Medicininių atliekų tvarkymo bendrosios nuostatos

PROJEKTAS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2007 m. ……..d. nutarimu Nr. …

valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – Planas) paskirtis – įvertinant esamą atliekų tvarkymo būklę Lietuvoje ir atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr.113-5029), Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Europos Bendrijų Komisijos komunikatą „Tausesnis išteklių naudojimas: teminė atliekų prevencijos ir perdirbimo strategija“, nustatyti ilgalaikius atliekų tvarkymo politikos formavimo tikslus ir prioritetus, strategines atliekų tvarkymo nuostatas ir užduotis, numatyti pagrindines teisines, administracines ir ekonomines priemones, kurios turėtų būti vykdomos visuose valdymo lygmenyse, siekiant sukurti efektyvią atliekų tvarkymo sistemą. Šio Plano ilgalaikiai tikslai numatyti iki 2020 metų, o priemonių įgyvendinimo laikotarpis – iki 2013 metų.

2. Pastaraisiais metais atliekų tvarkymui Lietuvos aplinkos apsaugos politikoje buvo skiriamas didelis dėmesys, sparčiai vystėsi atliekų surinkimo, perdirbimo ir šalinimo sektoriai. Atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai teigiamos įtakos turėjo Europos Sąjungos finansinė parama, gamintojų ir importuotojų atsakomybės atliekų tvarkyme nustatymas. Tačiau tokie Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai, kaip gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų mažinimas, racionalus jų tvarkymas ir pakartotinis panaudojimas, vis dar yra aktualūs ir bus įgyvendinami, vykdant šio Plano nuostatas.

3. Šiame Plane nustatytos užduotys ir numatyti veiksmai ir priemonės, kurias turi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių institucijos, gamintojai ir importuotojai, atliekų tvarkytojai.

4. Šis Planas apima visų atliekų tvarkymą, išskyrus dujų išmetimus į atmosferą, radioaktyviąsias atliekas, atliekas, susidarančias žvalgant, išgaunant, tvarkant ir saugant mineralinius išteklius, atliekas iš veikiančių karjerų, kritusius gyvulius ir žemės ūkio atliekas (srutas ir kitas natūralias nepavojingas medžiagas, naudojamas žemės ūkyje), nuotekas, išskyrus skystas atliekas, ir netinkamas naudoti sprogstamąsias medžiagas.

5. Valstybės ir savivaldybių institucijų funkcijos atliekų tvarkymo srityje nustatytos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) bei kituose teisės aktuose.

6. Teisės aktų, kuriuose nustatyti techniniai reikalavimai atliekų tvarkymui, sąrašas pateiktas šio Plano 4 priede.

7. Šis planas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Plano 3 priede, taikymą.

II. ESAMA ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖ

8. Atliekų apskaitos duomenimis, 2005 metais Lietuvoje susidarė apie 5,6 mln. tonų atliekų.

9. Lietuvoje 2005 metais susidarė 105 tūkst. tonų pavojingų atliekų. Įskaitant per daugelį metų įmonėse sukauptų pavojingų atliekų likučius, 2005 metais iš viso sutvarkyta 126 tūkst. tonų pavojingų atliekų.

10. Pramonės sektoriuje 2005 metais susidarė apie 3,9 mln. tonų atliekų, iš kurių apie 104 tūkst. tonų yra pavojingos atliekos.

11. Augant ekonomikai ir vartojimui, bendras komunalinių atliekų kiekis Lietuvoje didėja. 2005 metais susidarė apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų arba 389 kg vienam gyventojui. Komunalinėms atliekoms priskiriamos ne tik buityje susidarančios atliekos, bet ir į jas savo sudėtimi panašios atliekos, susidarančios institucijose, komercinėse įstaigose, biuruose ir pan. Sąvartynuose 2005 metais pašalinta 86 proc. surinktų komunalinių atliekų.

12. Atliekų apskaitos duomenimis, 2005 m. susidarė 801 tūkst. tonų statybinių atliekų (perdirbta – 40 proc.), 270 tūkst. tonų pakuočių atliekų (perdirbta – 33 proc.), 600 tonų nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, 9 tūkst. tonų automobiliams skirtų ir pramoninių baterijų ir akumuliatorių, 1,3 tūkst. tonų medicininių atliekų, 62 tonos farmacinių atliekų. Lietuvoje per metus susidaro apie 22 tūkst. tonų elektros ir elektronikos įrangos, 20 tūkst. tonų padangų, 25 tūkst. tonų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, apie 12 tūkst. tonų alyvų atliekų.

13. Apibendrintais atliktų tyrimų duomenimis, 2005 m. biologiškai skaidžios (virtuvės) atliekos sudarė 42 proc. bendro komunalinių atliekų kiekio, t. y. apie 560 tūkst. tonų. Pramonėje per metus susidaro daugiau kaip 700 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų, iš jų apie 60 tūkst. t – šalutiniai gyvūniniai produktai iš mėsos ir žuvies perdirbimo pramonės, apie 320 tūkst. t cukraus pramonės atliekos, apie170 tūkst. t – alkoholinių gėrimų gamybos atliekos.

14. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, yra kuriamos 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų, kurių diegimas ir plėtojimas dalinai finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo, valstybės biudžeto ir tarpsavivaldybių įkurtos įmonės (regioninio atliekų tvarkymo centro) paskolos lėšomis. Šiuo metu įgyvendinami Alytaus, Šiaulių, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Marijampolės, Telšių ir Utenos regionų atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo investiciniai projektai.

15. Kuriant efektyvią pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, įrengtos 4 regioninės pavojingų atliekų tvarkymo aikštelės (Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje), kurias eksploatuoja valstybės kontroliuojama įmonė – UAB „Toksika“. Šių aikštelių pajėgumų pakanka pavojingoms atliekoms laikinai saugoti ir paruošti tvarkyti.

16. Regioninių atliekų sąvartynų sąrašas ir nuoroda į Atliekas tvarkančių įmonių registrą, kuriame pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 (Žin., 2004, Nr. 68-2381), turi registruotis atliekas tvarkančios įmonės, įskaitant atliekas šalinančias įmones, pateikta šio Plano 2 priede.

Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė

Stiprybės

17. Sukurta atliekų tvarkymo teisinė bazė. Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvų nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo teisinę bazę.

18. Daugumos miestų ir didelės dalies miestelių komunalinės atliekos surenkamos centralizuotai, plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra.

19. Prasidėjo komunalinių atliekų tvarkymo valdymo reforma – sukurti regioninių atliekų tvarkymo sistemų pagrindai (įkurta dešimt regioninių atliekų tvarkymo centrų, pradėti statyti regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai bei kita regioninė atliekų tvarkymo infrastruktūra (didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, perkrovimo stotys ir kt.), nustatoma regioninė atliekų tvarkymo kainodara).

20. Numatytas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo finansavimas moderniai nepavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūrai sukurti ir aplinkosaugos bei visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų uždarymui. Įgyvendinamuose Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamuose regioninių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo projektuose yra numatytas techninės pagalbos komponentas, kurio įgyvendinimo metu yra stiprinami savivaldos bei tarpsavivaldybinių įmonių – regioninių atliekų tvarkymo centrų – gebėjimai.

21. Komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje sudarytos prielaidos konkurencinei veiklai.

22. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekomis įvedimas sukūrė papildomą finansavimo šaltinį šių atliekų surinkimui, perdirbimui ir naudojimui ir paskatino šių atliekų tvarkytojus kurti naujus atliekų tvarkymo pajėgumus.

23. Kuriama gamintojo ar importuotojo atsakomybės principu paremta apmokestinamųjų gaminių (padangų, baterijų, akumuliatorių, vidaus degimo variklių degalų ar tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių), pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistema. Susikūrė ir buvo licencijuotos pirmos gamintojų ir importuotojų organizacijos.

24. Kiekvienais metais vis daugiau surenkama ir sutvarkoma eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, auga šių atliekų tvarkymo pajėgumai.

25. Dėl efektyvaus netinkamų eksploatuoti transporto priemonių dalių bei jų komponentų panaudojimo ir perdirbimo tik 3 procentai bendro eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, patekusių į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, svorio yra šalinama sąvartynuose.

26. Plečiamas pavojingų atliekų surinkimas ir perdirbimas. Kuriama pavojingų atliekų tvarkymo sistema. Skirtos ISPA/Sanglaudos fondo lėšos pavojingų atliekų šalinimo infrastruktūrai sukurti (pavojingų atliekų deginimo įrenginio ir pavojingų atliekų sąvartyno įrengimui).

27. Sukurta pavojingų atliekų tvarkymo įmonių licencijavimo sistema ir nuolatinė kvalifikacijos kėlimo sistema pavojingų atliekų tvarkytojams.

28. Sukurta pavojingų atliekų lydraščių sistema, padedanti užtikrinti pavojingų atliekų srautų judėjimo kontrolę.

29. Pradėta kurti regioninė dumblo ir kitų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema.

30. Dauguma stambių pramonės įmonių gamybines atliekas tvarko pagal ES geriausius prieinamus gamybos būdus.

Silpnybės

31. Atliekų prevencija jau daugelį metų yra pagrindinis kiekvienos ES šalies, taip pat ir Lietuvos atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau iki šiol padaryta pažanga praktiškai įgyvendinant šį tikslą yra nepakankama.

32. Daugelio atliekų šalinimas sąvartynuose vis dar išlieka pigiausiu atliekų tvarkymo būdu.

33. Savivaldybėse trūksta žmogiškųjų ir finansinių išteklių efektyviam atliekų tvarkymo planavimui, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Dauguma savivaldybių nevykdo valstybinių atliekų tvarkymo užduočių. Komunalinių atliekų tvarkymo plėtra vykdoma netolygiai miestuose ir kaimo vietovėse.

34. Atliekų apskaita ne visada atspindi realią atliekų tvarkymo situaciją.

35. Visuomenė turi nepakankamai žinių atliekų tvarkymo klausimais ir nėra aktyvi surenkant ir rūšiuojant atliekas.

36. Gamintojai ir importuotojai vangiai prisiima atsakomybę už apmokestinamųjų gaminių, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, nevyksta bendradarbiavimas tarp gamintojų ir importuotojų, įgyvendinant gamintojo atsakomybės principu paremtą šių atliekų tvarkymo sistemą.

37. Silpnas arba visiškai nevyksta bendradarbiavimas tarp savivaldybių ir gamintojų/importuotojų ar jų įkurtų ir licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų tvarkant komunalinių atliekų sraute esančias pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atliekas.

38. Neužtikrintas pakankamas medicininių atliekų tvarkymo finansavimas sveikatos priežiūros įstaigose.

39. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų pajėgumų nepakanka užtikrinti atliekų tvarkymo kontrolę.

40. Apskričių viršininkų administracijos bei savivaldybės skiria nepakankamai dėmesio ES finansuojamiems atliekų tvarkymo projektams įgyvendinti.

Galimybės

41. Kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas, skatinant privačias investicijas į šią veiklą, susidarys galimybė gerinti paslaugų kokybę.

42. Tobulinti teisinį reglamentavimą, sukuriant ekonomines priemones atliekų vengimo, rūšiavimo ir perdirbimo skatinimui.

43. Padidinti savivaldybių ir apskričių viršininkų administracijų pajėgumus kuriant regiones atliekų tvarkymo sistemas.

44. Platesniu mastu įdiegus komunalinių atliekų, visų pirma pakuočių atliekų, pirminį rūšiavimą, susidarys daug didesnės vietinių antrinių žaliavų perdirbimo galimybės, sumažės šalinamų sąvartyne atliekų kiekis, bus įvykdytos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkymo užduotys.

45. Lietuva gali dalyvauti įvairiose Europos Sąjungos finansuojamose programose bei gauti finansavimą atliekų tvarkymo srityje. Komunalinių atliekų tvarkymo plėtrai Europos Sąjunga teikia didelę paramą.

46. Uždarius aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus ir pradėjus eksploatuoti regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus, atsiranda galimybė vykdyti į sąvartynus priimamų atliekų kontrolę, skatinti atliekų rūšiavimą ir jų perdirbimą ar kitokį naudojimą.

47. Dėl besiplečiančių antrinių žaliavų panaudojimo rinkų pasaulyje galima geriau įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą, kadangi atsiranda galimybės Lietuvoje neperdirbamus atliekų srautus išvežti (eksportuoti) jų naudojimui į kitas valstybes.

48. Iškastinio kuro kainų augimas sudaro palankias ekonomines sąlygas energijos gamybai naudoti atliekas.

49. Skatinant atliekas tvarkančias įmones diegti aplinkosaugos vadybos sistemas pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS), užtikrinamas aplinkai ir žmonių sveikatai saugus atliekų tvarkymas.

50. Plačiai taikant aplinkosauginį švietimą ir visuomenės informavimą atliekų tvarkymo srityje, visuomenė turės pakankamai žinių ir įgūdžių aktyviai dalyvauti atliekų tvarkyme.

51. Padidinti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos agentūros pajėgumus ir tobulinti atliekų apskaitą, ypač sugriežtinant atliekų judėjimo kontrolę.

Grėsmės

52. Neišplėtus komunalinių atliekų rūšiavimo, bus sunku padidinti antrinių žaliavų naudojimą, o didžiuma pavojingų buityje susidarančių atliekų ir toliau bus šalinama sąvartynuose.

53. Nesukūrus efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, Lietuva gali neįvykdyti Europos Sąjungos nustatytų atliekų tvarkymo užduočių.

54. Įgyvendinant Europos Sąjungos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir nesukūrus efektyvios atliekų tvarkymo sistemos bei neužtikrinus visuotinos, kokybiškos, vartotojui priimtinos ir patogios atliekų tvarkymo paslaugos, galimas aplinkos teršimo atliekomis padidėjimas.

55. Savivaldybių institucijoms skiriant nepakankamą dėmesį komunalinių atliekų tvarkymui ir neužtikrinant kontrolės, atliekų tvarkymo paslaugos kaina ir kokybė gali būti nepriimtina vartotojui.

III. ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI

56. Pagrindiniai atliekų tvarkymo principai yra atliekų hierarchija, artimumo ir pakankamumo, visuotinumo ir principas „teršėjas moka“.

57. Atliekų hierarchija nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:

57.1. prevencija;

57.2. pakartotinis naudojimas;

57.3 perdirbimas;

57.4. kitoks naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti;

57.5. šalinimas,

58. Atliekų tvarkymo pastangos turi būti sutelkiamos didesnį prioritetą turinčiam atliekų hierarchijos principui įgyvendinti.

Prevencija

59. Prevencijos tikslas – mažinti susidarančių ir nepanaudojamų atliekų kiekį bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai.

60. Prevencija įgyvendinama šiais būdais:

60.1. diegiant integruotą produktų politiką;

60.2. įmonėms ir organizacijoms diegiant švaresnės gamybos, mažaatliekes technologijas, gamyboje naudojant kuo mažiau kenksmingų medžiagų, gaminant ilgo naudojimo ir lengvai perdirbamus gaminius, atliekant savanoriškus aplinkosaugos auditus, diegiant aplinkos apsaugos vadybos sistemas bei taikant būvio ciklo principą produktų gamyboje;

60.3. diegiant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, rengiant ir įgyvendinant gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus;

60.4. reglamentuojant ir kontroliuojant medžiagų ir gaminių gamybą, importą, prekybą ir naudojimą;

60.5. taikant Europos darniuosius standartus dėl pakuočių gamybai taikomų pagrindinių reikalavimų;

60.6. informuojant visuomenę apie gaminių pavojingumą bei jų poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu.

Pakartotinis naudojimas

61. Pakartotinio naudojimo tikslas – panaudoti kuo daugiau visų gaminių, jų komponentų ir sudedamųjų dalių tam pačiam tikslui, kuriam jie buvo sukurti.

62. Pakartotiniam naudojimui skatinti turi būti taikomos užstato sistemos, ekologinio projektavimo bei kitos ekonominės ir administracinės priemonės.

Perdirbimas

63. Perdirbimo tikslas –naudojant atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai, mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą.

64. Perdirbimas turi būti skatinamas:

64.1. vykdant viešuosius pirkimus (žalieji pirkimai), nustačius prioritetą pirkti produktus ar medžiagas, pagamintas iš atliekų;

64.2. diegiant atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose ir antrinių žaliavų atskiro surinkimo priemones;

64.3. plečiant antrinių žaliavų perdirbimo pajėgumus ir produktų ar medžiagų, pagamintų iš antrinių žaliavų, rinkas;

64.4. įvedant sąvartyno mokestį ir palaipsniui jį didinant;

64.5. taikant gamintojo atsakomybės principą;

64.6. įvedant mokesčius už aplinkos teršimą gaminių atliekomis;

64.7. informuojant ir mokant visuomenę apie atliekų rūšiavimą ir jo svarbą, formuojant palankią nuomonę apie gaminių iš atliekų naudojimą.

Kitoks naudojimas

65. Kitoks naudojimas apima atliekų naudojimo būdus, nurodytus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; Nr. 72-3016), išskyrus perdirbimą.

66. Kitoks naudojimas turi būti skatinamas taikant teisines ir ekonomines priemones siekiant, kad šilumos (elektros) gamyba iš atliekų taptų konkurencinga.

Šalinimas

67. Atliekas, kurių nepavyksta išvengti, o vėliau – perdirbti ar kitaip panaudoti, leidžiama šalinti tik atliekų šalinimo įrenginiuose, įrengtuose ir eksploatuojamuose pagal teisės aktų reikalavimus.

68. Saugus atliekų šalinimas užtikrinamas:

68.1. įrengiant aplinkosauginius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančius atliekų šalinimo įrenginius (sąvartynus ir kt.);

68.2. draudžiant atliekas šalinti sąvartynuose, neatitinkančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

68.3. uždarant visus aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus;

68.4. taikant efektyvų inžinerinių ir aplinkosaugos priemonių kompleksą įrengiant sąvartynus bei juos uždarant;

68.5. diegiant efektyvias monitoringo priemones sąvartyno veiklos metu ir po sąvartyno uždarymo.

Principas „teršėjas moka“

69. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų ir gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai arba importuotojai.

70. Siekiant įgyvendinti principą „teršėjas moka“, kuriama gamintojo ar importuotojo atsakomybės principu (toliau – Gamintojo atsakomybės principas) paremta gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistema.

71. Gamintojo atsakomybės principas taikomas siekiant:

71.1. vengti pavojingų medžiagų naudojimo gaminių ir pakuočių gamyboje;

71.2. skatinti švaresnės gamybos diegimą;

71.3. skatinti ilgalaikių, daugkartinio naudojimo ir lengvai perdirbamų gaminių kūrimą, uždarų ciklų kūrimą;

71.4. taikyti ekologinį projektavimą;

71.5. plėsti gaminių ir pakuočių atliekų perdirbimą bei antrinių žaliavų panaudojimą;

71.6. mažinti atliekų kiekius, jų tvarkymo kaštus.

72. Vadovaujantis Gamintojo atsakomybės principu, šių gaminių gamintojai ir importuotojai turi prisiimti pilną atsakomybę už jų į vidaus rinką išleistų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai viso būvio ciklo metu nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo, įskaitant gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, perdirbimo, naudojimo ir šalinimo sistemos organizavimą ir (ar) finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą, informacijos apie gaminius ir pakuotes ir jų atliekų tvarkymą teikimą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams.

73. Kuriant Gamintojo atsakomybės principu paremtą minėtų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, taikomos šios ekonominės priemonės: mokestis už aplinkos teršimą ir administracinė atsakomybė.

74. Gaminių ir pakuočių atliekų turėtojai turi naudotis organizuotomis šių atliekų tvarkymo (surinkimo, rūšiavimo ir kt.) sistemomis, kitu atveju – patys apmokėti šių atliekų tvarkymo išlaidas.

75. Kitų atliekų tvarkymą turi apmokėti šių atliekų turėtojas.

Artimumo ir pakankamumo principai

76. Atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Vadovaujantis šiais principais, netinkančios perdirbti ar kitaip naudoti atliekos turi būti šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Šalyje turi būti pakankamas atliekų šalinimo įrenginių tinklas. Šie principai taikomi tik šalinant atliekas, bet ne jas naudojant.

Visuotinumo principas
77. Visuotinumo principas – viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems atliekų turėtojams, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.

IV. STRATEGINIAI ATLIEKŲ TVARKYMO TIKSLAI IR ILGALAIKIAI UŽDAVINIAI

78. Strateginiai atliekų tvarkymo tikslai:

78.1. mažinti atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

78.2. užtikrinti racionalų atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių naudojimą.

79. Strateginiams atliekų tvarkymo tikslams pasiekti 2007-2013 metų laikotarpiu numatomos šios prioritetinės kryptys:

79.1. skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą ir kitokį naudojimą, pvz., naudojimą energijai gauti;

79.2. skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą įgyvendinant pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, alyvų, apmokestinamųjų gaminių atliekų, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotis;

79.3. užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir stebėseną (monitoringą);

79.4. tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę;

79.5. užtikrinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų ir visuomenės informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais;

79.6. užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą.

80. Pagrindiniai ilgalaikiai atliekų tvarkymo uždaviniai iki 2020 metų:

80.1. atskirai surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 procentus komunalinių atliekų.

80.2. pasiekti, kad atliekų daugėtų žymiai lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, susidarančių gaminant BVP vienetą, kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų ES vidurkio;

80.3. pasiekti, kad buitinių atliekų daugėtų žymiai lėčiau, negu didėja naudojimo išlaidos;

80.4. pasiekti, kad dauguma gamybinių ir buitinių atliekų būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose, o antrinių žaliavų perdirbimas ir naudojimas energetikai pasiektų ES valstybių vidurkį;

80.5. sumažinti atliekų sąvartynuose susidarančių pasaulio klimato atšilimą skatinančių dujų, daugiau jų naudoti energetikai;

80.6. sukurti efektyviai veikiančias regionines atliekų tvarkymo sistemas;

81. Pagrindiniai atliekų tvarkymo uždaviniai:

81.1. iki 2009 metų vidurio užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą visiems šalies vartotojams;

81.2. ne vėliau kaip nuo 2009 metų vidurio nepavojingas atliekas šalinti tik naujuose regioniniuose sąvartynuose;

81.3. iki 2012 metų pabaigos uždaryti daugiau kaip 800 šiuo metu esančių, bet aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų;

81.4. ne vėliau kaip nuo 2013 metų komunalines atliekas pradėti naudoti energijai gauti;

81.5. iki 2010 metų įrengti pavojingų atliekų deginimo įrenginį ir pavojingų atliekų sąvartyną;

81.6. iki 2012 metų visoje Lietuvoje sukurti nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus;

81.7. iki 2013 metų atskirai surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų;

81.8. užtikrinti, kad nuo 2020 m. sąvartynuose būtų šalinamos tik apdorotos mišrios komunalinės atliekos.

V. ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema

82. Savivaldybės atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo reglamentavimą, administravimą ir organizavimą savo teritorijose.

83. Savivaldybės institucijos privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose būtų atskirai surenkamos šios buityje susidarančios atliekos:

83.1. pavojingos atliekos;

83.2. biologiškai skaidžios atliekos;

83.3. antrinės žaliavos – popierius ir kartonas, stiklas, plastikas, metalas, įskaitant pakuočių atliekas;

83.4. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

83.5. naudotos padangos;

83.6. didžiosios komunalinės atliekos (baldai ir pan.);

83.7. statybos ir griovimo atliekos;

mišrios komunalinės atliekos.
84. Regioninių atliekų tvarkymo planų, kurių pagrindinis tikslas yra suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

85. Savivaldybės institucijos tvirtina savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, reglamentuojančias komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės patvirtintos taisyklės privalomos visiems asmenims, esantiems savivaldybės teritorijoje. Teisės aktų įgyvendinimas turi užtikrinti racionalų komunalinių atliekų tvarkymą, kokybiškos atliekų tvarkymo paslaugos teikimą, tinkamą atliekų tvarkymo valstybinių užduočių ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

86. Regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo plane ir savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse privalo būti numatytos priemonės, užtikrinančios šio Plano 83 – 101 punktuose nustatytų reikalavimų vykdymą ir užduočių įgyvendinimą.

87. Atsižvelgiant į tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga yra viešoji paslauga, savivaldybės yra atsakingos už tai, kad atliekų tvarkymo paslauga būtų pasiūlyta visiems atliekų turėtojams, esantiems savivaldybės teritorijoje ir privalo užtikrinti, kad ši paslauga atitiktų jai keliamus paslaugos kokybės reikalavimus, būtų patogi ir prieinama atliekų turėtojams bei atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus.

88. Savivaldybės, siekdamos didinti atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, bendradarbiauja ir nustatytam regionui priklausančių savivaldybių bendru sutarimu steigia juridinį asmenį, kuriam gali pavesti atliekų tvarkymo sistemos administravimą. Savivaldybės atliekų tvarkymo srityje bendradarbiauja nustatytų atliekų tvarkymo regionų pagrindu.

89. Pavedimas regioniniam komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą gali būti nustatomas administraciniu teisės aktu arba nustatant privalomą komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo užduotį regioninio komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus steigimo dokumentuose. Savivaldybė arba regioninis atliekų tvarkymo sistemos administratorius, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjus konkurso būdu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Regioninis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius tiesiogiai ūkine-komercine veikla neužsiima ir nekonkuruoja su kitais ūkio subjektais atliekų tvarkymo srityje.

90. Kiekvienas asmuo savivaldybės teritorijoje yra atliekų turėtojas ir privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį su tokią paslaugą savivaldybės teritorijoje teikiančiu asmeniu. Nesudariusiems sutarties atliekų turėtojams paslauga teikiama pagal standartines viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčių sąlygas.

91. Savivaldybė užtikrina, kad jos teritorijoje susidariusios atliekos gali būti šalinamos tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne.

92. Atliekų tvarkymo paslaugos kaina atliekų turėtojui neturi priklausyti nuo atliekų turėtojo nutolimo nuo atliekų tvarkymo regiono sąvartyno. Viename atliekų tvarkymo regione visiems atliekų turėtojams turi būti pasiūlyta tokia pati atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę.

93. Taikant gamintojo atsakomybės principą, buityje susidarančių pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą turi finansuoti gamintojai ir importuotojai, o ne šių gaminių vartotojai. Siekiant sumažinti atliekų tvarkymo kaštus savivaldybių valdomose sistemose, gamintojai ir importuotojai bendradarbiauja su savivaldybėmis vadovaudamiesi geros partnerystės principais, pasirašydami sutartis ir (ar) kitais būdais.

94. Savivaldybės institucijos privalo užtikrinti ne mažiau kaip vienos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės 100000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip vienos didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės savivaldybės teritorijoje, įrengimą, jeigu tokios aikštelės savivaldybės teritorijoje nėra ir, įgyvendinant regioninių atliekų tvarkymo sistemų sukūrimo projektus, tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Jeigu įrengti aikštelę nėra galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti fizinius ir juridinius asmenis kitomis atliekų surinkimo priemonėmis.

95. Didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse turi būti užtikrintas šių buityje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams:

95.1. didžiųjų komunalinių atliekų (baldų ir panašiai);

95.2. statybos ir griovimo atliekų;

95.3. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

95.4. naudotų padangų;

95.5. pavojingų atliekų (baterijų, akumuliatorių, transporto priemonių pavojingų atliekų, buitinės chemijos atliekų ir kita).

96. Didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse gali būti numatytos priemonės, užtikrinančios kitų atliekų (žaliųjų atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, esančių komunalinėse atliekose, antrinių žaliavų (popieriaus (kartono), plastikų, metalų, tekstilės atliekų), esančių komunalinėse atliekose, ir kita) surinkimą, rūšiavimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams.

97. Didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės, atsižvelgiant į jose priimamų atliekų savybes, turi būti įrengtos ir eksploatuojamos taip, kad atitiktų teisės aktų nustatytus komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, atliekų tvarkymo, aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

98. Didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse turi būti paskelbta atliekų priėmimo tvarka, paskirtas atsakingas asmuo (asmenys), tikrinantis atliekas, ženklinantis atitinkamas atliekas, prižiūrintis aikštelę, padedantis gyventojams rūšiuoti jų pristatomas atliekas, organizuojantis atliekų perdavimą jų tvarkytojams.

99. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, savivaldybės turi kompleksiškai plėtoti šias prioritetų mažėjimo tvarka taikytinas priemones:

99.1. užtikrinti iki 2008 metų specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymą, vadovaujantis šiais minimaliais reikalavimais:

99.1.1. įrengti didžiųjų miestų savivaldybių (Alytus, Klaipėda, Kaunas, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius) gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

99.1.2. kitų šio Plano 99.1.1. punkte nepaminėtų savivaldybių gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

99.1.3. didžiųjų miestų savivaldybių (Alytus, Klaipėda, Kaunas, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Vilnius) gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose, turinčiuose 600 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

99.1.4. kitų šio Plano 99.1.3 punkte nepaminėtų savivaldybių gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose ir miesteliuose, turinčiuose 800 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos, šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių ar kitose gyventojams (bendrijų nariams) patogiose, estetiškai įrengtose ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose vietose;

99.2. atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius;

99.3. pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

99.4. jeigu nėra techninių galimybių pastatyti specialių konteinerių arba tai ekonomiškai netikslinga, rinkti antrines žaliavas specialiais maišais, apvažiuoti antrinių žaliavų turėtojus ar naudoti kitas atliekų surinkimo priemones;

99.5. rekomenduoti savivaldybėms, atsižvelgiant į savivaldybių teritorijų ir atliekų tvarkymo specifiką, taikyti griežtesnius specialių konteinerių, skirtų antrinėms žaliavoms surinkti, pastatymo reikalavimus, nei nustatyta šio Plano 99.1. punkte.

99.6. rekomenduoti savivaldybėms naudoti tokias konteinerių, skirtų antrinių žaliavų surinkimui, spalvas: popieriaus – žalią, plastiko ir kitų pakuočių – geltoną, stiklo – mėlyną. Naudojami konteineriai turi atitikti Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams.

100. Visuotinumo principas laikytinas užtikrintu, kai atliekų tvarkymo paslauga teikiama ne mažiau kaip 95 procentams asmenų, kuriems komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikėjui priskirtoje teritorijoje nuosavybės teise priklauso ar kurie kitu pagrindu teisėtai valdo ar naudoja nekilnojamojo turto objektus (išskyrus žemės sklypus).

101. Siekiant tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą Lietuvoje, 2007-2013 metais ES struktūrinės paramos lėšas planuojama skirti senų sąvartynų uždarymo ir rekultivavimo darbų baigimui, komunalinių atliekų deginimo, biodujų gamybos ar kompostavimo priemonių diegimui. Atsižvelgus į kiekvieno regiono specifiką bei tarpregioninio bendradarbiavimo galimybes bus pasirinkta biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo technologija ir sukurta atitinkama šių atliekų surinkimo sistema.

Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas

102. Dėl didelės įtakos klimato kaitai biologiškai skaidžios atliekos išskiriamos į atskirą atliekų tvarkymo srautą.

103. Biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduotys yra užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų:

103.1. iki 2010 metų – ne daugiau kaip 75 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio;

103.2. iki 2013 metų – ne daugiau kaip 50 procentų 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio;

103.3. iki 2020 metų – ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių komunalinių atliekų kiekio.

104. Ekspertų vertinimais, 2000 metais iš viso sąvartynuose buvo pašalinta apie 1 mln. 85 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų. Biologiškai skaidžios atliekos mišriose komunalinėse atliekose 2000 m. sudarė 48 %, tai yra 2000 metais sąvartynuose buvo pašalinta 513304 t komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Remiantis šiais duomenimis, užduotys 2010 m., 2013 m. ir 2020 m. atitinkamai turi sudaryti ne daugiau, kaip apie 385 tūkst., 257 tūkst. ir 180 tūkst. t sąvartynuose pašalintų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų.

105. Šalinti komunalines biologiškai skaidžias atliekas sąvartynuose turi būti uždrausta. Šis reikalavimas turi būti įgyvendinamas palaipsniui, vadovaujantis šio Plano 103 punkte pateiktomis į sąvartyną patenkančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų mažinimo užduotimis.

106. Visose kuriamose regioninėse atliekų tvarkymo sistemose turi būti numatytos priemonės komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir perdirbimui palaipsniui plėtoti:

106.1. atskiras žaliųjų atliekų surinkimas ir apdorojimas kompostavimo įrenginiuose. Skatinamas ir individualus žaliųjų atliekų kompostavimas;

106.2. atskiras viešojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančių maisto ruošimo atliekų, netinkamų vartoti maisto produktų ir kitų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir tolesnis jų apdorojimas;

106.3. atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas iš gyventojų ir tolesnis jų apdorojimas;

106.4. komunalinių biologiškai skaidžių atliekų kompostavimas ir gauto komposto panaudojimas;

106.5. biodujų išgavimas komunalinių biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo įrenginiuose ir biodujų panaudojimas;

106.6. mišrių komunalinių atliekų deginimas išgaunant energiją.

107. Savivaldybės privalo taip organizuoti komunalinių atliekų surinkimo sistemą, kad iki 2010 metų kuo daugiau, bet ne mažiau, kaip 22% komunalinių biologiškai skaidžių atliekų būtų surenkama atskirai.

108. Komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

108.1. I prioritetas – komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;

108.2. II prioritetas – komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu;

108.3. III prioritetas – komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas deginant su energijos išgavimu.

109. Plėtojant Lietuvoje komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemą ir siekiant įgyvendinti šio Plano 103 punkte nustatytas užduotis dėl komunalinių biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sumažinimo sąvartynuose, turi būti:

109.1. galiojantys teisės aktai pritaikyti atliekų panaudojimui energijos gamybai;

109.2. įdiegta komunalinių biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir apdorojimo (kompostavimo ir/ar anaerobinio pūdymo) sistema;

109.3. įdiegta mišrių komunalinių atliekų deginimo sistema.

110. Siekiant įdiegti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir apdorojimo sistemą, reikia:

110.1. ne vėliau, kaip iki 2007 m. pabaigos papildyti savivaldybių atliekų tvarkymo planus dėl 22% atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo iki 2010 metų;

110.2. nuo 2008 metų vykdyti visuomenės informavimo ir švietimo kampaniją dėl atskiro komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant virtuvių atliekas, rūšiavimo ir individualaus kompostavimo skatinimo;

110.3. iki 2010 metų kiekvienam atliekų tvarkymo regionui suprojektuoti ir pastatyti po vieną atskirai surinktų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo (kompostavimo ir/ar anaerobinio pūdymo) įrenginį;

110.4. iki 2010 metų kiekviename regione pradėti atskirą viešojo maitinimo ir kitose įstaigose susidarančių maisto ruošimo, netinkamų vartoti maisto produktų ir kitų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimą ir apdorojimą;

111. Siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir tolesnio jų apdorojimo sistemą, savivaldybės privalo iki 2008 metų pastatyti specialius konteinerius, skirtus komunalinėms biologiškai skaidžioms atliekoms surinkti, vadovaujantis reikalavimais, nurodytais šio Plano 99.1.1.-99.1.4. punktuose.

112. Siekiant įdiegti mišrių komunalinių atliekų deginimo sistemą, reikia:

112.1. išnagrinėti galimybę galiojančius teisės aktus pritaikyti atliekų panaudojimui energijos gamybai ir ne vėliau, kaip iki 2008 metų su energetika susijusius teisės aktus pakeisti taip, kad sąvartynų dujos, biologiškai skaidžių atliekų anaerobinio pūdymo dujos (biodujos) ir mišrios komunalinės atliekos būtų priskiriamos atsinaujinantiems energijos šaltiniams, iš kurių pagamintą energiją (elektrą ir šilumą) nustatytomis kainomis privalėtų supirkti energetikos įmonės;

112.2. 2010-2012 metais Vilniaus-Utenos ir Kauno-Alytaus-Marijampolės atliekų tvarkymo regionų grupėms suprojektuoti ir pastatyti mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginius, atliekų perkrovimo stotis Utenos, Alytaus ir Marijampolės regionams (atitinkamų regioninių sąvartynų teritorijose) bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijas Vilniaus ir Kauno regioniniuose sąvartynuose;

112.3. ne vėliau kaip 2013 metais pradėti eksploatuoti Vilniaus komunalinių atliekų deginimo įrenginį, jame deginant Vilniaus ir Utenos regionų mišrias komunalines atliekas, ir Kauno komunalinių atliekų deginimo įrenginį, jame deginant Kauno, Alytaus ir Marijampolės regionų mišrias komunalines atliekas;

112.4. pradėjus veikti šio Plano 112.3. punkte nurodytiems komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, tuo pat metu pradėti eksploatuoti atliekų perkrovimo (prieš jas gabenant deginti) stotis Utenos, Alytaus ir Marijampolės regionuose bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijas Vilniaus ir Kauno regioniniuose sąvartynuose;

112.5. ne vėliau kaip 2019 metais Klaipėdos-Tauragės-Telšių ir 2020 metais Šiaulių-Panevėžio atliekų tvarkymo regionų grupėms suprojektuoti ir pastatyti mišrių komunalinių atliekų deginimo įrenginius bei šlako ir pelenų šalinimo sekcijas regioniniuose sąvartynuose ir atliekų perkrovimo stotis.

113. Savivaldybėms rekomenduojama įvertinti jų teritorijose esančių įmonių, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, galimybes dalyvauti kuriamose komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemose.

Gamintojų ir importuotojų organizuojamos atliekų tvarkymo sistemos

114. Gamintojų ir importuotojų organizuojamos atliekų tvarkymo sistemos apima šių atliekų srautų tvarkymą:

114.1. pakuočių atliekų;

114.2. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

114.3. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių (naudotų padangų, vidaus degimo variklių degalų ir (ar) tepalų filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių atliekų);

114.4. baterijų ir akumuliatorių atliekų;

114.5. alyvų atliekų.

115. Buityje susidarančių atliekų surinkimui gamintojai ir importuotojai privalo naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

116. Remiantis Europos Sąjungos valstybių praktika, gamintojams ir importuotojams rekomenduojama steigti ir pavesti atliekų tvarkymą organizacijoms, turinčioms Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas.

Pakuočių atliekų tvarkymas

117. Pakuočių atliekos sudaro didelę komunalinių atliekų dalį, o ekonominio augimo sąlygomis jų kiekis didėja. Pagrindinis komunalinių atliekų tvarkymo būdas tebėra šalinimas sąvartynuose, tačiau dauguma pakuočių atliekų galėtų būti panaudotos kaip antrinės žaliavos ar energijai gauti, todėl šių atliekų tvarkymui nustatomi specialūs reikalavimai.

118. Gamintojai ir importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą privalo organizuoti savo produkcijos pakuočių atliekų surinkimą, perdirbimą ar kitokį naudojimą ir įvykdyti šalyje nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Remiantis Europos valstybių praktika, rekomenduojama steigti ir pavesti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijoms, turinčioms pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas.

119. Gamintojai, importuotojai, pardavėjai, kiti ūkinės veiklos vykdytojai buityje susidarančių pakuočių atliekų surinkimui užtikrinti privalo naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemomis. Rekomenduojama organizuoti pakuočių atliekų surinkimą kartu su kitomis antrinėmis žaliavomis.

120. Pakuočių atliekų pirminis rūšiavimas – būtina sąlyga efektyviam pakuočių atliekų tvarkymui užtikrinti, todėl būtina skirti ypatingą dėmesį visuomenės švietimui ir ekonominių svertų naudojimui, nustatant įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą.

121. Gamintojams ir importuotojams rekomenduojama bendradarbiauti su savivaldybėmis vadovaujantis geros partnerystės principais rengiant pakuočių atliekų tvarkymo planus ir visuomenės švietimo programas atliekų tvarkymo srityje.

122. Pasirenkant pakuotes gaminiams, rekomenduojama įvertinti jų poveikį aplinkai ir teikti pirmenybę darančioms mažiausią žalą aplinkai. Remiantis Europos valstybių praktika ir vadovaujantis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, pakuotės turėtų būti ženklinamos ženklu, nurodančiu medžiagų, iš kurių pagamintos pakuotės, prigimtį. Siekiant užtikrinti pakuočių atliekų prevenciją, įmonės, kurios naudoja didelius pakuočių kiekius, turėtų rengti pakuočių atliekų prevencijos planus gaminiams pakuotis rinktis pakuotes, kurių gamybai pritaikyti Europos darnieji standartai dėl pakuočių gamybai keliamų pagrindinių reikalavimų.

123. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo užduotys yra:

123.1. iki 2009 metų pabaigos sudaryti organizacines ir (ar) technines sąlygas kasmet surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 50 procentų pakuočių atliekų ir panaudoti ne mažiau kaip 52 procentus pakuočių;

123.2. iki 2012 metų pabaigos sudaryti organizacines ir (ar) technines sąlygas kasmet surinkti ir perdirbti ne mažiau kaip 55 procentus pakuočių atliekų svorio atitinkamai pagal pakuočių medžiagas:

123.2.1. stiklinių – ne mažiau kaip 60 procentų;

123.2.2. popierinių ir kartoninių – ne mažiau kaip 60 procentų;

123.2.3. plastikinių – ne mažiau kaip 22,5 procento, skaičiuojant tik medžiagą, kuri vėl perdirbama į plastikus;

123.2.4. metalinių – ne mažiau kaip 50 procentų;

123.2.5. medinių – ne mažiau kaip 15 procentų;

123.3. iki 2012 metų pabaigos sudaryti organizacines ir (ar) technines sąlygas kasmet surinkti ir panaudoti ne mažiau kaip 60 procentų pakuočių atliekų;

124. Įvertinus pakuočių atliekų tvarkymo rezultatus, iki 2012 metų kai kurių pakuočių atliekų perdirbimą reikėtų padidinti dvigubai. Todėl, jeigu pakuočių atliekų tvarkymo užduotys iki 2009 metų pabaigos nebūtų įvykdytos, bus imtasi papildomų teisinių, ekonominių ir administracinių priemonių pakuočių atliekoms iš komunalinių atliekų srauto surinkti.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas

125. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – sparčiai didėjantis atliekų srautas, kuriame daug medžiagų gali būti naudojama pakartotinai, perdirbama ar kitaip naudojama, o šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos turi būti atskiriamos ir tvarkomos aplinkai saugiu būdu.

126. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą privalo organizuoti savo produkcijos, išleistos į rinką po 2005 m. rugpjūčio 13 d., elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei istorinių elektros ir elektroninės įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų tvarkymą ir įvykdyti Vyriausybės nustatytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis.

127. Remiantis Europos valstybių praktika, rekomenduojama steigti ir pavesti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijoms, turinčioms elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencijas.

128. Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, informuoti elektros ir elektroninės įrangos naudotojus, jog būtina atskirti šias atliekas nuo kitų atliekų, taip pat teikti atliekas tvarkančioms įmonėms informaciją, kurios reikia siekiant tinkamai apdoroti, naudoti ir pakartotinai naudoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas, taip pat kitą būtiną informaciją. Norint užtikrinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, reikia:

128.1. projektuoti, gaminti bei importuoti tokią elektros ir elektroninę įrangą, kad jos atliekas ir atliekose esančias dalis būtų galima išardyti ir naudoti, pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti;

128.2. kad į šį darbą įsitrauktų visi elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai;

128.3. pasiekti aukštą elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, naudojimo, pakartotinio naudojimo ir (ar) perdirbimo lygį.

129. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkyme taikomas gamintojo atsakomybės principas. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi organizuoti ir finansuoti šių atliekų tvarkymą (nuo surinkimo iki saugaus šalinimo) bei vykdyti vyriausybės nustatytas atliekų tvarkymo užduotis.

130. Siekdami įvykdyti nustatytas užduotis, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai gali patys individualiai tvarkyti savo elektros ir elektroninės įrangos atliekas, steigti gamintojų ir importuotojų organizacijas ir joms pavesti tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas arba šias atliekas pavesti tvarkyti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančioms įmonėms.

131. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos turi būti surenkamos naudojantis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą nuo namų ūkių iki saugaus šių atliekų sutvarkymo. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo ir tolesnio tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad nuo 2008 metų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų būtų surenkama ne mažiau kaip 4 kilogramai vienam gyventojui per metus.

132. Ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuoja ir finansuoja elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai arba atliekų turėtojai.

133. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti, kad nuo 2008 metų iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų turėtojų surinktų atliekų naudojimas, atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas užtikrintų šių užduočių įvykdymą:

Elektros ir elektroninės įrangos kategorijos Elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais Elektros ir elektroninės įrangos atliekose esančių dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas ir (ar) perdirbimas (pagal vieno prietaiso vidutinį svorį), procentais
1 kategorija (stambūs namų apyvokos prietaisai)
10 kategorija (automatiniai daiktų išdavimo įtaisai) 80 75
3 kategorija (informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacinė įranga)
4 kategorija (vartojimo įranga) 75 65
2 kategorija (smulkūs namų apyvokos prietaisai)
5 kategorija (apšvietimo įranga, išskyrus dujošvytes lempas)
6 kategorija (elektros ir elektroniniai įrankiai, išskyrus stambius stacionariuosius pramoninius prietaisus)
7 kategorija (žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga)
9 kategorija (stebėsenos ir kontrolės prietaisai) 70 50
Dujošvytės lempos – 80

134. Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai turi projektuoti elektros ir elektroninę įrangą taip, kad jos komponentus ir dalis bei medžiagas būtų galima maksimaliai pakartotinai panaudoti, atliekas ir atliekose esančias dalis lengvai išardyti, pakartotinai panaudoti, naudoti ir perdirbti. Tam tikslui pasiekti rekomenduojama taikyti ekologinį projektavimą.

135. Jeigu elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai neužtikrintų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo taip, kad būtų įvykdytos nustatytosios užduotys, turėtų būti svarstoma galimybė įvesti mokestį už aplinkos teršimą elektros ir elektroninės įrangos atliekomis arba taikomos kitos teisinės ar ekonominės priemonės.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių tvarkymas

136. Eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse esantys komponentai, dalys ar medžiagos gali būti naudojamos pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos, o eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse esantys pavojingi skysčiai ar komponentai turi būti atskiriami ir sutvarkomi aplinkai saugiu būdu.

137. Transporto priemonių, išskyrus specialios paskirties transporto priemonių, motorinių triračių transporto priemonių bei kaimo ir agrarinio sektoriaus transporto priemonių, gamintojai ir importuotojai (toliau – Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai), pagal gamintojo atsakomybės principą, individualiai ar kolektyviai privalo sukurti ir finansuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą:

137.1. užtikrinančią, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus kai eksploatuoti netinkamos transporto priemonės neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo ar eksploatuoti netinkamose transporto priemonėse yra palikta papildomų pavojingų arba kitų atliekų;

137.2. užtikrinančią, kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir sutvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo užduotys bei būtų sukurtas valstybės nustatytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo įmonių tinklas.

138. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, naudojimo ir perdirbimo įmonės (toliau – Tvarkymo įmonės) turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų sukurtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo tinklas ir atstumas nuo bet kurio galimo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininko iki artimiausios eksploatuoti netinkamas transporto priemones priimančios tvarkymo įmonės būtų priimtinas (rekomenduojamas atstumas – apie 50 kilometrų). Tvarkymo įmonių tinklas turėtų užtikrinti efektyvų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tinkamų naudoti dalių pakartotinį naudojimą, netinkamų naudoti dalių medžiagų naudojimą, visų pirma – perdirbimą nepažeidžiant transporto priemonių saugos reikalavimų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.

139. Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, išskyrus specialios paskirties transporto priemones, motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais bei kaimo ir agrarinio sektoriaus transporto priemones, naudojimas ir jų dalių ir medžiagų pakartotinis naudojimas užtikrintų, kad iki 2015 m. sausio 1 d.:

139.1. surinktų šių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudojimo ir jų dalių ir medžiagų pakartotinio naudojimo procentas (pagal svorį) būtų 95;

139.2. surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdirbimo ir jų dalių ir medžiagų pakartotinio naudojimo procentas (pagal svorį) būtų 85.

140. Už netinkamų eksploatuoti specialios paskirties transporto priemonių, motorinių triračių transporto priemonių, kaimo ir agrarinio sektoriaus transporto priemonių ir įrengimų tvarkymo organizavimą ir finansavimą yra atsakingi paskutiniai turėtojai. Jie privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones priduoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo įmonėms.

141. Visuomenė turėtų būti deramai informuojama apie eksploatuoti netinkamų transporto priemonių keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.

142. Turėtų būti bendradarbiaujama su savivaldybėmis, siekiant pašalinti iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones.

143. Jeigu Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai nesiims priemonių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemoms organizuoti, turėtų būti nustatytos ekonominės priemonės, užtikrinančios gamintojo atsakomybės principo įgyvendinimą.

144. Padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių importuotojai pagal gamintojo atsakomybės principą privalo organizuoti naudotų padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių kurios susidaro transporto priemonių eksploatavimo metu, surinkimą, perdirbimą ar kitokį naudojimą ir įvykdyti nustatytas naudotų padangų, variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių tvarkymo užduotis arba mokėti valstybės nustatytą mokestį už aplinkos teršimą gaminių atliekomis, kuris skiriamas šioms atliekoms surinkti ir naudoti.

145. Naudotų padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad galutinis vartotojas galėtų šias atliekas atiduoti nemokamai naudotas padangas tvarkančioms įmonėms ar variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą bei remontą vykdančioms įmonėms, kurios teikia vidaus degimo variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių ar padangų keitimo bei remonto paslaugas.

146. Naudotų padangų, vidaus degimo variklių degalų arba tepalo filtrų, vidaus degimo variklių oro įsiurbimo filtrų, automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, susidarančių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėse, tvarkymą turi finansuoti Transporto priemonių gamintojai ir importuotojai.

Alyvų atliekų tvarkymas

147. Alyvų atliekų tvarkymas vykdomas remiantis gamintojo atsakomybės principu, pagal kurį alyvų gamintojai ir importuotojai privalo:

147.1. sukurti alyvų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią tinkamą alyvų atliekų tvarkymą, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai ir aplinkai;

147.2. užtikrinti, kad alyvų atliekos būtų tvarkomos laikantis šių prioritetų:

147.3. alyvų atliekų regeneravimas;

147.4. alyvų atliekų perdirbimas į kurą;

147.5. netinkamų regeneruoti ar perdirbti į kurą alyvų atliekų, taip pat atliekų, susidariusių regeneravimo ar perdirbimo metu, deginimas laikantis pavojingų atliekų deginimo reikalavimų;

147.6. informuoti visuomenę apie alyvų atliekų tvarkymo sistemas, žalą žmonių sveikatai ir aplinkai dėl netinkamo alyvų atliekų tvarkymo;

147.7. vykdyti šias alyvų atliekų tvarkymo užduotis: pradedant 2006 metais, regeneruoti arba perdirbti į kurą ne mažiau kaip 30 procentų, o pradedant 2010 metais – ne mažiau kaip 50 procentų alyvų atliekų (skaičiuojama nuo per metus į rinką patiekto alyvų kiekio).

148. Kad būtų įvykdytos nustatytosios užduotys, turi būti tvarkomos visos tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį (iš jų ir netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos).

149. Jeigu alyvų gamintojai ir importuotojai nesiims atitinkamų veiksmų užtikrinti tinkamą alyvų atliekų tvarkymą, turėtų būti numatytos ekonominės priemonės gamintojo atsakomybės principui įgyvendinimą.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymas

150. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais, visų rūšių baterijų ir akumuliatorių, nepriklausomai nuo jų formos, tūrio, svorio, medžiagų sudėties ar naudojimo paskirties, atliekos turi būti surenkamos atskirai ir kuo rečiau šalinamos kaip mišrios komunalinės atliekos.

151. Siekiant sumažinti baterijų ir akumuliatorių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrinti, kad šios atliekos būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, o jose esančios medžiagos būtų perdirbamos, reikia:

151.1. prietaisus, kuriems visą ar dalinę energiją tiekia baterijos ar akumuliatoriai, projektuoti ir gaminti taip, kad baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų galima lengvai išimti;

151.2. kurti ir teikti rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose naudojamos mažiau taršios medžiagos, visų pirma galinčios pakeisti gyvsidabrį, kadmį ir šviną, arba naudojamas mažesnis kiekis pavojingų medžiagų;

151.3. skatinti baterijų ir akumuliatorių naujų perdirbimo ir apdorojimo technologijų plėtrą ir remti aplinkai saugių ir nebrangių perdirbimo būdų mokslinius tyrimus;

152. Baterijų ir akumuliatorių atliekos tvarkomos remiantis gamintojo atsakomybės principu. Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:

152.1. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas;

152.2. finansuoti visas baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo, įskaitant surinkimą, išlaidas;

152.3. užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos;

152.4. nuo 2011 metų rugsėjo 6 d. vykdyti šias baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo užduotis:

152.4.1. perdirbti 65 % švino-rūgštinių baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį svorį, įskaitant švino perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma išvengiant pernelyg didelių išlaidų;

152.4.2. perdirbti 75 % nikelio-kadmio baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį svorį, įskaitant kadmio perdirbimą tiek, kiek tai techniškai įmanoma išvengiant pernelyg didelių išlaidų;

152.4.3. perdirbti 50 % kitų baterijų ir akumuliatorių atliekų pagal vidutinį svorį.

152.5. informuoti visuomenę apie baterijose ir akumuliatoriuose naudojamų medžiagų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, reikalavimą atskirti baterijų ir akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų, šių atliekų atskiro surinkimo sistemas.

153. Nešiojamų baterijų ir akumuliatorių surinkimo sistema turi būti organizuota taip, kad nuo 2012 metų būtų surenkama 25 % nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų, o nuo 2016 metų – 45% nešiojamų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Surinkimo procentas turi būti skaičiuojamas pagal einamaisiais kalendoriniais metais ir ankstesniais dviem kalendoriniais metais pateiktų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai nešiojamų baterijų ir akumuliatorių svorio vidurkį.

Gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistema

154. Gamybos ir kitoje ūkinėje veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistema apima šiuos atliekų srautus:

154.1. gamybos atliekas:

154.1.1. pavojingas gamybos atliekas;

154.1.2. biologiškai skaidžias gamybos atliekas;

154.2. statybines atliekas;

154.3. medicinines atliekas;

154.4. farmacines atliekas;

154.5. nuotekų dumblas;

Gamybos atliekų tvarkymas

155. Tvarkyti gamybos atliekas, įskaitant pavojingas gamybos atliekas – ūkio subjektų prievolė, įgyvendinama laikantis bendrųjų atliekų tvarkymo sistemos principų ir bendradarbiaujant su savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Įmonių veiksmus diegiant gamybos atliekų tvarkymo pajėgumus koordinuoja Ūkio ministerija.

156. Gamybos atliekos, susidarančios gamybos proceso metu, sudaro didelę dalį visų atliekų. Dauguma šių atliekų turi būti tvarkomos naudojant specifines atliekų tvarkymo technologijas. Kai kurios jų panašios į komunalines atliekas, todėl joms surinkti rekomenduojama naudotis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

157. Gamybos atliekų tvarkymą valstybės mastu reguliuoja aplinkos apsaugos ir kiti normatyviniai dokumentai, specifinių atliekų srautų tvarkymo taisyklės, gamtos išteklių naudojimo ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, atliekų naudojimo ar šalinimo techniniai reglamentai. Pavojingos gamybos atliekos tvarkomos vadovaujantis bendraisiais atliekų tvarkymo principais ir išimtinai pavojingų atliekų tvarkymui taikomais reikalavimais. Pavojingų gamybos atliekų tvarkymas organizuojamas vadovaujantis Valstybine pavojingų atliekų tvarkymo 2006–2008 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 (Žin., 2006, Nr. 5-145).

158. Gamybos atliekų tvarkymą įmonės turi organizuoti pagal gamtos išteklių naudojimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose ir atliekų naudojimo ar šalinimo techniniuose reglamentuose nustatytą tvarką. Įmonės turi siekti mažinti gamybos atliekų susidarymą, rengdamos Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus, diegdamos švaresnės gamybos principus ir mažaatliekes technologijas. Ūkio subjektai turi siekti, kad kuo galima daugiau gamybos atliekų būtų perdirbama. Veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829), 1 priede nurodytus įrenginius, gamybos atliekas turi tvarkyti pagal geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus.

159. Įmonės, kurios neprivalo gauti gamtos išteklių naudojimo ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, gamybos ir (ar) kitų ūkio subjektų vykdomoje veikloje susidarančių atliekų tvarkymą turi organizuoti vadovaujantis atliekų tvarkymo hierarchija ir laikantis aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimų, pasinaudodami savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis ar bendradarbiaudami su kitais teisėtai veikiančiais atliekų tvarkytojais.

160. Gamybos atliekų tvarkymo sistema remiasi atliekų tvarkymo paslaugomis, kurias Lietuvos rinkoje skirtingiems atliekų srautams teikia įvairios atliekų tvarkymo įmonės. Gamybos atliekos, kurioms tvarkyti Lietuvoje neįdiegta technologijų, eksportuojamos ir tvarkomos kitų šalių atliekų tvarkymo įmonėse.

161. Biologiškai skaidžios gamybos atliekos turi būti perdirbamos.

162. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, privalo jų nemaišyti su kitomis atliekomis.

163. Šalutiniai gyvūninės kilmės produktai turi būti tvarkomi pagal šiems produktams nustatytus reikalavimus.

164. Šalinti biologiškai skaidžias gamybos atliekas sąvartyne turi būti uždrausta. Šis reikalavimas turi būti įgyvendinamas palaipsniui, sukūrus šių atliekų perdirbimo ar kitokio naudojimo pajėgumus.

165. Biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

165.1. I prioritetas – biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;

165.2. II prioritetas – biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu;

165.3. III prioritetas – biologiškai skaidžių gamybos atliekų tvarkymas deginant su energijos išgavimu.

166. Įmonėms, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos ir kurios neturi galimybių tvarkyti šių atliekų pačios, rekomenduojama dalyvauti kuriant komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemas ir naudotis sukurtais šių atliekų tvarkymo pajėgumais.

Statybinių atliekų tvarkymas

167. Statybinės atliekos yra sparčiai augantis atliekų srautas Lietuvoje. Daugiausia šių atliekų susidaro statinių griovimo metu, mažiau – statinių rekonstravimo, remonto ir statybos metu.

168. Už statybinių atliekų tvarkymo finansavimą atsako ūkio subjektai – statytojai (užsakovai). Ūkio subjektai privalo susidarančias statybines atliekas rūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojams arba tvarkyti patys, jei šiai veiklai turi būtinus leidimus. Savivaldybės privalo užtikrinti buityje susidarančių statybinių atliekų surinkimą savo organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

169. Statybinių atliekų susidarymas ir tvarkymas turi būti planuojamas projektavimo etape. Statytojai (užsakovai), rangovai, statinio projektuotojai ir kiti statybos dalyviai turi priimti sprendimus statinių projektavimo, statybos metu ir imtis šių statybinių atliekų prevencijos priemonių:

169.1. vengti statybinių atliekų susidarymo;

169.2. vengti naudoti aplinkai pavojingų medžiagų turinčius statybos produktus;

169.3. naudoti selektyvaus griovimo būdą;

169.4. pakartotinai naudoti statybos metu susidarančias pakartotiniam naudojimui tinkamas konstrukcijas (medžiagas).

170. Susidariusios statybinės atliekos turi būti perdirbamos, o gauti produktai ir medžiagos (akmenys, skalda, žvyras, smėlis ir pan.) panaudojamos įvairiose statybos srityse. Organizuojant viešuosius pirkimus, turi būti skatinamas statybos produktų, gautų perdirbus statybines atliekas, naudojimas.

Medicininių atliekų tvarkymas

171. Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir naudojant vis daugiau vienkartinių ligonių priežiūros priemonių, didėja medicininių atliekų kiekiai, todėl būtina sukurti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad šios atliekos būtų sutvarkomos saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai tvarkomos infekuotos atliekos gali būti užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų, stabligės ir kitų) perdavimo veiksnys.

172. Už medicininių atliekų surinkimą, rūšiavimą, pakavimą, ženklinimą, apskaitą, saugojimą ir perdavimą atliekų tvarkytojams atsakingos sveikatos priežiūros įstaigos. Šios įstaigos turi apmokėti medicininių atliekų tvarkymo išlaidas.

173. Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose organizuojamas pagal Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 (Žin., 2006, Nr. 3-61).

174. Medicininės atliekos turi būti tvarkomos laikantis šių prioritetų:

174.1. nepavojingų medicininių atliekų perdirbimas;

174.2. medicininių atliekų deginimas specializuotuose atliekų deginimo įrenginiuose;

174.3. nukenksmintų medicininių atliekų šalinimas nepavojingų atliekų sąvartynuose, gavus atitinkamo visuomenės sveikatos centro leidimą.

175. Infekuotos atliekos ir netinkami naudoti vaistai yra pavojingos atliekos, todėl jos turi būti tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymui keliamų reikalavimų.

176. Nukenksminant infekuotas medicinines atliekas cheminės dezinfekcijos būdu, infekuotų atliekų pavojaus veiksnys pasikeičia iš infekcinio į cheminį. Kadangi šis medicininių atliekų tvarkymo būdas kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai, apsunkina tolimesnį nukenksmintų atliekų tvarkymą, sveikatos priežiūros įstaigose jo palaipsniui turi būti atsisakyta.

Farmacinių atliekų tvarkymas

177. Farmacinės atliekos susidaro sveikatos priežiūros įstaigose, vaistų gamybos ir platinimo vietose ir namų ūkiuose.

178. Didžioji dalis farmacinių atliekų yra pavojingos, todėl šios atliekos turi būti surenkamos atskirai ir tvarkomos saugiai, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

179. Pavojingos farmacinės atliekos turi būti deginamos specializuotuose medicininių ar pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose.

180. Farmacinės atliekos iš gyventojų turi būti surenkamos per visuomenės vaistines. Visuomenės vaistinės privalo turėti sutartis su farmacinių atliekų surinkimo arba šalinimo įmonėmis. Už farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų, tvarkymą mokama iš valstybės biudžeto Vyriausybės nustatyta tvarka.

181. Kiti farmacinių atliekų turėtojai atsako už farmacinių atliekų rūšiavimą, pakavimą, ženklinimą, apskaitą, laikiną saugojimą ir perdavimą farmacinių atliekų surinkimo arba šalinimo įmonėms įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Farmacinių atliekų tvarkymo išlaidas pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti farmacinių atliekų turėtojas. Jeigu tai numatyta sutartyse, farmacinių atliekų tvarkymo išlaidas apmoka vaistų platintojas arba vaistų gamintojas.

182. Racionalus vaistų ir farmacijos pramonėje naudojamų chemikalų atsargų valdymas yra pagrindinis farmacinių atliekų susidarymo prevencijos būdas.

Nuotekų dumblo tvarkymas

183. Ekspertų vertinimais, ateityje susidarančio nuotekų dumblo kiekiai didės, tačiau, atsižvelgiant į diegiamas bei planuojamas įdiegti pažangias nuotekų valymo technologijas, nežymų pramonės augimą bei į nuolat didėjančią taršos kontrolę (vis svarbesni tampa ir ekonominiai taršos mažinimo svertai), galima teigti, kad ateityje nuotekų valyklose susidarančio dumblo kokybė gerės.

184. Parenkant optimalią organizacinę dumblo tvarkymo pajėgumų valdymo schemą, būtina atsižvelgti į šiuo metu vandentvarkos bendrovių vykdomas funkcijas. Vandentvarkos bendrovėms Lietuvoje patikėta ne tik tiekti gyventojams geriamąjį vandenį, bet ir tvarkyti susidarančias nuotekas. Nuotekų tvarkymas apima jų surinkimą, valymą ir dumblo apdorojimą.

185. Kad dumblo tvarkymas būtų efektyvus, turi būti sukurta nuotekų dumblo tvarkymo sistema, apimanti visą Lietuvos teritoriją.

186. Siekiant racionaliai išdėstyti dumblo tvarkymo įrenginius, tikslinga kurti 10 regioninių dumblo tvarkymo sistemų. Dumblo tvarkymo pajėgumų kūrimas ir dumblo tvarkymo sistemos turi būti organizuojamos apskričių pagrindu, neatmetant galimybės, esant ekonominiam pagrindui, kad kai kurios savivaldybės jose susidarantį dumblą tvarkys gretimuose regionuose.

187. Nuotekų dumblo tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:

187.1. I prioritetas – dumblo tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;

187.2. II prioritetas – dumblo tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu;

187.3. III prioritetas – dumblo tvarkymas deginant su energijos išgavimu.

188. Dumblo tvarkymas turi būti orientuotas dviem tarpusavyje susijusiomis kryptimis – maksimalus dumblo energetinio potencialo ir jame esančių maistinių medžiagų panaudojimas bei pačių panaudojimo galimybių spektro išplėtimas (I-II prioritetai).

189. Taikant I-ojo, ir, pagal būtinybę, II-ojo prioriteto dumblo tvarkymo schemas, dumblo apdorojimo įrenginiai regionuose parenkami pagal šiuos kriterijus:

189.1. susidarančio dumblo kiekis ir kokybė;

189.2. dumblo tankinimo ir sausinimo įrenginiai turi veikti visose nuotekų valyklose;

189.3. dumblo laikino saugojimo aikštelės turi veikti visose įmonėse;

189.4. įmonėse, kuriose yra pirminiai nusodintuvai, o aglomeracija yra nuo 20000 EGS, tikslinga planuoti dumblo apdorojimo įrenginius su energijos gamyba, panaudojant pūdytuvus;

189.5. dumblo džiovinimas numatomas įmonėse, aptarnaujančiose aglomeracijas nuo 80000 EGS; mažesniuose dumblo šaltiniuose dumblo džiovinimo įrenginiai planuojami, vadovaujantis ekonominio naudingumo skaičiavimais ir generuojamo dumblo kategorija;

189.6. dumblo kompostavimo aikštelės planuojamos regioniniu pagrindu, vadovaujantis ekonominio naudingumo skaičiavimais ir generuojamo dumblo kategorija, arčiausiai įmonės, kurioje susidaro regione didžiausias dumblo kiekis.

190. Lietuvoje numatomi šie dumblo apdorojimo įrenginiai:

190.1. pūdytuvai – 8+5 jau esami ar projektuojami;

190.2. elektros generatoriai – 13;

190.3. dumblo džiovyklos – 12;

190.4. kompostavimo aikštelės – 11.

191. Dumblo tvarkymo pajėgumų kūrimo eiliškumas:

Regionas Savivaldybė Įrenginiai Projektavimo pradžia
Alytaus Alytaus m. Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Druskininkų Kompostavimo aikštelė 2008
Kauno Jonavos Kompostavimo aikštelė 2008
Kaišiadorių Kompostavimo aikštelė 2009
Kauno m. Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2008
Kėdainių Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2008
Raseinių Kompostavimo aikštelė 2009
Klaipėdos Klaipėdos Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Šilutės Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Marijampolės Marijampolės Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Panevėžio Panevėžio Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Pasvalio Kompostavimo aikštelė 2009
Rokiškio Kompostavimo aikštelė 2009
Šiaulių Akmenės Kompostavimo aikštelė 2009
Kelmės Kompostavimo aikštelė 2009
Šiaulių Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2007
Tauragės Tauragės Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2008
Telšių Mažeikių Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2008
Telšių Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2008
Utenos Utenos Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2009
Visagino Kompostavimo aikštelė 2009
Vilniaus Švenčionėlių Kompostavimo aikštelė 2008
Ukmergės Kompostavimo aikštelė 2009
Vilniaus Pūdymo-džiovinimo įrenginys 2007

VI. PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

192. Šio Plano įgyvendinimą vertins joje nurodytos valstybinės institucijos (pagal kompetenciją) periodiškai po kiekvienų kalendorinių metų pagal tokius kriterijus:

192.1. kaip vykdomi ilgalaikiai atliekų tvarkymo tikslai, vertinami pagal darnaus vystymosi rodiklius, apibrėžtus Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje;

192.2. kaip vykdomos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo priemonės;

192.3. kaip vykdomos atitinkamų kalendorinių metų valstybinės atliekų tvarkymo užduotys.

VII. PLANO FINANSAVIMAS, ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

193. Šio Plano įgyvendinimo priemonės įgyvendinamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, pagal valstybės finansines galimybes skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms, taip pat Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir struktūrinių fondų, privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšų.

194. Šiam planui įgyvendinti reikalingos lėšos tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

195. Aplinkos ministerija atsakinga už Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano ir jo įgyvendinimo priemonių vykdymo koordinavimą, kontrolę ir vertinimą.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

196. Šio Plano įgyvendinimo priemonės pateiktos 1 priede.

Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano

1 priedas

VALSTYBINIO STRATEGINIO ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Prioritetinės kryptys Tikslai Priemonės Terminas Atsakingos institucijos Finansavimo šaltinis Orientacinis lėšų poreikis, tūkst. Lt.
1. Skatinti atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą, perdirbimą, ir kitokį naudojimą, pvz., naudojimą energijai gauti 1.1. tobulinti ekonominį mechanizmą, skatinantį atliekas perdirbti ar kitaip naudoti, kad kuo mažiau atliekų būtų šalinama sąvartyne įvertinti rinkos pokyčius ir esamą atliekų tvarkymo situaciją ir prireikus parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) pakeitimo projektą. 2007–2008 metai Aplinkos ministerija
1.2. apmokestinti sąvartynuose šalinamas atliekas – įvesti sąvartyno mokestį, skatinant atliekas perdirbimą ar kitokį naudojimą parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474) pakeitimo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija
1.3. skatinti atliekų prevenciją pramonės įmonėse nustatyti detalesnius reikalavimus gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planų rengimui ir parengti jų taikymo rekomendacijas 2008 metai Aplinkos ministerija Valstybės biudžetas 50
1.4. skatinti atliekų prevencijos priemonių taikymą parengti programą, kurioje būtų numatytos priemonės mažaatliekių technologijų ir švaresnės gamybos projektų diegimui skatinti. 2008 metai Ūkio ministerija
1.5. išanalizuoti galimybes naudoti atliekas (pvz., naudotas padangas, statybines, stiklo ir kt. atliekas) kaip konstrukcines medžiagas parengti studiją ir rekomendacijas dėl atliekų kaip konstrukcinių medžiagų naudojimo 2010–2011
metai
Ūkio ministerija Valstybės biudžetas, ES lėšos 300
2. Skatinti gamintojų ir importuotojų bendradarbiavimą įgyvendinant atliekų tvarkymo užduotis 2.1. sudaryti prielaidas gamintojų ir importuotojų organizacijų stiprinimui parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymų projektus 2008 metai Aplinkos ministerija
3. Užtikrinti atliekų tvarkymo reikalavimų ir užduočių vykdymo kontrolę ir stebėseną (monitoringą) 3.1. tobulinti regioninių ir savivaldybių atliekų tvarkymo planų rengimo ir derinimo tvarką parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) pakeitimo įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2004, Nr. 68-2381), pakeitimo projektus 2008 metai Aplinkos ministerija
3.2. užtikrinti savivaldybių atskaitomybę už užduočių vykdymą parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) pakeitimo įstatymo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija
3.3. užtikrinti atliekų tvarkymo apskaitos duomenų patikimumą ir savalaikį teikimą tobulinti duomenų rinkimo, apdorojimo, apskaitos vedimo ir ataskaitų teikimo tvarką bei informacinę duomenų bazę 2008 metai Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra
3.4. užtikrinti įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas už pakuočių ir apmokestinamųjų gaminių tvarkymą, kontrolę ir numatyti reikalavimus tokių įmonių veiklos auditui atlikti parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija
3.5. užtikrinti gamintojų ir importuotojų organizacijų veiklos kontrolę ir numatyti reikalavimus tokių organizacijų veiklos auditui atlikti parengti Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) pakeitimo įstatymo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija
3.6. didinti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos, Aplinkos apsaugos agentūros pajėgumus (žmogiškuosius išteklius) padidinti etatų skaičių atliekų tvarkymo apskaitos duomenų analizei Aplinkos apsaugos agentūroje ir atliekų tvarkymo kontrolei Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentuose bei Valstybinėje aplinkos apsaugos inspekcijoje 2008 metai Aplinkos ministerija Valstybės biudžetas ???
4. Tobulinti atliekų tvarkymo teisinę bazę 4.1. užtikrinti atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų rengimo kokybę parengti metodinius nurodymus pramonės įmonėms dėl atliekų tvarkymo techninių reglamentų rengimo 2007 metai Aplinkos ministerija
4.2. parengti ir patvirtinti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus, nustatant detalesnius reikalavimus elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir importuotojams papildyti Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo, vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisykles, patvirtintas 2006 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.61 (Žin.,2006 Nr.9-340) 2007 metai Aplinkos ministerija
4.3. nustatyti ribinius dydžius atsakomybei už pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą parengti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (Žin., 1999, Nr. 47-1469) ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) pakeitimo įstatymų projektus 2008 metai Aplinkos ministerija
4.4. užtikrinti, kad komunalinės atliekos būtų šalinamos to regiono, kuriame jos susidarė, regioniniame sąvartyne parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) pakeitimo įstatymo projektą 2008 metai Aplinkos ministerija
4.5. tobulinti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo teisinę bazę, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus papildyti Atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);
pakeisti Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12);

pakeisti Baterijų ir akumuliatorių, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, tiekimo į rinką reikalavimus, patvirtintus ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 4-117/D3-196 (Žin., 2004, Nr. 59-2097);

pakeisti Lietuvos higienos normą HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 239 (Žin., 2002, Nr. 59-
2007–2008 metai Aplinkos ministerija,
Ūkio ministerija,

Sveikatos apsaugos ministerija

5. Užtikrinti atliekų tvarkytojų, juos kontroliuojančių institucijų ir visuomenės informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais 5.1. kelti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją papildyti Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles bei pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarką (Žin., 2005, Nr.51-1719), patvirtintą 2003 m. gruodžio 19 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.684, numatant naują priedą „Reikalavimai mokymų programai“. 2009–2010
metai
Aplinkos ministerija,
Švietimo ir mokslo ministerija

5.2. kelti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir inspektorių kvalifikaciją parengti ir tobulinti regionų aplinkos apsaugos departamentų specialistų ir inspektorių kvalifikacijos kėlimo programas 2007–2013
metai
Aplinkos ministerija
5.3. perimti mašinų, mechanizmų ir įrenginių, skirtų atliekoms tvarkyti, Europos Sąjungos standartus, kadangi nestandartizuotų mašinų, mechanizmų ir įrengimų naudojimas apsunkina atliekų tvarkymą ir ne visada užtikrina aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą išversti ir perimti atitinkamus Europos Sąjungos standartus 2007–2013 metai Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos
5.4. užtikrinti visuomenės informavimą ir ekologinį švietimą atliekų tvarkymo srityje organizuoti visuomenės informacines kampanijas, akcijas, renginius, kurti informacinius ir publicistinius vaizdo ir audio siužetus, interneto tinklapius, spaudos ir lauko reklamos maketus, rengti ir spausdinti straipsnius, leidinius, lankstinukus, skrajutes 2007-2013 metai Atliekų tvarkytojai;
Gamintojų ir importuotojų organizacijos;

savivaldybės;

Aplinkos ministerija

6. Užtikrinti žmonių sveikatai ir aplinkai saugų visų atliekų srautų tvarkymą 6.1. tobulinti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą – surinkimą, naudojimą, šalinimą atnaujinti Valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo 2006-2008 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 19 (Žin., 2006, Nr. 5-145) 2008–2009 metai Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija
6.2. tobulinti medicininių ir farmacinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią saugų šių atliekų tvarkymą pakeisti Farmacijos įstatymą (Žin., 2006, Nr. 78-3056)

pakeisti Farmacinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2000 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 23 (Žin., 2000, Nr. 68-2056)

parengti farmacinių atliekų, surinktų iš gyventojų per visuomenės vaistines, išlaidų kompensavimo visuomenės vaistinėms tvarką.

pakeisti Lietuvos higienos normą HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 242 (Žin., 2000, Nr. 39-1106)

atnaujinti Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006-2008 m. programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 (Žin., 2006, Nr.3-61)
2007 metai

2007 metai

2007 metai

2007 metai

2008 -2009 metai
Sveikatos apsaugos ministerija
6.3 skatinti antrinių žaliavų perdirbimą ir kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams -atnaujinti Antrinių žaliavų perdirbimo plėtros 2003–2004 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 298 (Žin., 2003, Nr. 26-1035) 2007 metai Ūkio ministerija
6.4. užtikrinti nustatytų komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo užduočių įgyvendinimą kurti biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir apdorojimo (kompostavimo ir (ar) anaerobinio pūdymo) bei komunalinių atliekų deginimo sistemą 2007-2013 metai Apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės,
Aplinkos ministerija

6.5. organizuoti smulkiose ir vidutinėse įmonėse, kurioms nereikia gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, susidarančių atliekų tvarkymo sistemą parengti – gamybos atliekų smulkiose ir vidutinėse įmonėse tvarkymo studiją ir programą 2007–2008 metai Ūkio ministerija Valstybės biudžetas 100
6.6. sukurti 10 regioninių atliekų tvarkymo sistemų koordinuoti Alytaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Marijampolės regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Telšių regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Utenos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą

koordinuoti Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą
2007-2010 metai Aplinkos ministerija, Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos ES Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas, paskolos 446,5
6.7. sukurti efektyvią pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir pajėgumus koordinuoti projekto „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ įgyvendinimą (uždaryti Aukštrakių odų pramonės skystų atliekų sąvartyną, pastatyti pavojingų atliekų deginimo įrenginį, įrengti pavojingų atliekų sąvartyną ir įgyvendinti praeities taršos pavojingomis atliekomis sutvarkymo projektą) 2007-2010 metai Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, UAB „Toksika“ ES Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas 99,3
6.8. sukurti regioninę nuotekų dumblo tvarkymo sistemą koordinuoti regioninės nuotekų dumblo surinkimo ir tvarkymo sistemos sukūrimą 2007-2013 metai Aplinkos ministerija, savivaldybės, apskričių viršininkų administracijos, vandentvarkos įmonės ES Sanglaudos fondas, valstybės biudžetas 345,3

Valstybinio strateginio

atliekų tvarkymo plano

2 priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO ĮRENGINIAI

Regioniniai nepavojingų atliekų sąvartynai

Eil. Nr. Įrenginio pavadinimas Įrenginio adresas
Alytaus regionas
1. Alytaus regioninis sąvartynas Takniškių k., Alovės sen., Alytaus r.
Tauragės regionas
2. Leikiškės regioninis sąvartynas Leikiškės k., Tauragės r.
Šiaulių regionas
3. Šiaulių regioninis sąvartynas Aukštrakių k., Šiaulių kaimiškoji sen., Šiaulių r.
Klaipėdos regionas
4. Klaipėdos regioninis sąvartynas Dumpių k., Klaipėdos r.
Marijampolės regionas
5. Marijampolės apskrities regioninis sąvartynas Panausupio k., Marijampolės sen., Marijampolės r.
Vilniaus regionas
6. Vilniaus apskrities regioninis sąvartynas Kazokiškių k., Kazokiškių sen., Elektrėnų r.
Telšių regionas
7. Telšių regioninis sąvartynas Jėrubaičių k., Plungės r.
Utenos regionas
8. Utenos regioninis sąvartynas Mockėnų k., Utenos r.
Kauno regionas
9. Lapių regioninis sąvartynas Lepšiškių k., Lapių sen., Kauno r.
10. Zabieliškio regioninis sąvartynas Zabieliškio k., Pelėdnagių sen., Kėdainių r.
Panevėžio regionas
11. Panevėžio regioninis sąvartynas Dvarininkų k., Miežiškių sen., Panevėžio r.

Informacija apie atliekas tvarkančias, įskaitant atliekas šalinančias įmones, registruotas Atliekas tvarkančių įmonių registre pateikiama Aplinkos apsaugos agentūros tinklapyje, adresu: http://aaa.am.lt

Valstybinio strateginio

atliekų tvarkymo plano

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų;

2. 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo;

3. 1986 m. birželio 12 d. Europos Tarybos direktyva 86/278/EEC dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą

4. 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 87/101/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.

5. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.

6. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.

7. 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.

8. 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų

9. 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

10. 2000 m. gruodžio 4 d. Direktyva 2000/76/EB dėl atliekų deginimo.

11. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

12. 2003 m. gruodžio 8d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

13. 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo.

Valstybinio strateginio

atliekų tvarkymo plano

4 priedas

TECHNINIAI REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYMUI

Techniniai reikalavimai atliekų tvarkymui Teisės aktas
Bendrieji techniniai reikalavimai atliekų tvarkymui Atliekų tvarkymo įstatymas (Žin.,1998, Nr. 61-1726; 2000, Nr. 90-2776; 2002, Nr. 72-3016; 2003, Nr. 61-2768; 2004, Nr. 73-2544; 2005, Nr. 84-3111)
Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr.45-1604; 2002, Nr.100-4461; 2004, Nr. 68-2381)

Reikalavimai atliekų deginimui Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai (Žin., 2003, Nr. 31-1290; 2005, Nr.147-5366; 2006, Nr.135-5116)
Reikalavimai atliekų šalinimui sąvartynuose, sąvartynų įrengimui, eksploatavimui, uždarymui ir priežiūrai po uždarymo Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr.87-3053; 2002, Nr.31-1176; 2002, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586; 2005, Nr.65-2339; 2006, Nr. 10-395)
Reikalavimai buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimui ir eksploatavimui Buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (Žin., 2001, Nr.32-1086)
Reikalavimai biodegraduojančiųjų atliekų kompostavimui Biodegraduojamųjų atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų projektas
Rekomendacijos organinių atliekų kompostavimui (Žin., 1998, Nr. 7-160)

Reikalavimai gyvūninės kilmės šalutinių produktų tvarkymui 2002 m. spalio 3 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms
Reikalavimai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymui (surinkimui, saugojimui ir apdorojimui) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklės (Žin., 2004, Nr.50-1676; 2005, Nr.106-3931)
Reikalavimai elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui (surinkimui, saugojimui ir apdorojimui) Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2004, 141-5168; 2005, Nr. 102-3793; 2006, Nr. 71-2648)
Reikalavimai išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymui (surinkimui, laikinam saugojimui) Išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 1-12; 2003, Nr.17-745)
Reikalavimai alyvų atliekų tvarkymui (surinkimo, apdorojimo, regeneravimo, deginimo, šalinimo) Alyvų atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2003, Nr.33-1391; 2004, Nr.60-2156; 2005, Nr.39-1283; 2005, Nr.147-5365)
Reikalavimai pesticidų ir kitų atliekų, turinčių patvariųjų organinių teršalų, tvarkymui (įskaitant įrangos, turinčios PCB saugojimą, eksploatavimą, nukenksminimą ir šalinimą) Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 99-4469; 2004, Nr.103-3802)
Neinventorizuotos įrangos, turinčios mažiau nei 5 dm3 polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), surinkimo ir šalinimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 111-4067)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintas Reglamentas 850/2004/EB dėl patvarių organinių teršalų ir direktyvos 79/117/EEB pakeitimo

Pesticidų atliekų tvarkymo reglamentas (Žin., 2002, Nr. 38-1407; 2003, Nr. 71-3300)

Reikalavimai statybinių atliekų tvarkymui Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių projektas
Reikalavimai netauriųjų metalų laužo ir atliekų surinkimui ir saugojimui Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymas (Žin., 2001, Nr.93-3257; 2002, Nr. 112-4983; 2004, Nr. 60-2126)
Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo taisyklės (Žin., 2002, Nr.16-628; 2002, Nr. 38-1412; 2002, Nr.68-2794; 2002, Nr.76-3280; 2005, Nr. 58-2032)

Reikalavimai nuotekų dumblo naudojimui tręšimui ir rekultyvavimui Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai LAND 20-2005 (Žin., 2005, Nr. 142-5135)
Reikalavimai atliekų, susidarančių sveikatos priežiūros įstaigose, tvarkymui (surinkimui, rūšiavimui, pakavimui, saugojimui, apdorojimui sveikatos priežiūros įstaigose) Lietuvos higienos norma HN 66:2000 „Medicininių atliekų tvarkymas” (Žin., 2000, Nr. 39-1106)
Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai (Žin., 2004, Nr.19-606)

Reikalavimai farmacinių atliekų tvarkymui (rūšiavimui, pakavimui, laikinam saugojimui, vežimui) Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2000, Nr.68-2056; 2000, Nr.69 (atitaisymas); 2004, Nr.149-5443)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *