LIŠKIAVOS ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS BAŽNYČIA IR VIENOLYNAS

LIŠKIAVOS ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS BAŽNYČIA IR VIENOLYNAS
DSC_5532

Įvadas.

Ši bažnyčia yra pastatyta baroko stiliuje, todėl aš daug kalbėsiu šiame darbe apie baroko stilių, apie šiam stiliui būdingus bruožus, kurie atsispindi mano pasirinktame architektūriniame pastate. Todėl norėčiau supažindinti pirmiausia su baroko stiliumi, kas jam būdinga, kuom jis išsiskiria iš kitų, po to jį sulyginsiu su savo išsirinktu pastatu, kad būtų lengviau išsivaizduoti kas yra architektūrinis barokinis stilius?
Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso architektūros formų, tačiau už pastarąsias didingesnės, laisvesnės, dinamiškesnės. Baroko pastatų plano ir eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės. Puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūros formų, skulptūros ir tapybos kūrinių. Puošnių, sudėtingų formų baroko pastatų sukurta Romoje (Jėzaus bažnyčia pastatyta 1575, archit. Dž. da Vinjola ir Dž. dela Porta; Šv. Petro bazilikos fasadas, pastatytas 1614, archit. K. Maderna; Šv. Petro aikštė ir ją juosiančios kolonados, pradėta 1655, archit. Dž. L. Berninis; Šv. Karolio bažnyčia, 1667, archit. F. Borominis), Venecijoje (Šv. Marijos Išgelbėtojos bažnyčia, 1682,archit. B.Longena), Turine (Karinjanų rūmai, 1678, archit. G. Gvarinis). Prancūzijoje italų baroko dekoratyvinės formos vartotos savituose Liudviko XIII stiliaus, plitusio 1600-50, pastatuose. Belgijoje dominavo puošnus jėzuitų barokas. Daugelis Ispanijos baroko pastatų puošti gausiais ornamentais, skulptūrų dekoracijomis. Ispanijos barokas turėjo įtakos Lot. Amerikos šalių baroko architektūrai. Šių šalių pastatai įvairesnės kompozicijos, puošnesnio dekoro. Juose dažnai vartojami buvusių vietinių kultūrų meno elementai. Liškiavos bažnyčia
Lietuvos architektūroje barokas atsirado XVII a. pr., veikiamas Romos baroko. Lietuviškojo baroko pastatai turi aiškią, ramią kompoziciją, polinkį į vertikalumą. Ankstyvuoju laikotarpiu (1600 – 1650) Vilniuje pastatyta kulto pastatų, kuriems būdingos pereinamosios nuo vėlyvojo renesanso prie baroko formos; kupolinė Šv. Kazimiero bažnyčia (1618), Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčia (1636), Šv. Teresės bažnyčia (1650, abiejų archit. K. Tenkala). Brandžiojo baroko laikais (1650 – 1690) pastatyta puošnių didikų rūmų (Vilniuje – Sapiegų, Sluškų, Pacų), kulto pastatų ansamblių (Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, 1678, archit. J. Zaoras; Pažaislio architektūros ansamblis, 1712, archit. L. Fredas ir P. Putinis). Vėlyvajam barokui (1690 – 1765) būdingos grakščios, saikingo ornamento, vienanavės arba trinavės bažnyčios (Vilniaus – Šv. Kotrynos, 1744, Misionierių, 1753, abiejų archit. J. K. Glaubicas; Kauno – Jėzuitų, 1725, ir kt.), dažniausiai plokščiais priekiniais fasadais su 2 lieknais bokštais ir suskaidytais frontonais. Barokinėse bažnyčiose sukurta sudėtingų plastinių formų altorių arba altorių ansamblių (Vilniaus – Šv. Jono, Šv. Kotrynos; Tytuvėnų ir kt. bažnyčiose). Originalūs Smilgių bažnyčios altoriai su raitytomis kolonomis.
Šia informacija ištraukiau iš enciklopedijų, kuriose pasigedau mano minėtos Švč. Trejybės bažnyčios, nes mano pasirinktame objekte yra netik baroko stilius yra daug ir kitu, kurie labai puikiai įsikomponuoja i barokinį stilių, kurių dėka yra pasiekta labai aukšta architektūros ir meno kokybė todėl noriu trumpai pristatyti ir ja.

1. Liškiavos bažnyčia ir vienuolynas
Liškiavos bažnyčia

Liškiavoje ir jos apylinkėse žmonės gyveno jau antrame tūkstantmetyje prieš Kristų.
2004 sukanka 960 metų, kai Liškiava minima rašytiniuose šaltiniuose (1044 m.)

2. Liškiavos vaizdas nuo pilies griuvėsių, matosi bažnyčios viršūnė.

Liškiavos kaimo pagrindinis akcentas — Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynas. (Liškiavos pavadinimas manoma yra kilęs iš kunigaikščio Liškos, kuris mėgdavo pasisvečiuoti miestelyje, ne tik dalykiniais ar kariniais reikalais, bet ir pasigrožėti gamta). Bažnyčia ir vienuolynas stovi ant aukšto kalno kairiajame Nemuno krante 8 km nuo Druskininkų kurorto. Svarbiausias šio barokinio ansamblio akcentas yra Švč. Trejybės bažnyčia. Bažnyčia centriško tūrio, su aštuonkampe erdve viduryje. Prie šonų jungiasi stačiakampės koplyčios, priekyje yra prienamis, gale — stačiakampis, su pusapskrite apside vienuolių choras. Virš centrinės erdvės iškyla dvitarpsnis būgnas ir kupolas su žibintu. Graikiško kryžiaus plano bažnyčios erdvėje išdėstyti septyni rokoko stiliaus altoriai ir sakykla, kurie sudaro darnų ir puošnų ansamblį, išsiskiriantį ramiame sienų fone. Altorių architektūrinių dalių polichromija XVIII a. II pusėje imitavo įvairiaspalvį marmurą. 1990-1997 m. restauracijos metu Liškiavos bažnyčiai grąžintas pirminis polichrominis vaizdas. Altorių mensos, tabernakuliai, retabulų architektūrinės dalys ir sakykla ištisai polichromuoti imituojant įvairiaspalvį marmurą. Kolonų kapiteliai, rokailiai, rėmai, angeliukų sparnai paauksuoti arba padengti sidabru.
Švč. Trejybės bažnyčios interjero įrenginiai XVIII a. II pusėje buvo tituluoti svarbių dominikonų ordinui įvykių, šventųjų bei bažnyčios fundatoriaus Jurgio Kosylos garbei ir ikonografiškai derinti su sienų tapybos kompozicijomis. Plastiniu požiūriu altoriai ir sakykla išliko beveik nepakitę, todėl yra vertingi kaip autentiškas rokoko stiliaus XVIII a. vid. — XVIII a. II pusės sakralinio interjero ansambliškos įrangos pavyzdys. Kadangi Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčią statė ir dekoravo dominikonai, daugelį krikščioniškų siužetų stengtasi atskleisti per dominikonų šventųjų atvaizdus, parodant šio ordino svarbą ir „užšifruojant“ jų Reguloje įrašytų postulatų turinį. Taip atskleistos svarbios Tikėjimo, Apaštalavimo, Mokslo, Mokytumo idėjos. Beveik visi kupolo būgno kompozicijose pavaizduoti pasauliečiai didikai yra vienaip ar kitaip prisidėję prie krikščionybės įvedimo ir įtvirtinimo Lietuvoje, be to, jie nužymi ir Abiejų Tautų Respublikos egzistavimo etapą.
Liškiavos Šv. Trejybės bažnyčios sienų tapyba yra puikus XVIII a. italų menininkų su užsakovais įtvirtinusių tam tikrus ikonografinius bei plastinius modelius, kūrybos pavyzdys. Primena Vilniaus dominikonų Švč. Dvasios bažnyčios polichromiją. Liškiavoje prasmingai sujungta Visuotinės Bažnyčios, Lietuvos bažnyčios bei dominikonų ordino istorija. XVIII a. interjero dekorą kūrę meistrai tapybinę bei skulptūrinę plastiką stengėsi derinti ne tik tarpusavyje, bet sieti ir su architektūros formomis. Vėlyvojo baroko architektūros, rokoko skulptūros bei sienų tapybos dėka sukurtas aukšto meninio lygio, itin vientisas, apmąstytas, prašmatnią potridentinę liturgiją atitinkantis interjeras.

3. vaizdas virš pagr. Altoriaus
Monumentalus vienuolyno pastatas yra nesudėtingų baroko formų. Vienuolyno viršininko ir svečių reprezentacinėse patalpose, be koklinių krosnių, būta nedidelių židinių, dekoruotų reljefiniais augaliniais ornamentais. Gyvenamas patalpas ir koridorius dengia kryžminiai, rūsius — kryžminiai ir cilindriniai skliautai su liunetėmis.
5.vienuolyno koridorius
4. vienuolyno rūsyje, posėdžių salė.

Štai tokia ta dabartinė mūsų bažnyčia, su gilia istorija su gražia architektūra ne mažas jau ir amžius visai neseniai šventė 300 metų jubiliejų, paskutinės plytos buvo sumūrytos jau 1741 metais, tačiau tai jau istorija, dabar norėčiau palyginti šia bažnyčia su baroko stiliumi.

6. bažnyčia iš priekio, iš kairės paminklas su šv. Agotos skulptūra.
Žiūrint į šį paveikslėlį, matome naujas didingas dinamiškas formas, tiesios linijos ant mažų bokštelių laužytos, stogas apvalios gaubtos formos ir bokšteliai visi trys yra gaubtos formos. Saikingas puošnumas, suderintos spalvos, neišsiskiriantis iš pastato konteksto karnizai ir langai, virš durų šv. Mergeles Marijos skulptūra. O šalia esantis paminklas yra ovalios formos, stogelis taip pat yra apvalus ir gaubtos formos, visai tai būdinga barokui. Gaila neturiu asmeninių nuotraukų galėčiau tada detaliau kiekvieną barokui būdinga detalią parodyti.
Dabar pažvelkime į bažnyčios vidų, kur ten yra baroko stilius.

7. bažnyčios viduje, centre pačiam viršus, matosi 1 ir 2 balkonai.
Puikiai matosi bažnyčios viršūnės vidurinio bokštelio centras, iš jo yra nuleistas liustras, čia matome tiktai jo lyną paauksuota, šioje nuotraukoje gerai matosi baroko stiliaus gaubtos formos stogas, laužytų linijų karnizai, taip pat ir turėklai, o jų rėmai yra papuošti vingiuotais stulpeliais. Lubose ir sienose atsispindi saikingi papuošimai, tai paveikslai.

8. čia matosi altorius iš kairės ir dešiniau „balkoniukas“, iš korio yra skaitomi pamokslai.

Čia jau atsispindi ir rokoko stilius, bet jame labai puikiai įsipaišo ir barokas, tai ir vėl laužtos linijos, ovalios kolonos, o sakykla išgaubta, kraštai apvalūs, tačiau čia jau kur kas daugiau papuošimo, todėl altorius ir sakykla priskiriama rokoko stiliui.

9. suolai, bažnyčios viduje.

Šie suolai man ir labai primena baroką, tos lenktos ovalios formos, saikingas papuošimas, puikus perėjimas iš renesanso.
Štai tiek galėčiau trumpai palyginti Švč. Trejybės bažnyčia su baroku, tai iš ties neeilinis pastatas, apie jo grožį galima kalbėti ir kalbėti, tokie pastatai žavi savo išskirtine architektūra, išskirtiniu stiliumi, kuriuo traukia žmones atvykti iš tolimiausių Lietuvos ir net tik, kampelių pasižiūrėti. Turistai čia grožisi ne tik bažnyčios architektūra, bet ir gražia gamta, kuri puikiai įsilieja į pilies griuvėsius, stūksančius ant alkakalnio.

10. pilies griuvėsiai.
Nors ir nedaug telikę iš griuvėsių, vis dar galima pamatyti tam tikrų architektūrinių bruožų, kurie buvo būdingi xv a. Mokslininkai buvo radę šalia pilies ir bažnytėlės liekanas. Nuo abiejų kalvų atsiveria plati Nemuno panorama. Su tokiu gražiu gamtovaizdžiu, yra įkurtas Dzūkijos Nacionalinis parkas, kuris driekiasi per visa Liškiava ir jos apylinkes.

11. Vaizdas į Liškiava nuo piliakalnio.

Išvados.

Barokas – (itališkai barocco- keistas, įmantrus, vingrus), meno kryptis, XVII a.- XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Siauresniąja prasme baroku vadinamas šio laikotarpio architektūros ir dailės stilius. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugelyje Europos šalių. Tie trys žodžiai labai tiksliai atspindi baroką, o žmones daugiausia ir traukia keistumas, įmantrumas, vingrumas, tas kas ne banalu, kas yra nekasdienybė, tas daiktas visada sulaukia dėmesio, poemų, legendų, turi savo istorija ir t.t. Liškiavos bažnyčia dėmesio nestokoja, dėl savo neeilinės architektūros grožio, savito stiliaus, turi puikia istorija, trūksta poemų, kurių buvo sukūręs vietinis gyventojas, bet po mirties visas savo poemas nusinešė kartu su savimi. Meno kūriniai verti vadintis genialiais tik tuomet, jeigu juose pasireiškia aštrus, įžvalgus kūrėjo protas, derinąs nepaprastumą su netikėtumu. Sumanus, aštrus protas prasiskverbia į slaptus daiktų ryšius.
Bažnyčia nuo seno garsėja viename iš šoninių altorių esančiu stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, kuris dengtus sidabru. Kupolo plokštumos tapytos freskomis. Bažnyčia atsinaujino 1997 m., minėdama 300 m. įsteigimo jubiliejų. Per pastaruosius metus restauruotas ir vienuolyno rūmus. Jame steigiamas dominikonų muziejus ir kultūros centras, kuriame yra išlikusi barokinė dvasia.

Literatūros sąrašas:
1. Tarybinė Lietuvos enciklopedija (TLE) 1 tomas,1985 Vilnius.
2. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija (LTE) 2 tomas, 1977 Vilnius.
3. Barokas Lietuvoje (sud. Arūnas Sverdiolas), 1996.
4. www.liskiava.lt
5. www.12.brinkster.com
6. „Liškiava“, ( sud. H. Gudavičius ) 2000m. Marcinkonys.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *