Makroekonomikos uždaviniai

PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINIAI RODIKLIAI

1 Uždavinys

a) BVP nominalus = Q obuoliai x P obuoliai + Q kriaušės x P kriaušės
BVP nominalus = 4×0,50 + 5 x 1,00 = 7 Lt

P obuoliai baz.metais = P obuoliai 2000m. – 20% = 0.50 – 20% = 0.40Lt
P kriaušės baz.metais = P kriaušės 2000m. – 20% = 1.00 – 20% = 0.80Lt

BVP realus = Q obuoliai x P obuoliai 2000m. + Q kriaušės x P kriaušės 2000m.
BVP realus = 4 x 0.40 + 5 x 0.80 = 5.60Lt

b) Q kriaušės = 5 – 20% = 4vnt
Q obuoliai = 4 + 25% = 5vnt

BVP nominalus = 5 x 0.40 + 4 x 0.80 = 5.20Lt
BVP realus = BVP nominalus , nes baziniai metai.

2 Uždavinys

Jei ponas Chuanas yra samdomas darbuotojas, tai vedus namų šeimininkę panelę Chuanitą BVP neturėtų pakisti, jis nemokės savo žmonai tiesioginio atlyginimo, tačiau ją išlaikys iš savo pinigų.

Panelei Chuanitai ištekėjus, jai nebebus mokamas atlyginimas, todėl po vestuvių BVP turėtų sumažėti panelės Chuanitos atlyginimo dydžiu (darbas ruošiant maistą šeimai, skirtingai nei prieš vestuves, bei tvarkant savo namus į BVP neįskaičiuojamas), tačiau padidės pono Chuano išlaidos, nes jis išlaikys savo žmoną.
tačiau jei ponas Chuanas turi verslą BVP padidės
ir padidės dydžiu, kuriuo padidės pono Chuano asmeninės išlaidos (žmona gyvens iš vyro pinigų).

BENDRASIS VIDAUS PRODUKTAS (ATSIRADIMAS, PASKIRSTYMAS, PANAUDOJIMAS), GAMYBOS FUNKCIJA

3 Uždavinys

a) Įmonė samdys darbuotojus tol kol maksimizuos savo pelną, tai yra, kol pelnas bus lygus 0.
Pelnas = (P x MPL) – W
0 = (P x MPL) – W
0 = (2 x MPL) – 20
MPL = 10
Įmonė samdys darbuotojus tol, kol ribinis darbo produktas bus lygus 10.

b) Ribinis pajamų produktas = P x MPL
Ribinis pajamų produktas = 2 x 10
Ribinis pajamų produktas = 20.

c) Įmonė didins gamyboje naudojamo kapitalo apimtis, kol pelnas iš papildomai naudojamo kapitalo vieneto bus lygu 0.
Pelnas = (P x MPK) – R
0 = (2 x MPK) – 40
MPK = 20
Įmonė didins kapitalo apimtis, kol ribinis kapitalo produktas bus lygus 20.

4 Uždavinys

a) Valstybinis taupymas išliks toks pat, nes padidėjus valstybės išlaidoms jas kompensuos tuo pačiu dydžiu padidėję mokesčiai.
S valstybinis = T – G
∆T = ∆G
T – G = (T + ∆T) – (G + ∆G)
Privatus taupymas sumažės, nes padidėję mokesčiai sumažins pajamas.
S privatus = Y – T – C
Y – T – C > Y – (T + ∆T) – C
Nacionalinis taupymas sumažės tiek kiek sumažės privatus taupymas, nes:
I nacionalinis = I valstybinis + I privatus

b) Valstybinis taupymas išliks toks pat, nes sumažėjus valstybės išlaidoms jas kompensuos tuo pačiu dydžiu sumažėję mokesčiai.
I valstybinis = T – G
∆T = ∆G
T – G = (T – ∆T) – (G – ∆G)
Privatus taupymas padidės, nes sumažėję mokesčiai padidins pajamas.
I privatus = Y – T – C
Y – T – C < Y – (T - ∆T) - C Nacionalinis taupymas padidės tiek kiek padidėja privatus taupymas, nes: I nacionalinis = I valstybinis + I privatus c) Valstybinis taupymas sumažės, nes padidėja valstybės išlaidos ir sumažėja mokesčiai. I valstybinis = T - G ∆T = ∆G T – G > (T – ∆T) – (G + ∆G)
Privatus taupymas padidės, nes sumažėję mokesčiai padidins pajamas.
I privatus = Y – T – C
Y – T – C < Y – (T - ∆T) - C Nacionalinis taupymas sumažės, tiek kiek padidėja valstybės išlaidos, nes: I nacionalinis = I valstybinis + I privatus I nacionalinis = ((T - ∆T) – (G + ∆G)) + (Y – (T - ∆T) – C) I nacionalinis = T - ∆T – G - ∆G+ Y – T + ∆T – C I nacionalinis = T - ∆T – G - ∆G+ Y – T + ∆T – C I nacionalinis = T– G - ∆G + Y – T– C (T - G) + (Y – T – C) > T– G – ∆G + Y – T– C

5 Uždavinys

a) Y = K 1/3 L 1/3 H 1/3
MPL = Y’ (L)
Y’ (L) = K 1/3 1/3 L 1/3-1 H 1/3 = 1/3 K 1/3 L –2/3 H 1/3
MPK = Y’ (K)
Y’ (K) = 1/3 K 1/3-1 L 1/3 H 1/3 = 1/3 K –2/3 L 1/3 H 1/3

b) Darbuotojų turinčių aukštąjį išsilavinimą skaičiaus padidėjimas didins ribinį darbo produktą:
H 1/3 = 3√H
Jei H = 8, tai 3√8 = 2
Jei H = 27, tai 3√27 = 3

ILGO LAIKOTARPIO EKONOMINIO AUGIMO SOLOW MODELIS

6 Uždavinys

y = k ½
δ = 0.1
∆c =MPK – δ
∆c = 0
0 = MPK – δ
MPK = δ
½ k–1/2 = 0.1
k-1/2 = 0.2
√k = 5
k = 25
k** = 25

s** = i**
i** = k** ∙ δ
i** = 25 ∙ 0.1
i** = 2.5
s** = 2.5

PRODUKCIJOS PUSIAUSVYROS LYGIS KEINSISTINIAME MODELYJE

7 Uždavinys
a) E = C + I + G
E = 150 + 40 + 10 = 200 mln Lt

b) E = 200 mln Lt
Y = 210 mln Lt
E < Y Neplanuotos atsargos padidės 10 mln Lt. c) Faktinės firmų investicijos lygios 40 mln Lt + 10 mln. Lt = 50mln Lt. d) Firmos ateityje didins savo planuojamas investicijas, kad pasiektų pusiausvyros lygį. 8 Uždavinys MPS = 0.4 MPS = 1 - MPC MPC = 0.6 ∆Y / ∆G = 1 / MPS = 1 / 0.4 = 2.5. Valstybinių išlaidų padidėjimas 1Lt sąlygoja pajamų padidėjimą 2,5Lt. ∆Y / ∆T = - MPC / MPS = - 0.6 / 0.4 = -1.5. Mokesčių padidinimas 1Lt sąlygoja pajamų sumažėjimą 1,5Lt. a) 10 mln Lt x 2,5 = 25 mln Lt Jei valstybė padidins savo išlaidas 10 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis padidės 25 mln Lt. b) - 5 mln Lt x 2,5 = - 12.5 mln Lt Jei valstybė sumažins savo išlaidas 5 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis sumažės 12,5 mln Lt. c) 10 mln Lt x – 1,5 = - 15 mln Lt Jei valstybė padidins mokesčius 10 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis sumažės 15 mln Lt. d) - 5 mln Lt x 2,5 = - 12 mln Lt - 5 mln Lt x - 1,5 = 7,5 mln Lt Jei valstybė sumažins išlaidas 5 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis sumažės 12,5 mln Lt, jei valstybė sumažins mokesčius 5 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis padidės 7,5 mln Lt, bendras pusiausvyros lygis sumažės 5 mln. Lt (7,5 mln Lt – 12,5 mln Lt = - 5 mln Lt). e) 10 mln Lt x 2,5 = 25 mln Lt 10 mln Lt x - 1,5 = - 15 mln Lt Jei valstybė padidins išlaidas 10 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis padidės 25 mln Lt, jei valstybė padidins mokesčius 10 mln Lt, pajamų pusiausvyros lygis sumažės 15 mln Lt, bendras pusiausvyros lygis padidės 10 mln. Lt (25 mln Lt – 15 mln Lt = 10 mln Lt). 9 Uždavinys a) E = C + I + G C= 200 + 0.75 ( Y – T ) E = 200 + 0.75 (Y – T ) + I + G E = 200 + 0.75 Y – 75 + 100 + 100 E = 325 + 0.75 Y E = Y, kai Y = 325 x 4 = 1300 Pusiausvyros lygio pajamos lygios 1300Lt b) ∆G = 125Lt; G = 225Lt E = C + I + G C= 200 + 0.75 ( Y – T ) E = 200 + 0.75 (Y – T ) + I + G E = 200 + 0.75 Y – 75 + 100 + 225 E = 450 + 0.75 Y E = Y, kai Y = 450 x 4 = 1800. Naujas pajamų pusiausvyros lygis, jei vyriausybė padidins valstybės išlaidas 125Lt, bus 1800Lt. c) Valstybės išlaidų multiplikatorius = ∆Y / ∆G ∆Y = 1800 – 1300 = 500Lt ∆G = 225 – 100 = 125Lt ∆Y / ∆G = 500 / 125 = 4 ∆Y1 = 1600 – 1300 = 300 ∆G1 = ∆Y1 / 4 = 300 / 4 = 75Lt Kad pusiausvyros pajamos būtų lygios 1600 litų, valstybės išlaidos bus lygios 175Lt. VISUMINĖS PASIŪLOS IR VISUMINĖS PAKLAUSOS MAKROEKONOMINĖ ANALIZĖ 10 Uždavinys a) M/P = k Y Sumažėjusi pinigų pasiūla M sąlygoja realiosios kasos M/P mažėjimą, bei mažesnes produkcijos apimtis Y (nes k teigiamas ir nekintantis dydis), kiekvienoms gamybos apimtims teks mažesnis kainų lygis, todėl visuminė paklausos kreivė pasislinks į kairę. b) Ilgame laikotarpyje gamybos apimtys nepriklauso nuo kainų lygio, todėl jos yra pastovios ir nekinta, paklausos kreivei pasislinkus į kairę sumažės kainų lygis. Trumpame laikotarpyje kainos nereaguoja į paklausos pokyčius, todėl jos yra pastovios ir nekita, paklausos kreivei pasislinkus į kairę sumažės gamybos apimtys. c) %∆M + %∆V = %∆P + %∆Y Y - nekintantis dydis, todėl %∆y = 0 Kiekybinė pinigų teorija remiasi prielaida, kad pinigų apyvartos greitis yra nekintantis dydis, todėl %∆V = 0 %∆M = %∆P %∆M – 5% = %∆P – 5% tai reiškia, kad CB sumažinus pinigų pasiūlą 5% kainų lygis sumažės taip pat 5% (infliacija sumažėja 5%). Pagal Okuno dėsnį infliacijai sumažėjus 1% nedarbas padidėja 2,5%, tai infliacijai sumažėjus 5%, nedarbas padidės 12,5%. Naudota literatūra 1. Dalius Raškinis. Makroekonomika. Kaunas. VDU leidykla. 2003. 2. P. Wonnacott, R. Wonnacott. Makroekonomika. Kaunas. Litterae universitatis. 1994. 3. P. Wonnacott, R. Wonnacott. Mikroekonomika. Kaunas. Poligrafija ir informatika. 1997. 4. T. Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber. Pinigai, bankai ir ekonomika.Vilnius. Alma littera. 1995.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *