Medicininių atliekų tvarkymas

TURINYS

1. Įvadas 2
2. LR farmacijos įstatyminis reglamentavimas 3
2.1 Straipsnis “Pasenusius vaistus į unitazą “ 4
2.2 Straipsnis ”Psenusius vaistus į vaistinę ” 7
3. LR farmacijos ir medicininių atliekų įstatyminis reglamentavimas 8
3.1 Medicininių atliekų tvarkymo etapai 9
4. Išvados 12
5. Literatūros sąrašas 13

Įvadas.

Po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos Respublika, tik prieš kelerius metus susirūpino medicininėmis atliekomis ir pradėjo sukti galvas kur ir kaip efektyviai šias atliekas sutvarkyti. Tarybų sąjungos laikais, tokių oficialių sąvartynų nebuvo, tarkim Vilniaus Santariškų klinikų medicininės atliekos buvo verčiamos tiesiog už ligoninės ribų iškastoje duobėje. Vietiniai gyventojai, gyvenantys iki šių dienų netoliese, kur buvo „medicininių atliekų sąvartynas“, pasakojo, kad šiame sąvartyne buvo metama visos be jokių išlygų medicininės atliekos, nuo panaudotų švirkštų, pasenusių medikamentų iki žmonių ar lavonų įvairių atliekų, kurios pūdamos skleidė itin nemalonų kvapą. Negana to, dažnai aplink tą sąvartyną, lakstydavo jų pačių vaikai, jei tik nespėji sužiūrėti, taip pat problema buvo ir su naminiais gyvūnais tiek šunimis, tiek katėmis ar paukščiais, kurie temdavo iš ten įvairias atliekas, ypač tai darė laukiniai paukščiai, kurie iš ten skrisdavo ant šalia esančių medžių ir po medžiu likdavo po jų nemalonių atliekų likučių, nuo kurio galėjo bet kas užsikrėsti. Bet kuo toliau, tuo labiau tai tapo opi problema, miesto valdžia į tai žiūrėjo pro pirštus ir viską ką jie padarė tai aptvėrė tvora, kad pašaliniai žmonės nelystų, bet paukščiams to nepasakysi. Ir taip tesėsi iki nepriklausomybės atgavimo. Po kelerių metų sąvartynas buvo užverstas statybiniu laužu ir ant viršaus žemėm. Po kelerių metų, vietoj sąvartyno išdygo kotedžų kvartalai. Kiek teko girdėti iš kotedžų gyventojų, jiems dar iki šių dienų kotedžo sienos trukinėja, nes namas su kiekvienais metais vis sėsta į žemės gruntą, o kotedžai stovi daugiau kaip 10 metų, kur normaliose statybose per 5 metus namas nusistovi ir nebesėda į gruntą.
Išklausius tokius baisius pasakojimus, aš susirūpinau, o kaip šiomis dienomis tvarkomos mūsų valstybėje tokios atliekos? Šiame darbe noriu išsiaiškinti ar šiais laikais pakankamai reglamentuojama farmacinių ir medicininių atliekų utilizavimas, ar nėra nuodijami žmones, gamta, užteršiami gruntiniai vandenys. Mano tikslas – išsiaiškinti, ar pakankamai viską valstybė kontroliuoja netik įstatymais, bet ir veiksmais, ar palaiko tvarką ligoninėse, sąvartynuose, organizacijose, kurios renka šias atliekas, kaip su atliekomis yra tvarkomasi ir su kokiomis problemomis yra susiduriama. Pagrindinis šio darbo uždavinys yra farmacijos ir medicininių atliekų įstatyminis reglamentavimas.

LR farmacijos įstatyminis reglamentavimas

LR Seimo Sveikatos reikalų komitete Farmacijos įstatymo Nr. XP-790 projektas pradėtas svarstyti 2005 m. rugsėjo 21 d. Komitetas svarstymo metu yra gavęs daug įvairių farmacijos srities organizacijų, neetatinių Komiteto ekspertų, Seimo narių, Teisės departamento pastabų bei pasiūlymų. Išdiskutavus visus projektui pateiktus pasiūlymus buvo parengtas gerokai patobulintas Farmacijos įstatymo projekto variantas ir 2005 m. gruodžio 29 d. užregistruotas posėdžių sekretoriate.
Šis įstatymas privertė rimčiau žiūrėti į susiklosčiusią problemą, nes iki tol atliekos buvo renkamos tik itin pavojingos ir vežamos į užsienio šalis šalinti, nes Lietuvoje tokių sąvartynų dar nebuvo. O paprastos atliekos arba buvo deginamos arba metamos tam netinkamus sąvartynus. Todėl valdžia dirbo iš peties šiuo klausimu, nes įstojus Lietuvai į ES, ji privalėjo šiame klausime daryti perversmą ir remtis ES įstatymais, kurie reglamentuoją apie griežtą šių atliekų tvarkymą ir kontrolę. Todėl šiais metais šis įstatymas buvo patobulintas ir įvykdyti pakeitimai.
Pagrindinis šio įstatymo pakeitimas buvo, susijęs su farmacinių atliekų surinkimu ir tvarkymu. Šiuo metu, pagal visus galiojančius įstatymus visus vaistus privalo surinkti iš gyventojų visos esančios Lietuvoje vaistinės, pagal įstatymą: „ 3. Naikintinus kontroliuojamus vaistinius preparatus iš gyventojų privalo surinkti visos visuomenės vaistinės, turinčios teisę parduoti (išduoti) kontroliuojamus vaistinius preparatus. Naikintinus narkotinius vaistinius preparatus privalo surinkti visos vaistinės, turinčios narkotinių vaistų mažmeninės prekybos licenciją. Naikintinus psichotropinius vaistinius preparatus ir vaistinius preparatus, turinčius I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), privalo surinkti visos vaistinės, turinčios psichotropinių vaistų mažmeninės prekybos licenciją“.
Toks įstatymas atvėrė žmonėms kelią, kur padėti senus arba nereikalingus vaistus, kad nereiktų jų išmesti kartu su buitinėmis atliekomis, arba nuleisti į klozetą. Šie abu variantai netinka tokių atliekų atsikratymui, bet anksčiau taip ir darė žmonės nežinodami kur dėti juos. Išmetant į aplinką tokias chemines medžiagas, net mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kokia yra padaroma žala aplinkai ir kiek ilgai tai veikia, kokias kenksmingas medžiagas skleidžia pūdamos aplinkoje, kurios virsta garais, kuriais po to mes patys ir kvėpuojame. Patvirtintam šiam įstatymui, valdžios pareigūnai pamiršo, kaip apie jį pranešti visuomenei, nes aš kaip Lietuvos pilietis, besidomintis naujienomis, studijuojantis, visada turiu prieigą prie interneto, bet kol nepradėjau tuo domėtis, apie farmacinių atliekų surinkimą niekur neesu girdėjęs, tai ką tada kalbėti apie pensijinio amžiaus žmones, kurie yra potencialūs vaistų vartotojai ir manau daug iš jų turimų vaistų pasensta arba nebereikalingi, tad apie vaistų surinkimą vaistinėse manau irgi nežino. Matyt įstatymui priimti pastangų užteko, bet jo supažindinimui, manau ryšiu su visuomene specialistai pamiršo atlikti savo darbą, nes jei ir buvo minėta vieną kartą per žinias, tai abejoju ar kiekvienas jas išgirdo. O toks įstatymo priėmimas yra vertas visuomenės dėmesio, nes tai juos labiausiai ir liečia, todėl mažų mažiausiai reikėjo surengti spaudos konferenciją ir sukurti socialinę reklamą. Šiandien stebėjau tiesioginį seimo posėdžio įrašą, kaip buvo priiminėjami įvairūs įstatymai, mano nuomone toks balsavimo metodas, kur balsų dauguma nusprendžia visą įstatymą yra per spontaniška, nes keli seimo nariai faktais ir argumentuotais reiškią savo nuomone, kad tai nėra tikslu, kad yra tam tikrų problemų, kad reikia dar įstatymą pakoreguoti, nes taip ir taip yra negerai, tai jų nuomonės išklausius, vėl yra balsuojama ir dauguma laimi ir taip įstatymas priimtas. Šią dieną buvo svarstomas šeimos koncepcijos įstatymas, prieš jį buvo 6 seimo nariai, jie išreiškė savo nuomonę, argumentuotai, kad įstatymas diskriminuoja kitus Lietuvos piliečius, kurie nėra tarkim sukūrę oficialios santuokos, bet gyvena daug kultūringiau, nei su santuokoje esanti šeima, taip pat argumentas buvo pareikštas seimo nario Andriaus Kubiliaus nuomonė, Airijos pavyzdžiu, kur yra daug labiau demokratiškesnis įstatymas ir jis apima ir tuos, kurie yra asocialios šeimos, valstybė įvairiai stengiasi vienodai padėti visomis šeimomis vienodai. Taip pat žvelgiant į ES susijusius įstatymus irgi neatitinka, kelių punktų, todėl seimo narys paprašė įstatymą persvarstyti, tačiau dauguma vėl nugalėjo ir šeimos koncepcijos įstatymas priimtas, tai dabar kyla klausimas, kaip su tomis klaidomis įstatymo, gyventi Lietuvos gyventojams, vieniems bus geriau, kitiems blogiau, koks tokio įstatymo efektyvumas tada?, todėl manau, kad kai priėmė šį įstatymą 2005 m. irgi iki galo visko neišklausė, neišnagrinėjo ir pamiršo skirti lėšų bent socialinėms reklamoms. Tačiau po trijų metų įstatymo veikimo, buvo pastebėtos klaidos, kurios ištaisytos šiais metais. Pagrindinės problemos buvo su visuomenės informavimu, todėl buvo priimta pataisa, kad apie farmacinių atliekų tvarkymą privalo pranešti kiekvienas daktaras išrašantis receptus savo pacientams, kiekviena visuotinė vaistinė parduodanti tuos vaistus. Dėl gydytojams skirtos kompetencijos vykdymo, drįsčiau ginčytis, nes kiek aš pats lankiausi pas gydytoją, kiek mano draugai, negavome jokios panašios informacijos, o dėl vaistinių galime pamatyti iš įvairių straipsnių, kaip veikia įstatymas prieš pataisas ir po.
Straipsnis: „ Turbūt dažnoje namų vaistinėlėje atsirastų medikamentų, kurių galiojimas pasibaigęs, ar bent viena kita nesuvartota tabletė. Nebent pasenusius ar įtartinus vaistus išmetate į šiukšlių dėžę arba… į unitazą. Tai, ko gera, Lietuvoje populiariausias atsikratymo senais vaistais būdas, bent jau tą prisipažino didžiuma mūsų skaitytojų, nepatingėjusių atsakyti į dienos klausimą „Kur dedate pasenusius vaistus?“. Tačiau nesirengiame gėdinti taip besielgiančiųjų, nes kas iš tiesų žino, kaip šiuo atveju teisingai pasielgti.
Kol kas mūsų visuomenei – tai lyg ir neaktuali tema. Atrodo, kur kas svarbiau rūšiuoti plastmasinius butelius, senus laikraščius ar uogienės stiklainius. Juk tabletei išnykti nuo žemės paviršiaus neprireikia dešimtmečių ar netgi šimtmečių, kaip kokiai konservų skardinei ar automobilio padangai.
O jeigu žmonės mąsto kitaip? Jeigu jiems atrodo, kad vaistai – galbūt ne vien nekalti spalvoti žirneliai, o tam tikros cheminės medžiagos, antibiotikai ar hormonai, kurie, patekę į aplinką, gali būti kenksmingi ne tik tuomet, jei kas nors juos praryja? Taigi šie žmonės yra priversti kaupti pasenusių vaistų atsargas.
Vakaruose pasibaigusio galiojimo gydymo preparatai iš gyventojų priimami vaistinėse. Ir, atrodo, visiems tai savaime suprantama. Lietuvoje vaistinėse pasenę medikamentai nėra priimami, nebent tik turintys narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tačiau ir tai nėra labai paprasta procedūra. Suglumusi „Eurovaistinės“ provizorė jums užrašys vedėjos telefono numerį ir patars kreiptis į ją – nes, pasirodo, eilinis vaistininkas nebūtinai tuoj pat priims jūsų sugedusius psichotropikus. O ką daryti su kitais vaistais? Į šiukšliadėžę vaistininkė jų mesti tikrai nepatars, mat kas bus tuomet, jei juos iš šiukšlių konteinerių išsikrapštys vaikai ir sutriaukš vietoje saldainių? Taigi vienintelis patarimas, kurį teko išgirsti iš vienos „Eurovaistinės“ darbuotojos – senus vaistus išmesti į unitazą!
Tačiau ar tikrai taip?
Pasak Farmacijos departamento prie SAM Vaistinių ir farmacijos specialistų skyriaus vedėjos Irmos Medžiaušaitės, vaistų išmetimas į kanalizaciją tikrai nėra civilizuotas atsikratymo jais būdas. Vaistinės medžiagos kartu su nuotekomis gali patekti į gruntinius vandenis. Užsienio tyrėjų duomenimis, vaistinių preparatų sudėtinių medžiagų galima rasti net Šiaurės jūroje ar žemyne esančių šaltinių vandenyje – taigi gamtai (taip pat ir žmogui) žala iš tiesų daroma.
Išmesti senus vaistus drauge su buitinėmis atliekomis būtų daug saugiau, tačiau su sąlyga, kad jie tuoj pat patektų į komunalinių atliekų tvarkymo įmonę, kuri ir atsako už deramą vaistų, patekusių į atliekų konteinerius, sutvarkymą. Tačiau šiuo atveju nėra užtikrinama netinkamų naudoti vaistų apsauga iki jų patekimo į komunalinių atliekų tvarkymo įmonę, nes konteineriuose esančius vaistus gali išmėtyti šiukšlynų žmonės, juos gali rasti vaikai ir apsinuodyti.
Tačiau Lietuvos piliečiams, kuriems rūpi tikrai saugiai atsikratyti pasenusių vaistų atsargomis, nepakenkiant nei gamtai, nei žmogui, vilties yra.
Šiuo metu yra rengiamasi pakeisti farmacinių atliekų tvarkymo taisykles, patvirtintas Farmacijos departamento prie SAM direktoriaus įsakymu. Pagal jas vaistinės turėtų būti įpareigotos iš gyventojų priimti visus vaistus, o ne tik turinčius narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tuomet iš gyventojų surinkti vaistai būtų rūšiuojami, pakuojami ir sudeginami tam tikrose įmonėse. Vis dėlto kol kas šis projektas „užstrigo“ Vyriausybėje.
I. Medžiaušaitės teigimu, naujosios taisyklės turėjo įsigalioti jau 2007 m., tačiau, derinant Farmacijos įstatymą su Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatomis dėl farmacinių atliekų surinkimo, gabenimo, tvarkymo ir sunaikinimo licencijavimo, iškilo klausimų, kuriuos reikėjo papildomai aptarti su Aplinkos ir Ūkio ministerijų specialistais.
Vis dėlto tikimasi, kad pagal Farmacijos įstatymo 42 straipsnį farmacinės atliekos kitais metais jau turėtų būti priimamos iš gyventojų kiekvienoje vaistinėje nemokamai, o už šių atliekų tvarkymą vaistinėms būtų apmokama valstybės biudžeto lėšomis. Atsižvelgiama į tai, jog farmacinių atliekų surinkimas iš gyventojų nėra pagrindinė vaistinių funkcija, todėl savaime suprantama, jog vaistininkai norėtų, kad jų išlaidos surenkant iš gyventojų netinkamus vartoti vaistus būtų minimalios. Atnešus nebetinkamų medikamentų į vaistinę, šie iš gyventojų turės būti paimami tuoj pat, saugiai supakuojami vienkartinėse sandariose pakuotėse ir laikomi specialioje patalpoje, iš kur kartą per tris mėnesius perduodami toliau tvarkyti – rūšiuoti ir sudeginti tam tikroje įmonėje.
Kol kas vaistinėms priimti farmacines atliekas iš gyventojų būtų nuostolinga. Pačiose vaistinėse taip pat susikaupia netinkamų vartoti medikamentų, kuriuos šios atiduoda farmacinių atliekų tvarkymo įmonei „Korys“ – ji kol kas vienintelė Lietuvoje. Tačiau šiai įmonei vaistinės už minėtą paslaugą turi mokėti tam tikrą mokestį, kadangi atliekų gabenimas, rūšiavimas ir sunaikinimas turi savo kainą. Taigi, priimdamos vaistus ir iš gyventojų, vaistinės turėtų papildomai mokėti ir už juos. Pasak I. Medžiaušaitės, ir gyventojai galėtų atnešti vaistų atliekas į „Korį“, tačiau iš jų taip pat būtų imamas mokestis. Be to, tai nėra labai patogu, kadangi UAB „Korys“ įsikūrusi Kaune. Įdomumo dėlei: ši įmonė pati farmacinių atliekų nenaikina, o tik surenka iš vaistinių, rūšiuoja ir išgabena į kitas įmones, kurios vaistus sudegina. Viena tokių įmonių jau veikia ir Lietuvoje. Kai kuriuos nebetinkamus vartoti medikamentus kartais tenka sunaikinimui vežti ir į užsienį.
Tačiau ar įsigaliojus naujai tvarkai informacija apie tai, kad pasenusių vaistų nedera išmesti, bet reikia nunešti į artimiausią vaistinę, pasieks kiekvieną gyventoją? Ar bus deramai rūpinamasi gyventojų švietimu ir kas už tokios informacijos sklaidą taps atsakingas?
I. Medžiaušaitė patikino, kad farmacijos atliekų tvarkymo projekte numatyta, jog gydytojas privalės informuoti pacientą ar jo atstovą, kad netinkami vartoti vaistiniai preparatai yra naikintini ir juos priima visos vaistinės. Taip pat ir vaistinėse aiškiai matomoje vietoje turėtų būti pateikiama informacija apie reikalavimą atskirai rinkti nebetinkamus vartoti medikamentus ir neišmesti drauge su komunalinėmis atliekomis, o nemokamai juos atiduoti vaistinėje, bei naikintinų vaistinių preparatų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Tačiau kol kas lieka vienintelis tinkamas būdas pasenusiais vaistais neteršti gamtos ir nekelti pavojaus kitų žmonių sveikatai – juos kaupti savo namuose, žinoma, saugioje ir vaikams neprieinamoje vietoje laukiant kitų metų, kol įsigalios naujosios farmacijos atliekų tvarkymo taisyklės“.
Visai neseniai tik prieš metus buvo tokia situacija Lietuvoje, kai pradėjo žmonės patys ieškoti kur tuos vaistus dėti, nes jie bijojo, kad jų vaikai netyčia gali surasti. Jausdamiesi nesaugiai laikydami pasenusius vaistus ir nenorėdami jų išmesti į unitazą, pradėjo ieškoti kur juos galėtų saugiai palikti.
Pamatęs seimas, kad visuomenė vis dažniau ieško alternatyvų senų vaistų išmetimui, šiais metais įgyvendino įstatymo pataisas, kurios reglamentavo, kad tiek vaistinių darbuotojai ir jų vadovai ir visi gydytojai išrašantys receptus vaistams privalo apie tai informuoti visuomenę. Toks pakeitimas įsigalios šių metų rugsėjo mėnesį, gal gydytojų nuomonės ir nepakeis, bet vaistines privertė sukrusti jau šiandien, tai galime pastebėti iš naujo straipsnio: „Pasenusius vaistus – į vaistines“ 2008 m. balandžio 28 d.
Pasenusius, nebetinkamus vartoti vaistus gyventojai raginami atnešti į bet kurią “Eurovaistinę”. Čia dirbantys specialistai juos priims, surūšiuos ir perduos į farmacijos atliekas tvarkančią įmonę saugiai sunaikinti.
Pasak UAB “Eurovaistinė” Farmacinės veiklos ir kokybės kontrolės departamento direktorės Astos Šerkšnienės, namuose laikyti senus vaistus yra nesaugu, kadangi netyčia jų pavartojus galima apsinuodyti. “Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai. Dėl tos pačios priežasties jų negalima išmesti bet kur arba kartu su buitinėmis atliekomis. Išmesti vaistai daro žalą aplinkai. Vaistuose yra cheminių medžiagų, kurios išmestos į buitinių atliekų konteinerį arba į nuotekų sistemą tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį bei gruntinį vandenį”, – teigė A. Šerkšnienė. Teisės aktai nurodo vaistinėms iš gyventojų priimti tik kontroliuojamus vaistus. Visų rūšių pasenusių vaistų dauguma šalies vaistinių neapsiima surinkti, nes dėl to atsiranda papildomas darbo krūvis vaistininkams ir papildomos pasenusių vaistų sunaikinimo sąnaudos.
Praėjusį ketvirtadienį Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam Farmacijos įstatymo pakeitimo projektui, aiškiau reglamentuojančiam farmacijos atliekų tvarkymą. Įstatymo pakeitimo projektas teikiamas Seimui.
Priėmus įstatymo pataisas ir joms įsigaliojus, tik įmonėms, norinčioms surinkti farmacijos atliekas iš kitų juridinių asmenų, reikės papildomos šių atliekų surinkimo licencijos.
Vyriausybė iki 2008 metų rugsėjo 1 dienos, kai turėtų įsigalioti įstatymas, turės patvirtinti farmacijos atliekų tvarkymo taisykles, kuriomis bus nustatyta šių atliekų rūšiavimo, surinkimo iš gyventojų vaistinėse ir mokėjimo už jų tvarkymą tvarka.
Toks išankstinis vaistinių susirūpinimas senų vaistų surinkimu, rodo įstatymo efektingumą. Todėl manau bus pagaliau visuomenė tinkamai informuojama. Todėl aš nekantraudamas paėmiau seną automobilinę vaistinėlę ir nuvežiau į „Eurovaistinę“, be jokių problemų vaistinės darbuotojai paėmė mano pateiktus vaistus, tik reikėjo užpildyti deklaraciją, kuri patvirtina asmens vaistų pridavimo tapatybę. Manau įstatymas veikia, jau ir anksčiau termino. Dar manau reiktų ant vaistų pakuotės išspausdinti reklamas informuojančias apie senų vaistų surinkimą, taip, kaip yra daroma ant cigarečių pakelių ar socialinės reklamos skirtos alkoholiui. Tada belieka tikėtis, kad mūsų Lietuvos piliečiai bus supratingi ir nepatingės nunešti pasenusius vaistus į vaistines.

LR farmacijos ir medicininių atliekų įstatyminis reglamentavimas

Kita labai svarbi problema jau ilgus metus besitęsusi, tai medicinų atliekų tvarkymas.
Plėtojant sveikatos priežiūros paslaugas ir naudojant vis daugiau vienkartinių ligonių priežiūros priemonių, didėja medicininių atliekų kiekiai, todėl būtina sukurti medicininių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinančią, kad šios atliekos būtų sutvarkomos saugiai, nekeliant pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Netinkamai tvarkomos infekuotos atliekos gali būti užkrečiamų ligų (pvz., ŽIV, hepatitų, stabligės ir kitų) perdavimo veiksnys. Yra priimtas ne vienas įstatyminis aktas, tačiau Lietuvoje vis dar nėra bendros medicininių atliekų tvarkymo sistemos. Šiuo metu, visuomenės sveikatos specialistų teigimu, dalis medicininių atliekų tvarkoma ir išvežama iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų nesilaikant Lietuvos ir Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimų ir kelia pavojų užsikrėsti ŽIV, hepatitais B ir C. Praėjusiais metais Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą pirmą kartą surinko duomenis iš Kauno apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigų apie medicininių atliekų tvarkymą. Tačiau apibendrinę duomenis visuomenės sveikatos specialistai abejoja ar jie atitinka realią situaciją.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktais duomenimis, pernai Kauno apskrityje užregistruotos 155,7 t infekuotų medicininių atliekų, 91,9 t naudotų vienkartinių gaminių, 20,5 t aštrių daiktų, 10,7 t kūno dalių ir organų, 2,4 t netinkamų vartoti vaistų.
Įstaigų duomenys rodo, jog daugiau nei pusė infekuotų atliekų buvo nukenksmintos, tačiau didžioji jų dalis kaip buitinės atliekos išvežtos į bendrus sąvartynus, 35 proc. sudegintos, 12 proc. apdorotos mikrobangomis. 18 t skalpelių, adatų ir kitų aštrių daiktų dezinfekuoti, bet neradus kur padėti taip pat atsidūrė bendrame sąvartyne, pusę tonos sudeginta, 2,5 t atiduota perdirbti. Iš daugiau kaip 10 tonų užregistruotų žmogaus kūno dalių ir organų daugiau nei pusė palaidota specialioje kapinių teritorijoje, 27 proc.sudeginta ir 15 proc. palaidota ligoninės teritorijoje. Viena medicininių atliekų rūšis – infekuotos atliekos, užterštos žmogaus krauju, sekretais, pūliais ir išmatomis, infekcinių ligų sukėlėjais ir toksinais, susidarančios atlikus chirurgines intervencijas; kita – tai kūno dalys ir organai; aštrūs daiktai – švirkštai, adatos, skalpeliai, stiklo duženos; naudoti vienkartiniai gaminiai – kateteriai, pirštinės, paklodės; netinkami vartoti vaistai – pasibaigęs tinkamumo laikas, nekokybiški, surinkti iš gyventojų. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, didžiosios ligoninės medicinines atliekas tvarko geriau. Kur kas prastesnė tvarka mažosiose gydymo įstaigose, odontologijos kabinetuose, kurie didžiąją dalį dezinfekcinėmis medžiagomis nukenksmintų aštrių panaudotų daiktų, infekuotų atliekų išmeta net į konteinerius arba išveža į sąvartyną. Šios atliekos, kaip švirkštai, skalpeliai, gali būti panaudoti pakartotinai, jomis gali susižeisti vaikai. Problemos neišsprendžia ir medicininių atliekų sandėliavimas ligoninės patalpose, nes trūksta lėšų saugykloms įrengti, nėra kur jų išvežti. Atliekant patikrinimus gydymo įstaigose KVSC visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistai pastebėjo iškilusį pavojų medicinos darbuotojams. Pasak specialistų, medicinines atliekas tvarkančios bendrosios praktikos slaugytojos ir jų padėjėjos neįvertina jų grėsmės sveikatai ir ne visada saugiai dirba su jomis. “Būtina neatidėliotinai rasti galimybę centralizuotai surinkti, saugiai nukenksminti ir sudaryti sąlygas medicinines atliekas perdirbti arba sunaikinti. Atliekų užkrato grėsmė įvardinta ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose. Netinkamai tvarkomos ir išvežamos į bendruosius sąvartynus medicininės atliekos kelia grėsmę žmogaus sveikatai, gyvūnams ir aplinkai”,- sakė laikinai pavaduojanti Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėją Virginija Grilauskienė.
Esant tokiai mano manymu prastai situacijai, baisu tampa susirgti ir pakliūti į ligoninę, nes ten gali užsikrėsti dar labiau, nei atėjęs į ligoninę. O įstatymas šiuo klausimu reglamentuoja, kad visos medicininės ir farmacinės atliekos turi būti tvarkomi taip:
Medicininių atliekų tvarkymo etapai:
Surinkimas ir rūšiavimas. Medicininės atliekos rūšiuojamos susidarymo vietoje iš karto surenkant jas į specialias tam pritaikytas talpyklas. Rūšiuoti jau surinktas medicinines atliekas griežtai draudžiama. Rūšiuojant medicininės atliekos suskirstomos atsižvelgiant į tolesnį jų tvarkymo būdą. Naikintini vaistai rūšiuojami pagal Farmacinių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus. Surūšiuotos medicininės atliekos jų susidarymo vietoje gali būti saugomos, kol pakuotė ar konteineris pripildomos 2/3 tūrio, ir turi būti išvežamos (saugiai išnešamos) į saugyklą ar tinkamą saugojimo vietą.
Pakavimas. Susidarymo vietoje surūšiuotos medicininės atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Ženklinimas. Medicininės atliekos, supakuotos pagal reikalavimus, ženklinamos pavojingų atliekų ženklinimo etikete.
Apskaita. Sveikatos priežiūros įstaigos turi tvarkyti pirminę atliekų apskaitą. Susidarę ar sutvarkyti medicininių atliekų kiekiai pirminės atliekų apskaitos žurnale registruojami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei pavojingos atliekos susidaro rečiau kaip kartą per savaitę – iš karto po jų susidarymo ar tvarkymo. Iki kiekvienų metų sausio 15 d. visuomenės sveikatos centrui apskrityje pateikiama statistinė forma Nr. 66 (sveikata-metinė) „Medicininių atliekų tvarkymas sveikatos priežiūros įstaigose“.
Saugojimas. Infekuotoms atliekoms laikinai saugoti kiekviename sveikatos priežiūros įstaigos padalinyje turi būti numatyta patalpa arba tinkama saugojimo vieta (toliau – saugykla). Medicininės atliekos gali būti saugomos saugykloje ne ilgiau kaip iki darbo dienos pabaigos.
Išvežimas.
Šalinimas (apdorojimas). Jeigu atliekų nenumatoma deginti, autoklavuoti ar apdoroti mikrobangomis, jos turi būti dezinfekuojamos cheminės dezinfekcijos preparatais susidarymo vietose. Nukenksmintos medicininės atliekos gali būti šalinamos kaip komunalinės atliekos. Taip šalinti galima tik atliekas kurios kitaip nerūšiuojamos, neperdirbamos ir pan. Naudoti vienkartiniai gaminiai turi būti sudedami į du plastikinius maišus arba į kartonines dėžes, išklotas plastiku, ir ant pakuotės užklijuota etiketė. Visi naudoti vienkartiniai gaminiai laikomi infekuoti, išskyrus tuos, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs ir jie nebuvo panaudoti. Gydymo įstaigų dokumentai smulkinami ir naikinami kaip popieriaus gaminiai.
Toks įstatymo reglamentavimas susijęs su medicininių atliekų tvarkymu, turėtų išspręsti esančias problemas, Tačiau kaip matome taip nėra. Kur tada problema?, kyla klausimas. Mano manymu čia yra susiję su dideliu biurokratizmu,ar per mežai dėmesio valstybė skiria šiai problemai, nes tokias atliekas tvarkyti turi leidimą ( licenziją) viena įmonė Lietuvoje. Tokia situacija, man kelia abejonių ar viena įmonė suspėja susitvarkyti su visos Lietuvos medicininėmis ir farmacinėmis atliekomis. UAB „Korys“ savo veiklą reglamentuoja taip: pagrindiniai klientai yra didmeninės ir mažmeninės farmacijos įmonės, ligoninės, vaistinės bei kitos sveikatos priežiūros įstaigos. Surinktos atliekos yra rūšiuojamos ir saugomos. Vėliau sukauptos atliekos dideliais kiekiais yra perduodamos šalinimo įmonėms. Visos farmacinės atliekos sandėliuojamos saugiai, laikomasi Lietuvoje galiojančių atliekų sandėliavimo taisyklių. 2005 metais rekonstruotas sandėlis, kuris šiuo metu atitinka Europos Sąjungos patalpų įrengimo higienos ir sanitarijos sričių standartus. Farmacinės atliekos tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles („Valstybės žinios“, 2004m. Nr.68-2381). Nuosava transporto sistema leidžia užtikrinti greitą farmacinių atliekų išvežimą krovininiais automobiliais iš klientų, įsikūrusių bet kuriame Lietuvos mieste ir gyvenvietėje. Visi pavojingi kroviniai transportuojami, remiantis LR Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. Nutarimu Nr. 337, papildytu 2003 m. lapkričio 1 d. („Valstybės žinios“, 2000m. Nr. 26-694, 2003m. Nr. 102-4597) „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje“.
Paslaugus ir kompetentingas “Korio” kolektyvas visada džiaugsis, galėdamas Jums padėti.
Jų veikla atrodo puikiai ir nepriekaištingai, tačiau logiškai mastant vien iš Kauno klinikų per metus yra išmetama 155 tonos, kurios ne visos yra surenkamos ir išvežamos perdirbti. Tai kiek tonų dar reikia „Koriui“ surinkti iš kitų didžiųjų Lietuvos miestų, manau jis fiziškai nespėja to padaryti, todėl ligoninės priverstos, kai kurias nelabai pavojingas atliekas tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerius, nes kitos išeities jiems nėra. Čia manau valdžia nepaskaičiavo, kiek viena įmonė gali fiziškai pajėgti surinkti tokių atliekų, nes pagal įstatymus licenziją galima gauti netik vieninteliam „Koriui“, galima ir kietiems juridiniams asmenims, tiek jiems reikia turėti tam skirtas patalpas, kur galėtų saugoti saugiai visas atliekas, todėl monopolijos čia negalėčiau įžvelgti. Gal labai dideli ir griežti reikalavimai yra, kad nesiryžta imtis tokios veiklos kiti juridiniai asmenys, tačiau tvarkant tokias atliekas reikalavimai ir turi būti tokie griežti. Todėl mano manymu čia yra vidinės problemos, kurios neleidžia tinkamai sutvarkyti esamų atliekų. Manau pirmoji ir pagrindinė problema yra per mažas valstybės dėmesys, gal per mažai skiria ligoninėms lėšų, gal jos neišgali už savo atliekas susimokėti, sunku pasakyti, nes apie tai niekur informacijos aš neradau, todėl galiu daryti tik prielaidas, nes tiksliau atsakyti reiktų atlikti išsamų tyrimą. Galbūt valstybė mažai skiria dėmesio naujoms medicininių atliekų organizacijų kūrimuisi, nes reikalavimai dideli, sunku nuo nulio įsteigti tokią organizaciją, kaip „ Korys“, todėl manau reiktų tokias naujai besikursiančias įmones kaip nors paremti, skatinti, nes gali būti, kad UAB „ Korys“ jaučiasi monopolininkas ir gali sau leisti vienaip ar kitaip pažeidinėti poįstatyminius atliekų tvarkymo taisykles, todėl gal ligonines neišgaliančias laiku ar vėluoja sumokėti už atliekų surinkimą, UAB „ Korys“ diskriminuoja.
Remiantis šiomis prielaidomis, aš galiu tik spėlioti, kaip yra ištiktųjų, todėl šį darbą užbaigsiu su abejonėm….

Išvados.
Itin didelę grėsmę seni vaistai keltų, jei juos surastų vaikai. Dėl tos pačios priežasties jų negalima išmesti bet kur arba kartu su buitinėmis atliekomis. Išmesti vaistai daro žalą aplinkai. Vaistuose yra cheminių medžiagų, kurios išmestos į buitinių atliekų konteinerį arba į nuotekų sistemą tirpsta ir gali patekti į aplinką, užteršti dirvožemį bei gruntinį vandenį. Teisės aktai nurodo vaistinėms iš gyventojų priimti tik kontroliuojamus vaistus. Visų rūšių pasenusių vaistų dauguma šalies vaistinių neapsiima surinkti, nes dėl to atsiranda papildomas darbo krūvis vaistininkams ir papildomos pasenusių vaistų sunaikinimo sąnaudos. O gaminant farmacijos produktus dažnai kaip tirpiklis yra naudojamas etilo alkoholis. Taip pat gali būti naudojami reagentai ir pagalbinės medžiagos, pavyzdžiui, laktozė, kurios sukelia dulkių sprogimą. Nors įstatymai yra, bet nėra pakankamos kontroles mechanizmo, kad užtikrinti šių atliekų utilizavimą. O jei ir užfiksuojami pažeidimai, tai baudžiama simbolinėmis baudomis, dėl to manau daug kas nesilaiko įstatymų ir nuostatų. Jeigu ir toliau netinkamai mes tvarkysime visas medicinininkes atliekas ir mesime jas kur papuola, tai nereiktų stebėtis, jei vieną diena mes susprogsime…

Literatūros sąrašas:
1. http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70467Bernardinai.lt
( Straipsnis išspausdintas 2007 m.)
2. http://www.ve.lt/?rub=1143716353&data=2008-04-28&id=1209380231
( 2008. 05. 02 )
3. Virginija Grilauskienė, KVSC Kauno visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, tel. 33 16 98.
4. Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose metodiniai nurodymai, VŽ 2004, Nr. 19-606
6. http://www.korys.lt/?id=5 ( 2008 m. birželis 4 d.)
7. 1 HN 66:2000 “MEDICININIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS”, VŽ 2000, Nr. 39-1106;
8. http://www.emedicina.lt/site/files/teises_aktai/2008/balandis/Vaistininkui/XP_3059_ISTPROJ.doc
( 2008 m. birželis 4 d. 9.http://www.avinvesticija.lt/nekiln/File/valstybinis%20strateginis%20atlieku%20tvarkymo%20planas%20(projektas).doc
10. http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4002&p_d=76679&p_k=1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *