LIETUVOS VALSTYBĖS IR VISUOMENĖS RAIDOS IŠPLĖSTINĖ PROGRAMA

Tikslai – žinių apie Lietuvos valstybingumo ir valstybinės santvarkos raidos etapų, visuomenės ir valstybės sąveikos, tą sąveiką apibrėžiančias teisines normas ir institucijas įgijimas.

Programos apimtis – 3 kreditai.

Dalyko paskirstymas valandomis:

Paskaitos 12
Konsultacijos 9
Užduotys savarankiškam darbui (referatas) 38
Individualus savarankiškas darbas 54
Žinių patikrinimas (kolokviumas, egzaminas) 7
Iš viso 120

Išplėstinis temų sąrašas:

1. Studijų objektas ir metodai / Lietuvos valstybės ir teisės raida kaip pagrindinis tyrimo objektas. Epochų periodizavimas. Istorinis, loginis, sisteminis ir lyginamasis tyrimo metodai. Pagalbiniai tyrimo metodai.

2. Lietuvos valstybės susikūrimo ir jos ankstyvosios istorijos problemos /Baltų genčių ūkio bei visuomeninės raidos bruožai. Žemdirbystės atsiradimas. Kunigaikštis. Valstybinių junginių susidarymas. Ankstyvoji monarchija. Centralizuotos valstybės kūrimasis. Rusų žemių prijungimas prie Lietuvos. Visuomenė XIII-XIVa.: bajorai, valstiečiai, miestiečiai. Valstybės santvarka: kunigaikštis, vietinis valdymas.

3. Lietuviškasis feodalinės santvarkos variantas/Feodalizmo samprata, lietuviškoji alodizacija bei jos ypatumai. Trijų rūšių žemės nuosavybė. Laisvieji ir nelaisvieji valstiečiai. Senaties paprotys. Bajorų valstiečiai, valstybiniai valstiečiai bei jų prievolės. Valstiečių tarnyba. Nelaisva šeimyna. Miestiečiai. Prekyba, amatai.

4. Luominės visuomenės teisinės sistemos susikūrimas LDK nuo Krėvos sutarties iki Liublino unijos / Visuomeninė santvarka, bajorų pareigos. Bajorų imunitetas. Bajorų teisių augimas: 1387, 1413, 1432, 1434, 1447, 1492 metų kunigaikščių privilegijos LDK bajorams. Dvasininkų luomo padėtis. Bajorų reikalavimai dvasininkams. Vyskupų padėtis. Bažnyčios administravimo sistema. LDK teisės šaltiniai. Civilinė, paveldėjimo, prievolinė,šeimos teisė. Civilinis procesas, baudžiamoji teisė. Magdeburgo miesto teisė : jos šaltiniai, požiūris į nuosavybę, paveldėjimą, šeimą, nusikaltimų skirstymas.

5. Bajoriškojo parlamentarizmo susiformavimas/ Valstybinė santvarka: Kunigaikščio funkcijų pasikeitimas. Lietuviškųjų ir rusiškųjų žemių administravimas. Kunigaikščio teisės ir pareigos Algirdo, Kęstučio, Vytauto laikais. Kunigaikščio valdžios silpnėjimas nuo XVa. vid. Ponų taryba. Jos sudėtis, tarybos narių pareigos. Vyresnieji ponai. Centrinė valdžia: dignitoriai, urėdai. Vietiniai valdymo organai: vaivados, vietininkai, seniūnai, valsčių tijūnai.Teismas.1447m. žemės privilegijos reikšmė teismams. Teismo pajamos. Kunigaikščio ir Ponų tarybos kompetencija.

6. LDK raida XVI-XVIIIa. /Bajorų vieningo luomo susidarymas. Bajorų ekonominės galios stiprėjimas. Bajorų ir ponų teisių sulyginimas XVIa. viduryje. Bajorų teisės, prievolės. Valstiečių prievolių augimas.Amatų ir prekybos smukimo XVIIa. priežastys. Bažnyčios pozicijų stiprėjimas. Reformacijos reikšmė LDK dvasininkams.Valakų reformos metu spręstos užduotys. Naujos prievolės valstiečiams. Naujos valstiečių kategorijos. Valstiečių administravimo pertvarkymas.Valakų reformos reikšmė miestiečiams. XVIa. administracinės reformos:seimo reforma, pavietų seimelių įsteigimas, centrinių ir vietinių urėdų kategorijos bei pareigos. Žemės, pilies ir pakamario teismai. Miestų teismai. Iždo tribunolas. Liublino unijos pasekmės LDK. Karaliaus rinkimai. Centrinės valdžios silpnėjimas poliublijiniu laikotarpiu. Bajorų konfederacijos. Seimas.Senatas (ponų taryba).

7. XVIIIa. 2 pusės reformos Abiejų Tautų Respublikoje. Valstybės padalijimai./Lietuvos-Lenkijos respublikos padėties pablogėjimas.Konstitucinės monarchijos pradai. “Kardinalinės bajorų teisės”. Karaliaus valdžios silpnėjimas. Nuolatinė taryba. Kariuomenės, Iždo, Edukacinė komisijos. LDK centrinė valdžia. Ketverių metų seimas.1791 gegužės 3d. konstitucija: valstybės formos pakeitimas, bajorai, valstiečiai, miestiečiai. Karaliaus valdžia, teisių sargyba, didžiosios konisijos, tvarkymo komisijos. Pakitimai miestų administravime. Žemės teismai.Civiliniai ir baudžiamieji teismai. Targovicos konfederacija ir 1793m konstitucija.

8. Lietuvių žemės Rusijos ir Prūsijos valdžioje: politinio ir teisinio režimo raida. Užnemunė Prūsijos valdžioje: jai atitekusios teritorijos, 1796.08.09 karaliaus manifesto reikalavimai dvarininkams bei jų pavaldiniams, valdymo įstaigos, teismas. Regentijos jurisdikcija. Užnemunės bajorų, dvasininkų, miestiečių, valstiečių teisinė padėtis. Rusų valdomos buvusios LDK teritorijos. Gubernijų administravimas: vyriausioji valdyba, ekspeditoriai, generalgubernatorius, ispravnikai. Administravimo unifikavimas po 1831m. sukilimo. Lietuvos Statuto panaikinimas ir gubernijos teismų įsteigimas bei struktūra. Magistratai. XIXa. 2 pusės pakitimai: gubernatorių teisių augimas, miestų dūmos ir valdybos, miestų ir kaimų seniūnai. 1864m. teismų reforma. Bajorų pareigos. Valstiečių padėties pablogėjimas.
Miestiečių ir pirklių kategorijos. Miestų akcizai. Valstybingumo atkūrimo planai XIX a.

9. Pirmasis Pasaulinis karas ir Lietuvos valstybės atkūrimas. Kaizerinės Vokietijos okupacinis režimas.Lietuvos tarybos veiklos pradžia ir 1917m. Vilniaus konferencija. Lietuvos tarybos 1917.12.11 ir 1918.02.16d. aktai. Teisinis ryšys tarp senosios LDK ir XXa. Lietuvos Respublikos. Konstitucinės monarchijos paskelbimas 1918.06.04d.

10. Seimų respublika 1918-1926 metais. Pirmosios Lietuvos Konstitucijos priėmimas. Valstybės taryba, ministrų kabinetas. Savivaldybių kūrimasis. Naujos Lietuvos valdžios santykiai su okupacinė vokiečių valdžia ir bolševikine V.Kapsuko vyriausybe. Prezidento funkcijos pagal pirmąją Konstituciją. Vykdomosios valdžios reikšmės augimas. Ministerijos. Steigiamasis Seimas: rinkimai, struktūra, partijos. Laikinoji 1920m. ir 1922m. Konstitucijos. Lietuvos tarptautinis pripažinimas. Naujai kuriamos valstybės demokratiniai pamatai. Piliečių teisės. Aukščiausiųjų valstybės organų sistema: įstatymų priėmimo technika, prezidentas, ministrų kabinetas. Partijų konkurencija, visuomenės susiskaldymas.

11. A.Smetonos valdymo laikotarpis. 1926m. gruodžio 17d. perversmas. Jo padarinių legalizavimas. Vykdomosios valdžios funkcijų išplėtimas 1928m. Konstitucijoje. 1931m. Prezidento rinkimų įstatymas. Autoritarizmo požymiai šalies politikoje ir ekonomikoje. 1938m. Konstitucija, jos ypatybės. Administracinis aparatas, ministerijos. Savivaldybės. Keturių pakopų teismas.Teisinė Klaipėdos krašto padėtis 1922-1939m. Lietuvos teisės šaltiniai.

12. Lietuvos valstybingumas ir teisės raida totalitarizmo sąlygomis (vokiečių okupacija, pirmoji ir antroji sovietų okupacijos). Pirmoji sovietų okupacija: SSRS ir Lietuvos savitarpio pagalbos sutartis, Lietuvos nepriklausomybės praradimas, sovietinės vyriausybės formavimas, socialinė-ekonominė politika, liaudies seimas, sovietinės konstitucijos bei teisės sistemos ypatumai. Vokiečių okupacinis Lietuvos valdymas 1941-1945m.: LAF’o veikla, Laikinoji Lietuvos vyriausybė, vokiečių okupacinių administracinių struktūrų formavimas, teismai, gyventojų padėtis. Antroji sovietų okupacija: Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo , vietinių valdžios organų funkcijos, kolūkių kūrimas, teismas ir prokuratūra, teroras šalies gyventojų atžvilgiu, valstybinio socializmo krizės gilėjimas, 1978m. konstitucija, liberalių reformų bandymai 1953-1965m. ir 1985-1990m.

13. Nepriklausomos valstybės atkūrimas ir raida. Teisinis pasiruošimas valstybingumo atkūrimui 1988-1989m., politinės nepriklausomybės paskelbimas 1990m. kovo 11d., Lietuvos valstybingumo tęstinumo pabrėžimas.Valstybinė valdžia Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme: Aukščiausioji Taryba, Vyriausybė, referendumo teisė, rinkimų sistema, teismų sistema. 1990m. SSRS ekonominė blokada ir 1991m. agresija. Lietuvos tarptautinis pripažinimas. Sovietų kariuomenės išvedimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimas ir priėmimas.

PRIVALOMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. M.Maksimaitis, S.Vansevičius. Lietuvos valstybės ir teisės istorija, Vilnius, 1997
2. Z.Kiaupa, J.Kiaupienė, A.Kuncevičius. Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1795 metų, Vilnius, 1998 (tinka įvairių metų leidimų)
3. E.Aleksandravičius, A.Kulakauskas. Carų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva, Vilnus, 1996
4. Lietuvių nacionalinis judėjimas (ligi 1904 metų), Vilnius, 1987
5. Teisės bruožai Lietuvoje XV-XIXa., Vilnius, 1980

PAPILDOMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. K.Avižonis, Rinktiniai raštai, Vilnius, 1994, t.IV, p.55-191
2. T.Baranauskas, Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius, 2000.
3. Lietuvos valstybė XII-XVIIIa. Vilnius, 1997, p. 133-144, 159-170, 185-186, 233-245,247-267,325-337,449-457.
4. И.И.Лаппо, Литовский статут 1588 года. Кoвнo, 1934, t.1
5. S. Lazutka, Lietuvos Statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994
6. Pirmasis Lietuvos ststutas, Vilnius, 1983
7. J. Jurginis, Lietuvos valstiečių istorija, Vilnius, 1978
8. R. Misiūnas, R.Taagepera, Baltijos šalys: priklausomybės metai. 1940-1970. Vilnius, 1993
9. A. Janulaitis, Užnemunė po Prūsais, Kaunas, 1927
10. A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos, Kaunas, 1938
11. M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000
12. J. Ochmanskis, Senoji Lietuva, Vilnius, 1996, p. 106-130,186-234
13. E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
14. E.Gudavičius, Mindaugas, Vilnius, 1999, p.92-95, 138-142
15. P.Žostautaitė, Klaipėdos kraštas 1923-1939, Vilnius, 1992
16. M.Römeris, Lietuvos Konstitucinės teisės paskaitos, I dalis, Kaunas, 1937, Vilnius, 1997
17. V.Lukoševičius, Liberalizmo raida Lietuvoje: XIXa. pab.-1940m., Vilnius,1995

**************
Su visa nurodyta literatūra galima susipažinti Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – Radastų g. 2, K.Donelaičio g. 8, Kaunas arba VDU bibliotekoje.

STUDIJŲ DALYKO VERTINIMO KRITERIJAI

• Namų darbas – 20 % galutinio pažymio. Pristatyti iki balandžio 5 d. (imtinai). Vieta, kur reikės pristatyti referatą kol kas tikslinama.
• Koliokviumas – 30 % galutinio pažymio. Testas su atvirais klausimais. Koliokviumas vyks balandžio 28 d. Chronologiškai apims laikotarpį iki XVII a.
• Egzaminas – 50 % galutinio pažymio. Testas su atvirais klausimais. Chronologiškai apims XVII – XX a.

Konsultacijos (laikas tikslinamas):
vasario 24d.
kovo 03, 17, 24, 31 d.
balandžio 14, 21 d.
Balandžio 28 d. – RAŠOMAS KOLIOKVIUMAS
gegužės 12, 19 d. d.

ATSISKAITYMAI:

REFERATAS – pristatyti iki balandžio 5 d. Referatai, kurie bus pristatyti po balandžio 5 d. bus vertinami „0“, ir sudarys 20% galutinio įvertinimo. Reikalavimai: 2-4 temos šaltinių referavimas bei analizė, panaudojant pagrindinį ir papildomą rekomenduojamos literatūros sąrašus. Referato apimtis 8 – 12 lapų (titulinis nesiskaito).

Referatų temos:
• Lietuvos valstybės susidarymo problema
Literatūra: T. Baranauskas, Lietuvos valstybės ištakos, Vilnius, 2000.
E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
V. Pašuta, Lietuvos valstybės susidarymas, Vilnius, 1971.
A. Šapoka, Lietuvos istorija, Kaunas 1936 (yra įvairių leidimų)

• Krėvos sutartis ir Lietuvos krikštas: socialinės ir politinės santvarkos pokyčiai
Literatūra: B. Dundulis, Lietuvos kova dėl valstybinio savarankiškumo 15 amž., Vilnius, 1968.
E. Gudavičius, (Lietuvos istorijos studijos, t. 3, specialus leidinys), Aidai, 2002.
Z. Ivinskis, Lietuvos istorija : Iki Vytauto Didžiojo mirties, Vilnius, 1991.
M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000.
1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sudarė J. Kiaupienė, Vilnius, 2002.
J. Žiugžda, Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957, Vilnius, 1958.

• Vytauto epocha.
Literatūra: E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
E. Gudavičius, Lietuvos europėjimo keliais : istorinės studijos, Vilnius, 2002.
M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000.
J. Ochmanskis, Senoji Lietuva, Vilnius, 1996.
A. Šapoka, Lietuvos istorija, Kaunas 1936 (yra įvairių leidimų)
A. Šapoka, Vytautas Didysis, Vilnius, 1988.

• Valakų reforma
Literatūra: E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000.
J. Jurginis, Lietuvos valstiečių istorija, Vilnius, 1978.
J. Ochmanskis, Senoji Lietuva, Vilnius, 1996.

• XVI a. Lietuvos Statutai ir jų reikšmė
Literatūra: E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
Pirmasis Lietuvos Statutas ir epocha (straipsnių rinkinys), Vilnius, 2005.
Pirmasis Lietuvos Statutas, Vilnius, 1983.
S. Lazutka, Lietuvos statutai, jų kūrėjai ir epocha, Kaunas, 1994.

• Liublino unijos istorinė reikšmė
Literatūra: E. Gudavičius, Lietuvos istorija, t. 1, Vilnius 1999.
M. Jučas, Lietuvos ir Lenkijos unija, Vilnius, 2000.
J. Kiaupienė, Mes, Lietuva : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. : (viešasis ir privatus gyvenimas), Vilnius, 2003.
Lietuvos valstybė XII – XVIII a., Vilnius, 1997.
Lietuvos istorijos šaltiniai, I t., Vilnius, 1955, p. 231- 234.
A. Šapoka, Lietuva ir Lenkija po 1569 metų Liublino unijos : jų valstybinių santykių bruožai, Kaunas, 1938.
S. Vansevičius, Feodalinės Lietuvos valstybingumas po Liublino unijos, Vilnius, 1988.

• Lietuvių tautinis sąjūdis ir moderniosios tautos formavimasis.
Literatūra: E.Aleksandravičius, A.Kulakauskas. Carų valdžioje. XIX amžiaus Lietuva. Vilnus, 1996
E.Aleksandravičius, Lietuvių atgimimo kultūra : XIX amžiaus vidurys, Vilnius, 1994.
Lietuvių nacionalinis judėjimas (ligi 1904 metų) Vilnius, 1987.
Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia), Vilnius, 1991.
Tautinės savimonės žadintojai : nuo asmens iki partijos, Vilnius, 1990.
R. Vėbra, Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiuje , Kaunas, 1992.

• 1926 m. valstybės perversmas Lietuvoje
Literatūra: J. Augustaitis, Antanas Smetona ir jo veikla, Chicago, 1966.
A. Eidintas, Antanas Smetona : politinės biografijos bruožai, Vilnius, 1990.
A. Smetona, Pasakyta parašyta, 1927-1934, Kaunas, 1992
V. Šliogeris, Antanas Smetona: žmogus ir valstybininkas:atsiminimai, Sodus (Mich.):J.J.Bachunas,1966.
L. Truska, Antanas Smetona ir jo laikai, Vilnius, 1996.

• Sovietinio politinio režimo ir socialinės santvarkos bruožai.
Literatūra: M. Romeris, Lietuvos Konstitucinės teisės paskaitos, Vilnius, 1990.
R. Misiūnas, R. Taagepera, Baltijos valstybės:priklausomybės metai, 1940-1980, Vilnius, 1992.
L. Truska, Sovietinis saugumas Lietuvoje 1940-1953 metais:MVD – MGB organizacinė struktūra, personalas ir veikla, Vilnius, 1999.
A. Anušauskas, Lietuva, 1940-1990:okupuotos Lietuvos istorija, Vilnius, 2005.
K. Antanaitis, Lietuviškoji sovietinė nomenklatūra, Kaunas: VDU, 1998.

Referatų rašymas:
• Nuorodų, darbo apipavidalinimo ir kitus techninius referato rašymo reikalavimus rasite adresu http://www.vduistorija.tk/, jei šis adresas neveikia, naudokite: http://www.vduistorija.mokslo.info/. Referatų (namų darbų) temos yra nurodytos. Temas galite susigalvoti ir patys. Siūlau pačių susigalvotas temas suderinti su manimi e-mailu r.varsackyte@hmf.vdu.lt
• Jeigu parašėte referatą ir nesate įsitikinės, jog jis atitinka keliamus reikalavimus, arba jeigu norite gauti geresnį pažymį bet nežinote kaip darbą reiktų patobulinti, siųskite man jį į r.varsackyte@hmf.vdu.lt ir aš pasakysiu pastabas. Vertinimą rašysiu už patį paskutinį referato variantą.
• Vertinant bus atsižvelgta į panaudotos literatūros kiekį ir kokybę. Labai svarbu ir tai kaip įvade pristatyta, palyginta ir kritiškai įvertinta darbe naudojama literatūra. Literatūrą galite susirasti ir patys. Jūsų pažymys labai priklausys nuo to kokias knygas susiradote ir kaip jas panaudojote.
• Kadangi labai daug referatų yra paprasčiausiai nusiperkami, pasilieku teisę užduoti jums keletą klausimų, susijusių su referato tema, kad įsitikinčiau jog rašėte tikrai jūs.

Jeigu norite gauti TEIGIAMĄ pažymį, rašydami referatą turite įvykdyti šiuos reikalavimus:
• referate būtinai turi būti nuorodos. Kaip ir kur sudėti nuorodas, galite sužinoti pavartę bet kurį „Darbų ir dienų” numerį.
• įvade reikia 1) suformuoti darbo problemą ir tikslą, 2) kaip galima plačiau pristatyti ir palyginti darbe naudojamos literatūros autorius ir 3) pristatyti ir palyginti darbe naudojamus šaltinius ir/ar literatūrą;
• referate BŪTINAI turi būti lyginamos skirtingų autorių nuomonės ir interpretacijos, o ne vien atskiro įvykio referavimas. Pavyzdžiui, jeigu rašote referatą apie Krėvos aktą, nereikia dėstyti kokios buvo jo sudarymo priežastys, turinys, pasekmės ir pan. Svarbu, kur autoriai nesutaria. Vienas tokių diskusijų pavyzdžių yra, ar Krėvos aktas buvo vėlesnių laikų falsifikatas ar ne. Yra istorikų (J. Dainauskas), kurie sako, jog tai vėlesnių laikų falsifikatas, o kiti (E. Gudavičius, J. Kiaupienė), kurie bando tai paneigti. Jeigu imatės tokios temos, jums tereikia pristatyti šių dviejų grupių argumentus. Savo nuomonės apie klausimą pateikti net nebūtina.
• Atskira referato pastraipa geriausia pradėti vienu konkrečiu teiginiu ir toje pastraipoje jį išaiškinti. Pavyzdžiui, “dalis Lietuvos istorikų teigia, kad Krėvos aktas yra falsifikatas…” ir galite kalbėti apie istoriko J. Dainausko interpretacijas. Arba “Istorikė J. Kiaupienė teigia, kad 1385 m. sudarytas Krėvos unijos aktas tėra Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos vedybų su Lenkijos Karalystės valdove Jadvyga ratifikacijos aktas…” ir pateikti autorės naudojamus argumentus.
• išvadose turi būti padaryta gera darbo santrauka, atpasakojanti pagrindinius jūsų teiginius.

KOLIOKVIUMAS. Tiek koliokviume, tiek egzamino metu klausimai bus pateikti „atviro“ testo pavidalu, t. y. testo klausimai su atsakymais a), b), c) ir po jais bus konkretūs klausimai, reikalaujantys paaiškinti savo pasirinktus atsakymus. Koliokviumas sudarys 30% galutinio įvertinimo. Chronologiškai, koliokviumo klausimai apims laikotarpį iki XVII a.

Pagrindinė literatūra koliokviumui pasiruošti yra:
Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, A. Kuncevičius, Lietuvos istorija. Nuo seniausių laikų iki 1795 metų, Vilnius, 1998 (tinka įvairių metų leidimai).
M. Maksimaitis, St. Vansevičius, Lietuvos valstybės ir teisės istorija, Vilnius 1997

Klausimų pavyzdžiai:
 Pažymėkite teisingus (-ą) variantus (-ą) ir pasirinkimus argumentuokite.
Paaiškinkite kokia šių privilegijų reikšmė:
Krikštas ir LDK visuomenė. 1387 m. Jogailos privilegijos:
a) sulygino bajorų luomo narių teisės, d) Vilniui suteikė Magdeburgo teisę,
b) įsteigė Vilniaus vyskupystę, e) įvedė nekaltumo prezumpciją,
c) bajorams suteikė dalinio imuniteto teisę, f) įsteigė Medininkų vyskupystę.
………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………………..
 Paaiškinkite terminus:
„politinė tauta“……………………………………………………………..
Lietuvos Statutas…………………………………………………………..

Jeigu kaupiamasis balas mažesnis nei 2, studentas prie egzamino neprileidžiamas.

EGZAMINAS – jo įvertinimas sudarys 50% galutinio pažymio.

Literatūra egzaminui pasiruošti yra:
• M. Maksimaitis ir St. Vansevičius, Lietuvos valstybės ir teisės istorija.
• Lietuvių nacionalinis judėjimas (ligi 1904 metų).
Papildoma literatūra (rasite VDU skaitykloje ir daugelyje kitų bibliotekų):
• R. J. Misiūnas ir R. Taagapera, Baltijos valstybės: priklausomybės metai 1940/1980, Vilnius 1992. // Tai bene vienintelė Sovietinės Lietuvos istorija.
• E. Aleksandravičius ir A. Kulakauskas, Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje, Baltos lankos 1996. // Viena geriausių iki šiol išleistų XIX a. Lietuvos istorijų.