Liškiavos pilis galėjo būti pradėta statyti kovų su kryžiuočiais metu, XIII–XIV a. sandūroje. Sumūrytas pietinis bokštas buvęs 3–4 aukštų, jo rūsys – apie 6–7 m gylio, kiti aukštai žemesni (1–2 m). Įėjimas į bokštą paliktas ne pirmame, bet antrame aukšte.

Kasinėdami archeologai rado ir kito – šiaurinio – bokšto keturkampius pamatus, jau užslinkusius žeme. Jis turėjo būti nutolęs nuo pietinio bokšto apie 27 m į šiaurę. Šių bokštų išdėstymas rodo, kad čia statyta gynybinė pilis, turėjusi ginti Merkinės ir Gardino apylinkes nuo kryžiuočių. Tačiau statyba netikėtai nutrūko. Apie tai byloja piliakalnio aikštelėje išmėtyti akmenys, plytgaliai, nesumūrytų plytų laužas. Turbūt darbai nutraukti dėl susiklosčiusių politinių aplinkybių. Tai galėjo būti 1410 m. įvykęs Žalgirio mūšis, po kurio, atslūgus kryžiuočių antpuoliams, pilys pasidarė nebereikalingos.

Iš vienos XIX a. graviūros, kurioje pavaizduota Liškiava, galima spręsti, kad tuomet pietinis pilies bokštas buvęs kur kas aukštesnis – apie 8–10 m aukščio. Bėgant metams jį naikino ir laikas, ir žmonės. 1962 m. pietinio bokšto liekanos buvo užkonservuotos. Šiuo metu tai turistų lankoma vieta, nuo pilies kalno atsiveria puiki panorama.”

Parengė Vaida Almonaitytė-Navickienė

Literatūra:

Semaškaitė, I. Lietuvos pilys ir dvarai. Vilnius: Algimantas, 2005.