Vis dar nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos, nes kai toks svarbus politinis sprendimas susikerta su versliniu interesu visi bandomi šie projektai žlugo.
Tačiau daugelis probleminių klausimų, teigia specialistai, Kauno apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, yra neišspręsti: nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos, dėl ko duomenys apie medicinines atliekas gali būti netikslūs. Ne visos į bendrus sąvartynus išvežamų medicininių atliekų pakuotės žymimos biologinio pavojaus ženklais, patys medicinos darbuotojai neįvertina grėsmės sveikatai ir dirba nesaugiai.
Pasak specialistų, netinkamai tvarkant ir nukenksminant infekuotas medicinines atliekas, kyla pavojus gyventojams ir medicinos darbuotojams užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis, o aplinką užteršti. Atliekos dažnai būna užterštos pūliais, krauju, tai gera terpė mikroorganizmams išlikti. Be to, suaugusieji ir vaikai gali susižeisti sąvartynuose ar konteineriuose rastomis naudotomis adatomis. Japonų mokslininkų duomenimis, ŽIV ir hepatito B ir C virusai net 8 dienas išlieka pavojingi švirkštuose, kuriais buvo imamas kraujas.
KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistų pastebėjimu, ne visos surinktos infekuotos medicininės atliekos pažymėtos biologinio pavojaus ženklu. Tai mažiau saugu. Ženklinimo etiketėje pavaizduoti įspėjamieji ženklai (geltoname fone trys juodi žiedai) atkreipia gyventojų dėmesį, kad šių pakuočių geriau neliesti. Kai kuriose etiketėse pavojus įvardintas ne lietuvių kalba arba užrašo nėra.
„Atliekant patikrinimus asmens sveikatos priežiūros įstaigose pastebėjome, kad bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjos dažnai nesaugiai dirba su medicininėmis atliekomis. Tvarkant krauju bei kitais sekretais užterštas medicinines atliekas (kateterius, vakuumines kraujo ėmimo sistemas, nuiminėjant adatas nuo švirkštų) dažnai nenaudoja asmeninių apsaugos priemonių, liečia jas plikomis rankomis. O juk netyčia įsidūrus aštriais daiktais kyla pavojus užsikrėsti hepatitais B ir C, AIDS, sifiliu”,- sako KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė Virginija Grilauskienė.
Daugelis literatūros šaltinių nurodo, kad hepatito B virusui perduoti tereikia apie 0,00004 ml, o ŽIV virusui – apie 0,1 ml infekuoto kraujo. Tyrimų duomenimis, jei atliekose yra daug organinių medžiagų, tai daug ir kenksmingų sveikatai mikroorganizmų. Užterštose medicininėse atliekose nustatyta hepatito B antigenų, žarninių lazdelių, kiek mažiau salmonelių ir tuberkuliozės mikobakterijų ir t.t.
KVSC surinktais duomenimis, 2005 m. Kauno apskrityje buvo surinktos 279 tonos medicininių atliekų. Iš jų 148,2 t infekuotų atliekų (užterštos pūliais, krauju, įvairiais sekretais), 13,6 t aštrių daiktų (naudoti švirkštai, adatos, skalpeliai, stiklo duženos), 18,2 t; kūno dalių ir organų (gimę negyvi ir neišsivystę vaisiai, patologinės anatomijos skyrių atliekos – autopsijos, organų gabalėliai), 96,5 t. naudotų vienkartinių gaminių (kateteriai, vamzdeliai, drenai, vakuuminės kraujo ėmimo sistemos, padėklai, pirštinės, prijuostės, paklodės).
Daugiausiai infekuotų atliekų buvo sudeginta (39 proc.) ir nukenksminta dezinfekcijos medžiagomis (37 proc.), kapinėse palaidota 48 proc. kūno dalių ir organų, 69 proc. aštrių daiktų nukenksminta dezinfekcijos medžiagomis.
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose teigiama, kad užkertant kelią infekuotam užkratui plisti labai svarbu sudaryti sąlygas medicinines atliekas tinkamai perdirbti arba sunaikinti.
Viktorija Kleinienė
Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai viktorij@kvsc.lt, tel. (837) 33 16 92
Papildoma informacija – Virginija Grilauskienė, KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyresnioji specialistė, tel. 33 16 98.
Medicininės atliekos kelia pavojų sveikatai
Rugpjūčio 11 d., ketvirtadienis
Yra priimtas ne vienas įstatyminis aktas, tačiau Lietuvoje vis dar nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos. Šiuo metu, visuomenės sveikatos specialistų teigimu, dalis medicininių atliekų tvarkoma ir išvežama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nesilaikant Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų ir kelia pavojų užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C.
Praėjusiais metais Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą pirmą kartą surinko duomenis iš Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie medicininių atliekų tvarkymą. Tačiau apibendrinę duomenis visuomenės sveikatos specialistai abejoja ar jie atitinka realią situaciją.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, pernai Kauno apskrityje užregistruotos 155,7 t infekuotų medicininių atliekų, 91,9 t naudotų vienkartinių gaminių, 20,5 t aštrių daiktų, 10,7 t kūno dalių ir organų, 2,4 t netinkamų vartoti vaistų.
Įstaigų duomenys rodo, jog daugiau nei pusė infekuotų atliekų buvo nukenksmintos, tačiau didžioji jų dalis kaip buitinės atliekos išvežtos į bendrus sąvartynus, 35 proc. sudegintos, 12 proc. apdorotos mikrobangomis. 18 t skalpelių, adatų ir kitų aštrių daiktų dezinfekuoti, bet neradus kur padėti taip pat atsidūrė bendrame sąvartyne, pusę tonos sudeginta, 2,5 t atiduota perdirbti. Iš daugiau kaip 10 tonų užregistruotų žmogaus kūno dalių ir organų daugiau nei pusė palaidota specialioje kapinių teritorijoje, 27 proc.sudeginta ir 15 proc. palaidota ligoninės teritorijoje.
Viena medicininių atliekų rūšis – infekuotos atliekos, užterštos žmogaus krauju, sekretais, pūliais ir išmatomis, infekcinių ligų sukėlėjais ir toksinais, susidarančios atlikus chirurgines intervencijas; kita – tai kūno dalys ir organai; aštrūs daiktai – švirkštai, adatos, skalpeliai, stiklo duženos; naudoti vienkartiniai gaminiai – kateteriai, pirštinės, paklodės; netinkami vartoti vaistai – pasibaigęs tinkamumo laikas, nekokybiški, surinkti iš gyventojų.
Pasak visuomenės sveikatos specialistų, didžiosios ligoninės medicinines atliekas tvarko geriau. Kur kas prastesnė tvarka mažosiose gydymo įstaigose, odontologijos kabinetuose, kurie didžiąją dalį dezinfekcinėmis medžiagomis nukenksmintų aštrių panaudotų daiktų, infekuotų atliekų išmeta net į konteinerius arba išveža į sąvartyną. Šios atliekos, kaip švirkštai, skalpeliai, gali būti panaudoti pakartotinai, jomis gali susižeisti vaikai. Problemos neišsprendžia ir medicininių atliekų sandėliavimas ligoninės patalpose, nes trūksta lėšų saugykloms įrengti, nėra kur jų išvežti.
Atliekant patikrinimus gydymo įstaigose KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai pastebėjo iškilusį pavojų medicinos darbuotojams. Pasak specialistų, medicinines atliekas tvarkančios bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjos neįvertina jų grėsmės sveikatai ir ne visada saugiai dirba su jomis.
“Būtina neatidėliotinai rasti galimybę centralizuotai surinkti, saugiai nukenksminti ir sudaryti sąlygas medicinines atliekas perdirbti arba sunaikinti. Atliekų užkrato grėsmė įvardinta ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose. Netinkamai tvarkomos ir išvežamos į bendruosius sąvartynus medicininės atliekos kelia grėsmę žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai”,- sakė laikinai pavaduojanti Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėją Virginija Grilauskienė.
Papildoma informacija – Virginija Grilauskienė, KVSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, tel. 33 16 98.
Viktorija Kleinienė
Kauno visuomenės sveikatos centro atstovė spaudai
viktorij@kvsc.lt,, tel. (8 37) 33 16 92
SAM Ryšių su visuomene skyrius
www.sam.lt
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
Kovo 19 d., penktadienis
VASC renka ir analizuoja informaciją apie mūsų šalies aplinkos ir sveikatos rodiklius, teikia ją visuomenei. Informacija apie potencialiai toksiškas, chemines medžiagas gaunama ir iš tarptautinių organizacijų. Saugodami visuomenės sveikatą, centro specialistai tiria ir registruoja Lietuvos rinkai tiekiamus ne maisto produktus. Svarbi VASC veiklos sritis – vaikų aplinkos sveikatinimo vadyba bei aplinkos veiksnių, darančių įtaką vaikams, epidemiologinė analizė.
VASC yra pagrindinė institucija, vykdanti ne tik teisės aktų derinimą su Europos Sąjungos teise, bet ir įgyvendinanti administracinius gebėjimus šiuose Europos Sąjungos sektoriuose: Laisvas prekių judėjimas (cheminės medžiagos, kosmetika), Aplinkos apsauga (medicininės atliekos), Vartotojų apsauga (ne maisto prekių).
Centro darbuotojai taip pat dalyvauja derinant Lietuvos Europos Sąjungos teisės nuostatas, reglamentuojančias apsinuodijimų profilaktiką ir kontrolę. Siekdami kuo labiau apsaugoti žmogų nuo sveikatai kenksmingų veiksnių, Centro specialistai rengia teisės aktų, susijusių su visuomenės sveikata gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, higiena, vartotojų apsauga, ekologine medicina, profesine sveikata bei sauga darbe, projektus.
Prisidėdami prie informacinės visuomenės kūrimo Lietuvoje, Centro specialistai dalyvauja neformaliojo ir formaliojo švietimo sistemose, tęstiniame visuomenės sveikatos specialistų mokyme pagal bendradarbiavimo sutartis su Šiaulių, Klaipėdos, Vilniaus universitetais.
VASC priklauso Sveikatą stiprinančių mokyklų bei Apsinuodijimų kontrolės biurai.
Daugiau informacijos:
Valstybinis aplinkos sveikatos centras
Almina Blažienė
Tel. (8 5) 236 04 92
Mob. (8 612) 96 458
almina.blaziene@takas.lt

SAM Ryšių su visuomene skyrius
Tel. (8-5) 266 14 11

Keičiamas farmacinių atliekų surinkimą reglamentuojantis įstatymas
2008 balandžio 24

Gairės: įstatymas, Vyriausybė, atliekos
Reitingas: / 0
Spausdinti
Rekomenduoti
Pranešti apie klaidą
Komentarai (1)

Konteineriai
vtv.lt
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, aiškiau reglamentuojančiam farmacinių atliekų tvarkymą.
Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas Seimui. Priėmus įstatymo pataisas ir joms įsigaliojus, tik įmonėms, norinčioms surinkti farmacines atliekas iš kitų juridinių asmenų, reikės papildomos farmacinių atliekų surinkimo licencijos.

Atliekų tvarkymą sudaro keli procesai: surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. Pagal galiojantį Farmacijos įstatymą licencijuojamas farmacinių atliekų tvarkymas, išskyrus jų šalinimą. Todėl iki įstatymo pataisų įmonė, norėjusi vykdyti tik farmacinių atliekų pervežimo veiklą, privalėjo gauti ir farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją. Tuo tarpu pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų vežimas nelicencijuojama veikla. Buvo būtina suderinti tokį skirtingą teisinį reglamentavimą ir pakeisti nuostatas Farmacijos įstatyme.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad farmacinių atliekų surinkimas, o ne visas jų tvarkymas, yra licencijuojama farmacinė veikla. Farmacinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla bus vykdoma vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu ir kitais atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Farmacinės atliekos iš gyventojų bus surenkamos vaistinėse. Toliau jos perduodamos farmacinių atliekų surinkimo licenciją turinčiam juridiniam asmeniui. Už tinkamą atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdavimą toliau šalinimui bus atsakingas šios įmonės farmacinės veiklos vadovas – vaistininkas. Už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis.

Vyriausybė iki 2008 m. rugsėjo 1 d., kai turėtų įsigalioti įstatymas, turės patvirtinti Farmacinių atliekų tvarkymo http://www.vtv.lt/naujienos/farmacija/keiciamas-farmaciniu-atlieku-surinkima-reglamentuojantis-ista-2.html
taisykles, kuriomis bus nustatyta farmacinių atliekų rūšiavimo, surinkimo iš gyventojų vaistinėse ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarka.

DARBOTVARKĖJE – KELIASDEŠIMT DOKUMENTŲ
Pasak Farmacijos departamento direktoriaus Lino Mažeikos, per pakankamai trumpą laiką reikia parengti apie 40 poįstatyminių teisės aktų. Tai vasarą priimto Farmacijos įstatymo nuostatų detalizavimas, Vyriausybės nutarimų, sveikatos apsaugos ministro įsakymų projektai. Ir nors teisės aktai rengiami kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Valstybine vaistų kontrolės tarnyba, kitomis žinybomis, departamentui tai yra tikrai nemenkas veiklos baras.
Pačiu bendriausiu požiūriu rengiamus teisės aktus galima suskirstyti į taisomus bei tobulinamus ir į visiškai naujus, reglamentuojančius naujas, Lietuvoje dar neregėtas veiklos sritis.
Pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje prisiimtu įsipareigojimu užtikrinti laisvą prekių judėjimą, bei atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą dėl registruotų vaistinių preparatų lygiagretaus importo (COM(2003)0839), bei Europos Teisingumo teismo išnagrinėtomis bylomis, Farmacijos įstatymas įteisino vaistinių preparatų lygiagretų importą. Lietuvoje vaistinių preparatų lygiagretus importas iki šiol nebuvo reglamentuotas. Didėjant tų pačių vaistinių preparatų kainų skirtumams skirtingose EEE, ši veikla tampa ypač aktuali. Kol lygiagretus importas nebuvo įteisintas įstatymu, nebuvo galimybės parengti šios veiklos tvarkos. Šiuo metu rengiamos vaistinių preparatų lygiagretaus importo taisyklės, kuriose bus numatyti reikalavimai vaistinių preparatų lygiagrečiam importui, tai yra, kas galės verstis lygiagrečiu importu, reikalavimai paraiškai, lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų perženklinimui ir perpakavimui, aprašytos lygiagretaus importo leidimo turėtojo pareigos ir kiti šios veiklos aspektai.
Rengiami vaistininkų ir farmakotechnikų profesinių teisių ir pareigų aprašymai. Pasak L.Mažeikos, nors laukiama, kad šis teisės aktas sukels diskusijų, jis turi būti parengtas, juolab kad specialistai dirba, todėl pareigybės turi būti aprašytos. O ir kaimyninės šalys tokius aprašymus yra parengusios ir jomis vadovaujasi.
Your browser does not support inline frames or is currently configured not to display inline frames.
Reklama
Tarp svarbių dokumentų – Vyriausybės nutarimų projektai “Dėl kaimo gyventojų aprūpinimo vaistais per Pirminės sveikatos priežiūros įstaigas” ir „Dėl farmacinių atliekų tvarkymo, surinkimo iš gyventojų ir apmokėjimo už jas tvarkos patvirtinimo”. Šiame Vyriausybės nutarime tarp kitų nuostatų bus apibrėžta, kaip farmacinės atliekos bus surenkamos iš gyventojų, kaip tvarkomos, nustatytas apmokėjimo už jų tvarkymą mechanizmas. Kadangi įstatymu nustatyta, kad už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto, šias lėšas planuojama numatyti kitų metų biudžete.
Kai kurie dabar galiojantys teisės aktai, kaip Vaistų reklamos taisyklės, taisomi. Pakeitimai daugiausia susiję su priimtomis Farmacijos įstatymo nuostatomis. Naujiena – vaistų reklamuotojų apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose reglamentavimas.
Tikslinamas ir senas teisės aktas – vaistinių asortimento sąrašas, nurodantis, kuo vaistinės gali prekiauti. Sąrašas derinamas ir su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, kadangi kai kurie produktai, kaip mineralinis vanduo ir kai kurie kiti, yra mitybos produktai ir jiems taikomi maisto prekybai keliami reikalavimai. Parengus šį teisės aktą bus aišku, kaip ir kuo vaistinės gali prekiauti.
Tikslinamos vaistinių steigimo taisyklės. Kadangi priėmus Farmacijos įstatymą nebeliko antrinių filialų, reikia suvienodinti vaistinių steigimo taisykles. Šiuo metu esantys antriniai filialai turės persitvarkyti iki 2015 m. gruodžio 31 dienos.
Tolesnis žingsnis – Geros vaistinių praktikos taisyklės. Numatoma standartizuoti visų vaistinių veiklą, apibrėžti minimalią farmacinę paslaugą, kad į bet kurią vaistinę atėjęs žmogus žinotų, kokias jis turi teises ir kokios farmacinės paslaugos gali tikėtis.
Ir ateityje numatoma dalyvauti Seime svarstant teisės aktų projektus, bendradarbiauti su kitomis žinybomis. Netrukus Vyriausybei ir Seimui bus teikiamas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymas, su Narkotikų kontrolės departamentu jau svarstytas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymas.
Taigi rengiama daug aktualių teisės aktų, kuriuos priėmus bus aiškiai reglamentuotos atitinkamos sritys, nebeliks vietos ginčams ir dviprasmybėms. Darbus stengiamasi atlikti kuo greičiau, nes rinkos dalyviai nori žinoti, kaip bus sutvarkytos atitinkamos sritys ir nekantriai laukia poįstatyminių aktų.
Nepaisant nepatogumų, kurių neišvengiama keliantis į kitas patalpas, Farmacijos departamente prie Sveikatos apsaugos ministerijos – darbų įkarštis. Šiuo metu pagrindinė veikla – poįstatyminių teisės aktų rengimas.
KOMPENSAVIMO SISTEMOS TOBULINIMAS

Pasak Farmacijos departamento direktoriaus Lino Mažeikos, per pakankamai trumpą laiką departamentas turi parengti apie keturiasdešimt poįstatyminių teisės aktų
Farmacijos departamento darbuotojai aktyviai dalyvauja tobulinant teisės aktus, kurie apibrėžia vaistų ir ligų įrašymo į kompensavimo sistemą galimybes. Šių metų pradžioje Valstybės kontrolė pateikė pastabas ir paragino nustatyti skaidresnius ir aiškesnius kriterijus, kaip ir kodėl atitinkamas vaistas ar liga įtraukiamas arba neįtraukiamas į kompensavimo sistemą. Aiškių kriterijų reikia tam, kad ir farmacinės kompanijos, ir specialistai, ir visi kiti, dalyvaujantys kompensavime, turėtų vienodas ir aiškias žaidimo taisykles.
Kol kas šioje srityje yra daug neaiškumų. Tarkime, teigiama, kad pradėjus kompensuoti vaistą išlaidos padidės vienu milijonu, tačiau pasigendama argumentuoto atsakymo – daug tai ar mažai. Darbo grupė jau baigia rengti naują šio teisės akto redakciją. Jis bus derinamas su Specialiųjų tyrimų tarnyba, kuri pateiks antikorupcinį vertinimą, ir bus teikiamas visuomenės svarstymui. Šis teisės aktas taps aiškesnis, ir farmacinės kompanijos žinos, kodėl vaistas įtraukiamas arba neįtraukiamas į kompensavimo sistemą.
Pasak L.Mažeikos, šio teisės akto pagrindą sudaro adaptuotas, Lietuvos sąlygoms pritaikytas slovėnų modelis. Kiekvienas vaistas bus vertinamas medicininiu, socialiniu, farmakoekonominiu ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, bus vertinama vaisto svarba, numatomos išlaidos, ar vaistas turi analogų, kokios socialinės vaisto vartojimo ar nevartojimo pasekmės – ar žmogus lieka nedarbingas ar grąžinamas į darbą. Kiekvienas vertinimo kriterijus bus išreikštas balais ir pagal lentelę bus nustatoma vaisto kompensuojamoji vertė. Surinkęs atitinkamą balų skaičių vaistas bus įtraukiamas į kompensavimo sistemą.
DARBŲ GRANDINĖS
L.Mažeika atkreipia dėmesį, kad nepaisant didžiulio darbų krūvio ir teisės aktų gausos, dirbama ne stichiškai, bet tikslingai. Pataisyti ar naujai parengti teisės aktai savo ruožtu reikalauja keisti ar rengti naujus, ir visa tai susipina į nuoseklią, vienas po kito einančią, vienas su kitu tiesiogiai susijusių darbų grandinę.
Pavyzdžiui, parengus ir priėmus lygiagretų vaistų importą apibrėžiančius teisės aktus, atsiras ir kompensuojamųjų vaistų, įvežamų lygiagretaus importo būdu. Logiška manyti, kad jų kainos turėtų būti mažesnės, nes lygiagretaus importo esmė kaip tik ir yra, kad vaistai vežami ne tiesiai iš gamintojo, o iš ten, kur jie pigesni. Taigi rinkoje atsiras tas pats kompensuojamas vaistas skirtingomis kainomis. Vadinasi, neužtenka patvirtinti pakuotes ir pardavinėti lygiagretaus importo būdu įvežamą kompensuojamą vaistą. Turi būti metodika, pagal kurią lygiagretaus importo vaistui bus skaičiuojama bazinė arba kompensavimo kaina. O tai reiškia, kad reikės keisti Vyriausybės nutarimą dėl bazinių kainų skaičiavimo. Ir tai padaryti teks pakankamai greitai, norint dar šiais metais arba kitų metų sausio mėnesį išleisti naują Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
L.Mažeika pabrėžia, kad darbai su atitinkamomis Europos Sąjungos institucijomis taip pat nesustoja. Farmacijos departamento atstovai dalyvauja Europos Sąjungos institucijų veikloje. Vykstama į Europos Komisijos Farmacijos komiteto, Vaistinių preparatų nuolatinio komiteto posėdžius, reguliariai dalyvaujama Europos Tarybos vaistų ir medicinos prietaisų darbo grupės posėdžiuose.
Ypač svarbus darbas Europos Tarybos vaistų ir medicinos prietaisų darbo grupėje, kadangi čia vyksta Europos Komisijos siūlymų dėl naujų teisės aktų (direktyvų, reglamentų ir kitų) svarstymas ir tobulinimas. Šiems posėdžiams reikia intensyviai rengtis, analizuoti kitų valstybių narių siūlymus, įvertinti teisės akto projekto poreikį Lietuvai. Tuo tikslu yra rengiamos valstybinės pozicijos, jos derinamos su kitomis institucijomis, suinteresuotomis visuomeninėmis organizacijomis. Posėdžio metu dalyvaujama diskusijose, ieškoma bendros pozicijos ar sutarimo su kitų šalių delegacijomis.
Iš praėjusiais metais svarstytų dokumentų paminėtinas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl pediatrijoje naudojamų vaistų, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92, Direktyvą 2001/83 ir reglamentą (EB) Nr. 726/2004. Kai kurie Lietuvai aktualūs klausimai, susiję su šiuo reglamentu, buvo svarstomi net Nuolatinių atstovų ir Europos Sąjungos Sveikatos Ministrų Tarybos posėdžiuose. Keletas siūlymų buvo realizuoti bendradarbiaujant su kitų šalių delegacijomis, pavyzdžiui, dėl pranešimo apie reglamento taikymo poveikį rengimo termino nustatymo, pediatrinių vaistinių preparatų pakuočių ženklinimo.
Šiais metais dirbama prie Europos Komisijos siūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl pažangios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančio direktyvą 2001/83/EB bei reglamentą (EB) Nr. 726/2004. Pastaboms, siūlymams ir Lietuvos pozicijai rengti sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Šis reglamentas Lietuvai svarbus tuo, kad jam įsigaliojus pagerėtų pažangios terapijos vaistinių preparatų prieinamumas, būtų užtikrinta jų kokybė ir saugumas, būtų reglamentuota jų gamyba, klasifikavimas ir vertinimas.
L.Mažeika atkreipia dėmesį, kad Europos Taryboje svarstomi projektai skelbiami Farmacijos departamento svetainėje, ir primena, kad labai laukiama Lietuvos specialistų siūlymų ir pastabų.
http://www.lsveikata.lt/index.php?page_id=100&s=1412

Vaistų anotacijos informaciniame lapelyje diplomatiškai užsimenama, kad vaistininkas turėtų patarti, ką veikti su nebereikalingais vaistais. Vaistininkai su šiuo juodu ant balto įamžintu pasiūlymu sutikdavo ne visada entuziastingai, tačiau dabar situacija turėtų keistis.

Farmacijos atliekos iš gyventojų bus surenkamos vaistinėse. Toliau jos perduodamos farmacijos atliekų surinkimo licenciją turinčiam juridiniam asmeniui. Už tinkamą atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdavimą toliau šalinimui bus atsakingas šios įmonės farmacinės veiklos vadovas – vaistininkas. Už farmacijos atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą bus sumokama valstybės biudžeto lėšomis.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, aiškiau reglamentuojančiam farmacijos atliekų tvarkymą. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas Seimui.

Priėmus įstatymo pataisas ir joms įsigaliojus, tik įmonėms, norinčioms surinkti farmacijos atliekas iš kitų juridinių asmenų, reikės papildomos šių atliekų surinkimo licencijos.

Pasak Vyriausybės spaudos tarnybos, atliekų tvarkymą sudaro keli procesai: surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. Pagal galiojantį Farmacijos įstatymą licencijuojamas farmacijos atliekų tvarkymas, išskyrus jų šalinimą. Todėl iki įstatymo pataisų įmonė, norėjusi vykdyti tik farmacijos atliekų pervežimo veiklą, privalėjo gauti ir šių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad farmacijos atliekų surinkimas, o ne visas jų tvarkymas, yra licencijuojama farmacinė veikla.

Vyriausybė iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos, kai turėtų įsigalioti įstatymas, turės patvirtinti farmacijos atliekų tvarkymo taisykles, kuriomis bus nustatyta šių atliekų rūšiavimo, surinkimo iš gyventojų vaistinėse ir mokėjimo už jų tvarkymą tvarka.

http://www.ieva.lt/sectionNews.aspx?SkiltiesID=7&newsId=1863&s=5&i=7

Medicininių atliekų tvarkymas
171. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir naudojant vis daugiau vienkartinių ligonių priežiūros priemonių, didėja medicininių atliekų kiekiai, todėl būtina sukurti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad šios atliekos būtų sutvarkomos saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai tvarkomos infekuotos atliekos gali būti užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų, stabligės ir kitų) perdavimo veiksnys.
172. Už medicininių atliekų surinkimą, rūšiavimą, pakavimą, ženklinimą, apskaitą, saugojimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams atsakingos sveikatos priežiūros įstaigos. Šios įstaigos turi apmokėti medicininių atliekų tvarkymo išlaidas.
173. Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose organizuojamas pagal Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 (Žin., 2006, Nr. 3-61).
174. Medicininės atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių prioritetų:
174.1. nepavojingų medicininių atliekų perdirbimas;
174.2. medicininių atliekų deginimas specializuotuose atliekų deginimo įrenginiuose;
174.3. nukenksmintų medicininių atliekų šalinimas nepavojingų atliekų sąvartynuose, gavus atitinkamo visuomenės sveikatos centro leidimą.
175. Infekuotos atliekos ir netinkami naudoti vaistai yra pavojingos atliekos, todėl jos turi būti tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymui keliamų reikalavimų.
176. Nukenksminant infekuotas medicinines atliekas cheminės dezinfekcijos būdu, infekuotų atliekų pavojaus veiksnys pasikeičia iš infekcinio į cheminį. Kadangi šis medicininių atliekų tvarkymo būdas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, apsunkina tolimesnį nukenksmintų atliekų tvarkymą, sveikatos priežiūros įstaigose jo palaipsniui turi būti atsisakyta.
Farmacinių atliekų tvarkymas
177. Farmacinės atliekos susidaro sveikatos priežiūros įstaigose, vaistų gamybos ir platinimo vietose ir namų ūkiuose.
178. Didžioji dalis farmacinių atliekų yra pavojingos, todėl šios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir tvarkomos saugiai, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
179. Pavojingos farmacinės atliekos turi būti deginamos specializuotuose medicininių ar pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose.
180. Farmacinės atliekos iš gyventojų turi būti surenkamos per visuomenės vaistines. Visuomenės vaistinės privalo turėti sutartis su farmacinių atliekų surinkimo arba šalinimo įmonėmis. Už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.
181. Kiti farmacinių atliekų turėtojai atsako už farmacinių atliekų rūšiavimą, pakavimą, ženklinimą, apskaitą, laikiną saugojimą ir perdavimą farmacinių atliekų surinkimo arba šalinimo įmonėms įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Farmacinių atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti farmacinių atliekų turėtojas. Jeigu tai numatyta sutartyse, farmacinių atliekų tvarkymo išlaidas apmoka vaistų platintojas arba vaistų gamintojas.
182. Racionalus vaistų ir farmacijos pramonėje naudojamų chemikalų atsargų valdymas yra pagrindinis farmacinių atliekų susidarymo prevencijos būdas.
VI. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
192. Šio Plano įgyvendinimą vertins joje nurodytos valstybinės institucijos (pagal kompetenciją) periodiškai po kiekvienų kalendorinių metų pagal tokius kriterijus:
192.1. kaip vykdomi ilgalaikiai atliekų tvarkymo tikslai, vertinami pagal darnaus vystymosi rodiklius, apibrėžtus Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje;
192.2. kaip vykdomos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės;
192.3. kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų valstybinės atliekų tvarkymo užduotys.
VII. PLANO FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ
193. Šio Plano įgyvendinimo priemonės įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms, taip pat Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšų.
194. Šiam planui įgyvendinti reikalingos lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
195. Aplinkos ministerija atsakinga už Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą, kontrolę ir vertinimą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Informacija apie atliekas tvarkančias, įskaitant atliekas šalinančias įmones, registruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, adresu: http://aaa.am.lt

http://www.avinvesticija.lt/nekiln/File/valstybinis%20strateginis%20atlieku%20tvarkymo%20planas%20(projektas).doc

http://www.medicine.lt/index.php?pagrid=aktualijos&subid=naujienos&naujid=1557

KEIČIAMAS FARMACINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ REGLAMENTUOJANTIS ĮSTATYMAS

PANAŠŪS STRAIPSNIAI:
• Horoskopas dešimčiai farmacinių ženklų
• Kaip vykdysime savivaldybių visuomenės sveikatos stebėseną?
• Užmokestį už medikų klaidas įteisino įstatymas
• Pelno mokesčio įstatymas. Kas pasikeitė?
• Pakeičiamasis gydymas lytiniais hormonais po menopauzės: praktiniai specialisto patarimai ir pastabos

DAUGIAU NAUJIENŲ:
• Farmacininkai buriasi į naująją asociaciją
• Beveik dvigubai padaugėjo studentų su negalia
• Farmacininkai buriasi į naują asociaciją
• Mokslininkų ir verslininkų pasiekimai medicinos bei gamtos mokslų srityje bus įvertinti „Gyvybės medžio” apdovanojimais
• Paaugliams išbaidyti – specialus prietaisas

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, aiškiau reglamentuojančiam farmacinių atliekų tvarkymą. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas Seimui. Priėmus įstatymo pataisas ir joms įsigaliojus, tik įmonėms, norinčioms surinkti farmacines atliekas iš kitų juridinių asmenų, reikės papildomos farmacinių atliekų surinkimo licencijos.
Atliekų tvarkymą sudaro keli procesai: surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. Pagal galiojantį Farmacijos įstatymą licencijuojamas farmacinių atliekų tvarkymas, išskyrus jų šalinimą. Todėl iki įstatymo pataisų įmonė, norėjusi vykdyti tik farmacinių atliekų pervežimo veiklą, privalėjo gauti ir farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją. Tuo tarpu pagal Atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų vežimas nelicencijuojama veikla. Buvo būtina suderinti tokį skirtingą teisinį reglamentavimą ir pakeisti nuostatas Farmacijos įstatyme.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad farmacinių atliekų surinkimas, o ne visas jų tvarkymas, yra licencijuojama farmacinė veikla. Farmacinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla bus vykdoma vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu ir kitais atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
Farmacinės atliekos iš gyventojų bus surenkamos vaistinėse. Toliau jos perduodamos farmacinių atliekų surinkimo licenciją turinčiam juridiniam asmeniui. Už tinkamą atliekų surinkimą, rūšiavimą ir perdavimą toliau šalinimui bus atsakingas šios įmonės farmacinės veiklos vadovas – vaistininkas. Už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis.
Vyriausybė iki 2008 m. rugsėjo 1 d., kai turėtų įsigalioti įstatymas, turės patvirtinti Farmacinių atliekų tvarkymo taisykles, kuriomis bus nustatyta farmacinių atliekų rūšiavimo, surinkimo iš gyventojų vaistinėse ir apmokėjimo už jų tvarkymą tvarka.

Tai http://www.emedicina.lt/site/files/teises_aktai/2008/balandis/Vaistininkui/XP_3059_ISTPROJ.doc failo html kopija.
Skanuojant žiniatinklį, G o o g l e automatiškai sukuria aptiktų dokumentų html kopijas.
Nuorodoms arba adresyno žymėms naudokite šį adresą: http://www.google.com/search?q=cache:QVNjTRVT6ScJ:www.emedicina.lt/site/files/teises_aktai/2008/balandis/Vaistininkui/XP_3059_ISTPROJ.doc+farmacijos+atliekos&hl=lt&ct=clnk&cd=9&gl=lt
Google neturi nieko bendro su šio puslapio autoriais ir neatsako už jo turinį.
Paryškinami šie užklausos žodžiai: farmacijos atliekos

________________________________________
Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 19, 42, 43, 44, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS

2008 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 2006, Nr. 78-3056)

1 straipsnis. 2 straipsnio 14 ir 15 dalių pakeitimas
1. 2 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių ,,tvarkymą, išskyrus jų šalinimą“ įrašyti žodį ,,surinkimą“ ir šią dalį išdėstyti taip:
,,14. Farmacinė veikla – juridinių ir (ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinio veikla, apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų ir į Europos Komisijos sąrašą įrašytų pagalbinių medžiagų, kurios naudojamos kaip pradinės medžiagos vaistinių preparatų gamybai, didmeninį platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų importą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui; farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą ir farmacinių atliekų surinkimą.“
2. 2 straipsnio 15 dalyje po žodžių „naikintini vaistiniai preparatai“ įrašyti žodžius „ir veterinariniai vaistai“, prieš žodžius „vaistinių preparatų tyrimams“ išbraukti žodį „ir“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„15. Farmacinės atliekos – naikintini vaistiniai preparatai ir veterinariniai vaistai (nekokybiški, pasibaigusio tinkamumo laiko, konfiskuoti, surinkti iš gyventojų vaistiniai preparatai ar jų falsifikatai, tiriamųjų vaistinių preparatų likučiai), vaistinių preparatų tyrimams panaudotos ar netinkamos kokybės, pasibaigusio tinkamumo laiko cheminės medžiagos, kurios buvo įsigytos tokiems tyrimams atlikti.“
2 straipsnis. 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 5 punkto pakeitimas
1. 19 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,tvarkymas (išskyrus šalinimą)“ įrašyti žodį ,,surinkimas“ ir ją išdėstyti taip:
,,1. Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų surinkimas yra licencijuojama farmacinė veikla.“
2. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,5) farmacinių atliekų surinkimo licencija.“
3 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,42 straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimas ir tvarkymas
1. Juridinis asmuo, turintis farmacinių atliekų, Atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas juridiniam asmeniui, turinčiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų surinkimo licenciją, arba Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka surūšiuotas farmacines atliekas perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę šalinti farmacines atliekas. Farmacinių atliekų tvarkymo taisykles tvirtina Vyriausybė.
2. Juridinis asmuo turi teisę surinkti farmacines atliekas tik turėdamas šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų surinkimo licenciją. Šis reikalavimas netaikomas juridiniams asmenims, surenkantiems farmacines atliekas iš gyventojų.
4 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,43 straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų ir šių atliekų tvarkymas
1. Farmacinės atliekos iš gyventojų surenkamos visuomenės vaistinėse arba gamybinėse visuomenės vaistinėse Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
2. Visuomenės vaistinės arba gamybinės visuomenės vaistinės iš gyventojų surinktas farmacines atliekas perduoda juridiniam asmeniui, turinčiam šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų surinkimo licenciją.
3. Juridinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą farmacinių atliekų surinkimo licenciją, iš gyventojų surinktas atliekas perduoda atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę šalinti farmacines atliekas.
4. Farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymas apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
5 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 44 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,44 straipsnis. Reikalavimai farmacinių atliekų surinkimo licencijai gauti
Juridinis asmuo, norėdamas gauti farmacinių atliekų surinkimo licenciją, privalo:
1) turėti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas ir įrengimus;
2) sudaryti darbo sutartį su asmeniu farmacinės veiklos vadovo, atsakingo už farmacinių atliekų surinkimą, pareigoms vykdyti;
3) atitikti šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“
6 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
45 straipsnio pavadinime, 1, 2 ir 3 dalyse vietoj žodžių ,,tvarkymo, išskyrus šalinimą“ įrašyti žodžius ,,surinkimo“, 1 dalyje vietoje žodžių ,,ir sveikatos apsaugos ministro“ įrašyti skaičių ir žodžius ,,44 straipsnio“ ir visą straipsnį išdėstyti taip:
,,45 straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimo licencijos išdavimas
1. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba išduoda farmacinių atliekų surinkimo licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys ir informacija atitinka šio įstatymo 44 straipsnio nustatytus reikalavimus.
2. Farmacinių atliekų surinkimo licencija išduodama veiklai tik juridinio asmens paraiškoje nurodytose patalpose.
3. Farmacinių atliekų surinkimo licencija išduodama arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti ją išduoti per 60 dienų nuo paraiškos, pateiktos pagal nustatytus reikalavimus, gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti licencijoje nurodytą informaciją ir duomenis, laikotarpis, per kurį pakeičiamos šios sąlygos arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip 30 dienų.“
7 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,46 straipsnis. Farmacinių atliekų surinkimo licencijos turėtojo pareigos Farmacinių atliekų surinkimo licencijos turėtojas privalo:
1) užtikrinti, kad farmacinės atliekos būtų surenkamos ir toliau tvarkomos šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo, Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklių ir kitų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka;
2) turėti farmacinės veiklos vadovą, atsakingą už farmacinių atliekų surinkimą, ir suteikti pakankamus įgaliojimus atlikti jam pavestas pareigas;
3) užtikrinti, kad farmacinių atliekų surinkimo patalpos atitiktų teisės aktų reikalavimus, licencijos informaciją ir duomenis.“
8 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,47 straipsnis. Farmacinės veiklos vadovo, atsakingo už farmacinių atliekų surinkimą, kvalifikacijos reikalavimai ir pagrindinės pareigos
1. Farmacinės veiklos vadovu, atsakingu už farmacinių atliekų surinkimą, gali būti tik vaistininkas, turintis vaistininko praktikos licenciją.
2. Farmacinės veiklos vadovas, atsakingas už farmacinių atliekų surinkimą, privalo vykdyti šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir licencijos turėtojo administraciniuose aktuose nustatytas pareigas. Jis atsako, kad:
1) farmacinės atliekos būtų operatyviai surenkamos pagal šio įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus;
2) būtų užtikrintas saugus farmacinių atliekų laikymas ir vežimas;
3) tinkamai būtų tvarkoma farmacinių atliekų apskaita.“.
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.
10 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2008 m. rugsėjo 1 d. patvirtina būtinus šiam įstatymui įgyvendinti teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Jurga Žiugždienė. Pasenusius vaistus – į unitazą?
2007-11-29

Turbūt dažnoje namų vaistinėlėje atsirastų medikamentų, kurių galiojimas pasibaigęs, ar bent viena kita nesuvartota tabletė. Nebent pasenusius ar įtartinus vaistus išmetate į šiukšliadėžę arba… į unitazą. Tai, ko gera, Lietuvoje populiariausias atsikratymo senais vaistais būdas, bent jau tą prisipažino didžiuma mūsų skaitytojų, nepatingėjusių atsakyti į dienos klausimą „Kur dedate pasenusius vaistus?“. Tačiau nesirengiame gėdinti taip besielgiančiųjų, nes kas iš tiesų žino, kaip šiuo atveju teisingai pasielgti.
Kol kas mūsų visuomenei – tai lyg ir neaktuali tema. Atrodo, kur kas svarbiau rūšiuoti plastmasinius butelius, senus laikraščius ar uogienės stiklainius. Juk tabletei išnykti nuo žemės paviršiaus neprireikia dešimtmečių ar netgi šimtmečių, kaip kokiai konservų skardinei ar automobilio padangai.
O jeigu žmonės mąsto kitaip? Jeigu jiems atrodo, kad vaistai – galbūt ne vien nekalti spalvoti žirneliai, o tam tikros cheminės medžiagos, antibiotikai ar hormonai, kurie, patekę į aplinką, gali būti kenksmingi ne tik tuomet, jei kas nors juos praryja? Taigi šie žmonės yra priversti kaupti pasenusių vaistų atsargas.
Vakaruose pasibaigusio galiojimo gydymo preparatai iš gyventojų priimami vaistinėse. Ir, atrodo, visiems tai savaime suprantama. Lietuvoje vaistinėse pasenę medikamentai nėra priimami, nebent tik turintys narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau ir tai nėra labai paprasta procedūra. Suglumusi „Eurovaistinės“ provizorė jums užrašys vedėjos telefono numerį ir patars kreiptis į ją – nes, pasirodo, eilinis vaistininkas nebūtinai tuoj pat priims jūsų sugedusius psichotropikus. O ką daryti su kitais vaistais? Į šiukšliadėžę vaistininkė jų mesti tikrai nepatars, mat kas bus tuomet, jei juos iš šiukšlių konteinerių išsikrapštys vaikai ir sutriaukš vietoje saldainių? Taigi vienintelis patarimas, kurį teko išgirsti iš vienos „Eurovaistinės“ darbuotojos – senus vaistus išmesti į unitazą!
Tačiau ar tikrai taip?
Pasak Farmacijos departamento prie SAM Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Irmos Medžiaušaitės, vaistų išmetimas į kanalizaciją tikrai nėra civilizuotas atsikratymo jais būdas. Vaistinės medžiagos kartu su nuotėkomis gali patekti į gruntinius vandenis. Užsienio tyrėjų duomenimis, vaistinių preparatų sudėtinių medžiagų galima rasti net Šiaurės jūroje ar žemyne esančių šaltinių vandenyje – taigi gamtai (taip pat ir žmogui) žala iš tiesų daroma.
Išmesti senus vaistus drauge su buitinėmis atliekomis būtų daug saugiau, tačiau su sąlyga, kad jie tuoj pat patektų į komunalinių atliekų tvarkymo įmonę, kuri ir atsako už deramą vaistų, patekusių į atliekų konteinerius, sutvarkymą. Tačiau šiuo atveju nėra užtikrinama netinkamų naudoti vaistų apsauga iki jų patekimo į komunalinių atliekų tvarkymo įmonę, nes konteineriuose esančius vaistus gali išmėtyti šiukšlynų žmonės, juos gali rasti vaikai ir apsinuodyti.
Tačiau Lietuvos piliečiams, kuriems rūpi tikrai saugiai atsikratyti pasenusių vaistų atsargomis, nepakenkiant nei gamtai, nei žmogui, vilties yra.
Šiuo metu yra rengiamasi pakeisti farmacinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Farmacijos departamento prie SAM direktoriaus įsakymu. Pagal jas vaistinės turėtų būti įpareigotos iš gyventojų priimti visus vaistus, o ne tik turinčius narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tuomet iš gyventojų surinkti vaistai būtų rūšiuojami, pakuojami ir sudeginami tam tikrose įmonėse. Vis dėlto kol kas šis projektas „užstrigo“ Vyriausybėje.
I. Medžiaušaitės teigimu, naujosios taisyklės turėjo įsigalioti jau 2007 m., tačiau, derinant Farmacijos įstatymą su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis dėl farmacinių atliekų surinkimo, gabenimo, tvarkymo ir sunaikinimo licencijavimo, iškilo klausimų, kuriuos reikėjo papildomai aptarti su Aplinkos ir Ūkio ministerijų specialistais.
Vis dėlto tikimasi, kad pagal Farmacijos įstatymo 42 straipsnį farmacinės atliekos kitais metais jau turėtų būti priimamos iš gyventojų kiekvienoje vaistinėje nemokamai, o už šių atliekų tvarkymą vaistinėms būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiama į tai, jog farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų nėra pagrindinė vaistinių funkcija, todėl savaime suprantama, jog vaistininkai norėtų, kad jų išlaidos surenkant iš gyventojų netinkamus vartoti vaistus būtų minimalios. Atnešus nebetinkamų medikamentų į vaistinę, šie iš gyventojų turės būti paimami tuoj pat, saugiai supakuojami vienkartinėse sandariose pakuotėse ir laikomi specialioje patalpoje, iš kur kartą per tris mėnesius perduodami toliau tvarkyti – rūšiuoti ir sudeginti tam tikroje įmonėje.
Kol kas vaistinėms priimti farmacines atliekas iš gyventojų būtų nuostolinga. Pačiose vaistinėse taip pat susikaupia netinkamų vartoti medikamentų, kuriuos šios atiduoda farmacinių atliekų tvarkymo įmonei „Korys“ – ji kol kas vienintelė Lietuvoje. Tačiau šiai įmonei vaistinės už minėtą paslaugą turi mokėti tam tikrą mokestį, kadangi atliekų gabenimas, rūšiavimas ir sunaikinimas turi savo kainą. Taigi, priimdamos vaistus ir iš gyventojų, vaistinės turėtų papildomai mokėti ir už juos. Pasak I. Medžiaušaitės, ir gyventojai galėtų atnešti vaistų atliekas į „Korį“, tačiau iš jų taip pat būtų imamas mokestis. Be to, tai nėra labai patogu, kadangi UAB „Korys“ įsikūrusi Kaune. Įdomumo dėlei: ši įmonė pati farmacinių atliekų nenaikina, o tik surenka iš vaistinių, rūšiuoja ir išgabena į kitas įmones, kurios vaistus sudegina. Viena tokių įmonių jau veikia ir Lietuvoje. Kai kuriuos nebetinkamus vartoti medikamentus kartais tenka sunaikinimui vežti ir į užsienį.
Tačiau ar įsigaliojus naujai tvarkai informacija apie tai, kad pasenusių vaistų nedera išmesti, bet reikia nunešti į artimiausią vaistinę, pasieks kiekvieną gyventoją? Ar bus deramai rūpinamasi gyventojų švietimu ir kas už tokios informacijos sklaidą taps atsakingas?
I. Medžiaušaitė patikino, kad farmacijos atliekų tvarkymo projekte numatyta, jog gydytojas privalės informuoti pacientą ar jo atstovą, kad netinkami vartoti vaistiniai preparatai yra naikintini ir juos priima visos vaistinės. Taip pat ir vaistinėse aiškiai matomoje vietoje turėtų būti pateikiama informacija apie reikalavimą atskirai rinkti nebetinkamus vartoti medikamentus ir neišmesti drauge su komunalinėmis atliekomis, o nemokamai juos atiduoti vaistinėje, bei naikintinų vaistinių preparatų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Tačiau kol kas lieka vienintelis tinkamas būdas pasenusiais vaistais neteršti gamtos ir nekelti pavojaus kitų žmonių sveikatai – juos kaupti savo namuose, žinoma, saugioje ir vaikams neprieinamoje vietoje laukiant kitų metų, kol įsigalios naujosios farmacijos atliekų tvarkymo taisyklės.
http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70467Bernardinai.lt

Pasenusius vaistus – į vaistines
2008 m. balandžio 28 d.

Pasenusius, nebetinkamus vartoti vaistus gyventojai raginami atnešti į bet kurią „Eurovaistinę”. Čia dirbantys specialistai juos priims, surūšiuos ir perduos į farmacijos atliekas tvarkančią įmonę saugiai sunaikinti.
Pasak UAB „Eurovaistinė” Farmacinės veiklos ir kokybės kontrolės departamento direktorės Astos Šerkšnienės, namuose laikyti senus vaistus yra nesaugu, kadangi netyčia jų pavartojus galima apsinuodyti.
„Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai. Dėl tos pačios priežasties jų negalima išmesti bet kur arba kartu su buitinėmis atliekomis. Išmesti vaistai daro žalą aplinkai. Vaistuose yra cheminių medžiagų, kurios išmestos į buitinių atliekų konteinerį arba į nuotekų sistemą tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį bei gruntinį vandenį”, – teigė A. Šerkšnienė.
Teisės aktai nurodo vaistinėms iš gyventojų priimti tik kontroliuojamus vaistus. Visų rūšių pasenusių vaistų dauguma šalies vaistinių neapsiima surinkti, nes dėl to atsiranda papildomas darbo krūvis vaistininkams ir papildomos pasenusių vaistų sunaikinimo sąnaudos.
Praėjusį ketvirtadienį Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, aiškiau reglamentuojančiam farmacijos atliekų tvarkymą. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas Seimui.
Priėmus įstatymo pataisas ir joms įsigaliojus, tik įmonėms, norinčioms surinkti farmacijos atliekas iš kitų juridinių asmenų, reikės papildomos šių atliekų surinkimo licencijos.
Vyriausybė iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos, kai turėtų įsigalioti įstatymas, turės patvirtinti farmacijos atliekų tvarkymo taisykles, kuriomis bus nustatyta šių atliekų rūšiavimo, surinkimo iš gyventojų vaistinėse ir mokėjimo už jų tvarkymą tvarka.
http://www.ve.lt/?rub=1143716353&data=2008-04-28&id=1209380231

Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir vaistų analizei panaudotos, netinkamos kokybės cheminės medžiagos ar medžiagos, kurių vartojimo laikas yra pasibaigęs.
Gauta iš „http://lt.wiktionary.org/wiki/farmacin%C4%97s_atliekos“
INFEKCIJŲ KONTROLĖ 2004-04-02/2
MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS
Medicininių atliekų tvarkymo etapai:
– Surinkimas ir rūšiavimas. Medicininės atliekos rūšiuojamos susidarymo vietoje iš karto surenkant jas į specialias tam pritaikytas talpyklas. Rūšiuoti jau surinktas medicinines atliekas griežtai draudžiama. Rūšiuojant medicininės atliekos suskirstomos atsižvelgiant į tolesnį jų tvarkymo būdą. Naikintini vaistai rūšiuojami pagal Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Surūšiuotos medicininės atliekos jų susidarymo vietoje gali būti saugomos, kol pakuotė ar konteineris pripildomos 2/3 tūrio, ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į saugyklą ar tinkamą saugojimo vietą.
– Pakavimas. Susidarymo vietoje surūšiuotos medicininės atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.
– Ženklinimas. Medicininės atliekos, supakuotos pagal reikalavimus, ženklinamos pavojingų atliekų ženklinimo etikete.
– Apskaita. Sveikatos priežiūros įstaigos turi tvarkyti pirminę atliekų apskaitą. Susidarę ar sutvarkyti medicininių atliekų kiekiai pirminės atliekų apskaitos žurnale registruojami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei pavojingos atliekos susidaro rečiau kaip kartą per savaitę – iš karto po jų susidarymo ar tvarkymo. Iki kiekvienų metų sausio 15 d. visuomenės sveikatos centrui apskrityje pateikiama statistinė forma Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“.
– Saugojimas. Infekuotoms atliekoms laikinai saugoti kiekviename sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje turi būti numatyta patalpa arba tinkama saugojimo vieta (toliau – saugykla). Medicininės atliekos gali būti saugomos saugykloje ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos.
– Išvežimas.
– Šalinimas (apdorojimas). Jeigu atliekų nenumatoma deginti, autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis, jos turi būti dezinfekuojamos cheminės dezinfekcijos preparatais susidarymo vietose. Nukenksmintos medicininės atliekos gali būti šalinamos kaip komunalinės atliekos. Taip šalinti galima tik atliekas kurios kitaip nerūšiuojamos, neperdirbamos ir pan. Naudoti vienkartiniai gaminiai turi būti sudedami į du plastikinius maišus arba į kartonines dėžes, išklotas plastiku, ir ant pakuotės užklijuota etiketė. Visi naudoti vienkartiniai gaminiai laikomi infekuoti, išskyrus tuos, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs ir jie nebuvo panaudoti. Gydymo įstaigų dokumentai smulkinami ir naikinami kaip popieriaus gaminiai.
Šaltiniai:
1 HN 66:2000 “MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS”, VŽ 2000, Nr. 39-1106;
2 Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai, VŽ 2004, Nr. 19-606

Farmacijos pramonė

Gaminant farmacijos produktus dažnai kaip tirpiklis yra naudojamas etilo alkoholis.

Taip pat gali būti naudojami reagentai ir pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, laktozė, kurios sukelia dulkių sprogimą.