimo ir frezavimo operacijas. Literatūra: Makijenko N. Bendroji šaltkalvystė. V., 1983; Skakunas V. Mokomasis šaltkalvystės vadovas. V., 1988; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum v učebnyx masterskix. Obrabotka drevesiny i plastmass. M.,1987. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B171, Metalo technologijos ( Methal Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (54L, 66S), dien., rud., baz., liet.
Studentai susipažins su metalų ir lydynių gavyba, jos istorine raida, metalų lydymo technologijos raida. Studijuos juodųjų, spalvotųjų metalų fizines, technologines ir estetines savybes, gilins žinias apie šių savybių svarbą gaminant įvairios paskirties metalinius gaminius. Mokysis taikyti šias žinias projektuodami įvairios paskirties ir sudėtingumo metalinius gaminius. Literatūra: Makijenko N. Šaltkalvystė ir medžiagotyros pagrindai. V., 1978; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum V Učebnyx masterskix. Obrabotka Drevesiny i plastmacc. M.,1987. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B172, Metalo technologijos ( Methal Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), dien., pav., baz., liet.
Studentai susopažins su pagrindinėmis detalių jungimo karštuoju būdu technologijomis ( suvirinimas dujomis, suvirinimas elektra). Analizuos šių technologijų taikymo galimybes, jų privalumus ir trūkumus. Atliks praktines užduotis, kurių metu mokinsis panaudoti suvirinimo elektra technologiją, derindami ją su meninės kalvystės technologijomis. Literatūra: Šneider G.A. Osnovy xudožestvenoi obrabotki metalla. M., 1986; Cemerak G., Bogman K. Xudožestvennaja kovka i slesarnoe iskustvo.M., 1982. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B173, Metalo technologijos ( Metal Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), dien., rud., pav., baz., liet.
Studentai susipažins su juodųjų ir spalvotųjų metalų šaltosios plastikos galimybėmis, istorine raida, įrankiais ir medžiagomis. Analizuodami įvairius meninius šaltosios plastikos pavyzdžius mokinsis suvokti ryšį tarp norimo gaminio vaizdo ir pasirinktų jo gamybai metalo savybių. Pasinaudodami šios analizės rezultatais suprojektuos nedidelės apimties dekoratyvinį- taikomąjį gaminį. Gamindami suprojektuotą gaminį išmoks šių šaltosios metalų plastikos operacijų: metalų atlaidinimas, metalo reljefinis kalinėjimas pagal pasirinką piešinį, litavimas, valcavimas. Išmoks panaudoti meninės metalų apdailos būdus pagaminto gaminio išraiškai sustiprinti (poliravimas, fono ėsdinimas, juodinimas ir kt.) Literatūra: Bondarev D.D.,Sokolov V.A. Praktikum po metallo obrabotke. M.,1973; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum v učebnyx masterskix. Obrabotka drevesiny i plastmass.. M., 1987; Liamin N.B. Xudožestvennaja obrabotka melallov. M., 1988. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B174, Metalo technologijos ( Metal Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentai toliau gilins žinias apie fizines, mechanines ir technologines juodųjų ir spalvotųjų metalų savybes, jų įtaką gaminių rūšiai ir kokybei. Plačiau susipažins su įvairiomis plieno rūšimis (konstrukcinis, rankinis, legiruotas), jų sandara, fizinėmis, technologinėmis savybėmis, terminiu apdirbimu, antikorozine apsauga. Atsižvelgdami į šias savybes, studentai gamins įvairius nesudėtingus įrankius (plaktukai, kaltai, kirtikliai ir kt.) Gamybos proceso metu išmoks pirminių šaltkalviškų operacijų ( matavimas, žymėjimas, kirtimas, lyginimas, lenkimas, pjovimas, dildymas, gręžimas, sriegimas, kniedyjimas, tekinimas, frezavimas). Literatūra: Makijenko N, Šaltkalvystė ir medžiagotyros pagrindai. V.,1978; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum v učebnyx masterskix. Obraboptka drevesiny i plastmass. M.,1987. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B201, Technologijos ir dizainas ( Technologies and design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet.
Šaltoji metalų plastika. Plastinės ir spalvinės spalvotųjų metalų savybės, jų panaudojimas meniniams dirbiniams gaminti. Studentai išmoks projektuoti dirbinius iš spal;votojo lakštinio metalo, susipažins su jų gaminio ypatybėmis. Projektavimo eigoje, analizuodami įvairius taikomosios dailės pavyzdžius, suvoks dekoratyvumo ir funkcionalumo jungties svarbą. Realizuodami savo suprojektuotą gaminį, studentai išmoks atlikti šias šaltosios metalų plastikos operacijas: metalų atlaidinimo, reljefinio metalų kalinėjimo, poliravimo, metalų ėsdinimo, ažūrinio pjaustinėjimo, valcavimo ir kt. Literatūra: Bondarev D.D., Sokolov V.A. Praktikum po metallo obrabotke. M., 1973; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum v učebnyx masterskix. Obrabotka drevesiny i plastmass. M.,1987; Šneider G.A. Osnopvy xudožestvenoi obrabotki metalla. M., 1986. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T450B293, Metalo technologijos ( Methal technologies ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Studentai toliau gilins žinias apie fizines, mechanines ir technologines juodųjų ir spalvotųjų metalų savybes, jų įtaką gaminių rūšiai ir kokybei. Plačiau susipažins su įvairiomis plienų rūšimis (konstrukcijomis, rankinis, legiruotas), jų sandara, fizinėmis, technologinėmis savybėmis, terminiu apdirbimu, antikorozine apsauga. Atsižvelgdami į šias savybes, studentai gamins įvairius nesudėtingus įrankius (plaktukai, kaltai, kirtikliai ir kt.). Gamybos proceso metu išmoks pirminių šaltkalviškų operacijų ( matavimas, žymėjimas, kirtimas, lyginimas, lenkimas, pjovimas, dildymas, gręžimas, sriegimas, kniedyjimas, tekinimas, frezavimas). Studentai susipažins su juodųjų ir spalvotųjų metalų šaltosios plastikos galimybėmis, istorine raida, įrankiais ir medžiagomis. Analizuodami įvairius meninius šaltosios plastikos pavyzdžius mokinsis suvokti ryšį tarp norimo gaminio vaizdo ir pasirinktų jo gamybai metalo savybių. Pasinaudodami šios analizės rezultatais suprojektuos nedidelės apimties dekoratyvinį-taikomąjį gaminį. Gamindami suprojektuotą gaminį išmoks šių šaltosios metalų plastikos operacijų: metalų atlaidinimas, metalo reljefinis kalinėjimas pagal pasirinktą piešinį, litavimas, valcavimas, Išmoks panaudoti meninės metalų apdailos būdus pagaminto gaminio išraiškai sustiprinti (poliravimas, fono ėsdinimas, juodinimas ir kt.). Studentai susipažins su pagrindinėmis detalių jungimo karštuoju būdu technologijomis (suvirinimas dujomis, suvirinimas elektra). Analizuos šių technologijų taikymo galimybes, jų privalumus ir trūkumus. Atliks praktines užduotis, kurių metu mokinsis panaudoti suvirinimo elektra technologiją, derindami ją su meninės kalvystės technologijomis. Literatūra: Šneider G.A. Osnovy xudožestvenoi obrabotki metalla. M., 1986; Semerak G.,Bogman K. Hudožestvennnaja kovka i slesarnoe iskustvo. M., 1982; Bondarev D.D., Sokolov V.A. Praktikum po metallo obrabotke. M., 1973; Liamin N.V. Xudožestvennaja obrabotka metallov. M., 1988. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T460B143, Medžio technologijos ( Timber Processing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet., rusų
Studentai susipažins su medžio technologijomis statybose. Tirs medinių statinių, kraštovaozdžio, klimato sąlygų tarpusavio ryšius ir specifiką. Analizuos medžio savybių panaudojimo statybose pavyzdžius. Apžvelgs medinių konstrukcijų apdailos ir konservavimo technologijas, būdus ir priemones. Išnagrinės šiuolaikinius etnografinius namų apyvokos dirbinius bei medienos naudojimą buityje. Kurs ir gamins buitinius namų apyvokos dirbinius. Literatūra: Tiukina J. m., Makarova n. s. Obščaja technologija lesopil’nogo derevoobrabatyvajuščego proizvodstva. M., 1988; Lietuvių liaudies menas. V., 1980. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B144, Medžio technologijos ( Timber Processing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų
Studentai nagrinės profesijas, susijusias su miškų priežiūra, medienos gavybos pramone. Analizuos baldų gamybos istoriją tradicijų, stilių technologijų aspektais. Nagrinės baldų gamybai naudojamą medieną, jos rūšis, paruošimo specifiką. Susisteminę baldų apdailos technologijas, medžiagas bei priemones, projektuos ir atliks nesudėtingus baldus. Literatūra: Barkauskas A., Jakimavičius č. Baldžiaus vadovas. V., 1981; Baranauskienė I., Elijošius E. Jaunuolių profesinis ir socialinis rengimas. V., 1997; Žurnalai: „Interjeras”, „Mano namas”, „Namai ir aš”. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B145, Medžio technologijos ( Timber Processing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet., rusų
Studentai sudarys medinių žaislų kūrimo technologinę, istorinę, kultūrinę raidos analizę. Studijuos medinių sportinių įrankių ir įrenginių technologinius, konstrukcinius aspektus. Siūlys žaislų ir sportinių įrankių technologines korteles, tinkančias mokomajame procese. Įgyvendins pasirinktą gaminį. Literatūra: Lietuvių liaudies menas. V., 1990; Žaislų ir sportinių įrankių katalogai; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B146, Medžio technologijos ( Timber Processing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet., rusų
Studentai analizuos muzikos instrumentų gaminimo technologijas. Palygins šiuolaikiniams bei liaudiškiems muzikos instrumentams reikalingos medienos naudojimo ruošinių paruošimo pavyzdžius. Klasifikuos medinius meno kūrinius. Suprojektuos ir įgyvendins kamerinės skulptūros dirbinį. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Balčius a. Lietuvių liaudies instrumentai. V., 1992. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B147, Medžio technologijos ( Timber Processing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet., rusų
Studentai susipažins su mediniais sakraliniais kūriniais. Nagrinės tradicinius medinius tautinių švenčių ir apeigų dirbinius. Aiškinsis jų simbolokos prasmę. Klasifikuos dekoro elementus. Atliks praktines užduotis. Atliks praktines užduotis. Literatūra: Lietuvių liaudies menas. V., 1992; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B148, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled Articles Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Studentai sugebės atpažinti pynimo žaliavą. Mokės naudotis pynimo įrankiais, įranga, pagalbinėmis priemonėmis. Išmoks ir sugebės atlikti pagrindinius pynimo būdus. Eskizuos ir sudarys pinto gaminio technologinę kortelę. Apskaičiuos reikalingų medžiagų kiekį numatytam dirbiniui, analizuos jo atlikimo etapus. Pristatys atliktą darbą. Literatūra: Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys// Darbai ir buities kultūra 1. Š., 1996; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelij Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B149, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled Articles Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Studentai sugebės nustatyti tinkamą žaliavą, ją paruošti eksploatacijai. Tirs ir analizuos pintus dirbinius. Projektuos ir gamins formas sukurtiems gaminiams. Išmoks sudėtingesnių pynimo būdų bei užbaigimo pynių. Pritaikys įvairius apvalių ir ovalių krepšių atlikimo būdus. Sudarys pinto gaminio technologinę kortelę. Numatys ekonomiškiausius žaliavos panaudojimo būdus. Pristatys atliktą darbą. Nagrinės dirbinių atlikimo etapus. Literatūra: Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys //Darbai ir buities kultūra 1. Š., 1996; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys // Darbai ir buities kultūra 2. Š., 1998; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelij. Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B150, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled Articles Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Studentai įsisavins kvadratinio pynimo technologiją. Sugebės klasifikuoti pynimo operacijas. Gretins pynimą sveikomis ir skaldytomis vytelėmis. Rengs didaktines priemones. Įvaldys sudėtingus pynimo būdus. Nagrinės įvairių pynimo būdų estetines, technines savybes. Įvertins meno ir amato sąsajas pynime, nagrinės tautodailininkų kūrybą. Literatūra: Mirinauskas K., Viskas iš vytelių. V., 1992; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra – 1. 1996; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra – 2. Š., 1998; Daužvardienė V., Daužvardis R. Vytelių pynimo pradmenys. Darbai ir buities kultūra – 3. Š., 2000; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelii. Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B151, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled Articles Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Studentai įvaldys karkasinio pynimo pagrindines operacijas. Nagrinės pintų baldų konstrukciją. Siūlys vaikiškų baldų projektus. Numatys pynimo technologijos mokymo etapus, nagrinės jų didaktinius, pedagoginius, psichologinius aspektus. Įvertins pynimo kaip verslo galimybes nagrinėdami ir siūlydami įvairius biznio organizavimo planus. Literatūra: Mirinauskas K., Viskas iš vytelių. V., 1992; Stečenko A. F. Izgotovlenije pletenych izdelii. Kijev, 1995. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B152, Pintų gaminių technologijos ir dizainas ( Wattled Articles Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Studentai rinks informaciją apie pynimo technologijas naudojamas kitose šalyse, ieškos dėsningumų ir skirtumų palygindami su įsisavintais pynimo būdais. Kurdami meninius projektus turės galimybę pritaikyti gebėjimus įgytus kitų technologijų studijų metu (medžio, metalo, odos, tekstilės). Eksperimentuodami derins įvairias medžiagas. Analizuodami nustatys jų tinkamumą sukurtose kompozicijose. Literatūra: Mirinauskas K., Viskas iš vytelių. V., 1992; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B167, Dailieji medžio darbai ( Applied Wood Arts ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (24L, 36S: 2 ind.n.d.-70 %; 2 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Projektavimas ir gamyba. Reljefinė drožyba (įrankiai ir priemonės). Reljefinės drožybos elementų taikomoji paskirtis ( baldų dekoravimo elementai, durų apvadai, durų plokštumos puošimas). Reljefinė drožyba – meninės išraiškos priemonė. Medinės kaukės. Jų paskirtis, tematika, stilizacijos principai. Literatūra: Abrosimova A., Kaplan N.I. Chudožestvennaja rez’ba po derevu. M.,1984; Matvejeva A. Mozajka i rez’ba po derevu. M., 1981; Osnovy chudožestvennogo remesla. M.,1979; Baradulin V.A. Chudožestvennaja obrabotka dereva. M., 1986; Praktikum v učebnych masterskich. M.,1986. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T460B175, Gamybos technologijos ( Industrial Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Medžio ir metalo gaminių pirminės technologijos. Dirbtuvių įranga, saugaus darbo reikalavimai. Pirminės medžiagos paruošimas. Pagrindinės medienos rankinio ir mašininio apdirbimo technikos (pjovimas, obliavimas, kaltavimas, gręžimas, dildymas, frezavimas, tekinimas). Medinių gaminių apdaila ir konservavimas. Pirminės metalinių gaminių technologijos. Matavimo ir žymėjimo priemonės. Pagrindinės šaltkalviškos operacijos ( metalo kirpimas, kirtimas, pjovimas, skardos lankstymas, dildymas, gręžimas, sriegimas, kniedijimas, litavimas, tekinimas, frezavimas). Metalinių gaminių apdaila, antikorozinė apsauga. Literatūra: N. Bendroji šaltkalvystė. V., 1983; Kreidlinas L. Stalių darbai. V., 1982; Murav’ev E., Molodcov M. Praktikum v učebnyx masterskix. Obrabotka drevesiny i plastmass. M., 1987. Atsakingas(a) JANKAUSKAS Aridanas

T460B260, Medžio technologijos ( Timber’s processing ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet., rusų
Studentai sudarys medinių žaislų kūrimo technologinę, istorinę, kultūrinę raidos analizę. Studijuos medinių sportinių įrankių ir įrenginių technologinius, konstrukcinius aspektus. Siūlys žaislų ir sportinių įrankių technologines korteles, tinkančias mokomajame procese. Įgyvendins pasirinktą gaminį. Analizuos muzikos instrumentų gaminimo technologijas. Palygins šiuolaikiniams bei liaudiškiems muzikos instrumentams reikalingos medienos naudojimo ruošinių paruošimo pavyzdžius. Susipažins su mediniais sakraliniais kūriniais. Nagrinės tradicinius medinius tautinių švenčių ir apeigų dirbinius. Aiškinsis jų simbolikos prasmę. Klasifikuos dekoro elementus. Atliks praktines užduotis. Literatūra: Lietuvių liaudies menas. V., 1990; Žaislų ir sportinių įrankių katalogai; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T460B261, Pynimas iš vytelių ( Plaiting of Wickers ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (24L, 36S: 2 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-55 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Apvalus dugnas. Ovalus dugnas. Paprastas pynimas. Sluoksninis pynimas. Ažūrinis pynimas. Dviejų vytelių porų užbaigimas. Trijų vytelių porų užbaigimas. Užbaigimas „stogeliu”. Užbaigimas „kasa”. Ažūrinis užbaigimas. Rankenos. Dangčiai. „Žvaigždės” pynimas. Lankų jungimas „ūsu”. Paprastas pynimas pluoštu. Literatūra: Mirinauskas K. Viskas iš vytelių. V., 1992. Atsakingas(a) DAUŽVARDIS Rimvydas

T470B071, Gaminių dizainas ir technologijos ( Manufactured products design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-39 %; 1 egz.-51 %; 1 net.u.-10 %), dien., pav., baz., liet.
Trimatė dekoratyvinė kompozicija. Jos ypatumai. Kompozicijos vienybė. Aplikacijos kilmė, tradicijos Lietuvoje. Rūšys. Pagrindinės ir papildomos raiškos priemonės. Siuvimo technologija. Žaislų iš tekstilės medžiagų kūrimas. Įvairių tekstilės technikų panaudojimas. Iškarpos. Gaminimo technologija. Dekoratyvinis šiuolaikinio interjero akcentas iš tekstilės ir papildomų medžiagų. Tūrinė kompozicija. Improvizacija įvairiomis tekstilės technikomis. Dirbinių komponavimas, atlikimas. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994;Darbai ir buities kultūra. D.1./Sudarė P.Urbietis. Š.,1996. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B101, Dizainas ( Design ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (40L, 60S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (64L, 56S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 1.5 kr (48P, 12S: 2 grup.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., pav., baz., liet.
Drabužių meninio projektavimo teoriniai pagrindai.Pagrindinės sąvokos ir terminai. Drabužių ir mados funkcijos. Žmogaus figūra ir drabužis. Drabužių išorinė forma ir konstrukcija. Drabužio kompozicijos reikalavimai. Kompozicijos elementai. Drabužių, ansamblių, kolekcijų komponavimas. Drabužio idėjos perteikimas dvimatėje ir trimatėje kompozicijoje. Meninės kalbos parinkimas, išraiškingumas, individualumas. Drabužių projektavimo eiga. Literatūra: Osnovy teorii proektirovanija kostiuma/Pod red. T.V.Kozlovoj. M.,1988; Papečkys P. Drabužių konstravimo pagrindai. V.,1972; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai D.1. V.,1996. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B130, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies ir Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (80L, 80S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., pav., baz., liet.
Studentės tiria, analizuoja šiuolaikinės tekstilės tendencijas, medžiagų ir technologijų įvairovės sintezės galimybes viename gaminyje (kūrinyje), komplekte, ansamblyje; tekstilės medžiagų plastines savybes, netradicinio panaudojimo galimybes, tekstilės ir ne tekstilės medžiagų derinimo ypatumus kompozicijos ar formos struktūros tikslais. Komponuoja mišrų technologijų aksesuarų komplektą, jį gamina, analizuoja ir kritiškai vertina. Tiria šiuolaikinio interjero (buitinio, visuomeninio) ir tekstilės medžiagų, gaminių, dekoratyvinių kūrinių įvairovę, santykį, sąveiką, stiliaus, kolorito ir kt. vienovę. Kuria reljefines, tūrines, erdvines kompozicijas (dekoratyvinius interjero akcentus, žaislus), modeliuoja formą, gamina jas (natūralaus dydžio ar pagal mastelį). Lyginimo būdu studentės susipažįsta su 20 a. žymiausiais dizaineriais, nagrinėja jų kūrybos ypatumus, mados tendencijas socialiniu, kultūriniu aspektu. Tiria žmogaus adaptaciją mados sistemoje, mokslo, technikos pažangos, technologijų ir mados sąsajas bei mados industriją. Studentės eksperimentuoja ir nustato grafinių raiškos priemonių pasirinkimo svarbą idėjų įgyvendinimo pradiniuose etapuose, atrenka, klasifikuoja ir sukoncentruoja svarbiausias idėjas, įgyvendina numatytą projektą (drabužių ansambliai, kolekcijos) bei geba įvertinti problemos sprendimą. Literatūra: Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. V., 2001; Osnovy teorii projektirovanija kostiuma// Pod red. T. V. Kozlovoi. M., 1988; Žurnalai: „Vogue”, „International Textiles”, „Burda”, „Mir dizaina”, „Salom”. 1998-2001; www.itbd.co.uk/; www.art-decoration.fr. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B131, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (22L, 58S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S), neak., rud., baz., liet.
Studentės įgiję tekstilės medžiagų dažymo ir audinių marginimo technologijų žinių analizuoja Lietuvos tekstilės medžiagų ir audinių dažymo ir marginimo tradicijas bei ypatumus kultūrų sanklodoje. Naudodamosios įvairiais informacijos šaltiniaids studijuoja naujausias dažymo bei marginimo medžiagas, priemones bei technologijas. Laboratorinių tyrimų metu nagrinėja audinių marginimo technologijas, būdus (tiesioginį, rezervinį, blukinimo – ėsdinimo) bei sukuria eksperimentinius technologinius mėginius. Studentės įvertinę taikomosios dailės kompozicijos galimybes kuria grafines temines kompozicijas bei marginimo technologijomis atliktus dirbinius. Semestro pirmąją savaitę studentams paskiriamas kursinio darbo vadovas ir siūlomų kursinių darbų temų sąrašas. Semestro eigoje studentas, konsultuojamas vadovo, rengia pasirinktos temos kursinį darbą. Dekanatas paskiria kursinio darbo gynimo datą. Literatūra: El. Shwinge. Seidenmalerei Exklusive Tucher. Viesbaden, 1994; Spalva lietuvių liaudies mene// Sud. J. Kudirka. V., 1988; Musteikienė A. Dažymas augalais// Rankdarbiai (albumas). V., 1993; Sitonytė N. Audinių marginimo technikos. Š., 2000; Osnovy chudožectvennogo remesla//Pod red. V. A. Baradulina i O. V. Tankus. M., 1978; Ratkus J. Kursinių darbų rašymo metodinės rekomendacijos. Š., 1997; Stankevičius J. Kursinių ir diplominių darbų rašymo bendri metodiniai nurodymai. V., 1979. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B132, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16P, 48L, 64S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Studentės įgiję audimo technologijos žinių, analizuoja audimo technologijų įvairovę, ypatumus kultūrų kaitoje, tyrinėja Lietuvos etnografinių regionų audimo technologijas, motyvų paplitimą ir kitimą, jų struktūras, ornamentus, simbolius, spalvas, nagrinėja audinių vaidmenį papročiuose, suvokia audimo tradicijų tąsos svarbą ir poveikį šiuolaikinėms audimo technologijoms, apibendrina Lietuvos audimo amatą, verslą, pramonę. Atlikdamos laboratorinius darbus studentės įsisavina audimo technologijas ir įvykdo metmenų (beraštį, rinktinį, vytinį) bei ataudų (kaišytinį, rištinį, gobeleno) pynimų mėginius. Studentės išnagrinėję taikomosios dailės kompozicijos galimybes geba sukurti grafines temines kompozicijas ir unikalius audimo technologijomis atliktus dirbinius. Įgalinti studentus norminių dokumentų: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, Bendrojo išsilavinimo standartų 1-10 ir 11-12 kl. studijai, kad jie suvoktų technologijų dalyko vietą bendrojo lavinimo sistemoje; gebėtų iškelti mokymo, lavinimo, auklėjimo tikslus rengdamiesi vadovaujančiai funkcijai: sudaryti individualizuotą programas, išplėstinius teminius ir pamokos planus. Atsiskaitydami studentai demonstruoja gebėjimą analizuoti, apmąstyti, integruoti pedagogikos, psichologijos, technologijų žinias, gebėjimus bei įvertinti savo pažangą; numatytų didaktikos temas, kurias būtina individualiai studijuoti. Literatūra: Savoniakaitė V. Lietuvos etnologija. Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998; Lapienytė O. Audimas. V., 1982; Lietuvių liaudies menas. Juostos. V., 1969; Lietuvos gobelenas//Parengė D. Rekertaitė – Načiulienė, S. Stelingienė. V., 1983; Gage N. L. ir Berliner D. C. Pedagoginė psichologija. V., 1994; Galkauskas J. K. Darbų ir buities kultūros didaktikos pagrindai. K., 2000; Arends R. I. Mokomės mokyti. V., 1998; Bennett B. ir kt. Mokymasis bendradarbiaujant. V., 2000. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B134, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., pav., baz., liet.
Tęstinis siuvimo technologijos modulis. Studentės gilina drabužių konstravimo žinias, analizuoja konstravimo sistemas. Remdamosios įgytomis žiniomis sudaro petinių ir juostinių drabužių bazines kosntrukcijas, jas geba modeliuoti pagal numatytus projektus. Įgiję teorinių juosmeninių ir petinių drabužių siuvimo technologijos žinių, laboratorinių darbų metu demonstruoja gebėjimus pritaikydamos technologines naujoves siūti individualius dirbinius. Analizuoja aplikacijos ir skiautinių technologijas kultūrų sanklodoje, tiria ir įsisavina technologijų ypatumus, būdus, nagrinėja galimybes ir pritaikymą modernioje visuomenėje. Studentės įvertina taikomosios dailės kompozicijos galimybes, geba sukurti grafines dekoratyvines kompozicijas bei unikalius siuvimo, aplikacijos, skiautinių technologijomis atliktus dirbinius. Frontalinė perspektyva. Buitiniai visuomeniniai interjerai. Rūšys. Tipai. Funkcija. Zonavimas. Apdailos ir įrangos medžiagos ir technologijos. Antropometrija. Ergonomika. Konstrukcija. Erdvės, formos, spalvos tarpusavio veiksniai. Puošybiniai elementai. stilingumas. Ansambliškumas. Literatūra: Ignatavičienė a. Drabužių konstravimo pagrindai. I dalis. V., 1996; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. II dalis. V., 1998; Kinderienė L. Siuvimas 5 ir 6 moduliai. V., 1997; Kriaunevičienė G. Dėk skiautę prie skiautės. V., 1997; Kavaliauskienė E. Pirminis mokymas. 1 modulis. V., 1996; Morkūnaitė Z. Rankdarbiai. K., 1996; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Kes D. Stili Mebedi. Budapešt, 1979; Barkauskas A. ir kt. Baldžiaus vadovas. V., 1981; Artist Design Furniture. New York, 1990; Morkevičius A., Papreckis B. Baldų gamyba. V., 1994; Žurnalai:”Domus” (Italija), „Interiors” (JAV), „Interjeras” (Lietuva). Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B135, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Trikotažo technologijos tęstinis modulis. Studentės studijuoja naujausią informaciją apie trikotažo technologijų ypatumus, analizuoja trikotažo gaminių asortimentą, gamybos ypatumus. Remdamosios teorinėmis žiniomis, studentės įsisavina apvaliojo trikotažo (drabužių, jų priedų bei aksesuarų, dekoratyvinių dirbinių) bei metmeninio pynimo (juostos ir kt.) dirbinių gaminimo technologijas, jas geba pritaikyti ir sukurti funkcionalius, estetiškus, unikalius trikotažo dirbinius. Studentės apibendrina meninės raiškos ir harmonizavimo priemones (uždarą ir atvirą kompozicijas, kompozicijos vienybę), nagrinėja ornamentinių struktūrų kompozicijas, komponuoja grafinius projektus ir sukuria medžiaginius dirbinius. Literatūra: Mekienė I. R., Pautieniūtė – Banionienė M. Lietuvos etnologija. 3. Lietuvininkų pirštinės. V., 1998; Didžioji mezgėja// Sud. Lipskytė – Praninskienė R. V., 1994; Jaacks H. Puiku megzti. V., 1997; Maksimova M. Viazanije bez sekretov. M., 1999; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Kasitoo. Albumas. Nr. 22. Tallin, 1987. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B136, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (8T, 32L, 160S), neak., pav., baz., liet.
Tęstinis siuvimo technologijos modulis. Suteikus drabužių istorijos žinių, studentės analizuoja aprangos ir siuvimo technologijos raidą visuomeniniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, nacionaliniame kontekste, suvokia mokslo ir technikos pažangos poveikį siuvimo technologijoms, nagrinėja Lietuvos siuvimo amatą, verslą, pramonę Europos kontekste. Studentės žino drabužių projektavimo teorinius pagrindus, analizuoja žmogaus figūros ir drabužių ypatumus, drabužių formas ir konstrukcijas, geba modeliuoti ir konstruoti drabužius iš geometrinių formų detalių. studentės žino rankinius ir mašininius siuvinėjimo būdus bei mezginių adata technolkogijas, geba padaryti technokloginius mėginius. Studijuoja meninės išraiškos ir harmonizavimo priemones (spalvą, ornamentą), komponuoja grafinius projektus ir kuria medžiaginius dirbinius. Supažindinimas su firminiu stiliumi, objektais ir struktūra. Ženklas. Spalva. Šriftas. Lydimoji grafika. Literatūra: Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis (X-XX a.). V., 2001; Ogijienė A., Šakienė A. Aprangos raida. K., 1995; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. I. dalis. V., 1996; Osnovy teorii projektirovanija kostiuma./ Pod. ped. T. V. Kozlovoi. M., 1988; Pcevičiūtė A., Statauskienė L., Gedmonienė e. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra. 5-8 kl. K., 2000; Šener F. Kruževo technologija ručnogo i mašinnogo izgotovlenija. M., 1990; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Polnaja enciklopedija ženskich rukodelei. M., 1993; Bazarienė D., Kiškienė V. Mūsų rankdarbiai. K., 2000; Dižur A. Firmenij stil. M., 1970; Walker L., Blount S. Letterheard And Logo Designs. 1991; Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B137, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Studentės susipažinę su trikotažo medžiagų struktūra, savybėmis, klasifikacija apžvelgia trikotažo technologijas istoriniame kontekste, nagrinėja lietuvių nacionalinius mezginius ir nėrinius, jų etnokultūrinę savastį, tradicijų ir naujovių sandūrą ir sąveiką šiuolaikiniuose trikotažo dirbiniuose. Aprašo smulkaus ir stambaus verslo Lietuvos trikotažo įmonių gamybos būdus, asortimentą, vartotojų poreikius. Studentės žino rankinius ir mašininius trikotažo gamybos būdus, geba padaryti plokščiosiomis mezgimo ir nėrimo technikomis lygiuosius, ažūrinius, reljefinius, pūkuotuosius, juostinius bei pinikų, tinklo, kilpinėlių rišimo technologijomis mėginius. Studijuoja meninės raiškos ir harmonizavimo priemones: dėmę, simetriją – asimetriją, statiką – dinamiką, kontrastą – niuansą, stilizaciją, komponuoja grafinius projektus ir sukuria medžiaginius trikotažo dirbinius. Literatūra: Pacevičiūtė A., Statauskienė L., Gedmonienė E. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra. 5-8 kl. K., 2000; Keigan S. Volšebnyje spicy. M., 1994; Didžioji mezgėja//Sud. R. Lipskytė – Praninskienė V., 1994; Rukodelije. Populiarnaja Enciklopedija. M., 1992; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Ženskoje rukodejije. Serija „Domašnej volšebnice”. Sankt – Peterburg, 1999; Morkūnaitė Z. Rankdarbiai. K., 1996. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B138, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (8T, 16L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentės, pažinę tekstilės medžiagų savybes, struktūras, lyginimo būdu tiria ir sistemina tekstilės medžiagas, geba atpažinti, klasifikuoti bei sudaryti audinių kolekcijas. Remdamosios nacionalinės ir šiuolaikinės tekstilės žiniomis nagrinėja etninio identiteto bruožus tekstilėje, analizuoja utilitarinę, dekoratyvią, konceptualią tekstilę istoriniame, kultūriniame, menų sintezės kontekste, susipažįsta su siuvimo amatu ir verslu, siuvimo technika ir technologija pramonėje bei apžvelgia Lietuvos tekstilės įmonių gamybos būdus, asortimentą ir vartotojų poreikių tenkinimą. Žino siuvamąsias mašinas, jų klasifikaciją, veikimo principus, geba atlikti siuvimo technologijos pradmenų mėginius. Įgijusios taikomosios dailės kompozicijos meninių raiškos priemonių (taško, linijos, ritmo ir kt.) grafinio komponavimo pagrindų žinių, geba sukurti ir padaryti nesudėtingus dekoratyvinius siuvinius. Literatūra: Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra. V., 1989; Dundulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982; Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Lietuvos etnologija. 2. Amatas ir kūryba. V., 1997; Lietuvių moterų tautiniai drabužiai. Sodžiaus menas. 7-8 knugos. K., 1939; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Kavaliauskienė E. Įvadas į siuvėjo profesiją. V., 1996; Pacevičiūtė A., Statauskienė L., Gedmonienė E. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra. 5-8 kl. K., 2000; Liucinda Ganderton. Rankdarbių knyga. K., 1998. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B158, Tekstilės technologijos ( Textile Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentės gilina tekstilės medžiagotyros žinias: gebėjimą pažinti, lyginti, klasifikuoti tekstilės medžiagos, suvokti jų struktūrą, savybes, konstrukcines galimybes, gamybos technologijas. Tiria medžiagų kokybę, dėvėjimosi ypatumus, prekinę klasifikaciją, vartotojui skirtą informaciją. Geba parinkti medžiagas pagal gamybos priemones bei įrangą, gaminio (kūrinio) idėją. Literatūra: Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra. V., 1989; Milašius V., Matiukonis A. Audinių struktūra. V., 1993; Petrulis D. Audinio technologija ir įrengimai. K., 1992; Jurevičius A., Paulauskas A. Pluoštinės medžiagos. V., 1980; Matukonis A., Milašius V., Katunskis J. Audimas.V., 1983; Gutauskas M., Milašius V., Palaima J. Siuvinių medžiagos. V., 1980; Riauzovas A. Cheminio pluošto technologija. V., 1969; Skalbinių iš sintetinių, dirbtinių ir maišytų audinių apdorojimo technologija. V., 1977; Tvarijonavičienė B. Trikotažo sandara. K., 1993; Spravočnik tovaroveda. M., 1988, T.1. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B159, Tekstilės technologijos ( Textile Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Išanalizavę tekstilės pramonės raidą pasaulyje ir Lietuvoje studentės analizuoja tekstilės amatų gaminius, asortimentą, jo pritaikymą žmogaus aplinkoje, susipažįsta su įvairių tekstilės gaminių projektavimo ir gamybos profesijomis, nagrinėja darbo pasidalijimo ypatybes ir struktūrą, darbo vietų organizavimą, darbo sąlygas, mokslinę – techninę pažangą, naujas specialybes tekstilės pramonėje. Susidaro nuomonę apie tekstilės gaminių gamybos smulkaus ir stambaus verslo organizavimą. Literatūra: Milius V,m Morkūnienė J., Šidiškienė I. Amatas ir kūryba. Lietuvos etnologija. 2. V., 1997; Dedelienė I. Smulkusis ir vidutinis verslas. V., 1998; Dundulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982; Lengvosios pramonės technologijos. konferencijos pranešimų medžiaga. K., 1995; Lietuvos verslo lyderiai. Verslo žinios. 1997-1998; Lukoševičius K., Martinkus B. Mažųjų ir vidutinių įmonių vadyba. K., 2000; Jovaiša A. Kaip parengti verslo planą. V., 1997; Grigas R. Gamybos organizavimo evoliucija Vakaruose // Lietuvos ryto priedas „Stilius”, Nr.18, 1991. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B160, Tekstilės technologijos ( Textile Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentės nagrinėja tekstilės gaminių technologijos, darbo priemonių, technikos raidą, analizuoja kilimų, audinių, neaustinių medžiagų klasifikaciją, gamybos technologijas bei eksploatacines savybes, tiria įvairių tekstilės medžiagų ir jų dirbinių pritaikymą buityje, pramonėje ir kitose srityse, naujų technologijų išradimą, taikant naujas medžiagas, jų derinius. Literatūra: Vario-Segment. Tekstilės adatos ir vilnų karšimo pramonė. Vokietija, 1992; Siuvinėjimo mašinos. Vokietija, 1991; Pietaris K. Verpalų gamybos procesai. K., 1998; Musnickas J. Dažymo chemija ir technologija. K., 1998; Lengvosios pramonės technologijos ir dizainas. Konf. pranešimų medžiaga, 1997; Cagareli N.V. Praizvodstvo chudožestveno- dekorativnix netkanix materialov. M.,1990. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B161, Tekstilės technologijos ( Textile Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Studijuodamos šį kursą studentės analizuoja tekstilės meno Lietuvoje raidą, amatą, šiuolaikinio meno, naujausių technologijų sąsajas profesionalių tekstilės meninkų darbuose, nagrinėja kilimų technologijų sklaidą šiuolaikiniuose tekstilės kūriniuose. Studentės gilina rankų darbo kilimų (goboleno, rišimo, siūtinių, reljefinių, kimštinių, įvairių siuvinėjimo dyksnių, batikos ir kt.) technologijos žinias bei geba sukurti unikalius dirbinius. Literatūra: Jurevičius A., Čižas A. Aiškinamasis tekstilės žodynas. 1 dalis. V., 1962; pričinauskas J. kilimai ir jų gaminiai. V., 1992; Šiaulytienė D. Projektų metodas meniniame ugdyme. V., 2001; Lietuvos gobolenas // Parengė D.Rekertaitė – Načiulienė, S.Stelingienė V., 1983; Special Diana. Patchwork. 1996. 1996 Nr.10; Burda special. Ptchwork. 1997; Taikomoji dekoratyvinė dailė // Sud.L.Cieškienė – Brėdikienė. V., 1980. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B162, Tekstilės technologijos ( Textile Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentės naudodamosios įvairiais informacijos šaltiniais tiria, lygina ir analizuoja naujas tekstilės technologijas, tekstilės ir kitų meno šakų sintezę profesionalių kūrėjų darbuose bei jų pritaikymą žmogaus aplinkoje. Apibendrinę kūrybines bei technologines žinias parengia numatyto šiuolaikinio estetinio interjero ir dekoratyvinių tekstilės dirbinių sąveikos projektą. Literatūra: Šiaulytienė D. Projektų metodas meniniame ugdyme. V., 2001; Lietuvos gobelenas // Parengė D.Rekertaitė-Načiulienė. S.Stelingienė V., 1983; Taikomoji dekoratyvinė dailė. Sud. L.Cieškienė- Briedikienė. V., 1980; Dailė 98. Lietuvos dailininkų sąjugos almanachas 32. V., 1998; Shvinge E. Seidenmalerei. Eklusive Tucher. Niederhausen, 1993; Latviju tekstil maklsa. Riga, 1989; Humb J. Wšpokezesna thanina polska. Warsaw, 1989. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B163, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes Design and Sewing Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentės gilina kostiumo raidos, mados, stilių kaitos, drabužių asortimento ir gamybos žinias, analizuoja raidos cikliškumą, ypatybes, žmogaus figūros grožio sampratą, siuvimo amatą, priemones, technikas, technologijas, nagrinėja žymiausių dizainerių kūrybą, drabužių projektavimo procesą, remdamosios įgytomis medžiagotyros žiniomis tiria tekstilės medžiagas, jų struktūrą ir savybes. Žino audimo ir trikotažo technologijų ypatumus, charakterizuoja audinių trikotažo ir neaustinių medžiagų gaminius. Literatūra: Pacevičiūtė A, Statauskienė L., Gedmantienė E. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra. 5-8 kl. K., 2000; Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra. V., 1989; Jurevičius A., Paulauskas A. Pluoštinės medžiagos. V., 1980; Matukonis ir kt. Audimas. V., 1983; Milašius V., Matukonis A. Audinių struktūra. V., 1993; Petrulis D. Audimo technologija ir įrengimai. K., 1992; Riauzovas A. Cheminio pluošto technologija/ V., 1969; Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. v., 2001; Ogijienė A., Šakienė A. Aprangos raida. K., 1995; Osnovy teorii projektirovanija kostiuma//Pod red. T. V. Kozlovoi. M., 1988. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B164, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes Design and Sewing Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (48L, 32S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Studentės plačiau susipažįsta su žmogaus figūros ypatumais, pagrindiniais morfologiniais požymiais, nagrinėja vaikų, moterų, vyrų tipinių figūrų dydžių skales, pritaiko įgytas žinias figūrų matavime ir matų užrašyme, apibendrina drabužių estetinius, funkcinius, ergonominius, higieninius, techninius reikalavimus, aiškinasi drabužių formos, dydžių ir konstrukcijos charakteristikas. Studentės remdamosios įgytomis žiniomis konstruoja juosmeninius ir petinius drabužius, eksperimentuoja didindamos ir mažindamos detales, aiškinasi drabužių sukirpimo ypatumus, mokosi naudotis iškarpomis iš madų žurnalų. Literatūra: Pacevičiūtė a., Statauskienė l., Gedmantienė e. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra. 5-8 kl. K., 2000; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. D.1. V., 1996; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. D.2. V., 1998; Papečkys P. Drabužių konstravimo pagrindai. V., 1972. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B165, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes Design and Sewing Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentės gilina žinias analizuodamos siuvinių asortimentą bei racionalų medžiagų panaudojimą, geba klasifikuoti medžiagas pagal paskirtį, nagrinėja siuvimo ir trikotažo pramonės raidą. Remdamosios teorinėmis žiniomis laboratorinių tyrimų metu moka ir supranta juosmeninių ir petinių drabužių ir jų apdailos detalių ir puošybos elementų siuvimo ir trikotažo technologijas bei žino drabužių siuvimo defektus ir jų šalinimo būdus. Literatūra: Kinderienė L. Siuvimas. 5 modulis. V., 1997; Kinderienė L. Siuvimas. 6 modulis. V., 1997; Jerzenkova N. Moteriškų drabužių kirpimas ir siuvimas. V., 1993. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B166, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes design and sewing technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Studijuodamos šį kursą studentės lavina savo kūrinius drabužių projektavimo gebėjimus, gilina žinias kostiumo meninio sprendimo (idėjos paieškos, realizavimo) srityje, geba taikyti tradicines grafines bei kompiuterines priemones. Studentės analizuoja kostiumo formos architektoniką, drabužių modeliavimo būdus, geba projektuoti drabužius pagal paskirtį iš austinių ir truikotažinių medžiagų, nagrinėja mados tendencijas ir pramoninių bei individualių drabužių kūrimą. Studijuoja naujausią informaciją apie naujas medžiagas ir technologijas. Literatūra: Osnovy teorii projektirovanija kostiuma//Pod ped. T. V. Kozlovoi. M., 1988; Parmon F. M. Kompozicija kostiuma. M., 1985; Žurnalai: „Burda”, „Vogue”, Elle” ir kt. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B167, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes Design and Sewing Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studijuodamos šį kursą studentės apibendrina kūrybines bei technologines žinias įgyvendindamos numatytą projektą, geba kritiškai įvertinti įvykdytą projektą. Literatūra: Akilova Z., Petuškova G., Pacevičiūtė A. Modelirovanije odeždy na osnove principa transformaciji. M., 1993; Žurnalai: „Burda”, „Vogue”, „Elite” ir kt. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B179, Dekoratyvinė tekstilė ( Decorative Textile ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (24L, 36S: 3 ind.n.d.-34 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-51 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dekoratyvinis marginimas. Audinių dažymo technologija. Dažymas natūraliais dažais (augalai, nuovirų paruošimas, dažymas). Dažymas cheminiais dažais (dažų rūšys, cheminės medžiagos naudojamos dažant).Marginimo technikų (plangi, karštosios batikos, tapybos ant šilko) galimybės. Dekoratyvinės tekstilės kūrinių komponavimas (kompozicijos orginalumas, spalvos, kolorito, kontrasto, niuansų svarba, kraklės efekto panaudojimas) ir atlikimas (dekoratyvinis marginimas). Literatūra: Osnovy chudožestvennogo remesla /Pod red. V.A. Baradulina, V.A. Tankus. M., 1978; Lietuvos gobelenas / Parengė D.Rekertaitė – Načiulienė, S.Stelingienė. V., 1983. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B184, Drabužių konstravimas, modeliavimas ir siuvimas ( Creating and Sewing of Clothes ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (24L, 36S: 1 ind.n.d.-34 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-51 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Žmogaus figūros matmenys, reikalingi konstruojant drabužius su petukais. Palaidinės, suknelės, švarkelio, tunikos modeliavimas, konstravimas, siuvimas. Įvairūs drabužių su petukais kirpimai (siūtinėmis, ištisinėmis, reglano rankovėmis). Rankdarbių technikų derinimas drabužiuose. Drabužio kompozicinė darna. Įvairių kirpimų drabužių su petukais kūrimas. Eskizų projektai. Drabužių konstravimas ir siuvimas naudojant bazinius brėžinius ir žurnalų iškarpas. Literatūra: Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. D.1. V., 1996; Uotkins Č. Kniga ob odežde. M.,1989; Jerzenkova N.V. Bluzki. Minsk, 1994. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B263, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Studentės nagrinėja tekstilės gaminių technologijos, darbo priemonių, technikos raidą, analizuoja kilimų, audinių, neaustinių medžiagų klasifikaciją, gamybos technologijas bei eksplotacines savybes, tiria įvairių tekstilės medžiagų ir jų dirbinių pritaikymą buityje, pramonėje ir kitose srityse, naujų technologijų išradimą, taikant naujas medžiagas, jų derinius. Studentės analizuoja tekstilės meno Lietuvoje raidą, amatą, šiuolaikinio meno, naujausių technologijų sąsajas profesionalių tekstilės menininkų darbuose, nagrinėja kilimų technologijų sklaidą šiuolaikiniuose tekstilės kūriniuose. Literatūra: Vario – Segment. Tekstilės adatos ir vilnų karšimo pramonė. Vokietija, 1992; Siuvinėjimo mašinos. Vokietija, 1991; Pietaris K. Verpalų gamybos procesai. K., 1998; Musnickas J. Dažymo chemija ir technologija. K., 1998; Lengvosios pramonės technologijos ir dizainas. Konf. pranešimų medžiaga, 1997; Cagareli N. V. Praizvodstvo chudožestveno – dekorativnych materialov. M., 1990. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B264, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Studentės naudodamosios įvairiais informacijos šaltiniais tiria, lygina ir analizuoja naujas tekstilės technologijos, tekstilės ir kitų meno šakų sintezę profesionalių kūrėjų darbuose bei jų pritaikymą žmogaus aplinkoje. Apibendrinę kūrybines bei technologines žinias parengia numatyto šiuolaikinio estetinio interjero ir dekoratyvinių tekstilės dirbinių sąveikos projektą. Gilina rankų darbo kilimų (gobeleno, rišimo. siūtinių, reljefinių, kimštinių, įvairių siuvinėjimo dygsnių, batikos ir kt.) technologines žinias bei geba sukurti ir įvykdyti unikalius dirbinius. Literatūra: Šiaulytienė D. Projektų metodas meniniame ugdyme. V., 2001; Lietuvos gobelenas// Parengė D. Rekertaitė – Načiulienė, S. Stelingienė V., 1983; Taikomoji dekoratyvinė dailė. Sud. L. Cieškaitė – Briedikienė. V., 1980; Dailė 98; Lietuvos dailininkų sąjungos almanachas 32. V., 1998; Shvinge E. Seidenmalerei. Eklusive Tucher. Niederhausen, 1993; Latviju tekstil maklsa. Riga, 1989; Humb J. Wšpokezesna thanina polska. Warsaw, 1989; Jurevičius a., Čižas A. Aiškinamasis tekstilės žodynas. 1 dalis. V., 1962; Pričinauskas J. Kilimai ir jų gaminiai. V., 1992; Special Diana. Patchwork. 1996 Nr. 10; Burda special. Ptchwork. 1997. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B266, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes design and sewing technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Studentės gilina žinias analizuodamos siuvinių asortimentą bei racionalų panaudojimą, geba klasifikuoti medžiagas pagal paskirtį, nagrinėja siuvimo ir trikotažo pramonės raidą. Remdamosios teorinėmis žiniomis laboratorinių tyrimų metu moka ir supranta juosmeninių ir petinių drabužių ir jų apdailos detalių ir puošybos elementų siuvimo ir trikotažo technologijas bei žino drabužių siuvimo defektus ir jų šalinimo būdus. Literatūra: Kinderienė L. Siuvimas. 5 modulis. V., 1997; Kinderienė L. Siuvimas. 6 modulis. V., 1997; Jerzenkova N. Moteriškų drabužių kirpimas ir siuvimas. V., 1993; Siuvinių konstravimas/ Sud. Titas R. ir kt. K., 2000; Titas R. Siuvinių konstravimas II d. K., 1999. Atsakingas(a) KAUČIKIENĖ Danutė

T470B267, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes design and sewing technologies ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Studijuodamos šį kursą studentės lavina savo kūrybinius drabužių projktavimo gebėjimus, gilina žinias kostiumo meninio sprendimo (idėjos paieškos, realizavimo) srityje, geba taikyti tradicines grafines bei kompiuterines priemones. Studentės analizuoja kostiumo formos architektoniką, drabužių modeliavimo būdus, geba projektuoti drabužius pagal paskirtį iš austinių ir trikotažinių medžiagų, nagrinėja mados tebndencijas ir pramoninių bei individualių drabužių kūrimą. Studijuoja naujausią informaciją apie naujas medžiagas ir technologijas. Atsiskaitydamos studentės apibendrina kūrybines bei technologines žinias įgyvendindamos numatytą projektą, geba kritiškai įvertinti įvykdytą projektą. Literatūra: Osnovy teorii projektirovanija kostiuma// Pod red. T. V. Kozlovoi. M., 1988; Parmon F. M. Kompozicija kostiuma. M., 1985; Žurnalai: „Burda”, „Vogue”, „Elle” ir kt.; Akilova Z., Petuškova G., Pacevičiūtė A. Modelirovanije odeždy na osnove principa transformaciji. M., 1993; Masteikaitė V., Banionienė J. Originalių siuvinių kūrimas. K., 2000. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B268, Jaunimo mados raida: tradicija ir alternatyva ( The evolution of youth fashion: tradicion and alternative ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet.
Įgijusios drabužių istorijos žinių, išanalizavusios aprangos ir siuvimo technologijos raidą visuomeniniame, socialiniame, ekonominiame, kultūriniame, nacionaliniame bei pasaulio šalių kontekste, išstudijavusios naujausią informaciją apie tekstilės ir trikotažo technologijų ypatumus, nagrinėja šiuolaikinių natūraliųjų ir cheminių pluoštų, siūlų, audinių, kailių, odos sintezės galimybes, asortimentą, gamybos būdus. Studentės tiria XX amžiaus jaunimo mados ypatumus, stilių įvairovę, mados estetiką, šiuolaikiškumą, individualumą, originalumą bei drabužių utilitarines ir ekonomines savybes. Apibendrindamos įgytasd žinias studentės demonstruoja gebėjimą projektuoti ir įvykdyti jaunimo drabužius, ansamblius, kolekcijas bei įgyvendinti numatytą projektą. Literatūra: Pacevičiūtė A., Statauskienė L., Gedmantienė E. Darbai su audiniu, siūlais, verpalais. Drabužių kultūra 5 – 8. Kl. Gudzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. (X ir XX a. ). V., 2001; Madų žurnalai: „Burda”, „Elle”, Vogue”, „Banga” ir kt. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B271, Tekstilės gaminių funkcijų sąveika šiuolaikiniame interjere ( The interaction of textile wares funcions in modern interior ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Studentės analizuoja šiuolaikinio visuomeninio, buitinio interjero bruožus: funkcija, stilius, elementus. Spalvos, formos, faktūros, simetrijos – asimetrijos, statikos – dinamikos ir kitų meninės raiškos priemonių įtaką interjero funkcijoms, meniniam stilistiniam sprendimui, individo optiniam suvokimui, fiziologinei, emocinei – psichologinei savijautai. Tiria erdvės formavimo ypatumus. Aiškinasi interjero individualumo, savitumo, originalumo ypatumus, mados įtaką interjero formavimui, kičo apraiškos interjere. Studentės susipažįsta su šiuolaikinės tekstilės medžiagų pasiūla, interjero tekstilės gaminių įvairove, jų funkcijomis interjere, priklausomybe nuo interjero funkcijų. Tiria tekstilės gaminių įtaką interjero formavimui: estetiniam, stilistiniam sprendimui, koloritui, erdvei, akustikai, poveikiui individo pojūčiams, tekstilės medžiagų ir gaminių panaudojimą interjere ne pagal tiesioginę funkciją. Studentės studijuoja interjero tekstilę literatūroje, natūroje, fiksuoja įvairiais būdais (nuotraukos, eskizai, piešiniai, kopijos, aprašymai). Analizuoja konkretaus interjero tekstilės gaminius įvairiais aspektais. Parengia klausimyną apie interjero tekstilę, pagal parinktus interjero pavyzdžius, apklausia respondentus, pateikia išvadas. Literatūra: Furst M. Psichologija. V., 1998; Žurnalai interjerui: „Salon interior”, „Art Decoration”, „Heimtex”, Wohn Idee”. Atsakingas(a) LESAUSKIENĖ Vilija

T470B278, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile technologies and design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet.
Tęstinis siuvimo technologijos modulis. Studentės gilina drabužių konstravimo žinias, analizuoja konstravimo sistemas. Remdamosios įgytomis žiniomis sudaro petinių drabužių bazines konstrukcijas, jas geba modeliuoti pagal numatytus projektus. Įgiję teorinių petinių drabužių siuvimo technologijos žinių, laboratorinių darbų metu demonstruoja gebėjimus pritaikydamos technologines naujoves siūti individualius dirbinius. Analizuoja aplikacijos ir skiautinių technologijas kultūrų sanklodoje, tiria ir įsisavina technologijų ypatumus, būdus, nagrinėja galimybes ir pritaikymą modernioje visuomenėje. Studentės įvertina taikomosios dailės kompozicijos galimybes, geba sukurti grafines dekoratyvines kompozicijas bei unikalius siuvimo, aplikacijos, skiautinių technologijomis atliktus dirbinius. Literatūra: Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. I dalis. V., 1996; Ignatavičienė A. Drabužių konstravimo pagrindai. II dalis. V., 1998; Kinderienė L. Siuvimas 5 ir 6 moduliai. V., 1997; Kriaunevičienė G. Dėk skiautę prie skiautės. V., 1997; Kavaliauskienė E. Pirminis mokymas. 1 modulis. V., 1996; Morkūnaitė Z. Rankdarbiai. K., 1996; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B279, Tekstilės technologijos ir dizainas ( Textile technologies and design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tęstinis trikotažo technologijos modulis. Studentės studijuoja naujausią informaciją apie trikotažo technologijų ypatumus, analizuoja trikotažo gaminių asortimentą, gamybos ypatumus. Remdamosios teorinėmis žiniomis, studentės įsisavina apvaliojo trikotažo (drabužių, jų priedų bei aksesuarų, dekoratyvinių dirbinių) bei tinklo rišimo technologijas, jas geba pritaikyti ir sukurti funkcionalius, estetiškus, unikalius dirbinius. Studentės apibendrina meninės raiškos ir harmonizavimo priemones (uždarą ir atvirą kompozicijas, kompozicijos vienybę), nagrinėja ornamentinių struktūrų kompozicijas, komponuoja grafinius projektus ir sukuria medžiaginius dirbinius. Literatūra: Mekienė I.R., Pautieniūtė-Banionienė M. Lietuvos etnologija. 3. Lietuvininkų pirštinės. V., 1998; Didžioji mezgėja//Sud. Lipskytė – Praninskienė R. V., 1994; Jaacks H. Puiku megzti. V., 1997; Maksimova M. Vezanija bez sekretov. M., 1999; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Käsitöö. Albumas. Nr. 22. Tallinn, 1987. Atsakingas(a) VAITKEVIČIENĖ Regina

T470B425, Technologijos ir dizainas ( Technologies and Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 20L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulis apima dvi sritis: 1) trikotažo technologijas, 2) technologijų didaktiką.1) Dalyko tikslas – gilinti teorines ir praktines trikotažo technologijų bei trimatės kompozicijos žinias ir įgūdžius, kurie sudarytų prielaidas apžvelgti trikotažo technologijas istoriniame kultūriniame kontekste, nagrinėti Lietuvos nacionalinius mezginius ir nėrinius, jų etnokultūrinę savastį, tradicijų ir naujovių sandūrą ir sąveiką šiuolaikiniuose trikotažo dirbiniuose, studijuoti naujausią informaciją apie trikotažo technologijų ypatumus, analizuoti trikotažo gaminių asortimentą, gamybos ypatumus, žinoti trikotažo gamybos būdus, gebėti padaryti technologinius mėginius plokščiosiomis nėrimo technikomis. Studentės įsisavins apvaliojo trikotažo gaminių technologijas, jas gebės pritaikyti ir sukurti funkcionalius, estetiškus, unikalius trikotažo dirbinius. Studentės analizuos aplinkos erdvines formas, jas modeliuos ir transformuos, kuria reljefines, tūrines, erdvines kompozicijas, gamins jas (natūralaus dydžio ir pagal mastelį).2) Dalyko tikslas – gilinti studentų didaktinę kompetenciją, kuri garantuotų moksleivių išsilavinimo kokybinius rodiklius, pripažįstant bei gerbiant skirtybes, bendradarbiaujant ir dirbant komandoje. Nustačius studentų mokymosi stilių, padėti įsisavinti ugdymo technologijos, orientuotos į mokytojo ir mokinio interaktyvią sąveiką (laiduojančią produktyvų mokymosi rezultatą), padėsiančią studentams išsikelti didaktikos studijų tikslus; pratinsis nagrinėti realias ugdymo situacijas ir problemas, atsirandančias mokytojų praktinėje veikloje; padės mokytojams numatyti jų sprendimo būdus; lygins senosios ir moderniosios didaktikų bruožus, gebės sudaryti ugdymo metodų komplektus, siekiant ugdymo tikslų bei uždavinių; sugebės įvertinti technologinio ugdymo kokybę bei numatys ugdymo proceso tobulinimo būdus taikant kritinį mąstymą, informacines ir kompiuterines technologijas, problemos sprendimų metodus, bendradarbiavimą, ideografiją. Studentai parengs pamokos konspektą, išplėstinį pamokos su kūrybinėmis užduotimis planą arba pateiks metodinio straipsnio, tiriamojo darbo apžvalgą, stendinį pranešimą. Technologijų didaktikos įvaldymo kokybę demonstruos sudarydami technologijų mokytojo kompetencijos portfolio; sugebės numatyti/projektuoti profesinės karjeros perspektyvą bei savo edukacinių gebėjimų plėtojimą. Literatūra: Mekienė I.R., Pautieniūtė-Banionienė M. Lietuvos etnologija. 3. Lietuvininkų pirštinės. V., 1998;Degenienė V., Mezginiai ir trikotažas kostiumo istorijoje. V., 2002;Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002;Jaacks H. Puiku megzti. V., 1997;Minkštas pasaulis. Soft World. Tarptautinė tekstilės paroda (katalogas). Kaunas, 2001;Žurnalai: BANGA, VERENA, BURDA, INTERNATIONAL TEXTILES, MADAME;Bižys M. Pamokos mokytojui. V., 1996;Butkienė G, Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V., 1996;Jensen E. Tobulas mokymas. V., 1999;Brazdeikis V. Bendrosios programos ir informacinės technologijos. V., 1999;Švietimo vadyba//Sud. R.Želvys. V., 1997;Bruzgelevičienė R. Lietuvos švietimo kaita. (Švietimo studijos, 6). V., Garnelis, 2001. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B426, Technologijos ir dizainas ( Technologis and design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 48L, 120S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (16T, 24L, 160S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulis apima dvi sritis: 1) tekstilės technologijas, 2) mitybą ir maisto gaminimo technologiją.1) Dalyko tikslas – suteikti tekstilės technologijų bei dvimatės chromatinės kompozicijos žinių bei įgūdžių, kurios įgalintų nagrinėti etninio identiteto bruožus tekstilėje, analizuoti utilitarią, dekoratyvią, konceptualią tekstilę istoriniame, kultūriniame, menų sintezės kontekste, įgyti audimo, tekstilės medžiagų dažymo ir audinių marginimo, aplikacijos bei skiautinių technologijos žinių, analizuoti šių technologijų įvairovę, tyrinėti Lietuvos etnografinių regionų tekstilės paveldą, suvokti tradicijų tąsos svarbą ir poveikį šiuolaikinėms tekstilės technologijoms. Studentės studijuos naujausias tekstilės medžiagas, priemones bei technologijas, jas analizuos aplikacijos ir skiautinių kultūrų sanklodoje, nagrinės jų pritaikymą modernioje visuomenėje, įsisavins tekstilės technologijas. Studijuos meninės raiškos ir harmonizavimo priemones ir kurs grafines dekoratyvines kompozicijas, eksperimentinius medžiaginius technologinius mėginius bei dirbinius.2) Dalyko tikslas – lavinti studentų maitinimosi kultūrą – sveikatos pagrindą, kad suvoktų pagrindinių maisto medžiagų poveikį organizmo augimui, fiziologinėms reikmėms, gyvybingumui, sveikatai ir gebėtų kritiškai įvertinti savo maitinimosi įpročius ir maitinimosi kokybę; įsipareigotų spręsti savo svorio reguliavimo problemas, sudarytų individualios mitybos planą, atsižvelgiant į kultūrinius ir socialinius įpročius, ekonominius veiksnius, individualumą ir psichologinius požiūrius bei turimas mitybos žinias. Laboratorinių darbų metu gamina valgius, lygindamos alternatyvias mitybos teorijas: privalumus ir trūkumus; estetiškai patiekia valgius. Literatūra: Savoniakaitė V. Lietuvos etnologija. Audiniai kaimo kultūroje. V., 1998;Lietuvos gobelenas//Parengė D.Rekertaitė-Načiulienė, S.Stelingienė. V., 1983;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Sitonytė N. Audinių marginimo technikos. Š., 2000;Kriaunevičienė G. Dėk skiautę prie skiautės. V., 1997;Minkštas pasaulis. Soft World. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/. K., 2001;Žurnalai: DAILĖ, KULTŪROS BARAI, INTERNATIONAL TEXTILESMitybos medicinos vadovas. 1-2d. V., 2000;Rias-Bucher B. Sveikas maistas. V., 2002;Altmaier D. Mažai cholesterolio turintis maistas. V., 1999;Human Nutrition and Dietetics. Ed. by J.S. Garrow, W.P.T.James. Churchill Livingstone, 1995. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B427, Technologijos dizainas ( Technologies and design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 48L, 120S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (24T, 16L, 160S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulis apima dvi sritis: 1)siuvimo technologijas, 2)namų ūkį ir vartojimo kultūrą.1) Dalyko tikslas – suteikti drabužių dizaino, siuvimo technologijos ir achromatinės kompozicijos žinių bei įgūdžių, kurie suteiktų galimybę įgyti drabužių istorijos, nacionalinio kostiumo, drabužių projektavimo, konstravimo, siuvimo technologijų, kompozicijos pagrindų teorinių žinių, analizuoti aprangos ir siuvimo technologijos raidą visuomeniniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame kontekste, suvokti mokslo ir technikos pažangos poveikį siuvimo technologijoms; susipažinti su siuvimo amatu ir verslu, siuvimo technika ir technologija pramonėje bei apžvelgti Lietuvos tekstilės įmonių asortimentą ir vartotojų poreikių tenkinimą. Susidaryti nuomonę apie 20a.-21a. žymiausius dizainerius, nagrinėti jų kūrybos ypatumus, mados tendencijas socialiniu, kultūriniu aspektu,tirti žmogaus adaptaciją mados sistemoje, mokslo ir technikos pažangą, technologijų ir mados sąsajas bei mados industriją. Studentės analizuoja žmogaus figūros ir drabužių ypatumus, drabužių formas ir konstrukcijas, taiko projektavimo žinias drabužių modeliavime, sudaro petinių ir juosmeninių drabužių bazines konstrukcijas, jas modeliuoja, atlieka siuvimo mėginius, geba siūti individualius dirbinius. Studijuoja meninės raiškos ir harmonizavimo priemones, kuria grafines kompozicijas.2) Tikslas – padėti įsisavinti pagrindinių vartojimo kultūros ir namų ūkio ekonomikos sričių žinių, kad suvoktų žmogaus kasdienį gyvenimą kaip daugiaplanį, įtraukiant į namų ūkio problemų sprendimą, kuris reikalauja iš studentų: ryškinti asmens poreikius, surinkti ir išnagrinėti turimą informaciją, analizuoti požiūrius, suformuoti savąjį požiūrį, priimti sprendimą, numatyti pasiektus rezultatus. Studijuodami šį kursą, studentai lavins savo komunikacinius, kūrybinius, sprendimo priėmimo, išteklių tausojimo ir valdymo, socialinio bendravimo, psichomotorinius veiksmus bei kritinio mąstymo gebėjimus. Atsiskaitydami studentai atskleis namų, šeimos santykį su besivystančiu individu ir visuomene; pastebės jų priklausomybę nuo socialinių, ekonominių veiksnių; pasirengs priimti technologines naujoves ir namuose/šeimoje vartoti informacines technologijas. Atsiskaitydami studentai gebės taikyti įgytas žinias ir gebėjimus: parengs projektą, susijusi su žmogiškųjų išteklių taupymu arba atliks apžvalginius tyrimus, susijusius su veikla namų ūkyje (šeimoje), remdamiesi vartotojo teisėmis/pareigomis, gebės įvertinti komercinius įtikinėjimus; remsis daugialypiais humanitarinių, tiksliųjų, gamtos ir socialinių mokslų pagrindais, taikydami metodologinę tyrimų įvairovę; studentai įgis kultūringo, tausojančio save bei aplinką vartotojo bruožų. Literatūra: Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. V., 2001;FACHION. The Collection of the Kyoto Costume Institute. A History from the 18th to the 20th Century. Köln, 2002;Dndulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982;Osnovy teorii proektirovanija kostiuma // Pod red. T.,V. Kozlovoi. M.,1988;Masteikaitė V. Drabužių konstravimo pagrindai. Šiauliai, 2001;Petrauskas A. Siuvimo technologijos pagrindai. Šiauliai, 2002;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Žurnalai: VOGUE, INTERNATIONAL TEXTILE, BURDA, ATEL’JE, BANGA, LIAUDIES KULTŪRA, WIEW-TEXTILE VIEW MAGAZINE;Drilingas B. Makroekonomikos pagrindai. Kaunas, 1997;Vitunskienė Vl. Namų ūkio ekonomika. V., 1997;Berger P. Sociologija. V., 1995;Research Conference. Belfast, 1999. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B428, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes design and sewing technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 20L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – plėtoti kūrybinius drabužių projektavimo bei technologinius konstravimo ir siuvimo gebėjimus, kurie įgalintų gilinti žinias kostiumo meninio sprendimo (idėjos paieškos, realizavimo) srityje, taikyti tradicines grafines bei kompiuterines priemones, analizuoti kostiumo formos architektoniką, drabužių modeliavimo būdus. Studentės projektuos drabužius pagal paskirtį iš austinių ir trikotažinių medžiagyų, nagrinės mados tendencijas ir pramoninių bei individualių drabužių kūrimą. Studijuos naujausią informaciją apie medžiagas ir technologijas, apibendrins kūrybines bei technologines žinias sukurdamos drabužių kolekciją, gebės ją pristatyti ir kritiškai įvertinti. Literatūra: Osnovy teorii projektirovanija kostiuma/Pod red. T.V. Kozlovoi. M.,1988; Blank A.F. Fomina Z.M. Konstruirovanie i konstruktinoe modelirovanie ženskoi odeždy. M.,1990; Titas R. Siuvinių konstravimas. Kaunas, 1999; Masteikaitė: „Burda”, „Vogue”, „Elle”, Art Decoration”, „Madame”. „WIEW” Textile view magazine, „International Textile,” Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B429, Drabužių dizaino ir siuvimo technologijos ( Clothes design and sewing technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti galimybę plėtoti drabužių modeliavimo priešprojektinio pasirengimo, konstravimo bei siuvimo žinias bei įgūdžius, kurie įgalintų gilinti kostiumo raidos, mados, stilių kaitos, drabužių asortimento ir gamybos žinias, analizuoti raidos cikliškumą, ypatybes, žmogaus figūros grožio sampratą, siuvimo amatą, priemones, technikas, technologijas, nagrinėti žymiausių dizainerių kūrybą, drabužių projektavimo procesą, tirti tekstilės medžiagas, jų struktūrą ir savybes, žinoti audimo ir trikotažo technologijų ypatumus, charakterizuoti audinius, trikotažo ir neaustinių medžiagų gaminius; susipažinti su žmogaus figūros ypatumais, nagrinėti vaikų, moterų, vyrų figūras, dydžių skales, apibendrinti drabužių estetinius, funkcinius, ergonominius, higieninius, techninius reikalavimus, aiškintis drabužių formos, dydžių ir konstrukcijų charakteristikas. Studentės nagrinės drabužių sukirpimo ypatumus, konstruos juosmeninius ir petinius drabužius, mokysis naudotis madų žurnalų iškarpomis, vystys juosmeninių ir petinių drabužių ir jų apdailos detalių ir puošybos elementų siuvimo ir trikotažo technologijas bei žinos drabužių siuvimo defektus ir jų šalinimo būdus; projektuos ir įvykdys drabužių ansamblį. Literatūra: Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. V., 2001;FASHION. The Collection of the Kyoto Costume Institute. A History from the 18th to the 20th Century. Köln, 2002;Osnovy teorii projektirovanija kostiuma//Pod red. T.V. Kozlovoi. M., 1988;Masteikaitė V. Drabužių konstravimo pagrindai. Šiauliai, 2001;Kinderienė L. Sukirpimo pagrindai. 5 modulis. V., 1997;Petrauskas A. Siuvimo technologijos pagrindai. Šiauliai, 2002;Drudi E., Paci T. Figure drawing for faschion design. The pepin press BV, 2001. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B430, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 20L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – praplėsti ir gilinti tekstilės meno pažinimo, taikomąsias kompozicijos žinias bei įgūdžius, kurie garantuotų gebėjimus analizuoti tekstilės meno Lietuvoje raidą, naujausių technologijų sąsajas profesionalių tekstilės menininkų darbuose, nagrinėti kilimų technologijų sklaidą šiuolaikiniuose tekstilės kūriniuose, tekstilės ir kitų meno šakų sintezę profesionalių kūrėjų darbuose bei jų pritaikymą žmogaus aplinkoje. Studentės gilins rankų darbo kilimų kūrybines ir technologines žinias bei įgūdžius; apibendrins žinias, gebės įvertinti šiuolaikinio interjero ir dekoratyvinių tekstilės dirbinių sąveiką, sukurs unikalius tekstilės dirbinius. Literatūra: Šiaulytienė D. Projektų metodas meniniame ugdyme. V., 2001;Lietuvos gobelenas//Parengė D.Rekertaitė-Načiulienė, S.Stelingienė. V., 1983;Burda special. Patchwork. 1997;Minkštas pasaulis. Soft World. Tarptautinė tekstilės paroda /katalogas/. Kaunas, 2001;Sitonytė N. Audinių marginimo technikos. ŠU, 2000;Adamonis. J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas. V., 2002;Margo Singer & Mary Spyron. Textile arts. Multicultural Traditions. London, 2000;Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B431, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – gilinti tekstilės technologijų ir taikomosios dailės kompozicijos teorines ir praktines žinias, kurios suteiktų galimybę suvokti tekstilės raidą pasaulyje ir Lietuvoje, susipažinti su tradiciniais tekstilės gaminiais, asortimentu, jo pritaikymu žmogaus aplinkoje, įvairių tekstilės gaminių projektavimu ir profesijomis, nagrinėti naujausią informaciją apie mokslinę-techninę pažangą, naujas specialybes tekstilės pramonėje. Analizuoti tekstilės gaminių technologias, darbo priemones, technikos raidą, kilimų, audinių, neaustinių medžiagų klasifikaciją, gamybos technologijas bei eksploatacines savybes, tirti įvairių tekstilės medžiagų ir jų dirbinių pritaikymą buityje ir kitose srityse bei naujas technologijas. Apibendrinti tekstilės medžiagotyros žinias: gebėjimą pažinti, lyginti, klasifikuoti tekstilės medžiagas, suvokti jų struktūrą, plastines, konstrukcines galimybes, gamybos technologijas. Tirti medžiagų kokybę, dėvėjimosi ypatumus, prekinę klasifikaciją, vartotojui skirtą informaciją. Gebėti parinkti medžiagas pagal gamybos priemones bei įrangą, gaminio idėją, dirbti su įvairiomis tekstilės medžiagomis, suvokti medžiagų paviršių, kurti medžiaginius faktūrinius bandinius ir taikyti tekstilės dirbiniuose. Literatūra: Dundulienė P. Lietuvių etnografija. V., 1982;Milius V., Morkūnienė J., Šidiškienė I. Amatas ir kūryba. Lietuvos etnologija. 2. V., 1997;Matukonis A., Palaima J., Vitkauskas A. Tekstilės medžiagotyra. V., 1989;Lengvosios pramonės technologijos ir dizainas. Konf. Pranešimų medžiaga, 1997; Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B586, Aksesuarai iš tekstilės medžiagų ( Hand made textile accesoaries ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Studentai nagrinėja mados tendencijas, studijuoja naujausią informaciją ap ie tekstilės medžiagas bei technologijas. Projektuodami aksesuarus nagrinėja funkciją, konstrukciją, formą, dekorą, kompozicines sąsajas su drabužiu bei žmogaus figūra. Atlikdami technologinius bandinius analizuoja medžiagų panaudojimo galimybes, eksperimentuoja su netradicinėmis medžiagomis, nagrinėja medžiagų ir technologijų derinimą, apdailos galimybes, dirbinių estetiką bei unikalumą. Sukuria aksesuarus panaudodami įvairias tekstilės technologijas. Praėję šį kursą studentai įgyja žinių ir gebėjimų konstruoti ir įvykdyti aksesuarus iš tekstilės ir netekstilės medžiagų. Literatūra: Guzevičiūtė R. Europos kostiumo tūkstantmetis. V., 2001; Žurnalai: Burda, Vogue, Cosmopolitan, Stilius, Laima, Moteris, Ji, Arpel ir kt. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470B587, Skiautiniai siuvinių dizaine ( Pachworkstechnique and sewing design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Studentai analizuoja skiautinių technologijas kultūrų sanklodoje, įsisavina technologijų ypatumus, būdus (‘kreizi”, keturių ir devynių dalių dizaino, lenktų formų ir kt.), nagrinėja galimybes ir pritaikymą modernioje visuomenėje (skiautiniai namų interjere, drabužiuose, aksesuaruose). Studentai kuria dirbinius skiautinių technika, modeliuoja ir konstruoja formą, gamina juos (natūralaus dydžio arba pagal mastelį). Įsisavinę šį kursą studentai geba kurti ir atlikti dirbinius skiautinių technologijomis. Literatūra: Kriaunevičienė G. Dėk skiautę prie skiautės. V., 1997; Žurnalai: Burda, Vogue, International Textiles, Mir dizaina, Salon ir kt.; www.itbd.co.uk; www.art-deciration.fr Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470M710, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16L, 88S), dien., pav., sustipr., liet.
Kurso tikslas – tęsti ir tobulinti tekstilės technologijų studijas, nagrinėti ir harmonizuoti skirtingų plastinių savybių bei faktūrų medžiagas, atlikti suprojektuotus tekstilės dirbinius. Magistrantai nagrinės literatūrą apie interjero ir tekstilės kūrinių sintezę, pritaikymo galimybes, ras optimaliausius sprendimus pasirinktiems interjerams, analizuos mišrių ir autorinių tekstilės technologijų galimybes; surojektuotame darbų cikle gebės taikyti įvairias technologijas bei jas individualia interpretuoti. Literatūra: Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis/Sud. Čiukas K., K., Technologija, 2001;Iskustvo batika: dlia načinajuščix i studentov xudožestvennych vuzov.M.,2000;Juracek, Judy A. Soft surfaces: visual reseach for artists, architects and designers. London, Thames&Hudson, 1999;Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Minkštas pasaulis. Soft world. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Dailės žodynas/ Parengė Kultūros ir meno instituto Dailės istorijos skyrius. V., 1999;Shwinge El. Seidenmalerei Exklusive Tücher. Viesbaden, 1994;Musnickas JU. Dažymo chemija ir technologija. K., 1998;Žurnalai: Dailė, Textile forum, International Textiles, Textile wiew magazine, Vogue. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

T470M713, Tekstilės technologijos ( Textile’s technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16L, 88S), dien., rud., sustipr., liet.
Kurso tikslas – atskleisti technologijų proceso daugialypį pobūdį, tobulinti technologinius įgūdžius, įvairiomis tekstilės technologijomis atlikti suprojektuotus tekstilės dirbinius. Studijuojantys numato dirbinio atlikimo sąlygas, etapus, technologijas, medžiagas, sąnaudas, analizuoja technikos galimybes, atlieka bandymus iš medžiagų bei darbus pagal sukurtus projektus. Literatūra: Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis/Sud. Čiukas K., K., Technologija, 2001;????????? ??????: ??? ?????????? ? ????????? ?????????????? ?????. ?., 2000;Juracek, Judy A. Soft surfaces: visual reseach for artists, architects and designers. London, Thames&Hudson, 1999;Chlo? Colcherter. The New Textiles. Trends+Traditions. London, 2001;Minkštas pasaulis. Soft world. Tarptautinė tekstilės paroda /Katalogas/ K., 2001;Textile art from Latvia /Katalogas/ Riga, 1998;Art from Latvia. Textile art /Katalogas/ Riga, 1999;Dailės žodynas/ Parengė Kultūros ir meno instituto Dailės istorijos skyrius. V., 1999;Shwinge El. Seidenmalerei Exklusive Tücher. Viesbaden, 1994;Musnickas JU. Dažymo chemija ir technologija. K., 1998;Žurnalai: Dailė, Textile forum, International Textiles, Textile wiew magazine, Vogue. Atsakingas(a) doc. ANIKINIENĖ Salvinija

Piešimo katedra

H310P236, Videomenas ( Video Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., liet., rusų
Kompiuterinės vaizdo apdorojimo priemonės. Statinio vaizdo įvedimas. Judančio vaizdo įvedimas. kokybės parametrai. Duomenų kompresija. Statinio ir judančio vaizdo apdorojimo būdai. Netiesinis montažas. Literatūra: Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. V; Četvertnik S.A. 3 D studio: spravočnik- ISBN 5-85169-0054; The 3D Studio max R2 Quick reference by M.Bousquest. ISBN 07668001527; Adobe Premiere LE, Help files. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

H310P237, Videomenas ( Video Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., liet., rusų
Programinė vaizdo apdorojimo įranga. Netiesinis montažas. Filtrai. Efektai. Titrai. Garso montažas, efektai, filtrai. Praktinis filmavimas. Video projektas. Praktinis netiesinis montažas. Videoklipas. Literatūra: Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. V; Četvernik S.A. 3D studio: Spravočnik; The 3D Studio max R2 Quick max R2 Quick reference by M.Bousquest; Adobe Premiere LE, Help files. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

H311B204, Piešimas ir skulptūra ( Drawing and Sculpture ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet., rusų
Duodama pradinių žinių apie portreto piešimo metodiką, kad studentas suprastų galvos formą, konstrukciją, proporcijas ir pritaikytų įgytas žinias piešimui iš natūros. Gebėjimas perteikti galvos formą ir jos detales atvers kelius į portretuojamo charakterio analizę, mokėjimą kūrybiškai apibendrinti įgytą patirtį, analizuoti ir sintezuoti dailininkų realistų kūrybą. Supažindinama su skulptūros tradicijomis lietuvių profesionaliojoje dailėje. Mokoma erdvinio meno išraišos galimybių suvokimo ir praktinio atlikimo. Skatinamas gamtos formų stebėjimas, jų plastinės prigimties studijavimas ir dekoratyvinimas. Ugdomi įgytų piešimo ir skulpūros žinių perteikimo mokiniams įgūdžiai. Literatūra: Bammes G. Der nackte Mensch. Dresden, 1988; Hogarth B. Anatomiches Zeichen leichtge macht. Koln, 1991; Tank W. Kopf- und Aktzeichnen. Wiesbaden, 1963; Gordon. A. Risunok techniki risovanija golovy čeloveka.M.,2000. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B206, Piešimas, plastinė anatomija ir skulptūra ( Drawing, Anathomy and Sculpture ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Suteikiamos žinios apie portretuojamojo charakterio perteikimą įvairiomis plastinės raiškos priemonėmis. Studentas mokės iš natūros nupiešti portretą, analizuoti įvairių epochų portretų plastinius ypatumus ir pritaikyti įgytas žinias pedagoginiame darbe. Padedama studentui kūrybiškai interpretuoti portretuojamąjį. Plastinės anatomijos žinių reikšmė piešimo ir skulptūros mokymui. Žmogaus griaučių ir raumenų sandara bei jų formų struktūros. Anatominiai piešiniai. Skulptūros komponavimo principai. Statika, dinamika, siluetas, forma, erdvė. Daiktų, animaciniai ir žmogaus figūros komponavimo principai ir skirtumai. Žinios apie skulptoriaus darbą, naudojamas medžiagas (molis, medis, marmuras, granitas, bronza), darbo įrankius. Literatūra: Bames G. Der nackte Mensch. Veb Verlag der Kunst. Dresden, 1982; Barčaj E. Anatomija dlia chudožnikov. Budapešt, 1986; Tank W. Koppf und Akt zeichnen. VMA – Verlag Wiesbaden, 1963; Senoji lietuvių skulptūra. V., 1994; Vytautas Šerys. V., 1984; Leonas Žuklys. V., 1978. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B207, Piešimas ir grafika ( Drawing and Graphics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 15 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S: 15 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Portretas su rankomis interjere, peizaže. Modulis skirtas portretinės kompozicijos piešimo įgūdžių įtvirtinimui. Studentas išmoks naudotis naujomis grafinės raiškos priemonėmis, mokės kūrybiškai panaudoti piešinio ir komponavimo įgūdžius, susipažins su įvairiomis piešimo metodikomis. Jam bus padedama studijuoti plastinę anatomiją, dekoratyvinti, stilizuoti, siekti ne natūralistinio panašumo, o meninės išraiškos įtaigumo. Grafikos srityje mokysis faktūrų, linijos, dėmės panaudojimo raižinyje, piešinio komponavimo lape, ugdys raižymo įgūdžius. Visas įgytas žinias gebės perteikti mokiniams. Literatūra: Bammes G. Der nackte Mensch. Dresden, 1988; Tank W. Kopf- und Aktzeichnen. Wiesbaden, 1963; Učebnyj risunok v akademiji chudožestv, M., 1990; Solovjova V. Iskusstvo risunka. M., 1988; Gordon L. Risunok techniki risovsnija golovy čeloveka. M., 2000. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B208, Piešimas ir grafika ( Drawing and Graphics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Piešimo modulis skirtas supažindinti su žmogaus figūros piešimo metodika, proporcijomis, skeleto dinamika, apibendrintų formų piešimu. Išmoks piešti žmogaus figūrą nesudėtinguose rakursuose, perteikdami ją linija, siluetu ir lokalinėmis šviesos-šešėlių dėmėmis. Studentas galės įtvirtinti plastinės anatomijos žinias naudodamasis nurodyta literatūra. Jam bus sudarytos sąlygos analizuoti sudėtingas formas, gilinti praktinius piešimo įgūdžius, apibendrinti anksčiau įgytas žinias ir kūrybiškai jas interpretuoti figūrų kompozicijose. Grafikos srityje studijuos grafikos technikas, jų savybes, analizuos jų panaudojimo kūryboje galimybes, raižymo įvairovę. Gebės įgytas piešimo ir grafikos žinias perteikti mokiniams. Literatūra: Bammes G. Der Nachte Mensch. Berlin, 1988; Učebnyj risunok v akademiji chudožestv. M., 1990; Gordon L. Risunok. Technika risovanija figūry. M., 2000; Kleber G. Polnyj kurs risunka obnažennoj natūry. M., 2000. Šistko V. Ofort. M., 1971. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B308, Portreto studija ( Portrait Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 6 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 2 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S: 11 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 4 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Piešinio technologija. Plastinė portretuojamojo potekstė. Epigonizmas portreto mene. Literatūra: Novum – gebrauchsgraphik; Lietuvių dailininkų A.Švėgždos, Vl.Karatajaus, Š.Saukos kūryba; Bammes G.Der Nachte Mensch. Veb.Verlag der Kunst,Dresden, 1982; Katedros fondų medžiaga. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B309, Portreto studija ( Portrait Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 5 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 1 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S: 10 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 3 net.u.-25 %), dien., rud., baz., liet.
Siužetinis portretas, siužetinės abstrakcijos didaktika. Literatūra: Novum – gebrauchsgraphik; Lietuvių dailininkų A.Švėgždos, Vl. Karataujaus , Š. Saukos kūryba; Bammes G. Der nachte Mensch.Veb. Verlag der Kunst, Dresden, 1982; Katedros fondų medžiaga. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B310, Portreto studija ( Portrait Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 6 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 2 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Meninės formos elementų harmonija. Pažintinių meninės kūrybos uždavinių perfrazavimas. Literatūra: Novum -gebrauchgraphik; Lietuvių dailininkų A.Švėgždos, Vl.Karatajaus, Š.Saukos kūryba; Bammes G. Der Nachte Mensch. Veb. Verlag der Kunst, Dresden, 1982; katedros fondų medžiaga. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B311, Portreto studija ( Portrait Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 5 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 1 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S: 9 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 2 net.u.-25 %), dien., rud., baz., liet.
Autoportreto teorija. Forma ir sumanymas. Uždara, monumentali, sublimuota ir kitos kūrybos metodikos. Literatūra: Novum – gebrauchsgraphik; Lietuvių dailininkų A.Švėgždos; Vl. Karatajaus, Š.Saukos kūryba; Bammes G. Der Nachte Mensch. Veb.Verlag der Kunst, Dresden, 1982; Katedros fondų medžiaga. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B362, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-50 %), dien., pav., baz., liet., rusų, vok., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Vyro ir moters galvų anatominiai skirtumai. Paukščių ir gyvulių anatominiai piešiniai. Interjero ir eksterjero linijinė perspektyva. Literatūra: Bammes G. Anatomy; Bammes G. Paukščių, gyvulių anatomija; Bammes G. Sehen und Verstehen. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B367, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet., rusų
Objektai erdvėje. Detalės ir visuma. Mišrių piešimo technikų pasirinkimas ir naudojimas. Tarpusavyje nepriklausomų natūros elementų jungimas į stilistiškai vientisą meninį vaizdą. Tema ir koncepcija. Formalistinių piešinio elementų panaudojimas. Siužetinė kelių figūrų kompozicija. Laisva pasirinktų daiktų kompozicija. Literatūra: P. Klee , P. Picasso ,V. Kandinskio reprodukcijų albumai; Sakalauskas T., A. Gudaitis. V.,1989; Valeri P. Ob iskusstve. M.,1993. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B368, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), dien., neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Eksperimentas ir kūrybiškumas, natūros transformavimas į meninį vaizdą. Siurrealistinio vaizdo prigimtis ir ypatumai. Suvokimas ir spontaniška emanacija. Linija, tūrinė ir plokščia forma, faktūra, šviesotamsa erdvėje kaip pagrindinės plastinės išraiškos priemonės. Autoportretas. Natūros abstrahavimas. Literatūra: Wilson S. Surrealist painting. Pignatti T. Master drawings; Stasaitis I. Kas yra kūryba. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B565, Pleneras ( Plein-air ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 0 egz.-20 %; 0 net.u.-80 %), dien., rud., pav., vas., baz., liet.
Motyvo pasirinkimas ir komponavimas. Peizažo piešimo ypatumai. Atskirų gamtos motyvų studijavimas. Kameriniai ir panoraminiai motyvai. Gamtos objektų tūrinės formos ir medžiagiškumo perteikimo ypatumai. Įvairių akvarelės liejimo technikų panaudojimas. Apšvietimo ir spalvinių nuotaikų studijavimas. Gyvūnų piešimas ir komponavimas peizaže. Faktūrų, linijos, dėmės naudojimas formuojant piešinį. Literatūra: Baguall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1998; Baguall B. Didžioji Ravensburgerio piešimo knyga. V., 1998; Lietuvos akvarelė. V., 1982. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B572, Leidybos įvadas ( Preface of Publishing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 3 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %; 2 net.u.-25 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 3 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %; 2 net.u.-25 %), neak., rud., baz., liet.
Kurso paskaitose nagrinėjami pagrindiniai techniniai ir technologiniai leidybinio proceso aspektai. Studentai įgyja pradines žinias apie poligrafinio proceso techniką ir technologiją, naudojamas medžiagas, dažus. Pagrindiniai spaudos būdai (iškilioji, gilioji, plokščioji ir trafaretinė). Popieriaus rūšys, gramatūra, formatai. Įvairios tipografijos šriftų matavimo sistemos. Spalvų teorijos pagrindai. Spalvinio vaizdo reprodukavimo spaudoje pagrindinės problemos. Spalvinės sistemos (RGB,SMYK, CIE, PANTOE). Spalvoto vaizdo skaidymas arba konvertavimas. Rastras. Liniatūra. Rastro kampai. Sampling’o faktorius. Kursas baigiamas techniškai nesudėtingu projektu. Literatūra: Nazar’ev V.V. Cvet: Kompiuternaja obrabotka cvetnych izobraženii. Moskva „Ekom”, 1996; Spravočnik isdatelia – poligrafista. Riga „Jurika”. 1993; Spravočnik technologa – poligrafista 5 (pečatnye kraski). Moskva „Kniga”, 1988; Šaxkeldian B.N. Zagarinskaja L.A. Poligrafičeskie materialy. Moskva „Kniga”, 1988. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B598, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-30 %; 0 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S: 3 ind.n.d.-30 %; 0 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-30 %; 0 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Geometrinių kūnų ir natiurmorto piešimas iš natūros ir iš atminties. Proporcijų perteikimo būdai. Linijinė ir toninė perspektyva. Forma ir faktūra erdvėje. Piešimo priemonės (grafitas,sepija) bei jų panaudojimas. Įtrynimo ir štrichavimo technikos. Apšvietimo modeliavimas, sudėtingos tūrinės formos analizė ir perteikimas piešinyje. Kūrybiškas daiktų grupės komponavimas, detalizavimas ir apibendrinimas. Literatūra: Bagnal. Kaip piešti ir tapyti; Adomonis. Nuo iki sintezės; Albert G. Drawing, You can do it. 1992; Kopoliova. Materialy i techniki risunka. M., 1984 Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B599, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Interjero ir architektūros piešimo metodika. Sanginos ir pastelės technikų ypatumai, tonavimo faktūros. Mokoma linija, tonu, faktūra perteikti sudėtingas formas erdvėje, jas analizuoti ir estetiškai vertinti. Natiurmorto ir architektūros , natiurmorto ir interjero kompozicijų piešimas remiantis futurizmo, siurrealizmo stilių analize bei plastine jų interpretacija. Įgytos žinios ir gebėjimai sudaro sąlygas studentų saviraiškai. Literatūra: Gimferer P. Magrite. 1986. Bernard E. Modernusis menas 1905-1945.V., 2000.Šeško. Postrojenije perspektivy risunka. M., 1981. Klebakin. Risunok I osnovy kompoziciji. M.,1988. Atsakingas(a) DILINSKIENĖ Meda

H311B600, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16L, 64S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Suteikiamos žinios apie portretuojamojo charakterio perteikimą įvairiomis plastinės raiškos priemonėmis. Studentas mokės iš natūros nupiešti portretą, analizuoti įvairių epochų portretų plastinius ypatumus ir pritaikyti įgytas žinias pedagoginiame darbe. Padedama studentui kūrybiškai interpretuoti portretuojamąjį. Literatūra: Tank W. Kopf und akt zeichen; G.Bames Der nachte mensch. B., 1988; Pignati T. Master drawings. New York, 1982; Hogart B. Anatomisches zeichen leichtge macht. Koln, 1991. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B601, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Šiame semestre studentai turi įgyti elementarias žinias apie žmogaus figūros proporcijas. Užsiėmimų metu sieks perteikti figūros judesį, charakterį, ryšį su aplinka. Analizuos linijos ir tono plastines raiškos įvairovę, gilinsis į figūros piešinio kompoziciją. Mokysis atlikti greitus figūros piešinius įvairiomis priemonėmis ir medžiagomis. Semestro gale gebės vaizduoti žmogų ne tik iš natūros, bet ir iš atminties bei įsivaizduojant. Literatūra: Bames G. Der nackte Mensch. Kleber G. Polnyj kurs risunka obnažennoj natury. M., 2000; Pignatti T. Master Drawings. New York. 1982; Učebnyj risunok v akademiji chudožestv. M., 1990. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311B602, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (20L, 60S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Žmogaus figūros piešimo įgūdžių įtvirtinimas. Studentai kūrybiškiau taikys įvairias piešimopriemones ir technikas. Mokysis laisvai interpretuoti figūros piešinį, organizuojant jį kaip meninę visumą. Gilinsis į piešimo plastinės išraiškos įvairovę, galimybes, tuo pačiu sieks atskleisti ir savo požiūrio individualumą. Semestro gale mokės pavaizduoti žmogų ir dekoratyviai ir realistiškai.Literatūra: Hogarth B. Anatomisches Zeichnen leichtgemacht. Koln. 1991; Yčebnyj risunok v akademiiChudožestv. M.,1990; Gordon L. Risunok. Technika risovanija figury čeloveka v dviženiji. M.,2000;Valeri P. Ob iskusstve. M., 1993. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311B603, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Siužetinė erdvinė kompozicija. Forma, faktūra ir erdvė. Natūros elementų jungimas į stilistiškai vientisą meninį vaizdą. Tema ir koncepcija. Studentai bus mokomi naudotis XX a. moderniųjų menininkų grafinės raiškos priemonėmis, analizuoti ir kurti pagal pasirinktą dailės stilių. Sudaromos sąlygos kūrybiškai taikyti įgytas žinias kūrybiniame pedagogo darbe. Literatūra: Chagall M., Klee P., Picasso P. reprodukcijų albumai; Art ir Art Forum žurnalai 1995-2003; Jurėnaitė S.R. 100 šiuolaikinių lietuvių dailininkų. V., 2000. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B604, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Studentai bus supažindinami su netradicinėmis raiškos priemonėmis ir kūrybišku jų panaudojimu transformuojant pasirinktus natūros motyvus į meninį vaizdą. Bus mokoma abstrahuoti natūrą, analizuoti dailės kūrinius, parodas, formuoti individualią plastinę kalbą, ruošti ir atrinkti darbų kolekcijas. Sudarytos sąlygos ruošti kūrybinius projektus. Literatūra: Gombrich Dailė ir iliuzija; Andriuškevičius A.72 lietuvių dailininkai apie dailę; Klee P., Picasso P. reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B608, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Spalvotas linoraižinys. Studentai įgyja raižymo technikos įgūdžių ir toliau juos tobulina. Mokosi apibendrinti piešinį, sudalinti pagal toninę skalę. Naudodami spalvą, bando padaryti atspaudą maksimaliai išraiškingu. Semestro pabaigoje studentai mokės teisingai užvoluoti dažą ant raižinio plokštumos, mokės švariai ir kokybiškai atspausti estampus. Bus įgiję žinių apie grafikos meną. Jas gebės sėkmingai perteikti mokiniams. Literatūra: Lietuvių grafika 1975-1980. V.,1983; Lietuvių grafika 1980-1985. V.,1987; Daszynska M. Grafikos technikos dauginimas ir spausdinimas. V., 1997; Das grose Buch der Graphik.1968. Atsakingas(a) BUIVYDAS Rimantas Tomas

H311B609, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Miniatiūra. Ofortas. Studentai mokomi mažame formate tobulai ir išraiškingai perteikti idėją. Suteikiamos žinios apie vieną iš grafikos technikų – ofortą. Studentai sugebės paruošti techniškai metalo plokštelę, mokės chemiškai apdoroti, paruošti spaudai popierių ir kokybiškai atspausti presu. Įgis apie grafikos meną žinių, kurias sėkmingai galės perteikti dirbdami mokykloje. Literatūra: Lietuvių grafika. 1980-1985. V.,1987; Lukovenko B. Risunok perom. M.,2000; Zvoncov V. Ofort. M., 1971; V., 1963. Das grosse Buch der Graphik. 1968. Atsakingas(a) BUIVYDAS Rimantas Tomas

H311B610, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Mišri technika. Studentai mokomi tobulai ir išraiškingai, naudojant įvairias grafikos technikas, perteikti mokomąją kūrinio idėją. Mokės, etapais dengiant spaudos formą įvairiomis priemonėmis, atspausti grafikos estampus. Sugebės įvairias išraiškos formas jungti į vieningą kompoziciją. Gautus įgūdžius galės pritaikyti dirbdami mokykloje. Literatūra: Daszynska M. Grafikos technikos dauginimas ir spausdinimas. V.,1997; Knigin M., Zimiles M. The technique of Fine Art Lithography. New York, 1970; Das grosse Buch der Graphik. Berlin,1968. Atsakingas(a) BUIVYDAS Rimantas Tomas

H311B611, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Modulinė grafika. Studentai mokomi, naudojant sukurtą meninį modulį, išraiškingai jungti jį į dekoratyvią kompoziciją. Vystomi įgūdžiai teisingo spaustuvinių dažų užvolavimo ant formos, techniškų ir teisingų estampų atspaudų. Gautus įgūdžius galės pritaikyti dirbdami mokykloje. Literatūra: Brunner F. A Handbook of Graphic. Reproduction processes. 1962.; Turova V. Čto takoje graviūra. M. 1998;Heller S., Ilić M. Icons of graphic design. London, 2001; Best of graphis editorial. Köln, 1993. Žurnalai: Graphis; Novum. World of graphis desingn. Atsakingas(a) BUIVYDAS Rimantas Tomas

H311B612, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Studentams suteikiamos žinios apie reikalingus įrankius ir įvairius keramikos darbų atlikimo metodus: žiedimą, lipdymą, štampavimą. Trumpa visos keramikos technologijos apžvalga, įskaitant ir fajanso- akmens masės ir porceliano technologiją. Aptariami visi technologiniai etapai.Kūrybiniai uždaviniai. Indų komponavimas (projektai) komponuojamos dekoratyvinės bei buičiai naudojamos formos (jų specifika). Gaminami kartonai. Lipdomi eskizai molyje bei gaminami eskizai kitais būdais .Literatūra: Adomonis J. Keramikos menas. V., 1998; Adomonis J. Dailioji keramika. V., 1966;Mikėnas J. Dailiosios keramikos technologija.V., 1967. Technologija, proizvodstvo i dekoryrovanije chudožestvennoj keramiki. M., 1984. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B613, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Suteikiamos žinios apie žiedimo meną ir vystomi žiedimo įgūdžiai. Studentas turi išmoktinuoseklaus ir kruopštaus žiedimo meno etapų: molio įcentravimo, sienelių pakėlimo, formos suteikimo ir išbaigimo, nutekinimo, detalių (rankenų, dangtelių) pritaikymo, dekoravimo. Sužino apie žiedimui naudojamų įrankių įvairovę ir jų panaudojimą. Mokosi pakrauti keramikos degimo krosnį bei keramikos degimo technologijos. Literatūra: Martinionis G. Lipdymas ir žiedimas. Šiauliai, 2001; Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1972; Liaudies talentai. K., 1969; Inside Japanese Ceramiks. Tokyo, 1995; Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B614, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Kūrybinės sąsajos su tautodaile. Švilpynės lipdymo technologija. Dekoratyvinių plokščių bei interjerui skirtų daiktų komponavimas. Specifika, atsižvelgiant į interjero paskirtį bei stilių, į apšvietimo, atstumo ir funkcinius reikalavimus. Žinios apie formų gamybą. Įvairios medžiagos formų gamybai. Gipsas, jo paruošimas, karkasinės medžiagos ir formos gamybos etapai. Literatūra: Martinionis G. Lipdymas ir žiedimas. Šiauliai,2001; Liaudies menas. Keramika. V., 1968. Sovremennaja latvijskaja keramika. M., 1979; Mamontova O. X. Kuma (Mastera sov. iskusstva). M., 1989. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B615, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Studentai, pritaikydami anksčiau įgytus technologinius ir darbinius įgūdžius, mokosi komponuoti žmogaus, gyvūnų ir paukščių keramines, skulptūrines kompozicijas su keramiška specifika (t.y. kai formos lakoniškumas išgaunamas naudojant žiedimą, bei kulinariškai kočiotą molio ruošinį, dėl vienodų sienelių išgavimo, kas sąlygoja kompozicijos vientisą išdiūvimą, bei sėkmingą išdegimą). Formų gamyba štampavimui. Pagrindinės žinios apie glazūravimą, medžiagas, dažymo būdus, pakrovimo į krosnį ir degimo specifika. Visas šias žinias studentai gebės perduoti savo mokiniams. Literatūra: A. Laucius. V., 1978; Aldona Ličkutė. V., 1971; L. Strolis. V., 1966; Daunora T. Ceramics, graphics. V., 1995; Techniques of the World’s Great Masters of Pottery and Ceramics. Oxford,1984. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H311B632, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (48L, 32S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Interjero ir architektūros piešimo metodika. Sanginos ir pastelės technikų ypatumai, tonavimo faktūros. Mokoma linija, tonu , faktūra perteikti sudėtingas formas erdvėje, jas analizuoti ir estetiškai vertinti. Natiurmorto ir architektūros, natiurmorto ir interjero kompozicijų piešimas remiantis futurizmo, siurrealizmo stilių analize bei plastine jų interpretacija. Įgytos žinios ir gebėjimai sudaro sąlygas studentų saviraiškai. Literatūra: Bernard E. Modernusis menas 1905-1945. V., 2000; Gimferrer P. Magritte. Madrid, 1986; Šeško I. Postroenije i perspektiva risunka. Minsk, 1981; Kulebakin G. Risunok i osnovy kompoziciji. M., 1988; Bammes G. Der nackte Mensch. Dresden, 1982; Barčaj E. Anatomija dlia chudožnikov. B., 1959. Atsakingas(a) DILINSKIENĖ Meda

H311B633, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 04 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Duodama pradinių žinių apie portreto piešimo metodiką, kad studentas suprastų galvos formą, konstrukciją, proporcijas ir pritaikytų įgytas žinias piešimui iš natūros. Gebėjimas perteikti galvos formą ir jos detales atvers kelius į portretuojamojo charakterio analizę, mokėjimą kūrybiškai apibendrinti įgytą patirtį, analizuoti ir sintezuoti dailininkų realistų kūrybą. Ugdomi įgytų piešimo žinių perteikimo mokiniams įgūdžiai. Literatūra: Bammes G. Der nackte Mensch. Dresden,1988; Hogarth B. Anatomisches Zeichen leichtge macht. Koln, 1991; Tank W. Kopf – und Aktzeichnen. Wiesbaden,1963; Gordon A. Risunok techniki risovanija golovy čeloveka. M., 2000. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B634, Pleneras ( Plener ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 12 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Auditorinių užsiėmimų metu įgytas žinias studentai taiko dirbdami plenere. Mokosi komponuoti kamerinį ir panoraminį peizažus, kuria gamtos formas ir nuotaikas, lavina erdvinę vaizduotę, kūrybiškumą. Ugdo sugebėjimus pamatyti ir vertinti vizualinės tikrovės estetines vertybes bei dailininkų peizažistų kūrybos plastinės raiškos elementus. Visa tai kūrybiškai perteikia mokiniams. Literatūra: Janulis V. Spalvų teorija, akvarelės liejimo technika ir priemonės. Šiauliai, 1995. Stephenson J. Paint with the watercolour masters. L., 1998. Volodin V. Sovremennaja sovietskaja akvarelj. M., 1983. Akvarelj i risunok I-II. M., 1988. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B669, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai kūrybiškai taikys įvairias piešimo priemones ir technikas. Mokysis laisvai interpretuoti figūros piešinį, organizuodami jį kaip meninę visumą. Gilinsis į piešimo plastinės išraiškos įvairovę, galimybes, tuo pačiu sieks atskleisti ir savo požiūrio individualumą. Semestro gale mokės pavaizduoti žmogų ir dekoratyviai ir realistiškai, mokės žinias pritaikyti pedagoginiame darbe. Literatūra: Hogarth B. Anatomisches Zeichnen leichtgemacht. Koln, 1991; Učebnyj risunok v akademiji Chudožestv. M.,1990; Gordon L. Risunok. Tchnika risovanija figury čeloveka v dviženiji. M., 2000; Valeri P. Ob iskusstve. M., 1993. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311B670, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 4 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 4 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Siužetinė erdvinė kompozicija. Forma, faktūra ir erdvė. Natūros elementų jungimas į stilistiškai vientisą meninį vaizdą. Tema ir koncepcija. Studentai bus mokomi naudotis XX a. moderniųjų menininkų grafinės raiškos priemonėmis, analizuoti ir kurti pagal pasirinktą dailės stilių. Gebės kūrybiškai taikyti įgytas žinias pedagogo darbe. Literatūra: Chagall M., Klee P., Picasso P. reprodukcijų albumai; Art ir Art Forum žurnalai 1995-2003; Jurėnaitė S. 100 šiuolaikinių lietuvių dailininkų. V., 2000. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B671, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (48L, 32S: 3 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai bus supažindinami su netradicinėmis raiškos priemonėmis ir kūrybišku jų panaudojimu transformuojant pasirinktus natūros motyvus į meninį vaizdą. Bus mokoma abstrahuoti natūrą, analizuoti dailės kūrinius, parodas, formuoti individualią plastinę kalbą, ruošti ir atrinkti darbų kolekcijas. Sudarytos sąlygos ruošti kūrybinius projektus. Mokės žinias pritaikyti pedagoginiame darbe. Literatūra: Gombrich D. Dailė ir iliuzija: Andriuškevičius A. 72 lietuvių dailininkai apie dailę. V., 2000; Klee P., Picasso P. reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311B687, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Portretas su rankomis interjere, peizaže. Modulis skirtas portretinės kompozicijos piešimo įgūdžių įtvirtinimui. Studentas išmoks naudotis naujomis raiškos priemonėmis, mokės kūrybiškai panaudoti piešinio ir komponavimo įgūdius, susipažins su įvairiomis piešimo metodikomis. Bus padedama studijuoti plasinę anatomiją, dekoratyvinti, stilizuoti, siekti ne natūralistinio panašumo, o meninės išraiškos įtaigumo. Literatūra: Bammes G.Der nackte Mensch Dresden, 1988; Tank W. Kopf – und Aktzeichen. Wiesbaden, 1963; učebnik risunok v akademiji chudožestv. M.,1990; Solovjova V. Iskusstvo risunka. M.,1988; Gordon L. Risunok techniki risovanija golovy čeloveka. M.,2000. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B688, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Žmogaus kūno dalių anatominė, konstrukcinė analiz. Eskizavimas įvairiais raiškos būdais bei priemonėmis. Figūra ir judesys. Figūros vaizdavimas nuoseklioje sekoje. Plastinės išraiškos priemonės ir charakteris. Žmogaus figūros ir gyvūnų dekoratyvus vaidavimas, stilių analizė ir individualaus braožo formavimas. Eskizavimas ir studijos. Zooantromorfiių personažų kūrimas. Figūrinė kompozicija.Literatūra: Bammes G. Der nachte Mencs; Barčaj E. Anatomija dlia studentov. Budapest, 1959. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311B689, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Praktinių įgūdžių gilinimas grafinėmis priemonėmis, žaidybiniai pratimai (Kūrybinė drąsa, techninis eksperimentavimas). Natūros motyvų abstrahavimas. Abstrakčių kompozicijų kūrimas. Siužetinės kompozicijos. Tema ir koncepcija. Motyvo paieka, įvairūs kompozicijų eskizai ir medžiagos rinkimas. Gamtos formų ir daiktų stilizavimas. Detalė ir visuma. Kompozicijos kūrimas pagal pasirinktą laikmetį ir jį atitinkantį stilių. Dailės kūrinio analizė. Literatūra: Gombrich A.Dailė ir iliuzija. V., 2000; bernard E. Modernusis menas 1905-1945; V.,1999; Andriuškevičius A. 72 lietuvių dailininkai apie dailę. V., 1998; Bammes G. Der nachte Mench; Barčaj E. Anatomija dlia studentov. Budapest, 1959; Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311M616, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 7.0 kr (32T, 48L, 200S: 4 grup.n.d.-20 %; 5 ind.n.d.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Teoriškai supažindinti magistrantus su meninko pasulėžiūros formavimo aplinkybėmis, žymių pasaulio ir Lietuvos dailininkų paveikslų reprodukcijų pavyzdžiais mokyti suvokti individualų dailininko stilių, konceptualumą, improvizacijąm, praktiniais kūrybos darbais, kuriant improvizacijas, ugdyti žinių pritaikymo supratimą sprendžaint kūrybines problemas: meninis motyvas, plastinė potekstė, eidas, pavidalas, sąvoka, idėja. Grynoji mdeninė esmė. Skatinti kūryboje naudoti įvairias dailės medžiagas ir piešimo būdusm ugdyti gebėjimą visa tai perteikti mokiniams. Literatūra: Meno istorija.V.,1995;Gaižutis A. Menų giminystė. K.,1998; The complete drawing and painting course: the artist’s praktikal quide to media and techniques. London,1997; Parmesoni L. Art of the twentieth century. Milan,2000. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311M617, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 32L, 112S: 2 grup.n.d.-20 %; 4 ind.n.d.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – teorija mokyti magistrantus meninio mąstymo, saviraiškos, metamorfozių kūrimo pasirenkama tema metodikos, dailės ir iliuzijos santykio supratimo. Laboratoriniais darbais – mokyti teorines žinias panaudoti kūryboje, ugdyti magistrantų individualų kūrybos stilių, kūrybos manierą, kūrybos konceptualumą, kuriant paveikslus metamorfozės pasirinktomis temomis, panaudojant dailės savimonę, postmodernizmą, meninę destrukciją. Išmokyti gebėti įgytas teorines ir praktines žinias perteikti mokiniams. Literatūra: The complete drawing and painting course: the artist’s practical quide to media and techniques. London, 1997; Russkij impresionizm.Gosudarstvennyj Russkyj muzej, 2000; Gombrich E. Dailė ir iliuzija. V., 2000; Lucie-Smith E. Meno kryptys nuo 1945-ųjų. R.Paknio l-kla,1996. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311M618, Grafika ( Graphic ) – vedimo forma 01 : 7.0 kr (32T, 48L, 200S: 5 grup.n.d.-30 %; 1 ind.n.d.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – teorinėmis paskaitomis supažindinti magistrantus su medžio raižiniu – viena seniausių grafikos technikų, jos galimybėmis ir vieta Rytų ir Europos kultūrose. Italų XVIa. spalvotos graviūros, Šiaurės Europos, Japonų klasikinės graviūros, Rusų XIX a. ir XX a. pradžios graviūrų pavyzdžiais analizuoti jų plastinės kalbos ypatumus, bei akcentuoti spalvos, kaip plastinės išraiškos priemonės privalumus klasikiniuose grafikos kūriniuose. Panagrinėti grafikoje naudojamų technologijų istorinę raidą ir medžio raižinių technologijos įvairovę. Išaiškinti pagrindinių plastikos išraiškos priemonių (linijos, dėmės, faktūros ir spalvos) naudojimo grafikoje galimybes. Laboratorinių darbų metu pritaikyti teorines žinias praktikoje – sukurti medžio raižinį. Kūrybinio proceso eiga:kompoziciniai ieškojimai, spalviniai sprendimai. Magistrantas gilinasi į linijos, kaip išraiškos priemonės galimybes, sieja linijos ir dėmės santykį, mokosi faktūrą suvokti siedamas su gamta ir pereiti prie konkretaus dailės kūrinio, kur vyrauja chromatinės ir achromatinės spalvos, kompoziciniuose ieškojimuose – įvairūs plastiniai sprendimai. Sukūręs medžio raižinio kompoziciją,magistrantas gebės analizuoti kompoziciją, faktūros problemas ir perteikti mokiniams. Literatūra: Lietuvių grafika. V.,1984; Brunner F. A handbook of graphic reproduction processes. M.,1962; Locher J. The magic of M.C..Esher. L., 2000; Larsen L. Blasé CH. Art at the turn of the Millenium. Köln, 1999; Osterwold T. Pop art. Köln, 1991. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M619, Grafika ( Graphic ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (32T, 48L, 160S: 1 grup.n.d.-30 %; 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – teorinėmis paskaitomis gilinti magistrantų žinias įvairiose grafikos technologijose, lyginant jas su seniausiomis ir nūdienos technologijomis ir technika, remiantis konkrečių grafikos meistrų kūrinių kolekcijomis, Bienalių ir Trienalių katalogais, monografijomis ir muziejų fonduose esančiais grafikos kūrinių originalais, mokyti nagrinėti grafikos technologijų raidą, ugdyti magistranto kūrybišką požiūrį į magistro darbo rengimą. Laboratorinių darbų užsiėmimų metu mokyti magistrantus kurti kompozicijas, bandyti įvairius raižymo būdus, mokytis pritaikyti realistinį manierizmą, improvizuoti įvairiomis plastinėmis kalbomis, gilintis į poligrafijos paslaptis. Atkreipti dėmesį į grafikos darbų didaktiką, kad magistrantas sugebėtų įgytas žinias perduoti mokiniams. Literatūra: Lietuvių grafika. V.,1997; Kisarauskas V. Lietuvių exlibris. V.,1991; Kirkland V. Retrospektive danver USA. 2000; Antonova J., Merket J. Berlin, Moskau. Munchen, 1996. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M620, Magistro darbas ( Graphic Master Diploma Work ) – vedimo forma 01 : 18.0 kr (720S: 1 egz.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Medžiagos rinkimas. Tolesnis temos plėtimas, eskizavimas konkrečiam ciklui ar atskiriems tarpusavyje nesusijusiems darbams. Eskizų didinimas iki natūralaus dydžio. Medžiagos ruošimas fotografavimo būdu, jei to reikalauja technologija. Kompozicija. Pasirinktų temų analizavimas ir realizavimas. Literatūra: Brunner F. A handbook of graphic reproduction processes. M., 1962; Diurer A.M., 1962; Škola izobrazitelnogo iskusstva. M., 1963; Zvoncov V. I Šistko V. Ofort. M.,1971; Aurora-6, Norrsken-94. Helsinki, 1994; Mordm?ller. Bremen, 1991. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M668, Tyrimai magistro darbo tema ( ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16L, 112S: 3 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Tikslas – mokyti magistrantus savarankiškai pasirinkti magistro darbo temą, apspręsti darbo apimtį, ne tik iš artimų savo tematika , bet ir iš pavienių darbų formuoti kolekciją, jos rengimui parinkti grafikos techniką ir technologijas, pritaikyti plastikos kalbą, mokytis kolekciją analizuoti, charakterizuoti, vertinti. Laboratorinių darbų metu bandyti pritaikyti tinkamiausią grafikos techniką savo pasirinktos temos ir apimties magistro darbo rengimui, ieškoti savitos išraiškos formos, lyginant su panašia plastika žinomų autorių kūriniuose. Literatūra: Dazynska M. Grafikos technikos.Dauginimas ir spausdinimas.V., 1997; Bogačkina L.G. i Bogačkin B.M. Linograviūra v škole. M.,1983; Zvoncov V.M. Osnovy ponimanija grafiki. M.,1983; Zvoncov V.M. i Šistko V.I. Ofort. M.,1971. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M672, Tyrimai magistro darbo tema ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 3 ind.n.d.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas – mokyti magistrantus studijuoti ir analizuoti literatūrą, daryti išvadas, apibendrinti. Magistrantas turi parašyti (ne mažiau 1 spaudos lanko apimties (16 puslapių) , ne daugiau 50% iliustracijų) kūrybinio magistro darbo plastikos ir technologijos ieškojimų aprašymą, remdamasis meno filosofijos ir meno istorijos literatūra. Reikalingas savo ir istorinių pavyzdžių plastikos ir technologijos pasiekimų lyginimas ir analizė, pasirinktos temos aktualumas, naujumas ir vieta šiuolaikiniame mene. Magistrantas mokosi analizuoti ir vertinti meno kūrinius visapusiškai: meninį individualumą ir kompozicijos niuansus, apibūdinti stilistiką, ją komentuoti, lyginti su kitomis technologijomis, aiškinti privalumus ir trūkumus. Literatūra: Typov V.V. Čto takoje graviūra. M.,1986; Brunner F. A handbook of graphic reproduction processes. M.,1962; Knigin M. i Zimiles M. The technigue of fine art litography. New York,1970; Orel N.I., Gubaček E.V. i dr. Spravočnik technologa-poligrafista. M., 1988. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M702, Šilkografija ( Silk Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – suteikti magistrantams žinių apie šilkografiją, jos istoriją, remiantis klasikiniais šios technikos pavyzdžiais. Dėstytojo parinkta tema, jo vadovaujami magistrantai praktiškai atliks šilkografijos užduotį, nuosekliai susipažins su šilkografijos medžiagomis, priemonėmis, įranga, jos darbo principais, valdymo reikalavimais bei chemikalų pasirinkimu reikiamam cheminiam procesui. Susipažins su tiesioginiu šilkografijos spausdinimo būdu ir fotocheminiu principu. Susipažins su šilkografijos panaudojimo ir pritaikymo galimybėmis. Literatūra: Hoff S. Screen printing.1999; Biegeleisen J., Cohn J. Silk screen technigues; Kosloff A. Photographic screen printing; Screen printing: the complete water – based system. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M703, Šilkografija ( Silk Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – mokyti magistrantus praktiškai pritaikyti pirmame semestre įgytas šilkografijos žinias, sukurti savarankiškus šilkografijos darbus pasirinkta tema ir plastikos kalba. Magistrantai, pamėgę ir gerai įvaldę šią techniką, galėtų ją pritaikyti rengdami magistro darbą smulkiosios grafikos, estampo srityse, firminio stiliaus kūrimo temomis. Literatūra: Hoff S. Scren printing. 1999; Biegeleisen J.,I Cohn I. Silk screen technigues; Kosloff A. Photographic screen printing; Screen printing: thecomplete water – based system; Poligrafičeskyj recepturnyj spravočnik Nr.5.M.,1988. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M704, Taikomoji grafika ( Applied Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet.
Tikslas – suteikti magistrantams žinių apie šriftą, kaip meno šaką, jo gyvybingumą šiame technikos amžiuje. Tipografikos panaudojimo gqalimybės spaudiniuose, šrifto vietą ir paskirtį puslapyje arba lape, šrifto formos pritaikymo atvejų analizė. Praktinis darbas – šriftų rašymo pratybos studijoje ir praktinis pritaikymas projektuose ir spaustuvėje. Literatūra: Poligrafičeskij recepturnyj spravočnik Nr. 5.1988; Kniga kak chudožestvenyj predmet. M.,1988; Kniga kak chudožetvennyj predmet. M.,1990; Livres rares et precieux 1452-1973. Paris, 1995. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311M705, Taikomiji grafika ( Applied Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., sustipr., liet.
Tikslas – praktinis taikomosios grafikos žinių pritaikymas. Temos pasirinkimas. Jos rengimas mažosios grafikos(vizitinės kortelės, bukletai), plakato, knygos maketavimo, bendros knygos kompozicijos kūrimo temomis. Iliustracijų, užsklandų komponavimas lape. Šrifto parinkimas ir pritaikymas. Literatūra: Poligrafičeskij recepturnyj spravočnik Nr.5.M.,1988; Kniga kak chudožestvennyj predmet. M.,1988; Kniga kak chudožestvennyj predmet. M.,1990; Livres rares et precieux 1452-1973. Paris, 1995. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P216, Piešimas ir plastinė anatomija ( Drawing and Anatomy ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., rud., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S), dien., rud., liet., rusų
Proporcijų perteikimo būdai. Linijinė ir toninė perspektyva. Portreto piešimas. Žmogaus veido proporcijos. Anatominė portreto analizė. Studentai išmoks iš natūros ir iš atminties nupiešti tipišką portretą ir jo detales, gebės modeliuoti formą. Plastinės anatomijos žinios padės studijuoti dailės dalykus, susijusius su žmogaus piešimu. Supažindinama su anatomijos mokslo raida ir studijų metodika, nagrinėjama žmogaus galvos anatomija (raumenys,kaukolė ir jos sandara). Atliekami anatominiai piešiniai. Literatūra: Bames G. Der nackte Mensch.Veb Verlag der Kunst. Dresden, 1982; Barčaj E. Anatomija dlia chudožnikov. Budapešt, 1986; Učebnyj risunok v akademiji chudožestv. M., 1990. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P217, Piešimas ir plastinė anatomija ( Drawing and Anatomy ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16T, 64L, 120S), dien., pav., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S), dien., pav., liet., rusų
Portreto analizė. Charakterio perteikimas įvairiomis piešimo priemonėmis. Medžiagiškumas ir erdvės perteikimas. Įvairus apšvietimas, šviesotamsos problemos. Studentai išmoks perteikti portretuojamojo charakterį. Žmogaus kūno griaučiai, jų jungtys, raumenys. Susipažįstama su anatominių struktūrų formomis, kūno ir atskirų jo dalių proporcijomis. Atliekami piešiniai. Literatūra: Bames G. Der nackte Mensch. VEB Verlag der Kunst Dresden, 1982; Francuzskij risunok XVII veka. M., 1985. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P218, Piešimas ir skulptūra ( Drawing and sculpture ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., rud., baz., liet., rusų
Konstrukcinė, anatominė kūno dalių analizė. Studentai išmoks piešti žmogaus galūnes mišriomis piešimo priemonėmis, modeliuoti formą, pateikti medžiagiškumą. Skulptūros tradicijos lietuvių profesionaliojoje dailėje ir tautodailėje. Žinios apie erdvinio meno išraiškos galimybes. Erdvinio mąstymo ugdymas. Nuoseklus gamtos formų bei jų plastinių savybių studijavimas ir pritaikymas skulptūroje, dekoratyvinimas. Lietratūra: Bames G. Der nackte Mensch. VEB Verlag der Kunst. Dresden, 1982; Mikelandželo. Risunok v jego tvorčestve.. M., 1986; Chačaturjan R. Risunok. M.,1986; Lietuvių liaudies menas. Skulptūra. V., 1965; Murelytė M., Umbrasas J., Mikėnas J. V., 1983; Henry Moor. London, 1997. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311P221, Piešimas ir skulptūra ( Drawing and sculpture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., rusų
Žmogaus figūros piešimas nesudėtingame judesyje. Mišrių piešimo priemonių panaudojimas. Figūros ir anatominių piešinių komponavimas. Studentai išmoks iš natūros nupiešti figūrą. Skulptūros komponavimo principai: statika, dinamika, siluetas, forma, erdvė. Skulptoriaus darbas ir naudojamos medžiagos ( medis, granitas, marmuras, bronza), darbo įrankiai. Literatūra: Greg A. Drawing – You can do it. London, 1993; Berdelli A. Risunok. Iskusstvo risunka. M., 2002; Parramon Ch. Kak pucovatj figuru čelobeka. M., 2001; Senoji lietuvių skulptūra. V., 1994; Šerys V. 1984, Kovač M. V., 1975. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311P224, Piešimas ir jo didaktika ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet.
Figūrų komponavimas pagal pasirinktas kompozicijos schemas. Kūrybiškumo ugdymas. Modulio tikslas – estetinio vertinimo sampratos , nuostatų bei gebėjimų formavimas, įgalinantis padėti ugdytiniams suprasti kuriamojo darbo paskirtį, jo reikšmę, kaip nuolat besikeičiantį kūrybinį procesą. Literatūra: Berdelli A. Risunok. Iskusstvo risunka. M., 2002. Greg A. Drawing. You can do it. M., 2002; Chogart B. Dinamičeskaja anatomija dlia chudožnikov. M., 2001; Parramon Ch. Kak risovatj figūru čeloveka. M., 2001; Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311P226, Tapyba(akvarelė)ir jos didaktika ( Paiting(Water-Colour)and Didactics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., liet., rusų
Modulio tikslas – mokyti studentus operuoti abstrakčiomis formomis, sublimacijomis, spalvų konfliktais. Bandyti kūrinyje jungti tvarką ir chaosą. Studijuojant pasaulinės ir nacionalinės tapybos elementus, ieškoti saviraiškos, disciplinuojant savąjį kūrybos supratimą. Literatūra: Risunok. Iskusstvo risunka. M., 2002; Dias A. Trabalhos Arbeiten. Works 1967-1994. Berlin, 1994; Erben W. Joan Miro 1893-1983. New York, 1993. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P228, Piešimas ir jo didaktika ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., liet., rusų
Figūrinė kompozicija. Jos idėjos meninės suvokimas. Figūrų piešinio interpretavimas, meninio stiliaus formavimas. Tema ir kompozicija XXa. menininkų figūrinės kompozicijos grafinių raiškos priemonių įtakoje. Tapybos ir grafikos priemonioų panaudojimo galimybės figūrinės kompozicijos vaizdavimui šiandien, plokštuminis ir erdvinis modeliavimas, konstravimas. Studentai mokysis suvokti dailės reikšmę asmenybės formavimo procese, meninio ugdymo tikslus bei uždavinius, naujovės ir visa tai pritaikyti mokytojo darbe. Literatūra: mikelandželo Risunok v jego tvorčestve. m., 1986; Gudaitis A. Piešiniai. V., 1973; Das grosse Buch. Der Graphik. Georg Wetretmann Verlag, 1968. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311P229, Taikomoji ir kompiuterinė grafika, tipografika ( Applied Graphics, Computer Graphics and Typography ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet., rusų
Modulio tikslas – išstudijuoti analogus. Mokyti pakuočių dizaino pagal realius reikalavimus, projektavimo, maketavimo ir piešimo kompiuteriu, raidės komponavimo kompiuteriu popieriaus lape, šrifto parinkimo, žodžio komponavimo erdvėje, keičiant šriftą, jo dydį bei formą. Literatūra: Graphics. Rotovision. Leipzig, 1997; Best of grapis poster. Zurich, 2000; Ponomarenko s. Photoshop. M., 1996; Kompiuterijos terminų žodynas. Kaunas, 1997; The lettering art. London, 1997; Packaging design. New York,1998; ,,Print” (USA periodinis leidinys). Atsakingas(a) DAMBRAUSKAS Vilmantas

H311P230, Tapyba(akvarelė) ir jos didaktika ( Painting (Water-Colour)and Didactics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., liet., rusų
Moters aktas. Daugiasluoksnė akvarelė. Tapoma remiantis klasikinės tapybos principais. Tos pačios moters pozos kartojimas, išvengiant spalvų bei emocinės monotonijos, siekti optimalios kūrinių išraiškos. Uždara monumentali ir kt. komponavimo metodika. Tolesnis akvarelės techninio ir vaizdinio arsenalo plėtimas ir didaktika. Literatūra: Unikovskij A.A., Smirnov G.B. Akvarel’. M., 1981; Piešimo katedros fondų medžiaga. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P231, Piešimas ir jo didaktika ( Drawing.Didactics of Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., liet., rusų
Netradicinės raiškos priemonės ir kūrybiškas jų panaudojimas. Natūros abstrahavimas. Individualios plastinės kalbos formavimas. Saviraišką skatinanačios užduotys. Vaizdinių priemonių kūrimas. Dailė popamokinėje veikloje. Dekoratyvinė dailė. Įvairūs praktinio darbo būdai. Literatūra: Francuzskyj risunok XXVII veka. M., 1985; Učebnyj risunok v akademiji chudožestv. M., 1990; Berdelli A. Risunok. Iskusstvo risunka. M., 2002. Greg A. Drawing. You can do it. M., 2002; Chogart B. Dinamičeskaja anatomija dlia chudožnikov. M., 2001; Parramon Ch. Kak risovatj figūru čeloveka. M., 2001; Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311P232, Taikomoji ir kompiuterinė grafika, tipografika ( Applied, Compiuter Graphic and Typography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., liet., rusų
Modulio tikslas – mokyti sukurti pasirinktą, muziką atitinkantį, grafinį sprendimą, panaudojant sudėtingus fotomontažus, supažindinti su ,,Windows” programomis, jų pritaikymu kūryboje, mokyti šrifto modifikacijų – ekspresyvus, pasyvus, ramus. Literatūra: Novum gebrauchsgraphik. Leipzig, 1999; Graphics. Rotovision. Leipzig, 1997; Best of grapis poster. Zurich, 2000; Douglls D. The work of art in the age of digital reproduction, London,1995; Popper F. Art of the electronic age. London, 1993; Fotonabornyje šrifty. Katalog spravočnik. M., 1985. Atsakingas(a) DAMBRAUSKAS Vilmantas

H311P233, Tapyba (akvarelė)ir jos didaktika ( Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., liet., rusų
Siužetinė abstrakcija. Apibendrinti esmines objektų ir reiškinių savybes bei konfliktą. Pažintinių meninės kūrybos uždavinių neigimas. Nedaiktiškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos) suabsoliutinimas. Siužetinės abstrakcijos didaktika. Literatūra: Smitas E. Meno srovės. 1997; Šiuolaikinė pasaulio ir lietuvių dailininkų kūryba (periodiniai dailės žurnalai bei knygos, leidžiamos Lietuvoje ir užsienyje. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P344, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 lab.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – jau įsisavinusiems techninius pagrindus studentams duoti žinių apie skaitmeninę fotografiją, jos ypatybes, kūrybišką panaudojimą. Skaitmninis fotoaparatas, jo parametrų reguliavimas ir kontrolė. Skaitmeninio vaizdo kompiuterinis apdorojimas. Skaitmeniio vaizdo paruošimas spausdinimui. Skaitmeninių fotoaparatų panaudojimas kūrybiniams projektams atlikti. Studentai, įsisavinę šį kursą, įgytus įgūdžius gebės panaudoti ypač operatyviam projekto įgyvendinimui. Literatūra: Kompiuterija. ISSN 1392-3498; Naujoji komunikacija. ISSN 1392-3927; Kilpatrik D. Svet i osveščenije. M.,1988; Denis P. Curtin. Digital Photography. www.photocourse com / frontmatter/titlepage.htm. Atsakingas(a) GRIMŽA Vilius Eduardas

H311P345, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 lab.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – jau įsisavinusiems fotografijos technnius pagrindus studentams, duoti papildomų žinių apie gamtinio ir urbanistinio peizažo fotografavimą. Peizažo fotografavimas. Spalvos ir šviesos reikšmė peizažo fotografavime. Linijinės ir toninės perspektyvos dėsnių pritaikymas. Užduočių atlikimas. Architektūros fotografavimo ypatumai. Apšvietimo reikšmė stiliaus išryškinimui, nuotaikos suteikimui. Naudodamiesi turima fototechnika, studentai atliks kūrybines užduotis fotografuodami peizažą ir architektūrą. Įsisavinę kursą, studentai, įgytus įgūdžius galės panaudoti savo projektų įgyvendinimui. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V.,1980; Kilpatrik D. Svet i osveščenie. M.,1988; Sovetskoe foto. ISSN 0371-4284; Ueid Dž. Technika peizažnoij fotografii. M.,1989; Čibisov K.V. Obščaja fotografija. M., 1984. Atsakingas(a) GRIMŽA Vilius Eduardas

H311P346, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 lab.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – jau įsisavinusiems fotografijos techninius pagrindus, duoti papildomas žinias apie studijinį apšvietimą ir jo ypatumus. Portretas. Apšvietimas ir fotografavimas. Klasikinis studijinio portreto apšvietimas. 5 šviesos šaltiniai. Portretas šviesioje tonacijoje. Portretas tamsioje tonacijoje. Užduočių atlikimas. Natiurmorto fotografavimas. Kompozicija, apšvietimas. Užduočių atlikimas. Kurso metu studetai plačiau nagrinės įvairius studijinio apšvietimo variantus ir jų įtaką daikto apimties, faktūros, nuotaikos perteikimui. Įsisavinę kurso žinias, studentai gebės jas pritaikyti kūrybiniuose projektuose. Literatūra: Jacobson R. The Manual of Phootography. London,1978; Volkov – Lannit L. Iskusstvo fotoportreta. M.,1987; Kilpaytrik D. Cvet i osveščenije. M.,1988; Michalkovič V.,Stigneev V. Poetika fotografiji. M.,1990; Morozov S. Tvorčeskaja fotografija. M.,1985. Atsakingas(a) GRIMŽA Vilius Eduardas

H311P347, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 lab.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – duoti studentams žinių, kurios suteiktų nuoseklų, gilų ir visapusišką fotografijos technologijos ir technikos supratimą, sudarytų pagrindą savarankiškam kūrybiniam darbui.Studijų metu bus nagrinėjamos šios temos: Šviesa ir spalva. Principinė fotoaparato konstrukcija. Objektyvas ir diafragma, fotoaparatų užraktai. Fotoaparatų tipai. Fotoeksponomerai, flešmetrai. Fotoekspozicija. Ryškumo gylis. Objektyvai ir jų konsrukcijos. Keičiamieji ir keičiamo židinio nuotolio objektyvai. Skaitmeninė fotografija. Jos specifika. Juodai – balto negatyvinio ir pozityvinio procesų technologija. Ryškalų ir fiksažų įvairovė, jų paruošimo ypatumai ir panaudojimas praktikoje. Įsisavinę šį kursą, studentai mokės ir gebės naudotis įvairia fototechnika, išmanys juodai – baltos fotografijos technologiją, išmoks savarankiškai dirbti fotolaboratorijoje. Naudodamiesi turima fototechnika, studentai atliks kūrybines užduotis fotolaboratorijoje, ryškins negatyvus, spausdins fotografijas. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980; Džeims T. Teorija fotografičeskogo processa L.,1980; Kilpatrik D. Svet i osveščenie. M.,1988; Čibisov K.V. Obščaja fotografija M.,1984; Chokins E. Eivon D. Fotografija. Technika i iskusstvo. M.,1986; Jacobson R.E. The Manual of Photography. London, 1978. Atsakingas(a) GRIMŽA Vilius Eduardas

H311P392, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 2 kol.-50 %; 1 grup.n.d.-20 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Portretinis panašumas, šviesotamsos problemos, priemonių panaudojimas. Kūrybinis požiūris į užduotį. Konstrukcinė, anatominė kūno dalių analizė. Konstrukcinė, anatominė rankos raumenų analizė. Literatūra: Grottfried Bames. Der nackte mensch. VEB Verlag der Kunst. Dresden, 1982; Mikelandželo. Risunok v jevo tvorčestve. M., 1986; Chačaturian R. Risunok. M., 1986; Das grosse Buch. Der graphik. Georg Westermann.1968. Atsakingas(a) MARTINIONIS Gintaras

H311P393, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-70 %; 1 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., rusų
Konstruktyvinė, anatominė žmogaus figūros proprcijų studija. Figūros sudėtingo judesio perteikimas piešinyje. Proporcijų ir šviesotamsos problemos sprendimas. Žmogaus figūros komponavimas, atkreipiant dėmesį į judesį ir anatominį rankų bei kojų piešinį. Literatūra: Gottfried Bames, Der nackte Mensch. VEB Verlag der Kunst. Dresden, 1982; Tank W. Kopf und Akt zeichnen. VMA. Verlag Wiesbaden, 1963; Fransuzkij risunok XVII veka. M.,1985; Lietuvių grafika 1964-1965. V.,1966. Atsakingas(a) MARTINIONIS Gintaras

H311P595, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 2 kol.-50 %; 1 grup.n.d.-20 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Žmogaus figūros piešimas. Studijų metu studentas analizuos figūros konstrukciją, proporcijas, nagrinės įvairaus apšvietimo problemas, piešinyje pritaikys plastinės anatomijos žinias. Jis gebės komponuoti figūrą ir jos galūnes į vientisą kompoziciją, analizuoti dailės meistrų kūrinius ir pritaikyti jų patirtį savo studijose bei kūrybiniame darbe. Literatūra: Bames G. Der nackte Mensh. Dresden.1982;Mikelandželo. Risunok v ego tvorčestve. M., 1986; Chačaturjan R. Risunok. M., 1986; Das grosse buch. Der graphik. Georg Westerman. 1968. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311P596, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Sudėtingo figūros judesio piešimas. Studentai susipažins su rakurse esančios figūros piešimo problemomis. Gebės supaprastinti sudėtingas formas, apibendrinti išanalizuotas detales. Ir pavaizduoti jas popieriaus lapo erdvėje. Išmoks naudotis mišriomis piešimo priemonėmis perteikiant apšvietimą, medžiagiškumą. Įgytas žinias ir įgūdžius galės panaudoti kurdamas individualų savo piešinio braižą.Literatūra: Bames G. Der nackte mensch. VEB verlag der kunst. Dresden. 1982; Tank W. Kopf und akt zeichen. VMA. Verlag wiesbaden. 1963; Francuzkij risunok XVII veka. M., 1985; Lietuvių grafika 1964-1965. V., 1966. Atsakingas(a) doc. RAKŠTIKAS Petras

H311P597, Piešimas, grafika, taikomoji grafika, jų didaktika ( Drawing,Graphics, Applied Graphics,Didactics ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S: 9 ind.n.d.-20 %; 1 lab.-10 %; 0 egz.-30 %; 0 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Kūrybiškas požiūris į užduotį, komponavimo ir sudėtingo apašvietimo problemas. Interjero perspektyva. Komponavimas, piešimo technikų ir priemonių panaudojimas. Medžiagiškumas, sudėtingo apšvietimo problemos. Užduoties didaktika. Figūrinė kompozicija. Oforto technikos pagrindai, įvairovė, giliosios spaudos savybės ir būdai. Piešinys, kompozicija, tobula raižyba. Oforto technikos didaktika. Vientisos savo forma ir stiliumi reklaminės-informacinės medžiagos kūrimas naudojant įvairius kompozicinius elementus. Literatūra: Lietuvių grafika 1975-1980. V., 1983; Bulaka M. Vilniaus senamiestis. V., 1987; Rimanto Gibavičiaus kūryba; Zvoncov V.M. Ofort. M., 1971. Kisarauskas V.Lietuvių ekslibrisas. V., 1991. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

H311P605, Pleneras ( Plein-air ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S: 1 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Supažindinimas su peizažo komponavimo principais. Gamtos nuotaikų pajautimas. Įvairios akvarelės liejimo technikos. Faktūrų, linijos, dėmės panaudojimas formuojant piešinį. Akvarelės liejime studentas ugdys įgūdžius, sieks kūrybiškumo savitai ir kūrybiškai panaudos faktūrą, sugebės derinti kompozicijos ritmiką kūrybiniuose darbuose, lavins vaizduotę. Plastine kalba gebės perteikti norimą turinį. Literatūra: Bagnal B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Šiaulytis K. Akvarelės. V., 2002; Aizenbart B. Polnyi kurs akvareli. M., 1996,Stephenson J. Paint the watercolour masters.London,1998. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P606, Poligrafinė praktika ( Plener ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Susipažins su įvairiomis spausdinimo staklėmis, spaudinio paruošimo spaudai ir spausdinimo procesais, spaudos galimybėmis, įgaus įgūdžių valdyti įvairius poligrafinius procesus. Gebės reguliuotistakles, pritaikyti kūrybiniame procese įvairias poligrafines technikas. Literatūra: Poligrafičeskyj recepturnyj spravočnik. M.,1962, Kornilova A. Mir albomnogo risunka. L., 1990; Mokrecova I., Romanova B. Francuzskaja knižnaja miniatiūra XIII beka 1200-1270. M., 1983; Orel N., Gubaček E.,Berezin B. Spravočnik technologa-poligrafista. Pečatnyje kraski. M., 1988. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P607, Pleneras ( Plein-air ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Komponavimo principai, šviesa, šešėlis. Įvairios nuotaikos. Spalvos pajautimas. Studentai įsisavins lokalinių dėmių niuansus, gebės jais varijuoti – kalbėti spalvų kalba. Sugebės pritaikyti šviesos ir šešėlio santykius formuodami kompozicijos visumą. Lavins vaizduotę, įgytas žinias galės pritaikyti kūryboje. Literatūra: Lietuvos tapyba. V., 1978; Vakarų Europos tapyba. V., 1979; Šiaulytis K. Akvarelės. V., 2002; Princeva G. Russian water-colour un the collection of the Hermitage. M., 1988; Connoky S. The complete drawing and painting course. L., 1997. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P621, Tapyba (akvarelė) ( Painting(Water-Colour) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Kūrybiškas požiūris į užduotį, komponavimo ir sudėtingo apašvietimo problemas. Interjero perspektyva. Komponavimas, piešimo technikų ir priemonių panaudojimas. Medžiagiškumas, sudėtingo apšvietimo problemos. Užduoties didaktika. Figūrinė kompozicija. Oforto technikos pagrindai, įvairovė, giliosios spaudos savybės ir būdai. Piešinys, kompozicija, tobula raižyba. Oforto technikos didaktika. Vientisos savo forma ir stiliumi reklaminės-informacinės medžiagos kūrimas naudojant įvairius kompozicinius elementus. Literatūra: Lietuvių grafika 1975-1980. V., 1983; Bulaka M. Vilniaus senamiestis. V., 1987; Rimanto Gibavičiaus kūryba; Zvoncov V.M. Ofort. M., 1971. Kisarauskas V. Lietuvių ekslibrisas. V., 1991. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P622, Tapyba (akvarelė) ( Painting (Water-Colour) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 20 ind.n.d.-80 %; 1 egz.-10 %), dien., pav., baz., liet.
Improvizacija studentų pasirinkta tema. Racionalus meninis vaizdas. Aktyvus emocinis pradas. Paprastas motyvas išskaidomas į sudedamuosius elementus ir kiekvienas jų užliejamas lengva spalva. Meninis vaizdas efemeriškas. Tapybinė darna, meninė potekstė. Improvizacijos dėstytojo pasiūlytomis temomis. Bendro lavinimo vidurinėje mokykloje – improvizacijos mokytojo pasiūlytomis temomis. Literatūra: Gaižutis A. Menų giminystė. K.,1998; Russing Ch. Ponyj kurs maslianoj živopisi. M., 2000; Aizenbart B. Polnyj kurs akvareli.M., 2000. Ostawold T. Pop art.K?ln, 1991. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P623, Tapyba (akvarelė) ( Painting (Water Color) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 20 ind.n.d.-80 %; 1 egz.-10 %; 1 net.u.-10 %), dien., rud., baz., liet.
Portretas. Monochromija. Charakteris, šviesotamsa, faktųra, portreto vaizdinė interpretacija.Originalus žmogaus tipo meninis interpretavimas. Daugiasluoksnė akvarelė, konsonansinė tapyba grindžiama impresionistinės tapybos principais. Meninė sugestija. Portretas (su rankomis).Šlapia akvarelės technika, disonansinė tapyba. Dailės medžiagų paruošimas. Mokykloje – meninė sugestija, įvairių tapybos principų ir stilių ugdymas. Literatūra: Mironova A.M. Cvetovedenije. Minsk, 1984; Parmezoni L. Art of the twentieth century. Milan, 2000; Gombrich E. Dailė ir iliuzija. V., 2000; Ostawold T. Pop art. Koln, 1991; Apgan D. Sovremennoje iskusstvo. M.,1999. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P624, Tapyba (Akvarelė) ( Painting (Water Color) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 20 ind.n.d.-80 %; 1 egz.-10 %; 1 net.u.-10 %), dien., pav., baz., liet.
Portretinė kompozicija. Tema, erdvė, spalvinė nuotaika, faktūrų ir kolorito įvairovė, meniniųdimensijų interpretacijos (technikos įvairios, formatai įvairūs). Autoportretas. Daiktiška tapybosmaniera. Meninės išraiškos priemonės (linija, spalva,potėpiai naudojamos atvirai, neužmaskuotai.Akivaizdus technologinis procesas. Tematika bei turinys siejamas su plastinėmis bei meninėsišraiškos problemomis. Įgytas žinias gebės pritaikyti mokykloje, mokant erdvės, faktūros irkolorito įvairovės, meninių dimensijų įvairovės. Literatūra: Beda G. Živopis. M.,1986; The complete drawing ? painting course: the artist’s practical quide to media and techniques. L.,1997. Herbert R. trumpa moderniosios tapybos istorija. V., 1994; Lucie-Smith E. Meno kryptys nuo 1945. V., 1996; Stephenson J. Paint with the watercolour masters. L.,1998. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H311P625, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Grafikos istorija. Teorija – dėmė, linija, faktūra. Grafikos kompozicijos pratimai su įvairiomis medžiagomis. Statika, dinamika, oras, vėjas, lietus, saulėta diena. Susipažins su grafikos istorija, gebės perteikti žinias kitiems. Įsisavins dėmės ir linijos santykį komponuojant. Suvoks kas yra faktūra ir kaip ją panaudoti. Susipažins su įvairiomis medžiagomis, jų savybėmis ir kaip jas pritaikyti kūrybiniame darbe. Literatūra: Das grosse buch der graphik. M., 1968; Škola izobrazitelnogo iskusstva. M., 1963; Turova V.V. Čto takoje graviūra. M.,1988; Daszynska M. Grafikos technikos dauginimas ir spausdinimas. V., 1997; Lukovenko B. Risunok perom. M., 2000 Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P626, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 2 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Sugebėjimas išsivoluoti dažą, išmokti laipsniškai pereiti iš spalvos į spalvą, sukurti keletą kompozicijų. Studentai susipažins su poligrafiniais dažais, jų savybėmis, galės tai pritaikyti kūrybiniame procese. Atlikdami užduotis įgaus įgūdžių, kuriuos gebės perteikti kitiems. Laisvai valdys dažą ir spalvą.Literatūra: Marcks G. Haus radierung. M., 1993; Zvoncov V. i Šistko V. Ofort. M., 1971; The 20 th – century art book. L., 1996; Marčenko E. Berner Klemke. M., 1986. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P627, Grafika ( Graphic ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Kartono raižinys. Raižymo įgūdžių įgijimas ir lavinimas. Linoleumo raižinys. Raižymo įgūdžiai. Formos pajautimas raižant. Dėmės ir linijos problema tobulinant formą. Įsisavins įvairias faktūras ir jų plastinę kalbą. Įgaus raižymo įgudžius. Gebės plastine kalba reikšti mintis. Lavins fantaziją, kūrybiškumą ir mokės spręsti plastines problemas. Literatūra: Lietuvių grafika. V., 1984. Brunner F. A handbook of graphic reproduction processes. M., 1962; Locher J. The magic of M.C. Escher. L., 2000; Osterwold T. Pop Art. Koln, 1991. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311P628, Kompozicija (Estampas) ( Compostion ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-30 %; 1 net.u.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Specializacija pagal pasirinktą grafikos rūšį. Įžanga į diplominį darbą, technikos ieškojimai. Gebės savarankiškai pasirinkti priemones ir medžiagas norimai kompozicijai. Savarankiškai dirbs savo pasirinkta tema. Mokės susisteminti surinktą medžiagą, ją analizuoti ir pritaikyti. Literatūra: Kisarauskas V. Lietuvių ex libris. V., 1991; Nivenskij S.G. Knižnyj znak. M., 1980; Zvoncov V.M.Ofort. M., 1971; Škola izobrazitelnogo iskusstva. M., 1963; 500 šedevrov. M., 1997; Librairie Valette, livres rares et precieux 1452-1973. Paris, 1995. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H312B205, Plastinė anatomija ir skulptūra ( Anatomy and Sculpture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Plastinės anatomomijos žinių reikšmė piešimo ir skulptūros mokymui. Žmogaus griaučių ir raumenų sandara bei jų formų struktūros. Anatominiai piešiniai. Skulptūros komponavimo principai. Statika, dinamika, siluetas, forma, erdvė. Daiktų, animaciniai ir žmogaus figūros komponavimo principai ir skirtumai. Žinios apie skulptūriaus darbą, naudojamas medžiagas (molis, medis, marmuras, granitas, bronza), darbo įrankius. Literatūra: Bames G. Der Nackte Mensch; Barčaj E. Anatomija dlia chudožnikov; Tank W. Form and funktion; Senoji lietuvių skulptūra. 1994; Vytautas Šerys. 1984; Leonas Žuklys. 1978. Atsakingas(a) doc. ŠALTIS Boneventūras

H312B375, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Spauda grafikoje. Monotipija nuo stiklo paviršiaus. Savo turimos medžiagos vienetinė spauda. Meninė išraiška. Pratybos su spalvomis. Monotipija nuo kieto paviršiaus spaudos presu. Pratybos nespalvotos ir spalvotos spaudos būdu. Mišrios spaudos techninės ir meninės išraiškos galimybės. Literatūra:Das Grosse Buch der Graphik. 1968; Lietuvių grafika. V., 1963. Atsakingas(a) doc. BUIVYDAS Rimantas Tomas

H312B376, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64L, 56S: 10 ind.n.d.-15 %; 1 lab.-80 %; 1 net.u.-5 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 ind.n.d.-80 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., rusų
Vasaros plenero peizažo perkėlimas grafiką – kartono raižin . Vienspalvė spauda. Spaudos galimybės ir meninė išraiška. Literatūra: Das grosse Buch der Graphic. 1968; Lietuvių grafika. V., 1963. Atsakingas(a) doc. BUIVYDAS Rimantas Tomas

H312B377, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64L, 56S: 10 ind.n.d.-15 %; 1 lab.-80 %; 1 net.u.-5 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 01 : 2.5 kr (44L, 56S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 lab.-75 %; 1 egz.-5 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 1.5 kr (22L, 38S: 3 ind.n.d.-90 %; 1 net.u.-10 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Buitinių daiktų natiurmortas. Spalvotas kartono raižinys. Bandymai su spaudos presu. Spaudos galimybės ir meninė išraiška. Literatūra: Das grosse Buch der Graphic. 1968; Lietuvių grafika. V., 1963. Atsakingas(a) doc. BUIVYDAS Rimantas Tomas

H312B378, Grafika ( Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (44L, 56S: 3 ind.n.d.-80 %; 2 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (22L, 38S: 3 ind.n.d.-80 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (64L, 16S: 3 ind.n.d.-80 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Iškilioji spauda (pratybos). Abstrakčių formų kompozicija. Vienspalvė spauda. Literatūra: Brunnor F. A Handbook of Graphic. Reproduction processes. 1962; Turova V. Čto takoje graviura; Lietuvių grafika. V., 1963. Atsakingas(a) doc. BUIVYDAS Rimantas Tomas

H312B380, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 ind.n.d.-50 %; 1 net.u.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, vok., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 ind.n.d.-50 %; 1 net.u.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet., rusų, vok.
Technologinės žinios (medžiagos, rankiai). Žiedimas. Formavimas. Užbaigimas (tekinimas). Džiovinimas. Literatūra: Mikėnas J. Keramikos technologija; Adomonis J. Keramika; Technologija, proizvodstvo i dekoryrovanije chud. keramiki. 1984. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H312B381, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Keramika. Žiedimo technika ir technologija. Keramikos formos. Dekoras. Formų detalės. Technologija (degimas, glazūravimas). Literatūra: Keramika; Vengrijos seminarų katalogai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H312B382, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Keramika. Lipdyba. Švilpynės, plokštelės, detalės. Gipso formų gamyba. Literatūra: Liaudies menas; Lietuvos liaudies meistrų parodų katalogai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H312B383, Keramika ( Ceramics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 net.u.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 0 ind.n.d.-50 %; 0 net.u.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Keramika. Skulptūrinės figūrėlės. Gipsinės formos, štampavimas, dauginimas. Dekoras. Meninis stilizavimas. Literatūra: G. Jacėnaitė, L.Strioga; N.Petrulio, J.Adomonio, M.Kovač monografijos, katalogai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIENĖ Aldona

H312B385, Skulptūra ( Sculpture ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (32L, 28S: 1 net.u.-100 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 1 net.u.-100 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Supažindinama su skulptūros medžiagomis (molis, marmuras, granitas, medis, bronza). Reljefo, bareljefo lipdymo problemos. Pasirinktos temos perteikimas plastine kalba, erdvė, siluetas, forma, faktūra. Literatūra: Robertas Antinis. 1970; Napoleonas Petrulis. 1975. Atsakingas(a) TOLEIKIS Aloyzas

H312B386, Skulptūra ( Sculpture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S: 0 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 0 egz.-100 %), neak., rud., pav., baz.
Supažindinama su skulptūros medžiagomis (molis, marmuras, granitas, medis, bronza). Reljefo, bareljefo lipdymo problemos. Pasirinktos temos perteikimas plastine kalba, erdvė, siluetas, forma, faktūra. Literatūra: Robertas Antinis. 1970; Napoleonas Petrulis. 1975. Atsakingas(a) TOLEIKIS Aloyzas

H312B387, Skulptūra ( Sculpure ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (4L, 56S: 1 net.u.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (22L, 38S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet.
Nesudėtingo žmogaus judesio studijos. Studijuoti žmogaus kūno struktūrą ir plastinę formą bei judesio dinamiką. Trumpalaikės vairių judesių studijos. Figūrinė kompozicija literatūrine tema. Pagyvenusio žmogaus portretas. Medalis. Literatūra: Malyj anatomičeskij atlas. M., 1965; Muralytė N., Umbrasas J. J. Mikėnas. V., 1983; Šiuolaikinė skulptūra. V., 1989; Art de lafrianc noire. 1984. Atsakingas(a) TOLEIKIS Aloyzas

H312B388, Skulptūra ( Sculpture ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (44L, 56S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (22L, 38S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet.
Dekoratyvinė skulptūra, jos pritaikymo galimybės interjere ir eksterjere. Memorialinė skulptūra. Bandymai atlikti trumpalaikes kompozicijas. Skulptūra fontanui, skverui, vaikų darželiui, mokyklos kiemui ir pan. Liejimo iš gipso darbai. Literatūra: Leonas Žuklys. 1978; Konstantinas Bagdonas. 1975; Josef Kubiček. 1964; Jon Vlasu. 1970; Henry Moor. 1991. Atsakingas(a) TOLEIKIS Aloyzas

H312P219, Taikomoji grafika ir šriftas ( Applied Graphic and Caligraphy ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., liet., rusų
Modulio tikslas – mokyti studentus dirbti su įvairaus storio ir dydžio linijomis, ženklais, raidėmis kuriant vientisą faktūrą, analizuoti optines iliuzijos poveikį masteliui, krypčiai, atstumui, perteikti kontrastingas nuotaikas, supažindinti su istorine rašto formų raida, klasikiniais ir šiuolaikiniais šriftais, rašymo priemonėmis, padėti studentams formuoti šriftų rašymo įgūdžius. Literatūra: Linea graphic; novum gebrauchsgraphik; Graphics. Rotovision. 1997; Kager H. Schriftkunst. Dresden, 1971; Toots V. Sovremennyj šrift. M., 1956. Atsakingas(a) DAMBRAUSKAS Vilmantas

H312P220, Grafika ir taikomoji grafika ( Graphic and Applied Graphic ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., liet., rusų
Spalvoto lino raižinys. Raižymo įgūdžiai. Spalvos ir formos santykio pajautimas. Medžio raižinys – ksilografija. Medžio raižinių istorija. Raižymo technikos subtilumai. Dirbti su įvairiais storio ir dydžio linijomis, ženklais, raidėmis kuriant vientisą faktūrą. Analizuoti optinės iliuzijos poveikį masteliui, krypčiai, atstumui. Perteikti kontrastingas nuotaikas. Literatūra: Turova V.V. Čto takoe graviūra; Das grosse Buch dar Graphic. 1968; Linea graphic; Nowum gebrauchsgraphic; graphics. rotovision. 1997; Best of grapis poster. Zurich. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H312P227, Piešimas ir kompozicija (estampas)ir jų didaktika ( Drawing and Composition.Didactics ) – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., liet., rusų
Dviejų žmogaus figūrų piešynys. Kūrybiškas užduoties atlikimas, adekvatus piešimo priemonių panaudojimas ir didaktika. kompozicijos idėjos meninis suvokimas. Kūrybinių idėjų įgyvendinimas, atkreipiant dėmesį į žmogaus kūno anatomiją. Knygos menas. Pasirinktos knygos iliustravimas ir didaktika. Knygos apipavidalinimo struktūros ypatybės, funkcijos, harmonijos bruožai. Literatūra: Mikelandželo Risunok v jevo tvorčestve. M., 1986; Gudaitis A. Piešiniai. V., 1973; Das grose Buch der Graphik. Georg Wetretmann Verlag, 1968; Brunner F. A Handbook of graphic. Reproduction processes. Atsakingas(a) AMBRAZIENĖ Irena

Tapybos katedra

H310B013, Įvadas į meno pažinimą ( Introduction to the Art Cognition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., baz., liet.
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Dailės šakos, rūšys, žanrai, medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Pirmykštės bendruomenės menas. Senovės Egipto ir Tarpupio (Šumero,Akado, Babilono, Persijos) menas. Antikinė dailė. Egėjaus, Graikijos, helenizmo kultūra. Romos menas. Viduramžiai:Bizantijos ir romantiniai stiliai. Gotikos fenomenas. Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos gotika. Senovės Indijos, Kinijos, Japonijos menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro – Suzdalės, Maskvos paminklai. Ikonos. Literatūra: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną, 1994; Wolfgang Hutt, wir und Kunst, Berlin, 1962; Matejček A.,Die Geschichte der Kunst, Praha 1981; Kleras Dž., Senovės Graikija, V.,1993; Romos pasaulis, V., 1992; Viduramžių miestai, V., 1992; Vseobščiaja istorija iskusstva, t.I, 1956; Istorija russkogo iskustva, I, 1978. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B014, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48T, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (24T, 56S), neak., rud., pav., baz., liet.
Renesanso menas. Periodizacija. Protorenesansas. Ankstyvasis renesansas. Džotas, Bruneleskis, Donatelas, Pjeras dela Frančeska, Botičelis. Brandusis renesansas. Bramantė, Leonardas da Vinčis, Mikelanželas, Rafaelis. Venecijos meistrai: Džordžonė, Ticianas, Veronezė, Tintoretas. Manierizmas. Renesansas Nyderlanduose: Janis van Eikas, Jeronimas Boschas, Piteris Breigelis. Renesansas Vokietijoje: Lukas Kranachas, Diureris, Holbeinas. Ispanija: El. Grekas. Renesansas kitose Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Barokas: Berninis, Borominis. Realizmas: Karavadžas. Akademizmas: Bolonės akademija, broliai Karačiai. Venecijos dailininkai: Tjepolas, Kanaletas. Flandrija: Rubensas, Jordansas. Olandija: Halsas, Rembrantas. Ispanija: Ribera, Surbaranas, Velaskezas, Murljas. Prancūzija ir Anglija VII-VIII amžiuje. Literatūra: Mateiček A. Die Geschichte der Kunst; Praha, 1961; Kleras Dž. Italų renesansas, V.,1996; Vseobščaja istorija iskustva, t.y. III; Gombrich E.H., Meno istorija, V., 1995; Vseobščaja istorija iskustva, T.,IV,1962. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B015, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., pav., baz., liet.
Prancūzijos menas XIXa.: klasicizmas, romatizmas. Davidas, Delakrua, Žeriko, Engras, Kurbe, Domje, barbizoniečiai. Ispanija: F.Goja. Anglija: Konsteblis, Terneris. Modernizmas: impresionizmas, fomizmas, dadaizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, popartas, opartas, hepeningas, hiperrealizmas, bodiartas; instaliacijos, kinetinis menas ir kt. kryptys. Postmodernizmas. Rusijos menas XIX-XXa. Peterburgo architektūra. Portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija. A. Ivanovas, K. Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas, „Peredvižnikai”, Perovas, Kramskojus, Repinas, Surikovas, Vrubelis, Antokolskis. „Meno pasaulio” grupuotė. V.Kandinskis, K.Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Lietuviai Rusijos dailės mokyklose. Literatūra: Gombrich E.H. Meno istorija, V., 1995; Edvvard Lucie-Smith, Meno kryptys nuo 1945 -jų, 1996; Živopis impresionistov i postimpresionistov, 1962; Vseobščaja istorija iskusstva, t.IV, 1962; Istorija russkogo iskustva, t.I,II,III,1978,1980,1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B016, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 72S), neak., rud., baz., liet.
Liaudies meno šakos: architektūra, skulptūra, memoraliniai paminklai tekstilė, keramika, metalo dirbiniai, papuošalai, grafika, tapyba, margučiai, verbos. Šiuolaikinis liaudies menas ir jo problemos. Skulptūrų ansambliai, seminarai, parodos, mugės. Profesionalioji lietuvių dailė. Piliakalniai, mūrinės pilys. Gotika, renesansas, Vilniaus bažnyčios. Baroko paminklai: bažnyčios, antkapiai, graviūros. Klasicizmas. Vilniaus meno mokykla. Realizmas, romantizmas. Pirmosios lietuvių parodos. Kauno meno mokyklos. Naujoji lietuvių dailė. Šiuolaikinė architektūra, dailės kryptys. Meno istorijos kursinis darbas. Savarankiškai renkama medžiaga apie Lietuvos dailininką, tautodailininką, liaudies mestrą: drožėją, audėją, kitų šakų atstovą. Temos gali būti apie dailės pedagogą, mokyklas, muziejus ir muziejėlius, eksponatų grupes. Tekstas – 15-40p. ir neribotas skaičius nuotraukų, brėžinių. Visa tai pateikiama kaip originalus, sklandus pasakojimas apie dailės faktą ir reiškinį. Literatūra: Lietuvių liaudies menas, albumų serija: medžio dirbiniai, architektūra, skulptūra, keramika, audiniai, kostiumas, juostos, geležies dirbiniai, papuošalai, tapyba ir grafika, mažoji architektūra, kryžiai (viso – 16 tomų); Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B018, Nuo Egipto piramidžių iki Niujorko dangoraižių ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.
Architektūra kaip meno šaka. Monografinė architektūros klasifikacija. Įžymieji Egipto ir Romos paminklai. Gotika kaip aukščiausia architektūros raidos pakopa. Žaismingiausias barokas. Rimtoji klasika ir besiblaškanti eklektika. Stiliaus problema architektūroje. Konstruktyvizmas. Medžiagų ir technologijų vaidmuo meniniam architektūros vaizdui. Pasaulio urbanizacija. Architektūra kaip filosofija: gyvenamasis būstas nuo jurtos iki buto šimtajame aukšte. Literatūra: Dailės terminų žodynas. V., 1998; Lietuvos architektūros istorija T. 1, 2, 3., V., 1987; Mažoji architektūra. V., 1991; Contemporary european architects 2. Taschen, Paris, 1995. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B019, Šiuolaikinės dailės problemos ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
XX a. dailės krypčių ir tendencijų gausa, seka ir kova. Dailės funkcionavimo problemos: parodos, aukcionai, konkursai, monumentaliosios dailės poreikiai. Dailės ekonomika: kūrinių ir renginių kainos. Architektūros ryšiai su daile. Naujos dailės šakos: fotografija, dizainas, videomenas. Dailė kaip auklėjimo priemonė. Didieji XX a. dailininkai. P.Pikaso, S.Dali, H.Muras ir kiti. Literatūra: Vijrand. T. Jaunimui apie meną. K., 1994; Gombrich E.H. Meno istorija. V., 1995; Smith L. E. Meno kryptys.V., 1996. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B020, Molbertinė ir taikomoji dailė ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.
Molbertinės dailės ypatumai. Taikomoji – monumentalioji dailė. Specifika turinio ir formos prasme. Tradicinės molbertinės dailės ryšys su šiuolaikinėmis išraiškomis. Taikomoji dailė ir medžiaga. Realizmas. Apibendrinimas, abstrakcija. Šių išraiškos priemonių taikymas ir tarpusavio santykiai molbertinėje taikomojoje dailėje. Apibendrinimas, minimalizmas ir schema. Literatūra: Smith L.E. Meno kryptys. V., 1996; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Klova B. Lietuvių monumentalioji dekoratyvinė tapyba. V., 1975; 500 šedevrov. M., 1995. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H310B021, Menas ir jo išraiškos priemonės ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., vak., rud., pav., liet.
Menas kaip patirtis. Mokslinis bei meninis pažinimas. Forma ir turinys. Molbertinis taikomasis – dekoratyvinis – monumentalusis menas. Jo panašumai ir skirtumai. Objektyviosios realybės interpretacija. Meninės plastinės priemonės vaizduojamajame mene. Individualumas kūryboje. Literatūra: Smith L E. Meno kryptys. V., 1996; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Andrijauskas A. Meno filosofija. V., 1994; 500 šedevrov. M., 1995. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H310B022, Vaizdas ir iliuzija ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.
Realus vaizdas ir jo subjektyvus perdavimas. Žmogaus akis ir kiti jutimai, fiksuojant realybę pasąmonėje. Žmogaus ir gyvūnų akies sandaros skirtumai ir panašumai. Vaizdo „užrašymas į plokštumą” (perspektyva). Įvairūs „vaizdo užrašymo į plokštumą” būdai (Egiptas, viduramžiai, Renesansas). Realizmas ir abstrakcija: panašumai ir skirtumai. Didieji iliuzijos meistrai: L.da Vinčis, Bruneleskis ir kt. Dabartinės kompiuterių epochos iliuzijos galimybės. Teatras – realaus gyvenimo imitacija. Scenografija. Literatūra: Gombrich E.H. Dailė ir iliuzija. V., 2000; Raušenbach B.V. Prostranstvennyje postroenija v živopisi. M., 1980; Blum F., Leizerson A. Mozg, razum i povedenije; Danilova I.E. Bruneleski i Florencija. M., 1990. Atsakingas(a) UOGINTAS Arūnas

H310B332, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-15 %; 1 grup.n.d.-10 %; 1 ind.n.d.-15 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 1.0 kr (22T, 18S: 1 ind.n.d.-50 %; 0 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., rusų, – vedimo forma 03 : 3.0 kr (44T, 76S: 2 kont.-15 %; 2 grup.n.d.-10 %; 2 ind.n.d.-15 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Senovės Indijos, Kinijos, Japonijos menas. Islamo menas. Persijos miniatūros. Rusios menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro-Suzdalės, Maskvos paminklai. Ikonos. Peterburgo architektūra. Portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija. I.Ivanovas, K.Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas. „Peredvižnikai”. Perovas, Kramskojus, Repinas, Surikovas, Serovas, Vrubelis, Antokolskis. „Meno pasaulio” grupuotė. Modernistai – V.Kandinskis, K.Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Lietuviai Rusijos dailės mokyklose. Literatūra: Vseobščaja istorija iskusstva. T. III. Kn. II. 1961; Istorija russkogo iskusstva. T. I. 1978; Istorija russkogo iskusstva. T.II. Kn. I. 1980; Istorija russkogo iskusstva. T.II.Kn. II. 1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B357, Meno istorija. Kursinis darbas ( Art History ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16T, 24S: 1 kurs.d.-100 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Savarankiškai renkama medžiaga apie Lietuvos dailininką, tautodailininką, liaudies meistrą: drožėją, audėją, kitų šakų atstovą. Temos gali būti apie dailės pedagogą, mokyklas, muziejus ir muziejėlius, eksponatų grupes. Tekstas – 15-40 psl. ir neribotas skaičius nuotraukų, brėžinių. Visa tai pateikiama kaip originalus, sklandus pasakojimas apie dailės faktą ir reiškinį. Pateikiami visi moksliniam darbui keliami reikalavimai (nuorodos, šaltiniai, bibliografija). Rankraštis – skaitomas, pageidautina – mašinraštis, kompiuterinė spauda. Darbas rišamas. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B395, Dailė ir jos dėstymo metodika ( Arts and its Methodology ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (16T, 80L, 144S: 6 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (4T, 44L, 192S: 6 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-10 %; 1 net.u.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – bendroji meninė ir estetinė kompetencija. Geometrinių kūnų ir natiurmortų piešimas iš natūros. Piešimo technikos ir technologijos. Linijinė ir toninė perspektyva. Apšvietimo perteikimo būdai. Piešimo kompozicijos kūrimo nuoseklumas. Tapybos technikos ir technologijos. Daugiasluoksnė, mišri ir „šlapia” akvarelės technikos. Spalvų teorija ir spalvininkystės laboratoriniai darbai. Formos modeliavimas spalva. Kūrybinio proceso metodai.DEvimatė kompozicija ir jos raiškos priemonės. Spalvos ir kompozicijos struktūros sąveika. Dekoratyvumas. Kūrybinių darbų eksponavimas. Literatūra: J. Adomaitis. Nuo taško iki sintezės. V.,1994; V.Zarėka. Akvarelė. Technika ir technologija. ŠU 1-kla,2002; The complete drawing and painting course. London, 1997; Materialy i techniki risunka. M.,1984; B.Šeško. Postroenije i perspektiva risunka. M.,1981. Atsakingas(a) ZARĖKA Vidmantas

H310B396, Dailė ir jos dėstymo metodika ( Arts and Its Methodology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 4 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S: 4 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-10 %; 1 net.u.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – aplinkos stebėjimas, fiksavimas ir kūrybinis intrepretavimas. Interjero ir eksterjero piešimo metodai. Grafinės raiškos priemonės. Gilinamos linijinės perspektyvos žinios. Mokoma perteikti erdvę, analizuoti piešinius ir juos vertinti. Skatinamas kūrybinis individualumas, originalumas. Natiurmorto tapymas, komponavimas ir interpretavimas. Formos modeliavimas spalva. Koloritas. Spalvų niuansai ir kontrastai. Spalva šviesoje ir šešėlyje. Tapybinio – plastinio viazdo apibendrinimas. Paveikslo kompozicijos struktūra ir visuma. Tapybos technikos ir jų panaudojimas mokykloje. Literaūra: B.Bagnall. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; B. Aizenbart. Polnyj kurs akvareli. M.,2000; E.Bernard. Modernusis menas 1905-1945. V.,2000; G.Kulebakin. Risunok i osnovy kompoziciji. M.,1988; A. Visockis. Kompozicija kaip mokymo ir kūrybos procesas. ŠU, 2002 Atsakingas(a) ZARĖKA Vidmantas

H310B500, Meno istorija ( Art history ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (44T, 76S: 1 kont.-5 %; 3 grup.n.d.-20 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-55 %), dien., rud., baz., liet.
Dailės šakos ir žanrai. Tapyba. Grafika. Skulptūra. Architektūra. Taikomoji dailė. Meno kilmės klausimai. Mesopotamija, Indija, Kinija, Egipto menas. Antikinis menas. Graikija ir Roma. Viduramžių menas. Grafika. Renesansas. Italija, Nyderlandai. XVII-XVIII amžių menas. Barokas. Impresionistai. Modernizmas, abstrakcionizmas, siurrealizmas ir kt. Literatūra: Combrich E.H.Meno istorija. V.,1995; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B501, Meno istorija ( Art history ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (30T, 30S: 1 grup.n.d.-30 %; 1 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Liaudies meno šakos: architektūra, skulptūra, memorialiniai paminklai, tekstilė, keramika, metalo dirbiniai, papuošalai, grafika, tapyba, margučiai,verbos. Šiuolaikinis liaudies menas ir jo problemos. Skulptūrų ansambliai, seminarai, parodos, mugės. Profesionalioji lietuvių dailė. Piliakalniai, mūrinės pilys. Gotika, renesansas, Vilniaus bažnyčios. Baroko paminklai – bažnyčios, antkapiai, graviūros. Klasicizmas. Vilniaus meno mokykla: realizmas, romantizmas. Pirmosios lietuvių parodos. Kauno meno mokykla. Naujoji lietuvių dailė. Šiuolaikė architektūra, dailės kryptys. Literatūra: Lietuvių liaudies menas. Albumų serija: medžio dirbiniai, architektūra, skulptūra, keramika, audiniai, kostiumas, juostos, geležies dirbiniai, papuošalai, tapyba ir grafika, mažoji architektūra, kryžiai (iš viso 16 tomų); Galaunė P. Lietuvių liaudies menas./Pakartotiniai leidiniai./ K.,1930; Širmulis A. Lietuvių liaudies akademiniai memorialiniai paminklai. V.,1993. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B523, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (64T, 56S: 1 kont.-15 %; 2 grup.n.d.-10 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 1.5 kr (32T, 28S), dien., pav., baz., liet., rusų
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai, medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Pirmykštės bendruomenės menas. Senovės Egipto ir Tarpupio (Šumero, Akado, Babilono,Asirijos, Persijos) menas. Antikinė dailė. Egėjaus, Graikijos, helenizmo kultūra. Romos menas. Viduramžiai: Bizantijos ir romaniniai stiliai. Gotikos fenomenas. Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Anglijos gotika. Literatūra: Tiju Vijrand. Jaunimui apie meną. 1994; Wolfgang Hutt. Wir und Kunst. Berlin, 1962; Matejček A. Die Geschichte der Kunst. Praha, 1981; Kleras Dž. Senovės Graikija. V.,1993; Romos pasaulis. V., 1992; Viduramžių miestai. V.,1992; Vseobščiaja istorija iskusstva. T.I. 1956. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B541, Lietuvos architektūros istorija. Architektūros paminklai ir ( History of Lithuanian Architecture. Architectural monuments ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 0 net.u.-100 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 0 net.u.-100 %), neak., pav., baz., liet.
Architektūra menų sistemoje. Architektūros funkcinės šakos: gyvenamasis namas, visuomeninė, pramoninė, memorialinė, gynybinė, komunikacijų, landšafto, mažųjų formų architektūra. Pastatas, ansamblis, urbanistika. Piliakalniai, liaudies architektūra. Mūrinės pilys. Gotikos paminklai. Renesansas. Baroko bažnyčios. Klasicizmas, L.Stuoka-Gucevičius. Eklektika. Pseudogotika. Nepriklausomos Lietuvos architektūra. Funkcionalizmas. Tarybinė pseudoklasika. Modernioji Lietuvos architektūra: Parodų rūmai, Operos ir baleto rūmai, Lazdynų raj. Vilniuje. Šiuolaikinės architektūros raida ir perspektyvos.Literatūra: Lietuvos TSR architektūros klausimai. I. K. 1960; II. K. 1964; III. V. 1966; IV. V. 1974; Lietuvos architektūros istorija. Nuo seniausių laikų iki XIX a. vidurio. I. V. 1987; Lietuvos architektūros istorija. Nuo XVIIa. pradžios iki XIX a. vidurio. II. V. 1994; Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. I. V. 1987; Architektūros paminklai.III. V. 1975; IV. V. 1977; Naujoji Lietuvos architektūra. V. 1982; Vilniaus architektūra. V. 1985. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B694, Šiuolaikinio meno raida ( Evolution of a history art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Meno raidos istoriniai periodai, stiliai, mokyklos: senovės menas, antikinis menas, viduramžiai (gotika), renesansas, barokas, klasicizmas, realizmas. Pagrindinės modernizmo kryptys: impresionizmas, fomizmas, kubizmas, ekspresionizmas, dadaizmas, siurrealizmas, abstrakcionizmas, futurizmas. XX amžiaus antros pusės kryptys: instaliacija, fluxus, foto ir vizualiniai menai. Menų sąveikos. Postmodernizmas. Tradicijos ir naujovės. Dailė šiuolaikiniame pasaulyje, jos funkcionavimo formos. Literatūra: J.Baltrušaitis. Visuotinė meno istorija. T 1-2,V.,1992; Universalus meno žodynas. V.,1998; Dailės žodynas.V.,1999; Autorių kolektyvas. Europos dailės istorija. V.,1995; Autorių kolektyvas. Lietuvos dailės istorija. VDA, 2002. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310B777, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Meno morfologija: šakos, žanrai, medžiagos, technologijos. Liaudies ir profesionalusis menas. Dailės gyvenimas. Parodos. Pirmykštis menas. Egipto menas. Antikos menas: Graikija, Roma. Viduramžiai: romanizmas, bizantinis ir gotikos stiliai. Rytų menas. Renesansas ir jo meistrai. Barokas. Romantizmas, klasicizmas, realizmas. Modernizmo kryptys: impresionizmas, fomizmas, kubizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, siurealizmas. Lietuvos meno raida. M. K. Čiurlionis. Šiuolaikinės dailės problemos. Literatūra: Baltrušaitis I. Visuotinė meno istorija. T. 1-2. K., 1992; Gombrich E. H. Meno istorija. V., 1995; Europos dailės istorija (Autorių kolektyvas). K., 1995; Heslewood j. Vakarų Europos tapybos istorija. V., 1995; Universalus meno žodynas. K., 1998; Dailės žodynas. V., 1999. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M331, Šiuolaikinio meno raida ( Evoliution of modern art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 88S), dien., rud., sustipr., liet.
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai. Dailės medžiagos ir technologijos. Dailės funkcionavimo klausimai. Profesinis ir liaudies menas. vaikų menas. Restauravimas ir rekonstravimas. Architektūra ir dizainas. Originalas, kopija, falsifikatas. meno istorija: periodai, stiliai, mokyklos. Šiuolaikinio meno raida: tendencijos ir kryptys. Modernizmo ir postmodernizmo problematika. Eklektika ir kičas. menas postindustriniame pasaulyje. Dailė – bendosios kultūros sudėtinė dalis. Literatūra: Matejček A. Die Geschichte der Kunst, Berlin, 1962; Edward Rucie – Smith. Meno kryptys nuo 1945 – ųjų. V., 1996; Andrijauskas A. Grožis ir menas. V., 1995; Gambridž E.H. Meno istorija. V., 1995; Wolgang Hutt. Wir und Kunst, Berlin, 1962; Dailės žodynas. Vilniaus Dailės akademijos leidykla, 1999; Universalus meno žodynas. K., 1998. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M358, Šiuolaikinio meno raida ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 2 grup.n.d.-25 %; 2 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 128S: 2 grup.n.d.-25 %; 2 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Dailė kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje. Jų ryšys su Lietuvos kultūra. Šiuolaikinio meno raida: tendencijos ir kryptys. Modernizmo ir postmodernizmo problematika. Menas postindustriniame pasaulyje. Eklektika ir kičas Dailė-bendrosios kultūros sudėtinė dalis. Literatūra: Vseobščiaja istorija iskusstva.T.8. M.; Matejček A. Die Geschidite der Kunst, Berlin, 1962; Edward Rucie-Smith. Meno kryptys nuo 1945-jų. V., 1996; Andrijauskas A. Grožis ir menas. V., 1995; Gambridi E.H. Meno istorija. V., 1995. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M374, Šiuolaikinio meno raida ( Development of Modern Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S), dien., rud., sustipr., liet.
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės naujausios teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai. Fotografija, vizualiniai menai, kompiuterinis menas. Profesinis ir liaudies menas, vaikų menas. Originalas, kopija, falsifikatas. Restauravimas ir rekonstravimas. Dailės funkcionavimo klausimai, meno sociologija, meno kaina. Meno raidos istoriniai periodai, stiliai, mokyklos. Šiuolaikiškumo samprata, tendencijos ir kryptys. Klasika, eklektika, kičas. Avangardas, modernizmas, postmodernizmas. Menas postindustriniame pasaulyje. Raidos paskatos ir stabdžiai. Dailė – bendrosios kultūros sudėtinė dalis. Literatūra: Baltrušaitis J. Visuotinė meno istorija, T. 1-2, K., 1992; Lietuvos dailės istorija V., 2002; Andrijauskas A. Grožis ir menas, V., 1995; Dailės žodynas, V., 1999; Heslewood J. Vakarų Europos tapybos istorija, V., 1995; Europos dailės istorija. K., 1995; E.Panofsky.Prasmė vizualiniuose menuose.V., 2002 Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M375, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 14.0 kr (160T, 400S), dien., rud., sustipr., liet.
Visuotinė meno istorija – nauji atradimai ir koncepcijos. Istorinių meno raidos periodų santykis su šiuolaikine daile: Pirmykštis menas. Egipto menas. Antika: Graikija, Roma. Viduramžiai: Romantizmas, bizantinis ir gotikos stiliai. Rytai: islamo šalys, Kinija, Japonija. Renesansas ir jo meistrai. Barokas, romantizmas, klasicizmas, realizmas. Modernizmo kryptys: Impresionizmas, fovizmas, kubizmas, ekspresionizmas, abstrakcionizmas, dadaizmas, siurrealizmas, popartas, erartas, minimalizmas, bodiartas, fluxus, intaliacija ir kt. Tradicijos ir naujovės. Lietuvių dailė pasaulinės dailės kontekste. Rašomas referatas vienu iš dailės istorijos probleminiu klausimu. Literatūra: Baltrušaitis J. Viasuotinė meno istorija, T.1-2,K.,1992; Gombrich E.H. Meno istorija, V., 1995; Europos dailės istporija K.,1995; Herlewood J. Vakarų Europos tapybos istorija, V., 1995; Universalus meno žodynas, K.,1998; Lietuvių dailės istorija, V.,2002; Vseobščaja istorija iskustv, T.1-8. A.Gaižutis. Kultūros vertybės ir erzacai. V.,1993. Probleminiai str. žurnaluose „Kultūros barai”, „Krantai”, „Naujoji Romuva”, „Liaudies kultūra”. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M376, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 14.0 kr (160T, 400S), dien., pav., sustipr., liet.
Dailė kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje. Jų ryšys su Lietuvos kultūra. Šių šalių liaudies meno panašumai ir skirtumai, profesinės dailės raidos ypatumai. Latvija: Rygos architektūra, latvių tapyba ir akvarelė, V.Purvitis. Estija: Talino gotika, estų skulptūra ir grafika. Vilniau meno mokykla ir Baltarusija, Slucko juostos, tarybinio laikotarpio tapybos kryptingumas. Lenkija: Vilniaus, Varšuvos ir Krokuvos meno mokyklos, istorinio žanro raida. J.Mateika, F.Ruščicas. Ukraina: Lvovo architektūra, T.Ševčenka. Parašyti referatą šių šalių meno klausimu ir susieti jį su savo magistro darbu. Literatūra: Eesti Kunst, T.I, 1975, T.II, 1977; Latviešu gleznieciba, Riga, 1980; Latviešu padomju akvarelgleznieciba, Riga, 1974; Jackowski A., Januszkiewiczowa J. Polnische Volkskunst, Berlin-Warszawa, 1968; ?????ic ???????i ?11- ?V111 ??????????, ?i???, 1980; ???????? ???????i ?11- XV111 ??????????, ?i???, 1983; ????????? ????? ? ??????? ?????. 1- Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310M377, Meno istorija (magistro darbas) ( Art History (Master Thesis) ) – vedimo forma 01 : 20.0 kr (800S), dien., rud., sustipr., liet.
Temų diapazonas: lietuvių liaudies menas, profesionalioji dailė, meno funkcionavimo problema. Medžiagos surinkimas, bibliografija, tekstas (ne mažiau kaip 3 sp.l.). Tekste, remiantis faktologine medžiaga, reikia iškelti problemą ir ją išplėtoti istoriniu, menotyriniu, pedagoginiu aspektais. Būtina meno kūrinių ir reiškinių analizė, apibendrinimai ir išvados. Iliustracijos: piešiniai, brėžiniai, nuotraukos, reprodukcijos, jų apimtis neribojama. Remtis literatūra ir archyvine medžiaga, asmenine kultūros gyvenimo patirtimi. Pageidautinos publikacijos spaudoje, pasisakymai parodų atidarymuose, pasitarimuose. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P413, Meno istorija ( History of Arts ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai. Dailės medžiagos ir technologijos. Dailės terminologija. Profesinis ir liaudies menas. Vaikų menas. Dailės funkcionavimo klausimai. Restauravimas ir rekonstrukcija. Architektūra ir dizainas. Originalas, kopija, falsifikatas. Literatūra: Vijrand T. Jaunimui apie meną K., 1994; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Ties grožio vertybėmis. Antras fotografuotinis leidimas; Wolfgang Hutt. Wir und Kunst. Berlin, 1962; Henry de Morant. Historia sztuki zdobniczej od pradziejow do wspoczesnošci. Warszawa, 1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P414, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Pirmykštės bendruomenės menas. Senovės Egipto menas. Tarpupio (Mesopotamijos: Šumero, Akado, Babilono, Asirijos, Persijos) menas. Egėjaus kultūra ( Kreta, Mikėnai). Graikijos menas, žymieji kūriniai ir menininkai. Romos menas. Antikos meno reikšmė. Viduramžiai. Bizantijos, romaninis ir gotikos stiliai.Romaninės bažnyčios, skulptūra. Gotika Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje.Pseudogotika. Literatūra: Istorija iskusstva zarubežnych stran. M.,1980; Vseobščiaja istorija iskusstva. T.l.1956; Matejček A. Die Geschichte der Kunst. Praha, 1981; Džonas D. Kleros. Senovės Graikija. V., 1993; Džonas D. Kleros. Viduramžių miestai. V.,1992; Džonas D. Kleros. Romos pasaulis. V.,1992. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P415, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 grup.n.d.-15 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Renesanso menas. Periodizacija. Ankstyvasis renesansas. Džotas, Bruneleskis, Donatelas, Pjeras dela Frančeska, Botičelis. Brandusis renesansas. Leonardas da Vinčis, Mikelandželas, Rafaelis. Venecijos meistrai: Džordžonė, Ticianas, Veronezė, Tintoretas. Manierizmas. Renesansas Nyderlanduose: Antonis van Eikas, Piteris Breigelis. Renesansas Vokietijoje: Rukas Kranachas, Diureris, Holheinas. Ispanija: El Grekas. Renesansas kitose Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Literatūra: Vseobščiaja istorija iskusstva. T.3. 1962; Matejčik A. Die Geschichte der Kunst. Praha, 1961; Džonas D. Kleros. Italų renesansas. V.,1996. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P416, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 grup.n.d.-15 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
XVII amžiaus menas. Barokas. Berninis, Borominis. Karavadžizmas.Akademizmas: Broliai Karačiai, Bolonės akademija. Venecijos dailininkai: Tjepolas, Kanaletas. Flandrija: Rubensas, Antonis van Deikas, Jordansas. Olandija: Haesas, Rembrantas.Olandijos peizažistai ir žanristai, „mažieji olandai”. Ispanija: Rikera, Surbaromas, Velaskezas, Muriljas. Prancūzija: Pusenas, Vato, architektai. XVIIa.: Buše,Šardenas, Griozas. Anglija: Hogartas, Reinoldsas, Geinshoro. XVIIIa. realizmas. Literatūra: Matejček A. Die Geschichte der Kunst. Praha, 1961; Vseobščiaja istorija iskusstv. T.4.1962; Michat Walicki, Wladislaw Tomkiewicz. Malarstvo Polskie. Manierizm. Barok. Warszawa, 1971. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P417, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 4 grup.n.d.-15 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Lietuvių liaudies menas. Klasifikacijos problemos. Liaudies architektūra, skulptūra, memorialiniai paminklai, tekstilė, keramika, metalo dirbiniai, papuošalai, grafika, tapyba, margučiai, baldai, verbos. Šiuolaikinis liaudies menas. Monumentaliosios skulptūros suklestėjimas: Ablinga, Čiurlionio kelias, Raganų kalnas. Primityvioji tapyba. Liaudies meno parodos, organizacijos, ryšiai su profesionaliąja daile. Literatūra: Lietuvių liaudies menas. Architektūra. T. I.1957; T. II. 1965; Mažoji architektūra. T. I. 1970; T. II. 1990; T. III.1992; Medžio dirbiniai. T. I. 1956; T. II. 1958; Audiniai. T. I. 1957; T. II. 1962; Juostos. 1969; Drabužiai. 1974; Keramika. 1959; Skulptūra. T. I.1963; T. II. 1965; Senovės lietuvių papuošalai. T. I.1958; T. II.1966; Grafika, tapyba. 1968; Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. K.,1930; Lietuvių liaudies menas. V.,1993. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P418, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 4 grup.n.d.-15 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Profesionalioji lietuvių dailė. Piliakalniai, mūrinės pilys. Gotika, renesansas – Vilniaus bažnyčios. Baroko paminklai – bažnyčios, antkapiai, graviūros. Klasicizmas: L.Stuoka-Gucevičius, P.Smuglevičius. Vilniaus meno mokykla: realizmas, romantizmas. Pirmosios lietuvių meno parodos: M.K.Čiurlionis, A.Zmuidzinavičius, P.Rimša. Kauno meno mokykla: A.Galdikas, A.Varnas,K. Sklėrius, J.Zikaras, V.Grybas. Naujoji lietuvių dailė: J.Mikėnas, A.Gudaitis, G. Jokūbonis. Taikomųjų dailės šakų plėtotė. Šiuolaikinės dailės problemos. Literatūra: XXa. lietuvių dailės istorija. 1900-1940. T. I.V.,1982; XXa. lietuvių dailės istorija. 1900-1990. T. II.V.,1983; XXa. lietuvių dailės istorija. 1940-1960. T. III.1990; Lietuvos architektūros istorija. T. I. 1987; Lietuvos architektūros istorija. T. II. 1994. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P419, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 4 grup.n.d.-15 %; 2 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., rusų
Senovės Indijos,Kinijos,Japonijos menas. Islamo menas. Persijos miniatiūros. Rusios menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro-Suzdalės, Maskvos paminklai. Ikonos. Peterburgo architektūra. Portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija: A. Ivanovas, K. Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas. „Peredvižnikai”: Perovas, Repinas, Surikovas, Serovas. „Meno pasaulis”, modernistai: V. Kandinskis, K.Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Literatūra: Vseobščiaja istorija iskusstv. T.II. 1961; Istorija russkogo iskusstva. T.I. 1978; Istorija russkogo iskusstva. T.II.Kn.1. 1980; Istorija russkogo iskusstva, T.II.Kn.2. 1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P420, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64T, 96S: 2 grup.n.d.-15 %; 1 ind.n.d.-15 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
XIXa. Europos menas. Prancūzija: klasicizmas, romantizmas,realizmas. Davidas, Delakrua, Žeriko, Engros.Impresionizmas: Mane, Mone,Renuaras. XXa. Europos dailė: postimpresionizmas – Van Gogas, Gogenas. Kubizmas – Pikaso.Fovizmas – Matisas. Siurrealizmas – S.Dali. Dadaizmas. Ekspresionizmas – O.Diksas. Naujasis realizmas – Gutuzas. Popartas, opartas, hepeningas, abstrakcionizmas. Meksikos monumentalusis menas. Erartas, erdartas, instaliacijos. Postmodernizmas. Literatūra: Gombrich E.H. Meno istorija. V.,1995; Eduard Lucie- Smith. Meno kryptys nuo 1945-ųjų m.1996; Živopis’ impresionistov i postimpressionistov. L.,1986; Andrijauskas A. Grožis ir menas. V.,1995; Angelika Muthesus, Burkhard Riemenschineider. Erotc Art. Benedikt Taschen. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P431, Meno istorija ( Art History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 ind.n.d.-50 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., rusų
Dailės istorijos ir teorijos įvadas. Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Dailės šakos, rūšys, žanrai. Dailės medžiagos ir technologijos. Dailės terminologija. Profesinis ir liaudies menas. Vaikų menas. Dailės funkcionavimo klausimai. Restauravimas ir rekonstrukcija. Architektūra ir dizainas. Originalas, kopija, falsifikatas. Literatūra: Vijrand T. Jaunimui apie meną K., 1994; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Ties grožio vertybėmis. Antras fotografuotinis leidimas; Wolfgang Hutt. Wir und Kunst. Berlin, 1962; Henry de Morant. Historia sztuki zdobniczej od pradziejow do wspoczesnošci. Warszawa, 1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P445, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (88T, 72S), dien., pav., baz., liet.
XIXa. Europos menas. Prancūzija: klasicizmas, romantizmas, realizmas.Davidas, Delakrua, Žeriko, Engras.Impresionizmas: Mane, Mone, Renuaras. XXa.Europos dailė: postimpresionizmas – Van Gogas, Gogenas. Kubizmas-Pikaso. Fovizmas-Matisas. Siurrealizmas – S.Dali.Dadaizmas, Ekspresionizmas. Naujasis realizmas. Popartas, opartas, hepeningas, abstrakcionizmas. Meksikos monumentalusis menas. Erartas, instaliacijos. Postmodernizmas. Literatūra: Gombrich E.H.Meno istorija. V.,1995; Eduard-Lucie-Smith. Meno kryptys nuo 1945,.V.,1996; Živopis’ impresionistov ir postimpresionistov. L.,1986; Bernard E. Modernusis menas 1905-1945.V.,2000; The 20th century art book. Phaidon 1996. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H310P446, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet.
Senovės Kinijos,Indijos,Japonijos menas. Islamo menas. Persijos miniatiūros. Rusijos menas: Kijevo, Novgorodo, Vladimiro – Suzdalės, Maskvos paminklai.Ikonos. Peterburgo architektūra. portretas ir istorinė tapyba. Rusiškasis barokas ir klasicizmas. Dailės akademija: A. Ivanovas, K. Briulovas, Fedotovas, Venecijanovas.”Peredvižnikai”.Perovas, Repinas, Surikovas, Serovas. „Meno pasaulis”. V.Kandinskis, K. Malevičius. Rusų dailės specifika ir jos vieta Europos dailėje. Literatūra: Vseobščaja istorija iskusstv.T.II.1961; Istorija russkovo iskusstva.T.I.1978; Istorija russkovo iskustva. T.II.Kn.I.1980; Istorija ruskovo iskusstva. T.II.Kn.II,1981. Atsakingas(a) prof. RIMKUS Vytenis

H311B004, Tapyba ir kompozicija ( Painting and composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Tapyba. Akvarelė. Technikos ir technologijos apžvalga. Spalvų teorijos pagrindai. Monochrominės tapybos panaudojimas formai niuansuoti. Natiurmorto kompozicija. Šviesos ir šešėlio modeliavimo niuansai. Spalvų niuansai ir kontrastai. Tapomų daiktų erdvinis modeliavimas. Kompozicija. Natiurmorto komponavimas. Plokštuminė kompozicija. Kompozicijos raiškos priemonės: taškas, linija, dėmė, kontrastas, ritmas, spalva. Skirtingos kompozicijos struktūros – skirtinga išraiška (rami, statiška arba dinamiška). Literatūra: Akvarelė. V., 1985; Akvarel i risunok. M., 1988; The copmplete drawing and painting course. London, 1997; Škola izobrasitelnovo iskusstva 2. M., 1988; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Reprodukcijų albumai: Pikaso P., Ležė F. Matisas A., Klee P. Miro I. Atsakingas(a) ZARĖKA Vidmantas

H311B005, Tapyba ir kompozicija ( Painting and composition ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 6.0 kr (48L, 192S), neak., pav., baz., liet.
Tapyba. Natiurmorto studijos. Šešėlio ir reflekso reikšmė modeliuojant formą ir erdvę. Formos modeliavimas, tapybinė plastika. Daugiasluoksnės akvarelės technikos ypatumai, koloritas. Tapybinio – plastinio vaizdo apibendrinimas. Kompozicija. Sudėtingo natiurmorto kompozicija. Šviesa, šešėlis, daiktų erdvėje sustatymas. Skirtingos kompozicinės struktūros. Šviesotamsos reikšmė kompozicinės struktūros išraiškai. Spalva šviesoje ir šešėlyje. Literatūra: Akvarel’ i risunok. M., 1988; The complete drawing and painting. London, 1997; Kuznecov J. Zapodnojevropejskij natiurmort. M., 1985; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994; reprodukcijų albumai: Sezano, Vermejerio, P. Pikaso. Atsakingas(a) ZARĖKA Vidmantas

H311B006, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Akvarelė. Etnografinis buitinių daiktų natiurmortas. Daiktų modeliavimas. Skirtingų medžiagų reikšmė. Erdviškumas. Nuotaikos kūrimas tapybos priemonėmis. Kompozicija. Dekoratyviosios ir monumentaliosios tapybos kompozicijos. Įvairios išraiškos ir struktūros. Meninės išraiškos priemonės. Tema: flora ir fauna. Literatūra: Budrys J., Urbonavičius E. Akvarelė. 1986; Hajo Duchting Paul Ceranne. Germany, 1993; Latvių akvarelė; Trienalių bukletai (akvarelės); Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Klova B. Lietuvių monumentalioji- dekoratyvinė tapyba. V., 1974. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H311B007, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 46S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., pav., baz., liet.
Pastozinė tapyba. Guašas, tempera. Monochrominis natiurmortas. Sudėtingas spalvinis natiurmortas iš įvairių medžiagų: gipsas, stiklas, draperijos, buitiniai daiktai. Dekoratyvumas ir ekspresyvumas. Meninių išraiškos priemonių įvairovė. Portretas. Dekoratyvinė ir monumentalioji freska. Meniniai sprendimai. Freskos technikos ir technologijos. Interjeras ir meno kūrinys. Literatūra: Karatajus V. Tapybos technikos. V., 1967; Gudynas P. Lietuvos tapyba. V., 1967; Živopis impressionistov i postimpressionistov. Leningrad, 1986; Lietuvos Valstybinis Dailės institutas. V., 1981; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Klova B. Lietuvos monumentalioji – dekoratyvinė tapyba. V., 1974; Įv. šiuolaikinės dailės albumai. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H311B008, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Portreto studija(galva). Aliejinė tapyba. Monochrominės tapybos studija. Medžiagos ir gruntai. Spalvų niuansai ir konrastai. Portreto kompozicija. Šviesos ir formos santykis. Modeliavimo niuansai. Faktūra aliejinėje tapyboje. Figūrinė kompozicijos studija. Tema „Kelionė”, „Stotis”, „Miestas vakare”. Erdvės perteikimas, dėmių ir linijų ritmas, jų struktūros supratimo problemos. Perspektyvos suvokimas, figūrų komponavimas, mastelis. Būdingos situacijos. Literatūra: Odnoralov N.V.Materialy v izobrazitelnom iskustve. M.,1983; Technika živopisi. Praktičeskije soviety. M.,1960; Stasevič N. Iskusstvo portreta. M.,1978; The golden age. Dutch painters of the 17 sentury. 1984; Magritte. Ediciones poligrafia. 1986. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B009, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 5.0 kr (40L, 160S), neak., pav., baz., liet.
Portreto su rankomis (pusės figūros) studijos. Portreto ir rankų kompozicija. Fono ir apšvietimo reikšmė. Detalių santykis su paveikslo visuma. Spalvų deriniai ir koloritas. Etiudo spalvų santykiai ir studijos vystymo pobūdis. Kompozicija. Figūrinė kompozicijos studija. Tematika artima studentiškam gyvenimui: „Teatras”, „Diskoteka”, „Koncertas”. Siurrealistinė kompozicija: „Mano sapnas”. Akcentuojamos dinamškos (ryškių spalvų, dėmių, kontrastingo apšvietimo, formų judėjimo) problemos. Literatūra: Latviešu gleznieciba. Riga, 1980; Pere Gimferrer ” Magritte”. Ediciones poligrofa, Barselona, 1986; Surrealist painting (Simon Wilson). Phaidon, Oxford, 1982; Hajo Duchtino. Cezanne. Taschen, 1993. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B010, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., baz., liet.
Aprengtos figūros studijavimas, taikant įvairų apšvietimą ir spalvinę erdvę. Figūros modeliavimas tapybinėje erdvėje. Figūros charakteristika, mokymasis apibendrinti tapybinį – plastinį vaizdą. Figūrinė, statiška, struktūriška kompozicija. Figūrų tarpusavio ryšys bei santykis su visuma. Plastinės idėjos sprendimas vaizduojant figūras tapybos išraiškos priemonėmis. Literatūra: 500 šedevrov. M., Slovo, 1995; Bonnard. Editions cersle d’art. Paris, 1982; Korneliu Baba. Izobrazitelnoje iskusstvo. M., 1982; Vermeer. Editions cersle d’art. Paris, 1983. Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311B011, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Aprengtos ir pusiau apnuogintos figūros studijavimas. Šešėlio ir reflekso reikšmė modeliuojant formą ir erdvę. Spalvos švarumas, niuansų skaidrumas modeliuojant apnuogintą figūrą. Kompozicija. Daugiafigūrinė dinamiška kompozicija. Spalvos reikšmė meninei idėjai išreikšti. Ekspresionistinė tapybos stilistika. Literatūra: Veiverytė S. V., Vaga, 1986; Mane E., Dega E., Rubenso P., Renuaro O.,reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311B012, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (88L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (77L, 83S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Figūros tapybinės studijos. Tapybinio tono reikšmė, modeliuojant formą ir erdvę. Kompozicijos ir kolorito svarba meninės idėjos ir vaizdmo išraiškai. Interpretacijos ir stilistikos problemos. Literatūra: Džiaugšto S.,Gudaičio A., Mane E.,Sezano P.,Dega E., Pikaso P., Reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) doc. VILKAUSKAS Romanas

H311B318, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (60L, 60S), dien., pav., baz., liet.
Apnuogintos figūros studijos. Spalvų pustonių reikšmė modeliuojant apnuoginto kūno formas. Tapybos kultūros, stilistikos problemos. Literatūra: P. Rubenso, D.Velaskezo, E.Dega, O. Renuaro, A.Matiso reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) doc. VILKAUSKAS Romanas

H311B334, Pleneras ( Plein-air ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., neak., rud., pav., baz., liet., rusų, – vedimo forma 02 : 4.0 kr (80L, 80S), dien., pav., baz., liet., rusų
Spalviniai etiudai ir eskizai. Įvairios piešimo technikos. Tapybiniai etiudai ir eskizai gamtoje. Plenero specifika. Nesudėtingi peizažai (pirmo plano ir panoraminiai). Kompozicijos. Literatūra: Impresionistai ir postimpresionistai. 1986. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H311B335, Pleneras (vasarą) ( Plein-air (summer) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., pav., vas., baz., liet.
Peizažinės tapybos studijos. Akcentuoti būdingą vietovaizdį. Uždaro ir panoraminio peizažo skirtumai. Gamtos nuotaikų (diena – vakaras, saulėta – lėtinga) kaita. Ypatingą dėmesį kreipti į emocinį ir spalvų skambesį, refleksų kaitą, spalvos švarumą. Formuoti kolorito pajautimą. Literatūra: Impressionisty. A.D.Cegodajev. M., 1971; Eduard Manet. Henschelverlag. Berlin, 1961; Francuzskaja živopis’ konca XIX -načala XX veka; Claude Monet. The first of the impressionists. Brian Petrie; Auguste Renior. Ein Traum von Harmonie. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B339, Figūros studija ( Figure Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Supažindinti studentus su figūros ir portreto tapymo problemomis, metodais. Pagrindinis uždavinys – plastinės kalbos tobulinimas. Išryškinti natūroje pastebėtus charakteringumus, stengtis daugiau suteikti tapybai individualių modelio bruožų, išryškinti juos. Kreipti dėmesį į modelio apibūdinančių detalių išbaigtumą, viso darbo koloristinį vientisumą, artistiškumą. Literatūra: John Walker. Portraits 5000 year; 500 šedevrov. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311B340, Figūros studija ( Figure Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai supažindinami su figūros tapymo metodais. Pagrindinis dėmesys kreipiamas į figūros charakteristiką, tikslų spalvinių santykių perteikimą, piešimo plastiškumą, komponavimą. Nutapyti savo kolegų darbo metu tapybinį portretą – figūrą. Kreipti pagrindinį dėmesį į siluetą, spalvinę charakteristiką, stovėjimą ir apšvietimą. Literatūra: John Walker. Portraits 5000 year; 500 šedevrov. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311B341, Figūros studija ( Figure Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet.
Figūros studijos studentams keliami su kūrybiniu išradingumu susiję reikalavimai. Keliami tapybinės kultūros, stilistikos reikalavimai. Darbuose bandyti perteikti erdvę, figūros siluetą dekoratyvinėmis dėmėmis ir spalvomis, panaudoti šviesotamsą išryškinant figūrą. Literatūra: John Walker. Portraits 5000 years; 500 šedevrov; Wermer, Picasso, Zorn, Manet Eduard. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311B342, Figūros studija ( Figure Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet.
Akcentuojama kompozicijos reikšmė tapybiniam išraiškingumui (šviesių ir tamsių dėmių išdėstymas, pilkų ir intensyvių spalvų deriniai). Nutapyti tamsiai aprengtą figūrą baltame fone (uždavinys: kaip nutapyti apšviestas tamsias medžiagas naudojant spalvos intensyvumą). Literatūra: 500 šedevrov; Wermer, Picasso. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311B344, Peizažo studija ( Landscape Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tapybos technika. Istorinė aliejinės tapybos technikos ir technologijos apžvalga. Pagrindinės naudojamos medžiagos. Spalvų teorijos pagrindai. Spalvos reikšmė tapyboje. Skiedikliai ir jų savybės. Aliejinių dažų spalvinė skalė. Dažų maišymo technologija. Tapybos stiliai. Literatūra: Škola izobrazitel’novo iskusstva. T. I.; Žyvopis’ maslom; Praktičeskije sovety chudožnika; Karatajus V. Tapybos technika. V., 1967; Chudožnik 1976/10,12, 1979/9; Pervyje šagi v žyvopisi; Materialy masllenoj žyvopisi. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311B345, Peizažo studija ( Landscape Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tapybiniai gruntai, medžiagos ir paruošimo būdai. Įvairių drobių paruošimas gruntuoti. Drobės faktūra ir plonasluoksnė tapyba. Porėmiai, rėmai ir formatų standartai. Paveikslo paruošimas eksponuoti. Praktiniai drobės gruntavimo eksperimentai. Plonasluoksnės tapybos peizažo kopija. Literatūra: Grunty dlia živopisi//Chudožnik. 1989. Nr. 5; Technika živopisi//Chudožnik. 1980. Nr. 4.; Slanskij B. Technika živopisi. M., 1962; Zaicev A. Nauka o cvete i živopisi. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311B346, Peizažo studija ( Landscape Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (44L, 36S), dien., rud., pav., baz., liet.
Korpusinė tapyba. Storos faktūrinės drobės paruošimas. Naujų emulsinių ir sintetinių gruntų panaudojimas. Faktūrinės tapybos peizažo pavyzdžių nagrinėjimas. Storasluoksnės tapybos peizažo kopija. Spalvos ir šviesos reikšmė faktūrinei tapybai, technologiniai niuansai. Literatūra: O fakture maslenoj žyvopisi//Junnyj chudožnik. 1984. Nr.4.; Technika žyvopisi. Praktičeskije sovety. M., 1960; O vzaimodeistvii cvetov//Chudožnik. 1979.Nr.7; Škola izobrazitelnogo iskusstva; Technologija žyvopisi. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311B347, Peizažo studija ( Landscape Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S), dien., rud., pav., baz., liet.
A la prima tapybos technika. Šios tapybos technikos specifika. Drobės faktūros ir įvairių gruntų panaudojimas. Mažų etiudų ir didesnio formato tapymas „a la prima” technika. Peizažo studija pagal paruoštą etiudinę skirtingų formatų medžiagą. Pagrindinis dėmesys skiriamas motyvo nuotaikai išreikšti. Literatūra: Etiud peizaža//Chudožnik. 1980. Nr.3; „Junnyj chudožn’ik” 1983 /5. O žyvopisi na plenere//Junnyj chudožnik. 1985.Nr.5; Peizaž//Junnyj chudožnik. 1989.Nr.3; O fakture maslenoj žyvopisi//Junnyj chudožnik. 1984.Nr.4; Cvet v prirode i žyvopisi//Junnyj chudožnik. 1990.Nr.12; Ot etiuda k peizažu//Junnyj chudožnik. 1988.Nr.7. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311B397, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 8.0 kr (128L, 192S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 8.0 kr (64L, 256S), neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti ir išmokyti tapyti natiurmortą ir portretą. Aliejinė tapyba. Medžiagos ir gruntas. Monochrominio natiurmorto studija. Formų modeliavimas šviesos ir šešėlių pagalba, paveikslo komponavimas. Portreto kompozicija, Šviesos ir formos santykis, formos modeliavimo niuansai, faktūros. Portretinės kompozicijos studija. Tema: „Dviese”, „Konfliktas”…Akcentuojamas statiškumas arba dinamizmas. Dekoratyvumo tapyboje ypatumai, ekspresijos ypatumai. Literatūra: Polnij kurs maslianoj živopisi. Chenes russing. Minsk, 2000; Musee.Luksmburg. From fra Angelico to Bonnard. Milan,2000; John Walker. Portraits 5000years. Harry N. Abrams, Inc. publishers, New York 1983; Dietmar Elger. Expressionizmus. Germany, 1988. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B398, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – tęsti pradėtas portreto studijas, išmokyti tapyti pusę figūros (portretas su rankomis). Paveikslo komponavimo problemos. Figūros ir fono santykis, portretuojamo charakteristika. Linijų ir dėmių ritmo ypatumai. Spalvų deriniai ir koloristika. Formos modeliavimo šviesoje ir šešėlyje niuansai. Kompozicija. Tema; Artimo portretas. Akcentuojamas panašumo perteikimas, psichologinė charakteristika. Literatūra: Živopis impresionistov i postimpresionistov. Leningrad, 1986; Dietmar elger. Expressionismus. Germany, 1988; Gotfried Fliedl.Gustav Klimt. Benedikt taschen, 1994; John Walker. Portraits.5000 years. New York, 1983. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B399, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (100L, 140S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (50L, 190S), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti tapyti žmogaus figūrą. Aprengtos figūros charakteristika, jos komponavimas ir modeliavimas tapybinėje erdvėje. Spalvų ir linijų, šviesos ir šešėlių niuansai. Detalių modeliavimas. Nuolat – studento individualios stilistinės-meninės raiškos skatinimas, tobulinimas.Kompozicija. Tema: „Mano sapnas”. Figūrų įkomponavimas į formatą. Akcentuojamos stiliaus problemos. Siurrealizmo figūrinės kompozicijos. Paveikslo turinio ypatumai.Literatūra: Pere Gimferrer. Magritte. Spain, 1986; John Walker. Portraits 5000 years. New York, 1983;. Art at the turn of the millenium. Taschen, 1999; The 20th-century art book. London, 1996. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311B400, Figūros studija ( Figure Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Kūrybinis darbas – figūros ir portreto tapymas.Studentų supažindinimas su figūros ir portreto tapymo metodais ir problemomis. Kompoziciniai sprendimai, figūros charakteristika, individualių modelio bruožų išryškinimas. Salvinių santykių perteikimas, kolorito pajautimo formavimas. Šviesotamsos reikšmė išryškinant figūros siluetą.Literatūra: 500 šedevrov. M., 1997 J.Vermeer. Paris, 1983 J.Walker. Portraits 5000 years .New York, 1983.A. Renoir. New York, 1984 Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311B401, Figūros studija ( Altermative Art.Figure Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (30L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Meninės išraiškos formų tapyboje tobulinimas.Figūrinės tapybos studijos, atkreipiant dėmesį į kompozicijos reikšmę tapybiniam paveikslo išraiškingumui (šviesių ir tamsių dėmių išdėstymas, pilkų ir intensyvių spalvų deriniai, formų siluetai). Kūrybiško požiūrio formavimas, paveikslo struktūros, visumos sprendimas. Keliami tapybinės kultūros, stilistikos reikalavimai. Individuali išraiška ir matymas. Literatūra:500 šedevrov. Moskva, 1987J.Walker. Portraits 5000 years. New York, 1983Russian painting. Portraiture. Leningrad, 1991Goya. Paris, 1992From Fra Angelico to Bonnard. Italy, 2000 Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311B402, Peizažo studija ( Alternative Art Landscape Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Peizažinės tapybos žanro specifikos suvokimas, išraiškos galimybės. Peizažo komponavimo ypatumai. Skirtingų nuotaikų gamtoje perteikimo uždaviniai. Pastebėtų peizažo charakteringumų , būdingų vietovaizdžio detalių perteikimas. Uždaro ir panoraminio peizažo sprendimai. Emocinis spalvų skambesys, refleksų kaita, spalvos švarumas, kolorito pajautimas bei perteikimas peizažinėje tapyboje.Literatūra:Živopis impressionistov i postimpressionistov. Leningrad, 1986Russkij impressionizm. Peterburg, 2000Peizaž v russkoj živopisi. Moskva, 1999J.Constable. New York, 1978J.Švažas. Vilnius, 1985 Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311B403, Peizažo studija ( Alternative Art. Landscape Study ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (30L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Tolimesnės peizažo tapybos studijos.Urbanistinio peizažo komponavimas. Dėmesys pasirinkto motyvo nuotaikai ir struktūrai,koloritui, kūrybiškai pasirinkto objekto analizei. Tobulinamos meninės išraiškos priemonės. Apšvietimo reikšmė, spalva šviesoje ir šešėlyje. Tapybinio niuanso vaidmuo modeliuojant formą. Literatūra:Jonas Švažas. Vilnius,1985 Utrillo.Paris, 1982 J. Constable.New York,1985 Živopis impressionistov I postimpressionistov. Leningrad,1986 Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311B404, Pleneras ( Plenair ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 6 kurs.p.-100 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet.
Peizažinės tapybos studijos, akcentuojant būdingą vietovaizdį. Peizažo su artimu planu bei panoraminio peizažo skirtumai. Nuotaikų gamtoje kaita (diena – vakaras, saulėta-lietinga). Spalviniai etiudai gamtoje. Dėmesys spalvų skambesiui,refleksų kaitai, spavos švarumui, kolorito vientisumui, tapybinei kultūrai bei stilistikai. Literatūra: Živopis impressionistov. Leningrad, 1986; Claude Monet. The first of the impressionists. New York, 1979; Utrillo. Paris, 1982; J.Švažas. Vilnius, 1986. Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311B695, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (30L, 50S), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti tapyti žmogaus figūrą, supažindinti su akto (apnuogintos figūros) tapybos ypatybėmis. Aprengtos ir apnuogintos figūros komponavimas, individualių modelio bruožų perteikimas, paveikslo kolorito samprata. Meninio vaizdo formavimo principas, analizė ir apibendrinimas. Literatūra: 1500 Šedevrov. Moskva. Slovo 1997; Živopis impresionistov, postimpresionistov. Leningrad „Avrora” 1986; The 20 th century art book. London 1996; Nues.Nju. Bėlij gorod. Moskva.1999. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311M368, Tyrimai magistro darbo tema ( Research Ma’s Work Theme(Painting) ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S), dien., pav., sustipr., liet.
Tikslas: medžiagos magistro darbo tema rinkimas, analizė, apibendrinimas ir išvados. Uždaviniai: pasaulio dailės palikimo, meno istorijos bei meno filosofijos analizė. Jų ryšys supasirinkta tema. Individualios tapybinės plastikos formavimas laboratoriniuose darbuose. Kūrinio temos, stilistikos, kompozicijos analizė. Tapybos išraiškos priemonių ieškojimai. Technikos ir technologijos studijos. Laboratorinių darbų teorinės ir praktinės dalies analizė ir sintezė.Įgūdžių ir žinių pritaikymas pedagoginėje sferoje.Literatūra:A.Gaižutis. Kultūros vertybės ir erzacai. V., 1993E.H. Gombrich . Dailė ir iliuzija. V., 2000A.Andrijauskas. Meno filosofija. V., 1990A.Andrijauskas. Tradicinės japonų estetika ir menas. V., 2001 Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M370, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 10.0 kr (32T, 80L, 288S), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas – magistro paruošimas savarankiškam kūrybiniam darbui. Mokymas paremtas pasaulinio menolobyno išraiškos formų analize. Kiekvienas darbas atliekamas etapais, plastiniais uždaviniais: spalvomis, tonais, šviesotamsa, formos modeliavimu. Įvairios medžiagos kaupimas: 1)etiudai iš natūros, 2) piešiniai konkrečiai užduočiai, 3)nuolatinis studento kūrybinės įtampos palaikymas,. 4) komponavimas, 5) santykis tarp atskirų detalių ir uždavinio visumos. Tolesni darbai: pasirenkamatema, turinti daug galimybių variacijoms plastinės kalbos ir prasmės atžvilgiu, rasti temos išraiškos siužetą, sukurti eskizus iš natūros arba iš istoriografinės medžiagos. Kai kuriuos iš jų išplėsti iki atskiro kūrinio. Sukurti eskizą, kurį būtų galima didinti. Literatūra:From Fra Angelico to Bonnard. Milan, 2000Dietmar Elger. Expressionizmus. Koln. 1994The 20 th century art book. London, 1996Realizmo, impresionizmo, kubizmo, siurealizmo, ekspresionizmo ir kt. meno albumai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M371, Tyrimai magistro darbo tema ( Reesearch of Ma’s Work Theme (Painting) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10T, 10L, 60S), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas – magistro darbo kūrybinio proceso teorinė analizė, apibendrinimas ir išvados. Uždaviniai- konceptualus pasirinktos temos pagrindimas meno istorijos ir meno filosofijos požiūriu, akcentuojant temos aktualumą, nacionalumą, šiuolaikiškumą. Konstruktyvi magistro darbo stilistikos, kompozicijos ir technologijos analizė ir sintezė. Kritinis darbo įvertinimas,sąsajų su kitais autoriais atskleidimas.Literatūra: A.Gaižutis. Meno sociologija. V., 1998A.Andrijauskas. Grožis ir menas. V., 1996 E.Pranofsky. Prasmė vizualiniuose menuose. E.L. Smith. Meno kryptys. V., 1994 Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M372, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 10.0 kr (32T, 80L, 288S), dien., pav., sustipr., liet.
Tikslas -individualus kūrybinis kelias. Uždaviniai: meninės išraiškos priemonės. Sukurti kūrybiniusdarbus. Analizuojami pasaulinio meno pasiekimai, tradicijos ir individuali patirtis. Surinkti reikiamą medžiagą pasirinkta tema. Nutapyti atskirus paveikslo daiktus, interjerus, peizažus, aksesuarus ir t.t. Sukomponuoti paveikslo visumą. Literatūra:Art Millennium. Koln, 1999Salvator Dali. Koln, 1992Dietmar Elger. Expressionizmus. Koln, 1994The 20 th century art book. London, 19 Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M373, Magistro darbas(Tapyba) ( Master of Arts’ Work (Painting ) – vedimo forma 01 : 18.0 kr (720S), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas: magistro baigiamojo darbo uždaviniai. Meninės koncepcijos paieška ir formavimas.Plastinės kalbos stiliaus paieška, natūrinės ir vaizdinės medžiagos pasirinkta tema rinkimas, studijavimas. Meninės išraiškos formavimas erdvėje arba plokštumoje. Medžiagos panaudojimo galimybės ir tikslingumas kūrybiniam darbui. Darbo variantų pateikimas ir jų atlikimas pagal pasirinktą kūrybinę temą. Darbo aprašymas ir eksponavimas parodoje. Literatūra:Art at the turn of the Millennium. Koln, 1999The 20 th century atr book. London, 1996Živopis impressionistov i postimpressionistov. L., 1986500 šedevrov. M., 1995Leger, Pikasso, Elger, Kandinsky, A.Gudaičio, J.Švažo, ir kt. reprodukcijų albumai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M379, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 16L, 112S), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas- kūrėjo individualumas, meninės išraiškos priemonės ir forma. Uždaviniai: meninė patirtis, kūrinio meninė kalba. Pasaulio dailės pasiekimų analizė. Magistro kūrybiniai ieškojimai, atranka. Kūrinio tema, išraiškingumas, interpretacijos.Turinys: kompozicija, tapyba ir tyrimai magistro darbo tema. Literatūra: J.Adomonis. Nuo taško iki sintezės. Vilnius, 1994Zsuzsa Kornyeine Gere, Terez Reegine Kuntler. Erdvė, forma, spalva. Kaunas, 1997.J.Burneika. Forma, kompozicija, dizainas. V., 2002Dietmar Elger. Expressionismus. Koln, 1994Salvatori Dali. Koln, 1992Art Millennium. Koln, 1999 Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311M392, Molbertinės tapybos studijos ( Studies of Easel Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., sustipr., liet.
Dalyko tikslas- figūros ir grupės tapyba. Tapybos technikos tobulinimas ir pasiruošimas savarankiškam darbui. Daugiasluoksnės ir „a la prima” tapybos etapų įtvirtinimas. Figūros tapymo metodai, spalvinės ir kolorito problemos. Kompoziciniai sprendimai, figūros charakteristika, individualių modelio bruožų išryškinimas. Šviesotamsos reikšmė išryškinant figūros charakterį ir siluetą. Meninės išraiškos formų panaudojimas tapyboje. Medžiagos panaudojimo galimybės kūrybiniame darbe. Literatūra: 500 šedevrov.M.,1997; The 20he-Century Art Book.London,1996; J.Walker. Portraits 5000 years,New York,1983; Russian painting. Portraiture. Leningrad,1991; Art at the turn of the Milennium. Koln,1999; 100 Lietuvos dailininkų. Vilnius,2000. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311M393, Molbertinės tapybos studijos ( Easel Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Apnuogintos žmogaus figūros tapymas. Kompoziciniai sprendimai, figūros charakteristika, individualių modelio bruožų išryškinimas. Šviesotamsos reikšmė išryškinant figūros charakterį ir siluetą. meninės išraiškos formų tapyboje tobulinimas ypatingą dėmesį atkreipiant į kompozicijos reikšmę paveikslo struktūrai (Kūrybiškumo formavimas). Tapybos išraiškos individualumas. Uždaviniai: meninės kompozicijos paieška ir formavimas. Literatūra: 500 šedevrov. M.,1997; The 20he-Century Art Book. London, 1996; J.Walker. Portraits 5000 years. New York, 1983; Russian painting. Portraiture. Leningrad, 1991; Art the turn of the Millennium. Koln, 1999; 100 Lietuvos dailininkų. Vilnius, 2000. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311P001, Tapyba ir kompozicija ( Painting and Composition ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., pav., baz., liet.
Tapyba. Aprengta figūra. Įkomponavimas į formatą. Erdvės problema. Kolorito kaita, priklausomai nuo apšvietimo. Impresionistų, ekspresionistų bei fovistų figūrinės kompozicijos. Šiuolaikinių meno krypčių figūros interpretacija. Kompozicija. Dekoratyvumo samprata. Pagrindiniai dekoratyvumo kompozicijos principai. Apibendrinimas ir detalė.”Mikro-makro” pasaulis. Išraiška, medžiagos technologinės savybės ir galimybės. Meninis objektas ir kūrėjas kaip subjektas. Literatūra: Savickas A. V., 1987; Tumėnienė N. Vincentas Gečas. V.,1977; Pikasso. Editions cersle D’art. Paris, 1967; Leger. Editions cersles d’art. Paris, 1977. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H311P002, Tapyba ir kompozicija, jų didaktika ( Painting, Composition and Didactics ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., rud., baz., liet.
Tapyba. Kelių figūrų komponavimas. Visuma ir detalė. Spalvinių dėmių ir linijų santykis. Kolorito problemos, stiliaus paieškos, įvairių dailės krypčių raida. Kompozicija. Nacionalumas, tradicija, šiuolaikiškumas mene. Turinio ir formos samprata mene. Kuriamajame paveiksle žmogus. Kompozicija gali būti realistinė, dekoratyvi, impresionistinė, abstrakti, koliažinė. Meninio objekto pažinimas ir interpretacija. Didaktika. Istorinė tapybos ir kompozicijos mokymo metodų apžvalga. Vaiko vaizdinės veiklos ypatumai. Įvairių amžiaus grupių kūrimo suvokimo charakteristikos. Tapubos technikos ir jų taikymas paskaitoje-pamokoje. Literatūra: Tumėnienė N. Vincentas Gečas. V., 1977; Surrealist painting. Phaidon. Oxford, 1982; Germann art in the 20th century; Trumpa moderniosios tapybos istorija. V., 1994; Rostovcev N.N. Očerki po istoriji metodov prepodavanija risunka. Jovaiša L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311P003, Tapyba, jos didaktika ( Painting and didactics ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., rud., pav., baz., liet.
Tapyba. Apnuogintos figūros. Koloritas, šviesotamsa. Aktas kaip tapybos žanras. Anatomijos problemos. Įvairių stilistinių krypčių samprata . Tapybos didaktika. Dailės technikų tobulinimas. Kūrybinio proceso metodologija. Visumos ir detalės santykis – nuo paprasto iki sudėtingo tapyboje ir kompozicijoje. Literatūra: Lietuvos tapyba.V.,1979; Picasso. Editions cersle d’art, Paris, 1967; Šagal. Vozvraščenije mastera. Moskva, 1989; J. Morkytė. Dailės vaidmuo estetiniame auklėjime; Nikanorova. Posobija I oborudovanija dlia zaniatyj izobrazytelnym iskusstvom. M.,1975. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311P202, Tapyba ir technologija ( Painting and technology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – išmokyti metodiškai dirbti, kuriant negyvosios gamtos formų paveikslą, lavinti pastabumą, jautrumą spalvai, tonui, erdvei. Supažindinti su šviesotamsos problemomis, praktiškai žinias pritaikyti tapyboje. Kolorito problemos. Supažindinti su tapybos technikos ir technologijos pagrindais. Suteikti teorinių žinių apie tapytojo naudojamas medžiagas ir reikmenis. Literatūra: Lietuvos tapyba. V., 1979; Živopis impresionistov I postimpresionistov. L.,1986; Antanas. Gudaitis. V.,1987; Tumėnienė N.Vincentas Gečas V.,1977; Klaus Honnet. Contemporary art. Taschen, 1994; 500 šedevrov. M.,1995; Slanskyj B. Technika živopisi. M.,1962. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311P203, Tapyba ir technologija ( Painting and technology ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S), dien., pav., baz., liet.
Gilinti tapybos studijas, kuriant natiurmorto ir gyvosios gamtos paveikslą. Paveikslo komponavimas plokštumoje, įvairios tapybos formos. Abstrakčios kompozicijos kūrimas, formos dekoratyvinimas. Paveikslo struktūra ir visuma. Apibūdinti aliejinę tapybą, pigmentus ir jų rišamąsias medžiagas, aliejinės tapybos defektus ir jų taisymo būdus. Įvairių pagrindų ir gruntų paruošimas. Spalviniai eksperimentai. Literatūra: Gudaitis A. V., 1987; Lietuvos tapyba. V., 1979; 500 šedevrov. Moskva, 1995; Zaicev. A. Nauka o cvete I živopisi M.,1986; Grinberg J.I. Technologija stankovoj živopisi. M., 1982; Lietuvos tapyba. V., 1979. Atsakingas(a) doc. TRIBANDIS Vytautas

H311P442, Tapyba, jos didaktika ( Painting,Its Didactics ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., rud., pav., baz., liet.
Figūrinis paveikslas tapyboje. Apnuoginta natūra ir akto tapymo ypatumai. Individuali paveiklso Interpretacija tapyboje. Spalviniai disonansai, savito kolorito bei stiliaus ieškojimai. Individualus kūrybis darbas tudijoje. Parodų organizavimas bei dalyvavimas su savo kūryba. Literatūros studijavimas. Literatūra: The 20-th century art book. London, 1996; 500 šedevrov. Moskva, 1995; Lietuvos dailininkų: A.Samuolio, V.Vizgirdos, V.Eidukevičiaus, A.Petrulio tapyba; The complete drawing and painting course. London, 1997. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H311P443, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet.
Individualumas ir kūryba. Tapybinė kompozicija: realistinė, dekoratyvi, abstrakti, instaliacija, koliažas. Figūrinė paveikslo kompozicija atliekama vienoje iš šių dailės krypčių, kuri artimesnė studento progimčiai. Meninio sprendimo įvairios versijos. pasirinkus vieną sprendimą, sukuriama ir įgvykdoma kompozicija. Literatūra: Rydas H. Trumpa moderniosios tapybos istorija. V., 1994; The 20-the century art book. London, 1996; Klaus Honnet „Contemporary art”. Taschen, 1994; Data. London, 1993. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311P444, Monumentaliosios tapybos pagrindai ( Fundamentals of Monumental Painting ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet.
Figūrinė kompozicija monumentaliame mene (freska, vitražas, mozaika). Figūrų komponavimo specifika (masterlis, ritmas, masių išdėstymas). Figūrinės kompozicijos sienai projektas. Įvairūs kompozicijos variantai. Skirtingas ritmas, figūrų išdėstymas, jų dydžių santykis su kitais elementais, spalvinis sprendimas. Literatūra: N.Tumėnienė. Stasys Ušinskas. V.,1978; Kazys Morkūnas. V., 1984; Algimantas Stoškus. V.,1989; A.Smirnova. Monumental’noje živopis’ italjanskovo vozroždenija. M.,1987; Džotto.M.,1970. Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311P447, Figūros studija ( Figure painting ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet.
Akcentuojamas kolorito subtilumas, plastinis-tapybinis užbaigtumas. Individualios tapybos išraiškos priemonės. Kūrybinis išradingumas. Literatūra: 500šedevrov.M.,1995; The 20th century art book.Phaidon,1996; Lietuvos tapyba. V.,1979; I.Kostkevičiūtė. „Jonas Švažas” V.,1985. Atsakingas(a) prof. GEČAS Vincentas

H311P574, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet.
Pagrindiniai kompozicijos dėsningumai. Įvairūs natiurmorto spalvų ir struktūros sprendimai. Erdvė, forma, apibendrinimas ir detalė, įvairios išraiškos, stilius. Lavinti vaizduotę, mąstymą, mokėti interpretuoti formomis, spalvomis, plokštumomis. Meniniai ir praktiniai įgūdžiai. Literatūra: Arnecheim R. Iskustvo i vizualnoje vosprijatij. M.,1674; Ruber G.E. O zakonomernostiach chudožestvenovo vosprijatija. Tallin, 1985; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994. Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311P575, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Tapybinė išraiškos kalba. Dailės krypčių ypatumai ir žanrai. Natūra ir jos interpretavimas. Paveikslo sandara ir samprata. Realistinis formos, plokštumos, spalvos, erdvės supratimas ir panaudojimas kompozicijoje. Literatūra: Clay I.From impressionism to modern art. 1978; Stangn N. Edward Munch. Dresden, 1977; Kairiūkštis V. Paskaitos, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai.1989. Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311P577, Pleneras ( Plein ait ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S), dien., pav., baz., liet.
Šviesa,spalva, erdvė tapyboje. Plenero spalvinės ypatybės. Plenero ir interjero tapybos skirtumai. Erdvės suvokimas ir modeliavimas. Įvairių gamtos nuotaikų tapybinė išraiška. Panoraminiai ir pirmojo plano peizažai. Literatūra: Von Raymond Cogniat.K.Pisaro; Hajo Duchtino.P.Sezanas; A.Gudaitis. 1987. Atsakingas(a) doc. VILKAUSKAS Romanas

H311P647, Monumentaliosios tapybos pagrindai ( Art Alternative ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., baz., liet.
Sieninės tapybos projekto (pritaikymo „al. Fresko” technikai) sukūrimas. Freskos projekto fragmento kartono atlikimas (popierius, anglis) natūraliame mastelyje. Supažindinti su sieninės tapybos (al fresko) pavyzdžiais natūroje. Literatūra: Komarov A. A. Technologija masterov stenopisi. Izobrazitel’noje iskustvo. 1983. Atsakingas(a) ARLAUSKAITĖ-VINGRIENĖ Gražina

H311P648, Monumentaliosios tapybos pagrindai ( Monumental Painting ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet.
Pagrindiniai monumentaliosios – dekoratyvinės tapybos komponavimo principai. Priklausomybė nuo architektūrinio objekto, mastelio suvokimas, skirtingų monumentaliosios tapybos technikų (freskos, sgrafito, mozaikos) ypatymai. Uždavinys: projekto freskai sukomponavimas, panaudojant geometrinius gamtinės medžiagos motyvus. Toniniai spalviniai eskizai, dėmesys formų ritmikai, jų dydžių santykiams. Galutinio spalvinio projekto (akvarelė, tempera, guašas) atlikimas. Literatūra: Mačiulis A. Menų sitezė architektūrinėje kompozicijoje. V., 1988; Rydas H. Trumpa moderniosios tapybos istorija. V. 1994. Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311P649, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S), dien., rud., baz., liet.
Portreto problemos. Galvos, pusės figūros įkomponavimas į duotą formatą. Individualių savybių perteikimas. Šviesa, koloritas. Figūra. Apimtinės formos. Realistinis, fovistinis, ekspresionistinis portretas. Jų skirtumai. Literatūra: Dietmar Elger „Expressionismus” Benedikt Taschen Verlag. 1994; N. N. Volkov „Svet v živopisi” M., 1995. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311P651, Pleneras ( Plein-air ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S), dien., pav., baz., liet.
Fukcionalumo ir meniškumo dermės suvokimas liaudies kūryboje. Ritmo ir spalvos reikšmė. Suvokti etninių grupių meninės stilistikos ypatybės ir skirtumus. Meninė interpretacija liaudies meno motyvų temomis. Literatūra: Von Raymond Cogniat. K. Pissaro; Hajo Duchtino. P. Sezanas; A. Gudaitis. Vilnius. „Vaga”. 1987. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311P652, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet.
Figūrinė kompozicija. Kompozicijos bendra paveikslo sandara. Pasirinktos ar duotos temos realistinių formų plastinė išraiška paveiksle. Literatūra: I. Vienožinskis. Straipsniai, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai. 1970. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311P657, Kompozicija ( Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet.
Turinio ir formos vienybė. Figūrinis paveikslas. Jo samprata, visuma ir išraiška. Ugdyti plastinį mąstymą ir išraišką kompozicijoje. Trumpalaikiai ieškojimai. Pasirinktos ar duotos kompozicijos vykdymas. Literatūra: Kairiūkštis V. Straipsniai, paskaitos, dokumentai, laiškai, amžininkų atsiminimai. 1989. Atsakingas(a) doc. VISOCKIS Antanas

H311P658, Monumentaliosios tapybos pagrindai ( Fundamentals of monumental paiting ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet.
Sukurti al’fresco (šlapios freskos) technikai pritaikytą detalės projektą. Dėmesys formos plastikai. Gragmento (detalės pagal paruoštą kartoną) atlikimas medžiagoje ant šlapio tinko. Literatūra: Pavlovskij S.A. Materialy i texnika monumental’no dekorativnogo iskusstva. Sovetskij xudožnik. M., 1975; Kamarov A.A. Texnologija materialov stenopisi. Izabrazitel’noe iskusstvo. 1989; Smirnova I.A. Monumental’naja živopis’ ital’janskogo vozroždenija. Izabrazitel’noe iskusstvo. M., 1987; Žotto D. Izobrazitel’noe iskusstva. 1970. Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H311P659, Monumentaliosios tapybos pagrindai ( Fundamentals of monumental paiting ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., baz., liet.
Supažindinimas su mozaikos komponavimu ir jos technologija. Projektas – kartonas. Dėmesys mozaikos specifikai – piešimo pritaikymas atlikimui natūroje. (Pav. akmens mozaika, smaltos mozaika). Literatūra: Klova B. Lietuvių monumentalioji dekoratyvinė tapyba. V., 1975; Lazarev V.N. Istorija bizantiskoj živopisi. T.2. Iskusstvo. M., 1948; Fruchristliche Kunst. Darmstadt. 1964; Iskusstvo etpuskov i drevnego pima. M., 1983. Atsakingas(a) VINGRIENĖ Gražina

H312B356, Diplominis darbas ( Graduation Thesis ) – vedimo forma 01 : 8.0 kr (320S: 0 egz.-100 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (240S: 1 egz.-100 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet.
Diplominį darbą gali sudaryti tik teorinė dalis, arba kūrybinė-praktinė su darbo aprašymu. Teoriniame diplominiame darbe turi būti iškelta problema, išnagrinėta literatūra pasirinkta tema, įvykdytas eksperimentas ar kitokio pobūdžio tyrimas su išvadomis. Darbe turi būti paliesti filosofinis, socialinis psichologinis ir edukologinis problemos sprendimo aspektai. leidžiantys atspindėti studento bendrąjį išprusimą bei dalykinį ir metodinį pasirengimą. Kūrybinį-praktinį darbą sudaro kūrybinė ir aprašomoji dalis. Aprašyme pagrindžiama tema, išryškinamas darbo naujumas, kūrybinis procesas iliustruojamas etiudais, eskizais, darbų nuotraukomis. Viena iš struktūrinių aprašymo dalių turėtų būti skirta problemos nagrinėjimui edukologiniu aspektu, iš kurio matytųsi kūrybingo diplomanto pasirengimas dirbti mokomąjį darbą. Literatūra: Kardelis K., Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų rašymas ir įforminimas.Kaunas, 2000; Juška A.,Kačinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus, Kaunas, 1998; Elijošienė I., Garšvienė A., Kafemanienė I. Metodiniai nurodymai rašantiems kursinius, bakalauro ir magistro darbus. ŠU, 2001. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

H312P355, Diplominis darbas ( Graduation Thesis ) – vedimo forma 01 : 14.0 kr (560S: 1 egz.-100 %), dien., pav., baz.
Kūrybinis diplominis darbas. Tapyba. Įvairios raiškos formos ir medžiagos. Grafika (linoleumo raižinys, kartono raižinys, ofortas, akvatinta, sausa adata); taikomoji grafika (plakatas, knygos menas, vizualinė plastika). Diplominis darbas aprašomas. Aprašyme pagrindžiama tema, kūrybinis procesas, eiga, iliustruojama nuotraukomis, nurodomas kūrinių kiekis ir formatas. Literatūra: Elijošienė I., Garšvienė A., Kafemanienė I. Metodiniai nurodymai rašantiems kursinius, bakalauro ir magistro darbus. ŠU, 2001; Juška A. ir Kačinskas V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro darbus. K.,1998; Kardelis K.,Bagočius S. Baigiamųjų darbų rašymas ir įforminimas. K.,2000; Lietuvos tapyba. V.,1976; 100 šiuolaikinių Lietuvos dailininkų. V.,2000; Art at the turn of the millenium. Koln, 1999; The 20Th- century art book. London, 1996; Brunner F. A. Handbook of graphic reproduktion processes. Zurich, 1962; Das gross Buch der Graphik. V.V.,1968; Lukovenko B. Risunok perom. M., 2000. Atsakingas(a) VISOCKIS Antanas

S270B017, Dailės ir dizaino didaktika ( Didactics of Art and Design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48T, 72S), dien., rud., baz., liet.
Dailės mokymo bendrojo lavinimo mokykloje tikslai ir uždaviniai. Istorinė piešimo mokymo metodų apžvalga. Vaiko piešinio ypatumai, psichologinė charakteristika. Dailės mokymo formos ir metodai. Popamokinė dailės mokytojo veikla. Vaizdinės ir techninės mokymo priemonės. Pamokos metodinė analizė. Dailės pamokų technikos ir jų taikymas, užduočių analizė, darbų vertinimas. Dizaino kūrybos bei mokymo principai ir motodika. Dizaino užduočių apžvalga: darbai plokštumoje ir apimtiniai darbai. Užduoties atlikimas (kūrimas, projektavimas, maketavimas). Vaizdinių priemonių panaudojimo metodika. Popamokinės dizaino būrelio veiklos organizavimas. Mokinių darbų, vertinimas, vertinimo kriterijai. Literatūra: Rostovcev N.N. Očerki po istorii metodov prepodovanija risunka. M.,1983; Jovaiša L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. K.,1989; Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V.,1993; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V.,1997; Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. V.,2001; Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepsijos.V.,2000. Atsakingas(a) TRIBANDIENĖ Dalia Magdelena

S270B338, Dailės didaktika ( Didactics of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S), neak., rud., baz., liet.
Dailės mokymo bendrojo lavinimo mokykloje tikslai ir uždaviniai. Istorinė piešimo mokymo metodų apžvalga. Vaiko piešinio ypatumai, psichologinė charakteristika. Dailės mokymo formos ir metodai. Popamokinė dailės mokytojo veikla. Vaizdinės ir techninės mokymo priemonės. Pamokos metodinė analizė. Dailės pamokų technikos ir jų taikymas, užduočių analizė, darbų vertinimas. Literatūra: Rostovcev N.N. Očerki po istorii metodov prepodavanija risunka. M.,1983; Nikanorova N.P. Nagliadnyje posobija i oborudovanija dlia zaniatyj izobrazitel’nym iskusstvom. M.,1975; Morkytė J. Dailės vaidmuo estetiniame auklėjime. V.,1981; Jovaiša L., Vaitkevičius J. Pedagogikos pagrindai. K.,1989. Atsakingas(a) TRIBANDIENĖ Dalia Magdalena

S271M806, Ugdymo tyrimų metodologija ( Methodology of the Educational Research ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S: 4 kurs.p.-60 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Modulis skirtas dailės magistro darbo projekto parengimui bei sukurtos magistro darbe meno kūrinių kolekcijos konceptualiam pagrindimui derinantis studentams su jų magistro darbo vadovais II semestre. Modulio tikslas – išugdyti dailės specialistų gebėjimus kūrybinėje aplinkoje organizuoti, atlikti socialinius ir meninius tyrimus bei kūrybinių idėjų analizę, atliekamų meno darbų teorinį pagrindimą, surinkti empirinę medžiagą, ją apdoroti kompiuteriniais metodais, atlikti kokybinę ir kiekybinę duomenų analizę, apibendrinti iki teorijos, naujų žinių. Modulyje dėstomos šios temos: socialinio ir meninio tyrimo samprata, dailės magistro darbo projekto struktūra, meninio tyrimo problema, aktualumas, tema, tyrimo objektas ir dalykas, darbo tikslas ir uždaviniai, hipotezė, meninių tyrimų bazė: metodologija, metodika, strategija; meno rezultatų naujumas, jų teorinis ir praktinis reikšmingumas, teoriniai meno kūrinių kolekcijos pagrindai, socialinių ir meninių tyrimų metodai, kokybinė ir kiekybinė duomenų analizė, išvados ir siūlymai, socialinių ir meninių tyrimų etika. Literatūra: Tamošiūnas T. (2003). Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra. Šiauliai: ŠU leidykla; Kardelis K.(2002).Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas:JUDEX. Tidikas R. (2003). Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius: LTU leidykla. Mathis R.L.,Jackson J.H.(2002). Human Resource Management: Essential Perspectives.USA, Omaha. Atsakingas(a) TAMOŠIŪNAS Teodoras

Dizaino katedra

H310B039, Dizaino istorija ( Desigh History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-30 %; 0 egz.-30 %; 3 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su daiktinės aplinkos raidos ypatumais ir specifika. Apibrėžti šiuolaikinius daiktinės aplinkos formavimo ir vertinimo kriterijus. Išnagrinėti žymių pasaulio dizainerių projektavimo metodus ir principus. Praplėsti menotyrinio, kritinio mąstymo ribas.Daiktinės aplinkos formavimo sampratos ypatumai atskirose valstybėse. Daiktinės aplinkos raida pradedant senovės Egipto, Antikinės Graikijos, Romos meno dirbiniais. Europos daiktinė aplinka XI – XIX a. Taikomosios dailės suklestėjimas. Menų ir amatų judėjimas. „Verbundo” gamybinis susivienijimas. Vokietijos „Bauhauzo” meninio konstravimo mokykla. Dizaino atsiradimas ir raida Pabaltijyje. XX a. taikomosios dailės ir dizaino vystymosi tendencijos, mokyklos bei kryptys. Demokratizacijos procesas 6-7 dešimtmečio kultūriniame, meniniame gyvenime. Tarptautinis stilius, organiškas dizainas, aptakios formos, racionalizmas, pop meno įtaka daiktinei aplinkai, radikalusis dizainas, high tech, post-modernizmas. Masinė kultūra. Dizaino organizacijos ir susivienijimai. Firmos, padariusios įtaką dizaino raidai. JAV, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių, Japonijos, Italijos dizainas.Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodikąLiteratūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Bayley S., Garner P., Sudjic D. Twentieth century – style, design. London, 1986;Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999;Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001;Hollis R. Graphic Design: A Concise History. London, 2001; Julier G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001. Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

H310B354, Dizaino teorija ( Theory of Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S), dien., rud., pav., liet.
Dizaino teorijos tikslas – supažindinti su dizaino rūšimis, tikslais ir uždaviniais, kūrybos objektas. Suteikti žinias apie projektavimo proceso metodiką, etapus, stilistiką. Apibrėžti šiuolaikinės daiktinės aplinkos formavimo ir vertinimo kriterijus. Menas. Meno samprata. Meno rūšys. Dailė. Dailės rūšys. Taikomoji dailė. Taikomosios dailės rūšys. Dizaino kūrybos objektai. Tikslai. Uždaviniai. Dizaino kūrybos metodika. Dizaino ir kitų taikomosios dailės rūšių sąsajos. Daiktinė aplinka ir žmogus. Daiktų gamybos istorinė raida. Gamtos formų sandaros dėsningumas ir jų taikymas dizaine. Dizaino vystymosi problematika ir kryptingumas. Spalvos. Cromatinės, achromatinės spalvos. Spalvų maišymo būdai. Spalvų savybės. Spalvų derinimo ir harmonijos principai. Spalvų psichofiziologinis poveikis. Literatūra: Šiukčius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993; Cholmianskis L., Ščipanovas A. Dizainas. K., 1987; Bayley S., Garner P., Sudjic D. 20th Century – Style, Design. London, 1986; Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999; Massey A. Interior Design of the 20th Century; Sparke p. The new design source book. London, 1986; Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H310M383, Daiktinės aplinkos projektavimo teorija ir istorija ( Theory and History Of Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64T, 96S: 0 ind.n.d.-100 %), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – supažindinti būsimą dizainerį – pedagogą su šiuolaikinės daiktinės aplinkos projektavimo specifika. Apibrėžti šiuolaikinius daiktinės aplinkos formavimo ir vertinimo kriterijus. Išnagrinėti žymių pasaulio dizainerių projektavimo metodus ir principus. Praplėsti menotyrinio, kritinio mąstymo ribas. Dizaino samprata. Dizaino sampratos ypatumai atskirose valstybėse. Dizaino šakos, rūšys. Daiktinės aplinkos įvairovė. Objektai. Tipai. Klasifikacija. Technologijos. Medžiagos. Projektavimas. Proceso esmė. Projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas. Sistema: daiktas – gamta – žmogus – visuomenė. Dizainerio ir vartotojo, dizainerio ir gamintojo santykiai. Socialiniai procesai ir dizainas. Demokratizacijos procesas 6-7 dešimtmečio kultūriniame, meniniame gyvenime. Taptautinis stilius, organiškas dizainas, aptakios formos, racionalizmas, pop meno įtaka daiktinei aplinkai, radikalusis dizainas, high tech, post-modernizmas. Masinė kultūra. Dizaino organizacijos ir susivienijimai. Firmos, padariusios įtaką dizaino raidai. JAV, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių, Japonijos, Italijos dizainas. Literatūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Bayley S., Garner P., Sudjic D. Twentieth century – style, design. London, 1986;Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993;Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001;Hollis R. Graphic Design: A Concise History. London, 2001; Julier G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H311P744, Spalvotyra ( Colouring ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-20 %; 0 kurs.p.-30 %; 0 net.u.-20 %), dien., pav., kitų sr. liet.
Spalvotyros modulio tikslas – supažindinti su spalvotyros teorija, spalvinės gamos panaudojimo galimybėmis, svarba grafiniame dizaine ir daiktinėje aplinkoje. Siekiama suformuoti harmoningus spalvų derinimo, spalvų maišymo ir komponavimo įgūdžius.Spalvotyros istorinė raida. Spalvų sistematizavimas ir klasifikavimas, jų hierarchija – pagrindinės ir papildomos spalvos. Spalvinė harmonija. Estetinis spalvos vertinimas. Psichofiziologinis spalvos poveikis. Spalvos gyvoje ir negyvoje gamtoje. Asociacijos, simbolika. Pagrindiniai spalvos suvokimo aspektai. Spalva daiktinėje aplinkoje. Erdvės, šviesos, formos ir spalvos tarpusavio veiksniai. Dalykas vertinamas pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra Gudavičienė G. Spalvotyros pagrindai. V., 1988;Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984; Kornyeine Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Kudirka J. Spalva liaudies mene. V., 1988;Cotton B. The New Guide To Graphics Design. 1990; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

H311P758, Tapyba ( Painting ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (28L, 52S: 2 grup.n.d.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 net.u.-70 %), dien., pav., kitų sr. liet.
Modulio tikslas- supažindinti su nesudėtingais buitiniais natiurmortais. Išmokyti komponuoti kelis nekontrastingus daiktus, naudoti achromatinį koloritą,, t.y. modeliuoti atskirus daiktus tono pagalba,vėliau apibendrinant meninį vaizdą. Spalvinių etiudų tapymas. Akvarelės bei kitų vandeninių dažų technikos. Kruopštus daiktų modeliavimas, išbaigtumas. Literatūra: V.Janulis. Spaslvų teorija, akvarelės liejimo technika ir priemonės. ŠU, 1995 V.Zarėka. Akvarelė. Technika ir technologija. ŠU, 2002 Akvarelė . V., 1986 J.Stefenson. Paint with the watercolour masters. London, 1998 Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311P761, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 6 grup.n.d.-10 %; 3 ind.n.d.-20 %; 1 net.u.-70 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas- supažindinti su paprasčiausiomis geometrinėmis ir buitinėmis daiktinėmis formomis, suvokti jų tarpusavio santykį, proporcijas. Kubas, ritinys, kūgis, piramidė, rutulys. Piešiančiojo horizontas (akių lygis) piešiamo objekto atžvilgiu. Perspektyva. Daiktai erdvėje. Šviesa ir šešėlis, formos modeliavimas jų pagalba. Trumpalaikis eskizavimas ir ilgalaikės studijos. Minkštos ir kietos piešimo priemonės. Eskizavimas iš atminties.Literatūra: Kak risovat. Art-Rodnik. Maskva, 2001 m.The complete drawing and painting course. Londonas. The apple press.Kak risovat cvetnimi karandašami. Art-Rodnik. Maskva, 2001 m.Brian Bagnall. Kaip piešti ir tapyti. Alma litttera. Vilnius, 1996 m. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H311P762, Piešimas ( Drawing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (28L, 52S: 5 grup.n.d.-10 %; 5 ind.n.d.-20 %; 1 net.u.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti pritaikyti paprastų formų struktūrų suvokimą aplinkos daiktų vaizdavimui. Toliau gilinamas daikto ir erdvės santykio suvokimas. Objektas ir jo fonas. Medžiagiškumo perteikimas: matinis-blizgus, glotnus-šiurkštus, kietas-minkštas paviršiai. Eskizavimas iš atminties. Įgytos žinios ir įgūdžiai panaudojami projektavimo (kompozicijos) disciplinose, savarankiškoje kūryboje.Literatūra: Didžioji Ravensburgerio piešimo knyga. Berlynas 1998 m.Kak risovat. Chose M.Paramon. Art-Rodnik. Maskva, 2001 m.The complete drawing and painting course. Londonas. The apple press.Kak risovat cvetnimi karandašami. Art-Rodnik. Maskva, 2001 m.Lietuvos dailė 1989-1999: dešimt metų. ŠMC, Vilnius, 1999 m. Atsakingas(a) doc. GARBAČIAUSKAS Ričardas

H312B033, Mados dizainas ( Fashion Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Pagrindiniai mados dizaino raidos etapai. Mada ir stilius. Daiktas – žmogus. Literatūra: Šliogeris A. Daiktas ir menas. V., 1988; Čerepachina A.N. Estetika sovremenoj mebeli. M., 1978; Ikko T., Kazuko K. Japan design. Tokyo, 1984; Cholmianskis L., Ščipanovas A. Dizainas. K., 1987. Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

H312B041, Gamtos formų ir paveldo praktika ( Praktice on Nature Forms And Heritage ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 18 ind.n.d.-90 %; 0 net.u.-10 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – pažinti gyvosios gamtos [augalų, gyvūnų ir pan.] formas, atlikti jų funkcinę, medžiaginę, tektoninę analizę. Susipažinti su dizaino pirmtakais – etnokultūros objektais [namų apyvokos reikmenimis, buitiniais prietaisais, indais ir pan.]. Išmokti sukauptą medžiagą panaudoti projektavimo procese. Per praktiką analizuojami objektai rankinėmis grafinio vaizdavimo priemonėmis fiksuojami ant popieriaus, užrašomi gabaritiniai matmenys, metrika. Literatūra: Burneika J. Forma. Kompozicija. Dizainas. V., 2002; Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995; Somov J. S. Kompozicija v technike. M., 1977; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Adomonis T., Čerbulėnas K. Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija. T 1. V., 1987. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312B044, Trimatė kompozicija ( Three Dimensions Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – supažindinti su pagrindiniais trimatės kompozicijos kūrimo principais. Aplinkos stebėjimas ir analizė. Erdvinės vaizduotės ugdymas, Įgytos žinios ir įgūdžiai toliau pritaikomi atliekant pramoninio ir architektūrinio dizaino užduotis. Pagrindinės trimatės kompozicijos išraiškos priemonės. Plokštuma. Briauna. Faktūra. Kombinatorika, elementų proporcijos. Statinė kompozicija. Dinaminė kompozicija.Valdomų ir atsitiktinių kompozicijos elementų dermė. Bionika.Gamtinės formos tikslingumas. Gamtinės formos stilizavimas,fragmentavimas. Darbas su įvairiomis maketinėmis medžiagomis (popierius, kartonas, plastilinas, gipsas). Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezes.V.,1994 Patašius A. Teodoras Kazimieras Valaitis. V.,1984;Stepen Bayley. Twentieth Century style and Desing. Thames and Hudson, London,1983.K. Paššut. Iskustvo XX veka. Budapestas. 1979Burneika J. Forma Kompozicija DizainasŽurnalai „Domus” (Italija), „Abitare” (Italija) Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

H312B051, Kompleksinis projektavimas ( Complex Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išugdyti dizaino, kaip proceso meno sampratą. Išmokyti analizuoti, kritiškai vertinti kompleksiškai spręsti daiktinės aplinkos projektavimo problemas. Duotos problemos sprendimo paieškos ir teorinis pagrindimas: pagrindinė projekto idėja, racionaliausios funkcinės – estetinės schemos paieška. Objektas sistemoje GAMTA – ŽMOGUS – DAIKTAS – APLINKA. Žmogaus, gyvosios gamtos, daiktinės aplinkos tarpusavio santykiai. Vartotojiškos psichologijos faktoriai. Kūrėjų, vartotojų, gamintojų tarpusavio santykių problemiškumas. Konceptualumas ir visuomeniniai poreikiai. Individualios idėjos formavimas ir raiška šiuolaikinio dizaino kontekste. Kursinis darbas. Semestro pirmąją savaitę studentai pasirenka dėstytoją – kursinio darbo vadovą (arba jį skiria katedros vedėjas), su kuriuo suderina kursinio darbo temą, turinį, apimtį. Dekano nustatytą dieną kursinis darbas ginamas katedroje. Naudojama literatūra priklauso nuo kursinio darbo temos.Literatūra: Džonsas K. Meninio projektavimo strategija. V., 1985; Lucia – Smith E. Meno kryptys (nuo 1945 m.). 1996; Bayley S. 20th Century Style, Design. London, 1986; Starck P. Stark. 1999; Žurnalai: „Industrial Design” (Anglija), „Novum” (Vokietija Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312B052, Kompleksinis projektavimas ( Complex Design ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – tęsti sisteminio kompleksinio projektavimo įgūdžių tobulinimą analizuojant vartotojų psichologinius faktorius, orientuoti studijuojančius į konceptualius dizaino sprendimus, naujų idėjų ieškojimą. Išmokyti savarankiškai spręsti kompleksinio projektavimo uždavinius. Visuomeninės paskirties dizaino objektų svarba šiuolaikiniame gyvenime. Visuomeninės paskirties objektai: vaikų žaidimų aikštelės, rekreacinės zonos, visuomeninio transporto sustojimo vietos, sezoninės lauko prekyvietės ir kavinės, kiti miesto infrastruktūros objektai. Projektuojamo objekto sisteminės analizės atlikimas. Racionaliausios funkcinės schemos paieška. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas. Pagrindinė objekto funkcija ir alternatyvaus panaudojimo galimybės. Spalviniai sprendimai ir apšvietimas. Reklaminiai akcentai ir jų integravimas į projektuojamą objektą. Racionalus medžiagų ir technologijų parinkimas ir atitikimas tiek objekto funkcijoje, tiek gamybos procese. Konstrukciniai sprendimai..Toliau tęsiamas projektavimas duota arba pasirinkta tema. Užduoties vykdymo sąlygos bei etapiškumas aptariamas konkrečiai su kiekvienu studijuojančiuoju. Literatūra: Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974; Starck P. Starck. Taschen. 1999; Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995; Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998; Carter R. Working with Computer Type. New York, 1996. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312B365, Dizaino teorija ( Theory of Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – suformuoti aiškią ir taisyklingą dizaino dalyko sampratą, išsiaiškinti dizainerio bei dizaino pedagogo darbo specifiką. Supažindinti su meninio projektavimo teorija ir praktika, dizaino projektavimo principais ir metodais. Išmokyti analizuoti ir vertinti šiuolaikinę daiktinę aplinką, įgytas žinias perteikti pedagoginiame darbe. Išugdyti kritinio mąstymo gebėjimus. Menas. Meno rūšys. Dailė. Dailės šakos. Taikomoji dailė. Dizainas. Dizaino samprata. Dizaino šakos. Daiktinės aplinkos įvairovė. Tipai. Klasifikacija. Technologijos. Medžiagos. Projektavimas. Proceso esmė. Pagrindiniai projektavimo principai (būtinybė, galimybė). Sistema: gamta – daiktas – žmogus – visuomenė. Dizainerio ir vartotojo, dizainerio ir gamintojo santykiai. Socialiniai procesai ir dizainas. Projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas. Dizaino dėstymo metodikos principai. Dizaino mokymo reikšmė pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose. Rašomas referatas pasirinkta dizaino tema. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999;Hollis R. Graphic Design: A Concise History. London, 2001;Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001Julier G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai, 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312B408, Kompleksinis projektavimas ( Complex Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (50L, 110S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išugdyti dizaino, kaip proceso meno sampratą, išmokyti kompleksinio daiktinės aplinkos projektavimo.Kompleksinis projektavimas.Sistema GAMTA – ŽMOGUS – OBJEKTAS – APLINKA. Žmogaus, gyvosios gamtos, daiktinės aplinkos tarpusavio santykiai. Vartotojiškos psichologijos faktoriai. Kūrėjų, vartotojų, gamintojų tarpusavio santykių problemiškumas. Konceptualumas ir visuomeniniai poreikiai. Individualios idėjos formavimas ir raiška šiuolaikinio dizaino kontekste. Kursinis darbas. Semestro pirmąją savaitę studentai pasirenka dėstytoją – kursinio darbo vadovą (arba jį skiria katedros vedėjas), su kuriuo suderina kursinio darbo temą, turinį, apimtį. Dekano nustatytą dieną kursinis darbas ginamas katedroje. Naudojama literatūra priklauso nuo kursinio darbo temos.Literatūra:Džonsas K. Meninio projektavimo strategija. V., 1985;Lucia – Smith E. Meno kryptys (nuo 1945 m.). 1996;Bayley S. 20th Century Style, Design. London, 1986;Starck P. Stark. 1999;Žurnalai: „Industrial Design” (Anglija), „Novum” (Vokietija) Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312B817, Dizaino teorija ir istorija ( THEORY AND HISTORY OF DESIGN ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 1 ref.-40 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti su meninio projektavimo teorija ir praktika, išmokyti dizaino projektavimo principų ir metodų. Išmokyti analizuoti ir vertinti šiuolaikinę daiktinę aplinką. Menas. Dailė. Taikomoji dailė. Dizainas. Dizaino samprata. Dizaino šakos. Daiktinės aplinkos įvairovė. Tipai. Klasifikacija. Technologijos. Medžiagos. Pagrindiniai projektavimo principai. Projektavimo metodika. Sistema: gamta – daiktas – žmogus – visuomenė. Dizainerio ir vartotojo, dizainerio ir gamintojo santykiai. Socialiniai procesai ir dizainas. Daiktinės aplinkos raida pradedant senovės Egipto, Antikinės Graikijos, Romos meno dirbiniais. Europos daiktinė aplinka XI – XIX a. Verbundo” gamybinis susivienijimas. Vokietijos „Bauhauzo” meninio konstravimo mokykla. Dizaino atsiradimas ir raida Pabaltijyje. XX a. dizaino vystymosi tendencijos, mokyklos bei kryptys. Rašomas referatas pasirinkta dizaino tema. Vertinama pagal (IKI) metodiką Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312M381, Projektavimas ( Design ) – vedimo forma 01 : 8.0 kr (48T, 80L, 192S: 0 ind.n.d.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Modulio tikslas – gilinti meninio projektavimo žinias ir įgūdžius, įsisavintus bakalauro studijų metu, vystyti magistranto kūrybiškumą, individualų mąstymą. Magistrantas renkasi individualią temą vienoje iš bazinių dizaino šakų (grafinio, interjero ir pan.). Užduotis ir jos vykdymo programa sudaroma konkrečiai kiekvienam magistrantui, atsižvelgiant į jo pasirinktą temą. Projektavimo procesas skirstomas į atskirus etapus, už kuriuos atsiskaitoma per tarpines darbų peržiūras. Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974Starck P. Starck. Taschen. 1999;Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. Dusseldorf, 1997;Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312M382, Projektavimas ( Design ) – vedimo forma 01 : 8.0 kr (48T, 80L, 192S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – tęsti meninio projektavimo įgūdžių tobulinimą analizuojant vartotojų psichologinius faktorius, suteikti sisteminio – kompleksinio projektavimo proceso žinių ir įgūdžių, orientuoti studijuojančius į konceptualius dizaino sprendimus, naujų idėjų ieškojimą. Toliau tęsiamas projektavimas magistranto pasirinkta tema. Užduoties vykdymo sąlygos bei etapiškumas aptariamas konkrečiai su kiekvienu studijuojančiuoju. Projektavimui panaudojami tyrimų magistro darbo tema rezultatai. Atliekama grafinė projekto dalis bei užduoties aiškinamasis raštas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998;Stiebner E. Zeichen + Signets. Munchen, 1985;Valentukonis J. Papuoškime mokyklą patys. Kaunas, 1969;Carter R. Working with Computer Type. New York, 1996. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312M706, Dekoratyvinė plastika ( Decorative Plastic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., liet.
Dalyko studijų tikslas – sudaryti galimybę bakalaurams pagilinti trimatės kompozicijos, kaip vienos iš svarbiausių specializacijos disciplinos žinias, skatinti individualios plastinės raiškos meninių priemonių paieškas, tobulinti gebėjimus, plastinių sprendimų pagrindu atskleisti norimą idėją. Dalyko studijų metu kūrybinės problemos bus sprendžiamos naudojant gamtines ir dirbtines medžiagas, mokantis giliai pajusti įvairių medžiagų estetines ir plastines savybes, jas tinkamai panaudoti realizuojant pasirinktą idėją plastine meno kalba. Praktinius kūrybinius gebėjimus gilins projektuojant dekoratyvines tūrines ir erdvines kompozicijas, derinant įvairias medžiagas, pritaikant plastines, spalvines įvairių medžiagų galimybes, atliekat kompozicinius bandinius iš medžiagų. Literatūra: Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas. VDA leidykla, V., 2002;Bahn Paul G. Scätze der archäologie. Battenberg, 1999;Strate U. Apropos: Der Charme der accessoires. Berlin, 1999;Ornament dekor und Wolfgang Henre. Vel der kunst, 1985;Rex Lingwood teather in three dimensions. Canade print, 1980;Ornament dekor und Wolfgang Henre. Vel der kunst, 1985;Rex Lingwood teather in three dimensions. Canade print, 1980;Šiuolaikiniai dailės žurnalai. Atsakingas(a) TOLEIKIS Aloyzas

H312M773, Oda daiktinėje aplinkoje ( Leather in Material Environment ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 88S: 2 ind.n.d.-49 %; 1 egz.-51 %), dien., pav., sustipr., liet.
Dalyko studijų tikslas – gilinti teorines žinias ir įgūdžius, įsisavintus bakalauro studijų metu, vystyti magistrantų individualų mąstymą, gilinti odos vaidmens ir taikymo galimybių suvokimą daiktinėje aplinkoje. Bus gvildenamos šios temos: oda tradiciniame ir šiuolaikiniame interjere; stiliaus ir mados įtaka; interjero raidos dinamika; medžiagos; spalvos; tekstūros; spalvos ir šviesos sąveika interjere; dailininko, gamintojo, vartotojo šiuolaikinių technologijų santykiai formuojant šiuolaikinę daiktinę aplinką.Adamonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Džonsas K. Meninio projektavimo strategija. V., 1985;Grey J., Ardley S. Namų dizainas. V., 2001;Julies G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001;Master pieces of 19th Century Decorative Art. Amsterdam, 2001;Žurnalai: Novum (Vokietija), Interjeras (Lietuva), Salon (Rusija) r kt., 1999-2003. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

H312P738, Projektavimas ( Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (56L, 104S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti grafinės meninės raiškos priemones panaudoti konkrečiuose grafinio dizaino objektuose. Suformuoti vientiso stiliaus projektavimo žinias ir įgūdžius, principusFirmos reklamos koncepcija. Firminis stilius jo objektai. Ženklas, logotipas, spalva, šriftas ir jo komponavimas. Lydimoji grafika ir jos funkcija. Fotografija firminiame stiliuje. Reklaminis įvaizdis. Kompiuterinių programų naudojimas.Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997.Sadage C. V. Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. M., 1989.Kuwayama J. Zeich, Marken und Signets. 1985.Dižur A. Firmenyj stil. M., 1970.Walker L. blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991.Baur/Belli 270 Schriften. Munchen, 1981.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

H312P741, Dizaino teorija ( Theory Of Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S: 0 kol.-30 %; 1 ref.-30 %; 0 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti būsimą dizainerį su meninio projektavimo teorija ir praktika, dizaino projektavimo principais ir metodais. Išmokyti analizuoti ir vertinti šiuolaikinę daiktinę aplinką. Išugdyti kritinio mąstymo gebėjimus. Dizaino samprata. Dizaino sampratos ypatumai atskirose valstybėse. Dizaino šakos, rūšys. Daiktinės aplinkos įvairovė. Objektai. Tipai. Klasifikacija. Technologijos. Medžiagos. Projektavimas. Proceso esmė. Pagrindiniai projektavimo principai [būtinybė, galimybė]. Projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas. Sistema: daiktas – gamta – žmogus – visuomenė. Dizainerio ir vartotojo, dizainerio ir gamintojo santykiai. Socialiniai procesai ir dizainas. Literatūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001;Hollis R. Graphic Design: A Concise History. London, 2001; Julier G. The Thames and Hudson Dictionary of 20th Century Design and Designers. London, 2001. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

H312U576, 3D Composition ( Trimatė kompozicija ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
Studies of nature shapes. Superficies of natural formation (sand dunes, erosive superficies formed by winds and water). Sketch experiments with naturally formed liquid limited by plastic membrane. Bionic compositions. Search for expressive shape and stylization. Rod structures. Structures of stretched cloth strings and supporting elements. Proportions of elements, plates, edges, textures. Symetry and assymetry of the composition. Static, dynamic composition. Aerodynamic compositions. Use of stylized natural shapes in modern design. Industry and technologies of modelling. Modelling materials. Scale. Aestetics of modelling. Practice: 1. Sketch experiments. Material: plaster. 2. Composition of two elements on the basis of bionic forms. Materials: plasiticide, plaster.3. Rod structures. Materials: cloth, thread, wire, wood. Literatūra: Patašius A. Teodoras Kazimieras Volaitis. V., 1994; Bayley S. Twentieth Century Style And Design. London, 1983; Adomonis J. Nuo Taško iki sintezės. V., 1994;Daukantas F., Mogilnickas I. Medžiagos pramonės gaminių meniniame konstravime. V., 1976; Valentinavičius A. Medinės ir plastmasinės konstrukcijos. V., 1985. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

S265B028, Vizualinė reklama ( Visual Advertisement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – suteikti vizualinės informacijos projektavimo žinių. Suformuoti poligrafinės reklaminės produkcijos projektavimo įgūdžius. Informacinė sistema. Reklaminis įvaizdis. Sistema, spalva, forma, ženklas, šriftas. Funkcija ir forma. Tradicija ir mada. Apšvietimas, spalva. Akcentų išdėstymas plokštumoje. Literatūra:Lebedeva E. V., Černyx R. M. Iskustvo xudožnika oformitelia . Moskva 1981.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis.Vilnius, 1997.Sandage C. H., Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. Moskva, 1989.Cholomianskis L. Dizainas. Kaunas, 1987.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai 2002.Kurušin V. Grafičeskij dizain i reklama. Moskva, 2001. Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

S265B029, Vizualinė reklama ( Visual Advertisement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 kurs.d.-50 %; 1 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Įpakavimai.Įvairių firmų modulinės reklaminės konstrukcijos. Konstravimo galimybių skalė. Modulinių konstrukcijų reklaminės sienelės grafinis apipavidalinimas. Literatūra: Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990; Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. K., 1987; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Kornyeine Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B030, Vizualinė reklama ( Visual Advertisement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti teorinių žinių ir praktinių lauko erdvinių akcentų projektavimo įgūdžių.Erdvinės lauko reklamos kūrimo principai. Mada. Stiliai. Harmonijos principai. Informatyvumas. Psichologinis poveikis. Įvairaus pobūdžio erdviniai lauko reklamos objektai. Atlikimo priemonės. Medžiagos, konstrukcijos, technologijos. Individualios idėjos ir visuomeninės sampratos probleminė analizė.Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas, aiškinamasis raštas.Literatūra:Wrede S. The Modern Poster. New York. 1988;Best Of Graphic Poster. Zurich. 1983;Starck P. Stark. 1999;Žurnalai: „Reklama” (Rusija), „Novum” (Vokietija). Atsakingas(a) PURONAS Vilius

S265B031, Vizualinė reklama ( Visual Advertisement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 2 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Tikslas – suteikti teorines žinas apie vizualinės reklamos projektavimą ir lavinti įgūdžius jas pritaikyti, sprendžiant visuomeninio renginio (interjere) apipavidalinimo problemas.Vizualinė reklama, kaip žmonių sąmonės ir elgesio poveikio forma. Visuomeninio pobūdžio renginiai interjere. Renginio idėjos ir reklamos vienovė. Reklama ir informacija. Informacinė sistema. Informacinei sistemai naudojami standartiniai gaminiai ir sistemos. Renginio grafikos ir atributikos pritaikymas interjere. Standartiniai reklamos įrengimui skirti gaminiai. Nestandartiniai sprendimai. Funkcionalumas ir ekonominis pagrįstumas.Literatūra:Smirnov. Šriftas ir šriftinis plakatas, 1977;Solovjov. Dekoratyvinis apiforminimas, 1987;Tichonovskij. Prekinė reklama, 1987;Litvinov. Šiuolaikinės ekspozicijos praktika, Maskva, Plakat, 1989;R. Urbanskienė, R. Viržintas. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas, V., Liet. Inform. In-tas, 1997; Periodiniai žurnalai: „Interiors”(JAV), „Domus”(Italija),”Centras”. Atsakingas(a) LINKEVIČIUS Darius

S265B032, Vizualinė reklama ( Visual Advertisement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Tikslas – suteikti teorines žinas apie vizualinės reklamos projektavimą ir lavinti įgūdžius jas pritaikyti, sprendžiant visuomeninio renginio didelėje erdvėje (eksterjere) apipavidalinimo problemas.Vizualinė reklama, kaip žmonių sąmonės ir elgesio poveikio forma. Visuomeninio pobūdžio renginiai mieste ar didelėje erdvėje. Renginio idėjos ir reklamos vienovė. Reklama ir informacija.Renginio grafikos ir atributikos pritaikymas erdvėje. Standartiniai reklamos įrengimui skirti gaminiai. Nestandartiniai sprendimai. Butaforija. Funkcionalumas ir ekonominis pagrįstumas.Literatūra:Smirnov. Šriftas ir šriftinis plakatas, 1977;Solovjov. Dekoratyvinis apiforminimas, 1987;Tichonovskij. Prekinė reklama, 1987;Litvinov. Šiuolaikinės ekspozicijos praktika, Maskva, Plakat, 1989;R. Urbanskienė, R. Viržintas. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas, V., Liet. Inform. In-tas, 1997; Periodiniai žurnalai: „Interiors”(JAV), „Domus”(Italija),”Centras”. Atsakingas(a) LINKEVIČIUS Darius

S265B038, Dvimatė kompozicija ir šriftas ( Composition Of Two Dimension And Calligraphy ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su pagrindinėmis meninės raiškos priemonėmis, harmonijos principais, suformuoti pagrindinius dvimatės kompozicijos organizavimo dėsningumus. Ugdyti praktinius kūrybinius raiškos gebėjimus. Plokštuma. Linija. Faktūra. Spalva. Linijinis ritmas. Ritminės pratybos teptuku Plokštuminis ritmas. Dėmė. Dėmių ir linijų kompozicija. Statika. Dinamika. Simetrija. Asimetrija. Grafinės raiškos priemonių poveikis kuriant nuotaiką.. Ritminės kompozicijų kūrimo pratybos. Turinys ir forma. Kaligrafijos pagrindai. Šriftas. Šriftų klasifikacija. Šriftų rašymo priemonės, technikos. Turinio, paskirties, medžiagos ir šrifto formos atitikimas. Literatūra:AdomonisJ. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974;Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika, V. 2002;Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984;Schuyt H. Calligrafie, 1987;Šiukščius G. Dvimatė kompozicija, Š. 2002;Šimoliūnas V. Šrifto ABC, Š. 1995; Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

S265B040, Projektavimo įvadas ( Design Introduction ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (32T, 48L, 120S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 0 kurs.p.-20 %; 0 egz.-20 %; 0 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 ref.-20 %; 0 kurs.p.-20 %; 0 egz.-20 %; 0 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Projektavimo įvado dalyko tikslas yra suformuoti aiškią ir taisyklingą dizaino dalyko sampratą, išsiaiškinti dizainerio darbo bei veiklos specifiką. Praktinių ir teorinių dalyko užsiėmimų metu gilinamas pagrindinių komponavimo principų suvokimas, darbo rankinėmis projektavimo priemonėmis įgūdžiai. Menas. Meno rūšys. Dailė. Dailės šakos. Taikomoji dailė. Dizainas. Dizaino samprata. Dizaino šakos. Daiktinės aplinkos įvairovė. Tipai. Klasifikacija. Technologijos. Medžiagos. Projektavimas. Proceso esmė. Projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas.Netradiciniai projektavimo metodai.Projektinė grafika. Projektavimo medžiagos, priemonės ir technikos. Paviršių dengimo technologijos. Plokštuma ir erdvė. Vizualinės išraiškos priemonės. Taškas, linija, dėmė, spalva, ritmas. Modulis. Statika ir dinamika. Kontrastas, niuansas. Kompozicija, stilizacija, improvizacija. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodikąLiteratūra:Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai, 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. K., 1987;AdomonisJ. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika, V. 2002;Kornyeine Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265B042, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti panaudoti grafinės išraiškos priemones kompleksiniame grafinio dizaino projektavimo procese. Mokyti panaudoti kompiuterinę techniką. Grafinis dizainas. Firminis stilius esmė ir svarba, jo objektai ir struktūra. Firminis ženklas ir logotipas. Spalva, šriftai ir jų komponavimas. Lydimoji grafika jos naudojimo galimybės bei funkcijos. Išplėstinė grafika. Kompiuterinių programų naudojimas grafiniame dizaine. Grafinis dizainas.Firminis stilius, jo objektai ir strukt?ra. Firminis ?enklas ir logotipas. Spalva, ?riftai ir jø komponavimas. Lydimoji grafika ir jos naudojimo galimyb?s. Improvizavimas firmos grafika.Šriftas.?rifto panaudojimas taikomosios reklamin?s grafikos darbuose. Masiniø renginiø reklamin?s atributikos ?riftas. ?riftas kompleksinio projektavimo objektuose. ?iuolaikin?s technikos teikiamos ?rifto atlikomo ir tira?avimo galimyb?s (kompiuterin? grafika, kserografija, fotografija).Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997.Sadage C. V. Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. M., 1989.Kuwayama J. Zeich, Marken und Signets. 1985.Dižur A. Firmenyj stil. M., 1970.Walker L. blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991.Baur/Belli 270 Schriften. Munchen, 1981.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B043, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti žinių išugdyti sisteminio – kompleksinio grafinio dizaino objektų projektavimo įgūdžius. Grafinis dizainas. Firminis stilius. Fotografija firminiame stiliuje. Fotovaizdų komponavimas kaip sistemos tąsa. Reklaminis įvaizdis. Firminis stilius ir trimatis vaizdas. Grafinės reklamos poveikio galimybės žmogui. Kompiuterinė grafika. Kompiuterinės programos, naudojamos grafiniame dizaine. Pagrindinių grafinės raiškos struktūrinių elementų sudarymas. Kompiuterinio šrifto įvairovė bei naudojimas grafinio dizaino darbuose. Vaizdas, jo transformavimo galimybės. Vaizdo ir grafikos ryšys. Dokumentų išsaugojimas, spausdinimas. Tipografinės galimybės ir technologijos Kompiuterinė grafika. Kompiuterinės programos, naudojamos grafiniame dizaine. Pagrindinių grafinės raiškos struktūrinių elementų sudarymas. Kompiuterinio šrifto įvairovė bei naudojimas grafinio dizaino darbuose. Vaizdas, jo transformavimo galimybės. Vaizdo ir grafikos ryšys. Dokumentų išsaugojimas, spauzdinimas, importavimas. Fotografija. Trumpa fotografijos vystymosi apžvalga. Žanrai. Dokumentinė fotografija. Reportažinė fotografija. Meninė fotografija. Fototechnika. Technologiniai procesai. Fotografika. Fotografijos pritaikomumas reklaminėje grafikoje. Fotografija ir kompiuterinė grafika.Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997.Sadage C. V. Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. M., 1989.Kuwayama J. Zeich, Marken und Signets. 1985.Dižur A. Firmenyj stil. M., 1970.Walker L. blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991.Baur/Belli 270 Schriften. Munchen, 1981.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B061, Grafinis dizainas ir kompiuterinė grafika ( Graphic Design And Computer Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 0 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti teorinių grafinio dizaino objektų projektavimo žinių. Išugdyti grafinio projektavimo ir kompiuterinės technikos valdymo gebėjimus. Reklama, grafinis dizainas, firminis stilius jo svarba, objektai, struktūra. Firmos ženklas, logotipas, prekinis ženklas, lydimoji grafika, spalva, šriftas. Šrifto kompozicija, fotografija firminiame stiliuje. Skirtingų stiliaus objektų projektavimo ypatumai. Kompiuterinių programų naudojimas projektavimo procese.Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997.Sadage C. V. Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. M., 1989.Kuwayama J. Zeich, Marken und Signets. 1985.Dižur A. Firmenyj stil. M., 1970.Walker L. blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991.Baur/Belli 270 Schriften. Munchen, 1981.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B062, Grafinis dizainas ir kompiuterinė grafika ( Graphic Design And Computer Graphic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., vak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet.
Firminio stiliaus samprata, objektai ir struktūra. Reklama ir jos paskirtis. Literatūra: Kuwayama J. Zeichen, Marken und Signets, 1985; Dižur A. Firmenyj stil. M.,1970; Walker L., Blont S. Letterhead And Logo Designs, 1991; Baur/Belli. 270 Schriften. München, 1981. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B098, Dizainas ( Design ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (20L, 20S), dien., rud., baz., liet.
Dailtai ir daiktinė aplinka. Kompozicija. Spalva. Ergonomika. Antropometrija. Daikto formos pasirinkimas. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995. Nešumova B.V., Ščedrin B.G. Xudožestvennoe proektirovahije. M., 1979. Atsakingas(a) RIMOVSKIS Sergėjus

S265B105, Dizainas ( Design ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (32L, 28S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (28L, 32S), dien., pav., baz., liet.
Vizualioji reklama. Reklamos kūrimo principai. Mada. Stiliai. Harmonijos principai. Reklamos poveikis. Kitokio pobūdžio vizualinė informacija. Didelio formato reklaminis vaizdas. Vitrinos. Tūrinė reklama. Įvairaus pobūdžio reklaminiai grafinio dizaino objektai. Atlikimo priemonės. Medžiagos. Technologijos. Reklamos kūrimas bei projektavimas. Literatūra: Wrede S. The modern Poster. New York. 1988; Best of graphic poster. Zurich, 1983; Žurnalai:”Graphis”, „Graphik Poster” (Šveicarija), „Novum” (Vokietija). Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265B351, Dvimatė kompozicija ( Composition of Two Dimensions ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su pagrindinėmis meninės raiškos priemonėmis, harmonijos principais. suformuoti pagrindinius dvimatės kompozicijos organizavimo dėsningumas, stilistikos formavimo principus. Ugdyti praktinius kūrybinius raiškos gebėjimus. Plokštuma. Linija. Faktūra. Linijinis ritmas. Ritminės pratybos teptuku. Dėmė. Plokštuminis ritmas. Dėmių ir linijų kompozicija. Statika. Dinamika. Simetrija. Asimetrija. Grafinės raiškos priemonių poveikis kuriant nuotaiką. Turinys ir forma. Ritminių kompozicijų kūrimo pratybos. Šriftas. Šriftų klasifikacija. Šriftų rašymo priemonės. Projektavimo grafika. Projektavimo būdai, priemonės, technikos. Techninio eskizavimo pratybos. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974; Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975; Schuyt H. Calligrafie. 1987; Loodus R. ARS libri. Tallinn, 1977; Šimoliūnas V. Šrifto ABC. Š., 1995; Šiukčius G. Dvimatė kompozicija. Š., 2003. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265B363, Dvimatė kompozicija ir šriftas ( Composition of Two Dimension and Calligraphy ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 10 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su pagrindinėmis meninės raiškos priemonėmis, harmonijos principais. Ugdyti praktinius kūrybinius raiškos gebėjimus. Plokštuma. Linija. Faktūra. Spalva. Ritminės pratybos teptuku. Dėmė. Dėmių ir linijų kompozicija. Statika. Dinamika. Simetrija. Asimetrija. Kontrastas. Niuansas. Ritminiai etiudai, modernus, sentimentalus, dalykiškas, romantiškas, retro, minimalistinis. Emocinė rašto raiška. Kaligrafija ir faktūros. Šriftas. Šriftų klasifikacija. Šriftų rašymo priemonės. Šrifto ir vaizdo harmonija. Šriftinės kultūros svarba ir perspektyvos. Šiuolaikinės dvimatės kompozicijos ir šrifto tendencijos.Literatūra:AdomonisJ. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974;Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika, V. 2002;Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984;Schuyt H. Calligrafie, 1987;Šiukščius G. Dvimatė kompozicija, Š. 2002;Šimoliūnas V. Šrifto ABC, Š. 1995; Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

S265B405, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti meninės raiškos priemones panaudoti konkrečiose grafinio dizaino užduotyse, tobulinti individualų kūrybinį mąstymą, apjungti vaizdą, šriftą bei kitas meninės raiškos priemones į stilistiškai harmoningą visumą. Fotografija.Trumpa fotografijos vystymosi apžvalga. Žanrai. Dokumentinė fotografija. Reportažinė fotografija. Meninė fotografija. Fototechnika. Fotomedžiagos. Technologiniai procesai. Fotografika. Fotografijos pritaikomumas reklaminėje grafikoje. Grafinis dizainas. Firminis stilius, jo objektai ir struktūra. Firminis ženklas ir logotipas. Spalva, šriftai ir jų komponavimas. Lydimoji grafika ir jos naudojimo galimybės. Improvizavimas firmos grafika. Kompiuterinė grafika. Kompiuterinės programos, naudojamos grafiniame dizaine. Pagrindinių grafinės raiškos struktūrinių elementų sudarymas. Kompiuterinio šrifto įvairovė bei naudojimas grafinio dizaino darbuose. Vaizdas, jo transformavimo galimybės. Vaizdo ir grafikos jungtis. Šriftas. Šrifto panaudojimas taikomosios reklaminės grafikos darbuose. Masinių renginių reklaminės atributikos šriftas. Šriftas kompleksinio projektavimo darbuose. Šiuolaikinės technikos teikiamos šrifto atlikimo ir tiražavimo galimybės (kompiuterinė grafika, kserografija, fotografija).Literatūra:Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980;Horenstein H. Black & White Photography. L. B. & C. 1983;Klaus Fischer. Kunstlich fotografie. Leipzig, 1988;Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991;Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990.Rathbone A. Windows 98 žaliems. K., 1998;Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265M390, Kaligrafija ir šriftas ( Calligraphy and Print ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 0 ind.n.d.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Modulio tikslas – tobulinti individualų kūrybinį mąstymą, kaligrafijos pagalba stimuliuoti protinį ir jausminį suvokimą, išugdyti gebėjimus įgytas žinias ir praktinius įgūdžius panaudoti specialybės poreikiams. Kompozicijos teptuku (kaisho, gyosho, sosho) stiliais. Ritminiai etiudai: modernus, sentimentalus, dalykiškas, romantiškas, komiksinis, mistinis, retro, minimalistinis. Kaligrafija didelio formato plokštumoje. Turinio ir šrifto formų sąveika. Emocinė rašto raiška. Literatūra:Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991;Kapr A. Šrifto istorija. Berlynas, 1973;Baur/Belli. 270 Schriften. Munchen, 1981;Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975;Schuyt H. Calligrafie. 1987;Loodus R. ARS libri. Tallinn, 1977; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265M391, Kaligrafija ir šriftas ( Calligraphy And Print ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – individualių išraiškos priemonių, rankinių ir kompiuterinių technologijų pagalba kurti šiuolaikinės kaligrafijos kompozicijas, vystyti individualų braižą bei kūrybiškumą. Grafinio piešinio ir teksto jungimas. Kaligrafinio ir spausdinto teksto kompozicijos galimybės didelio formato plokštumoje. Emocinis projektas. Reklaminio teksto, spalvos, jungimas. Tekstas – forma – faktūra. Teksto ir fotografinio vaizdo jungtis. Individualios idėjos ir turinio atskleidimas meninės formos pagalba. Literatūra:Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991;Best Of Graphic Poster. Zurich. 1983;Starck P. Stark. 1999;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Schuyt H. Caligrafie, Leipzig, 1987;Mamaev K. Raštas ir kalba. M., 2000; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265M501, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (20T, 20P, 120S), neak., rud., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (20T, 10L, 90S: 5 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-50 %; 0 net.u.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti teorinių grafinio dizaino objektų projektavimo žinių. Išugdyti grafinio projektavimo gebėjimus reikalingus informatikos specialistams.Supažindinimas su šiuolaikinio reklamos proceso ypatumais ir gairėmis, grafiniu dizainu, firminiu stiliumi jo svarba reklamoje, objektais ir struktūra. Patentavimas ir autorinės teisės. Mokymas naudotis kompiuterinėmis programomis, skenavimas, skenuoto vaizdo apdorojimas, sluoksniavimas. Grafinio piešinio skenavimas ir vertimas į vektorinį pavidalą, jo deformavimo galimybių naudojimas. Kompiuterinis šriftas. Spausdinimas.Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994.Čeikauskienė M. Reklama ir firmos įvaizdis. V., 1997.Sadage C. V. Fryburger V., Rotzoll K. Reklama teorija i praktika. M., 1989.Kuwayama J. Zeich, Marken und Signets. 1985.Dižur A. Firmenyj stil. M., 1970.Walker L. blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991.Baur/Belli 270 Schriften. Munchen, 1981.Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265U577, Visual Advertisement ( Vizualinė reklama ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
Object of visual out – of – door advertising and principles of its creation. Fashion. Styles. Principles of harmony. Informativity. Psychological impact. Reciprocal connections of different advertising objects. The importance of luminous and illuminated advertising. Means of execution. Materials and technologies. Analysis of individual ideas and problems of social perception. Practice: designing an advertising signboard and a showcase, graphic design and a model. Literatūra: Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990; Cholmianskis L. M., Ščipanovas A. S. Dizainas. Kaunas. 1987; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Kornyeine Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

S265U578, 2D Composition ( Dvimatė kompozicija ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
Practical course for perfecting professional sensitivity: a point, a line, a blot, colour, texture, linear, plane, colour rythmics. Symetry – assymetry, statics – dynamics, construction – destruction. Chromatic, achromatic colours. Scale. Proportionality. Optical illusions. Harmiousness. Reciprocal unity of images and print elements. Expression of emotional, illustrative compositions. Unity of shape and content.Practice: creation of compositions in different moods, of abstract forms (colour lines, blots, optical illusions, textures, print elements) on given subjects (e.g. construction, destruction, process of development etc) using manual (pencils, brushes, paints) forms of graphic expression or modern High Tech (computers, technologies, photography) means. Literatūra: Wrede S. The Modern Poster. New York. 1988;Best Of Graphic Poster. Zurich. 1983; Starck P. Stark. 1999; Žurnalai: „Reklama” (Rusija), „Novum” (Vokietija), „Graphis” (Šveicarija), „Graphic Poster” (Šveicarija). Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S265U580, Basic of graphic design ( Grafinio dizaino pagrindai ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., liet., angl.
Designing of trade style. 1st stage: trade mark, accompanying graphics, colour, print arrangement principles. 2nd stage: use of photography in trade style, the system of its presenting. Advertising image. Practise: a form, an envelope, a business card, a postcard, an advertising booklet, a poster. Literatūra: Dižur A. Firmenij stil. M., 1970; Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991; Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990; Taschen. Starck. 1999. Atsakingas(a) doc. ŠIMOLIŪNAS Virginijus

S265U581, Calligraphy ( Kaligrafija ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
Stylization of the chosen print using different graphic means, gradually abandoning the details. At each stage there is striving for preservation of the object’s character and creation of press requirements corresponding to the calligraphic print. Use of print in the works of applied advertising graphics. Use of non-traditional means. Practice: static and dynamic textures from free hand-written print. Compositions writing a motional word with the purpose of reflecting its character. Composition of a chosen letter. Freely optioned edition is created indicating its net, print, possibility of changing modules. Literatūra: Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974; Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975; Schuyt H. Calligrafie. 1987; Loodus R. ARS libri. Tallinn, 1977; Šimoliūnas V. Šrifto ABC. Šiauliai, 1995. Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

S265U582, Applied graphics and print ( Taikomoji grafika ir šriftas ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
Prints made using a brush. Use of non-traditional means in print writing. Classical, academic block type prints. Systems of composing prints. Transformation of prints. Unity of lines, blots and print. Use of textures in the works of advertising graphics. Synthesis of photography, print and other means of graphic expression. Unity of shape and content. Possibilities of circulation of photographic, xerographic, computer applied graphic works. Practice: execution of public event attributes (poster, invitation, envelope, booklet), calendar or similar works using computer technologies. Literatūra: Kuwayama J. Zeichen, Marken und Signets. 1985; Walker L., Blont S. Letterhead And Logo Designs. 1991; Baur/Belli. 270 Schriften. Munchen, 1981;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S270B693, Dizaino didaktika ( Design’s Didactics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 0 kol.-20 %; 0 ref.-20 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – individualių išraiškos priemonių, rankinių ir kompiuterinių technologijų pagalba kurti šiuolaikinės kaligrafijos kompozicijas, vystyti individualų braižą bei kūrybiškumą. Grafinio piešinio ir teksto jungimas. Kaligrafinio ir spausdinto teksto kompozicijos galimybės didelio formato plokštumoje. Emocinis projektas. Reklaminio teksto, spalvos, jungimas. Tekstas – forma – faktūra. Teksto ir fotografinio vaizdo jungtis. Individualios idėjos ir turinio atskleidimas meninės formos pagalba. Literatūra:Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. 1991;Best Of Graphic Poster. Zurich. 1983;Starck P. Stark. 1999;Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Schuyt H. Caligrafie, Leipzig, 1987;Mamaev K. Raštas ir kalba. M., 2000; Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

S271M379, Tyrimai magistro darbo tema ( Research in Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 128S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Tyrimų magistro darbo tema modulio tikslas – parengti mokslinį tiriamojo darbo projektą. Suformuluoti hipotezę, hipotetinius teiginius, tiriamojo darbo tikslus ir uždavinius. Semestro metu parengiama tiriamojo darbo metodika ir tyrimui naudojami instrumentai. Apžvelgiami šioje studijų srityje ir gretimuose moksluose atlikti tyrimai ir jų rezultatai, socialiniuose moksluose naudojama tyrimo metodologija. Išanalizuojama aktualios šiuolaikiniam mokslui tyriminės sritys. Analizuojama ir sisteminama mokslinė literatūra. Duomenų pateikimas ir interpretavimas. Lakoniškas, aiškus ir argumentuotas išvadų ir rezultatų pateikimas. Tyrimų aktualumas šiuolaikinėse ugdymo strategijose.Literatūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Ozmon H. A. Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. V., 1996;Myers D. G. Psichologija. Kaunas, 2000;Lietuvos mokyklų bendrosios programos. V., 1997;Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002;Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. V., 2000;Šernas V. Profesinė pedagogika. V., 1995;Strauss A., Korbin D. Osnovy kačestvenovo izsledovanija. M., 2001. Atsakingas(a) MOGILNICKAS I.

S271M380, Tyrimai magistro darbo tema ( Research In Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., sustipr., liet.
Modulio tikslas – parengus magistro darbo temos tyrimo apimtį, strategiją ir taktiką, pateikti sprendimo variantus, remiantis tyrimų rezultatais, pagrįsti užduoties tikslingumą, sprendimo formą ir būdus, priešprojektinės analizės rezultatus panaudoti magistro darbo atlikimui.Magistrantai, vadovaujami magistro darbo vadovo, parengia būsimo darbo planą, numato konkrečius realizavimo būdus bei etapus. Atlieka priešprojektinę analizę. Apibendrina tyrimų rezultatus bei analizės dokumentaciją. Pagal normatyvinius reikalavimus pateikia išsamią teorinę tiriamąją magistro darbo dalį.Literatūra:Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Ozmon H. A. Craver S. M. Filosofiniai ugdymo pagrindai. V., 1996;Myers D. G. Psichologija. Kaunas, 2000;Lietuvos mokyklų bendrosios programos. V., 1997;Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002;Matonis V. Šiuolaikinės meninio ugdymo koncepcijos. V., 2000;Šernas V. Profesinė pedagogika. V., 1995;Strauss A., Korbin D. Osnovy kačestvenovo izsledovanija. M., 2001 Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S272B102, Dizainas ( Design ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (30L, 30S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (20L, 40S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet.
Suvenyrai. Žaislai. Rūšys. Tipai. Paskirtis. Kinetiniai, kinematiniai, mechaniniai procesai. Jų panaudojimas gaminant suvenyrus. Medžiagos. Technologijos. Apimties forma. Formos analizė. Gamtos formos. Geometrinės formos. Abstrakčios formos. Plastika. Suvenyrų projektavimas. Suvenyrų gaminimas. Literatūra: Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V.,1995; Somov J.S. Kompozicija v mechanike. M.,1987; Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V.,1993. Žurnalas „Industrial design” (Anglija). 1990-1995; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S272B290, Dizainas ir meninis apipavidalinimas ( Design and decoration art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S), dien., rud., baz., liet.
Dailė. Dailės rūšys. Taikomoji dailė. Taikomosios dailės rūšys. Dizainas. Dizaino rūšys. Dizaino kūrybos objektai. Dizaino kūrybos bei mokymo metodika. Dizainas vidurinėje mokykloje. Grafinis dizainas. Rūšys. Kūrybos objektai. Linijinis, plokštuminis, spalvinis ritmas. Emocinė – iliustracinė raiška. Spalvos. Spalvų psichofiziologinis poveikis. Šriftas. Šrifto įvairovė. Klasifikacija. Panaudojimo galimybės. Komponavimo sistemos. Taikomoji grafika. Taikomosios grafikos objektai. Analizė. Medžiagos. Technologijos. Komponavimo principai. Masinių renginių reklaminės atributikos projektavimas. Literatūra: Cotton B. The New Guide To Graphic Design. 1990; Cholmianskis L. M., Ščipanovas A. S. Dizainas. K., 1987; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Šiukščius G. Dizaino pradmenys vidurinėje mokykloje. V., 1993; Kornyeine Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Villu Toots. Kaligrafiniai etiudai. Tallinn, 1976. Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

S272M378, Magistro darbas ( Master Thesis ) – vedimo forma 01 : 18.0 kr (720S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Magistro darbe turi atsispindėti žinios ir įgūdžiai, įgyti per visą magistrantūros studijavimo laiką. Grafinėje projekto dalyje turi būti vizualiai parodytas idėjos sprendimo būdas bei kompiuterinės technikos valdymo įgūdžiai. Maketas ar natūralus gaminys turi atspindėti sugebėjimą orientuotis trimatėje erdvėje bei dirbti naudojant natūralias medžiagas. Teoriniame darbe turi būti pagrįstas magistro darbo pritaikomumas pedagoginės veiklos sferoje. Magistro darbas atliekamas iš pasirinktos dizaino srities. Į darbo sudėtį įeina: projekto grafinė dalis, maketas arba natūralus gaminys, teorinis tyrimų magistro darbo tema darbas. Magistrų darbams vadovauja Dizaino katedros dėstytojai. Jei reikalauja darbo specifika, gali būti kviečiami konsultantai iš kitų institucijų (gamybos įmonių, mokyklų). Magistrų darbams atlikti gali būti naudojamos visos iki šiol mokymo procese naudotos priemonės, taip pat magistrams suteikiama teisė naudotis miesto gamybinių įmonių baze. Magistro darbą vertina komisija, atsižvelgdama į:1. darbo temos tikslingumą;2. idėjos originalumą;3. meninę formą;4. išbaigtumą;5. sąsajos su mokymo įstaigomis;6. tarpinių peržiūrų rezultatus. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

S281B048, Technologinė praktika ( Technological Praktice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S), dien., rud., pav., vas., baz., liet.
Kompiuterinės technikos panaudojimas dizaino darbų projektavime. Pagrindinių grafinės raiškos struktūrinių elementų sudarymas kompiuterio pagalba. Kompiuterinio šrifto įvairovė bei naudojimas grafinio dizaino darbuose. Vaizdas, jo transformavimo galimybės. Vaizdo ir grafikos ryšys. Dokumentų išsaugojimas, spausdinimas, importavimas ir eksportavimas iš vienos sistemos į kitą. Susipažinimas su metalo ir medienos pramonės įmonėse naudojamu gamybiniu ir technologiniu procesu. Literatūra: Rathbone A. Windows 98 žaliems. K., 1998; Maklelandas D. Photoshop 5 žaliems. K., 1999; Microsoft Press. Microsoft Office 2000. K.,2000; Maklelandas D. Corel Draw 8 žaliems. K., 1998; Valentinavičius A. Medinės konstrukcijos. V., 1983; Zapletochin V.A. Konstruirovanije detalei mechaničeskich ustroistv. L., 1990. Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

S281M389, Kompiuterinė grafika ( Computer Graphics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – įgytas teorines ir praktines dvimačio projektavimo ir kompiuterinės technologijos žinias pritaikyti temos realizavimui. Kuriamas taikomosios reklaminės grafikos darbas naudojant grafinius objektus, vaizdą ir tekstą. Kreipiamas dėmesys į idėjos originalumą, vientisumą, plastiškumą, užbaigtumą. Kuriama vieninga savo forma, stiliumi, spalva ir teksto tarpusavio sąsajomis reklaminė informacinė medžiaga su estetiniais apipavidalinimo ypatumais. Literatūra:Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Boiton G.D. Adobe Photoshop. Kijevas, 1998;Carter R. Working with Computer Type. Rotovision, New York, 1996.Kuvayama J. Zeichen, Marken und Signets. Munchen, 1977; Maestri D. Vidinis pasaulis. 3 D studio MAX. Kijevas, 1998;Starkus B. CorelDraw žaliems. Kaunas, 1997; Žurnalai: type (JAV); Noel (Prancūzija); Graphis (Šveicarija); Creative review (Olandija); Novum (Vokietija). Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

S281P733, Projektinė grafika ( Projection Graphics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (56P, 104S: 8 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Projektinės grafikos modulio tikslas įsisavinti projektavimo principus, išugdyti rankinių projektavimo priemonių naudojimo įgūdžius ir kompiuterinių projektavimo priemonių panaudojimo gebėjimus. Projektų atlikimo reikalavimai. Reikalavimai grafiniam vaizdavimui ir projektų atlikimui. Brėžinių apipavidalinimo taisyklės. Vaizdų išdėstymas brėžinyje. Matmenų žymėjimas. Daikto struktūrinių dalių suvokimas ir formos analizavimas. Stačiakampės projekcijos ir vaizdieji brėžiniai. Profilių vaizdavimas. Techninio eskizavimo pratybos. Nesudėtingų objektų projektavimas kompiuteriu bei erdvinio daikto modelio pagal brėžinį vizualizavimas. Projektavimo grafika. Projektavimo būdai, medžiagos, priemonės, technikos. Idėjos vizualizavimo būdai ir formos. Literatūra Kumpikas P., Vasylius A. Kompiuterinė braižyba: mokomoji knyga. K., 2003. Iržikevičius A. J. Braižybos įvadas: metodiniai nurodymai su darbų užduotimis. V.,1999.Saladžinskas S. Standartinis šriftas: metodinė vaizdinė priemonė. V., 1998; Baxnov J.N. Sbornik zadanii po texničeskomu čerčeniju, Moskva, 1998. Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

S281P745, Dvimatė kompozicija ir šriftas ( Composition of Two Dimensions and Calligraphy ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 16 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su pagrindinėmis meninės raiškos priemonėmis, harmonijos principais. Ugdyti praktinius kūrybinius raiškos gebėjimus. Plokštuma. Linija. Faktūra. Spalva. Spalvos poveikis. Linijinis ritmas. Ritminės pratybos teptuku. Plokštuminis ritmas. Dėmė. Dėmių ir linijų kompozicija. Statika. Dinamika. Simetrija. Asimetrija. Kontrastas. Niuansas. Grafinės raiškos priemonių poveikis kuriant nuotaiką. Ritminiai etiudai, modernus, sentimentalus, dalykiškas, romantiškas, retro, minimalistinis. Turinys ir forma. Emocinė rašto raiška. Kaligrafijos pagrindai. Kaligrafija ir faktūros. Šriftas. Šriftų klasifikacija. Šriftų rašymo priemonės. Šrifto ir vaizdo harmonija. Ritmiškumas skaitomumas. Šriftinės kultūros svarba ir perspektyvos. Šiuolaikinės dvimatės kompozicijos ir šrifto tendencijos ir perspektyvos.Literatūra:AdomonisJ. Nuo taško iki sintezės. V., 1994;Baur H. 270 Schriften. Munchen, 1974;Korger H. Schrift und Schreiben. Leipzig, 1975;Lubienė L. Vizualinės informacijos grafika, V. 2002;Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk, 1984;Schuyt H. Calligrafie, 1987;Šiukščius G. Dvimatė kompozicija, Š. 2002;Šimoliūnas V. Šrifto ABC, Š. 1995; Atsakingas(a) ŠIMOLIŪNIENĖ Gražina

T130B045, Pramonės gaminių dizainas ( Industrial Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 2 ind.n.d.-20 %; 1 kurs.d.-50 %; 1 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti teorinių ir praktinių pramonės gaminių projektavimo žinių, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Vienetinio arba mažaserijinio daikto projektavimas. Vienetinio dizaino objektai. Funkcija, stilius, unikalumas, konstrukcija, gamybos technologija. Medžiagų pasirinkimas. Apdirbimas. Jungimas. Surinkimas. Maketo ir projekto bendra ekspozicija. Pramonės gaminių dizainas. Pramoninio dizaino rūšys. Projektuojamo daikto funkcija, stilius, ergonomika, konstrukcija, gamybos technologija. Atliekamas projektavimo užduoties maketas arba natūralus gaminys. Medžiagų pasirinkimas. Apdirbimas. Surinkimas. Maketo ir projekto ekspozicija. Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas bei užduoties aiškinamasis raštas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodikąLiteratūra:Mačenkov V. I. Juvelirnoje delo. M., 1975;Bartaševič A. A. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija. Minsk, 1975;Coyne I. Book Of Jewelry Making. New York, 1975; Brepol E. Theorie und Praxis des Goldschmieds. Leipzig, 1975.Mieciunaitė I. Lietuvos TSR valstybinis dailės institutas. V., 1980.Cieškaitė-Bredikienė L. Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1980.Mieciunaitė I. Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1972. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T130B046, Pramonės gaminių dizainas ( Industrial Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – toliau tobulinti įgytas teorines ir praktines pramonės gaminių projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Mokėti analizuoti ir vertinti visuomenę supančią daiktinę aplinką. Serijiniai gaminiai – tai gaminiai, kuriems svarbiausias tikslus ir racionalus medžiagų ir gamybos technologijų išmanymas ir maksimalus panaudojimas. Vartotojų poreikių tyrimas, analogiškų gaminių, tradicijų, paveldo, suvokimas ir įvertinimas. Projektuojamo objekto sisteminės analizės atlikimas. Racionaliausios funkcinės schemos ir plastinės išraiškos paieška. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas. Pagrindinė gaminio funkcija ir alternatyvaus panaudojimo galimybės. Tikslingumas ir universalumas. Meninio ir konstrukcinio sprendimo, funkcijos ir formos vienovė. Spalviniai sprendimai. Spalvos simbolinės prasmės ir poveikis žmogaus psichologijai. Gaminys ir gaminių grupės. Gaminių grupės funkciniai skirtumai ir stilistinė vienovė. Autoriniai darbai ir grupiniai projektai. Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas bei užduoties aiškinamasis raštas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodikąLiteratūra:Mačenkov V. I. Juvelirnoje delo. M., 1975;Bartaševič A. A. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija. Minsk, 1975;Coyne I. Book Of Jewelry Making. New York, 1975; Brepol E. Theorie und Praxis des Goldschmieds. Leipzig, 1975.Mieciunaitė I. Lietuvos TSR valstybinis dailės institutas. V., 1980.Cieškaitė-Bredikienė L. Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1980.Mieciunaitė I. Taikomoji dekoratyvinė dailė. V., 1972. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T130B056, Pramonės gaminių dizaino pagrindai ( Basics of industial design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., liet.
Dizaino samprata. Pramonės gaminių meninis konstravimas. Formos ir funkcijos tikslingumas. Technologiškumas, modulis ir unifikavimas. Masteliškumas. Ergonomijos samprata. Spalva. Stailingo forma – laikmečio mados atspindys. Literatūra: Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995; Cholmianskis L. M., Ščipanovas A. S. Dizainas. K., 1987; Somov J. S. Kompozicija v technike. M., 1977; Osnovy metodiki chudožestvenovo konstruirovanija. M., 1970; Vudson U., Konover D. Spravočnik po inženernoj psichologiji dlia inženerov i chudožnikov – konstruktorov. M., 1968. Atsakingas(a) PURONAS Vilius

T130B349, Techninė estetika ( Technical Aesthetics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., liet.
Kompozicijos principai. Statika. Dinamika. simetrija. Asimetrija. Ritmas. Masyvas ir ažūras. Stilizacija. Spalvos ir formos. Modulinės struktūros. Bioninės formos. Vantinės konstrukcijos. Kompozicijų mados ir tendencijos. Literatūra: Patašius A. Teodoras Kazimieras Volaitis. V., 1994; Bayley s. Twentieth Century Style and Design. London, 1983; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Daukantas F., Mogilnickas I. Medžiagos pramonės gaminių meniniame konstravime. V., 1976; Valentinavičius A. Medinės ir plastmasinės konstrukcijos. V., 1985. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T130B353, Pramonės gaminių dizainas ( Industrial Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., liet.
Pramonės gaminių dizainas. Pramoninio dizaino rūšys. Projektuojamo daikto funkcinė analizė (pagrindinės ir papildomos funkcijos). Stilius. Ergonomika. Medžiagų plastinės savybės. Paviršiai. Faktūros. Spalviniai sprendimai. Gamybos technologija. Literatūra: Cholmianskis L., Ščipanovas A. Dizainas. K., 1987; Nešumova V. B., Ščedrin E. D. Chudožestvenoje projektirovanije. M., 1978; Bayley S. Twentieth Century Style and Design. London, 1983; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T130B406, Pramonės gaminių dizainas ( Industrial Design ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96L, 144S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – įgyti teorines ir praktines pramonės gaminių projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Vienetinio arba mažaserijinio daikto projektavimas. Vienetinio dizaino objektai. Funkcija, stilius, unikalumas, konstrukcija, gamybos technologija. Atliekamas projektavimo užduoties maketas. Medžiagų pasirinkimas. Apdirbimas. Jungimas. Surinkimas. Maketo ir projekto bendra ekspozicija. Pramonės gaminių dizainas.Pramoninio dizaino rūšys. Projektuojamo daikto funkcija, stilius, ergonomika, konstrukcija, gamybos technologija. Atliekamas projektavimo užduoties maketas arba natūralus gaminys. Medžiagų pasirinkimas. Apdirbimas. Surinkimas. Maketo ir projekto ekspozicija.Literatūra:Mačenkov V. I. Juvelirnoje delo. M., 1975;Bartaševič A. A. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija. Minsk, 1975;Coyne I. Book Of Jewelry Making. New York, 1975; Brepol E. Theorie und Praxis des Goldschmieds. Leipzig, 1975. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T130M384, Praktiniai darbai ( Practical Work ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., sustipr., liet.
Modulio tikslas – įsisavinti maketavimo techniką ir technologijas, tobulinti rankinio darbo su medžiagomis įgūdžius, vystyti erdvinę vaizduotę.Atliekamas pirmojo semestro projektavimo užduoties maketas. Darbui naudojamos kondicinės maketavimo medžiagos. Objektas atliekamas pasirinktu masteliu.Peržiūros metu vertinamas galutinis rezultatas.Literatūra:Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1972;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Somov J. S. Kompozicija v technike. M., 1977;Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001; Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T130M385, Praktiniai darbai ( Practical Work ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – tobulinti praktinius maketavimo įgūdžius, įtvirtinti 3 dimensijų aplinkos formavimo principus, konstruktyviai pagrįsti projektuojamos užduoties formos tikslingumą.Atliekamas antrojo semestro projektavimo užduoties erdvinis maketas arba natūralus gaminys (dirbinys). Naudojamos maketavimo arba natūralios medžiagos. Darbai atliekami gamybinėse universiteto dirbtuvėse (laboratorijose) arba natūralioje gamybinėje aplinkoje (pramonės įmonėse ir pan.)Peržiūros metu vertinamas galutinis rezultatas.Literatūra:Valentukonis J. Papuoškime mokyklą patys. Kaunas, 1969;Kreidlinas L. Stalių darbai. V., 1982;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Grey J., Ardley S. Namų dizainas. V., 2001;Sir. Inrednings Handbook. Stockholm, 1991/1992. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150B047, Medžiagų technologija ir konstravimas ( Technology of Materials and Construction ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas- supažindinti su pagrindinėmis daiktinės aplinkos projektavime naudojamomis medžiagomis, jų savybėmis, technologijomis. Išmokyti įgytas teorines žinias pritaikyti projaktuojant daiktinę aplinką.Metalai. Metalų rūšys. Metalų apdorojimo būdai. Metalinių detalių gamybos technologijos. Mediena. Medienos rūšys. Savybės. Įvairių rūšių medienos pritaikymo galimybės. Medienos apdorojimo technologijos. Medinių detalių gamyba ir pritaikomumas.Plastmasių rūšys. Plastmasių gamyba. Plastmasių panaudojimas šių dienų daiktinės aplinkos objektuose. Konstravimo uždaviniai. Bendros paskirties detalės. Jungimo detalės ir sujungimo būdai.Literatūra:Mogilnickas I. Medžiagos, konstrukcijos ir vidinės sandaros įtaka pramonės gaminių formai. V., 1988.Kulikauskas L. Medžiagotyra. V., 1997;Kulikauskas L., Ambroza P., Juodis A. Konstrukcinių medžiagų technologija ir medžiagotyra. V., 1991;Valentinavičius A. Medinės konstrukcijos. V., 1983;Valentinavičius A. Medinės ir plastmasinės konstrukcijos. V., 1985;Zapletochin V.A. Konstruirovanije detalei mechaničeskich ustroistv. L., 1990;Zapletochin V.A. Konstruirovanije sojedinenij detalei v priborostrojeniji. L., 1985. Atsakingas(a) PURONAS Vilius

T150B057, Technologijos ir dizainas ( Technology and Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 2 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – Suteikti teorinių žinių ir praktinių daiktinės aplinkos projektavimo įgūdžių, reikalingų dirbant pedagoginį ir kūrybinį darbą. Išmokyti studijuojančius gautas žinias ir įgūdžius sieti su šiuolaikinėmis technologijomis, sugebėti perteikti būsimiesiems vartotojams ir gamintojams. Mokymo procesas remiasi pramoninės gaminių klasifikavimu į dvi pagrindines grupes pagal gamybos technologijas ir tiražavimo kiekius. Vienetiniai arba mažatiražiai gaminiai leidžia laisviau pasireikšti kūrėjo fantazijai. Projektavimo ir gamybos procese daugiau dėmesio skiriama idėjai ir jos išraiškai. Vienetinio dizaino objektai(papuošalai, stalo įrankiai, prizai, suvenyrai). Projektuojamo objekto stilius, unikalumas. Meninio ir konstrukcinio sprendimo, funkcijos ir formos vienovė. Spalviniai sprendimai. Gaminys ir gaminių grupės. Gaminių grupės funkciniai skirtumai ir stilistinė vienovė. Medžiagų pasirinkimas. Darbų eiga. Darbo įrankiai. Darbų sauga. Maketo ir projekto ekspozicijos rengimas. Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas bei užduoties aiškinamasis raštas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974Starck P. Starck. Taschen. 1999;Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. Dusseldorf, 1997;Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Mačenkov V. I. Juvelirnoje delo. M., 1975;Bartaševič A. A. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija. Minsk, 1975;Coyne I. Book Of Jewelry Making. New York, 1975; Brepol E. Theorie und Praxis des Goldschmieds. Leipzig, 1975 Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T150B069, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., vak., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti su fototechnika bei technologijomis. Išmokyti fotografuoti ir naudojantis turima fotografavimo technika ir minilaboratorijų paslaugomis atlikti nesudėtingas temines fotografavimo užduotis. Trumpa fotografijos istorijos apžvalga. Lietuvos meninės fotografijos ypatumai. Fotografijos žanrai, stiliai. Fotoaparatų tipai [juostiniai, skaitmeniniai]. Fotoaparatų sandara. Kita fotoaparatūra ir fotografinė įranga. Fotomedžiagos, jų savybės. Fotografavimo sąlygų įtaka. Šviesos reikšmė ir jos panaudojimo galimybės fotografijoje. Spalvų spektras. Fotografijų spausdinimas ir tiražavimas. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980;Žurba J. I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim procesam I materialam. M., 1991;Horenstein H. Black & White Photography. 1983;Fisher K. Kunstlichtfotografie. Leipzig, 1988; Žurnalai „Photo and Video” [Rusija]. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150B070, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet.
Dokumentinė fotografija. Reportažinė fotografija. Meninė fotografija. Žanrų, rūšių, stilių analizė. Fotografika. Fotografijos pritaikomumas. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980; Žurba J.I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim processam i materialam. M., 1991; Horestein H. Black & White Photography. 1983; Fisher K. Kunstlich fotografie. Leipzig, 1988. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150B288, Technologijos ( Technology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Projektavimo užduoties maketas. Papuošalų gamybos technologija. Medžiagos. Įrankiai. Pagrindiniai medžiagų apdorojimo būdai. Papuošalų eksponavimo kultūra. Literatūra: Mačenkov V. I. Juvelirnoje delo. M., 1975; Bartaševič A. A. Osnovy chudožestvenovo projektirovanija. Minsk, 1975; Coyne I. Book Of Jewelry Making. New York, 1975; Brepol E. Theorie und Praxis des Goldschmieds. Leipzig, 1975. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T150B364, Projektinė grafika ( Projection Graphics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 15 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Projektinės grafikos modulio tikslas įsisavinti projektavimo principus, išugdyti rankinių projektavimo priemonių naudojimo įgūdžius ir kompiuterinių projektavimo priemonių panaudojimo gebėjimus. Supažindinti su fotografijos teorija ir praktika. Išmokyti fotografuoti bei įgytas žinias pritaikyti projektavimo procese.Projektų atlikimo reikalavimai. Reikalavimai grafiniam vaizdavimui ir projektų atlikimui. Brėžinių apipavidalinimo taisyklės. Vaizdų išdėstymas brėžinyje. Matmenų žymėjimas. Daikto struktūrinių dalių suvokimas ir formos analizavimas. Stačiakampės projekcijos ir vaizdieji brėžiniai. Profilių vaizdavimas. Techninio eskizavimo pratybos. Nesudėtingų objektų projektavimas kompiuteriu bei erdvinio daikto modelio pagal brėžinį vizualizavimas. Projektavimo grafika. Projektavimo būdai, medžiagos, priemonės, technikos. Idėjos vizualizavimo būdai ir formos. Fotografija. Trumpa fotografijos vystymosi apžvalga. Žanrai. Dokumentinė fotografija. Reportažinė fotografija. Meninė fotografija. Reklaminė fotografija. Fototechnika. Technologiniai procesai. Fotografika. Fotografijos pritaikomumas reklaminėje grafikoje. Fotografija ir kompiuterinė grafika. Atliekamas meninės fotografijos darbų ciklas individualiai pasirinkta tema. Literatūra: Šiukščius G. Dvimatė kompozicija. Š. , 2002.Kumpikas P., Vasylius A. Kompiuterinė braižyba: mokomoji knyga. K., 2003. Iržikevičius A. J. Braižybos įvadas: metodiniai nurodymai su darbų užduotimis. V.,1999.?????? ?. ?. ??????? ??????? ?? ???????????? ????????, ??????, 1998.Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980;Horenstein H. Black & White Photography. L.B.& C. 1983;Žurba J.I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim procesam i materialam. M., 1991; Fisher K. Kunstlicht fotografie. Leipzig, 1988;Žurnalai „Photo and Video” (Rusija) Atsakingas(a) GRIGALIŪNAITĖ Gedutė

T150M366, Grafinis įvaizdžio vizualizavimas ( Vision and Imaging ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (20T, 10L, 90S: 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 0 egz.-30 %; 0 net.u.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Grafinio įvaizdžio vizualizavimo modulio tikslas įsisavinti dvimačio ir trimačio meninio projektavimo principus, išugdyti vizualinės kultūros grafinio pateikimo estetinę ir funkcinę sampratą, atlikimo gebėjimus. Vizualinė komunikacija. Idėjos vizualizavimo būdai ir formos. Multimedijos programos objektai – šriftai, įvaizdžio vizualizacija grafinėmis ir fotovaizdo priemonėmis. Interaktyvumas. Daugialypės informacijos tvarkymo galimybės. Vizualinės aplinkos įvairovė. Šiuolaikinio reklamos proceso ypatumai. Bendrieji reklamos aspektai. Projektavimas. proceso esmė. projektavimo metodika: problema, užduotis, prototipų analizė, priešprojektiniai tyrimai, ieškojimas, projektavimo būdai, dokumentacija, projekto realizavimas. Projektinė grafika, priemonės ir technikos. Kompozicija, stilizacija, improvizacija. Spalvinė harmonija. Estetinis spalvos vertinimas. Psichofiziologinis spalvos poveikis. projektų atlikimo reikalavimai. Reikalavimai grafiniam vaizdavimui ir projektų atlikimui. Projektavimas kompiuteriu bei erdvinio daikto modelio vizualus pristatymas. Idėjos ir grafinės vizualizacijos vienovė. Literatūra: Šiukčius G. Dvimatė kompozicija. Šiauliai, 2002; Jokubauskas D. Reklama ir jos poveikis vartotojui. V., 2003; Urbauskienė R., Viržintas R. Demonstracinė reklama: mugių ir parodų organizavimas. V., 1997; Deijan A. Reklama. Moskva, sirin, 2002; Cholmianskis L. M., Ščipanovas A. S. Dizainas. K., 1987; Fiell Ch., Fiell P. Design of the 20th Century. 1999; Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Hollis r. Graphic Design: A Concise History. London, 2001. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150M386, Meninė fotografija ( Artistic Photography ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – gilinti fotografavimo žinias ir įgūdžius, mokytis panaudojant meninės išraiškos priemones, formos pagalba atskleisti pasirinktos temos turinį.Dvimatės kompozicijos meninės išraiškos priemonių pritaikomumas fotografijoje. Meniniai idėjos vizualizacijos būdai. Emocinė formų raiška. Įtaiga.Atliekamas meninės fotografijos darbų ciklas individualiai pasirinkta tema.Literatūra:Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980;Horenstein H. Black & White Photography. L.B.& C. 1983;Žurba J.I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim procesam i materialam. M., 1991; Fisher K. Kunstlicht fotografie. Leipzig, 1988. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150M387, Meninė fotografija ( Artistic Photography ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., pav., sustipr., liet.
Modulio tikslas – tobulinti individualų kūrybinį mąstymą, išugdyti gebėjimus įgytas žinias ir praktinius įgūdžius panaudoti specialybės poreikiams.Reklaminė fotografija. Fotografikos technikos. Kompiuterinės fotografijos apdorojimo galimybės. Konceptualumas. Šiuolaikinės fotografijos vystymosi tendencijos.Atliekamas taikomosios reklaminės fotografijos darbų ciklas pasirinkta tema.Literatūra:Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980;Horenstein H. Black & White Photography. L.B.& C. 1983;Žurba J.I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim procesam i materialam. M., 1991; Brooks D. Photographic Lighting. HP Brooks; Fisher K. Kunstlicht fotografie. Leipzig, 1988;Carter R. Working with Computer Type. New York, 1996;Žurnalai „Photo and Video” (Rusija) Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T150U579, Photography ( Fotogtrafija ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32L, 88S), dien., rud., pav., baz., liet., angl.
The genre of photography. Documentary, reportage, artistic photography, its kinds, stylistics. Preview of Lithuanian photography art. Review of the works of certain Lithuanian photographers. Applied Advertising photography. Types of advertising photography and main principles of its creation, use of photography in the works of graphic design. Programmes for working out computer technologies and image (PhotoPaint, PhotoShop) in the works of applied advertising graphics. Practice: creation of cycle of one stylistics of photographies on given or chosen theme. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980; Horenstein H. Black & White Photography. L. B. & C. 1983; Fischer K. Kunstlich fotografie. Leipzig, 1988; Žurba J. I. Kratkij spravočnik po fotografičeskim procesam i materialam. M., 1991. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T240B023, Interjero įranga ( Interior Design ) – vedimo forma : 0.0 kr ), – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet.
Tikslas – lavinti teorines žinias apie interjero įrangos kompleksinį projektavimą ir pritaikyti jas praktiniame darbe.Interjero įranga, kaip neatskiriama architektūrinės erdvės dalis.Vartotojų poreikių analizė. Įrangos sudėtinės dalys. Baldinė įranga – pagrindinė interjero įrangos dalis. Stilius ir mada. Ergonomika ir antropometrija. Funkcionalumas. Technologiškumas ir konstrukcija. Įrangos komplektavimas naudojantis katalogais. Konkrečios įrangos projektavimas.Literatūra:Kes D. Stili mebeli. Budapest, 1979;Barkauskas A. ir kt. Baldžiaus vadovas. V., 1981;S. Bayley. Twentienth Century Style and Design. 1983 London;Light-Leuchter-Lampes. Tashen, 1993;P. Starck .The International Design Yearbook. London, 1987;Fišeris Uligas, Horstas. Naujos mansardos galimybės: profesionalų patarimai.. V., Rosma, 1997; Periodiniai žurnalai: „Detail”(Vokietija), „JA. The Japan Architect”(Japonija), „Interiors”(JAV), „Domus”(Italija),”Centras”, „Namas, kuriame gyvenu”, „Namas ir aš”, „Naujas namas”,”Nauja statyba”(Lietuva),”Salon”, „Interjer i dizain”, „Ideji vaševo doma”, „Archidom”(Rusija). Atsakingas(a) LINKEVIČIUS Darius

T240B024, Interjero įranga ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (64L, 16S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – gilinti meninio projektavimo žinias ir įgūdžius, įgyti teorines ir praktines interjero ir baldinės įrangos projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Korpusiniai baldai. Klasifikacija. Gyvenamosios aplinkos baldai. Projektuojamo objekto sisteminės analizės atlikimas. Paveldo, tradicijų, vartotojų poreikių tyrimas, suvokimas ir įvertinimas. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas. Pagrindinė ir papildomos funkcijos. Baldinės įrangos ryšys su interjeru. Medžiagos. Technologijos. Antropometrija. Ergonomika. Konstrukcija. Tikslingumas ir ekonomiškumas. Nesudėtingo baldo projektas. Vienetiniai ir serijiniai baldai. Šiuolaikinių medžiagų (MDP, MDF, PVC, ABS, PP ir kt.) panaudojimas baldinės įrangos projektavime. Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Valentinavičius A. Medinės konstrukcijos. V.,1983Valentinavičius A. Medinės ir plastmasinės konstrukcijos. V.,1985Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984.Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998; Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T240B025, Interjero įranga ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 2 ind.n.d.-60 %; 0 kurs.d.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – gilinti meninio projektavimo žinias ir įgūdžius, įgyti teorines ir praktines interjero ir baldines įrangos projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Korpusiniai baldai. Minkšti baldai. Klasifikacija. Visuomenės aplinkos baldai. Specifinė baldinė įranga. Projektuojamo objekto sisteminės analizės atlikimas. Paveldo, tradicijų, vartotojų poreikių tyrimas, suvokimas ir įvertinimas. Racionaliausios funkcinės schemos paieška. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas. Pagrindinė ir papildomos interjero įrangos funkcijos. Baldinės įrangos ryšys su interjeru. Medžiagos. Technologijos. Antropometrija. Ergonomika. Konstrukcija. Tikslingumas ir ekonomiškumas. Baldų grupės projektas. Modalumas ir baldo transformacijos galimybės. Atkliekama grafinė projekto dalis, apimtis maketas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvumo indekso (IKI metodiką. Literatūra: Valentinavičius A. Medinės konstrukcijos. V., 1983; Valentinavičius A. Medinės ir plastmasinės konstrukcijos. V., 1985;Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V.,1974; Somov J.S. Kompozicija v technike. M.,1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001; Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V.,1995; Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998; Artist Design Furniture. New York, 1990. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T240B026, Interjero įranga ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – gilinti interjerų ir jų įrangos projektavimo žinias ir įgūdžius. Išmokti sukauptas žinias perduoti dirbant pedagoginį darbą.Šiuolaikinių visuomeninių interjerų projektavimo tendencijos. Žmogaus veiklos uždaroje erdvėje analizė. Erdvės, formos, šviesos, mastelio suvokimas. Funkcinės zonos. Funkciniai, ergonominiai, antropometriniai reikalavimai. Stilistika. Spalvų psichofiziologinis poveikis. Baldai. Klasifikacija. Medžiagos. Technologijos. Funkcija.. Ergonomika. Antropometrija. Konstrukcija. Tikslingumas ir ekonomiškumas. Šiuolaikinių medžiagų (MDP, MDF, PVC, ABS, PP ir kt.) panaudojimas interjerų ir baldinės įrangos projektavime. Atliekama grafinė projekto dalis, erdvinis maketas. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. Literatūra Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sir. Inrednings Handbook. Stockholm, 1991/1992; Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T240B027, Interjero įranga ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti savarankiškai organizuoti projektavimo procesą – numatyti ir suplanuoti problemos sprendimo etapus ir būdus. Didelės apimties visuomeninės paskirties interjerai. Kompleksiškumas.Visuomeninių interjerų funkcinė, konstrukcinė, medžiaginė, stilistinė analizė. Paveldo, tradicijų, vartotojų poreikių tyrimas, suvokimas ir įvertinimas. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas ir visuomeniniai poreikiai. Kūrėjų, vartotojų ir gamintojų santykių problemiškumas. Stilingumo ir funkcionalumo santykis. Atliekama grafinė projekto dalis, erdvinis maketas. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.LiteratūraDžonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974;Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sir. Inrednings Handbook. Stockholm, 1991/1992; Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001. Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T240B049, Interjero dizainas ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti savarankiškai organizuoti projektavimo procesą – numatyti ir suplanuoti problemos sprendimo etapus ir būdus. Didelės apimties visuomeninės paskirties interjerai. Kompleksiškumas. Visuomeninių interjerų funkcinė, konstrukcinė, medžiaginė, stilistinė analizė. Paveldo, tradicijų, vartotojų poreikių tyrimas, suvokimas ir įvertinimas. Pagrindinė projekto idėja, jos novatoriškumas, stilingumas, šiuolaikiškumas ir visuomeniniai poreikiai. Kūrėjų, vartotojų ir gamintojų santykių problemiškumas. Stilingumo ir funkcionalumo santykis. Atliekama grafinė projekto dalis, erdvinis maketas. Vertinama pagal individualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką. Literatūra Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974;Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sir. Inrednings Handbook. Stockholm, 1991/1992; Massey A. Interior Design of the 20th Century. London, 2001 Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T240B050, Interjero dizainas ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40L, 40S: 1 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – įgyti teorines ir praktines interjero ir baldinės įrangos projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Visuomeninės paskirties interjerai. Rūšys. Tipai. Visuomenės poreikių analizė. Interjero erdvės ir funkcijos planavimas. Funkciniai ryšiai. Erdvės, formos, šviesos tarpusavio veiksniai. Baldinė įranga. Apdailos ir įrangos medžiagos ir technologijos. Konceptualumas, funkcionalumas, stilingumas, originalumas. Kompleksinio projektavimo principai sistemoje: visuomenė – žmogus – daiktas – aplinka. Interjeras su dominuojančia gamybine, edukacine, rekreacine ar kitomis funkcijomis. Inžinerinės komunikacijos, apšvietimas, koloristika. Vizualinės reklamos akcentai. Visuomeninio interjero projektavimą reguliuojantys įstatymai. Atliekama grafinė projekto dalis, apimtinis maketas bei užduoties aiškinamasis raštas. Už projektavimo etapus semestro metu atsiskaitoma individualiai. Vertinama pagal inividualaus kumuliatyvinio indekso (IKI) metodiką.Literatūra:Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. Dusseldorf, 1997;Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984.Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998;Artist Design Furniture. New York, 1990. Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

T240B055, Interjero dizainas ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 ind.n.d.-20 %; 0 kurs.p.-50 %; 0 net.u.-30 %), dien., pav., liet.
Tikslas – lavinti estetinį daiktinės aplinkos supratimą, suteikti žinias apie interjero projektavimo pagrindinius principus ir interjero apdailos medžiagas.Interjero samprata. Rūšys. Tipai. Pagrindiniai interjero projektavimo principai.Apdailos medžiagos. Erdvės, formos, įrangos, šviesos ir spalvos tarpusavio sąveika.Interjero įranga ir konstrukciniai architektūros detalių sprendimai. Įrangos komplektavimas naudojantis katalogais. Apšvietimas.Konkrečios patalpos interjero projektavimas.Literatūra:I. Mogilnickas. Techninės estetikos pradmenys. 1995 VilniusJ.Grey. Namų dizainas, 2001 Vilnius; Glinkin. Šiuolaikinio interjero menas, 1984;Architectural Record Books. Interiors designed by architects. 1981 New York;Fišeris Uligas, Horstas. Naujos mansardos galimybės: profesionalų patarimai.. V., Rosma, 1997; Periodiniai žurnalai: „Detail”(Vokietija), „JA. The Japan Architect”(Japonija), „Interiors”(JAV), „Domus”(Italija),”Centras”, „Namas, kuriame gyvenu”, „Namas ir aš”, „Naujas namas”,”Nauja statyba”(Lietuva),”Salon”, „Interjer i dizain”, „Ideji vaševo doma”, „Archidom”(Rusija). Atsakingas(a) LINKEVIČIUS Darius

T240B100, Dizainas ( Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32P, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (24P, 36S), dien., rud., pav., baz., liet.
Dizaino samprata. Rūšys. Tikslai. Uždaviniai. Kūrybos objektai. Trumpa istorija. Dizaino kūrybos ir dėstymo metodika. Interjeras. Rūšys. Įranga. Funkcija. Ergonomika. Antropometrija. Zonavimas. Medžiagos. Apšvietimas. Spalvos. Stiliai. Eksponavimas kultūra. Perspektyva (frontalioji, kampinė). Planas. Interjero ir įrangos plano sudarymas. Interjero ir įrangos perspektyvinio vaizdo sukūrimas. Literatūra: Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1972; Žurnalai: „Interiors” (JAV) 1993-1998, „Schoner Wohnen”. 1990-1995. (Vokietija), „Domus”. 1990-1995 (Italija),”Interjeras” 1996-1998. (Lietuva). Atsakingas(a) doc. ŠIUKŠČIUS Giedrius

T240B352, Interjero įrangos dizainas ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., pav., liet.
Interjero samprata. Rūšys. Tipai. Pagrindiniai interjero projektavimo principai. Apdailos medžiagos. Erdvės, formos, įrangos, šviesos ir spalvos tarpusavio sąveika. Interjero įranga ir konstrukciniai architektūros detalių sprendimai. Rekonstrukcija. Baldai ir jų klasifikacija. Dizainas ir stailingas. Funkcionalumas, stilingumas, technologiškumas. Ergonomika. Apšvietimas. Literatūra: Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995; Bayley S. Twentieth Century Style and Design. London, 1983; Taschen. Starck. 1999; Architectural Record Books. Interiors designed by architects. New York, 1981; Žurnalai: :”Detail”, (Vokietija), „JA. The Japan Architect” (Japonija), „Interiors” (JAV), „Domus” (Italija), „Centras”, „Namas, kuriame gyvenu”, „Namas ir aš”, „Nauja statyba” (Lietuva), „Salon”, „Interjer i dizain”, „Ideji vaševo doma”, „Archidom” (Rusija). Atsakingas(a) LINKEVIČIUS Darius

T240B407, Interjero dizainas ( Interior Design ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (80L, 120S: 1 ind.n.d.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – įgyti teorines ir praktines interjero ir baldinės įrangos projektavimo žinias, mokėti jas taikyti projektavimo procese. Visuomeninės paskirties interjerai. Rūšys. Tipai. Interjero erdvės ir funkcijos planavimas. Įranga. Apdailos ir įrangos medžiagos ir technologijos. Erdvės, formos, šviesos tarpusavio veiksniai. Konceptualumas, funkcionalumas, stilingumas, originalumas. Visuomenės poreikių analizė. Interjeras, jo daugiafunkcionalumas. Kompleksinio projektavimo principai sistemoje: visuomenė – žmogus – daiktas – aplinka. Interjeras su dominuojančia gamybine, edukacine, rekreacine ar kitomis funkcijomis. Inžinerinės komunikacijos, apšvietimas, koloristika. Mažosios architektūros objektai ir rūšys. Pagrindiniai erdvės ir funkcijos formavimo principai. Konstrukcinės medžiagos ir gamybos technologijos. Erdvės, formos, įrangos, šviesos tarpusavio veiksniai. Vizualinės reklamos akcentai.Projektavimo užduoties sąlyginis maketas.Literatūra:Džonsas K. Šiuolaikinio projektavimo metodai. V., 1974Starck P. Starck. Taschen. 1999;Somov J.S. Kompozicija v technike. M., 1977; Kučinskas V. Ergonomika. V., 2001;Walker L., Blount S. Letterhead And Logo Designs. Dusseldorf, 1997;Mironova L.N. Cvetovedenije. Minskas, 1984.Cholmianskis L.M., Ščipanovas A.S. Dizainas. Kaunas, 1987;Mogilnickas I. Techninės estetikos pradmenys. V., 1995;Sawahata L. Building Great Designs With Color. 1998;Artist Design Furniture. New York, 1990 Atsakingas(a) TOLEIKIS Adas

Muzikos teorijos ir pedagogikos katedra

H310B268, Muzikos istorija ir literatūra ( History of Music and Musical Literature ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 32P, 56S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (12T, 12P, 96S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Nacionalinių kompozicijos mokyklų iškilimas (A.Dvoržakas,E.Grygas, J.Sibelijus, P.Čaikovskis,”Galingasis sanbūris”). Muzikos kalba XIX-XX amžių sandūroje. Postromantizmas. To laikotarpio muzikos srovės ir kryptys (impresionizmas, ekspresionizmas ir kt.). Žymiausi kompozitoriai (G.Maleris,R.Štrausas, K.Debiusi, M. Ravelis, M.Falja). XXa. muzikos kryptys, periodizavimas. Žymesnieji kompozitoriai. (Naujoji Vienos mokykla, neoklasicizmas, I.Sravinskis, A.Honegeris, P. Hindemitas, D.Šostakovičius, S.Prokofjevas ir kt.). Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Spence K.Muzika. V.,1995;100 operų/ Sudarytojai G.Abramovskis, M.Aranovskis M. ir kt. L.,1987; Konen V. Užsienio muzikos etiudai. M.,1975; Užsienio muzikos istorija. V d.M.,1969. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H310B269, Muzikos istorija ir literatūra ( History of Music and Musical Literature ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (28T, 28P, 44S: 10 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.5 kr (12T, 12P, 76S: 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), neak., pav., baz., liet.
XXa. muzikos kryptys, periodizavimas, žymesnieji kompozitoriai (Naujoji Vienos mokykla, neoklasicizmas, I.Stravinskis, P.Hindemitas, B.Bartokas ir kt.). Pokario metų lietuvių muzika (J.Juzeliūnas, E.Balsys, vėlesnių kartų kompozitoriai). Išeivijos muzikinė kultūra (K.Banaitis, V.Bacevičius ir kt.). Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Spence. Muzika. V.,1995;100 operų/ Sudarytojai G.Abramovskis,M. Aranovskis ir kt.L.,1987(rusų k.); Levikas B. Užsienio muzikos istorija. D.II. M.,1980(rusų k.). Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H310B301, Šiuolaikinė avangardinė muzika ( Modern Vanguard Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 4 kol.-40 %; 4 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 3 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Avangardo samprata. XX a. pradžios Europos muzikos kalbos pokyčiai. Atonalumo ir dodekafonijos susiformavimas. Naujoji Vienos mokykla, jos kalba, atskirų kompozitorių muzikos ypatumai bei įtaka vėlesniam laikotarpiui. Tarpukario metais atsiradusios muzikos kryptys. Pokario avangardo kryptys (aleatorika, sonoristika, minimalizmas ir kt.). Literatūra: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V., 1969; Žitomirskis D. ir kt. Vakarų muzikinis avangardas po II pasaulinio karo. M., 1986(rusų k.); XX a. užsienio muzika. M., 1975; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

H310B302, Neeuropietiškų kultūrų muzika ( Music of Non-European Cultures ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 4 kol.-50 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 3 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Neeuropietiškos muzikos geografijos apžvalga. Azijos kraštų (Kinijos, Indijos, Japonijos ir kt.) muzikos ypatumai, jų bendrumai ir skirtumai. Afrikos, Šiaurės Amerikos, Lotynų Amerikos muzika. Islamo šalių muzikos bruožai. Kitų pasaulio šalių muzika. Literatūra: Eolianas S. Tradicinė arabiškųjų rytų muzika. M., 1990(rusų k.); Lotynų Amerikos šalių muzikinė kultūra. M.,1974 (rusų k.); Azijos ir Afrikos tautų muzika. M.,1987 (rusų k.); Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V.,1997. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

H310B328, Muzikos kalba (muzikos literatūra) ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Muzikinės kultūros raida nuo seniausių laikų iki Antikos epochos pabaigos. Viduramžių muzika, jos periodizavimas, žanrai, kompozitoriai. Renesanso muzika, jos istorinės ir kultūrinės sąlygos. Mokyklos, žanrai, instrumentai, kompozitoriai. Muzikos raiškos priemonių pokyčiai XVI-XVII amžių sandūroje. Baroko muzikos ypatumai. Naujų žanrų susiformavimas. Žymiausi XVII a. kompozitoriai (K.Monteverdis, H.Perselas, A. Korelis, A. Vivaldis). J.S. Bachas ir G.F. Hendelis, jų kūrybos ištakos, ypatumai ir svarba vėlesnėms epochoms. Literatūra: Rozenšildas K. Užsienio muzikos istorija. I dalis. M.,1969 (rusų k.); Livanova T. Vakarų Europos muzikos istorija iki 1789m. I dalis. M.,1983 (rusų k.). Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

H310B329, Muzikos kalba (muzikos literatūra) ( History of Musical and Musical Literature ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (16T, 8P, 36S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48T, 72S: 3 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
XVIII a. vidurio Europos muzikinių stilių įvairovė. Rokoko, galantiškasis stilius. K.V. Gliuko operinė reforma. Vienos klasikų kūrybos ištakos, stiliaus bruožai. J. Haidno, V.A. Mocarto, L.Bethoveno kūryba (muzikos kalba, žanrai, stilistika ir kt.). Vienos klasikai ir romantizmo pradžia. Romantizmo muzikinės, filosofinės ir literatūrinės ištakos. Literatūra: Levikas B. Užsienio muzikos istorija. II dalis. M., 1980 (rusų kalba). Livanova T. Vakarų Europos muzikos istorija iki 1789 m. II dalis. M., 1982 (rusų kalba); Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

H310B454, Muzikos kalba (muzikos istorija ir instrumentologija) ( Language of Music(Music History and Literature) ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (20T, 20P, 120S: 4 kont.-40 %; 4 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Impresionizmas, jo atstovai ie pasekėjai. XX a. muzikos periodizavimas, kryptys. Ekspresionizmas. konstruktyvizmas. Neoklasicizmas. naujoji Vienos mokykla. Žymesnieji XX a. pradžios ir vidurio kompozitoriai (Stravinskis I., Bartokas B., Honegeris A., Britenas B. ir kt.). Muzikos kryptys ir stiliai po II pasaulinio karo. Serializmas, aleatorika, sonoristika, minimalizmas ir kt. Žymiausi JAV kompozitoriai ir jų kūrybinės idėjos. Instrumentologijos pagrindai: orkestrų ir ansamblių sudėtys, grupės ir instrumentai. Literatūra: Užsienio muzikos istorija. D.5, M., 19 (rusų kalba); Entelis L. XX a. kompozitorių siluetai. L., 1975 (rusų kalba); Haning B.R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. V., 2000; Muzikos enciklopedija. T.1. V., 2000. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H310B455, Muzikos istorija ( Music History ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48T, 72S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24T, 96S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Lietuvių muzikos istorijos periodai. Profesionaliosios lietuvių pradžia XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos muzikinis gyvenimas ir lietuvių kompozitorių muzika. Pokario metų lietuvių muzika. Išeivijos muzikinė veikla. VII-VIII dešimtmečių muzikos stiliai, kryptys, kompozicijos technika, kompozitoriai. Naujausios kartos kompozitorių kūryba. Džiazo ir popmuzikos raida. Literatūra: Gaudrimas J. Tarybų Lietuvos kompozitoriai ir muzikologai. V.,1988; Gaudrimas J. Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. T.1-2.V.,1958-64; Muzikos enciklopadija. T.I.V.,2000; Kolieras J.Džiazo raida. M., 1984 (rusų kalba). Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H310B776, Lietuviško romanso studija ( Retro music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kurs.p.-80 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 kurs.d.-80 %; 1 net.u.-20 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Savarankiškų studijų temos: XX a. lietuvių miestietiška kultūra. Meilės estetika ir filosofija XX a. pradžios lietuvių kultūroje. Romantizmo estetikos samprata ir raida Lietuvoje. Liaudies poetikos bruožai. Liaudies poetai ir jų kūryba. Meilė lietuvių poetų kūryboje. Muzikos ir liaudiškos poezijos sąveika. Lietuviško romanso susiformavimas ir sklaida XX a. pirmoje pusėje. Individualumo ir anonimiškumo santykis literatūrinės kilmės lietuvių dainose. Paskaitų temos: Kultūrinė situacija Lietuvoje XX a. pirmoje pusėje. Lietuvių nacionalines muzikinės kultūros formavimasis. Lietuvių liaudies ir profesionalioji kūryba. Literatūrines kilmes liaudies muzika. Tradiciškumo ir individualumo sąveika muzikoje. Jausmų raiška liaudies dainose. Literatūrinės kilmės liaudies dainų žanrinė ir teminė tipologija. Lietuviškas romansas. Romanso estetinė raiška.LITERATŪRA:Aš iš meilės gavau džiovą : romansai / sudarė Zita Kelmickaitė. V., 2000 Giedu dainelę (lietuvių liaudies dainos) /sud. Daiva Čičinskienė – Kubiliūtė/. – V.: Margi raštai, 2002Gaudrimas J. Iš lietuvių muzikinės kultūros istorijos. 1861 -1917. – V., 1958. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H310B778, Improvizacija ir kūryba ( Improvisation and Creation ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 8 ind.n.d.-40 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (48L, 72S: 7 ind.n.d.-40 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 8 ind.n.d.-40 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Improvizavimo menas – tai sugebėjimas matyti , girdėti ir jausti mus supantį pasaulį , mokėjimas išreikšti garsais vizijų , jausmų ir minčių pasaulį , galimybė atrasti ir vystyti savo vidinį kūrybinį potencialą.Dalyko studijų tikslai : įvaldyti muzikavimo techniką, vystyti kūrybiškumą , holistinį , sinergetinį mąstymą .Dalyko dėstymo metodika skatina susieti savo muzikinį patyrimą su aplinkinio pasaulio dėsnių nemuzikinės sferos) pažinimu , formuoti savo estetiką ir filosofiją, ugdyti psichologinius muzikos atlikėjo įgūdžius.Dalyko studijos vyksta praktinių užsiėmimų forma. Rekomenduojama literatūra : 1. I.Levšin „Noktiurn Pitagora” /1997 , rus./2. V.P.Šestakov „Muzykalnaja estetika stran vostoka” /”Muzyka” 1967, rus./3. E.Velička „Muzika – mistinis visatos modelis” /”Šviesa” 1997 /4. J.Čugunov „Harmonija v džiaze” /”Sovetskij kompozitor”1980 , rus. / Atsakingas(a) DAPKEVIČIUS Gediminas

H310B779, Fortepijono meno istorija ( The History of Piano Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Trumpa fortepijono muzikos istorijos apžvalga. Supažindinti studentus su fortepijoninės muzikos pavyzdžiais nuo seniausių laikų iki šių dienų, pagrindiniais atlikimo stiliais bei pedagoginėmis mokyklomis. Praplėsti fortepijoninės muzikos repertuarą bendrojo lavinimo mokyklos muzikos klausymosi programos pavyzdžiais. Literatūra:. D.Alekseev. Istorija fortepiannogo iskustva I- II č.; A.T. Rybinštein.Lekcii po istorii fortepiannoij literatūry; K.Grybauskas. Lietuvos pianistai – atlikėjai ir pedagogai. V., 1984 M.Azizbekova. Fortepijono menas Vilniuje. Vilniaus Akademijos leidykla, 1998. Atsakingas(a) KUDINOVA Irina

H310M238, Šiuolaikinė avangardinė muzika ( Modern Vanguard Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 32P, 16S: 4 kol.-40 %; 4 egz.-60 %), dien., rud., sustipr., liet.
Avangardo samprata. XX a. pradžios Europos profesionaliosios muzikos kalbos krizė ir pokyčiai. Atonalumo ir dodekafonijos susiformavimas. Naujoji Vienos mokykla, jos kalba, atskirų kompozitorių muzikos ypatumai bei įtaka vėlesniam laikotarpiui. Tarpukario metais atsiradusios muzikos kryptys. Pokario metų avangardo įvairovė, pagrindinės srovės (aleatorika, sonoristika, minimalizmas ir kt. ). Literatūra: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V., 1969; Žitomirskis D. ir kt. Vakarų muzikinis avangardas po II pasaulinio karo. M., 1989 (rusų k.); XX a. užsienio muzika. M., 1975; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

H310M531, Muzikos instrumentų raida ( History of Musical Instruments ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 3 kol.-30 %; 2 ref.-20 %), dien., rud., sustipr., liet.
Profesionalieji muzikos instrumentai, jų klasifikavimas, kilmė, konstrukcijos ir pritaikymo kitimas istorinės raidos metu, instrumentų tobulėjimas. Atskirų instrumentų bei jų junginių panaudojimas įvairių epochų, stilių, šalių kompozitorių kūryboje. Instrumentiniai ansambliai, orkestrai, jų sudėtis įvairiose muzikos raidos epochose. Literatūra: Berliozas H. Didysis traktatas apie šiuolaikinę instrumentuotę ir orkestruotę. T. I-2. M., 1972 (rusų k.); Gazarianas A. Muzikos instrumentų pasaulyje. K., 1988; Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975; Karsas A. Orkestruotės istorija. M., 1990 (rusų k.); Levinas S. Pučiamieji instrumentai muzikinės kultūros istorijoje. D. II. L., 1983 (rusų k.); Rogal D. -Levickis. Pokalbiai apie orkestrą. M., 1961 (rusų k.); Pistonas V. Orkestruotė. M., 1990 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H310M532, Sakralinė muzika ( Church Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kol.-10 %; 4 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-10 %; 3 egz.-50 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 kol.-10 %; 4 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-10 %; 3 egz.-50 %), neak., rud., sustipr., liet.
Pagrindiniai sakralinės muzikos raidos etapai: ankstyvoji muzika, viduramžių, renesanso, baroko, klasikinė, romantinė, XX amžiaus ir šiuolaikinė. Du šios muzikos stiliai – apeiginis ir koncertinis. Grigališkasis giedojimas ir senasis giesmių notacijos būdas. Pagrindiniai įvairių tikėjimų apeiginės muzikos bruožai. Šiuolaikinė pasaulio religinė muzika. Literatūra: Trilupaitienė J. Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje. V., 1995; Druskinas M. Užsienio šalių muzikos istorija. M., 1967 (rusų k.); Muzikos antologija /Red. F. Miklos. Budapeštas, 1976; Mokslinių muzikologų konferencijų Šiauliuose medžiaga. Š., 1981-1998. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

H310M533, Estradinės ir popmuzikos raida ( History of Jazz and Pop Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S), neak., rud., pav., sustipr., liet.
Ikirokenrolinis periodas. Pirmieji ritmenbliuzo ir rokenrolo atlikėjai, tvistomanija, pirmosios roko grupės, psichodelinio roko pradininkai, džiazrokas. Funki, soul ir flamenko stiliai. Skandinavijos šalių, Ispanijos, Pietų Amerikos, Italijos, Prancūzijos, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų šalių bei Rusijos estrada. Akademinės ir popmuzikos sintezė. Sweet džiazas popmuzikoje. Elektroninė muzika. Lietuvos estrada. Literatūra: Beitnaras V. Kolonėlių degintojai. K., 1994; Šileika R. Įvadas šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1994. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H310U777, The tradition folk instruments of Lithuania ( Lietuvių liaudies muzikos instrumentai ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), neak., pav., baz., liet.
Course for folk music instrument studies, which is designed to everyone, who likes playing and who wants to learn how to play on different folk instruments. The course consists of studies and of practical education. Students have the possibility to learn blowing the pipes, playing on kankles and on different kinds of national instruments. During the course students get acquainted with historic development of every instrument, with its playing technique, repertoire, customs of usage, mythological and cultural aspects the instrument.Literatūra:1. R.Apanavičius Baltų etnoinstrumentologija.- K., 19922. M. Baltrėnienė, R.Apanavičius Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. – V., 19913. R.Žarskienė Skudučiai ir jų giminaičiai. – V., 1994.4. Apanavičius R., Alenskas V., Palubinskienė V., Virbašius E., Visockaitė N. Senosios kankl?s ir kankliavimas (The Ancient Kankl?s and Playing Them). 2nd edition (Summ. Engl., Finn., Russ.).- Vilnius, 1994.5. KANKLĖS [http://www.mch.mii.lt/Kankles ]. Elektroninė knyga anglų kalba, MCH publikuota 1996 m. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H311U780, Lithuania folk music ( Lietuvių liaudies muzika ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 46S: 1 ref.-40 %; 1 kurs.d.-60 %), dien., pav., baz., angl.
The differences between Lithuanian folk and professional music and their peculiar features. The basics of Lithuanian folk music instruments, their main kinds and representatives, principles of classification. Most prominent Lithuanian folk instruments investigators’ works. Analyzing the examples of Lithuanian instrumental music and folk songs. The course consists of theoretical studies and of practical education. Students have the possibility to learn blowing the pipes, playing on kankles and other different kinds of national instruments. During the course students get acquainted with historic development of every instrument, with its playing technique, repertoire, customs of usage, mythological and cultural aspects of the instruments Acquiring abilities of playing some traditional Lithuanian instruments and singing folk songs. Literatūra:1. R.Apanavičius Baltų etnoinstrumentologija.- K., 19922. M. Baltrėnienė, R.Apanavičius Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. – V., 19913. R.Žarskienė Skudučiai ir jų giminaičiai. – V., 1994.4. Apanavičius R., Alenskas V., Palubinskienė V., Virbašius E., Visockaitė N. Senosios kankl?s ir kankliavimas (The Ancient Kankl?s and Playing Them). 2nd edition (Summ. Engl., Finn., Russ.).- Vilnius, 1994.KANKLĖS [http://www.mch.mii.lt/Kankles ]. Elektroninė knyga anglų kalba, MCH publikuota 1996 Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H313B373, „Čiurlionis ir aš” ( Čiurlionis and Me ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-14 %; 3 ind.n.d.-14 %; 1 ref.-10 %; 2 egz.-10 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 2 kol.-14 %; 3 ind.n.d.-14 %; 1 ref.-10 %; 2 egz.-10 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Kurso tikslas – vieno kūrėjo pavyzdžiu mokyti studentus suvokti genijaus kūrybos prasmę, ją susieti su asmeninais siekiais. Ugdyti norą siekti nuolatinio protinio ir dvasinio tobulėjimo bei idealo. Nagrinėjama M.K.Čiurlionio asmenybė, jo muzika, dailė, literatūriniai bei publicistiniai kūriniai. Dominuoja studentų pasisakymai, diskusijos, kritika, taikomi lyginimo, probleminio mokymo ir kiti pačių studentų aktyvų mąstymą skatinantys darbo būdai. Literatūra: Čiurlionis M.K. Apie muziką ir dailę. V., 1960; Etkindas M. Pasaulis kaip didelė simfonija. V., 1976; Čiurlionytė J. Atsiminimai apie M.K.Čiurlionį. V., 1970; Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986; Landsbergis V. Pavasario sonata. V., 1965; Bruveris J. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. K., 1993; Yla S. M.K.Čiurlionis. V., 1992. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

H314B328, Muzikos istorija ir literatūra ( History of Music and Literature ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (10T, 10P, 40S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.5 kr (20T, 20P, 60S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Muzikinės kultūros raida nuo seniausių laikų iki Antikos epochos pabaigos. Viduramžių muzika, jos periodizavimas, žanrai, kompozitoriai. Renesanso muzika, jos istorinės ir kultūrinės sąlygos. Mokyklos, žanrai, instrumentai, kompozitoriai. Muzikos raiškos priemonių pokyčiai XVI-XVII amžių sandūroje. Baroko muzikos ypatumai. Naujų žanrų susiformavimas. Žymiausi XVII a. kompozitoriai (K.Monteverdis, H.Perselas, A. Korelis, A. Vivaldis). J.S. Bachas ir G.F. Hendelis, jų kūrybos ištakos, ypatumai ir svarba vėlesnėms epochoms. Literatūra: Rozenšildas K. Užsienio muzikos istorija. I dalis. M.,1969 (rusų k.); Livanova T. Vakarų Europos muzikos istorija iki 1789m. I dalis. M.,1983 (rusų k.). Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

H320B267, Muzikos istorija ir literatūra ( The History of Music and Literature ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (20T, 20P, 40S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (12T, 12P, 56S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., neak., vas., baz., liet.
Vienos klasikai ir romantizmo pradžia. Romantizmo muzikinės,filosofinės ir literatūrinės ištakos. Nauji atradimai formos, meloso, harmonijos, tembrų srityse. Žymiausieji ankstyvojo romantizmo atstovai(V.M.Vėberis, F.Šubertas, F.Mendelsonas, R.Šumanas ir kt.). Brandusis ir vėlyvasis romantizmas. Operos ir kitų žanrų pokyčiai bei kryptys. Žymiausi kompozitoriai (H.Berliozas,R. Vagneris, A.Brukneris, J.Bramsas, D. Verdis). Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Spence K. Muzika. V.,1995;100 operų/ Sudarytojai G.Abramovskis , Aranovskis M. ir kt.L.,1987(rusų k.); Konen V. Užsienio muzikos etiudai. M.,1975 (rusų k.,); Užsienio muzikos istorija D.III. (aut. Konen V.) M.,1981; D.IV.(aut. Druskinas M.) M.,1983; 1983(rusų k.); Druskinas M. XIX amžiaus I-osios pusės užsienio šalių muzika. M.,1967 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H320B303, Muzikos estetika ir filosofija ( Aesthetic of Music and Philosophy ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 4 kol.-30 %; 2 kurs.d.-20 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 72S: 3 kol.-30 %; 1 ref.-20 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Estetika – filosofijos mokslo šaka. Jos objektas ir pažinimo būdai. Muzikos vieta menų visumoje. Muzikos ir kitų menų bendrumai bei skirtumai. Estetikos raida. Požiūris į muziką įvairiais laikotarpiais (Antika, Viduramžiai, Naujieji amžiai). Pagrindinės XIX a. estetikos kryptys. XXa. estetikos srovės, Žymiausi atstovai. Literatūra: Andrijauskas A. Meno filosofija. V.,1990; Markusas S. Muzikinės estetikos istorija.M.,1959 (rusų k.); Čeredničenko J. Šiuolaikinės Vakarų muzikinės estetikos tendencijos. M.,1989(rusų k.); XIXa. Vokietijos muzikinė estetika. D.II. M.,1982 (rusų k.). Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320B308, Etnomuzikologija ( Ethomusicology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 5 kol.-20 %; 2 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-30 %; 5 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 5 kol.-20 %; 2 ind.n.d.-30 %; 1 ref.-30 %; 5 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Supažindinti su Etnomuzikologijos tyrimo objektu, pagrindinėmis kryptimis ir jų atstovais. Aptarti etninės muzikos tyrinėtojų idėjas ir veikaluis. Išmokti skirti etninę muziką nuo profesinės, išryškinant būdingiausius bruožus; analizuoti liaudies muzikos pavyzdžius. Literatūra: Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. V., 1969;Apanavičius R. Baltų etnoinstrumentologija.- K.,1992; Žarskienė R. Skudučiai ir jų giminaičiai.-V.,1993; Poškaitis K. Lietuvių choreografija.- V., 1993; Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija.- V.,1998. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H320B330, Muzikos istorija ir literatūra ( History of Music and Literature ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 32P, 56S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 8P, 36S: 2 kol.-20 %; 4 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Ankstyvasis romantizmas ( F. Šubertas, K. M. Vėberis, F. Mendelsonas, R. Šumanas ). Brandusis ir vėlyvasis romantizmas. Muzikos kalbos ypatumai. Operos bei raidos kryptys. H. Berliozas, F. Listas, R. Vagneris, D. Verdis. Nacionalinių kompozicijos mokyklų iškilimas ( Rusija, Čekija, Norvegija, Suomija). Muzikos kalba XIX – XX amžių sandūroje, muzikos srovės ir kryptys. G. Maleris, R. Štrausas, impresionistai. Suteikti studentams žinių apie įvairių stilių džiazo muziką ir jos kūrėjus. Literatūra: Konen V. Užsienio muzikos istorija. D.III. M., 1981 (rusų kalba); Druskinas M. Užsienio muzikos istorija. D.IV. M., 1983(rusų kalba); Listavičiūtė A. Lietuvos džiazo muzikantai. V., 1995; Konen V. Bliuzai ir XX a. M., 1980 (rusų kalba). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H320B331, Muzikos istorija ir literatūra ( History of Music and Literature ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (28T, 28P, 44S: 2 kol.-20 %; 3 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 8P, 36S: 2 kol.-20 %; 2 kont.-40 %; 10 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
XX a. muzikos kryptys, periodizavimas, žymesnieji kompozitoriai ( Naujoji Vienos mokykla, neoklasicizmas, I. Stravinskis, A. Honegeris ir kt. ). Lietuvių muzikos istorija. Profesionaliosios muzikos pradžia ( J. Naujalis, Č. Sasnauskas, M. K. Čiurlionis ). Tarpukario metų lietuvių muzika ( S. Šimkus, J. Gruodis ir kt. ). Pokario metų lietuvių muzika ( J. Juzeliūnas, E. Balsys, vėlesnių kartų kompozitoriai ). Išeivijos muzikinė kultūra ( K. Banaitis, V. Bacevičius ir kt. ). Literatūra: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V., 1969; Entelis L. XX a. kompozitorių siluetai. L., 1975 ( rusų kalba ); Honegeris A. Aš – kompozitorius. V., 1964. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H320B452, Muzikos istorija ( Music History ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48T, 72S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24T, 96S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Muzikinės kultūros raida nuo seniausių laikų iki Antikos epochos pabaigos. Viduramžių muzika, jos periodizavimas. Renesanso muzika, jos mokyklos, žanrai, instrumentai, kompozitoriai. Muzikos raiškos priemonių pokyčiai XVI-XVII amžių sandūroje. Baroko muzikos ypatumai. Naujų žanrų susiformavimas. Žymiausi XVIIa. kompozitoriai J.S.Bachas ir G. F.Hendelis. XVIIIa. vidurio Europos muzikos stilių įvairovė. K.V.Gliuko operinė reforma. Vienos klasikų kūrybos ištakos, stiliaus bruožai. Vienos klasikų kūrybos apžvalga. Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Spence K. Muzika. V.,1995;Abramovskis G.,Aranovskis M. ir kt. 100 operų. L.,1987(rusų k.); Konen V. Užsienio muzikos etiudai. M.,1975 (rusų k.);Livanova T. Vakarų Europos muzikos istorija iki 1789m. M., D.I. 1983; D.II.M.,1982 (rusų k.); Užsienio muzikos istorija. D.I. (aut. Rozenšildas K.) M., 1969; D.II. (aut.Levika B.),M.,1980; D. III.(aut. Konen V.)M.,1981 (rusų k.). Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

H320B453, Muzikos istorija ( Music History ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 3 kont.-40 %; 1 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 3 kont.-40 %; 1 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Vienos klasikai ir romantizmas. Romantizmo muzikinės,filosofinės ir literatūrinės ištakos. Nauji atradimai formos, meloso, harmonijos, tembrų srityse. Žymiausieji ankstyvojo romantizmo atstovai. Romantizmo muzikos keyptys. Brandusis ir vėlyvasis romantizmas. Operos ir kitų žanrų pokyčiai bei kryptys. Žymiausi to laikotarpio kompozitoriai ir mokyklos. nacionalinių kompozicijos mokyklų iškilimas. Muzikos kalba XIX-XX a. sandūroje. Postromantizmas. Ekspresionizmo užuomazgos. Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Spence K. Muzika. V.,1995; Užsienio muzikos istorija. D.III (aut.Konen V.). M., 1981 (rusų k.); Užsienio muzikos istorija. D.IV (aut. Druskinas M.). M., 1983 (rusų k.); Druskinas M. XIX a. 1-osios pusės užsienio šalių muzika. M., D.2, 1984, D.3, 1986 (rusų k.); T Hanning B.R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. V., 2000; Muzikos enciklopedija. T.I. V., 2000. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H320B498, Pasaulio tautų muzika ( World Ethnic and Traditional Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kont.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kont.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 1 kont.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Kursas skirtas visiems besidomintiems įvairių tautų muzika. Jo metu nagrinėjami stilistiniai pasaulio tautų etnimės ir tradicinės muzikos bruožai, išskiriant didžiausias ir charakteringiausias etnomuzikines kultūras. Susipažįstama su Azijos, Australijos, Afrikos, Europos bei Amerikos žemynuose gyvenančių tautų muzikine kultūra. Mokomasi iš klausos skirti etnomuzikinių kultūrų pavyzdžius. Aptariama įvairių pasaulio etnomuzikinių kultūrų raiška XX a. akademinėje bei pramoginėje muzikoje. Didžiausias dėmesys skiriamas etninės ir tradicinės įvairių tautų muzikos pažinimui, gebėjimui skirti etnomuzikinių kultūrų pavyzdžius, suvokti jų panašumus ir skirtumus.Literatūra: Eolian I.P. Tradicionnaja muzyka Arabskago Vostoka. M., 1990; Muzykal’naja folkloristika. ?.,1978; Deva B.Č. Indijskaja muzyka. ?.,1980; Avramecs B., Muktupavels V. Pasaulio muzika. Kronta, 2000. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H320B632, Muzikos žanrai ir formos ( Genres and Forms of Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 3 kol.-50 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 3 kol.-50 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 1.0 kr (10T, 10P, 20S: 3 kol.-50 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Tikslai – supažindinti studentus su muzikos žanrų bei formų objektais, istorinė raida bei vieta bendrame muzikos meno kontekste; išmokyti analizuoti ir vertinti, o įgytas žinias pritaikyti nagrinėjant mokyklinės muzikos literatūros programų kūrinius. Muzikos forma kaip muzikos išraiškos priemonių visuma. Homofoninės ir polifoninės formos. Sonatinės ir ciklinės formos. Muzikos žanrai ir muzikos formos, jų ryšiai. Vokaliniai ir vokaliniai instrumentiniai žanrai. Instrumentiniai, scenos žanrai. Literatūra: Ambrazas A. Muzikos kūrinių analizės pagrindai. V., 1977; Gerulaitis V., Muzikos stilių raida. V., 1993; Navickaitė-Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. V., 1979; Žurnalas „Gama”. V., 1991-1997. Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

H320B633, Pasaulio tautų muzika ( World Ethnic and Tradition Music ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (16T, 16P, 28S: 0 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-10 %; 0 egz.-80 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (12T, 48S: 0 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-10 %; 0 egz.-80 %), neak., rud., baz., liet.
Indijos muzikos ypatumai, jos kitimas ir šiuolaikinė būklė. Indų instrumentinė bei vokalinė muzika. Tibeto muzikos savitumas. Lamų giedojimas. Instrumentiniai žanrai. Tibeto muzikos filosofinis pagrindas. Japonijos kultūros apžvalga. Instrumentinė ir vokalinė muzika. Azijos kraštų (Vietnamas, Arabų Rytai, Iranas ir kt.) muzikos ypatumai. Afrikos tautų muzika (Čadas, Etiopija, Gana, Dramblio kaulo krantas, pigmėjų muzika). Lotynų Amerikos muzikos evoliucija ir būdingieji bruožai (Meksika, Ekvadoras, Bolivija, Brazilija). Literatūra: Ramesh M. South Indian clasical carnatic music. w.w.w.Khazana.Com/music/gentlel.html; Spence K. Muzika. V., 1995; Strazdaitė A. Galantiškoji muzika Gagaku // Gama. Nr.19, 1998; Tamošaitytė D. Klasikinės indų muzikos bruožai // Muzikos barai. Nr.5, 1998; Eolian I.P. Tradicionnaja muzika arabskovo Vostoka. M., 1990; Šnejerson T. Muzikal’naja kultūra Kitaja. M., 1980. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

H320B635, Lengvoji ir džiazo muzika ( Jazz and Pop Music ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (14T, 14P, 32S: 0 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-70 %; 0 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (6T, 6P, 48S: 0 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-70 %; 0 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet.
Džiazo ištakos. Archajinis ir klasikinis bliuzas, bugi vugi, regtaimas. Naujasis Orleanas. Tradicinis džiazas, baltųjų džiazo pradininkai, svingo era, sweet džiazas, bigbendai, „Rent Party” džiaze. Hot („karštojo”) džiazo cool („šaltojo”) džiazo, free („laisvojo”) džiazo soul stiliaus eros. Hardbop, avangardinis džiazas. Literatūra: Collier J.L. The Making Of Jazz. New York, 1979; Sardžent U. Džiaz. M., 1987; Konen V. Bliuzy i XX vek. M., 1980. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320B862, Solfedžio ir polifonija ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (18L, 62S), neak., rud., pav., baz., liet.
Pirmo laipsnio giminingumo tonacijos. Vienbalsių, dvibalsių ir daugiabalsių muzikos pavyzdžių dainavimas įvairiose tonacijose su nukrypimais ir moduliacijomis. Harmoninių kadencijų dainavimas ir analizė su II ir VII 1. septakordais. Praktiniai darbai analizuojant ir kuriant stambesnės apimties polifoninės kūrybos pavyzdžius. Literatūra: Artamonova E. Solfedžio. M.,1988 (rusų kalba); Antanavičius J. Profesinės Harmonijos pagrindai. V., Mikėnaitė R.XXa. polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje muzikoje. V., 1987; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Solfedžio I dalis. Sudarė Kačalina N., M., 1988(rusų kalba) Atsakingas(a) GASIŪNIENĖ Rasa

H320B863, Solfedžio ir polifonija ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (18L, 62S), neak., rud., pav., baz., liet.
Moduliacijos tolimas tonacijas. Sudėtingų šiuolaikinės muzikos vienbalsių ir daugiabalsių pavyzdžių dainavimas. Įvairių intervalų intonavimas aukštyn ir žemyn nuo duotų garsų. Vienbalsiai ir dvibalsiai diktantai, šiuolaikinės muzikos pavyzdžiai. Literatūra: Artamonova E. Solfedžio. M.,1988 (rusų kalba); Kašponis R. Harmonijos pagrindai. V.,1965; Mikėnaitė E.XXa. polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje muzikoje. V., 1987; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Solfedžio I dalis. Sudarė Kačalina N., M., 1988 (rusų kalba); Šiuolaikinių lietuviškų melodijų rinktinė solfedžio pratyboms. Parengė Kairiūkštis V., V.,1987; Solfedžio 3 dalis. Keturbalsis. Sudarė Kačalina N., M., 1983 (rusų kalba). Atsakingas(a) GASIŪNIENĖ Rasa

H320B988, Vaiko muzikinė kultūra ( Musicals culture of child’s ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 10 kol.-40 %; 5 ind.n.d.-40 %; 15 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 72S: 3 kol.-40 %; 10 ind.n.d.-40 %; 5 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinė kultūra, sudėtinės dalys. Šio amžiaus vaikų estetinis santykis su muzika. Vaiko muzikinės kultūros pradmenų ugdymo veiksniai: muzikinis vaiko auklėjimas šeimoje, vaikų darželyje, ugymas kitose institucijose. Muzika kaip pagrindinis vaikų muzikinės kultūros ugdymo veiksnys.Literatūra: Brėkienė M., Kybelkienė E., Dainuojamosios tautosakos panaudojimas ikimokykliniame amžiuje. V., 1986; Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. V., 1998; Katinienė A. Vaikų balsų lavinimas darželyje. V., 1975; Vaičienė A. Meninė vaiko saviraiška // Mokykimės dainuoti II d. Š., 1995; Vaičienė A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų estetinio auklėjimo pagrindai. V., 1982; Gaižutis A. Vaikystė ir grožis. V., 1987. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320M504, Muzikos epochos ir stiliai ( Development of Musical Epochs, Styles and Literature ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 4 kont.-30 %; 4 lab.-20 %; 1 ref.-10 %; 2 egz.-30 %; 3 net.u.-10 %), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas- nuosekliai siejant su bendrojo lavinimo mokyklų muzikinio ugdymo programa, muzikos etika, filosofija bei bendrąja kultūros istorija išnagrinėti pagrindines muzikos raidos epochas ir stilius, paminėti žymiausius kompozitorius, išnagrinėti ir įsiminti vertingiausius kūrinius. Išnagrinėti antikos, ankstyvųjų viduramžių, renesanso, baroko, rokoko, galantiškojo stiliaus, klasicizmo epochų muzikos raidos kryptis ir stilius. Literatūra: Muzika V-XII klasei// Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Vilimas J. Antikos ir Viduramžių muzikos kultūra//Gama. 1995. Nr. 9; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Jevdokimova J. Polifonijos istorija. D.1. M., 1983 (rusų kalba); Stonytė Ž. Grigališkojo choralo tradicija Lietuvoje //Muzikos kultūros situacija Nepriklausomoje Lietuvoje. Konferencijos medžiaga. V., 1996; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

H320M505, Muzikos epochos ir stiliai ( Development of Musical Epochs, Stylies and Literature ) – vedimo forma 02 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 1 kont.-30 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 4 egz.-30 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 1 kont.-30 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 4 egz.-30 %), neak., pav., sustipr., liet.
Siejant su bendrojo lavinimo mokyklos muzikinio ugdymo programa, muzikos estetika, filosofija, bendrąja kultūros istorija nagrinėjama romantizmo, impresionizmo, įvairių XX amžiaus muzikos raidos krypčių ir stilių muzika. Literatūra: Muzika V-XII klasei//Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Livanova T. Vakarų Europos muzikos istorija iki 1789 (rusų kalba); Lobanova M. Muzikos stiliai ir žanrai. M., 1990 (rusų kalba) ; Trilipaitienė J. Renesanso muzika Lietuvoje. V., 1989; Trilipaitienė J. Jėzuitų muzikinė veikla Lietuvoje. V., 1995; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

H320M525, Muzikos estetika ir filosofija ( Aesthetics and Philosophy of Music ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 88S: 4 kol.-30 %; 4 ref.-30 %; 8 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 4 kol.-30 %; 4 ref.-30 %; 8 egz.-40 %), neak., rud., sustipr., liet.
Estetika – filosofijos mokslo šaka. Jos objektas ir pažinimo metodai. Muzikos vieta menų visumoje. Muzikos ir kitų menų bendrumai bei skirtumai. Filosofinės minties istorinė raida ir požiūris į muziką įvairiose praeities filosofinėse sitemose (Antika, Viduramžiai, Naujieji amžiai). Pagrindinės XIX a. muzikos estetikos kryptys. XX a. estetika, jos srovės, mokyklos ir žymiausi atstovai. Literatūra: Andrijauskas A. Meno filosofija. V., 1990; Markusas S. Muzikinės estetikos istorija. M., 1959 (rusų k.); Čeredničenko J. Šiuolaikinės Vakarų muzikinės estetikos tendencijos. M., 1989 (rusų k.);XIX a. Vokietijos muzikinė estetika. D.II. M., 1982 (rusų k.). Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S220B474, Lietuvių liaudies dainos ( Lithuanian Folk Songs ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-30 %; 10 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Lietuvių liaudies dainos sudaro svarbią ir reikšmingą mūsų etninės kultūros palikimo dalį. Paskaitų metu supažindinama su lietuvių liaudies dainų žanrais, melodiniais (ritmas, dermė, metodika, atlikimo būdai) ir poetiniais (strofinėmis, formomis, simbolika, lyrizmu) ypatumais. Studentai susipažįsta su monodinės, homofoninės ir linearinės daugiabalsės liaudies muzikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas liaudies dainų dainavimui, dainų charakteringiausių savybių perteikimui, dzainos ir individualaus atlikimo santykio suvokimui. Literatūra: Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai.V., 1969; Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. V., 1998; Rėza L. Lietuvių liaudies dainos. T. 1-2, V.,1958-64; Gutauskas S. Lietuvių liaudies kalendorius. V., 1991. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S220B475, Liaudies dainos ( Lithuanian Folk Songs ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Lietuvių liaudies dainos gali būti laikomos meniškumo viršūne, kurią pasiekė žodinė ir muzikinė liaudies kūryba. Studentai susipažįsta su būdingiausiais lietuvių liaudies dainų bruožais, jų stilistinėmis ypatybėmis. Siekiama ugdyti domėjimąsi lietuvių tautos muzikiniu palikimu, lokalinių tradicijų pažinumą. Mokomasi skirti profesinės ir liaudies muzikos pavyzdžius, natūralią ir temperuotą muziką, įvairių etnografinių regionų liaudies dainas. Didžiausias dėmesys skiriamas atskirų Lietuvos etnografinių regionų charakteringiausių liaudies dainų mokymuisi, jų stilingam perteikimui. Literatūra: Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. V. 1998; Dzūkų melodijos. V.,1981; Aukštaičių melodijos. V.,1990; Sutartinės. T.1-3. V.,1958-59; Svotbinės dainos. T.1-2., 1959; Aukštaičių dainos. Šiaurės rytų Lietuva./Sudarė G.Četkauskaitė/. V.,1998. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S260M523, Muzikinių gabumų psichologija ( Psychology of Musical Abilities ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kol.-25 %; 1 ref.-25 %; 2 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 kol.-25 %; 1 ref.-25 %; 2 egz.-50 %), neak., pav., sustipr., liet.
Muzikos suvokimo psichologiniai ypatumai, jų palyginimas su kitų menų suvokimo specifika. Muzikos kalbos elementai ir jų reikšmė suvokiant muziką. Racionalusis ir emocionalusis muzikos suvokimo keliai bei kiti psichologiniai faktoriai, veikiantys suvokimo procesą. Muzikos suvokimo tyrimo būdai, šios mokslo šakos istorija, žymiausios mokyklos ir tyrinėtojai. Literatūra: Matonis V. Muzika, asmenybė, kultūra. V., 1991; Teplovas B. Muzikinių gabumų psichologija. M.-L., 1947 (rusų k.). Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997;Muzikos vadovėliai V-X kl. 1990 – 1997. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B245, Muzikinio ugdymo didaktika ir praktika ( Music Didacties and practies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (20T, 20P, 40S: 8 ind.n.d.-30 %; 4 lab.-20 %; 3 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo aukštesnėse (X-XII)klasėse teorija: tikslai, uždaviniai, specifika, turinys, pagrindiniai principai, mokymo metodai, muzikos pamokų planavimas, organizavimas, temos, mokymo programų, vadovėlių, kitos literatūros nagrinėjimas. Muzikos istorijos, literatūros dėstymas, dainavimas ir kt. veiklos rūšys. Literatūra: Muzika V-XII klasėje //Bendrojo lavinimo mokyklos programos. V.,1995; Balčytis E. Tauta, nustojusi tautinės savimonės, pirmiausia užmiršta dainuoti //Muzikos barai. 1996. Nr.13-14; Piličiauskas A. Muzikos pažinimas. V., 1984; Rinkevičius Z. Mokinių muzikinis ugdymas. K., 1993. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B247, Muzikinio ugdymo teorija, metodika ir praktika ( Theory of Music Training, Methodes and Practies ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (28T, 28L, 104S: 2 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-30 %; 7 lab.-30 %; 3 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (12T, 12L, 96S: 2 kol.-10 %; 5 kont.-30 %; 5 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 3 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo naujovės, naujausi tyrimai, literatūra. Kurso apibendrinimas, kartojimas, papildymas, naujų mokymo programų, vadovėlių, kitų mokymo priemonių analizė, ruošimasis baigiamajam muzikinio ugdymo teorijos ir praktikos egzaminui, ištisinės pedagoginės praktikos mokyklose tąsa, ruošimasis ginamosioms muzikos pamokoms bei kvalifikaciniam meno kolektyvo koncertui. Literatūra: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai I-X klasėse. Projektas. V., Įvairių konferencijų, publicistikos apie muzikinio ugdymo problemas ir naujoves medžiaga. 1995-1998; Balčytis E. Muzika I-XII klasei// Bendrojo lavinimo mokyklos programa. (Rankraštis), 1997. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B256, Fortepijonas ( Piano ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16L, 24S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (6L, 54S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Supažindinama su vienu iš siūlomų stambiosios formos pavyzdžių (variacijos, rondo, rondo-sonata, tokata, fantazija, parafraze, rapsodija ir kt.); nagrinėjami formos struktūriniai elementai, muzikinės minties plėtra. Supažindinama su šiuolaikinės (XX a.) fortepijoninės muzikos stiliaus ypatybėmis ir skambinimo būdais. Literatūra: V.A. Mocarto, L. Bethoveno,F. Šopeno ir kt. kompozitorių stambiosios formos kūriniai fortepijonui; S. Prokofjevo, B. Kutavičiaus ir kt. kompozitorių pjesės fortepijonui; Pianisto interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V., 1982; Švidt- Šklovskaja. Apie pianistų įgūdžių ugdymą. L., 1985 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B257, Fortepijonas ( Piano ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (10L, 30S: 2 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (6L, 74S: 3 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Supažindinama su stambiosios formos formos kūriniais fortepijoniniam ansambliui (kūriniai fortepijonui groti 4 rankomis arba dviem fortepijonams: sonatos, simfonijų, operų ar instrumentinių koncertų transkripcijos) bei jų skambinimo ypatybėmis (sinchroniškumu, visumos girdėjimu ir kt.). Studentai turi savarankiškai išnagrinėti bei išmokti skambinti pasirinktą smulkiosios formos kūrinį. Literatūra: V.A. Mocarto, L. Bethoveno, F. Šopeno, Rachmaninovo ir kt. kompozitorių koncertai fortepijonui su orkestru; Pianisto ugdymo teorija ir praktika. V., 1982; Ganonas Š. Pianistas virtuozas. Kijevas,1973 (rusų k.); Kasdieniniai jaunojo pianisto pratimai/ Sudarė I.M. Levinas,1976 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B258, Fortepijonas ir improvizavimas ( Piano, Improvisation ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (32L, 28S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (12L, 68S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Kvalifikacinio muzikos egzamino fortepijono programos rengimas. Programa sudaroma iš skirtingo stiliaus, žanro, epochos bei pobūdžio kūrinių: stambiosios formos kūrinys, polifonija ir pjesė. Supažindinama su pagrindiniais improvizavimo būdais ir priemonėmis, ugdomi studentų sugebėjimai kurti muziką bei improvizuoti pateikta tema. Literatūra: Įvairių epochų bei stilių fortepijoninės muzikos kūriniai; Pianisto interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V., 1982; Gatas J. Fortepijoninio grojimo technika. M., 1961 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B259, Fortepijonas ( Piano ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (21L, 39S: 3 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (6L, 54S: 3 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Meniškai, muzikaliai ir stilingai parengti kvalifikacinio muzikos egzamino fortepijono programą. Programa sudaroma iš skirtingo stiliaus, žanro, pobūdžio kūrinių: stambiosios formos kūrinys, polifonija ir pjesė. Egzaminas – viešas koncertas. Literatūra: Įvairių epochų bei stilių fortepijoniniai kūriniai; Pianistinio interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V., 1982. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B264, Akordeonas ( Accordion ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16L, 24S: 5 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 5 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (6L, 34S: 5 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-50 %; 5 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko tikslas-supažindinti studentus su akordeono sandara, dešinės rankos aplikatūra, bosų sistema. Išmokyti pagrindinių pozicijų kaire ranka, dumplių valdymo, akomponavimo mažoriniais, minoriniais akordais, D7, frazavimo, štrichų. Išmokyti pagroti iš natų 18-20pjesių, taip pat liaudies dainų, šokių, žaidimų melodijų bei jų akompanimentų. Literatūra: Burinskas V. Akordeono pradžiamokslis. V.,1997; Baika A. Akordeono mokykla. K.,1985; Lušnikovas V. Akordeono mokykla. M.,1982(rusų k.); Mirekas A. Akordeono pradžiamokslis. M.,1974 (rusų k.). Atsakingas(a) MAŽONAITĖ Janina

S272B265, Akordeonas ( Accordion ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (14L, 26S: 4 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-50 %; 6 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (6L, 34S: 4 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-50 %; 6 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Supažindinti studentus su sudėtingesniu akompanimentu, išmokyti jį supaprastinti, pritaikyti pasirinktai melodijai. Per semestrą parengti 8-10 pjesių iš gaidų. Atsiskaitoma parengus 2 skirtingo charakterio didesnės apimties pjeses ar šokius atmintinai. Literatūra: Burinskas V. Akordeono pradžiamokslis. V., 1997; Baika A. Akordeono mokykla. K., 1985; Lušnikovas V. Akordeono mokykla. M., 1982 (rusų k.); Mirekas A.Akordeono pradžiamokslis. M., 1974 (rusų k.). Atsakingas(a) MAŽONAITĖ Janina

S272B298, Kursinis darbas ( Course Paper ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (5L, 35S: 1 kurs.d.-60 %; 1 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (5L, 35S: 1 kurs.d.-60 %; 1 egz.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Kursinio darbo tikslas – mokyti studentus moksliškai nagrinėti problemas pasirinkta tema. Kursinius darbus studentai rašo pasirinktinai iš muzikos metodikos, muzikos pedagogikos,psichologijos,taip pat iš muzikos istorijos bei vairių kitų muzikinės kultūros sričių. Literatūra: Kursinių ir diplominių darbų bibliografinis apipavidalinimas. Metodiniai nurodymai/ Parengė A.Janulevičienė. V., 1993; Stankevičius J. Kursinių ir diplominių darbų rašymo bendri metodiniai nurodymai. V., 1979; Vaitekūnas St. Kursinių darbų rašymo metodiniai nurodymai. Klaipėda, 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B299, Pedagoginė muzikos praktika ( Pedagogical Practies ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16L, 184S: 3 egz.-30 %; 6 net.u.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (16L, 184S: 3 egz.-30 %; 6 net.u.-70 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 0.5 kr (20S: 3 egz.-30 %; 6 net.u.-70 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 1.0 kr (40S: 3 egz.-30 %; 6 net.u.-70 %), dien., neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 05 : 4.0 kr (160S: 3 egz.-30 %; 6 net.u.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Ištisinė pedagoginė praktika atliekama viduriniosiose klasėse. Per pirmąją praktikos savaitę studentai stebi muzikos mokytojo vedamas pamokas, pasiskirsto klases. Per 2-5 savaites, metodininkui konsultuojant ir stebint, veda muzikos pamokas bei dalyvauja popamokinėje veikloje (pagal bendruosius pedagoginės praktikos reikalavimus). Literatūra: Pedagoginių praktikų programos ir metodiniai nurodymai PM specialybės studentams. Š., 1993; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai I-X kl. Projektas D.I. V., 1998; Balčytis E. Muzikos mokymo IV-VIII klasėse pagrindai. K., 1986. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B316, Muzikos kalba (harmonija) ( Language of Music (harmony) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (30L, 50S: 8 kol.-20 %; 16 kont.-20 %; 32 ind.n.d.-50 %; 4 egz.-10 %), dien., pav., baz., liet.
Bendroji moduliacijų apžvalga. Harmonijos ir muzikinio kūrinio formos ryšys. Akordų alteracija. Enharmoninė moduliacija. Moduliacijos be paruošimo. Koloritinės harmonijos pavyzdžiai. Praktiniai darbai: visų rūšių nukrypimų, moduliacijų grojimas, muzikos kūrinių harmoninės sandaros analizė, liaudies dainų harmonizavimas, mokyklinio repertuaro vaikų chorams ir instrumentiniams kolektyvams kūrimas. Literatūra: Ambrazas A. Funkcinės teorijos klasikai. V.,1981; Juzeliūnas J. Akordo sandaros klausimu. K.,1972; Kašponis R. Harmonijos pagrindai. V., 1965; Paketūras V. Harmonija. V., 1981; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1994. Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

S272B317, Polifonija ( Polyphony ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (20L, 20S: 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-60 %; 8 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Tikslas – kontrastinės ir imitacinės polifonijos kūrinių analizė bei kūrimas. Esminiai griežtojo ir laisvojo stilių ypatumai,skirtumai. Kontrastinės ir imitacinės polifoninės technikos dėsningumai. Kontrapunkto panaudojimo galimybės. Praktiniai darbai analizuojant ir kuriant mažos apimties imitacijas, nesudėtingas pjeses, temoms naudojant lietuvių liaudies dainų ir šokių melodines atkarpas. Literatūra: Antanavičius J. Profesinės polifonijos principų ir formų analogijos liaudies sutartinėse// Liaudies kūryba. V.,1969; Mikėnaitė R. XXa.polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. V.,1987; Kašponis R. Harmonijos pagrindai. V.,1965; Klova V. Polifonija. V.,1966. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B323, Muzikos instrumentai ( Music Instruments ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (20L, 40S: 2 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Supažindinama su įvairiais polifoninių kūrinių tipais (kanonu, kancona, invencija, fuga, fugete ir kt.) bei jų skambinimo ypatybėmis. Lietuvių muzikos klasiko M.K. Čiurlionio fortepijoninė kūryba (preliudai, mazurkos, fugos ir kt.). Literatūra: Čiurlionis M.K. Kūriniai fortepijonui. V., 1975; J.S. Bacho,D. Šostakovičiaus, M.K.Čiurlionio ir kt. kompozitorių polifoniniai kūriniai; Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986; Landsbergis V. Vainikas Čiurlioniui. V., 1980. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B324, Muzikos instrumentai(Yamaha, fortepijonas) ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 24L, 40S: 2 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Supažindinama su stambiosios formos kūriniais fortepijoniniam ansambliui (kūriniai fortepijonui groti 4 rankomis arba dviem fortepijonams: sonatos, simfonijų, operų ar instrumentinių koncertų transkripcijos) bei jų skambinimo ypatybėmis (sinchroniškumu, visumos girdėjimu ir kt.). Šiuolaikinės (XX a.) fortepijoninės muzikos stiliaus ypatybės ir skambinimo būdai. Literatūra: V.A.Mocarto, L. Bethoveno, F. Šopeno, Rachmaninovo ir kt. kompozitorių koncertai fortepijonui su orkestru; Bendrojo fortepijono kurso dėstymo metodika. V., 1987; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1994; Kasdieniniai jaunojo pianisto pratimai/ Sudarė I. Levinas. M., 1976 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B325, Muzikos instrumentai(fortepijonas) ( Piano, Synthesizers, Improvisation ) – vedimo forma 02 : 1.0 kr (16L, 24S: 3 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Supažindinama su viena svarbiausių polifoninės muzikos formų – fuga (fugete); nagrinėjama jos struktūra, atlikimo ypatybės. Supažindinama su smulkiosios formos kūriniais fortepijoniniam ansambliui (kūriniai fortepijonui groti 4 rankomis, dviem fortepijonams). Skiriamos techninės užduotys (gamos, nežinomo muzikinio teksto skambinimas). Literatūra: Lietuvių ir užsienio kompozitorių pjesės dviem fortepijonams arba fortepijonui groti 4 rankomis; J.S. Bacho, D. Šostakovičiaus, M.K. Čiurlionio ir kt. kompozitorių polifoniniai kūriniai; Bendrojo fortepijono kurso dėstymo metodika. V., 1987; Kasdieniniai jaunojo pianisto pratimai/ Sudarė J. Levinas. M., 1976 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B326, Muzikos instrumentai ( ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (16P, 16L, 28S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (16L, 24S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Kvalifikacinio muzikos egzamino fortepijono programos rengimas; programa sudaroma iš skirtingo stiliaus, žanro, epochos bei charakterio kūrinių: stambiosios formos kūrinys, polifonija ir pjesė. Supažindinama su pagrindiniais improvizavimo būdais ir priemonėmis, ugdomi studentų sugebėjimai kurti muziką bei improvizuoti pateikta tema. Literatūra: Įvairių epochų bei stilių fortepijoninės muzikos kūriniai; Pianistinio interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V.,1982; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1994; Ganonas Š. Pianistas virtuozas. Kijevas, 1973 (rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B327, Muzikos instrumentai ( ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (21L, 39S: 3 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (16L, 24S: 2 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-30 %; 3 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Meniškai, muzikaliai ir stilingai paruošti kvalifikacinio muzikos egzamino fortepijono programą. Programa sudaroma iš skirtingo stiliaus, žanro, charakterio kūrinių: stambiosios formos kūrinys, polifonija ir pjesė. Egzaminas laikomas viešo koncerto forma. Literatūra: Įvairių epochų bei stilių fortepijoniniai kūriniai; Kasdieniai jaunojo pianisto pratimai/ Sudarė J.Levinas. M.,1976 (rusų k.); Bendrojo fortepijono kurso dėstymo metodika: Metodinė priemonė. V., 1987. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B332, Akordeonas ( Accordion ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (16L, 24S: 5 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 5 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti studentus su akordeono sandara, dešinės rankos aplikatūra, bosų sistema. Išmokyti pagrindinių pozicijų kaire ranka, dumplių valdymo, akomponavimo mažoriniais, minoriniais akordais, D7, frazavimo, štrichų. Išmokyti pagroti iš natų 18-20 pjesių, taip pat liaudies dainų, šokių, žaidimų melodijų bei jų akomponimentų. Literatūra: Burinskas A. Akordeono pradžiamokslis V., 1997; Baika A. Akordeono mokykla. K., 1985; Lušnikovas V. Akordeono mokykla. M., 1982 (rusų k.); Mirekas A. Akordeono pradžiamokslis. M., 1974 (rusų k.). Atsakingas(a) MAŽONAITĖ Janina

S272B333, Akordeonas ( Accordion ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (14L, 26S: 4 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-50 %; 6 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys: supažindinti studentus su sudėtingesniu akompanimentu, išmokyti -supaprastinti, pritaikyti pasirinktai melodijai. Per semestrą paruošti 8-10 pjesių iš gaidų. Atsiskaitymui parengti 2 skirtingo charakterio didesnės apimties pjeses ar šokius atmintinai. Literatūra: Burinskas V. Akordeono pradžiamokslis. V.,1997; Baika A. Akordeono mokykla. K.,1985; Lušnikovas V. Akordeono mokykla. M.,1982(rusų k,); Mirekas A. Akordeono pradžiamokslis .M.,1947 (rusų k.). Atsakingas(a) MAŽONAITĖ Janina

S272B344, Pedagoginė praktika ( Pedagogical Practice ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (16L, 224S: 1 ind.n.d.-40 %; 2 net.u.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Ištisinė 6 savaičių muzikos pamokų pedagoginė praktika atliekama viduriniosiose klasėse. Per pirmąją praktikos savaitę studentai stebi muzikos mokytojo vedamas pamokas, pasiskirsto klases, per 2-5 savaites, metodininkui konsultuojant ir stebint, veda savarankiškas muzikos pamokas bei vykdo bendruosius pedagoginės praktikos reikalavimus. Savaitė (1 kreditas) skirta pirmosioms vaiko dienoms mokykloje analizuoti. Literatūra: Pedagoginių praktikų programos ir metodiniai nurodymai PM specialybės studentams. Š.,1993; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos I-X kl.V.,1997; Bendrojo išsilavinimo standartai I-X kl. Projektas. D.I. V.,1998; Balčytis E. Muzikos mokymo IV-VIII klasėse pagrindai. K.,1986. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B351, Muzikos didaktika ( Methods and Practice of Music Training ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (5L, 35S: 8 ind.n.d.-80 %; 2 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 8L, 36S: 8 ind.n.d.-80 %; 2 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Kurso tikslas – išmokyti studentus kolektyviai pagroti mokykliniais instrumentais (skudučių, dūdelių, metalofonų, ritminių instrumentų ir kt. orkestrėlyje) vidurinės mokyklos muzikos vadovėliuose esančius kūrinėlius, išmokyti studentus suderinti šiuos instrumentus, išsiaiškinti mokymo metodiką, susipažinti su tokiu muzikavimo per muzikos pamokas būdu, jo ryšiais su kitomis muzikinės veiklos formomis. Literatūra: Muzikos vadovėliai V-X kl. 1990-1998; Muzika V-XII klasei //Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Piličiauskas A. Muzikavimas, ritmika, improvizavimas. V., 1972; Balčytis E. Muzikos mokymo IV-VIII klasėje pagrindai. V., 1986. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B353, Muzikos didaktika ( ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (28T, 28L, 144S: 2 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-30 %; 7 lab.-30 %; 3 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 8L, 36S: 2 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-30 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo naujovės, naujausi tyrimai, literatūra. Kurso apibendrinimas, kartojimas, papildymas, naujų mokymo programų, vadovėlių, kitų mokymo priemonių analizė, rengimasis baigiamajam muzikinio ugdymo teorijos ir praktikos egzaminui, ištisinės pedagoginės praktikos mokyklose tąsa, ruošimasis ginamosioms muzikos pamokoms bei kvalifikaciniam meno kolektyvo koncertui. Literatūra: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai I-X kl. Projektas. V., 1998; Įvairių konferencijų publicistikos apie muzikinio ugdymo problemas ir naujoves medžiaga. 1995-1998. Balčytis E. Muzika I-XII klasei //Bendrojo lavinimo mokyklos programa. (Rankraštis), 1997. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B367, Kursinis darbas (muzika) ( Course Paper on Music ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (40S: 0 ind.n.d.-10 %; 1 kurs.d.-90 %), dien., pav., baz., liet.
Kursinio darbo tikslas – mokyti studentus moksliškai nagrinėti bei tyrinėti problemas pasirinkta tema. Kursinius darbus studentai rašo pasirinktinai iš muzikos metodikos, muzikos pedagogikos, psichologijos, taip pat iš muzikos istorijos bei įvairių kitų muzikinės kultūros sričių. Literatūra: Kursinių ir diplominių darbų bibliografinis apipavidalinimas: Metodiniai nurodymai/ Parengė A.Janulevičienė. V., 1993; Stankevičius J. Kursinių ir diplominių darbų rašymo bendri metodiniai nurodymai. V., 1979; Vaitiekūnas St. Kursinių darbų rašymo metodiniai nurodymai. Kl., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos, I-X kl. V., 1997. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B410, Etnomuzikologija ( Ethnomusicology ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ref.-60 %; 1 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 ref.-40 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Savarankiškų studijų temos: Tyrimo objektas – etninė muzika. Etnomuzikologinių tyrinėjimų kryptys: folkloristika, etnoinstrumentologija, etnochoreografija. Liaudies muzikos suvokimo ir perteikimo poliariškumas. Populiariosios, akademinės ir liaudies muzikos sąrangos ir interpretacijos panašumai bei skirtumai. Etninės muzikos rinkiniai. Paskaitų temos: Etnomuzikologijos mokslo samprata, tyrimo objektai ir subjektai. Etnomuzikologijos mokslo raida, pagrindinės idėjos bei kryptys. Muzikologinė ir etnologinė etnomuzikologijos kryptys (svarbiausi autoriai metodika, veikalai). Etnomuzikologijos metodologija. Tarpdisciplininiai tyrimai. Etnomuzikologiniai duomenys kitų mokslų (kalbos, etnologijos, archeologijos ir t.t.) kontekste. Lauko tyrimai, jų svarba, tikslai, darbo metodika. Liaudies dainų, instrumentinės muzikos ir tradicinės choreografijos fiksavimo bei nagrinėjimo būdai. Literatūra: 1. Apanavičius R. Baltų etnoinstrumentologija. – K., 1992.2. Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. – V., 1969.3. Poškaitis K. Lietuvių choreografija. – V., 1993.4. Aukštaičių melodijos – V., 1990.5. Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. – V., 19996.Niemi A.R. Lituanistiniai raštai. – V., 19967. Dzūkų melodijos – V., 1981. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S272B411, Muzikos istorija ( History of Music ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64T, 96S: 1 kol.-30 %; 1 ind.n.d.-10 %; 2 ref.-40 %; 1 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Viduramžių muzika, žanrai, formos atstovai. Renesanso epochos istorinės, kultūrinės tradicijos. Baroko epochos ypatumai, mokyklos kompozitoriai: K.Monteverdžio, H.Perselio, A.Vivaldžio, Ž.F.Ramo kūryba. I.S.Bacho ir G.F.Hendelio kūrybinio palikimo apžvalga. Literatūra: 1. Hanning B.R. Trumpa vakarų muzikos istorija. V., 2000; 2.Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994;3. Siitan T. Vakarų šalių muzikos istorija. K., 2002 Kursas „XX amžiaus muzika” aprėpia visas nagrinėjamo laikotarpio akademinės muzikos kryptis, reikšmingiausius kompozitorius bei jų kūrybą. Detaliai susipažįstama su impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizno, neoromantizmo, dodekafonine, sonoristine, aleatorine, elektronine, minimalistine estetika ir muzikine raiška. Paskaitų metu klausoma, analizuojama ir gretinama skirtingų šalių kompozitorių kūryba, muzikinė kūrinių branda, ryšys su socialine ir kultūrine raida.1. Nakas Š. Moderni muzika. Vadovėlis 9-12 klasei. – V., 2001.2. XX a. užsienio muzika (rusų k.). – M., 1975.3. Vakarų muzikinis avangardas po II pasaulinio karo (rusų k.). – M., 1986 Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

S272B412, Prenatalinis muzikinis ugdymas ( Prenatal Music Education ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – rengti bakalaureatus būsimai tėvystei, padedant jiems įsisąmoninti atsakomybę už tautos genetinio fondo gerinimą, savo palikuonių sveikatos ir gebėjimų puoselėjimą. Uždaviniai: supažindinti studentus su pagrindinėmis bendrosiomis nuostatomis, būtinomis ruošiantis sąmoningai tėvystei; suteikti elementarių įgūdžių taikant Muzikos poveikį gemalo/kūdikio sveikatos ir gebėjimų plėtotei; ir kt. Aktualumas: blogėjanti šalies demografinė padėtis (mažėjantis vaikų gimstamumas) įpareigoja rūpintis vaikų – būsimų piliečių fizinių, intelektualių ir kt. gebėjimų ženklia plėtote. Literatūra: D. Campbell. The Mozart Effect (1997); Fred J. Schwartz. Perinatal stress reduction music and medical cost savings // Journal of Prenatal and Perinatal Psychology and Health (1997); Verny T., J. Kelly. The Secret Life of the Unborn Child (1981); Piličiauskas A. Ankstyvasis muzikinis ugdymas: dėmesys žmogaus sveikatai // Muzikinio ugdymo aktualijos ( 2000); O.Aivanov. Vospitanije do roždenija(1992); Lazarev M. Sonatal. Škola dorodovoj pedagbogiki. (1993); ir kt. Atsakingas(a) PILIČIAUSKAS Albertas

S272B448, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra,solfedžio ir teorija ( School Music Literature,Solfeggio and Music Theory ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 10 kol.-40 %; 10 kont.-40 %; 32 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 10 kol.-30 %; 30 kont.-30 %; 30 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko turinį sudaro 2 dalys: mokyklinė muzikos literatūra, solfedis ir muzikos teorija. 1. Mokyklinė muzikos literatūra: Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos V-VIII klasių muzikinio ugdymo įtrauktus klausytis kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. 2. Solfedis ir muzikinė teorija: Muzikos dalių, elementų, ženklų ir terminų praktinė analizė. Visų rūšių dermių, intervalų, akordų, chromatikos, moduliacijų ir kitos programinės medžiagos mokymasis. Literatūra: Rubec A. Vienbalsis solfedžio.M.,1966; Venckus V. Dvibalsis solfedžio. K.,1968; Artamonova E. Solfedžio. M., 1988; Navickaitė – Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. V., 1974; Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos V -XII klasė. K.,1995; Muzikos vadovėliai I-VIII klasėms. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B449, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra,solfedžio ir ( School Music Literature,Solfeggio and Harmony ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 10 kol.-20 %; 10 kont.-80 %; 4 lab.-20 %; 24 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 10 kol.-30 %; 24 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. 1. Mokyklinė muzikos literatūra: Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos IX-X klasių (gimnazijos I-II klasių) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. 2. Solfedis ir harmonija: Mažoro ir minoro dermių funkcinės sistemos mokymasis. Kintamų dermių muzikos kūruinių solfedžiavimas. Pagrindiniai klasikinės harmonijos harmonizavimo principai. Literatūra: Tamuliūnas P. Daugiabalsis solfedžio. V.1959; Artamonova E. Solfedžio. M.,1988; Aleksejevas B. Harmoninis solfedžio. M.,1975; Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V-XII klasė. K.,1995; Muzikos vadovėlis IX-X klasėms. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B450, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra,solfedžio ir ( School Music Literature,Solfeggio and Harmony ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 10 kol.-40 %; 10 kont.-40 %; 32 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (6T, 54S: 10 kol.-30 %; 30 kont.-30 %; 30 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 10 kol.-40 %; 10 kont.-40 %; 32 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Mokyklinė muzikos literatūra. Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos programas XI klasės (gimnazijos III klasės) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. Solfedis ir harmonija. Pagalbinių ir pereinamųjų chromatizmų intonavimas. Diatoninės sekvencijos transponavimas. Enharmoninė moduliacija. Visų rūšių nukrypimų ir moduliacijų grojimas bei solfedžiavimas, liaudies dainų harmonizavimas. Literatūra: Tamuliūnas P. Daugiabalsis solfedžio. V., 1959; Artamonova E. Solfedžio. M., 1988; Aleksejevas B. Harmoninis solfedžio. M., 1975; Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V – XII klasė. K., 1995; Muzikos mokymo priemonės XI – XII klasėms (įvairios). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B451, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra, solfedžio ir ( School Music Literature,Solfeggio and Polyphony ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 10 kol.-40 %; 10 kont.-40 %; 32 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 10 kol.-30 %; 30 kont.-30 %; 30 egz.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Mokyklinė muzikos literatūra. Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos XII klasės (gimnazijos IV klasės) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. Solfedis ir polifonija. Daugiabalsių harmoninės ir polifoninės muzikos pavyzdžių solfedžiavimas. Esminiai griežtojo ir laisvojo kontrapunkto ypatumai bei skirtumai bei jų panaudojimo galimybės. Kontrastinės ir imitacinės polifonijos kūrinių analizė, kūrimas. Literatūra: Tamuliūnas P. Daugiabalsis solfedžio. V., 1959. M., 1988, Ambrazas A ir kt. Muzikos kūrinių analizės pagrindai. V., 1977; Klova V. Polifonija, 2. V., 1985; Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V-XII klasė. K., 1995; Muzikos mokymo priemonės XI – XII klasėsms (įvairios). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B456, Individualios muzikos studijos(dirigavimas,dainavimas,fortep ( Individual Music Studies(Directing,Singing, Grand-Piano) ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 3 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kol.-20 %; 9 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Individualių studijų (dirigavimo, dainavimo, fortepijono ) tikslas – formuoti specifinius įgūdžius, atsižvelgiant į kiekvieno studento individualų muzikinį pasiruošimą. Pagrindiniai dirigavimo technikos elementai, dirigento laikysena, kūno judesių koordinacija. Balso aparato struktūra, balso tembrai, tipai ir diapazonai; taisyklinga laikysena dainuojant. Skambinimo fortepijonu ir ,,skaitymo iš lapo” technikos lavinimas; senovinės šokių siuitos struktūriniai ypatumai; lietuvių kompozitorių fortepijoninės kūrybos pavyzdžiai. Literatūra: Muzikos vadovėliai I – II klasėms; Žiūraitienė A. Manualinės dirigavimo technikos pratimai būsimam dirigentui. Š., 1994; Kavaliauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Blauberg N. Susisteminto gamų įsisavinimo metodika. Kl., 1996. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B457, Individualios muzikos studijos(dirigavimas,dainavimas,fortep ( Individual Musical Studies(Conducting,Singing,Piano) ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 3 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Rankų mostų išraiškos tobulinimas; kūrinių a cappella ir kūrinių su akompanimentu dirigavimas; chorinių partitūrų analizė. Vokalaus garso savybių: taisyklingo kvėpavimo, dikcijos ir artikuliacijos formavimas; liaudies dainų ir originalios vokalinės kūrybos interpretavimas. Skambinimo fortepijonu ir „skaitymo iš lapo” technikos lavinimas; senovinės klavyrinės sonatos skambinimo stilistinės ypatybės; romantinės miniatiūros išraiškos priemonių įvairovė; interpretaciniai uždaviniai. Literatūra: Sapranavičius E. Apie manualinės dirigavimo technikos vertinimo kriterijus; Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Beišlagas A. Ornamentika muzikoje. M., 1978. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B458, Individualios muzikos studijos(dirigavimas,dainavimas,fortep ( Individual Musical Studies(Conducting, Singing, Piano) ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 3 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Dirigavimo technikos lavinimas: garso atakos ir tembro raiška kairiąja ranka, minimalių judesių formavimo ypatumai, garso pradžios, akcentų dirigavimas įvairiu tempu. Tobulinama vokalaus garso tehnika, plečiami diapazonai, siekiama maksimalaus rezonatorių naudojimo, išlyginami registrai. Skambinimo fortepijonu ir ,,skaitymo iš lapo” technikos lavinimas; klasikinės sonatos analizė ir grojimas; džiazo muzikos elementų naudojimas fortepijoninėje miniatiūroje. Literatūra: Kazakauskienė N. Chorinio dirigavimo dėstymo metodikos klausimai. V., 1987; Bakienė L., Perkumienė N. Dainavimo pratimai. V., 1988; Pianisto mokymo yeorija ir praktika. V., 1982; Gudelis R. Lietuvių chorinė literatūra. V., 1998. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B472, Etninė kultūra ( Lithuanian Ethnic Culture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-40 %; 10 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-40 %; 10 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Etninė kultūra- žmogaus sukaupta patirtis nuo pat egzistavimo pradžios. Išliekančių tautos vertybių visumą išreiškia gimtoji kalba, religija ir mitologija, tautosaka, liaudies choreografija, muzika, tautodailė ir t.t. Studentai susipažins su visų etnografinių Lietuvos sričių tradicinės kultūros pranašumais ir skirtumais. Didžiausias dėmesys skiriamas lietuvių etninės kultūros muzikinės raiškos formoms ( dainoms, rateliams, šokiams, žaidimams. muzikos instrumentams). Literatūra: Lietuvių etnografijos bruožai. V., 1964; Vyšniauskaitė A., Kalnius P., Paukštytė R. Lietuvių šeima ir papročiai. V., 1995; Lietuvių liaudies papročiai. V.,1991; Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. V., 1998; Poškaitis K. Lietuvių choreografija. V., 1993. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S272B473, Etninė kultūra ( Lithuanian Ethnic Culture ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-40 %; 10 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-40 %; 10 egz.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Nagrinėjama etninė kultūra, kaip etnokultūrinių reiškinių spektras. Aptariamos pagrindinės etninės kultūros tyrinėjimų temos, kryptys, jų problematika, svarbiausius šios srities lietuvių mokslininkai, stambiausi jų veikalai. Siekiama supažindinti studentus su įvairiausiais lietuvių etninės kultūros aspektais: liaudies kalendoriumi, tradicinėmis šventėmis, etninės muzikos stilistika, etnointonavimu, tradiciniais muzikos instrumentais, liaudies dainų stilistine ir žanrine įvairove, tautiniu kostiumu. Literatūra: Lietuvių liaudies papročiai. V., 1991; Gutautas S. Lietuvių liaudies kalendorius. V., 1991; Apanavičius R. Baltų etnoinstrumentologija. K., 1992; Četkauskaitė G. Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija. V., 1998; Baltrėnienė M. Apanavičius R., Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. V., 1991. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S272B489, Muzikos didaktika ir praktika ( Music Didactic and Pratics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 5 kol.-30 %; 3 ind.n.d.-20 %; 2 lab.-20 %; 10 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8L, 96S: 5 kol.-30 %; 5 ind.n.d.-50 %; 10 egz.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo pradinėse ir vidurinėse klasėse tikslai, uždaviniai, specifika, turinys, pagrindiniai principai, mokymo metodai. Pagrindinės veiklos rūšys. Dainavimo, solfedžio, ritminės klausos lavinimo, grojimo mokykliniai instrumentais, muzikos klausymosi, kūrybinių užduočių ir improvizavimo pratybos. Dabartinės muzikinio ugdymo sistemos. Literatūra: Balčytis E. Muzikos mokymo IV – VIII klasėje pagrindai. K., 1986; Balčytis E. Vingiuotais keliais muzikos link. Žvirblių takas. 1996. Nr.2; Piličiauskas A. Muzikavimas, ritmika, improvizavimas. V., 1972; Muzikos vadovėliai IžIX klasėms. 1992-200. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B490, Muzikos didaktika ir praktika ( Muzic Didactics and Practice ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 5 kol.-20 %; 10 ind.n.d.-20 %; 2 ref.-30 %; 10 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16T, 8L, 96S: 5 kol.-20 %; 10 ind.n.d.-20 %; 2 ref.-30 %; 10 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Muzikinio ugdymo aukštesnėse (X – XII) klasėse teorija: tikslai, uždaviniai, specifika, turinys, pagrindiniai mokymo principai, mokymo metodai, muzikos pamokų planavimas, organizavimas, temos, mokymo programų, vadovėlių , kitos literatūros nagrinėjimas. Muzikos istorijos, literatūros dėstymas, dainavimas ir kt. veiklos rūšys. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos V -XII klasė. K., 1995; Balčytis E. Apie muzikinio ugdymo sistemą Lietuvos mokyklose. //Muzikinio ugdymo aktualijos. Š., 2000; Piličiauskas A. Muzikos pažinimas. V., 1984; Rinkevičius Z. Mokinių muzikinis ugdymas. K., 1993; Muzikos vadovėliai. 1992 – 2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B491, Pedagoginė praktika. Muzikos didaktika ( Pedagogic Practice. Music Didactics ) – vedimo forma 01 : 7.0 kr (16L, 264S: 4 ind.n.d.-10 %; 2 ref.-10 %; 0 net.u.-80 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 7.0 kr (8L, 272S: 4 ind.n.d.-10 %; 2 ref.-10 %; 0 net.u.-80 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 1 ind.n.d.-10 %; 2 ref.-10 %; 0 net.u.-80 %), neak., pav., baz., liet.
Ištisinė pedagoginė praktika atliekama vidurinėse klasėse. Per pirmą praktikos savaitę studentai stebi muzikos mokytojo vedamas pamokas. Per 2 – 5 savaites, metodininkui kontroliuojant ir stebint, veda muzikos pamokas. Lietuvos mokyklų muzikinio ugdymo sistemų, programų, standartų asnalizavimas. Studentų supažindinimas su visais muzikinio ugdymo sistemoje (mokykloje) naudojamais vadovėliais. Literatūra: Pedagoginių praktikų programos ir metodiniai nurodymai PMM specialybės studentams. Š., 1993; Muzikos I-IV klasei. K., 1994-1998; Muzikos vadovėliai vyresnėms klasėms. K., 1992-2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B492, Muzikos didaktika ir praktika. Kursinis darbas ( Music Didactics and Practice ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 2 kol.-20 %; 4 lab.-10 %; 1 kurs.d.-20 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 2 kol.-20 %; 4 lab.-10 %; 1 kurs.d.-20 %; 8 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (16T, 8L, 96S: 2 kol.-20 %; 4 lab.-10 %; 1 kurs.d.-20 %; 8 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Muzikos mokymo bendrojo lavinimo mokyklos pradinėse, vidurinėse bei vyresnėse klasėse ypatumai. Benatis mokymas: svarba ir galimybės. Pamokos struktūros priklausomybė nuo ugdytinių amžiaus tarpsnių. Ugdymo turinio planavimas: perspektyvinis planas, pamokos konspektas, planas ir išplėstinis planas; muzikinių veiksenų mokomoji ir auklėjamoji sąveika. Teorinių žinių taikymas per pedagoginę praktiką. Kursinio darbo struktūra bei reikalavimai.Literatūra: Avramecs B., Muktupavels V. Pasaulio muzika, 2000; Balčytis E.Muzika (vadovėliai 5-10 kl.); Daniel L. Kohut. Musical Performance: Learning theory and Pedagogy, 1985; 1999; Hanning B.R. Trumpa Vakarų muzikos istorija, 2000; Gage N., Berliner D. Pedagoginė psichologija, 1994; Krakauskaitė V. Lakštutė: muzikos vadovėlis (pradinės mokyklos klasėms), 1994; Nakas Š. Moderni muzika. Vadovėlis 9-12 klasei., 2001; Navickienė L. Emocinio imitavimo metodas muzikos pamokoje, 2001; Piličiauskas A. Muzikos pažinimas. 2-oji knyga, 1998; Rinkevičius Z. Mokinių muzikinis ugdymas, 1993; Velička E. Garsų ir tylos paslaptys: muzika I – IV klasėje, 1995; Velička E. Muzika – mistinis pasaulio modelis: trokštantiems geriau pažinti įstabųjį muzikos slėpinį, 1997; ir kt. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B493, Muzikos didaktika ir praktika ( Music Didactics and Practise ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 8 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (8T, 24L, 128S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 8 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 6.0 kr (32T, 48L, 160S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16T, 64S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 8 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo naujovės, naujausi tyrimai, literatūra, kūrinio apibendrinimas, kartojimas, papildymas, naujų mokymo priemonių analizė, ruošimas baigiamajam muzikinio ugdymo teorijos ir praktikos egzaminui, ištisinės pedagoginės praktikos mokyklos tąsa, ruošimasis kvalifikaciniam muzikos didaktikos egzaminui bei ginamosioms muzikos pamokoms. Mokomosios medžiagos perspektyvinis planavimas. Planas ir konspektas. Individualaus ir grupinio mokymo galimybė pamokoje. Literatūra: Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai I-X klasėse. K., 1998; Įvairių konferencijų, mokslinių straipsnių apie muzikinio ugdymo problemas ir naujoves medžiaga. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B494, Improvizavimas ( Music Improvisation ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-30 %; 2 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-30 %; 2 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Muzikos improvizacija – tai mokėjimas išreikšti garsais vizijų, jausmų ir minčių pasaulį, galimybė atrasti ir vystyti savo vidinį kūrybinį potencialą. Dalyko studijų tikslai: įvaldyti muzikavimo techniką; vystyti kūrybiškumą ir sinergetinį mąstymą; improvizavimą panaudoti kaip priemonę susieti savo muzikinį patyrimą su aplinkinio pasaulio dėsnių pažinimu, formuoti savo estetiką ir filosofiją; ugdyti psichologinius muzikos atlikėjo įgūdžius. Literatūra: Levsin I. Noktiurn Pitagora. M., 1977 (rusų k.); Šėstakov V.P. Muzikalnaja estetika stran vostoka. M., 1967 (rusų kalba); Čuganov J. Harmonija Džiaze. M., 1980 (rusų k.); Velička E. Muzika – mistinis visatos modelis. K., 1997. Atsakingas(a) DAPKEVIČIUS Gediminas

S272B495, Muzikinių kompiuterio programų naudojimo pagrindai ( The Elementary Usage of Music Computer Programmes ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 4 lab.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-20 %; 4 lab.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Muzikos įrašų studija muzikos kabinete. Aparatūra, būtina garso įrašams daryti (mikrofonai, mikšerinis pultas, garso, vaizdo bei mini diskų magnetofonai ). Kompiuteris kabinete. Kompiuterinės garso įrašymo, garso apdorojimo, muzikos kūrimo bei aranžavimo ir pagalbinės teksto apdorojimo programos. Kompiuterinės muzikos enciklopedijos bei jų naudojimas muzikos pamokoje. Literatūra: Kompiuterio programų „Cake Walk 8 pro.”, „Wave Studio”, „Finale 2000”, „Encore 4.5”, „Cubase VST” ir „Sibelius” vadovėliai bei operacinės Help sistemos (anglų k.); Šukys J. Kompiuteris mokytojui. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272B499, Kompozicija ( Music Composing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Tikslas: skatinimas reikšti savi mintis muzikoje, mokymas jas užrašyti, mokymas sudaryti ir išryškinti minčių logišką seką. Supažindinimas su įvairiomis muzikos komponavimo idėjomis, muzikos kūrinių analizavimas, supažindinimas su įvairių muzikos instrumentų galimybėmis, pagalba, padedant studentui atskleisti savo individualybę, ugdyti kūrybingumą. Kūrinių įgyvendinimas koncertinėje praktikoje, mokymas pasinaudoti esdamomis muzikinio kolektyvo galimybėmis.Literatūra: Cholopova V.XX a.pirmos pusės kompozitorių ritmo ir kūrybos klausimai. M.,1971 (rusų kalba); Aukštaičių melodijos.Parengė Krištopaitė D. ir Burkšaitienė L.V.,1990; Čiurlionytė J.Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai.V.,1969; Karsas A. Orkestruotės istorija. M.,1990 (rusų kalba). Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B500, Elektriniai vargonai ( Electronic Music Instruments ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 kol.-25 %; 3 kont.-25 %; 4 ind.n.d.-25 %; 20 egz.-25 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 kol.-25 %; 3 kont.-25 %; 4 ind.n.d.-25 %; 20 egz.-25 %), neak., rud., baz., liet.
Istorinė elektrinių vargonų apžvalga. Elektriniai vargonai muzikos pamokoje. Elektrinių vargonų sandara, valdymas. Grojimo elektriniais vargonais specifika. Tembrų ir ritmų blokų galimybės. Elektrinių vargonų atminties blokas. Natų, skirtų atliktielektriniais vargonais, specifika. Elektrinių vargonų naudojimas aranžuojant akademines ir lietuvių liaudies muzikos bei džiazo melodijas. Muzikos, skirtos vaikų chorui kūrimas, aranžavimas ir įrašymas į garso juostą.Literatūra: Gavenauskas J.Yamaha.Š.,1999; Šileika R.Įvadas į šiuolaikinę harmoniją.Kl.,1994; Žalys V.Sintezatorius.Š.,2000. Atsakingas(a) DAPKEVIČIUS Gediminas

S272B551, Kvalifikacinis egzaminas ( Qalification Exams ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S: 0 egz.-100 %), dien., neak., pav., baz., liet.
Muzikos bakalauro kvalifikacinius egzaminus sudaro trys dalys: dirigavimas, muzikos instrumentas bei muzikinio ugdymo teorija ir praktika. Chorui arba orkestrui diriguojami bei muzikos instrumentu (fortepijonu, atskirais atvejais – smuiku ar kt.) grojami du kūriniai – stambios ir smulkios formos (chorui smulkioji forma – a cappella). Laikomas teorinis muzikinio ugdymo egzaminas bei parodoma viena ginamoji pamoka. Teorinę egzamino dalį katedrų dėstytojų sprendimu dalis diplomantų gali pakeisti bakalauro diplominiu darbu. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B552, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra, solfedžio) ( School Music Literature, Solfa ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko turinį sudaro 2 dalys: mokyklinė muzikos literatūra ir solfedis. 1. Mokyklinė muzikos literatūra: Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos V-VIII klasių muzikinio ugdymo programas įtrauktus kalusytis kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. 2.Solfedis: Tikslas- muzikos garsyno, raktų, alteracijos ženklų, ritmų, metrų, tempų, dinamikos ženklų, intervalų, akordų sistemos praktinė analizė. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos V-XII klasė. K.,1995; Muzikos vadovėliai I-VIII klasėms; Rubec A. Vienbalsis solfedžio. M.,1966; Venckus V. Dvibalsis solfedžio. K.,1968. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B553, Muzikos kalba(mokyklinė muzikos literatūra,solfedžio) ( Shool Music literature, Solfa ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-20 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. 1. Mokyklinė muzikos literatūra. Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos IX-X klasių (gimnazijos I-II klasių) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. 2. Solfedis. Tikslas – supažindinti su pagrindinėmis diatoninėmis slinktimis, visų melodijų šuoliais mažorinėse minorinėse dermėse. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V-XII klasė. K.,1995; Muzikos vadovėliai IX-X klasėms; Tamuliūnas P. Daugiabalsis solfedžio. V.,1959; Artamonova E.Solfedžio. M.,1988. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B554, Muzikos kalba (mokyklinė muzikos literatūra) ( School music literature, solfa ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys: Mokyklinė muzikos literatūra. Esminės žinios apie bendrojo lavinimo mokyklos programas XI klasės (gimnazijos III klasės ) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. Solfedis. Pagalbinių ir pereinamųjų chromatizmų intonavimas. Nukrypimų, moduliacijų solfedžiavimas. II laipsnio ir VII laipsnio septakordų intonavimas ir išrišimai. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V – XII klasė. K.,1995; Muzikos mokymo priemonės XI -XII klasėms (įvairios); Tamuliūnas P. Daugiabalsis solfedžio. V., 1959, Aleksejevas B. Harmoninis solfedžio. M., 1975. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B555, Muzikos kalba (mokyklinė muzikos literatūra, solfedis) ( School music literature, solfa ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Mokyklinė muzikos literatūra. Esminės žinios apie į bendrojo lavinimo mokyklos XII klasės (gimnazijos IV klasės) muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis muzikos kūrinius, o taip pat apie kitus šiose klasėse klausytis tinkančius kūrinius. Solfedis. Pirmo laipsnio giminingumo tonacijos. Vertikalus akordų solfedžiavimas nukrypimuose ir moduliacijose. Daugiabalsių harmoninės ir polifoninės muzikos pavyzdžių solfedžiavimas. Literatūra: Artamonova E. Solfedžio. M., 1988; Aleksejevas B. Harmoninis solfedžio. M., 1975; Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos. V – XII klasė. K., 1995; Muzikos mokymo priemonės XI – XII klasėms (įvairios); Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B556, Individualios muzikos studijos (fortepijonas, dainavimas) ( Individual Musical Studies (Piano, Singing) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Individualių muzikos studijų( fortepijono, dainavimo) tikslas -formuoti specifinius įgūdžius, atsižvelgiant į kiekvieno studento individualų muzikinį pasiruošimą. Skambinimo fortepijonu ir „skaitymo iš lapo” technikos lavinimas (gamos, etiudas); senovinės klavyrinės sonatos skambinimo stilistinės ypatybės; lietuvių kompozitorių fortepijoninės kūrybos pavyzdžiai. Teorinės žinios apie balso aparato struktūra, balso tembrus tipus ir diapazonus; taisyklingos laikysenos formavimo balso, kvėpavimo, dikcijos ir artikuliacijos lavinimas. Literatūra: Blauberg N. Susisteminto gamų įsisavinimo metodika. Kl.,1996; Pianisto mokymo teorija ir praktika. V.,1982; Kavaliauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Sodeika A. Sveikas ir gražus balsas. V.,1968. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B558, Individualios muzikos studijos (fortepijonas, dirigavimas) ( Individual musical studies (piano, singing) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Skambinimo fortepijonu ir „skaitymo iš lapo” technikos lavinimas; senovinės šokių siuitos struktūros ypatumai, romantinės miniatiūros išraiškos priemonių įvairovė, interpretaciniai uždaviniai. Tobulinama vokalaus garso technika, plečiami diapazonai, išlyginami registrai. Siekiama maksimalaus rezonatorių panaudojimo. Meninės raiškos gebėjimų atskleidimui naudojamos skirtingos garso atakos, garso vedimo būdai. Dainuojamos nesudėtingos arijos, arijetės ir romansai. Literatūra: Mačiulienė J. Pianisto technikos ugdymas. Muzikos švietimo centras, 1999; Beišlagas A. Ornamentika muzikoje. M.,1978; Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Kavaliūnas V. Dainavimo meno pagrindai. V., 1970. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B559, Individualios muzikos studijos (fortepijonas, dirigavimas) ( Individual musical studies (conducting, piano) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Skambinimo fortepijonu ir ,,skaitymo iš lapo” technikos lavinimas (gamos, etiudas); nesudėtingos formos polifoninių kūrinių (kanono, invencijos) specifiniai atlikimo uždaviniai. Imitacija, kontarpunkto technika. Muzikos klausymui mokykloje skirtų kūrinių atlikimas ir analizė. Rankų mostų išraiškos tobulinimas, įvairaus charakterio kūrinių dinaminių niuansų atskleidimas. Kūrinių a cappela ir kūrinių chorui su akompanimentu dirigavimas. Chorinės partitūros analizė. Literatūra: Pianisto interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V., 1982; Sapranavičius E. Apie manualinės dirigavimo technikos vertinimo kriterijus; Purlys G. Prailgo dienos. V., 2000; Remesa A. Grigališkojo choralo pagrindai. V., 1995. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B569, Muzikos instrumentai (mokykliniai ir lietuvių liaudies) ( Music Instruments (Lithuanian Folk Instruments) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 15 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 15 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 8 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tikslas – supažindinti su šių liaudies instrumentų kilme, istoriniais šaltiniais, išmokyti jais groti įvairius muzikos kūrinėlius iš įvairių rinkinių bei vidurinės mokyklos muzikos vadovėlių, įsiminti grojimo ansambliu šiais instrumentais metodiką. Literatūra: Vyžintas A. Skudučiai. V.,1975; Stepulis P. Kanklės. V.,1955; Lipinskienė I. Išmokime kankliuoti. Š.,1997; Muzikos vadovėliai I-X klasei. Atsakingas(a) GASIŪNIENĖ Rasa

S272B575, Populiarios klasikinių kūrinių aranžuotės ( Pop Arangements of Classics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kol.-10 %; 5 kont.-20 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 32L, 56S: 1 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-10 %; 8 lab.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 32P, 72S: 1 kont.-20 %; 8 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-70 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16T, 64S: 2 kol.-10 %; 5 kont.-20 %; 1 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Grigališkasis giedojimas ir elektroninė akustika. Viduramžių ir Renesanso baladžių, romansų šiuolaikinės versijos. Barokas ir rokas. Dž. Lasto orkestro improvizacijos A. Vivaldžio ir J.S. Bacho temomis. Vienos klasikai popmuzikos veidrodyje. Romantikų melodijų kompiuteriniai montažai. XX amžiaus muzikos diversijos: rokas, disko muzika, repas ir t.t. Rugiaveidės lietuvių liaudies dainų interpretacijos. Literatūra: Andriuškevičius A. Klasika krypsta link pop / Straipsnių rinkinys „Muzikinio ugdymo aktualijos”. ŠU, 2000; Kompaktinės plokštelės (CD: Gregorian gala; Pasaulinės klasikos metamorfozės; New classic planet; Hooked on best of classics; Romantic collection; Classical highlights in pop sound; Danney Alcana rock the Bach; 300 opera in rock; Trance opera; Mozart master mix; V.Mae: classic rock violin; R.Clayderman: My classic collection. Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

S272B636, Tradicinės pramogos ( Tradicional entertainments ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 ref.-50 %; 1 kurs.p.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (12T, 4P, 64S: 1 ref.-30 %; 1 kurs.d.-30 %; 1 egz.-40 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Savarankiškų studijų temos: Lietuvių liaudies tradicinės pramogos. Sportiniai žaidimai. Jaunimo pasilinksminimo papročiai ir įpročiai, tradicijos ir inovacijos. Liaudiški žaidimai, rateliai, šokiai. Tradicinių švenčių linksmybės: prasmė ir tikslas. Užstalės etiketas ir žaidimai. Vestuvinių papročių pramogos. Paskaitų temos: Tradicines elgsenos normos Lietuvoje XX a. Jaunimo pasilinksminimo tikslai, būdai ir priemonės. Pramoginės veiklos paskirtis, formos. Tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai, rateliai, šokiai. Sportiniai liaudies žaidimai. Muzikos poveikio ir poreikio raidos XX a. aspektai. Muzikinė veiklos žaidiminiai aspektai. Tradicinės vaikų, paauglių, merginių ir vaikinių bei suaugusiųjų pramogos. Kitų pasaulio tautų ir kultūrų papročiai ir pramogos. Literatūra: Šaknys Ž. B. Jaunimo brandos apeigos Lietuvoje: XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje. – V., Pradai, 1996; Grigonis M. 200 žaidimų. – V., 1988; Naudingi patarimai, populiarios dainos, smagūs žaidimai, šventiniai tostai, eiliuoti linkėjimai. – V., 1999; Steponaitis V. Lietuvių liaudies žaidimai ir pramogos. – V., 1956; Kudirka J. Lietuvių sportiniai žaidimai. – V., 1993. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S272B639, Muzikos didaktika ( Music didactic ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16L, 72S: 8 ind.n.d.-25 %; 7 lab.-25 %; 2 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kursą sudaro bendrieji muzikinio ugdymo mokykloje teorijos pagrindai bei muzikos pamokų bandomieji laboratoriniai darbai pradžios mokykloje. Pagrindinės teorinės temos: muzikinio ugdymo tikslai, uždaviniai, galimybės mokykloje, dabartinė muzikinio ugdymo pradinėje mokykloje ypatumai, pagrindinės veiklos rūšys, jų vienovė, svarbiausi mokymo metodai ir būdai. Muzikavimas lietuvių liaudies instrumentais. Literatūra: Balčytis E. Muzikos mokymo IV -VIII klasėje pagrindai. K., 1986; Krakauskaitė V. Muzikos mokymas II klasėje. K.1996; Velička E. Garsų ir tylos paslaptys: Knyga mokytojui. K., 1995; Muzikos vadovėliai vidurinei mokyklai. 1990-1998.; Lipinskienė I. Išmokime kankliuoti, Š., 1997; Balčytis E. Vingiuotais keliais muzikos link //Žvirblių takas Nr. 2, V., 1996.- Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B640, Individualios muzikos studjos (dirigavimas,fortepijonas) ( Individual musical studeis (conducting,piano) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Nagrinėjami vienos iš siūlomų stambios formos pavyzdžių variacijos, rondo, rondo-sonata, fantazija ir kt.) struktūriniai formos elementai, muzikinės minties plėtra; supažindinama su džiazo muzikos elementų panaudojimu fortepijoninėje literatūroje. Literatūra: O.Piterson. Džiaziniai etiudai ir pjeses fortepijonui. Sankt-Peterburgas, 1997 (rusų k.,gaidos); N.A.Mocarto, L.Bethoveno, F.Šopeno ir kt. kompozitorių stambios formos kūriniai fortepijonui; S.E.Feinberg. Pianizmas kaip menas. Maskva, 2001 ;N.Svetozarova, V.Kremenštein. Pedalo naudojimas mokymo groti fortepijonu procese. Maskva, Išmokti šiuos dirigavimo technikos elementus: garso dinamikos ir tembro raiška kairiaja ranka, garso pradžios bei akcentų judesiai įvairiose takto dalyse. Literatūra: Muzikos vadovėliai 4-5 kl. E.Velička, 1998, E.Balčytis 2002; Sapranavičius E. manualinės dirigavimo technikos pagalbiniai pratimai. K. 1987. Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272B641, Muzikos kalba (harmonija) ( Musical language (harmony) ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 12 kol.-20 %; 12 kont.-10 %; 10 ind.n.d.-50 %; 12 egz.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – supažindinti studentus su klasikine bei šiuolaikine harmonija, įvairiomis harmonijos teorijos mokyklomis, padėti studentams kūrybiškai pritaikyti teorines žinias harmonizuojant liaudies dainų ir instrumentines melodijas, kuriant repertuarą vaikams. pagrindiniai harmonizavimo principai. Akordų tipai, jų sudarymo ir jungimo būdai. . Kintamos dermės muzikos kūrinių analizė. Mokyklinio repertuaro skambinimas feotepijonu, melodijų harmonizavimas, harmoninė muzikos kūrinių analizė. Literatūra: Ambrazas A. XX amžiaus harmonijos teorija. V. ,1986; Kašponis R. Harmonija 1. K., 1984; Paketųras V. Laisvoji balsavada. V., 1981. Atsakingas(a) VILYS Gvidas

S272B643, Muzikos didaktika ( Music didactic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 8 ind.n.d.-30 %; 4 lab.-20 %; 2 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Muzikinio ugdymo viduriniosiose klasėse specifika, tikslai, uždaviniai, mokymo turinys ir metodai, muzikos pamokų planavimas, organizavimas, pagrindinės temos, mokymo programų, vadovėlių nagrinėjimas. Skudučiavimas. Skudučiai muzikos pamokoje ir popamokinėje veikloje. Mokymasis skudučiuoti.Literatūra: Balčytis E. Muzikos mokymo IV – VIII klasėje pagrindai. K., 1986; Muzikos vadovėliai V – X klasėms. 1990-1998; Muzika V -XII klasei // Bendrojo lavinimo mokyklos programos. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Vyžintas A. V., 1975. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B656, Muzikinės kompiuterinės technologijos ( Computer Music Technologies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 32L, 72S: 1 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 kol.-10 %; 4 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti bendrą supratimą apie garsinio signalo įrašymo bei redagavimo kompiuteriu galimybes. Supažindinama su populiariausiomis garso redagavimo kompiuterinėmis programomis. Iki šio kurso studentai turėtų būti išklausę kompiuterio naudojimo ir audiovizualinio meno pagrindų kursus. Baigę šį kursą studentai gebės kompiuteriu kaupti muzikinę informaciją, derinti ją su kūrybine veikla, restauruoti senas bei kurti naujas fonogramas.Literatūra: 1. M.Bernotas, K.Karklius. Informatika 1. Kaunas. 2000.2. M.Bernotas, K.Karklius. Informatika 1. Kaunas. 2000.3. Rogers K. Resourcing music technology in schools. British Journal of Music Education, 14, 2. 1997. P.129-136.4. Wright P. New technology in the classroom. Musical Times. 1992. (August).5.Beluncov V. Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzykantov. Moskva.2001; Korolev A. Muzikal’no-kompiuternyi slovar’. Sankt-Peterburg.2000. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272B657, Muzikinės kompiuterinės technologijos ( Computer Music Tecnologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 kol.-20 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulis skiriamas grafinėms kompiuterinėms muzikos perteikimo galimybėms įsisavinti. Suteikiami darbo su populiariausiomis natų maketavimo bei redagavimo programomis įgūdžiai. Mokoma naudotis muzikine informacija Internete bei Multimedia enciklopedijose. Studentai turi būti išklausę „Kompiuterinės muzikinės technologijos 1” kursą. Baigdami kursą studentai gebės naudotis muzikine informacija Internete, pateikti ją natomis, įgys natografijos pagrindus.Literatūra: 1. Figurnovas V.E. IBM PC vartotojui. Maskva. 1998.2. Rogers K. Resourcing music technology in schools. British Journal of Music Education, 14, 2. 1997. P.129-136.3. Wright P. New technology in the classroom. Musical Times. 1992. (August).4.Beluncov V. Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzykantov.Moskva.2001; Korolev A. Muzikal’no-kompiuternyj slovar’. Sankt-Peterburg. 2000. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272B658, Bakalauro darbas, projektas ( Bachelor Work, Project ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (200S: 1 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (120S: 1 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (160S: 1 egz.-100 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – įvertinti studentų kūrybinio mąstymo ir savarankiško darbo įgūdžius. Tai baigiamasis darbas, todėl jį vertinant atsižvelgiama į studijų metu įgytų žinių taikymo lygį. Galutinis bakalauro darbo gynimas susideda iš dviejų dalių: laikomas kvalifikacinis meno kolektyvų studijos egzaminas ir ginamas teorinis bakalaurinis darbas.Literatūra: 1. Siitan T. Vakarų šalių muzikos istorija. Kaunas. 20022. Juška A., Kučinskas. V. Metodiniai patarimai rašantiems kursinius, diplominius, magistro baigiamuosius darbus ir daktaro disertacijas. Klaipėda. 19983. Kardelis K., Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų ( kursinių, diplominių, magistro ) rašymas ir įforminimas. Kaunas. 2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B659, Muzikos istorija ( History of Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-30 %; 1 lab.-10 %; 2 ref.-40 %; 1 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Viduramžių muzika, žanrai, formos atstovai. Renesanso epochos istorinės, kultūrinės tradicijos. Baroko epochos ypatumai, mokyklos kompozitoriai, jų kūrybinio palikimo apžvalga. XVIII a. muzikinių stilių įvairovė, tradicijos. K.V.Gliuko operinė reforma. I.Haidno. V.A.Mocarto ir L.Bethoveno kūrybos apžvalga. Romantizmo epochos ištakos. Naujos nacionalinės mokyklos ir jų atstovai. Romantikų žanrai, formos, jų tradicijų įtaka. Literatūra: 1. Hanning B.R. Trumpa vakarų muzikos istorija. V., 2000; 2. Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994;3. Siitan T. Vakarų šalių muzikos istorija. K., 2002 Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

S272B660, Muzikos istorija ( History of Music ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-30 %; 1 ind.n.d.-10 %; 2 ref.-40 %; 1 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Kursas „XX amžiaus muzika” aprėpia visas nagrinėjamo laikotarpio akademinės muzikos kryptis, reikšmingiausius kompozitorius bei jų kūrybą. Detaliai susipažįstama su impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizno, neoromantizmo, dodekafonine, sonoristine, aleatorine, elektronine, minimalistine estetika ir muzikine raiška. Paskaitų metu klausoma, analizuojama ir gretinama skirtingų šalių kompozitorių kūryba, muzikinė kūrinių branda, ryšys su socialine ir kultūrine raida. Literatūra: 1. Nakas Š. Moderni muzika. Vadovėlis 9-12 klasei. – V., 2001.2. XX a. užsienio muzika (rusų k.). – M., 1975.3. Vakarų muzikinis avangardas po II pasaulinio karo (rusų k.). – M., 19864. Hanning B.R. Trumpa vakarų muzikos istorija. V., 2000;5. Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994;6. Siitan T. Vakarų šalių muzikos istorija. K., 2002 Atsakingas(a) ANDRIUŠKEVIČIUS Romanas

S272B685, Mokyklinė muzikos literatūra ( Music literature ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Kurso tikslas – suteikti studentams žinių apie bendrojo lavinimo mokyklos V-VIII klasių muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis kūrinius. Taip pat analizuojami kiti šiose klasėse klausytis tinkantys kūriniai. Atliekama minėta muzikinės literatūros analizė. Skiriamos užduotys savarankiškam kūrinių klausymuisi. Ieškoma sąsajų su muzikos bei muzikinio ugdymo metodikos dalykais. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos V-XII klasė. K.,1995; Muzika 5 kl., E.Balčytis, K.,Šviesa, 2002; Muzika 6 kl., E.Balčytis, K., Šviesa, 1999; Muzika 7 kl., E.Balčytis, K., 2002 ; Muzika 8 kl., K. Šviesa, 2002. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272B686, Mokyklinė muzikos literatūra ( Music literature ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 10 kont.-70 %; 16 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Kurso tikslas – suteikti studentams žinių apie bendrojo lavinimo mokyklos IX – XII klasių muzikinio ugdymo programas įtrauktus klausytis kūrinius. Taip pat analizuojami kiti šiose klasėse klausytis tinkantys kūriniai. Atliekama minėta muzikinės literatūros analizė. Skiriamos užduotys savarankiškam kūrinių klausymuisi. Ieškoma sąsajų su muzikos bei muzikinio ugdymo metodikos dalykais. Kursas įtvirtinamas kontrolinėmis užduotimis, o baigiamas egzaminu. Literatūra: Bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos programos V-XII klasė. K.,1995; Muzika 9 kl., E.Balčytis, K.,Šviesa, 2000; Muzika 10 kl., E.Balčytis, K., 2000; Vakarų šalių muzikos istorija, Toomas Siitan, 9 – 12 kl., K., Šviesa. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272B691, Aranžuotė ir instrumentuotė ( Choir arrangement and scoring for instrumental ensmbles ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32P, 96S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16P, 128S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Tikslas – teorinių žinių ir praktinių chorinės ir instrumentinės aranžuotės įgūdžių įgijimas. Pagrindiniai aranžuotės būdai įvairios sudėties chorams bei vokaliniams ansambliams. Homofoninės ir polifoninės faktūros aranžavimas. Akompanimento perkėlimas į chorinę faktūrą. Teikiamos 8 kontrolinės užduotys ir 12 pasirinktų kūrinių iš mokyklinės programos. Instrumentavimo įvairioms sudėtims ypatumai. Faktūros modifikavimo instrumentuotėse principai. 1-2 smulkios formos kūriniai, instrumentuojami pasirinktai sudėčiai. Literatūra: Kazlauskas J. Muzikos kūrinių analizė. V., 1968; Narvidas A. Chorinių kūrinių aranžuotės pagrindai. V., 1962; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Beriozinas A. Muzikos kūrinių aranžuotės vaikų chorams. Maskva, 1965 (rusų k.); Ivakinas M.Chorinė aranžuotė. Maskva, 1980 (rusų k.); Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975; Urniežius R. Insturmentuotė ir orkestruotė. Pažintinė knyga. Šiauliai, 2001. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S272B692, Vadovavimo kolektyvui metodika ( ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Muzikos metodikos literatūros vadovavimo meno kolektyvui apžvalga lietuvių, rusų, vokiečių ir kitų autorių darbai. Darbo su kolektyvu etapai: pradinis – organizacinis, meninis, atlikėjiškas. Esminiai reikalavimai vadovui ir darbo tikslai kiekviename iš šių etapų. Literatūros apžvalga (lietuvių, Europos kompozitoriai).Šiuolaikinės muzikos tolesnės raidos krypčių apžvalga. Vadovo veikla, įtraųukiant savo kolektyvą į Lietuvos kultūrinį gyvenimą dalyvaujant respublikiniuose bei tarptautiniuose projektuose. Literatūra: Arminas A. Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos. V., 1991; Sapranavičius E. Manualinės dirigavimo technikos pagalbiniai pratimai. K., 1987; Kavaliauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos. 1996. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S272B812, Koncertmeisterio klasė ( ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (16L, 44S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (8L, 52S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (8L, 72S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentas, besirenkantis šią alternatyvą, turi turėti gerą išankstinį skambinimo fortepijonu pasirengimą. Studijų metu mokosi akompanuoti dainininkams, instrumentalistams, vokaliniams ir instrumentiniams ansambliams, chorams, aktyviai dalyvauja koncertuose. Per semestrą su solistais, ansambliais ar chorais parengia ne trumpesnę kaip 20 minučių studijinę arba koncertinę programą. Pasirinkęs šiuos modulius studentas gali siekti papildomos koncertmeisterio kvalifikacijos arba atitinkamo sertifikato. Literatūra: Akompanimentų chrestomatija/ Sud. M. Diamandidi. V., 1988; Neigauz G.G. Isskustvo fortepianoj igry. M., 1982; Ganonas Š. Pianistas Virtuozas. K., 1973 (rusų k.); Pianisto interpretacijos meno klausimai Lietuvoje. V., 1982; Korto A. Apie fortepijono meną. M., 1965(rusų k.). Atsakingas(a) DEVEIKYTĖ Jūratė

S272M506, Muzikinio ugdymo teorija ( Theory of Musical Training ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (16T, 16P, 88S), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S), neak., rud., sustipr., liet.
Tikslas – išnagrinėti Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų bei gimnazijų muzikinio ugdymo teorinius pagrindus: muzikinio ugdymo svarbą, reikšmę, tikslus, uždavinius, kryptis, būdingiausius principus, koncertus, mokymo turinio ir metodikos atskirose ugdymo pakopose savitumus, naujoves, pedagoginius, psichologinius, filosofinius ir estetinius pagrindus; siekti aukšto teorinio pasirengimo lygio. Literatūra: Muzika V-XII klasei // Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I-XI kl. V.,1997; Bendrojo išsilavinimo standartai. I-X kl. V., 1998; Harold F.Abeles and others. Fundations of Music Education. London, 1984; Publikacijos muzikinio ugdymo klausimais// Gama. Muzikos barai. 1992-1998. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M507, Individualių muzikinio ugdymo programų rengimas ( Preparation of Individual Music Training Programmes ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 5 ind.n.d.-25 %; 4 kurs.p.-50 %; 2 egz.-10 %; 4 net.u.-15 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 5 ind.n.d.-25 %; 4 kurs.p.-50 %; 2 egz.-10 %; 4 net.u.-15 %), neak., rud., sustipr., liet.
Kurso tikslas – išdėstyti muzikos mokytojo specialybės magistrantams muzikinio ugdymo atskirose klasėse individualių mokymo programų rengimo principus, padėti parengti konkrečias 2 metų trukmės muzikos pamokų praktikos viduriniosiose klasėse bei praktikos mokyklos kolektyve mokymo programas pasirenkamoms klasėms bei meno kolektyvams. Literatūra: Muzika V-XII klasei// Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I-XI kl. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai. I-X kl. V., 1998; Balčytis E. Muzika I-XII klasei// Bendrojo lavinimo mokyklos programa (rankraštis). 1998. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M508, Muzikos pamokų praktika ir tyrimai ( Research and Practice of Music Lessons ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 3 net.u.-20 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 3 net.u.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Folklorinis ansamblis mokykloje. Jo organizavimo ir darbo metodika. Folklorinių ekspedicijų organizavimo pagrindai. Užrašyti 10 savo krašto tautosakos pavyzdžių (iš jų bent 4 – dainuojamosios tautosakos). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M509, Muzikos pamokų praktika ir tyrimai ( Research and Practice of Music Lessons ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 3 net.u.-20 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 3 net.u.-20 %), neak., pav., sustipr., liet.
Mokymosi nepriekaištingai vesti muzikos pamokas, vykdyti parengtą mokymo programą, atlikti mokslinius tyrimus tąsa. Magistrantas, konsultuodamasis su metodininku, vykdo savo parengtą ir katedroje patvirtintą programą, išbando ir mokosi įvairių pamokos planavimo variantų, darbo metodų bei būdų. Literatūra: Muzika V-XII klasei// Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V. 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V. 1997; Muzikos vadovėliai I-X klasėms. 1990- 1998; Balčytis E. Muzikos V- VII klasėje pagrindai. K., 1986; Publikacijos muzikinio ugdymo tobulinimo klausimais (žurnalas ” Gama”, konferencijų medžiaga ir kt.). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M510, Muzikos pamokų praktika ir tyrimai ( Research and Practice of Music Lessons ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-60 %; 2 egz.-10 %; 5 net.u.-30 %), dien., rud., sustipr., liet.
Tolesnė muzikos pamokų praktika mokykloje. Magistrantas, vykdydamas savo parengtą kiekvienos klasės mokymo programą, siekia pedagoginio darbo meistriškumo, registruoja ir nagrinėja programos elementų vykdymo ar ne vykdymo priežastis, mokosi jas teoriškai pagrįsti. Tyrimus panaudoja magistro darbui. Literatūra: Muzika V-XII klasei //Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Muzikos vadovėliai I-X kl. 1990-1998; Balčytis E. Muzikos mokymo V-XII klasėje pagrindai. K., 1986; Publikacijos muzikinio ugdymo tobulinimo klausimais (žurnalas „Gama”, konferencijų medžiaga ir kt.). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M511, Muzikos pamokų praktika ir jų gynimas ( Practice and Maintaining of Music Lessons ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (16L, 184S: 4 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-10 %; 8 net.u.-80 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (16L, 184S: 4 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-10 %; 8 net.u.-80 %), neak., pav., sustipr., liet.
Baigiamasis muzikos pamokų praktikos etapas. Magistrantas toliau mokosi vesti muzikos pamokas, nagrinėja savo parengtų mokymo programų vykdymo per 2 metus lygį, koreguoja programą, parodo jos vykdymo rezultatus bei savo asmeninį pedagoginį meistriškumą per viešai ginamas pamokas. Viešos pamokos sudaro magistro darbo dalį. Literatūra: Muzika V-XII klasei // Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V.,1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. V., 1997; Muzikos vadovėliai I-X kl.1990-1998; Balčytis E. Muzikos mokymo V-XII klasėje pagrindai. K., 1986; Publikacijos muzikinio ugdymo tobulinimo klausimais (žurnalas „Gama”, konferencijų medžiaga ir kt.). Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M516, Studijos ir tyrimai magistro darbo tema ( Master’s of Music Course ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10L, 70S), dien., rud., sustipr., liet.
Magistro darbą sudaro: a) viešai ginamos 2 muzikos pamokos (viena viduriniosiose, kita- aukštesniosiose klasėse); b) viešas magistranto vadovaujamo muzikos kolektyvo koncertas arba atvira repeticija; c) teorinis darbas. Per pirmą semestrą magistrantas pasirenka eksperimentines klases, muzikos kolektyvą, teorinio darbo temą, parengia mokymo programas, teorinio darbo plano projektą ir pagrindimą. Literatūra: Muzika V-XII klasėje// Bendrojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I-X kl. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai. I-X kl. Projektas. V., 1998; Muzikos vadovėliai I-X kl. 1990-1998; Keith Spence. Muzika. V., 1995. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M517, Studijos ir tyrimai magistro darbo tema ( Master’s Music Course ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10L, 70S), dien., pav., sustipr., liet.
Magistro darbo tęsinys. Magistrantas rengia išplėstinį teorinio darbo pagrindimą ir planą, atlieka asmeninį eksperimentą, organizuoja kitokius tyrimus (anketas, testus, magnetofoninius rašus), studijuoja literatūrą. Literatūra: Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. Š., 1995; Rinkevičius Z. Mokinių muzikinis ugdymas. K., 1993; Piličiauskas A. Muzikos pažinimas. V., 1984; Keith Spence. Muzika. V., 1995. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M518, Magistro darbas ( Master’s of Music Course ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (10L, 230S: 2 egz.-10 %; 9 net.u.-90 %), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Magistro darbo tęsinys. Magistrantas atlieka tyrimus per savo vedamas muzikos pamokas, muzikos kolektyve arba kitur, studijuoja literatūrą, tikslina teorinio darbo planą, jo detales, rengia teksto juodraštinį variantą. Literatūra: Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. Š., 1995; Malcolm E.Bessom and others. Teaching music in todays secondary schools. USA, 1974; Keith Spence. Muzika. V., 1995. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M519, Magistro darbas ( Master’s Music course ) – vedimo forma 01 : 10.0 kr (400S: 5 ind.n.d.-10 %; 1 egz.-20 %; 16 net.u.-70 %), dien., pav., sustipr., liet.
Magistro teorinio darbo užbaigimas, pristatymas ginti. Be teorinio traktato magistrantas gina 2 muzikos pamokas (vieną viduriniosiose, kitą – aukštesniosiose klasėse) bei parodo meno kolektyvą, atsiskaitydamas už studijų pradžioje parengtus indvidualias mokymo programas bei pedagoginio darbo meistriškumą. Jeigu magistrantas turi didelį, aukšto lygio ir nuolat koncertuojant muzikos kolektyvą, moksliniai tyrimai ir teorinis darbas gali būti elementaresnis – kolektyvo meninių pasiekimų aprašymo pobūdžio. Jeigu su kolektyvu dirbti sekėsi silpniau, teorinis darbas turi būti aukštesnio tiriamojo ir teorinio lygio. Literatūra: Muzika V-XII klasėse //Bendojo lavinimo mokyklos programa. V., 1995; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos. I-X kl. V., 1997; Bendrojo išsilavinimo standartai. I-X kl. Projektas. V., 1998; Muzikos vadovėliai I-X kl. 1990-1998; Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. Š., 1995. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M520, Lyginamoji menų raida ( Comparative Evolution of Arts ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 3 kont.-50 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 3 kont.-50 %), neak., rud., sustipr., liet.
Meno savoka, jo esmė. Laikinai ir erdviniai menai. Istorinės meno epochos. Dailės ir kitų menų periodizavimo ypatumai. Istorinės epochos ir meno stiliaus santykis. Antikos epochos menai ir jų specifika. Ankstyvųjų bei viduriniųjų viduramžių bažnytinis ir pasaulietinis menas. Renesanso vaizduojamasis menas, literatūra, muzika. Menų raiškos priemonių pokyčiai baroko laikotarpiu. Klasicizmo architektūra, dailė, muzika, literatūra. Realistinės ir romantinės tendencijos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje ir viduryje. Literatūra: Hanning B. R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. V., 2000; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994; Gombrich E. H. Meno istorija. V., 1995; Bernhard M. Universalus meno žodynas: nuo seniausių laikų iki dabarties. K., 1998; Andrijauskas A. Grožis ir menas: Estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija (Rytai – Vakarai). V., 1996; Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos. V., 2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272M521, Lyginamoji menų raida ( Comprative Evolution of Arts ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S), neak., pav., sustipr., liet.
Naujos stilistikos bruožų atsiradimas XIX a. antroje pusėje. Impresionizmas, simbolizmas, estetizmas ir kitos šio laikotarpio kryptys dailėje, muzikoje ir kt. Modernistinio ir avangardinio meno sąvokos. XX a. dailės ir muzikos techninių bei meninės raiškos priemonių įvairovė ir naujos įvairių menų srovės (abstrakcionizmas, ekspresionizmas ir kt.). Naujausios menų raidos tendencijos, menų tarpusavio sąveika ir ryšiai. Literatūra: Hanning B. R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. V., 2000; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994; Gombrich E. H. Meno istorija. V., 1995; Spence K. Muzika. V., 1995; Kennedy M. The Oxford dictionary of music. Revised edition. Oxford, New York, 1995. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272M524, Žymiausios pasaulio muzikinio ugdymo sistemos ( World Famous Systems of Music Training ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (32T, 16P, 72S: 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 3 egz.-40 %; 3 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (16T, 8P, 96S: 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 3 egz.-40 %; 3 net.u.-20 %), neak., pav., sustipr., liet.
Kurso tikslas – nuosekliai supažindinti magistrantus su žymiausiomis pasaulio muzikinio ugdymo idėjomis ir sistemomis. Tokiomis laikytinos : E.J.Dalkrozo (Šveicarija), Z.Kodajo (Vengrija), K.Orfo (Austrija), E.Gordono (JAV), Suzuki (Japonija). Taip pat magistrantai supažindinami su muzikinio ugdymo pasiekimais Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir kitose Europos valstybėse. Literatūra: Muzikinis auklėjimas Vengrijoje /Sudarė L.A.Barenboimas. M., 1983; Karlo Orfo vaikų muzikinio auklėjimo sistema /Sudarė L.A.Barenboimas. 1970; Žurnalas „Gama”. Nr. 1-18 (straipsniai apie muzikin ugdymą pasaulio šalyse). V., 1992-1998; Harold F.Abeles and others. Fundations of Music Education. London, 1994. Atsakingas(a) prof. BALČYTIS Eduardas Juozas

S272M528, Muzikinės kompiuterinės technologijos ( Computer Music Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Muzikinės kompiuterinės technologijos – kaip objektas. Muzikalumas – jo sudedamosios dalys ir populiariausios traktuotės. Eksperimentinio tyrimo planavimas muzikos pedagogikoje. Tyrimo instrumento parengimas. Eksperimento organizavimas. Rezultatų patikimumo problema. Rezultatų apdorojimas bei pateikimas. Mokslinių straipsnių, bakalauro bei magistro darbų rengimas. Literatūra: Gaižutis A. Meno sociologija. 1998; Silberman. Introduction a une sociologie de la musigue, 1955; Bitinas B. Ugdymo tyrimų metodologija. 1998; Jovaiša L. Edukologijos įvadas, 1996; Kardelis K., Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. 1997; Mol’ A. Sociodinamika kul’tūry. 1986; Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272M529, Muzikinės kompiuterinės technologijos ( Computer Music Technologies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., pav., sustipr., liet.
Muzikos kabinetas – įrašų studija. Įranga būtina įrašams daryti. Garso bei vaizdo magnetofonai. Mini diskų magnetofonai. Kompiuterinės garso įrašymo bei apdorojimo, muzikos kūrimo bei aranžavimo ir pagalbinės teksto apdorojimo programos. Literatūra: Kompiuterinių programų „WaveStudio”, „CakeWalk 8 pro”, „Finale 2000”, „Encore 4.2”, „Cubase VST” ir „Sibelius” vadovėliai bei operacinės Help sistemos (anglų k.); Šukys J. Kompiuteris mokytojui”. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

S272M534, Kompozicijos pagrindai ( Basics of Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 8 kol.-10 %; 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 8 kol.-10 %; 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-50 %), neak., rud., pav., sustipr., liet.
Tikslas – supažindinti magistrantus su kompozicijos, kaip meninio kūrybinio proceso, sandara, teoriškai ir praktiškai išanalizuoti įvairaus sudėtingumo klasikinės ir šiuolaikinės muzikos pavyzdžius, praktiniame kūrybiniame procese panaudoti kuo daugiau šiuolaikinės harmonijos elementų. Kūrybinės užduotys: liaudies dainų harmonizavimas, originalaus repertuaro vaikams (dainelių, instrumentinių pjesių, šokių muzikos ir kt.) kūrimas. Literatūra: Ambrazas A. XX amžiaus harmonijos teorija. V., 1986; Kašponis R. Harmonija 1. K., 1984; Kašponis R. Harmonija 2. K., 1988; Mikėnaitė R. XX a. polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. V., 1987; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Kogoutekas C. Kompozicijos technika XX amžiaus muzikoje. M., 1976; Nazaikinskis E. Muzikinės kompozicijos logika. M., 1982 (rusų k.). Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272M535, Neįgaliųjų muzikinis ugdymas ( Musical Education of Disabled ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 5 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas ir uždaviniai, strategija ir taktika. Neįgaliųjų integracijos juridinė bazė ir ugdymo principai. Pedagogo asmenybės vertybinės orientacijos specialiųjų poreikių mokinių ugdymui. Muzikinis neįgaliųjų ugdymas ir muzikos terapija. Negalių klasifikacija. Ugdytinių muzikinės saviraiškos galimybės konkrečių veiksenų kontekste. Neįgaliojo individualios ugdymo programos sudarymas. Specialių mokymo priemonių adaptacija. Distancinis muzikinis neįgaliųjų ugdymas Pratybos. Literatūra: Aleksienė V. Muzikinio ugdymo poveikis vidutinio ir žymaus sutrikusio intelekto vaikų socialinių gebėjimų plėtotei// Pedagogika.-T.42.-2000; Aleksienė V. Muzikos terapijos raida Lietuvoje: trumpa apžvalga // Pedagogika.- T.44.-2001; Alvin J. Music for the handicapped Children.-New York, 1976; Neįgaliųjų meninis ugdymas: psichologinės reabilitacijos ir socializacijos galimybės. Red.ir sud. A.Piličiauskas.- V.,1998; Piličiauskas A. Neįgaliųjų meninio ugdymo aktualijos nūdienos socialiniame kontekste// Muzikinio ugdymoproblemos: žvilgsnis į XXI amžių.- V.,1998; Šinkūnienė J.R. Muzikinės garsinės komunikacijos rekšmė neįgaliųjų (VCP) psichologinei bei socialinei adaptacijai // Pedagogika.-2000.-Nr.44; Šinkūnienė J.R. Cerebralinio paralyžiaus vaikų neverbalinės komunikacijos ugdymas integruojant muzikos terapijos metodus// Specialusis ugdymas.- 2001; Vilkelienė A. Neįgaliųjų integracija: teigiamo požiūrio į neįgaliuosius formavimas muzikinio ugdymo procese// Pedagogika.- 2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

Dirigavimo ir dainavimo katedra

H310B781, Populiarioji vokalinė muzika ( Popular vocal muzic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 64S: 4 kont.-40 %; 1 ref.-60 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32P, 48S: 4 kont.-40 %; 1 ref.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – supažindinti su populiariosios vokalinės muzikos žanru jo ištakomis, stilistinėmis ypatybėmis. Analizuojama lietuvių kompozitorių šiuolaikinė lengvoji vokalinė muzika, įvairių muzikinių grupių, atlikėjų solistų kūrybinės veiklos patirtis. Apžvelgiamas bendras lengvosios vokalinės muzikos kontekstas: miuziklo žanras, įvairių šalių vokalinių – instrumentinių grupių veikla, vokalinė muzika kino filmams ir pan. Literatūra: Bardų knyga. Sudarė G. Storpirštis. V., 2002; K. Šiaulys Estrada. V., 2001; The Beatles istorija. Sudarė R. Mikalauskas. V., 1998. Atsakingas(a) GASIŪNIENĖ Rasa

H310B782, Meno kolektyvo organizavimas, vadyba, kūrybinė veikla ( Organisation,Management,and Creative Activities ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 4 kol.-60 %; 2 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 4 kol.-60 %; 2 egz.-40 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Kurso tikslas – suteikti teorinių žinių apie meno kolektyvų pobūdį, veiklos kryptis, elementariuosius kolektyvų organizavimo ir vadybos pagrindus. Išmokyti studentus mokyklinės praktikos metu taikyti teorinius principus darbe su vaikų chorais, ansambliais ir kitais meno kolektyvais. Suteikti žinių apie respublikos prioritetines meno veiklos kryptis, struktūrinius meno ir kultūros rėmimo fondus.Literatūra: Kasiulis J. Vadovavimo psichologija. 2003; Kučinskas V. Vadovavimo etika: monografija 2003; Pečeliūnas R. Vaikų vokalinės kultūros ugdymas chore. Šiauliai. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H310B783, Eletrovargonai mokytojui ir studentui ( Electric Keyboard for Teachers and Students ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 kol.-40 %; 4 lab.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 1 kol.-40 %; 4 lab.-40 %), neak., pav., liet.
Tikslas – supažindinti studentus su elektrovargonais. Tembrinis tongeneratorius (skaitmeninis garsas,GM, XG, GS sistemos), įvairūs muzikos stiliai(paternai), klasikinis 16 takų sekvenceris. Elektrovargonų pritaikymas liaudies dainai, džiazo pjesei, sudėtingesnės harmonijos įvairių epochų kompozitorių sukurtiems opusams.Literatūra: Gavenauskas J. Yamaha mokytojui ir studentui. Šiauliai 1999, ŽalysV. Sintezatorius. Šiauliai. 1999. Atsakingas(a) GAVENAUSKAS Juozas

H320B634, Muzikos instrumentai, ansambliai, orkestrai ( Music instruments,Ansamble and Orchestra ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (16T, 16P, 28S: 0 kont.-40 %; 0 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (8T, 8P, 44S: 0 kont.-40 %; 0 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet.
Instrumentologija: objektas, sritys, tyrimo būdai, metodai. Muzikos instrumentų klasifikavimas. Instrumentinių kolektyvų (ansamblių ir orkestrų) tipinės sudėtys, notacija, repertuaras, raiškos galimybių diapazonai. Instrumentų grupės, šeimos, trumpa istorinės raidos apžvalga. Atskirų instrumentų, jų grupių raiškos galimybės, savitumai, panašumai ir skirtumai, skambėjimas deriniuose. Pagrindiniai instrumentų naudojimo įvairių sudėčių kolektyvuose principai. Bendras supratimas apie orkestro stilius. Literatūra: Gazarianas S. Muzikos instrumentų pasaulyje. K., 1988; Kazlauskas J., Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975; Kars A. Istorija orkestrovki. M., 1990; D. Rogal-Levickij. Biesiedy ob orkestre. M., 1961; M. Čulaki. Instrumenty simfoničeskovo orkestra. M., 1983. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H320B990, Muzika ir akademinis jaunimas ( Music and academic yoth ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-10 %; 5 kont.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kursas skirtas studentams, pasirinkusiems technokratinių mokslų krypties studijas. Muzikos ir mokslo istorija bei sąveika. Pagrindinis kurso tikslas – suteikti žinių apie akademinio jaunimo muzikines raiškos galimybes, studentų švenčių „Gaudeamus” istorines ištakas ir dainavimo tradicijas. Dėmesys skiriamas studentų, šalies himnams, populiariam studentiškam repertuarui, suteikiama elementarių teorinių bei praktinių žinių apie balso lavinimą. Literatūra: Velička E. Muzika – mistinis visatos modelis. K.,1997; Repichas N. Grožio pažinimas. Ryga, 1991; Dainos studentų chorams /Sud. S.Liausa. V., 1998; Pasaulio lietuvių dainų šventė/ Sud. A. Andrejauskaitė V., 1998; XXI visparejie latviešu dziesmu svetki / Sud. L Gravits. Riga, 1991. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

H320M522, Muzikos teorija ( Music Theory ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 8 kol.-10 %; 8 kont.-30 %; 24 ind.n.d.-60 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 8 kol.-10 %; 8 kont.-30 %; 24 ind.n.d.-60 %), neak., pav., sustipr., liet.
Tikslas – išsamiai supažindinti magistrantus su muzikos teorijos sudėtinių dalių raida, išanalizuoti klasikinės teorijos pagrindais sukurtus muzikos kūrinius, skirtus bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos moksleiviams. XX a. harmonijos teorijos sistemų ryšio su klasikine harmonija analizė. Atliekama 16 kūrybinių užduočių, apimančių skirtingų epochų, stilių, faktūrų, formų ir kt. muzikos kūrinius. Literatūra: Ambrazas A. Funkcinės teorijos klasikai. V., 1981; Ambrazas A. XX amžiaus harmonijos teorija. V., 1986; Ambrazas A. Nuo Carlino iki Rymano. V., 1980; Kazlauskas J. Muzikos kūrinių analizė. V., 1968; Navickaitė – Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. 1979; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1964. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

H330B810, Judesio plastika ( The plastic of movement. ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-65 %; 1 egz.-35 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – remiantis naujausiais scenos atlikėjo judesio ugdymo metodais bei formomis lavinti studento judesių dinaminius (judesio plastiškumą, diferenciaciją, judėjimo taktiką, koordinaciją, vikrumą) bei elgsenos, būdingos scenos atlikėjo dinaminei veiklai (judesio ar judėjimo emocionalumą, spontaniškumą, etiškumą, estetiškumą, natūralumą), gebėjimus, tuo sudarant galimybę optimaliai pažinti ir valdyti savo kūno ir minties plastikos galimybes, plėsti tokio pažinimo patirtį. Literatūra: Adomaitytė A. Aktoriaus plastikos pagrindai. Vilnius, 1995., Grenstad N.M. Vaizduotė ir jausmai, Vilnius, 1999.,Pagal A. Pizą. Judesio kalba, Vilnius, 1994. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B811, Judesio plastika ( The plastic of movement. ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 kol.-65 %; 1 egz.-35 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti teorinių kūno plastinių galių suvokimo psichologijos pagrindus. Praktinėje veikloje kaupiama scenos judesio, fechtavimo, pantomimas ir įvairių šokio žanrų, (liaudies , charakterinio, klasikinio, mados, išraiškos ir kt.) pažinimo patirtis. Literatūra: Adomaitytė A. Aktoriaus plastikos pagrindai. Vilnius, 1995., Golubovskii Plastika v iskustve aktiora., Nikitin V.I. Psichologija telesnogo soznanija. Moskva, 1999. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B812, Estrados artisto studija ( The variety show artist’s studio ) – vedimo forma 01 : 7.0 kr (96P, 16L, 168S: 1 kol.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Tai pagrindinis specialybės dalykas, skirtas būsimojo aktoriaus ugdymui. Kursas besitęsiantis visus keturis studijų metus, apima svarbiausius aktoriaus ugdymo etapus. Šiame kurse integruojama kitų dalykų (judesio plastika, ansamblinis muzikavimas ir dainavimas, scenos kalba ir kt.) mokymo programos, derinamos su estrados artisto studijos vadovu. Pirmajame semestre supažindinama su pagrindiniais aktoriaus darbo su vaidmeniu principais ir jų realizacija scenoje. Mokomasi įvairių etiudų, pratimų ir improvizacijų, skatinančių studentų kūrybiškumą, ieškojimus. Vienas kreditas skiriamas ansambliniam muzikavimui ir dainavimui. Tai – muzikinių įgūdžių ugdymas. Šiame semestre pagrindinis dėmesys skiriamas studento balso tembro, diapazono, turimų vokalinių įgūdžių bei sugebėjimų groti kokiu nors instrumentu nustatymui bei lavinimui. Daug laiko skiriama vokalinėms pratyboms.Literatūra: Stanislavskis K. Aktoriaus saviruoša. Vilnius, 1955., Brook P. Tuščia erdvė. Vilnius, 1992., Ragauskaitė A. Režisierės užrašai. Vilnius, 2000. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B813, Estrados artisto studija ( The variety show artist’s studio ) – vedimo forma 01 : 6.0 kr (96P, 144S: 1 kol.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas- įsisavinti aktoriaus psichotechnikos elementus: dėmesio sukaupimas, sugebėjimas veikti sceninių aplinkybių komplekse, ištisinis tikslingas sceninių aplinkybių išgyvenimas, įvykio suvokimas, bendravimas ir kt. Literatūra: Nemerovskis A. Plastinė aktoriaus išraiška. Kaunas, 1982., Savickaitė A. Aktoriaus sceniniai gabumai. Vilnius, 1990., Noreika L. Vidurnakčio užrašai. Vilnius, 2001., Mareckaitė G. Gyvenimo teatras. Vilnius, 2001., Česnulevičiūtė P. Daugiaveidis dramos gyvenimas teatre. Scenos meno pagrindai. Vilnius, 1998. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B814, Scenos kalba ( The stage language ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 1 kol.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Modulio tikslas – išmokyti studentus taisyklingai, raiškiai kalbėti laikantis lietuvių kalbos tarties normų. Programoje: Scenos kalbos objektas; dėstymo metodai; kalbos technika; kvėpavimo tipai ir jų lavinimas; artikuliacija; balso aparato higiena. Kalbos padargų mankšta: liežuvio, lūpų, žandų pratimai. Literatūra: Andrijauskas A. Grožis ir menas, Vilnius, 1996., Vitkauskas V. Lietuvių bendrinės kalbos tarties žodynas, Vilnius, 1995., Bielinienė J. Iškalbos menas, Vilnius, 2000. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B815, Scenos kalba ( The stage language ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 kol.-40 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – Įtvirtinti pirmame semestre įgytas scenos kalbos kurso žinias. Toliau gilinamasi į lietuvių kalbos balsių, priebalsių tarties ypatumus, teisingą artikuliaciją, intonaciją, tekstų stilius ir žanrus, prozos teksto logiką, loginius kirčius, logines ir psichologines pauzes, scenos kalbos etiką. Literatūra: Nosevičiūtė S. Scenos kalba. Kaunas, 1987., Bielinienė J. Iškalbos menas, Vilnius, 2000., Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai, Vilnius, 1980. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

H330B816, Ansamblinis muzikavimas ir dainavimas ( The ensemble playing and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 1 kol.-30 %; 1 egz.-70 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – lavinti muzikavimo ir dainavimo įgūdžius, muzikinį skonį.Uždaviniai : mokyti teisingai formuoti balsą, girdėti balsų partijų unisoną bei kelių partijų sąskambius; supažindinti su pagrindiniais skambinimo ir griežimo instrumentais principais; muzikuoti lietuvių ir kitų tautų liaudies instrumentais, dainuoti liaudies dainas; mokyti organiško vokalo technikos ir kūno plastikos apjungimo, artistiškumo išraiškingumo, laisvumo. Literatūra: Jakelis G. Grokime kartu. Kaunas, 2001., Mameniškienė N. Balso formavimo metodas, Vilnius, 1996., Dž. Geršvin. Serija „Kompazitori džiazar”, Maskva, 1996., Gricius A. Smuikas – mano draugas, Kaunas, 2001. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S189M225, Vadovavimo meno kolektyvui metodika ( Art group Leading Methods ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 1 ref.-20 %; 2 egz.-10 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 44S: 1 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 1 ref.-20 %; 2 egz.-10 %), dien., rud., pav., sustipr., liet.
Muzikos metodinės literatūros vadovavimo meno kolektyvui apžvalga – lietuvių, rusų, vokiečių ir kitų autorių darbai. Darbo su kolektyvu etapai: pradinis – praktinis, meninis, atlikimo. Esminiai reikalavimai vadovui ir darbo tikslai kiekviename iš šių etapų. Literatūros apžvalga (Lietuvos, Europos kompozitoriai). Šiuolaikinės muzikos tolesnės raidos krypčių apžvalga. Vadovo veikla, įtraukiant savo kolektyvą į Lietuvos ir Europos kultūrinį gyvenimą. Literatūra: Arminas A. Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos. V., 1991; Sapranavičius E. Manualinės dirigavimo technikos pagalbiniai pratimai. K., 1987; Kavaliauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos. Š., 1996. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B246, Muzikinio ugdymo teorija, metodika ir praktika ( Theory of Music Training, Methodic and Practice ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (20T, 6P, 174S: 2 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-35 %; 7 lab.-35 %; 3 egz.-20 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 5.0 kr (48T, 16P, 16L, 120S: 2 kol.-10 %; 5 kont.-30 %; 5 ind.n.d.-25 %; 1 ref.-15 %; 2 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet.
Žinomiausios pasaulio muzikinio ugdymo sistemos (Z.Kodajo, K.Orfo, E.Gordono, S.Suzuki ir kt.). Muzikinio ugdymo teorija ir praktika JAV, Vakarų Europos šalyse, Latvijoje, Estijoje. Pasaulio patirties taikymas muzikinio ugdymo sistemoje. Popamokinis muzikinis ugdymas. Dainavimo mokyklų choruose tradicijos, sistema, organizavimas, metodika. Vokalinių ir instrumentinių ansamblių, orkestrų organizavimo ir darbo principai bei specifika. Kita popamokinė muzikinė veikla. Ištisinė pedagoginė praktika mokykloje. Literatūra: Herman E. Suzuki metodas: gyvenimo mokymo filosofija //Gama. Nr.2. V., 1993; Shehen Campbell P.Vaikų muzikinis ugdymas //Gama. Nr. 3-5. V., 1993; Sakadolskienė E. Muzikos mokytojų rengimas Amerikoje //Gama. Nr.5. V., 1994; Gordonas E.,Cameronas C. Vaiko muzikalumo puoselėjimas //Gama. Nr.7-8. V., 1994. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B295, Aranžuotė ir instrumentuotė ( Arrangement and Instrumentation ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (20P, 40S: 12 kol.-20 %; 8 kont.-10 %; 2 ind.n.d.-20 %; 12 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (12P, 68S: 12 kol.-20 %; 8 kont.-20 %; 20 ind.n.d.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Tikslas – suteikti žinių apie klasikinius liaudies bei mokyklinius muzikos instrumentus, jų diapazoną, tembrą bei techninių galimybių panaudojimą muzikuojant grupėje. Išmokyti skirti būdingas instrumentų muzikines partijas. Supažindinti studentus su primityvių muzikos instrumentų gamyba, derinimu, dažniausiai kylančiomis problemomis muzikuojant. Išsiaiškinti pagrindinius muzikinių partijų užrašymo būdus. Literatūra: Bičiūnas V. Muzikinės akustikos pagrindai. V.,1988; Gazarianas S. Muzikos instrumentų pasaulyje. K.,1988; Piličiauskas A. Muzikavimas, ritmika, improvizavimas. V.,1972; Šileika R. Įvadas šiuolaikinę į harmoniją. Kl., 1994. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B340, Meno kolektyvų studija ( Optional studies and Concert Practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (40P, 40S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 0.0 kr ), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48P, 72S: 2 kol.-10 %; 7 kont.-40 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet.
Lietuvių ir pasaulio kompozitorių šiuolaikinės chorinės muzikos kūriniai. Serijinės, atonaliosios muzikos samprata. Disonansinių vokalinių sąskambių girdėjimo ugdymas. Dalyvaujama koncertų praktikoje. Orkestrantai griežia vairių epochų kūrinius, daugiau dėmesio skiriama romantinei muzikai, jos frazavimo, ritmikos, agogikos, artikuliacijos ypatumams, garso kokybei. Rengiama programa, dalyvaujama koncertuose. Literatūra: F. Pulenko, B.Briteno, V.Barkausko, B.Kutavičiaus, O.Balakausko kūryba; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994; Bičiūnas V. Muzikinės akustikos pagrindai. V., 1988; Lainsdorfas E. Kompozitoriaus gynėjas. M., 1988 (rusų kalba). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B341, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies and Concert Practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32P, 48S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 0.0 kr ), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48P, 72S: 2 kol.-10 %; 7 kont.-40 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet.
Studijuojami šiuolaikinės chorinės muzikos kūriniai. Tema – šiuolaikinės muzikos kūrinių įvairovės samprata. Studentai mokomi jungti dainavimą su judesių bei šokio elementais. Dalyvaujama koncertų praktikoje. Orkestrantai griežia programą, kurioje daugiausia dėmesio skiriama romantizmui ir XXa. muzikai. Studijuoja lietuvių kompozitorių kūrinius. Rengia programas, koncertuoja. Literatūra: O.Narbutaitės, V.Valančiūtės, V.Augustino ir kitų kompozitorių kūryba; Labanova M. Muzikos stiliai ir žanrai. M.,1990 (rusų k.); Urniežius R. Tembras instrumentinėje muzikoje. Š. 1995; Zriakovskis N. Bendrasis instrumentologijos kursas. M.,1976(rusų k.). Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B342, Meno kolektyvų studija ( ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (96P, 4S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet.
Studijų tikslas – apibendrinti per ketverius studijų metus įgytus chorinio dainavimo įgūdžius, pradėti rengti kvalifikacinio chorinio dirigavimo egzamino programą. Tema – koncertinės programos sudarymo principai. Dalyvaujama koncertų praktikoje. Orkestrantų darbas yra apibendrinamojo pobūdžio, taikomos ir papildomos per mokymosi laikotarpį įgytos žinios, ir suformuoti įgūdžiai. Studentai koncertuoja, ruošiasi kvalifikaciniam dirigavimo egzaminui. Literatūra: Vygotskis L.S. Meno psichologija. M., 1986; Lobanova M. Muzikos stiliai ir žanrai. M., 1990 (rusų kalba); Urniežius R. Tembras instrumentinėje muzikoje. Š., 1995; Zriakovskis N. Bendrasis instrumentologijos kursas. M., 1976 (rusų k.). Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B343, Meno kolektyvų studija ( ) – vedimo forma 01 : 2.5 kr (96P, 4S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (32L, 48S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Studijų tikslas – toliau rengti kvalifikacinio chorinio dirigavimo egzamino programą, siekti kuo tobuliau pasiruošti egzaminui. Orkestras rengia koncertus, kuriuose gali diriguoti ir būsimieji diplomantai. Literatūra: Vygotskis L.S. Meno psichologija. M.,1986;Lobanova M. Muzikos stiliai ir žanrai. M.,1990 (rusų k.); Zriakovskis N. Bendrasis instrumentologijos kursas. M.,1976 (rusų k.); D. Rogal-Levickis. Pokalbiai apie orkestrą. M.,1961(rusų k.) Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B352, Muzikos didaktika ( Methods and Practice of Music Training ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (48T, 16P, 16L, 120S: 2 kol.-10 %; 8 ind.n.d.-35 %; 7 lab.-35 %; 3 egz.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16T, 8L, 36S: 2 kol.-10 %; 3 kont.-20 %; 1 ref.-10 %; 12 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet.
Žinomiausios pasaulio muzikinio ugdymo sistemos (Z.Kodajo,K.Orfo,E.Gordono,S.Suzuki ir kt.). Muzikinio ugdymo teorija ir praktika JAV, Vakarų Europos šalyse, Latvijoje,Estijoje. Pasaulio patirties taikymas muzikinio ugdymo sistemoje.Popamokinis muzikinis ugdymas. Dainavimo mokykliniuose choruose tradicijos, sistema, organizavimas, metodika. Vokalinių ir instrumentinių ansamblių,orkestrų organizavimo ir darbo principai bei specifika. Kita popamokinė veikla. Ištisinė pedagoginė praktika mokykloje. Literatūra: Herman E.Suzuki metodas: gyvenimo mokymo filosofija //Gama. Nr.2.V.,1993; Shehen Campbell P.Vaikų muzikinis ugdymas//Gama. Nr. 3-5.V., 1993;Sakadolskienė E. Muzikos mokytojų rengimas Amerikoje //Gama. Nr.5.V.,1994;Gordonas E.,Cameronas C. Vaiko muzikalumo puoselėjimas//Gama Nr.7-8.V.,1994. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B360, Dirigavimas ir dirigavimas ( Conducting ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (10L, 30S: 11 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 13 egz.-30 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (24L, 36S: 11 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 13 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Supažindinama su senovinės chorinės muzikos žanrais (motetai, madrigalai, kanconos), jų dirigavimo ypatumais ir stilistinėmis ypatybėmis, su svarbiausių polifoninės muzikos formų kūriniais. Dirigavimo gestų, koreguojančių ansambliškumą, dikciją ir dinamiką, mokymasis. Literatūra: Muzikos vadovėliai I-Xkl.1990-1998; Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos. Š.,1996; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Sapranavičius E. Manualinės dirigavimo technikos pagalbiniai pratimai. K., 1987; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Piličauskas A. Vizualus atlikėjo poveikis. K., 1987. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S272B361, Dirigavimas ir dainavimas ( Conducting ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (10L, 30S: 11 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 13 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.5 kr (16L, 44S: 11 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 13 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Šiuolaikinės chorinės muzikos dirigavimo ypatumai (muzika be takto brūkšnių, be metro rodiklių, poliritmija, polimetrija); melodinio ir laisvojo (secco) rečitatyvų dirigavimas, kūriniai chorui ir solistams (kantatos arba oratorijos dalis, operos scena); ansamblinio dainavimo įgūdžių tobulinimas, rengimasis viešam atsiskaitymo koncertui (parengiama dviejų semestrų programa). Literatūra: Dumbliauskaitė L. Choro tembras. K., 1983; Mokinių vokalinis ugdymas /Sudarė S. Jareckaitė. V., 1993; Gudelis R. Rytų Europos chorinė literatūra. K., 1993; Muzikos vadovėliai I-X kl. 1990 – 1998. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S272B362, Dirigavimas ir dainavimas ( Conducting, Vocal Principles, Ensemble Singing ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (24L, 36S: 8 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 10 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 1.0 kr (16L, 24S: 8 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 10 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dirigavimo technikos elementų apibendrinimas, kvalifikacinio dirigavimo egzamino programos išsami analizė; žinios apie kūrinių autorius, stilių, formą, sukūrimo epochą, sudėtingesnių vokalinių ar instrumentinių partijų analizė, muzikos kūrinio interpretacinio plano sudarymas. Pirminis valstybinio egzamino programos rengimas studijų kolektyve ir mokykliniame vaikų chore. Literatūra: Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Pazovskis A. Dirigento užrašai. M., 1968 (rusų k.); Krutulis A. Muzikos terminų žodynas. V., 1975; Bulučevskis J., Fominas V. Trumpas muzikinis žodynėlis besimokantiems. L., 1975. (rusų k.). Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marytė

S272B363, Dirigavimas ir praktika meno kolektyve ( Conducting, Vocal Principles, Ensemble Singing ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (21L, 39S: 8 kol.-20 %; 8 ind.n.d.-50 %; 10 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Galutinis pasiruošimo muzikos kvalifikaciniam egzaminui etapas: visiška, gili ir išsami programos analizė teoriniu, vokaliniu ir meniniu aspektu. Nuolatinis praktinis darbas studijų kolektyve ir mokykliniame vaikų chore, vieši koncertai ir jų aptarimas, analizė, vertinimas, ankstesnių kursų dirigavimo technikos elementų apibendrinimas, kartojimas, tvirtinimas. Literatūra: Geniušas R. Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai. V.,1973; Vygotskis L.S. Meno psichologija. M., 1986 (rusų k.); Arminas A. Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos. V.,1991; Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos. Š.,1996. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B364, Aranžuotė ( Arrangement ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (28L, 12S: 3 kol.-15 %; 8 kont.-30 %; 14 ind.n.d.-40 %; 2 egz.-15 %), dien., pav., baz., liet.
Tikslas – kūrybiškai pritaikyti įgytas teorines žinias aranžuojant muzikos kūrinius (dainas instrumentines pjeses, šokius, žaidimus) kitokios sudėties chorams arba vokaliniams ansambliams. Išmokti pagrindinius aranžavimo būdus ir tipus, nepažeidžiant chorinės kūrybos specifikos. Homofoninės ir polifoninės muzikos kūrinių aranžavimo skirtumai. Akompanimento perkėlimo chorinę faktūrą būdai ir galimybės. Literatūra: Kazlauskas J. Muzikos kūrinių analizė. V.,1968; Navickaitė – Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. V., 1979; Narvidas A. Chorinių kūrinių aranžuotės pagrindai. V., 1962; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Beriozinas A. Muzikos kūrinių aranžuotės vaikų chorams. M., 1965 (rusų k.); Ivakinas M. Chorinė aranžuotė. M., 1980 (rusų k.). Atsakingas(a) DANILAITIS Dainius

S272B366, Mokyklinės dainos ( Analysis of Music at School ) – vedimo forma 01 : 1.5 kr (28P, 32S: 12 kol.-20 %; 12 kont.-20 %; 16 ind.n.d.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kūriniai nagrinėjami epochų ir muzikinių mokyklų susiformavimo bei raidos tvarka. Akcentuojami žymiausių kompozitorių kūrybai bei parašymo epochai būdingi bruožai. Nagrinėjamas baroko, Vienos klasikų, romantikų, impresionistų, XXa. Europos bei Amerikos kompozitorių, Lietuvos akademinės muzikos kūrėjų palikimas. Analizuojama įvairių Lietuvos regionų liaudies muzika. Literatūra: Ambrazas A. Muzikos kūrinių analizės pagrindai. V., 1977; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Kl., 1994; Grodzenskaja N.L. Mokiniai klausosi muzikos. M., 1969 (rusų k.). Atsakingas(a) GAVENAUSKAS Juozas

S272B459, Individualios muzikos studijos ( Individual Musical Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kol.-20 %; 7 ind.n.d.-30 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Sudėtinių metrų dirigavimas, kintant tempams ir dinaminiams niuansams. Įvairių pauzių (generalinės, ištisinės) atlikimas. Meninės raiškos gebėjimų atskleidimas dainuojant.naudojamos skirtingos garso atakos, garso vedimo būdai, dinaminis frazavimas.(filiruotė). Koncertmeisterio praktika (vokalinio ar instrumentinio kūrinio akompanimentas); fugos (fugetės) analizė, tema ir bendras polifoninis kūrinio audinys; M.K.Čiurlionio fortepijoninės kūrybos įvairovė, stiliaus ypatumai. Literatūra: Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos.Š. 1996; Kavaliūnas V. Dainavimo meno pagrindai. V., 1970; Landsbergis V. Čiurlionio muzika. V., 1986; Purlys G. Prailgo dienos. V.2000. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B460, Individualios muzikos studijos ( Individual Musical Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (24L, 96S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Senovinės muzikos žanrai (madrigalai, kanconos) ir jų dirigavimo ypatumai. Dinamiką, ansambliškumą, dikciją koreguojantys gestai. Polifoninių kūrininių dirigavimas. Analizuojamas ir skambinamas vienas iš siūlomų stambios formos kūrinių (variacijos, rondo, fantazija ar kt.); muzikinės minties plėtojimo logika, kūrinio dramaturgija, meninės visumos suvokimas, išraiškos priemonių taikymas. Šiuolaikinės fortepijoninės muzikos stilių įvairovė, nauja pianistinė technika ir garso išgavimo būdai. Literatūra: Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra.- K.,1992; Neniškytė J.B.Bartoko fortepijoninių pjesių ciklo „Mikrokosmosas” reikšmė, ugdant pianisto šiuolaikinės mokyklos pojūtį.- Kl., 2000; Pianisto interpretacijos meno klausimais Lietuvoje.- V., 1982. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B461, Individualios muzikos studijos ( Individual Musical Studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 3.0 kr (48L, 72S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 3.0 kr (24L, 96S: 2 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 4 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Šiuolaikinės chorinės muzikos dirigavimo ypatumai; melodinio ir laisvojo (secco) rečitatyvų dirigavimas; kūriniai chorui ir solistams (kantatos arba oratorijos dalis, operos scena). Stambios formos kūriniai fortepijoniniam ansambliui (kūriniai fortepijonui 4 rankoms arba dviems fortepijonams: sonatos, simfonijų ar instrumentinių koncertų transkripcijos). Ansamblinio muzikavimo uždaviniai, partijų specifika ir funkcija. Muzikos klausymui mokykloje skirtų kūrinių atlikimas ir analizė. Literatūra: Osipkovas G.Savarankiško darbo organizavimas fortepijoninių kūrinių mokymo procese (metodinė knyga). -Kl.,1999; Remesa A. Ggrigališkojo choralo pagrindai.- V., 1995; Dumbliauskaitė l. Choro tembras.- K.,1983. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B462, Individualios muzikos studijos ( Individual Musical Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 3 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 3 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Stambios formos kūriniai fortepijoniniam ansambliui (kūriniai fortepijonui 4 rankomis arba dviems fortepijonams: sonatos, simfonijų ar instrumentinių koncertų transkripcijos). Ansamblinio muzikavimo uždaviniai, partijų specifika ir funkcija. Šiuolaikinės fortepijoninės muzikos stilių įvairovė, nauja pianistinė technika ir garso išgavimo būdai. Senovės muzikos žanrai (motetai, madrigalai, kanconos) ir jų dirigavimo ypatumai. Dinamiką, ansambliškumą koreguojantys gestai. Polifoninių kūrinių dirigavimas.Literatūra: Abaris L. Kūriniai chorams. V., 1999; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Kl., 1994. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B463, Individualios muzikos studijos ( Individual Musical Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 6 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-70 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 6 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-20 %; 6 egz.-70 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 6 kol.-10 %; 0 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-70 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Galutinis pasiruošimo muzikos kvalifikaciniam egzaminui etapas. Meniškas, muzikalus ir stilingas kvalifikacinio muzikos egzamino dirigavimo ir fortepijono programų atlikimas. Pagrindinių muzikanto – atlikėjo – dirigento savybių atskleidimas, interpretuojant kūrinius koncertinėje scenoje. Nuolatinis praktinis darbas studijų kolektyve ir mokykliniame vaikų score. mokymas frazuoti akordeonu. Sudėtingo akompanimento supaprastinimas, pritaikant jį pasirinktai melodijai. Skirtingo charakterio pjesių grojimas. Literatūra: Burinskas V. Akardeono pradžiamokslis. V., 1997; Geniušas R. Dirigavimas ir Lietuvos dirigentai. V., 1973; Osipkovas G. Atlikimo išraiškingumas fortepijono meno raidoje (metodinė knyga). Kl., 1999. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B464, Meno kolektyvų studija ( An Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Studijų tikslas – supažindinti studentus su chorinio dainavimo elementais, mokyti formuoti balsą, girdėti balsų partijų unisoną, suvokti įvairių partijų sąskambius. Daugiausia dėmesio skirti atlikėjo vidinės būsenos ir išorinės jos išraiškos, atitinkančios atliekamą kūrinį, formavimui. Studentai, grojantys styginiais ar pučiamaisiais instrumentais kameriniame orkestre, susipažįsta su pagrindiniais ansamblinio griežimo principais, mokosi kūrinių partijas, dalyvauja koncertuose. Literatūra: Kamakauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V.,1971; Piličiauskas A. Vizualus atlikėjo poveikis. K.,1987; Dumbliauskaitė L. Choro tembras. K.,1989; Yla S. Pažinkime muzikos instrumentus. V.,1971; Stachovas S. Smuikas ir jo meistrai mūsų dienomis. L., 1978 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B465, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet.
Studijų tikslas – supažindinti studentus su atskirų epochų chorinės muzikos kūrinių atlikimo stiliumi, ypatingą dėmes skiriant lietuvių ir pasaulio kompozitorių romantinės muzikos opusams. Rengti muzikines programas, dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai susipažįsta su skirtingų epochų muzika bei jos interpretavimo savitumais, rengia koncertines programas ir dalyvauja orkestro koncertuose. Literatūra: J.Bramso, F.Šuberto, A.Bruknerio, F. Mendelsono chorinė kūryba; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K.,1992; Lazko A. Violončelė. M.,1981 (rusų k.) Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975. Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B466, Meno kolektyvų studijų ( Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 12 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., rud., baz., liet.
Studijų tikslas – išsamiai supažindinti studentus su agoginių ir dinaminių niuansų panaudojimo choriniame kūrinyje tikslingumu. Šiuos uždavinius realizuoti atliekant romantinę chorinę muziką ir lyginant ją su klasicizmo epochos chorine muzika. Dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai tobulina intonavimo, dinamikos, artikuliavimo, frazavimo įgūdžius. Griežia įvairių epochų ir stilių muziką, dalyvauja koncertuose. Literatūra: V.A. Mocarto,D. Verdžio, R. Šumano, P. Češnakovo chorinė kūryba; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K.,1992; Azarchinas R. Kontrabosas. M.,1978 (rusų k.); Karzas A. Orkestruotės istorija. M., 1990 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B467, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies and Concerts Practice ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., pav., liet.
Pagrindinis studijų tikslas – mokyti studentus polifoninio stiliaus chorinių kūrinių prasmingo atlikimo, atskirų balsų temų girdėjimo. Studijų tema – polifoninių kūrinių interpretavimas. Dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio koncerto muzikantai tobulina savo meninius bei techninius įgūdžius, studijuoja įvairių stilių – pirmiausia baroko ir klasicizmo – kompozitorių muziką. Ypatingas dėmesys skiriamas faktūros elementų pusiausvyrai, polifoninių linijų darnai. Rengiama koncertinė programa, dalyvaujama koncertuose. Literatūra: J.Haidno,J.S. Bacho, S.Tanejevo kūryba; Jevdokimova J. Polifonijos istorija. D.I. M.,1983(rusų k.); Barsova J. Knyga apie orkestrą. M.,1969 (rusų k.); Karsas A. Orkestruotės istorija. M.,1990 (rusų k.). Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B468, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies and Concerts Practice ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 12 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., vak., rud., baz., liet.
Studijų tikslas – išsamiai supažindinti studentus su senovine lietuvių ir pasaulio kompozitorių muzika. Senovinės muzikos (madrigalo, moteto) atlikimas, interpretavimo niuansai. Rengti koncertines programas ir dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai griežia klasikinį kamerinio orkestro repertuarą. Daugiausia dėmesio skiriama garso kokybei, intonavimui, tiksliai ritmikai. Studijuoja kompozitorių klasikų (XVIII a.I-oji pusė) kūrinius, rengia programas, dalyvauja koncertuose. Literatūra: K.Monteverdžio, G.Palestrinos kūryba; Trilupaitienė J. Renesanso muzika Lietuvoje. V., 1989; Apie muzikos kultūrą. V., 1996; Kaszas A. Orkestruotės istorija. M., 1990 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B469, Meno kolektyvų studija ( Optimal Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (16T, 16P, 32L, 96S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (16L, 64S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), neak., pav., baz., liet.
Studentai supažindinami su lietuvių ir pasaulio kompozitorių šiuolaikinės chorinės muzikos kūriniais. Serijinės, atonaliosios muzikos samprata. Disonansinių vokalinių sąskambių girdėjimo ugdymas. Dalyvauti koncertų praktikoje. Orkestrantai griežia vairių epochų kūrinius, daugiau dėmesio skiria romantinei muzikai, jos frazavimo, ritmikos, agogikos , artikuliacijos ypatumams, garso kokybei. Rengiama programa, dalyvaujama koncertuose. Literatūra: F. Pulenko, B.Briterio, V. Barkausko, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūryba; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Bičiūnas V Muzikinės akustikos pagrindai. V.,1988; Lainsdorfas E. Kompozitoriaus gynėjas. M.,1988 (rusų k.). Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B470, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai tobulina per ankstesnius studijų metus įgytus chorinio dainavimo arba orkestrinio muzikavimo įgūdžius. Su chorais ir orkestru dalyvauja koncertuose. Pradeda rengti dirigavimo kvalifikacinio egzamino programą. Šį semestrą diplomantai jau gali pradėti repetuoti egzaminų kūrinius su kolektyvais. Literatūra: R.Gudelis. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992. R.Gudelis. Rytų Europos chorinė literatūra. K., 1993. R.Gudelis. Lietuvių chorinė literatūra. V., 1998. R.Urniežius. Tembras instrumentinėje muzikoje. Šiauliai, 1995. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B471, Meno kolektyvų studija ( Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 8 kol.-20 %; 3 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-30 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 12 kol.-40 %; 12 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai toliau rengia kvalifikacinio egzamino programą, repetuoja kūrinius su kolektyvais. Chorų ir orkestro koncertuose diplomantai gali diriguoti egzamino programos kūrinius. Literatūra: R.Gudelis. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992. R.Gudelis. Rytų Europos chorinė literatūra. K., 1993. R.Gudelis. Lietuvių chorinė literatūra. V., 1998. R.Urniežius. Instrumentuotė ir orkestruotė. Pažintinė knyga. Š., 2001. Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B478, Instrumentinis (vokalinis) ansamblis ( Instrumental(Vocal)Ensemble ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 6.0 kr (96L, 144S: 4 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 kol.-20 %; 0 ind.n.d.-30 %; 6 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Susipažinti ir mokytis interpretuoti šiuolaikinę muziką. Įvaldyti netradicinius garso išgavimo būdus (glissando, vibrato, klasteris, stygų užgavimas delnu, beldimas į deką). Mokėti groti įvairiausiose tonacijose. Programą sudaryti iš šiuolaikinių lietuvių bei užsienio kompozitorių originalių kūrinių bei aranžuočių. 4- 6 kūriniai per semestrą. Išsamiai susipažinti su įvairių formų kūriniais. Tobulinti intonavimo, dinamikos, artikuliavimo, frazavimo įgūdžius. Atlikti įvairių epochų ir stilių muziką. Su parengtomis programomis dalyvaujama koncertuose.Literatūra: Paulika J. Rasos šventė. V., 1980; Česienė A. Kūriniai kanklių ansambliams. V., 1995; Akordeonų ansambliai (rusų k.) M., 1977; Pjesės akordeonų ansambliams ( rusų k.) Sankt Peterburgas, 1999; Kavoliūnas V. Dainavimo meno pagrindai. V., 1970; Labanovas M. Muzikos stiliai ir žanrai. M., 1990. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B480, Papildomas instrumentas ir dainavimas ( Aditional Instrument and Singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 16L, 48S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S: 2 kol.-25 %; 2 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-25 %), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 6.0 kr (96L, 144S: 6 kol.-20 %; 2 kont.-10 %; 4 grup.n.d.-10 %; 12 ind.n.d.-20 %; 4 egz.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Dalyko turinį sudaro 2 dalys: papildomas instrumentas ir solinis dainavimas. 1.Papildomas instrumentas: Dalyko tikslas – išmokyti gerai groti vienu iš pasirinktų muzikos instrumentų (smuiku, violančele, vargonais ir pan.) arba tobulinti jau turimus grojimo įgūdžius. Pvz., įgyjant pianisto koncertmeisterio kvalifikaciją. Per semestrą tobulinami techniniai grojimo įgūdžiai. Atliekami įvairiausi pratimai, gamos. Paruošiami 3-4 nesudėtingi kūriniai. 2. Papildomas solinis dainavimas: Dalyko tikslas – lavinti balsą, mokyti taisyklingai formuoti vokalizuojamus garsus. Tobulinti jau įgytus dainavimo įgūdžius, siekiant įgyti choro solisto ar vokalo pedagogo kvalifikaciją. Per semestrą tobulinami vokalo lavinimo įgūdžiai. Atliekami balso lavinimo pratimai, vokalizė, hormonizuoti ir orginalūs lietuvių kompozitorių kūriniai. Parengiami 4 nesudėtingi kūriniai. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Mokinių vokalinis ugdymas. V., 1993; Mikštaitė V. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai. V., 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskien L., Š., 1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis. V.,1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais. K., 1986. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B481, Papildomas instrumentas ir dainavimas ( Additional Instrument and Sining ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 16L, 48S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S: 2 kol.-25 %; 2 ind.n.d.-50 %; 3 egz.-25 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. 1.Toliau tobulinami techniniai grojimo įgūdžiai. Pratimai atliekami įvairiais štrichais. Grojama įvairių laikotarpių ir stilių muzika. Pagrindinis dėmesys skiriamas senovinei (viduramžių, renesanso, baroko stiliaus muzikai. 2. Tobulinama balso lavinimo technika. Siekiama lygaus kantileninio dainavimo, taisyklingos laikysenos. žemo kvėpavimo. Siekiama įvaldyti skirtingas garso atakas. Aktyviai lavinama dikcija bei artikuliacija. Repertuaras parenkamas individualiai, atsižvelgiant į specifines balso savybes. Atliekamos senovinės arijos ir arijietės, įvairių pasaulio tautų liaudies dainos. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Mokinių vokalinis ugdymas. .V., 1993; Mikšaitė Vl. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai. V,m 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskienė L.,Š.,1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis. V., 1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais. K., 1986. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B482, Papildomas instrumentas ir dainavimas ( Additional instrument and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 16L, 48S: 4 kol.-25 %; 0 kont.-25 %; 6 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S: 4 kol.-25 %; 6 kont.-25 %; 10 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Daug dėmesio skiriama muzikos instrumento technikai įvaldyti. Grojami kompozitorių klasikų kūriniai. Per semestrą parengiami 3 – 4 kūriniai. Dalyvaujama įvairiuose studentų koncertuose. Lavinama balso ir klausos koordinacija. Vokalinėse pratybose naudojamos balsių išlyginimo užduotys, tobulinamas jų išpildymas aukštoje vokalinėje formantoje. Per semestrą parengiami 3 – 4 klasikų kūriniai, originalios lietuvių kompozitorių dainos. Dalyvaujama koncertuose. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas.V.,1996; Mokinių vokalinis ugdymas. V., 1993; Mikštaitė VI. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai.V. 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskienė L., Š., 1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis.V., 1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais.K.,1986. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B483, Papildomas instrumentas ir dainavimas ( Additional instrument and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 16L, 48S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S: 3 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Toliau tobulinami techniniai grojimo instrumentu įgūdžiai.Programoje: kompozitorių romantikų kūriniai. Ruošiami stambios formos kūriniai (sonatos, koncertai). Dalyvaujama jungtiniuose studentų koncertuose. Per semestrą parengiami vienas stambios formos ir 2 – 3 nedidelės apimties kūriniai. Toliau plečiamas balso diapazonas. Įtvirtinamas dominuojantis rezonatorius. Vieningai jungiami registrai visame diapazone. Atliekami romantizmo epochos vokaliniai kūriniai. Parengiama viena arija, dvi arijetės ir du romansai. Dalyvaujama jungtiniuose studentų koncertuose. Literatūra: : Mameniškienė N. Balso formavimo metodas.V.,1996; Mokinių vokalinis ugdymas. V., 1993; Mikštaitė VI. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai.V. 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskienė L., Š., 1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis.V., 1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais.K.,1986. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B484, Papildomas instrumentas ir dainavimas ( Additional instrument and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Ruošiamasi pasirinkto instrumento kvalifikaciniam egzaminui. Rengiama 20-25 min. programa. Programoje pageidautini šiuolaikinių kompozitorių, o taip pat lietuvių kompozitorių kūrybos pavyzdžiai. Su soline programa koncertuojama. Tobulinama balso lavinimo technika. Pratybose naudojami įvairūs garso vedimo būdai, skirtingi štrichai, įvairūs dinaminiai niuansai. Siekiama įvaldyti dinaminę filiruotę. Atliekamos arijos iš įvairių epochų kompozitorių stambios formos kūrinių oratorijų, operečių, operų. Parengiami 25 min. studentiški rečitaliai. Rengiamasi kvalifikaciniam egzaminui. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Mokinių vokalinis ugdymas. V., 1993; Mikštaitė Vl. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai. V., 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskienė L. Š., 1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis. V., 1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais. K., 1986. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B485, Papildomas instrumentas(dainavimas)ir elektrovargonai ( Additional instrument and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16P, 16L, 48S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8P, 8L, 64S: 2 kol.-25 %; 1 kont.-25 %; 3 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 6.0 kr (96L, 144S: 6 kol.-20 %; 2 kont.-10 %; 4 grup.n.d.-10 %; 12 ind.n.d.-20 %; 4 egz.-40 %), dien., pav., baz., liet.
Dalyko tęsinys. Toliau ruošiamasi pasirinkto instrumento kvalifikaciniam egzaminui. Programoje kūriniai, skirti atlikti solo, su fortepijono ir kamerinio orkestro akompanimentu. Paruoštas rečitalis atliekamas koncertų salėje (moksleiviams, universiteto ar miesto visuomenei). Toliau ugdomas dainininko estetinis ir muzikinis skonis, lavinama balso technika. Pagrindinis dėmesys skiriamas kūrinio loginės ir emocinės kulminacijos pajautimui bei atskleidimui, kūrinio formos suvokimui bei išpildymui. Parenkama įvairiapusiška solinio rečitalio (apie 25 min.) programa. Siekiama visapusiškai išnaudoti solisto balso aparato privalumus, maksimaliai atskleisti meninės raiškos gebėjimus. Ruošiamasi kvalifikaciniam egzaminui. Dalyvaujama koncertuose. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Mokinių vokalinis ugdymas. V., 1993; Mikštaitė Vl. Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai. V., 1998; Mokomės vargonuoti. Sudarė Kulikauskienė L. Š., 1997; Mikolainis J. Išilginė fleita. Pradžiamokslis. V., 1995; Grojimas pučiamaisiais muzikos instrumentais. K., 1986. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B486, Instrumentuotė ( Insrumentation ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 4 kont.-40 %; 2 ind.n.d.-10 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 2 kol.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 8 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Išmokyti pagrindinių chorinio aranžavimo būdų. Monofoninės ir polifoninės muzikos kūrinių aranžavimas; akompanimento perkėlimas į chorinę faktūrą; daugiabalsio choro partitūros pritaikymas mažos sudėties vokaliniam kolektyvui; mišraus choro aranžuotė lygių balsų chorui ir atvirkščiai. Aranžavimo instrumentiniams kolektyvams principai. Orkestrinės ir ansamblinės faktūros sudarymas. Instrumentų specifika ir jų naudojimas instrumentuojant. Partitūrinės rotacijos pagrindai.Literatūra: Bičiūnas V. Muzikinės akustikos pagrindai .V., 1988; Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975; Narvidas A. Chorinių kūrinių aranžuotės pagrindai. V., 1962; Urniežius R. Tembras insrumentinėje muzikoje. Š., 1995. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B487, Raiškusis skaitymas ir vaidyba ( Elocution and Drama ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 grup.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 3 net.u.-25 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 2 grup.n.d.-50 %; 1 egz.-25 %; 3 net.u.-25 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – išmokyti studentus pagrindinių vaidybos ir režisūros elementų, reikalingų popamokinėje veikloje bei muzikos mokytojo darbui per pamoką. Mokytojas turi mokėti sukurti įvairių muzikinių renginių scenarijus, parengti elementarias vaidybos scenas ir to išmokyti savo mokinius. Per semestrą kiekvienas studentas turi parengti apie 10 min. trukmės vaidybos etiudus, improvizacijas arba kolektyviai suvaidinti pusės valandos muzikinį spektaklį . Literatūra: Nosevičiūtė S. Scenos kalba. K., 1987; Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai. V., 1980; Prėskienienė E. Raiškusis skaitymas.V., 1983; Prėskienienė E. Žodžio menas. Š., 1992. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B549, Vaikų vokalinė literatūra ( The literature of childrens’ vocal ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kont.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 10 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16P, 64S: 2 kont.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 10 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Tikslas – studijų metu susipažinti su naujausia vaikų vokaline literatūra ir analizuoti laiko patikrintus, geriausius vokalinius kūrinius. Tai dainos įvairaus amžiaus ir sudėties vokaliniams ansambliams, solistams (duetams, tercetams ir t.t.) bei chorams. Jų teorinė ir praktinė analizė, modeliavimas šių dienų mokyklose esamų moksleivių repertuaro, išskiriant muzikiniu požiūriu vertingiausius vokalinius kūrinius. Literatūra: Miškinis V. Ąžuoliukai Nr 9.V.,1992; Adamonis A. Dainų dainelė. V., 1995; Pečeliūnas R. Į mokyklėlę. ŠPI.,1996; Liausa S. Vasaros paukštis.V.,1998; Giesmelės mažiesiems.V.,1998. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B566, Meno kolektyvų studija ( An Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 0.0 kr ), dien., rud., baz., liet.
Studijų tikslas – supažindinti studentus su atskirų epochų chorinės muzikos kūrinių atlikimo stiliumi, ypatingą dėmesį skiriant lietuvių ir pasaulio kompozitorių romantinės muzikos opusams. Rengti muzikines programas, dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai taip pat susipažįsta su skirtingų epochų muzika bei jos interpretavimo savitumais, rengia koncertų programas ir dalyvauja orkestro koncertuose. Literatūra: J.Bramso, F. Šuberto, A. Bruknerio , F.Mendelsono, chorinė kūryba; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra K.,1992; Lazko A. Violončelė. M.,1981 (rusų kalba); Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V.,1975. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B568, Meno kolektyvų studija ( An Optional Studies ) – vedimo forma 01 : 0.0 kr ), dien., pav., baz., liet.
Studijų tikslas – išsamiai supažindinti studentus su agoginių ir dinaminių niuansų panaudojimo choriniame kūrinyje tikslingumu. Šiuos uždavinius realizuoti atliekant romantinę chorinę muziką ir lyginant ją su klasicizmo epochos chorine muzika. Dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai tobulina intonavimo, dinamikos, artikuliavimo, frazavimo įgūdžius. Griežia įvairių epochų ir stilių muziką, dalyvauja koncertuose. Literatūra: V.A. Mocarto, D.Verdžio, R.Šumano, P.Češnakovo chorinė kūryba; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K.,1992; Azarchinas R. Kontrabosas. M.,1978 (rusų k.); Karsas A. Orkestruotės istorija. M.,1990(rusų k.). Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B571, Aranžuotė ( Arrangement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Tikslas kūrybiškai pritaikyti įgytas teorines žinias apie muzikos kūrinių (dainų, instrumentinių pjesių, šokių, žaidimų ) aranžavimą kitokios sudėties chorams arba vokaliniams ansambliams. Išmokti pagrindinius aranžuotės būdus ir tipus, nepažeidžiant chorinės kūrybos specifikos. Homofoninės ir polifoninės muzikos kūrinių aranžuotės skirtumai. Akompanimento perkėlimo į chorinę faktūrą būdai ir galimybės. Kursas įtvirtinamas 8 kontrolinėmis užduotimis ir 12-os savarankiškai pasirinktų kūrinių aranžuotėmis iš mokyklinės muzikos programos kūrinių.Literatūra: Kazlauskas J. Muzikos kūrinių analizė. V., 1968; Navickaitė-Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. V., 1962; Paketūras V. Laisvoji balsavada. V., 1981; Beriozinas A. Muzikos kūrinių aranžuotės vaikų chorams. M. 1965 (rusų k.); Ivakinas M. Chorinė aranžuotė M., 1980 (rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B630, Dirigavimo kvalifikacinis egzaminas ( Qualification Exam (Conducting) ) – vedimo forma 01 : 1.0 kr (20L, 20S: 0 ind.n.d.-70 %; 0 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Tai galutinis dirigavimo ir studentų meninės raiškos tobulinimo etapas. Dirigavimo kvalifikacinį egzaminą sudaro 2 dalys: l) dirigavimas vaikų chorui; dirigavimas studijų kolektyvui ( arba rečitalis). Programa, sudaryta iš užsienio ir lietuvių kompozitorių kūrinių, turi būti išsamiai išanalizuota teoriškai ir parengta praktiškai. Ji turi padėti atsiskleisti studentų dvasiniams išgyvenimams bei individualiai dirigavimo technikai. Literatūra: Arminas A. Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos. V.,1991; Kazakauskienė N. Dirigavimo dėstymo metodika. V.,1987; Gudelis R. Rytų Europos chorinė literatūra. K.,1993; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K.,1992. Atsakingas(a) doc. ŽIBŪDIENĖ Marija

S272B635, Vakarų muzikos istorija; epochos, stiliai, asmenybės ( The history of Western music: periods,styles, persomlities ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 7 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 7 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Kurso tikslas – supažindinti įvairių (humaitarinių, socialinių, technikos) Universiteto specialybių studentus su vienu svarbiausių Vakarų meno istorijos is kultūros apskritai sluoksniu – muzikos istorija, jos laikotarpiais, muzikos stiliais, žanrais bei atskirų asmenybių kūrybos savitumais. Muzikinės kultūros raida nuo seniausių laikų iki Antikos epochos pabaigos. Viduramžių muzika, jos periodizavimas. Renesanso muzika, jos mokyklos, žanrai, instrumentai, kompozitoriai. Muzikos raiškos priemonių pokyčiai XVI-XVII amžių sandūroje. Baroko muzikos ypatumai. Nauji žanrai. Žymesnieji kompozitoriai. XVIII a. vidurio Europos muzikos stilių įvairovė. K.V.Gliuko operinė reforma. Vienos klasikų kūrybos ištakos, stiliaus bruožai. Vienos klasikų kūryba. Literatūra: Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. Vilnius, 1994; Hanning B.R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. Vilnius, Presvika, 2000; Vilkelienė A. Opera. Vilnius, Krantas, 2000; Hercfeldas V. Mažoji muzikos istorija. Vilnius Vaga, 1974; Scholes P.A. The Oxford Companion to music. Tenth edition. Oxford University Press. Oxford, New York, 1995; Rozenšildas K. Užsienio muzikos istorija. T. I. Maskva, Muzyka, 1969; Levikas B. Užsienio muzikos istorija. T. II. Maskva, Muzyka, 1980. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B637, Chorinis dainavimas Menų f-to mišrime chore „Studium” ir merginų chore „Littera” ( Choir ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 kol.-10 %; 2 grup.n.d.-40 %; 0 ind.n.d.-20 %; 0 egz.-30 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas -betarpiškai susipažinti su įvairių stilių, įvairių epochų chorinės muzikos kūriniais. Užsiėmimų metu daugiausia dėmesio skitiama atlikėjo vidinės būsenos ugdymui ir aktorinės išraiškos formavimui, interpretacinių chorinio dainavimo niuansų atlikimui. Dainuojantys chore dalyvauja kolektyvo muzikiniuose projektuose Šiaulių universitete, Lietuvoje bei užsienyje , rengia koncertus drauge su įžymiais Lietuvos muzikiniais kolektyvais bei atlikėjais.Literatūra: A.Arminas Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos V. 1991; L. Dumblaiuskaitė Choro tembras K. 1989; O.Kamakauskienė Vokalinės metodikos pagrindai. V. 1971; V.Mikštaitė „Dainavimo pratimai pagal Nicolo Vaccai. V. 1998; A.Piličiauskas izualus atlikėjo poreikis K. 1987; Vigotskii psichologija isskustva M.,1986 Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B638, Mokyklinių muzikos kūrinių analizavimas ( The analysis of music at school ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 1 grup.n.d.-20 %; 2 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-20 %; 6 egz.-40 %), neak., rud., baz., liet.
Tikslas – naudojant fortepijoną (ar kitus analogiškas galimybes turinčius muzikos instrumentus) išmokyti studijuojančiuosius analizuoti mokyklinius muzikos kūrinius. Aktualumas: fortepijonu atlikti reikšmingiausi muzikos kūrinio fragmentai padeda mokiniams aktyviai dalyvauti muzikos pažinimo procese. Gyvai skirtingu tempu, dinamika, ritmu, nuotaika pademonstruoti muzikos kūrinio epizodai sustiprina pažintį su muzikos kūrinio sąranga, atskleidžia daugelį „neapčiuopiamų” muzikinės kalbos detalių, padeda kaupti muzikinį žodyną, skatina susimąstymą, aktyvias ir atviras diskusijas. Literatūra: Lukianko, S. A. Critical reflection on teaching and learning music in the context of technological change. – McGill University (Canada). (1999); Grout D. J., Palisca C. V. History of Western Music. New York. (1980); Balčytis E. Muzikos mokymo IV – VIII klasėse pagrindai. Kaunas: Šviesa. (1986); Rinkevičius Z. Muzikos pedagogika. Bendrasis muzikinis ugdymas. Klaipėda: KU l-kla, (1998); Piličiauskas A. Muzikos pažinimas: stadijos, rezultatai ir reikšmė: II -oji knyga. Vilnius: LAMUC; Strakšienė D. Fortepijono panaudojimo muzikos pamokose tyrimai // Pedagogika. Nr.45. 2000. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B642, Meno kolektyvų studija ( An Optional studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 0.0 kr ), dien., rud., baz., liet.
Pagrindinis studijų tikslas – mokyti studentus polifoninio stiliaus chorinių kūrinių prasmingo atlikimo, atskirų balsų temų girdėjimo. Studijų tema – polifoninių kūrinių interpretavimas. Dalyvauti koncertų praktikoje. Kamerinio orkestro muzikantai tobulina savo meninius bei techninius įgūdžius, studijuoja įvairių stilių – pirmiausia baroko ir klasicizmo kompozitorių muziką. Ypatingas dėmesys skiriamas faktūros pusiausvyrai, polifoninių linijų darnai. Rengiama koncertinė programa, dalyvaujama koncertuose. Literatūra: J. Haidno, J. S. Bacho, S. Tanejevo kūryba; Jevdokimova J. Polifonijos istorija. I d. M., 1983 (rusų kalba); Borsova J. Knyga apie orkestrą. M., 1969 (rusų kalba); Karzas A. Orkestruotės istorija. M., 1990 (rusų kalba). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B653, Individualios muzikos studijos (dirigavimas,fortepjonas) ( Individual musical studies ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 2 kol.-20 %; 5 ind.n.d.-50 %; 2 egz.-30 %), dien., pav., baz., liet.
Supažindinama su įvairiais polifoninių kūrinių tipais (kanonu, kancona, invencija, fuga, fugete ir kt.) bei jų skambinimo ypatybėmis. Lietuvių muzikos klasiko M.K.Čiurlionio fortepijoninė kūryba (preliudai, mazurkas, fugos ir kt.). Literatūra: Čiurlionis M.K. Kūriniai fortepijonui. V., 1975; Bacho J.S. Šostakovičiaus D., Čiurlionio M.K. ir kt. kūriniai; Landsbergis V. Vainikas Čiurlioniui. V., 1980.Lavinti dirigavimo techniką plečiant muzikinį studentų akiratį. Išmokti sudėtinių metrų dirigavimą kintant šrtichams, tempams ir dinaminiams niuansams. Išmokti diriguoti įvairaus ilgumo pauses. Literatūra: Muzikos vadovėliai: Balčytis E. Muzika 6- 7 kl., 2002; Piličiauskas A. Vizualus atlikėjo poveikis; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992. Atsakingas(a) STRAKŠIENĖ Diana

S272B654, Meno kolektyvų studija ( An optional studies ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S: 4 kol.-20 %; 2 grup.n.d.-10 %; 4 ind.n.d.-30 %; 12 egz.-40 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 0.0 kr ), dien., rud., pav., baz., liet.
Studijų tikslas – išsamiai supažindinti studentus su senovine lietuvių ir pasaulio kompozitorių muzika. Senovės muzikos (madrigalo, moteto) atlikimas, interpretavimo niuansai. Rengti koncertų programas ir dalyvauti koncertų praktikoje.Kamerinio orkestro muzikantai griežia klasikinį kamerinio orkestro repertuarą. Daugiausia dėmesio skiriama garso kokybei, intonavimui, tiksliai ritmikai. Studijijuoja klasikų (XVII a.-I-pusė), rengia programas, dalyvauja koncertuose. Literatūra: K. Monteverdžio, G. Palestrinos kūryba; J.Trilupaitienė Renesanso muzika Lietuvoje. V.,1989; Apie muzikos kultūrą V.,1996; Karzas A. Orkestruotės istroija M.,1990. Atsakingas(a) RAMANAUSKAS Gediminas

S272B810, Papildomas instrumentas arba dainavimas ( Additional instrument and singing ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentas mokosi groti pasirinktu papildomu muzikos instrumentu arba solinio dainavimo individualiai. Studijas pradeda nuo pradžių, o jau turintys atitinkamą pasirengimą jas toliau tobulina, rengia koncertines programas, dalyvauja koncertuose. Per semestrą parengia 20 minučių programą iš įvairių autorių, stilių ir epochų muzikos. Pasirinkęs šiuos modulius studentas gali siekti papildomos muzikos atlikėjo arba instrumento (vokalo) pedagogo kvalifikacijos arba atitinkamo sertifikato. Literatūra: Baika A. Akordeono mokykla. K., 1985; Kavoliūnas V. Dainavimo meno pagrindai. V., 1970; Vygodskis L. S. Meno psichologija. M., 1986 (rusų k.); Sodeika A. Sveikas ir gražus balsas. V., 1968; Urniežius R. Tembras instrumentinėje muzikoje. Š., 1995; Senosios kanklės ir kankliavimas/ Sudarė R. Apanavičius. V., 1990. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272B811, Instrumentinis (vokalinis) ansamblis ( Instrumental vocal Ensamble ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Modulį sudaro dvi dalys. Studijos yra tęstinės, trunkančios dvejus metus. Tikslas – išmokyti gabesnius muzikai studentus (pageidautinas muzikos rašto mokėjimas) ansamblinio dainavimo ar grojimo etnografinėmis kanklėmis, skudučiais ar kitais liaudies instrumentais. 1. Mokoma formuoti balsą, tiksliai intonuoti, suvokti įvairių vokalinių partijų sąskambius ir unisoną. 2. Studentai supažindinami su etnografinėmis kanklėmis, grojimo būdais, pagrindinių akordų stygų dengimo pozicijomis, išmoksta stygas užgauti brauktuku. Literatūra: Dumblauskaitė L. Choro tembras. V., 1981; Žibūdienė M. Choro vokalo pratybos. Š., 1986; Apanavičius R. Senosios kanklės ir kankliavimas. V., 1990. Atsakingas(a) GAVENAUSKAS Juozas

S272B813, Papildomo instrumento arba dainavimo didaktika ir praktika ( Addition instrument detical Principles and Practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (12L, 68S: 5 kol.-50 %; 5 egz.-50 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Šį modulį gali rinktis tie studentai, kurie nuo žemesniųjų kursų studijuoja papildomo instrumento arba solinio dainavimo modulius, yra pakankamai įvaldę pasirinktą instrumentą arba solinį dainavimą ir siekia papildomos kvalifikacijos arba sertifikato. Per pirmąjį semestrą rekomenduojama išklausyti atitinkamo instrumento ar solinio dainavimo didaktiką ir atlikti bandomąją praktiką muzikos, bendrojo lavinimo mokykloje, klube arba šeimoje. Per antrąj semestrą su savo auklėtiniais parengia apie 15 minučių meninę programą ir laiko kvalifikacin egzaminą. Literatūra: Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Kamarauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Brazauskas E. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Brazauskas E. Saviveiklinio pučiamųjų orkestro mokymo metodinė sistema. V., 1985; Balčytis E. Muzikos mokymo IV – VIII klasėje pagrindai. K., 1986; Gricius A. Smuikas – mano draugas. K., 1989; Fleiš K. Grojimo smuiku menas. M., 1964(rusų k.); Kiuchler F. Dešinės rankos technika. Kijevas, 1974(rusų k.). Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M512, Vadovavimo moksleivių meno kolektyvui praktika ir tyrimai ( Leadership of Pupils Art Groups, Practice and Research ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8L, 72S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 1 net.u.-20 %), neak., rud., sustipr., liet.
Tikslas – išmokti kokybiškai organizuoti ir vadovauti popamokiniam muzikiniam moksleivių ugdymui mokykloje, įgyti praktinės patirties ir darbo įgūdžių. Per pirmąjį semestrą magistrantas pasirenka (sukuria) kolektyvą: moksleivių chorą, orkestrą, folklorinį ansamblį, popmuzikos grupę arba kitokį kolektyvą, atlieka vaikų sugebėjimus ir mokėjimus konstatuojančius tyrimus, parengia 2 metų darbo planą, pirmojo semestro programą. Literatūra: Mokinių vokalinis ugdymas /Sudarė S.Jareckaitė. V., 1993; Mameniškienė N.Balso formavimo metodas. V., 1996; Abromavičienė I. Dainuojamosios tautosakos poveikis vaiko doriniam ugdymui // Pradinis ugdymas: retrospektyva ir perspektyva. Mokslinės praktinės konferencijos medžiaga. Š., 1996. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M513, Vadovavimo moksleivių meno kolektyvui praktika ir tyrimai ( Leadership of Pupils Art Groups Practice and Research ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10L, 70S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 2 net.u.-20 %), dien., pav., sustipr., liet.
Semestro pradžioje magistrantas parengia pasirinktam kolektyvui viso pusmečio meninę programą, planuoja jos rengimo terminus, numato svarbiausias darbo formas, metodus, svarbiausius koncertus, nuolat siekia asmeninio darbo su kolektyvu meistriškumo, atlieka kolektyvo meninio augimo arba magistro darbui reikalingus tyrimus, mokosi teoriškai pagrįsti savo darbo sėkmes ir nesėkmes. Literatūra: Kavaliauskienė O. Vokalinės metodikos pagrindai. V., 1971; Mameniškienė N. Balso formavimo metodas. V., 1996; Kazlauskienė N. Chorinio dirigavimo dėstymo metodikos klausimai. V., 1987. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M514, Vadovavimo moksleivių meno kolektyvui praktika ir tyrimai ( Leadership of Pupils Art Groups, Practise and Research ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (10L, 70S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-10 %; 2 net.u.-20 %), dien., rud., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (10L, 70S: 4 ind.n.d.-20 %; 4 lab.-50 %; 2 egz.-20 %; 2 net.u.-10 %), neak., rud., sustipr., liet.
Mokymosi nepriekaištingai vadovauti moksleivių meno kolektyvui, siekti pedagoginio meistriškumo, atlikti mokslinius tyrimus kolektyve tąsa. Semestro pradžioje magistrantas parengia pasirinktajam kolektyvui viso pusmečio meninę programą , planuoja jos rengimo terminus, numato svarbiausias darbo formas, metodus, svarbiausius koncertus, nuolat siekia asmeninio darbo su kolektyvu meistriškumo, atlieka kolektyvo meninio augimo arba magistro darbui reikalingus tyrimus, mokosi teoriškai pagrįsti savo darbo sėkmes ir nesėkmes. Literatūra: Velička E. Garsų ir tylos paslaptys. K., 1995; Žibūdienė M. Choro vokalinės pratybos. Š., 1996; Zubrickas B. Moksleivių chorai. V., 1988. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M515, Vadovavimo moksleivių meno kolektyvui praktika ir jo gynimas ( Practice of Leading Pupils Art Groups and Maintaining ) – vedimo forma 01 : 5.0 kr (10L, 190S: 0 ind.n.d.-10 %; 0 lab.-10 %; 3 egz.-60 %; 2 net.u.-20 %), dien., pav., sustipr., liet.
Baigiamasis vadovavimo moksleivių meno kolektyvui praktikos etapas. Magistrantas toliau mokosi vadovauti meno kolektyvui, suplanuoja viso pusmečio meninę bei teikiamą ginti programą, atlieka reikalingus kolektyvui ar magistro darbui tyrimus, programos vykdymo, kolektyvo išugdymo bei asmeninio meistriškumo rezultatus parodo per ginamąjį kolektyvo koncertą ar atvirą repeticiją. Viešas koncertas ar atvira repeticija sudaro magistro darbo dalį. Literatūra: Arminas A. Iš chorvedybos ir dirigavimo praktikos. V., 1991; Mokinių vokalinis ugdymas /Sudarė S. Jareckaitė. V., 1993; Gudelis R. Vakarų Europos chorinė literatūra. K., 1992; Gudelis R. Rytų Europos chorinė literatūra. K., 1993. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M526, Moksleivių vokalinio lavinimo teorijos pagrindai ( Principles of Pupils Vocal Training ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 8 ind.n.d.-50 %; 8 egz.-50 %), dien., rud., sustipr., liet.
Tikslas – išsamiai supažindinti magistrantus su dainininko balso trakto sandara ir balso higienos taisyklėmis. Analizuojami esminiai vokalo formavimo dėsningumai, apžvelgiami įvairiose pasaulio šalyse taikomi vokalinio ugdymo metodai, akcentuojant fonetin vokalinio garso metodą, tembrinę vokalinio garso analizę. Literatūra: Sodeika A. Sveikas ir gražus balsas. V., 1968; Dumbliauskaitė L. Choro tembras. K., 1983; Nazarenka I.K. Dainavimo menas M., 1968; Girdenis A. Fonologija. V., 1981. Atsakingas(a) doc. LYGUTAS Vaidotas Juozas

S272M527, Muzikos instrumentas ( Music Instrument ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-70 %; 10 egz.-10 %), dien., rud., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-70 %; 10 egz.-10 %), neak., rud., pav., sustipr., liet.
Muzikos instrumentą magistrantai gali studijuoti dvejopai: a) toliau tobulinti privalomojo ar pasirenkamojo bakalauro studijų instrumento (fortepijono, smuiko ar kt.) studijavimą, b) susipažinti ir pramokti groti vienu ar keliais (styginiais, pučiamaisiais, mušamaisiais, klavišiniais) instrumentais. Pirmuoju atveju magistrantas vykdo dėstytojo parengtą programą. Literatūra: Bendrojo fortepijono kurso dėstymo metodika: Metodinė priemonė. V., 1987; Beišlagas A. Ornamentika muzikoje. M., 1978; Cipinas G. Mokymas groti fortepijonu. M., 1984 (rusų k.); Urniežius R. Tembras instrumentinėje muzikoje. Š., 1995; Kazlauskas J. Muzikos instrumentai ir partitūra. V., 1975. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

S272M530, Improvizavimo pagrindai ( Improvisation Principles ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16P, 48S: 10 kol.-10 %; 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-70 %), dien., pav., sustipr., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8P, 64S: 10 kol.-10 %; 8 kont.-20 %; 12 ind.n.d.-70 %), neak., pav., sustipr., liet.
Tikslas – suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių analizuojant improvizavimo muzikinėje kūryboje būdus ir susipažįstant su melodijų kanonizavimo pagrindais. Improvizavimo apraiškų liaudies muzikinėje kūryboje analizė. Moksleivių kūrybiškumo ugdymo būdai, mokant muzikinės improvizacijos meno per pamokas bei dalyvaujant muzikos kolektyvuose. Kūrybinės užduotys: įvairios faktūros akompanimentų kūrimas mokyklinėms ir savo sukurtoms melodijoms, liaudies dainų melodijų variacijos. Literatūra: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V., 1969; Mikėnaitė R. XX a. polifonija ir jos apraiškos šiuolaikinėje lietuvių muzikoje. V., 1987; Senosios kanklės ir kankliavimas/Sudarė R. Apanavičius. V., 1990; Šileika R. Įvadas į šiuolaikinę harmoniją. Klaipėda, 1994. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

Audiovizualinio meno katedra

H311B358, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Lietuvos liaudies menas, jo šakos: architektūra, keramika, tekstilė. Kryždirbystė ir skulptūra. Šiuolaikinis liaudies menas ir jo vystymosi problemos. Profesionalioji Lietuvos dailė: mūrinės pilys, gotika, barokas, klasicizmas. Vilniaus meno mokykla. Pirmosios lietuvių parodos. Čiurlionis, Žmuidzinavičius, Rimša. Kauno meno mokykla. XX a. antros pusės lietuvių dailė. Rašomas ir apginamas kursinis darbas: apybraiža apie tautodailininką, profesionalų dailininką – gyvenimo aprašymas, kūrybos charakteristika. Gali būti ir platesnės apimties darbas apie dailės reiškinį.Pagrindinė literatūra:1. Autorių kolektyvas. Lietuvos dailės istorija. V., 2002.2. Galaunė P. Lietuvių liaudies menas. 1930, 1993 m.3.Albumų serija „Lietuvių liaudies menas”: medžio dirbiniai, architektūra, skulptūra, keramika, audiniai, geležies dirbiniai, papuošalai, tapyba ir grafika, mažoji architektūra, kryžiai (iš viso 16 tomų).4. Gaižutis A. Kultūros vertybės ir erzacai. V., 1993. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B359, Vizualinės plastikos pagrindai ( The Basics of Visual Plastic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-35 %; 3 net.u.-35 %), dien., rud., baz., liet.
Tikslas- tolimesnis, platesnis, vizualinės plastikos pagrindų įsisavinimas. Įgis gilesnes žinias apie vaizdo gamybą. Nagrinėjamos temos: operatoriaus vieta, filmavimas, operatoriaus elgesys, filmavimo darbo etika; objekto pasirinkimas, jei nėra režisieriaus; kadro kompozicija, įvairaus apšvietimo įtaka kadro kompozicijai, judesio plastika; filmavimo rakurso pasirinkimas; kadrų sekos filmavimas. Sekos filmavimo įtaka montažui, siužetinės linijos konkretumui ir meniškumui. Baigę šį kursą studentai gebės atlikti filmavimus: įvykis, surežisuotas vaidybinis siužetas, nedidelio sudėtingumo siužetas, įvykių apžvalga. Literatūros sąrašas: 1. Augoulvert A., Herve M. Les television en Europe. – Paris,1989. 2. Kipnis L . History of Video Art. Art Institute of Chicago.3. Miller S. History, Theory, Practice of Video Art.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. – Vilnius, 1997.5. Pečiulis Ž. Videoteatras.- Vilnius, 1994. 6. I.B.Gordičuk V,G. Pell’.Spravočnik kinooperatora.- Moskva „Iskusstvo”,1979. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B360, Gamybinė praktika ( Industrial Practice ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (80S: 2 net.u.-100 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – išbandyti, įtvirtinti studentų žinias bei įgūdžius įgytus studijų metu. Praktika atliekama televizijos, radijo, garso įrašų bei foto studijose, bendrojo lavinimo mokykloje ar komercinėje firmoje dirbant audiovizualinės veiklos organizatoriaus darbą, bei reklamos agentūroje. Praktikoje studentas privalo pademonstruoti žinias bei įgūdžius, įgytus studijų metu. Laikas, kada turi vykti praktika, nėra reglamentuotas, todėl studentas į praktiką gali būti nukreipiamas susidarius palankiausioms studijų programos realizavimo ir praktikai priimančios organizacijos bendros veiklos, sąlygoms .Literatūra:1. Englander I. The Architecture of Computer Hardware and Systems Software: an information technology approach. – New York, 2003.2. Pečiulis Ž. Televizija, teorija, technologija, žurnalistika. – Vilnius, 1997.3. Shneiderman b. Designing the user interface: strategies for effective human – computer interaction interaction. Massachusets, 1998.4. Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos. – Šiauliai, 2003.5.Žarkov V.A. Visual C. Net b nauke i technike.- Moskva. 2002. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B437, Leidyba ( Basics of Publisching ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 4 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %; 0 net.u.-25 %), dien., pav., baz., liet.
Programa skirta tolia supažindinti su ikispaustuviniu procesu, išmokyti juos paruošti savo suprojektuotus darbus spaudai. Įgyti teorinių ir praktinių žinių, supažindinti su leidybinio proceso problemomis ir jų sprendimo keliais. Teksto paruošimas leidybiniam procesui. Savo darbo vietos paruošimas leidybiniam procesui. Monitoriaus, spausdintuvo, skenerio spalvų nustatymas. Spalvų skaidymo procesas. PostScript bylų generavimo eiga ir ypatumai. Ikileidybinio proceso kontrolė. PostScript bylų programiniai kontrolės būdai. Kontroliniai atspaudai. Bendravimas su spaustuvių reprocentrais, paruoštų projektų perdavimas į spaustuves. Internetas. Rastrinė ir vektorinė grafika, tekstas interneto puslapiuose. Programinė įranga interneto puslapių kūrimui ir publikavimui. Studentai praktinių darbų metu paruošia savo projektus įgyvendinti įvairiais spaudos būdais (ofsetas, fleksografija, šilkografija). Interneto puslapio kūrimo ir publikavimo praktika. Literatūros sąrašas:Izdatel’skoje delo: kniga- ot zamysla do upakobki/ Džon Pikok. Moskva: Ekom,1998;Adobe Photoshop 5.0 : classroom in a book. San Jose : Adobe, 1998. Adobe Iliustrator 7 / S.Bein. Sankt-Peterburg:BNV,1998; Pocket guide to color with digital applications / Thomas E. Schildgen with Frank Benham, Dot Lestar, Bob Jose. Albany : Delmar Publishers, 1998.5. Electronic prepress : a hands-on introduction / Bill Parsons. Albany : Delmar Publishers, 1995. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B439, Audiovizualinės ir fotografijos technologijos ( Audiovisual and Photography art Technology ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 5 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-35 %; 3 net.u.-35 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – jau įsisavinusiems techninius pagrindus studentams suteikti papildomų žinių apie kino video techniką: kino kameros, projekcinė aparatūra, įvairių lygių video kameros, montažinė aparatūra, aparatūra peržiūroms bei skaitmeninę fotografiją, jos ypatybes, kūrybišką technikos naudojimą. Analizuojama apšvietimo technika bei pagalbinės technikos reikšmė kūrybiniame procese. Nagrinėjami pagrindiniai filmavimo principai: kadro formavimas, filmavimo rakursai, horizontas, montažinis filmavimas. Įsisavinami skaitmeninio fotoaparato parametrai ir kontrolė. Analizuojama vaizdo skaitmeninio redagavimo bei rengimo spaudai specifika Literatūros sąrašas: 1. Augoulvert A., Herve M. Les television en Europe.-Paris,1989. 2. Denis P. Curtin. Digital Phography. Ww.photocourse.com/frontmatter/titlepage.htm.3. Pečiulis Ž. TV dramaturgija.-Vilnius,1993.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. -Vilnius, 1997.5. Pečiulis Ž. Videoteatras.- Vilnius, 1994; Kilpatrik D. Svet i osveščen’e. Moskva, 1988. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B486, Taškinė grafika ( Taškinė grafika ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 6 ind.n.d.-20 %; 7 lab.-35 %; 1 egz.-45 %), dien., rud., pav., baz., angl.
Tikslas – suteikti studentams žinių apie skaitmeninio vaizdo technologijas, meninį skaitmeninio vaizdo redagavimą. Vaizdo suvokimo ypatumai. Realus vaizdas ir jo atvaizdas. Vektorinė ir taškinė grafika. Skaitmeninis vaizdas ir jo sandara. Vaizdo skaitmeninimo būdai. Techninė įranga. Programinė įranga, įdėtinės programos ir jų panaudojimas skaitmeninio vaizdo redagavimui. Pagrindiniai skaitmeninio vaizdo formatai. Skaitmeninės spalvos ir jų modeliai. Vaizdo importavimas. Vaizdų parengimas redagavimui. Vaizdų redagavimas. Kompozicijos raiškos priemonių derinimas. Mišrių technikų derinimas. Baigtų vaizdų apdorojimas. Vaizdų išsaugojimas. Literatūra: 1. Sammon R. Rick Sammon’s Complete Guide to Digital Photography: 107 Lessons on Taking, Making, Editing, Storing, Printing, and Sharing Better Digital Images. W.W. Norton and Company. 2003.2. Weiermair P., Peryer P., Tesi A. The Measure of All Things: The Synthesis of Photography and Text in Contemporary Art. Edition Stemmle. 1999.3. Rush M. Media in Late 20th-Century Art (World of Art). Thames and Hudson. 1999.4.Teague J.C. Photoshop 7 at Your Fingertips: Get In, Get Out, Get Exactly What You Need. Sybex. 2002.5. Georges G. 50 Fast Photoshop 7 Techniques. John Wiley & Sons. 2002. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B548, Vizualinės plastikos pagrindai ( Basics of Visual Plastic ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 3 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-45 %; 0 net.u.-10 %), dien., rud., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 3 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-45 %; 0 net.u.-10 %), neak., rud., baz., liet.
Vizualinės raiškos priemonės ir jų reikšmė vaizdo kūrimui. Taškas, linija, dėmė, kontrastas, ritmas. Simetrija, asimetrija, pusiausvyra, statika – dinamika. Tekstūra – faktūra. Grafinių raiškos priemonių sintezė. Juodai – balto vaizdo plokštuminių kompozicijų apdorojimas vektorinės grafikos programomis. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Arnheim. Iskusstvo i vizualnoje vosprijatije. M., 1973; Kornyeinė Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Albumai: A. Diureris, P. Klee, J. Miro; Corel Draw 9. ISBN 9986-965-50-0. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B562, Kompiuterinė grafika ir technologijos ( Computer Grafic and Technologies ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-5 %; 5 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %; 2 net.u.-10 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-5 %; 5 ind.n.d.-25 %; 1 egz.-50 %; 2 net.u.-10 %), neak., pav., baz., liet.
Toliau gilinamos žinios bei tobulinami įgūdžiai įgyti Kopiuterinės grafikos paskaitose. Studentai supažindinami su naujausiais kompiuterinių technologijų sprendimais ir jų praktiniu taikymu. Kurso turinys padės apibendrinti ir praktiškai pritaikyti Kompiuterių naudojimo pagrindų bei Taikomosios programinės įrangos paskaitose įgytus gebėjimus. Įgytas žinias bei įgūdžius studentai galės patikrinti ir pritaikyti praktikose.Literatūra:1. Chilajer S., Mizik D. Programirovanije Actine Server Pages. Maskva, 2000. 2. Keršienė V. ir kt. Grafinio dizaino objektai CorelDRAW terpėje : laboratoriniai darbai. – Kaunas, 2003.3. Kumpikas P. ir kt. Kompiuterinė braižyba. – Kaunas, 2003.4. Saimino D. Seti, internet, vnutreneje dviženije. Maskva, 1997.5. Vidžiūnas A., Vitkutė D. ir kt. Informacinių technologijų taikymas. K., 1999.6. Žiniatinklis – www.distance.ktu.lt. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B564, Vizualinės plastikos pagrindai ( Basics of Visual Plastics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Tolesnis vizualinių raiškos priemonių įsisavinimas. Fizikinis ir empirinis Gėtės mokslo apie spalvas suvokimas. Chromatinės ir achromatinės spalvos. Spalvininkystės subtilumai. Panton ir kitos spalvinės skalės, naudojamos grafinėse programose, jų pritaikomumas, savitumai. Abstrakčių formų spalvinės kompozicijos, naudojant vektorinės grafikos programas. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Arnheim. Iskusstvo I vizualnoje vosprijatije; Mironova L. N. Cvetovedenije. Minsk 1984; Kornyeinė Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Corel Draw 9. ISBN 9986-965-50-0. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B570, Taikomoji kompozicija ( Applied Composition ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 ind.n.d.-20 %; 2 net.u.-80 %), dien., pav., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-20 %; 2 net.u.-80 %), neak., pav., baz., liet.
Faktūra ir tekstūra kompozicijoje. Žmogaus ir gamtos sukurtos faktūros ir tekstūros, naudojimas konkretiems kompoziciniams uždaviniams. Faktūros savitumai, priklausomi nuo naudojamų kūrybos priemonių įvairovės ir taikant programas. Skenavimas. Filtrų naudojimas. Kompozicinių užduočių apdorojimas rastrinės grafikos programomis. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V., 1994; Bagnall B. Kaip piešti ir tapyti. V., 1996; Kornyeinė Gere Z. Erdvė, forma, spalva. K., 1997; Adobe Photoshop 5.5 ISBN 9986-22-599-X. Atsakingas(a) doc. JANULIS Vaidotas

H311B574, Fotografijos ir video meno pagrindai ( Basic of Photography and Video Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S), neak., rud., pav., baz., liet.
Naujų technologijų raida ir įtaka meninės kūrybos plėtotėje. Fotoaparatas, kino kamera, videokamera, kaip naujas įrankis menininko rankose ir kaip priemonė meninių vaizdų kūrime. Istorinė raida. Naudojamų techninių priemonių įvairovė. Šiuolaikinių skaitmeninių priemonių naudojimas mene. Istorinių ir šiuolaikinių foto ir video meno pavyzdžių nagrinėjimas, atkreipiant dėmesį į klasikinius vaizdų komponavimo dėsnius. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980; Jacobson R. E. The Manual of Photography. London, 1978; Kipnis L. History of Video Art. Art Institute of Chicago; Foto and Video. Periodinis. Sovetskoje foto. ISSN 0371-4284; www.foto.ru. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B575, Foto – video techninė įranga ( Photo – Video Technical Equipement ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 4 ind.n.d.-25 %; 2 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 4 ind.n.d.-25 %; 2 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Tikslas – video bei foto technologijų pagrindų įsisavinimas. Siekiama suteikti pagrindines žinias apie kino video techniką: kino kamerą projekcinę aparatūrą, įvairių lygių video kameras, montažinę aparatūra bei aparatūra skirtą peržiūroms. Nagrinėjama apšvietimo ir pagalbinė technika. Susipažįstama su foto laboratorijos technine įranga. Nagrinėjami fotodidintuvai ir jų konstrukcijos, pagalbinė įranga, studijinė bei kilnojamoji apšvietimo įranga. Susipažįstama su eksponometrijos prietaisais.Literatūra:1. Dixon P. Virtual college: quick guide to how you can get the degree you want with computer, TV, video, audio, and other distance learning tools. – Princeton, 1996.2. Jacobson R. E. The Manual of Photography. London, 1978.3. Karbo M.B. Skaitmeniniai fotoaparatai: viskas apie skaitmeninę fotografiją – Vilnius, 2003.4. Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980.5. Gnrlev D.S. Spravočnik po fotografii (svetotechnika i materialy).-Kiev, 1986; Kulpatrik D. Svet i Osveščenie.- Moskva, 1988. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B590, Fotografija ( Photography ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1 ind.n.d.-30 %; 8 lab.-30 %; 2 net.u.-40 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 8 lab.-30 %; 2 net.u.-40 %), dien., vak., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 ind.n.d.-30 %; 8 lab.-30 %; 2 net.u.-40 %), neak., pav., baz., liet.
Modulio rikslas – duoti studentams žinių, kurios suteiktų nuoseklų, gilų ir visapusišką fotografijos technologijos ir technikos supratimą, sudarytų pagrindą savarankiškam kūrybiniam darbui. Studijų metu bus nagrinėjamos šios temos: Šviesa ir spalva. Principinė fotoaparato konstrukcija. Objektyvas ir diafragma, fotoaparatų užraktai. Fotoaparatų tipai. Fotoeksponometrai, flešmetrai. Fotoekspozicija. Ryškumo gylis. Objektyvai ir jų konstrukcijos. Keičiamieji ir keičiamo židinio nuotolio objektyvai. Skaitmeninė fotografija. Jos specifika. Juodai – balto negatyvinio ir pozityvinio procesų technologija. Ryškalų ir fiksažų įvairovė, jų paruošimo ypatumai ir panaudojimas praktikoje. Įsisavinę šį kursą studentai mokės ir gebės naudotis įvairia fototechnika, išmanys juodai – baltos fotografijos technologiją, išmoks savarankiškai dirbti fotolaboratorijoje. Naudodamiesi turima fototechnika, studentai atliks kūrybines užduotis fotolaboratorijoje, ryškins negatyvus, spausdins fotografijas. Literatūra: Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V.,1980; Džeims T. Teorija fotografičeskogo processa. Leningrad, 1980; Xokins E. Eivon D. Fotografija. Technika i iskustvo. Moskva. 1986; Kilpatrik D. Svet i osveščenie. Moskva, 1988; Jacobson R.R. The Manual of Photography. London, 1978; Čibisok K.V. Obščaja fotohrafija. Moskva, 1984. Atsakingas(a) GRIMŽA Vilius Eduardas

H311B591, Fotografijos menas ( Photography Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 4 ind.n.d.-15 %; 8 lab.-15 %; 1 egz.-30 %; 2 net.u.-40 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – jau įsisavinusiems fotografijos techninius pagindus, suteikti papildomų žinių apie studijinį apšvietimą ir jo ypatumus.Portretas. Apšvietimas ir fotografavimas. Klasikinis studijinio portreto apšvietimas. 5 šviesos šaltiniai. Portretas šviesioje tonacijoje. Portretas tamsioje tonacijoje. Užduočių atlikimas.Natiurmorto fotografavimas. Kompozicija, apšvietimas. Užduočių atlikimas.Kurso metu studentai plačiau nagrinės įvairius studijinio apšvietimo variantus ir jų įtaką daikto apimties,faktūros, nuotaikos perteikimui.Įsisavinę kurso žinias, studentai gebės jas pritaikyti kūrybiniuose projektuose.Literatūra:1. Volkov – Lannit L.F. Iskustvo fotoportreta. Maskva, 1987.2. Jacobson R.E. The Manual of Photography. London, 1978.3. Kilpatrik D. Svet i osveščanije. Maskva, 1988.4. Morozov S. Tvorčeskaja fotografija. Maskva, 1985.5. Michalkovič V.I. Poetika fotografiji. Maskva, 1990. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B629, Garso technologijos ( Technologies of Sound ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 5 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 2 net.u.-20 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 5 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 2 net.u.-20 %), neak., rud., baz., liet.
Studijų objektas: muzikos instrumentai, jų garsinės savybės; aptariami jų grupavimo principai, garsinė amplitudė, tembras. Dėmesys fokusuojamas į Europos muzikos instrumentus, jų istoriją nuo antikos iki šių dienų. Aptariama simfoninio orkestro sudėtis ir raida. Nagrinėjami tradiciniai lietuvių liaudies instrumentai. Atskirai supažindinama su skirtingų regionų (Afrikos, Azijos, Okeanijos, Pietų Amerikos) instrumentarijumi. Ypatingas dėnmesys skiriamas elektroniniams instrumentams, jų sandarai ir veikimo principams. Literatūra: Dumčius A. Garso ir vaizdo technika ir technologija: mokomoji knyga. -Kaunas, 2001; Gold B.,Morgan N. Speech and audio signal processing and perception of speech and music.-New York, 2000; Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos.-Šiauliai, 2003; Beluncov V. Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzykantov. – Moskva. 2001 Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B630, Garso technologijos ( Technologies of Sound ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 5 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 2 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 5 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 2 net.u.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Muzikinio garso spektrinė analizė, instrumentų tembrų spektrai. Fiziologinės akustikos elementai, ultragarsas – infragarsas. Laisvieji elektromagnetiniai svyravimai, radijo ryšio principai, garso pernešimas elektromagnetinėmis bangomis, analoginio garso įrašymo ir atkūrimo fizika. Skaitmeninis garsas, elektriniai ir šviesos impulsai, skaitmeninio garso įrašymo technologijos, naujų instrumentų kūrimas. Skaitmeninė muzikinių instrumentų sąsaja. Nagrinėjami MIDI instrumentų tipai, jų valdymas, programavimas. Analizuojama komandų ir pranešimų sistema, kurią gali išsaugoti MIDI sąsaja, muzikantui grojant MIDI instrumentu. Studijuojamas MIDI informacijos kūrimas ir redagavimas atitinkama programine įranga. Literatūra:1. Dumčius A. Garso ir vaizdo technika ir technologija : mokomoji knyga. – Kaunas, 2001.2. Gold B., Morgan N. Speech and audio signal processing : processing and perception of speech and music. – New York, 2000.3. Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos. – Šiauliai, 2003;Beluncov V. Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzykantov.-Moskva. 2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B631, Video menas ( Video Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 4 ind.n.d.-25 %; 2 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S: 4 ind.n.d.-25 %; 2 lab.-25 %; 1 egz.-50 %), neak., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti studentams žinių apie kino meno istoriją (kinematografijos ištakos, Eizenšteino filmai, montažo principai, analizė), holivudinį kiną, eksperimentinius filmus. Supažindinama su video meno raida, žymiausiais kino menininkais, garsiausiais jų kūriniais dariusiais įtaką televizinei kultūrai. nagrinėjant video technologijas, susipažindinama su praktiniu filmavimu (scenarijus, filmavimo objekto pasirinkimas, kadro komponavimas, rakursai, šviesa, garsas), praktiniu montažu (scenarijus, medžiagos atranka, užkadrinis tekstas, titrai, muzikinis fonas). Pirmos užduotys atliekamos nenaudojant specialių efektų, nei montažo, nei filmavimo metu.Video išraiškos mokomasi rašant nesudėtingo kūrybinio projekto scenarijus, analizuojant temos sąvoką bei idėjos motyvacijos problemą. Studentai bendrauja tarpusavy, apgina savo idėjas.Literatūra:1. Augoulvert A., Herve M. Les television en Europe. Paris, 1989.2. George O. 3D Studio VIZ 3. – ??????, 2002.3. Information Graphics : innovative solutions in contemporary design : with 300 colour illustrations / Peter Wildburg, Michael Burke. – London, 1998.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. V., 1997.5. Pečiulis Ž. TV dramaturgija. V., 1993. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B635, Vizualinės plastikos pagrindai ( Basics of Visual Plastics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., baz., liet.
Tolesnis vizualinių raiškos priemonių įsisavinimas. Fizikinis ir empirinis Gėtės mokslo apie spalvas suvokimas. Chromatinės ir achromatinės spalvos. Spalvininkystės subtilumai. Panton ir kitos spalvinės skalės, naudojamos grafinėse programose, jų pritaikomumas, savitumai. Abstrakčių formų spalvinės kompozicijos, naudojant vektorinės grafikos programas. Plastinių ir kompozicinių išraiškos priemonių fiksavimas, surinkimas, klasifikavimas, remiantis gyvosios gamtos, techninės aplinkos ir dailininkų darbų medžiaga. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994; Arnheim. Iskusstvo I vizualnoje vosprijatije; Mironova L.N. Cvetovedenije. Minsk 1984; Kornyeinė Gere Z. Erdvė, forma, spalva.K.,1997; Corel Draw 9.ISBN 9986-965-50-0; Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B644, Režisūra ( Direction ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-20 %), dien., pav., baz.
Studijų programos tikslas – susipažinti su režisūros istorija, kryptimis, pagrindiniais aspektais. Suformuoti bendro supratimo pagrindą apie teatrą, kiną, dramaturgiją ir režisūros vaidmenį. Šiuolaikiniam audiovizualinio meno specialistui reikia pažinti ir žinoti lietuvių, o taip pat pasaulinę teatro, kino, dramaturgijos istoriją, suvokti dėsningumus, tendencijas, sugebėti suvokti (kaip režisieriui) meno sintezę (dailė, muzika, aktorius it t.t.). Pagrindinės temos:1. Kas yra režisūra? Kas yra režisierius?2. Režisūros, kūrybos teorija ir metodologija.3. Režisūrą valdantys dėsniai. Intuicijos, fantazijos, jausmų, prigimties, pasąmonės, gabumų, valios reikšmė kūrybai ir režisūrai.4. Pokalbis su aktoriumi. Vaizduotė, sceninis dėmesys, emocinė atmintis, tiesos jausmas ir tikėjimas, ištisinis veiksmas ir t.t.Literatūra: V. Maknys „Lietuvių teatro raidos bruožai” I ir II t. Vilnius „Mintis” 1972,1979; Peter Brook „The empty space”. London 1968; Eži Teplic „Istorija kino i iskustva 1895-1927” Moskva „Progres” 1969; Bela Balaš „Kino”. Moskva „Progres” 1987; Bergman o Bergmane „Ingmar Bergmar v teatre i kino”. Moskva „Raduga” 1985. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B646, Audiovizualinis menas ( Audovisual Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 3 kol.-20 %; 2 kont.-30 %; 12 ind.n.d.-50 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Istorinis įvadas. Televizinės technikos raida. Vaizdo ir garso įrašymas ir atkūrimas. Rakursai. Kameros judesiai. Siužetų rūšys. Scenarijus. Scena, planai, apšvietimas. Praktinis filmavimas. Video montažinė. Linijinis montažas. Pagrindinė literatūra:1.Ž.Pečiulis (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika”.2. Bernotas M., Karklius K., Informatika 1. K, 2000.3. Četvertnik S. A. 3D studio: Spravočnik. M., Nauka ,19994. Ždanov A., Isagulijev K. Macromedia Flash 4. Kratkij kurs., „Piter”,2000. Studijų tikslas- suteikti pradinių muzikos teorijos žinių, supažindinti studentus su pagrindinių muzikos ženklų, muzikos terminų rašyba, garsų aukščiu bei muzikine dinamika. Supažindinti studentus su muzikos kūrinių struktūra, forma, žanru, atlikimo priemonėmis. Ugdyti muzikinį skonį, analizuojant ir klausantis įvairių epochų bei žanrų muzikos kūrinių. Pagrindinė literatūra:1.Navickaitė-Martinonienė E. Elementarioji muzikos teorija. V., 1979.2.Limantienė N. Muzikos teorijos pagrindai.Šiauliai, 1998.3.Velička E.Garsų ir tylos paslaptys. K., 1995.4. Piličiauskas A. Muzikos pažinimas 2-oji knyga. Studijos, rezultatai ir reikšmė. V.,1998. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

H311B647, Taikomoji kompozicija ir šriftas ( Applied Composition and Caligraphy ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S), neak., rud., baz., liet.
Studentai supažindinami su klasikiniais ir moderniais šriftais. Mokomi panaudoti jau sukurtus šriftus kaip priemonę vieningai stilistinei taikomosios grafikos kompozicijai sukurti. Supažindinami su pagrindinėmis tipografijos taisyklėmis. Gauna žinias apie šrifto fragmentavimą, komponavimą. Atlieka praktines užduotis kompiuteriu, mokomi šrifto, kaip grafinės priemonės pagalba reikšti savo mintis ir pojūčius. Studijuodami vienodo storio pasikartojančių elementų (grotesko) ir dviejų storių elementų (antikva) bei kaligrafiniai šriftai, jų priklausomumas ir ypatybės. Kuriamos kompozicijos pagal schemą: lapas – erdvė; raidė – taškas; raidžių eilutė – linija ir t. t. Susipažįsta su kontrastu: didelis – mažas, juodas – baltas. Užduotys formuojamos pagal paprastos (pusiausvyra, simetrija – asimetrija, statika – dinamika, etc.) ir sudėtingos („Tyla”, „Vanduo”, „Rūkas”, „Audra”, etc.) kompozicijos sąvokas. Užduotys atliekamos juodai – baltai, siekiant maksimalaus formos ir turinio pojūčio. Dirbama kompiuteriu, atspaudžiamos spausdintuvais. Formatas A4. Literatūra: Korger H. Schrift und Schreiben, Leipzig, 1985; Striebner E. /Huber H. Aphabete/ Alphabets, 1989. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B648, Kompiuterinė grafika ( Computer Graphics ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S), neak., rud., baz., liet., – vedimo forma 03 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 4 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-60 %; 1 net.u.-20 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 04 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 4 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-60 %; 1 net.u.-20 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Studentai supažindinami su grafinėmis leidybinėmis kompiuterinėmis programomis, jų galimybėmis. Mokoma atlikti įvairias užduotis naudodami pagrindines grafines programas. Įgyja žinių apie projektų techninius reikalavimus, mokomi paruošti savo projektus poligrafijai ir internetui. studentai atlieka pavienes ir kompleksines praktines užduotis, įgydami žinių ir įgūdžių reikalingų projektams paruošti: teksto rinkimas ir apdorojimas: skenavimas iš poligrafinio atspaudo, nuotraukos, negatyvo; retušavimas; kompiuterinis montažas. Dirbama kompiuteriu, spausdintuvu. Formatas A4. Literatūra: Corel Draw programos aprašymas; Photoshop praogramos aprašymas; Corel Draw „Žaliems”; Photoshop „Žaliems”. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B649, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., pav., baz., liet.
Studentai supažindinami su grafinio dizaino stilių įvairove. Atlikdami praktines užduotis ir pritaikydami seniau įgytas žinias (taikomoji kompozicija ir šriftas, bei kompiuterinė grafika) analizuoja ir kuria vizualinio ir grafinio dizaino projektus, įgyja žinių poligrafinio dizaino srityje. Studentai atlieka pavienes ir kompleksines praktines užduotis, siekdami formos ir funkcijos, formos ir prasmės vieningumo. Susipažįsta su grafinio projektavimo metodika. Kurdami nesudėtingus firminio stiliaus projektus (logotipas, vizitinė kortelė, kalendorius) studentai mokomi spręsti iškylančias problemas, pritaikant įgytas žinias ir savo individualumą. Eskizuoja naudodami įvairias išraiškos priemones: pieštukas, tušas, aplikacija, taip pat kompiuteriu. Galutiniai darbai tarpinėms peržiūroms ir egzaminui pateikti A4 formate, atspausdinami spausdintuvu. Literatūra: Heller S., Chwast S. Graphics Style, 1988; Rockport Publishers. The best calendar. Designs+graphics, 1995; NOVUM, Munchen (periodinis); Graphis, Zurich (periodinis); Lurzer’s Int. Archive, Frankfurt a Main (periodinis). Atsakingas(a) DAMBRAUSKAS Vilmantas

H311B650, Grafinis dizainas ( Graphic Design ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 4 ind.n.d.-20 %; 1 egz.-50 %; 1 net.u.-30 %), dien., rud., baz., liet.
Studentai toliau supažindinami su grafinio dizaino stilių įvairove. Atlikdami praktines užduotis ir pritaikydami seniau įgytas žinias (taikomoji kompozicija ir šriftas, kompiuterinė grafika) analizuoja ir kuria kompoziciškai sudėtingesnius vizualinio ir grafinio dizaino projektus, įgyja žinių poligrafinio dizaino srityje.Studentai atlieka pavienes ir kompleksines praktines užduotis, siekdami formos ir funkcijos, formos ir prasmės vieningumo. Susipažįsta su grafinio projektavimo metodika. Kurdami projetus (kalendorius, plakatas, kompaktinė plokštelė, interneto svetainė ir kt.) studentai mokomi spręsti iškylančias problemas, performuluoti projektines užduotis, pritaikant įgytas žinias ir savo individualumą.Eskizuoja naudodami įvairias raiškos priemones: pieštukas, tušas, aplikacija, kompiuteriu.Galutiniai darbai tarpinėms peržiūroms ir egzaminui pateikiami A4 formate, atspausdinami spausdintuvu.Literatūra:1. Heller B./Chwast S. Graphic Style, 1988.2. Rockpert Publishers The Best Calendar. Designs + graphics, 1955.3. NOVUM, Munchen (periodinis).4. Graphis, Zurich (periodinis).5. Lurzerts INT. Archive, Frankfurt a Main (periodinis). Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B651, Muzikos teorija ( Theory of Music ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (48T, 16L, 96S: 1 kol.-10 %; 4 grup.n.d.-5 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti žinių apie muzikos suvokimo bei pažinimo specifiką, muzikos kūrinio psichologinę sąrangą bei jo derinimo su vaizduojamojo meno pavyzdžiais, specifiką. Pagrindinės temos: vaizdavimo priemonių problema audiovizualiniame mene; pagrindiniai muzikinės kalbos elementai; jausmų bei potyrių vidinė dinamika muzikoje; laiko problema muzikoje; muzikinių tonų sąranga; motyvacija muzikoje; muzikos ryšiai su kino menu, multiplikacija, video klipu, reklama, fotografija ir madų demonstravimo industrija.Pagrindinė literatūra:1. Gaižutis A. Meno sociologija. V., 1998.2. Sezemanas V. Estetika. V., 1970.3. Arnold M.B. Emotion and Personality. Vol.I. Psichological Aspects. New York, 1960.4. Campos J.J., Barett K.C. Toward a New Understanding of Emotions and their Development. 5. Duffy E. An Explanation of „emotion”. Journal of General Psychology, 1941, 25, 283-293p.6. Izard K.E. Psichologija emocij. Sankt – Peterburg, 1999. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B652, Muzikos teorija ( Theory of Music ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (48T, 16P, 96S: 1 kol.-10 %; 4 grup.n.d.-5 %; 5 ind.n.d.-10 %; 1 ref.-15 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet.
Kurso pagrindą sudaro elektroninės ir kompiuterinės muzikos raida. Studentams suteikiamos žinios apie šios muzikos formavimosi ir kaitos priežastis. Įgytos žinios padės studentams objektyviai vertinti šios muzikos pavyzdžius. Tai suteiks pasitikėjimo kuriant muziką ir įgyvendinant kūrybinius sumanymus. Pagrindinės temos: XX a. išradėjų indėlis į garsą atkuriančios įrangos industriją; elektroninės, akademinės bei pramoginės muzikos derinimas. Žymiausi elektroninės muzikos atstovai, muzika internete.Literatūra:1. T. Siitan. Vakarų šalių muzikos istorija. Vert. J. Karnavičius. Kaunas, 2002.2. Myrray A. The Music IT Support Project. Coventry: NCET. Available at the BECTA website, http://www.becta.org.uk.3. Wright P. New Technology in the Classroom. Musical Times. 1992 (august).4. Rogers K. Resourcing Music Technology in Schools. British Journal of Music Education, 14, 2. 1997. P. 129-136.5. Beluncov V. Noveišij samoučitel raboty na kompiutere dlia muzikantov. Maskva, 2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B655, Vizualinė plastika ( Basic of Visual Plastics ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S: 5 ind.n.d.-45 %; 1 egz.-45 %; 1 net.u.-10 %), neak., pav., baz., liet.
Tolesnis vizualinių raišos priemonių įsisavinimas ir panaudojimas kompozicijos uždaviniuose. Tikslas – praktinis įgytų žinių taikymas kūrybiniuose darbuose. Spalva ir koloritas. Spalvos reikšmė kompozicijos išraiškai. Perėjimas nuo dvimatės – plokštuminės kompozicijos į iliuzinę-erdvinę. Iš dalies permatomi sluoksniai. Kompozicijos vienybė. Erdvinių elementų vaizdavimo ypatumai. Iliuzinės erdvės kūrimas kompozicijose. Plastinio sprendimo tikslingumas vystomos idėjos atžvilgiu. Kompozicinių užduočių apdorojimas kompiuterinėsmis grafikos programomis. Formatas A4. Literatūra: Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. V.,1994; M.C.Escher. The Graphic Work. Corel Draw 9.ISBN 9986-950-50-0; Jasaburo Kuwayama, Zeichen, Marken und Signets, Munchen, 1973. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B661, Nelinijinis montažas ir vizualinė plastika ( Non-linear Editing and Visual Plastic ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 7 ind.n.d.-40 %; 1 egz.-40 %; 2 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti studentams žinių apie nufilmuoto vaizdo skaitmeninimo procesą, vaizdo redagavimą kompiuterinėmis technologijomis. Analizuojami analoginiai-skaitmeniniai video-audio tipai, kokybės parametrai, keitimas, video raiškos priemonės. Atliekamas praktinis filmavimas. Įsisąvinama kompiuterinė programinė įranga netiesiniam montažui. Rengiamas video projektas. Tobulinami filmavimo įgūdžiai. Atliekamas apybraižos su režisieriaus užmanymu filamavimas. Daugelio siužeto sujungimas į vieną projektą įjungiant režisieriaus darbą.Pagrindinė literatūra:1. Pečiulis Ž. (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika”.2. Kipnis L . History of Video Art. Art Institute of Chicago.3. Miller S. History, Theory, Practice of Video Art.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. – Vilnius, 1997.5.Gordičuk I.B.Pell’V.G. Spravočnik kinooperatora.- Moskva „Iskustvo” 6. Adobe Premiere 6.0 , user guide. ,Adobe Systems,San Jose, CA ,2000. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B665, Video menas ( Video Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-35 %; 2 net.u.-35 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Kurso metu studentams padedama aiškiau suvokti ir praktiškai pritaikyti žinias įgytas ankstesniose video meno paskaitose ir praktikoje su video technika. Analizuojamos temos:- video technologija. Skaitmeninio vaizdo galimybės. Kompiuterinio montažo technologijų įsisavinimas. Programinė įranga. Statinio ir judančio vaizdo apdorojimo būdai. Statinio vaizdo animacija. Teksto sąveika su vaizdu. Garso takelis. Kūrybinio darbo įforminimas. Televizinio ir kompiuterinio vaizdo standartai.- video išraiška. Šiuolaikinio vaizdo raiška, meno kalba. Komunikuojantis vaizdas. Media – knyga, laikraščiai, radijas, kinas, televizija. Ruošiamasi reklaminio, muzikinio, video klipo kūrimui. Tema. Teorinis darbas, eskizai, motyvacija, diskusijos. Idėjos išgryninimas.Pagrindinė literatūra:1. Starkus B. Personalinis kompiuteris. K., 1997.2. Bernotas M., Karklius K., Informatika 1. K, 2000.3. Četvertnik S. A. 3D studio: Spravočnik. M., Nauka ,19994. Ždanov A., Isagulijev K. Macromedia Flash 4. Kratkij kurs., „Piter”,2000. 5. Ž.Pečiulis (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika”. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B666, Video menas ( Video Art ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 8 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-35 %; 2 net.u.-35 %), dien., vak., neak., rud., pav., baz., liet.
Šio kurso paskaitose ieškoma glaudaus ryšio tarp video meno bei video technologijų ir industrinės visuomenės poreikių. Analizuojamos šios temos:- video technologija. Video technologių pritaikymas verslo ir mokslo srityse (konferencijos, prezentacijos, projekcijos). – video išraiška. Reklaminio, muzikinio video klipo gamyba. Darbo pristatymas peržiūroje, darbo gynimas.Pagrindinė literatūra:1. Starkus B. Personalinis kompiuteris. K., 1997.2. Bernotas M., Karklius K., Informatika 1. K, 2000.3. Četvertnik S. A. 3D studio: Spravočnik. M., Nauka ,19994. Ždanov A., Isagulijev K. Macromedia Flash 4. Kratkij kurs., „Piter”,2000. 5. Ž.Pečiulis (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika”. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B700, Praktika plenere su video technika ( Plain – air with Digital Technology ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (120S), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (80S), dien., pav., baz., liet.
Dalyko studijų tikslas – supažindinti studentus su praktiniu foto ir videotechnikos panaudojimu, pritaikant auditorinio darbo metu įgytas žinias. Studentai vasaros praktikos metu lavina įgūdžius dirbdami su skaitmenine ir tradicine foto ir videotechnika plenero sąlygomis. Įvairios medžiagos rinkimas kūrybiniams projektams ir būsimam kursiniam darbui (6 sem.) Filmavimas pagal pateiktas užduotis, siužetų aptarimas. Kadravimas, vaizdo komponavimas, apšvietimao įtaka ir planų reikšmės. Studentai studijuoja nurodytą literatūrą, filmuoja, fotografuoja, atlieka kūrybines užduotis. Kartu su dėstytojais dalyvauja filmuotos ir fotografuotos medžiagos aptarimuose, kūrybinėse diskusijose. Studentai kasdien plenero vadovui pateikia atliktus darbus aptarimui, o plenero pabaigoje daroma visos sukauptos medžiagos peržiūra ir bendras aptarimas. Literatūra: Pečiulis Ž. (LRT leidybos centras) Televizija: istorija, technologija, žurnalistika. V., 1998; Miller S. History, Theory, Practice of Video Art; Kipnis L. History of Video Art. Art Institute of Chicago; Karpavičius P. Fotografijos vadovas. V., 1980; Gordijčuk I. B., Pell’ V. G. Spravočnik kinooperatora. M., 1979. Atsakingas(a) BIRGĖLA Edmundas

H311B701, Audivizualinis menas ( Audivizual Art ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48L, 72S), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24L, 96S), neak., rud., pav., baz., liet.
Kompiuterinės vaizdo ir garso apdorojimo priemonės Video projektas. Videoraiškos priemonės. Praktinis filmavimas ir kompiuterinis montažas. Montažo logika. Videoklipas. Statinio vaizdo įvedimas į kompiuterį. Dinaminio vaizdo įvedimas į kompiuterį. Kokybės partneriai. Duomenų kompresija. Statinio ir dinaminio vaizdo apdorojimo būdai. Programinė vaizdo apdorojimo įranga. Netiesinis montažas. Filtrai. Efektai. Titrai. Garso montažas, efektai, filtrai. Trimatė kompiuterinė erdvė. Erdviniai objektai ir jų transformacijos. Medžiagos. Apšvietimas. Atmosfera. Objektų judėjimas. Literatūra: Ž. Pečiulis (LRT leidybos centras)Televizija: istorija, technologija, žurnalistika.V.,1998; Četvertnik S.A.3 Dstudio: Spravočnik.ISBN 5-85169-0054; The 3DStudioMax R2quick reference by M. Bousquest. ISBN 07668001527; Adobe Priemiere LE, help files. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

H311B720, Taikomoji programinė įranga ( Applied Programmable Equipment of Computer ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (32T, 32L, 96S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-10 %; 6 ind.n.d.-25 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-45 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (16T, 16L, 128S: 1 kol.-10 %; 2 grup.n.d.-10 %; 4 ind.n.d.-25 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-45 %), neak., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti studentams žinių apie teksto redaktorių, lentelinį procesorių. Suteikiami bei tobulinami darbo internetiniuose tinkluose įgūdžiai. Išmokstama pateikti duomenis grafiškai, sukurti pristatymą naudojant teksto redagavimo, kompiuterinės grafikos bei garso apdorojimo programas. Šio kurso metu įgytų žinių studentams prireiks rengiant ir pristatant kursinius bei diplominį darbus. Literatūra: Adomavičius J., Bareika E. ir kt. Informatika T.1. Kaunas, 1998; Bernotas M., K.Karklius. Informatika 1. Kaunas, 2000; Figurnovas V.E. IBM PC vartotojui. Maskva, 1998; Šakys V. Skaičiuoklė Exel 97 firmos vadybai. Kaunas, 1998;Beluncov V.Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzikantov.Moskva,2001; Korolev A. Muzikal’no kompiuternyi slovar’.Sankt-Peterburg, 2000. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B721, Kompiuterinės technlogijos ( Technologies of Computer ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (16T, 16L, 48S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-10 %; 5 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), dien., rud., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (8T, 8L, 64S: 1 kol.-10 %; 2 kont.-10 %; 5 ind.n.d.-30 %; 1 egz.-50 %), neak., rud., baz., liet.
Modulio turinys padės studentams kritiškai vertinti elektroninės bei kompiuterinės muzikos pavyzdžius. Įgytos žinios suteiks pasitikėjimo praktiškai pritaikant žinias bei įgūdžius įgytus per Kompiuterių naudojimo pagrindų bei Taikomosios programinės įrangos užsiėmimus. Pagrindinis šio kurso akcentas – šiuolaikiniai technologiniai sprendimai ir praktinis jų naudojimas. Įgytas žinias bei įgūdžius studentai galės patikrinti ir pritaikyti praktikose. Literatūra: Vidžiūnas A., Vitkutė D. ir kt. Informacinių technologijų taikymas. Kaunas, 1999; Žiniatinklis – www.distance.ktu.lt.;Saimino D. Seti, internet, vnutrenee dviženie. Moskva,1997; Xilaijer S.,Mizik D. Programirovanie Actine Server Pages. Moskva, 2000. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311B784, Ženklų sistemos industriniame mene ( The Systems of Signts in Industrial Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kol.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Kurso tikslas – susipažinti su dažniausiai industriniame mene naudojamomis ženklų sistemomis ir jų tarpusavio ryšiais. Analizuojamos muzikos kalbos sąsajos su kitomis ženklų sistemomis – verbalinėmis ir neverbalinėmis (spalvų, judesių, kvapų, erdvinių formų) kalbos apraiškomis. Gvildenamos muzikos kodavimo ( įtekstinimo, perskaitymo, suvokimo) problemos. Nušviečiamos, su garsu susijusios priemonės, žmogaus pasąmonei veikti. Literatūra: Arnold M.B.Emotion and the personality. Vol.I. Psyhological aspekts.-New York,1960. Beitnaras V. Kolonėlių degintojai.- Kaunas, 1994. Goleman D. Emocinis intelektas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ.- Vilnius, 2001; Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija.- Vilnius, 2002; Solso R.L. Kognitivnaja psichologija.- Moskva, 2002. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311U807, Digital imaging ( TAŠKINĖ GRAFIKA ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S: 6 ind.n.d.-20 %; 7 lab.-35 %; 1 egz.-45 %), dien., pav., baz., angl.
Main goal – to develop students digital imaging skills and competences. Conceptual aspects of digital imaging creation: using visual perception and understanding to create digital imagery that is engaged with the contemporary world; integrating previously developed knowledge of visual elements, design and composition in the context of digital imaging. Technical aspects of digital image creation: understanding the difference between raster and vector based digital imagery, digital imaging hardware and software; file formats for digital images; understanding image resolution; colour models for monitor and print output; importing images; image correction; compositing images; editing images; preparing images for print, the web and saving.Literature:1. Sammon R. Rick Sammon’s Complete Guide to Digital Photography: 107 Lessons on Taking, Making, Editing, Storing, Printing, and Sharing Better Digital Images. W.W. Norton and Company. 2003.2. Weiermair P., Peryer P., Tesi A. The Measure of All Things: The Synthesis of Photography and Text in Contemporary Art. Edition Stemmle. 1999.3. Rush M. Media in Late 20th-Century Art (World of Art). Thames and Hudson. 1999.4. Teague J.C. Photoshop 7 at Your Fingertips: Get In, Get Out, Get Exactly What You Need. Sybex. 2002.5. Georges G. 50 Fast Photoshop 7 Techniques. John Wiley & Sons. 2002. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311U808, The Systems of Signs in Industrial Art ( ŽENKLŲ SISTEMOS INDUSTRINIAME MENE ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 1 kol.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., baz., angl., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kol.-20 %; 1 ref.-20 %; 1 egz.-60 %), neak., rud., baz., angl.
The point of this course is to get to know about the commonly used systems of signs in the industrial art and their interplay. We will analyze the language of art’s links with the other systems signs – verbal and unverbal (colors, movings, smells, forms of spaces) manifestations of language. We will ventilate the code of music (intext, perusal, perceptive) problems. Will be coverage the means of sound to act the human subconsiousness. Literature:1. Arnold M.B. Emotion and the personality. Vol. I. Psychological aspekts. – New York, 1960.2. Beitnaras V. Kolonėlių degintojai.- Kaunas,1994.3. Goleman D. Emocinis intelektas: kodėl jis gali būti svarbesnis nei IQ. – Vilnius, 2001.4. Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija. – Vilnius, 2002.5. Solso R.L.; Kognitivnaja psichologija.- Moskva, 2002. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H311U809, Multimedia Technologies ( KOMPIUTERINĖS AUDIOVIZUALINĖS TECHNOLOGIJOS ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 2 kont.-5 %; 8 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-5 %; 1 egz.-60 %; 4 net.u.-20 %), dien., pav., baz., angl., rusų
The point of module is to give the concept about the computers possibilities to introduce and to edit the audiovisual information. Induction course of acoustic and video edit software. Thitherto students must be hear the course of computing ABC. Students, through this course will be able to use the digital equipment, to draft the creative projects, to renew the sound records..Literature: 1. Adobe Premiere 6.0. User Gide. San Jose: ASI. 2000.2. Bernotas M. K.Karklius. Informatika 1. Kaunas. 2000.3. Četvertnik S. A. 3 D studio: Spravočnik. Piter,1998.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT leidybos centras, 1997.5. Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos Encore 4.5. Šiauliai, 2003.6.Beluncov V. Noveišij samoučitel’ raboty nza kompiutere dlia muzykantov. Moskva.2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320B357, Meno istorija ( History of Art ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32T, 48S: 2 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16T, 64S: 1 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), neak., pav., baz., liet., – vedimo forma 03 : 4.0 kr (64T, 96S: 2 kont.-10 %; 4 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet.
Meno kilmės teorijos. Meno morfologija. Pirmykštės visuomenės menas. Antika: Graikija, Roma. Viduramžiai: romaninis, bizantinis, gotikos stiliai. Renesansas Italijoje, didieji jo meistrai: Leonardas da Vinčis, Michelandželas, Rafaelis, Veronezė, Ticijanas, Tintoretas. Nyderlandai: Janas van Erikas, Piteris Breigelis, Jeronimas Bošas. Vokietija: Diūreris, Kranachas.Literatūra:1. Baltrušaitis J. Visuotinė meno istorija, t.1-2, 1992.2. Universalus meno žodynas. Kaunas, 1998.3. Dailės žodynas. V., 1999.4. Andrijauskas A. Grožis ir menas. V., 1995.5. Kleras Dž. Senovės Graikija. V., 1993.6. Romos pasaulis. V., 1992.7. Cyril Aldred. Egiptiečiai. V., 2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320B394, Muzikos kalba ( Language of Music ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64T, 96S: 1 kol.-10 %; 5 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32T, 128S: 1 kol.-10 %; 5 ind.n.d.-20 %; 1 ref.-10 %; 1 egz.-60 %), neak., pav., baz., liet.
Tikslas – suteikti studentams žinių apie muzikos išraiškos priemonių (harmonija, dermė, tembras, dinamika) specifiką bei kilmę. Analizuojama muzikos kalbos gramatika, sintaksė, būdai ir formos. Aptariama muzikos rašto formavimosi raida. Kurse įgijamos žinios apie žinomiausius Europos muzikos laikotarpius. Nagrinėjama šių laikotarpių stilistika, garsiausių kompozitorių bei atlikėjų kūrybos stiliaus ypatumai. Analizuojama muzikos ir laikotarpio kultūrinis bei socialinis kontekstas. Literatūra:1. Ambrazas A. muzika ir dabartis. V., 1969.2. Gaižutis A. Meno sociologija. – V., 1998.3. Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V., 1994.4. Hanning B.R. Tumpa Vakarų muzikos istorija. V., 2000.5. The Cambridge history of Western music theory / edited by Thomas Christensen. – Cambridge, 2002.6.Scholes P.A. The Oxford Companion to Music. New York, 1995. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

H320B690, Meno istorija (muzikos istorija) ( History of arts (music history) ) – vedimo forma 01 : 3.0 kr (48T, 72S: 4 ind.n.d.-40 %; 8 egz.-60 %), dien., rud., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 3.0 kr (24T, 96S: 4 ind.n.d.-40 %; 8 egz.-60 %), neak., rud., pav., baz., liet.
Tikslas – suteikti studentams žinių apie Europos muzikos raidą. Muzikos istorijos laikotarpių periodizavimas. Viduramžiai ir Renesansas. Barokas. Klasicizmas. Romantizmas. XXa. muzikos kryptys. Šių laikotarpių stilistika. Įvairių laikotarpių muzikos žanrai bei formos. Žymiausi kompozitoriai, jų stiliaus ypatumai. Atlikėjai, instrumentai, kolektyvų sudėtys. Muzikos ir laikotarpio kultūrinis bei socilinis kontekstas. Lietuvių muzikos apžvalga. Lengvosios muzikos raida. Literatūra: Ambrazas A. Muzika ir dabartis. V.,1969; Gerulaitis V. Muzikos stilių raida. V.,1994; Hercfeldas V. Mažoji muzikos isytorija. V.,1974; Hanning B.R. Trumpa Vakarų muzikos istorija. V.,2000; Schooles P.A. The Oxford Companion to music. N.Y.,1995; Vilkelienė A. Opera. V.,2000. Atsakingas(a) doc. URNIEŽIUS Rytis

M140B291, Audiovizualinio meno pagrindai ( Multimedia: Basics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Televizija. Istorinė apžvalga. Techninės priemonės. Vaizdo ir garso įrašymas – atkūrimas. Videokameros. Rakursai, kameros judesiai. Scena, planai, apšvietimas. Praktinis filmavimas. Tiesinis montažas. Kompiuterinės vaizdo apdorojimo priemonės. Nelinijinis montažas. Būti išklausius modulį: Kompiuterių naudojimo pagrindai. Literatūra: Pečiulis Ž. (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika” Četvertnik S. A. 3 D studio: Spravočnik – ISBN 5-85169-0054; The 3 D Studio max R2 Quick reference by M. Bousquest. ISBN 07668001527; Adobe Premiere LE, Help files. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

M140B292, Audiovizualinio meno pagrindai ( Multimedia: Basics ) – vedimo forma 01 : 2.0 kr (32L, 48S), dien., rud., pav., baz., liet., angl., rusų, – vedimo forma 02 : 2.0 kr (16L, 64S), neak., rud., pav., baz., liet., angl., rusų
Videorojektas. Praktinis filmavimas. Titrai, efektai, perėjimai, filtrai. audiomontažas. Videoklipas. trimatė kompiuterinė erdvė. 3 D objektai. Transformacijos. Objektų judėjimas. animacija. Tinklalapio kūrimo pradmenys. audiovizualinės informacijos pateikimo tinklalapyje būdai. Būti išklausius modulį: Kompiuterių naudojimo pagrindai. Literatūra: Pečiulis Ž. (LRT leidybos centras) Vilnius „Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika”; The 3 D studio Max R2 Quick reference by M. Bousguest. ISBN 07668001527; Adobe Premiere LE, Help files. Atsakingas(a) ŠAPOKA Valdemaras

M140B338, Audiovizualinės technologijos ( Audiovisual Technologies ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (64L, 96S: 4 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-5 %; 1 egz.-60 %; 2 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., – vedimo forma 02 : 4.0 kr (32L, 128S: 4 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-5 %; 1 egz.-60 %; 2 net.u.-20 %), neak., pav., baz., liet.
Modulio tikslas – suteikti bendrą supratimą apie kompiuterio galimybes įvesti ir redaguoti audiovizualinę informaciją. Supažindinama su garso ir vaizdo redagavimo programine įranga. Iki šio kurso studentai privalo būti susipažinę su kompiuterio naudojimo pagrindais. Baigę šį kursą studentai gebės naudoti skaitmeninę vaizdo bei garso redagavimo įrangą, rengti kūrybinius projektus, elementariai restauruoti garso įrašus.Literatūra: 1.Adobe Premiere 6.0. User Gide. San Jose: ASI. 2000.2. Bernotas M. K.Karklius. Informatika 1. Kaunas. 2000.3. Četvertnik S. A. 3 D studio: Spravočnik. Piter,1998.4. Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT leidybos centras, 1997.5. Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos Encore 4.5. Šiauliai, 2003.6.Beluncov V.Noveišii samoučitel’ raboty na kompiutere dlia muzykantov. Moskva.2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

P170B487, Kompiuterinės audiovizualinės technologijos ( Multimedia Technologies ) – vedimo forma 01 : 4.0 kr (16T, 48L, 96S: 2 kont.-5 %; 8 ind.n.d.-10 %; 4 lab.-5 %; 1 egz.-60 %; 4 net.u.-20 %), dien., pav., baz., liet., angl., rusų
Modulio tikslas – suteikti bendrą supratimą apie kompiuterio galimybes įvesti ir redaguoti audiovizualinę informaciją. Supažindinama su garso ir vaizdo redagavimo programine įranga. Iki šio kurso studentai privalo būti išklausę kompiuterio naudojimo pagrindų kursą. Baigę šį kursą studentai gebės naudoti skaitmeninę įrangą, rengti kūrybinius projektus, restauruoti garso įrašus. Literatūra: Adobe Premiere 6.0. User Gide. San Jose: ASI. 2000; Bernotas M., Karklius K. Informatika 1. K., 2000; Četvertnik S. A. 3 D studio: Spravočnik. Piter, 1998; Pečiulis Ž. Televizija: istorija, teorija, technologija, žurnalistika. Vilnius: LRT leidybos centras, 1997; Žalys V. Nuo garso iki kompiuterinės natografijos Encore 4.5. Šiauliai, 2003; Beluncov V. Noveišij samoučitel’raboty na kompiutere dlia muzikantov. Moskva. 2001. Atsakingas(a) ŽALYS Vytautas

3 mintys apie “Menų fakultetas”

  1. Здравствуйте, я Константин Голдобин, мой младший брат был подорван в войне в Херсоне. Я не представляю свое существование на этой планете.Президент России скотина катается на огромных яхтах, живет в самых дорогих дворцах, а мой дорогой человек был расстрелян ни за что, как и огромное количество гражданей в стране. Исходя из этого принимаю решение убить себя. Я совершу это в своем доме, 14.04. Мое тело можно будет обнаружить в Санкт-Петербурге по адресу ул Педагогическая дом 28 квартира 7. Я имею четкую веру что в скором будущем наша огромная Россия возродится доброй, но не в военных операциях, а в хороших людях. Однако я это не увижу.

  2. Sveiki, mano vardas Julija ir aš esu iš Ukrainos miesto Charkovo. Mes turime karo padėtį, o kartais netoliese yra sprogimų. Aš labai išsigandęs ir alkanas.
    Prašome padėti man, jei turite pakankamai pinigų sau.
    Aš išleisiu šiuos pinigus maistui sau ir mūsų narsiai kariuomenei.
    Šlovė Ukrainai!

    BTC bc1qdej4vazt8rnhurlswxcgq9q083zwcduzvp6gar
    ETH 0x99a5B06A3CFCfE34A28538651779602416440aDE
    BNB bnb15rf0ju302zh5sg59m9kg3pzlp6q5ucvczrxsda
    LTC ltc1q2x6lyat9j3ajrp77xgt8y6dtelk0nhkyqury4q
    DOGE DK4eDbnH5HViaCbN2bZqTiv8EyW2FZZe1a

    1. Sveiki,
      užjaučiu jus dėl karo, dėja šiuo metu patys vos turime už ką pragyventi.

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *