Įstatymas skelbtas: Žin., 1994, Nr. 43-772
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS
ĮSTATYMAS

1994 m. gegužės 19 d. Nr. I-464
Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis
Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai.

2 straipsnis. Vyriausybės galios
1. Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią Lietuvoje.
2. Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

3 straipsnis. Vyriausybės veiklos teisiniai pagrindai
Vyriausybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, Vyriausybės programa, kitais teisės aktais ir savo veiklą derina su Valstybės pažangos strategija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

4 straipsnis. Svarbiausieji Vyriausybės veiklos principai
Vyriausybė savo veiklą grindžia kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Vyriausybės atsakomybė ir atskaitomybė
1. Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą.
2. Seimo reikalavimu Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybė arba atskiri ministrai atsiskaito Seime už savo veiklą.
3. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.
4. Ministrai Vyriausybės nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie savo veiklą ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei, – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
Nr. IX-1769, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)

ANTRASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS SUDARYMAS

6 straipsnis. Vyriausybės sudarymo tvarka ir Vyriausybės programa
1. Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
2. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria šiai programai, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti naują programą. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
3. Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.
4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius patvirtinti šios programos nuostatų įgyvendinimo etapus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

7 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų prisaikdinimas
1. Pradėdami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia. Prisiekiantis asmuo perskaito nustatytą priesaikos tekstą:
1) „Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.
Tepadeda man Dievas!“ arba
2) „Aš (vardas, pavardė)
prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai,
prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus,
saugoti jos žemių vientisumą,
prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę,
sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. “
2. (Neteko galios)
3. Ministras Pirmininkas ir ministrai prisiekia Seimo posėdyje. Į šį posėdį kviečiamas Respublikos Prezidentas. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas, o kai šio nėra, – Seimo Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas.
4. Ministras Pirmininkas ir kiekvienas ministras prisiekia stovėdami priešais Seimo Pirmininką ar Seimo Pirmininko pavaduotoją, skaitydami priesaikos tekstą padėję ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekęs Ministras Pirmininkas ar ministras pasirašo vardinį priesaikos lapą.
5. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Ministras Pirmininkas ar ministras neprisiekė ir negali eiti pareigų.
6. Vardiniai priesaikos lapai perduodami Seimo Pirmininkui ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2277, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)

TREČIASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS ĮGALIOJIMŲ GRĄŽINIMAS
IR ATSISTATYDINIMAS

8 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas
1. Vyriausybė grąžina įgaliojimus išrinkus Respublikos Prezidentą.
2. Po Seimo rinkimų Vyriausybė grąžina įgaliojimus Respublikos Prezidentui tą dieną, kai naujasis Seimas susirenka į pirmąjį posėdį.
3. Išrinkus Respublikos Prezidentą, Vyriausybė įgaliojimus grąžina Respublikos Prezidentui tą dieną, kai šis pradeda eiti pareigas.
4. Kai pasikeičia daugiau nei pusė ministrų, Vyriausybė turi iš naujo gauti Seimo įgaliojimus.
5. Vyriausybės įgaliojimai laikomi grąžintais, kai Ministras Pirmininkas ar Vyriausybės narys, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, įteikia Respublikos Prezidentui raštišką pareiškimą.
6. Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė įgaliojimų raštiškai negrąžina, Respublikos Prezidentas turi teisę dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybės narį Ministrui Pirmininkui pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė arba kol Vyriausybė iš naujo gaus Seimo įgaliojimus.
7. Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus šio straipsnio 1 dalies numatytu pagrindu, Respublikos Prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūrą. Kai Seimas pritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai ir Respublikos Prezidentas paskiria Ministrą Pirmininką, jei Ministro Pirmininko pateiktoje ir Respublikos Prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria Ministro Pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

9 straipsnis. Vyriausybės atsistatydinimas
1. Vyriausybė privalo atsistatydinti šiais atvejais:
1) kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujos Vyriausybės programai;
2) kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku;
3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina arba miršta;
4) po Seimo rinkimų, kai sudaroma nauja Vyriausybė;
5) kai pasikeitus daugiau kaip pusei ministrų arba išrinkus Respublikos Prezidentą Vyriausybė iš naujo negauna Seimo įgaliojimų.
2. Ministras Pirmininkas apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui rašytinį pranešimą, kuris prieš tai paskelbiamas Vyriausybės posėdyje.
3. Ministrui Pirmininkui mirus, apie Vyriausybės atsistatydinimą Respublikos Prezidentui praneša Ministrą Pirmininką pavaduojantis ministras, o jei pavaduojančio nebuvo, – vyriausias pagal amžių ministras. Pranešimas apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti paskelbtas Vyriausybės posėdyje.
4. Jeigu reikia, pranešimui apie Vyriausybės atsistatydinimą paskelbti šaukiamas neeilinis Vyriausybės posėdis.
5. Apie Vyriausybės atsistatydinimą turi būti pranešta Respublikos Prezidentui tą dieną, kurią atsiranda viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių.
6. Vyriausybė gali atsistatydinti Ministro Pirmininko siūlymu priimdama nutarimą, kurį Ministras Pirmininkas tą pačią dieną įteikia Respublikos Prezidentui.
7. Vyriausybės atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Vyriausybė laikoma atsistatydinusia nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Prireikus Respublikos Prezidentas paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

10 straipsnis. Ministro skyrimas, atleidimas ir atsistatydinimas
1. Ministrus Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
2. Ministras turi teisę atsistatydinti. Ministras apie savo atsistatydinimą raštu praneša Ministrui Pirmininkui. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas šį ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Iki atsistatydinimo pateikimo Respublikos Prezidentui ministras Ministro Pirmininko siūlymu turi teisę atšaukti savo atsistatydinimą.
3. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikėjimą juo slaptu balsavimu pareiškia daugiau kaip pusė Seimo narių. Ministras apie atsistatydinimą tą pačią arba kitą dieną raštu praneša Ministrui Pirmininkui, o šis tą pačią dieną, o jeigu tai neįmanoma, – ne vėliau kaip kitą dieną, ministro atsistatydinimą teikia Respublikos Prezidentui. Jeigu ministras neįvykdo šio reikalavimo, jis Respublikos Prezidento dekretu atleidžiamas iš pareigų.
4. Ministro atsistatydinimą priima Respublikos Prezidentas. Ministras laikomas atsistatydinusiu nuo Respublikos Prezidento dekreto įsigaliojimo dienos. Respublikos Prezidentas gali pavesti ministrui eiti pareigas, kol Ministro Pirmininko teikimu bus paskirtas naujas ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

11 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas Ministrui Pirmininkui ar ministrui arba
nutarimo projekto dėl nepasitikėjimo Vyriausybe pateikimas
1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, taip pat pateikti nutarimo projektą dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.
2. Seimas, apsvarstęs Ministro Pirmininko ar ministro atsakymą į interpeliaciją arba Vyriausybės atsakymą į nutarimo dėl nepasitikėjimo projektą, gali nutarti, jog atsakymas yra nepatenkinamas, ir daugiau kaip pusės Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareikšti nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe.
3. Pareiškus nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, ministru arba Vyriausybe, Ministras Pirmininkas, ministras arba Vyriausybė privalo tą pačią dieną atsistatydinti.
4. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą Ministru Pirmininku, atsistatydina visa Vyriausybė. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko pareigas paveda eiti kitam Vyriausybės nariui, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Kai Seimas pareiškia nepasitikėjimą ministru, Respublikos Prezidentas paveda eiti šias pareigas kitam ministrui, kol bus paskirtas ir prisaikdintas naujas ministras. Šiuo atveju Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų pateikia Respublikos Prezidentui naują ministro kandidatūrą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS NARIŲ GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

12 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų neliečiamumo garantijos
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar suimti, taip pat negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

13 straipsnis. Kitos Vyriausybės narių garantijos
1. Vyriausybės narių atlyginimo už darbą dydį nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
2. Atlyginimą Ministrui Pirmininkui apskaičiuoja ir išmoka Ministro Pirmininko tarnyba, o ministrams – ministerijos. Vyriausybės nariai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės atstovavimo šalyje ir užsienyje išlaidoms finansuoti Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromas Ministro Pirmininko fondas, kuriam, nedidinant Ministro Pirmininko tarnybai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų bendrų reprezentacijos lėšų, kiekvieną mėnesį skiriama iki vieno Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma. Konkrečius dydžius ir šių lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
4. Nedidinant ministerijai skiriamų bendrų reprezentacijos lėšų, Vyriausybės nutarimu gali būti sudaromi ministrų fondai. Jų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.
5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Ministro Pirmininko tarnybai valstybės biudžete numatytų lėšų.
6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo
9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija..
7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais.
8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto.
9. Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos.
10. Vyriausybės narys, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Rašytinis prašymas atleisti nuo tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas. Toks Vyriausybės narys nuo tarnybinių pareigų neatleidžiamas, o atleistas atšaukiamas, jeigu Vyriausybės posėdyje nebūtų galima užtikrinti reikalingos Vyriausybės narių daugumos, būtinos sprendimams priimti. Už laikotarpį, kuriuo Vyriausybės narys yra atleistas nuo tarnybinių pareigų, Vyriausybės nariui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos.
11. Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. X-1780, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15)
Nr. XI-124, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30)
Nr. XI-218, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1796 (2009-04-25)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)
Nr. XI-511, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6554 (2009-12-12)
Nr. XI-1127, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7111 (2010-11-27)

14 straipsnis. Draudimas Ministrui Pirmininkui ir ministrams eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kitą darbą
Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų (išskyrus galimybę Seimo nariams eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, taip pat gauti kito atlyginimo, išskyrus jiems nustatytą darbo užmokestį pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

PENKTASIS SKIRSNIS
YPATINGIEJI VYRIAUSYBĖS SANTYKIAI SU SEIMU
IR RESPUBLIKOS PREZIDENTU

15 straipsnis. Vyriausybės teisė teikti siūlymą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Respublikos Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

16 straipsnis. Vyriausybės teisė skelbti Respublikos Prezidento rinkimus
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytais atvejais Seimas negali per 10 dienų susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė, priimdama nutarimą.
2. Šį Vyriausybės nutarimą pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkimų komisijai.

17 straipsnis. Ministro Pirmininko ir ministrų dalyvavimas Seimo darbe
Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teisę Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžiuose ir pareikšti savo nuomonę svarstomais klausimais.

18 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymų į Seimo narių paklausimus tvarka
1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų ar kitų Vyriausybės įstaigų veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.
2. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako į Seimo narių klausimus.
3. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro įgaliotas valstybės tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posėdyje ir pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)

19 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymas
Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais ne vėliau kaip per 3 dienas pasirašo Respublikos Prezidento dekretus. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)

20 straipsnis. Vyriausybės įstatymų leidybos iniciatyvos teisė
1. Vyriausybė turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime.
2. Vyriausybė dėl Seimui teikiamų įstatymų ar Seimo nutarimų projektų priima nutarimą. Svarstant šiuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras, o šiam negalint – Vyriausybės įgaliotas viceministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)

21 straipsnis. Pasitikėjimo Vyriausybe patikrinimas
Vyriausybė turi teisę teikti siūlymą Seimui balsuoti dėl pasitikėjimo Vyriausybe.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS KOMPETENCIJA

22 straipsnis. Pagrindiniai Vyriausybės įgaliojimai
Vyriausybė:
1) saugo konstitucinę santvarką ir Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, tvarko krašto reikalus, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką;
2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus, tvirtina norminių teisės aktų koncepcijas, rengia Valstybės pažangos strategiją ir teikia ją tvirtinti Seimui;
3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina kasmetinius savo veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;
4) rengia ir teikia Seimui valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą; organizuoja valstybės biudžeto vykdymą, teikia Seimui valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą; taip pat teikia Seimui Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo vykdymo ataskaitas;
5) remdamasi įstatymais disponuoja valstybės turtu, nustato jo valdymo ir naudojimo tvarką;
6) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
7) teikia Seimui siūlymus dėl ministerijų steigimo ir panaikinimo;
8) steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą);
9) tvirtina ministerijų, Ministro Pirmininko tarnybos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovo tarnybos nuostatus, Vyriausybės įstaigų administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos vadovui; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui;
10) kartu su Respublikos Prezidentu vykdo užsienio politiką; užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis; atsižvelgdama į Seimo Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo bei atšaukimo;
11) įstatymo nustatyta tvarka organizuoja valdymą aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose;
12) įstatymo numatytais atvejais siūlo Seimui įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje;
13) turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti Seimo priimti teisės aktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
14) priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės priimtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, juos skatina;
15) sudaro Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas;
16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

23 straipsnis. Vyriausybės santykiai su savivaldybėmis
Vyriausybė:
1) koordinuoja Vyriausybės atstovų veiklą ir prižiūri, kaip jie vykdo įstatymo nustatytus įgaliojimus;
2) teikia rekomendacijas savivaldybėms socialinės apsaugos, sveikatos, švietimo ir kultūros plėtojimo bei kitais klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

SEPTINTASIS SKIRSNIS
MINISTRO PIRMININKO IR MINISTRŲ KOMPETENCIJA

24 straipsnis. Ministras Pirmininkas
1. Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai.
2. Ministras Pirmininkas:
1) sudaro Vyriausybę ir teikia jos sudėtį tvirtinti Respublikos Prezidentui;
2) teikia siūlymus Respublikos Prezidentui dėl ministrų skyrimo ir atleidimo;
3) Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus; Ministro Pirmininko kancleriui gali pavesti priimti į pareigas ir atleisti iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, tvirtinti jų pareigybių aprašymus;
4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir pareigūnams tarnybines ar drausmines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, jei įstatymai nenumato kitaip; gali pavesti Ministro Pirmininko kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas;
5) (neteko galios nuo 2007 m. spalio 1 d.);
6) Lietuvos Respublikos Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui siūlymus pavesti vienam iš ministrų pavaduoti Ministrą Pirmininką;
7) teikia Seimui svarstyti Vyriausybės programą;
8) (neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
9) kviečia Vyriausybės posėdžius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybės posėdžio darbotvarkę;
10) suteikia įgaliojimus derėtis ir pasirašyti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis;
11) sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams į kitas šalis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose;
12) suteikia įgaliojimus atstovauti Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose;
13) sprendžia Vyriausybės veiklos organizavimo klausimus;
14) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
3. Jeigu Ministras Pirmininkas nepritaria ministro veiklos Vyriausybėje nuostatoms, jis turi teisę pateikti Respublikos Prezidentui siūlymą šį ministrą atleisti.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

25 straipsnis. Ministro, einančio Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojančio
Ministrą Pirmininką, įgaliojimai
1. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas.
2. Ministras, pavaduojantis Ministrą Pirmininką, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir Ministras Pirmininkas, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 2 ir 6 dalyse ir 24 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 10 punktuose numatytus įgaliojimus.
3. Ministras, einantis Ministro Pirmininko pareigas ar pavaduojantis Ministrą Pirmininką, dokumentuose nurodo savo pareigas ir daro įrašą “einantis Ministro Pirmininko pareigas” ar “pavaduojantis Ministrą Pirmininką”.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

26 straipsnis. Ministrai
1. Ministrai yra atsakingi už jiems pavestas valdymo sritis, kurias nustato šis ir kiti įstatymai.
2. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų.
3. Ministras:
1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;
2) užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;
3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
4) užtikrina Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą;
5) priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus keli ministrai gali priimti bendrus įsakymus;
6) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina ministrui pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą), taip pat tvirtina ministerijos, įstaigų prie ministerijos ir kitų pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus bei gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus;
7) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
8) teikia Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;
9) tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
10) tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
11) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą;
12) koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jei šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir jei įstatymai nenustato kitaip;
13) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui;
14) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;
15) siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria pašalpas; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, dėl jų skatinimo. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;
16) nustato viceministrų veiklos, ministerijos kanclerio administravimo sritis;
17) tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių jo valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijos ir kitose institucijose ir įstaigose, neviršydamas Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus jo valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos ir kitose priskirtose institucijose ir įstaigose;
18) atlieka kitas įstatymų ir Vyriausybės nutarimų pavestas funkcijas.
4. Ministras, turintis atskirąją nuomonę apie Vyriausybės nutarimus ar atskirų jos narių darbą, turėtų ją pareikšti Vyriausybės posėdyje.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)
Nr. XI-1838, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7795 (2011-12-31)

27 straipsnis. Vyriausybės komitetai ir Vyriausybės komisijos
1. Vyriausybė gali sudaryti Vyriausybės komitetus ir Vyriausybės komisijas.
2. Vyriausybės komitetai yra Vyriausybės patariamosios institucijos. Jų tikslas – teikti Vyriausybei siūlymus dėl jos veiklos prioritetų, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir jų atitikties Valstybės ilgalaikės raidos strategijai, prireikus derinti ministrų pozicijas sprendžiant valstybės valdymo reikalus.
3. Vyriausybės komitetai sudaromi iš Vyriausybės narių, Ministro Pirmininko kanclerio arba Ministro Pirmininko kanclerio pirmojo pavaduotojo. Sudarydama Vyriausybės komitetus, Vyriausybė nustato jų uždavinius, funkcijas, sudėtį, skiria pirmininką. Vyriausybės komitetų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.
4. Vyriausybės komisijos sudaromos Vyriausybės pavestoms užduotims atlikti.
5. Vyriausybės komisijos gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Vyriausybės komisijas deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai ¬– Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – teisės aktų nustatyta tvarka. Sudarydama Vyriausybės komisijas, Vyriausybė nustato jų užduotis, personalinę sudėtį. Vyriausybė gali pavesti Ministrui Pirmininkui, ministrui, Ministro Pirmininko kancleriui ar Vyriausybės įstaigos vadovui patvirtinti Vyriausybės komisijos personalinę sudėtį. Vyriausybės komisijų darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

28 straipsnis. Ministro Pirmininko sudaromos darbo grupės
1. Ministras Pirmininkas gali sudaryti darbo grupes jo pavestoms užduotims atlikti. Šios darbo grupės gali būti sudaromos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovų, nepriklausomų ekspertų, prireikus ir kitų asmenų. Savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai į Ministro Pirmininko darbo grupes deleguojami savivaldybių tarybų, Seimo nariai – Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai – teisės aktų nustatyta tvarka.
2. Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko paskirtas asmuo.
3. Konkrečias darbo grupės užduotis nustato Ministras Pirmininkas. Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių darbo organizavimo tvarką nustato Vyriausybės darbo reglamentas.
4. Lėšų darbo grupės veiklai skyrimo klausimą prireikus sprendžia Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

AŠTUNTASIS SKIRSNIS
MINISTERIJOS, VYRIAUSYBĖS ĮSTAIGOS IR ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

281 straipsnis. Kitų įstatymų taikymas ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui
Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų steigimui, pertvarkymui, pabaigai, veiklai ir valdymui taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

29 straipsnis. Ministerijos
1. Ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui.
2. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Energetikos ministerija;
3) Finansų ministerija;
4) Krašto apsaugos ministerija;
5) Kultūros ministerija;
6) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
7) Susisiekimo ministerija;
8) Sveikatos apsaugos ministerija;
9) Švietimo ir mokslo ministerija;
10) Teisingumo ministerija;
11) Ūkio ministerija;
12) Užsienio reikalų ministerija;
13) Vidaus reikalų ministerija;
14) Žemės ūkio ministerija.
3 Ministerijas Vyriausybės siūlymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas įstatymą.
4. Ministerijai vadovauja ministras.
5. Ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.
6. Ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais.
7. Ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto.
8. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
9. Ministerija turi savo administraciją. Jai vadovauja ministerijos kancleris.
10. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Ministerijų strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijų interneto tinklalapiuose.
11. Krašto apsaugos sistemos veiklą reglamentuojantys įstatymai gali numatyti Krašto apsaugos ministerijos valdymo struktūros ypatumus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1467, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. XI-129, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

291 straipsnis. Vyriausybės įstaigos
1. Vyriausybės įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti.
2. Vyriausybės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu.
3. Vyriausybės įstaiga yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
4. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
5. Specialus Vyriausybės įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas Vyriausybės įstaigai gali suteikti specialias teises, užtikrinančias jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą.
6. Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė.
7. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus strateginį ir metinį veiklos planus. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai bendru įsakymu, o metinį veiklos planą – Vyriausybės įstaigos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių ministrais.
8. Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas – valstybės pareigūnas. Vyriausybės įstaigos vadovą Vyriausybės paskirto atitinkamos valdymo srities ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos gali nustatyti Vyriausybės veiklą reglamentuojantis įstatymas. Vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, Vyriausybės įstaigos vadovas yra atsakingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingas Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla.
9. Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:
1) savo noru;
2) kai praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pasibaigus kadencijai;
4) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
6) kai jis šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;
7) kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai.
10. Vyriausybės įstaigos vadovas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį Vyriausybės įstaigos vadovas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo.
11. Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės įstaigos vadovas atsiskaito už įstaigos veiklą, Vyriausybės ar atsakingo už pavestą valdymo sritį ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą.
12. Vyriausybės priimamų Vyriausybės įstaigų pareigūnų (išskyrus šių Vyriausybės įstaigų vadovus) priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai.
13. Vyriausybės įstaigos vadovui ir kitiems Vyriausybės įstaigų pareigūnams darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Vyriausybės įstaigos vadovui ir Vyriausybės įstaigų pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą, materialinę atsakomybę ir kasmetines atostogas. Kitus jų darbo (tarnybos) santykius ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 87

30 straipsnis. Įstaigos prie ministerijos
1. Įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įstatymų nustatytais atvejais įstaigai prie ministerijos gali būti pavesta vykdyti dalyvavimo formuojant valstybės politiką ministrui pavestoje srityje funkcijas.
2. Įstaiga prie ministerijos yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka.
3. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Vyriausybė įstaigos prie ministerijos nuostatus gali pavesti tvirtinti atitinkamos valdymo srities ministrui.
4. Įstaiga prie ministerijos veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtą ir atitinkamos valdymo srities ministro patvirtintą metinį veiklos planą.
5. Įstaigos prie ministerijos vadovą ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų atitinkamos valdymo srities ministras. Įstaigos prie ministerijos vadovas gali būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Įstatymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimą, kadencijos trukmę, pavaldumą ir atskaitomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

31 straipsnis. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai
1. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministrai, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
2. Viceministrų skaičių ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Ministerijoje negali būti daugiau negu keturi viceministrai.
3. Viceministrai nustatytose veiklos srityse:
1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimai;
2) organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus;
3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą;
4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose;
5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas.
4. Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

311 straipsnis. Ministerijos kancleris
1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleriu gali būti ir diplomatas.
2. Ministerijos kancleris:
1) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą;
2) kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;
3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;
4) dalyvauja organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą, vadovaudamasis strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;
5) organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
6) ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas;
7) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas.
3. Jeigu ministerijos kanclerio laikinai nėra, visas arba dalį jo funkcijų ministras paveda atlikti vienam iš ministerijos administracijos padalinių vadovų.
4. Ministerijos kancleris, o kai jo laikinai nėra, ministro paskirtas ministerijos administracijos padalinio vadovas pagal savo kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-2521, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

32 straipsnis. Ministerijų kolegijos
1. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir ministerijos kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos bei kitų institucijų atstovai.
2. Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)

33 straipsnis. Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

34 straipsnis. Ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų priimamų teisės aktų teisėtumo priežiūra
Vyriausybė turi teisę pripažinti netekusiais galios Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų priimtus teisės aktus, jeigu šie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems Seimo priimtiems teisės aktams, Respublikos Prezidento dekretams, Vyriausybės nutarimams ar Ministro Pirmininko potvarkiams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

35 straipsnis. Apskričių valdymo organizavimas, savivaldybių veiklos administracinė priežiūra ir laikino tiesioginio valdymo įgyvendinimas savivaldybės teritorijoje
1. Vyriausybė valdymą apskrityje – Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesniajame administraciniame vienete – organizuoja per ministerijas, Vyriausybės įstaigas, įstaigas prie ministerijų, kitus Vyriausybei tiesiogiai pavaldžius ar atskaitingus viešojo administravimo subjektus.
2. Veikdami aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose ministrui, Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovui pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kiti Vyriausybei tiesiogiai pavaldūs ar atskaitingi viešojo administravimo subjektai jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendina įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, prižiūri Vyriausybės atstovai.
4. Vyriausybės atstovui įgyvendinti jo įgaliojimus padeda Vyriausybės atstovo tarnyba. Vyriausybės atstovo tarnybą steigia, jos veiklos nuostatus tvirtina ir didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nustato Vyriausybė.
5. Laikiną tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per paskirtą Vyriausybės įgaliotinį.
6. Vyriausybės atstovo, Vyriausybės įgaliotinio kompetenciją nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

DEVINTASIS SKIRSNIS
VYRIAUSYBĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

36 straipsnis. Vyriausybės darbo reglamentas
Vyriausybės darbo tvarką nustato Vyriausybės patvirtintas darbo reglamentas.

37 straipsnis. Vyriausybės posėdžiai ir Vyriausybės pasitarimai
1. Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus.
2. Vyriausybės posėdžiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems tokią teisę numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, kiti įstatymai ir Vyriausybės darbo reglamentas.
3. Į Vyriausybės posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.
4. Svarbiausi klausimai gali būti svarstomi prieš Vyriausybės posėdžius Vyriausybės pasitarimuose ir Vyriausybės komitetuose. Vyriausybės pasitarimuose taip pat gali būti svarstomos Vyriausybei pateiktos ataskaitos, aptariamos Vyriausybės komisijų, Ministro Pirmininko sudarytų darbo grupių pateiktos išvados, pasiūlymai ir kita Vyriausybei pateikta informacija.
5. Vyriausybė Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų prireikus svarsto Vyriausybės pasitarimuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

38 straipsnis. Teisės aktų projektų pateikimo Vyriausybei tvarka
1. Vyriausybei įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus turi teisę teikti Ministras Pirmininkas, ministrai, savivaldybių tarybos ir kiti subjektai, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai. Ministro Pirmininko teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti Ministro Pirmininko, ministro teikiami teisės aktų projektai – ministro. Savivaldybių tarybų, kitų subjektų, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai, teikiami teisės aktų projektai turi būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro.
2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

39 straipsnis. Nesutarimų, kylančių derinant teisės aktų projektus, sprendimo tvarka
1. Teisės aktų projektų, apimančių kelių ministrų valdymo sritis, derinimo metu iškilę nesutarimai gali būti svarstomi Vyriausybės komitete arba Vyriausybės pasitarime.
2. Vyriausybės posėdyje svarstant teisės akto projektą, prieš tai aptartą Vyriausybės komitete, šio komiteto posėdžio pirmininkas informuoja apie komiteto narių susitarimus ar diskusijų išvadas.
3. Teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą prireikus organizuoja Ministro Pirmininko kancleris Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

40 straipsnis. Vyriausybės posėdžių darbotvarkės sudarymo ir klausimų svarstymo
tvarka
1. Įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektai, norminių teisės aktų koncepcijų projektai rengiami, derinami, svarstomi ir priimami arba įstatymų ar Seimo nutarimų projektams pritariama Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
2. Ministro Pirmininko kancleris teikia Ministrui Pirmininkui siūlymus dėl Vyriausybės posėdžio darbotvarkės sudarymo.
3. Ministras Pirmininkas turi teisę Vyriausybės posėdžio metu pasiūlyti į tvirtinamą darbotvarkę įtraukti ir naujų klausimų. Pasiūlyti Ministrui Pirmininkui įtraukti klausimą į darbotvarkę turi teisę ir ministras Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Balsuojama, ar klausimą įtraukti į darbotvarkę. Jei šiuo klausimu teigiamas sprendimas nepriimamas, klausimas turi būti teikiamas svarstyti Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
4. Vyriausybės posėdyje išklausomas pranešimas ir Vyriausybės narių nuomonė. Jeigu posėdžio pirmininkas leidžia, savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdyje dalyvaujantys asmenys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

41 straipsnis. Vyriausybės nutarimai
1. Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės nutarimus pasirašo Ministras Pirmininkas ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posėdžio metu. Tais atvejais, kai nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarimą pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras, vadovaujantis nutarimo projektą pateikusiai ministerijai ar vizavęs nutarimo projektą šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Vyriausybės nutarimus, kuriais keičiami, pildomi ar pripažįstami netekusiais galios anksčiau priimti nutarimai, pasirašo Ministras Pirmininkas ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasirašęs ankstesnį nutarimą, nepaisant to, kas pateikė Vyriausybei svarstyti naują nutarimo projektą.
4. Vyriausybės nutarimai pasirašomi Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, jeigu Vyriausybė nenustato kitaip.
5. Vyriausybės nutarimai įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

41(1) straipsnis. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos
1. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma.
2. Vyriausybės sprendimus ir Vyriausybės rezoliucijas pasirašo Ministras Pirmininkas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė, svarstydama Lietuvos Respublikos pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali priimti sprendimus, o dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų – rezoliucijas.
4. Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos įsigalioja jų pasirašymo dieną ir turi būti tą pačią dieną paskelbti Vyriausybės interneto tinklalapyje (www.lrv.lt).
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)

42 straipsnis. Vyriausybės posėdžių protokolai
Vyriausybės posėdžiai yra protokoluojami ir daromas jų garso įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterines laikmenas. Protokolą pasirašo Ministras Pirmininkas. Kokie duomenys įrašomi į protokolą, nustato Vyriausybės darbo reglamentas. Posėdžių garso įrašų kompiuterinės laikmenos saugomos Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)

43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos
1. Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais priima potvarkius arba operatyvius sprendimus-pavedimus, įforminamus rezoliucijomis.
2. Ministro Pirmininko potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Ministro Pirmininko potvarkiai, paskelbti „Valstybės žiniose“, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
Straipsnio redakcija nuo 2014-01-01:
43 straipsnis. Ministro Pirmininko potvarkiai ir rezoliucijos
Ministras Pirmininkas pagal savo kompetenciją organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais priima potvarkius arba operatyvinius sprendimus – pavedimus, įforminamus rezoliucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-2354, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6682 (2012-11-15)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS
MINISTRO PIRMININKO POLITINIO (ASMENINIO) PASITIKĖJIMO VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR MINISTRO PIRMININKO TARNYBA
Skirsnio pavadinimas keistas:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

44 straipsnis. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai
1. Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – Ministro Pirmininko kancleris, Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas, Ministro Pirmininko tarnybos departamentų direktoriai, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Ministrui Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus.
2. Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas, Ministro Pirmininko tarnybos departamentų direktoriai, Ministro Pirmininko patarėjai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai ir kiti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai yra pavaldūs Ministrui Pirmininkui ir atskaitingi Ministro Pirmininko kancleriui.
3. Ministras Pirmininkas savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie Ministro Pirmininko prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

441 straipsnis. Ministro Pirmininko tarnyba
1. Ministro Pirmininko tarnyba yra Vyriausybės įsteigta biudžetinė įstaiga, padedanti vykdyti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės funkcijas. Ministro Pirmininko tarnybai vadovauja Ministro Pirmininko kancleris.
2. Ministro Pirmininko tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
3. Ministro Pirmininko kancleris turi du pavaduotojus: Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas; Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas yra karjeros valstybės tarnautojas. Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotojas yra pavaldus Ministro Pirmininko kancleriui ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

45 straipsnis. Ministro Pirmininko kancleris
1. Ministro Pirmininko kancleris yra Ministro Pirmininko tarnybos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Ministro Pirmininko kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas.
2. Ministro Pirmininko kancleris:
1) kartu su Ministro Pirmininko kanclerio pirmuoju pavaduotoju, Ministro Pirmininko tarnybos departamentų direktoriais, Ministro Pirmininko patarėjais ir kitais Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Ministro Pirmininko politines nuostatas ir prioritetus, sprendimus;
2) vykdo Ministro Pirmininko pavedimus, įgyvendinant Vyriausybės vykdomas viešojo valdymo reformas;
3) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina Ministro Pirmininko tarnybos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus.
4) padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą;
5) kartu su Ministro Pirmininko kanclerio pavaduotoju organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;
6) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka prireikus organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;
7) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms;
8) pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Ministro Pirmininko tarnybos struktūrą ir šios tarnybos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Ministro Pirmininko tarnybai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus;
9) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko tarnybos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus;
10) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;
11) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus;
12) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)

46 straipsnis. Vyriausybės dokumentų saugojimo tvarka
1. Ministro Pirmininko tarnyboje saugomi Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Konstitucinio Teismo nutarimai, sprendimai ir išvados, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir originalai, taip pat Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų protokolai.
2. Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių vertimas į užsienio kalbas ir vertimo autentiškumas užtikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)

Įstatymas papildytas vienuoliktuoju skirsniu:
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
KLAUSIMŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTE
EUROPOS SĄJUNGOJE, SPRENDIMAS

47 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengimas, derinimas ir pristatymas
1. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija rengia Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, o prireikus rengia poziciją dėl kito Europos Sąjungos dokumento.
2. Vyriausybė, rengdama, derindama ir pristatydama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu, sudaro sąlygas pateikti savo nuomonę kitoms suinteresuotoms valstybės institucijoms, viešosioms įstaigoms bei nevyriausybinėms organizacijoms.
3. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, rengdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą užsienio politikos, nacionalinio saugumo klausimais, taip pat Europos Vadovų Taryboje svarstomais klausimais, rengiamą poziciją derina su Respublikos Prezidentu.
4. Lietuvos Respublikos pozicija dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento rengiama, nagrinėjama ir pristatoma įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

48 straipsnis. Vyriausybės pareiga informuoti Seimą ir Respublikos Prezidentą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus
1. Vyriausybė Seimo statuto ir įstatymų nustatyta tvarka nedelsdama informuoja Seimą apie gautus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija.
2. Nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo ar Respublikos Prezidento kompetencija, Vyriausybė nedelsdama informuoja Seimą ar Respublikos Prezidentą, pateikdama Vyriausybės suformuotą Lietuvos Respublikos poziciją.

49 straipsnis. Vyriausybės pareiga konsultuotis su Seimu rengiant, derinant ir pristatant Lietuvos Respublikos poziciją
1. Dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus tų sričių, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausybė konsultuojasi su Seimu.
2. Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento.
3. Seimo Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ar kitus Europos Sąjungos dokumentus.
4. Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento pristato Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras Seimo plenariniame posėdyje, Seimo Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete. Išimtiniais atvejais atitinkamas ministras gali pavesti pristatyti poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento viceministrui.
5. Vyriausybė įvertina Seimo ar jo komitetų teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Seimą apie jų vykdymą.

50 straipsnis. Vyriausybės nuomonė dėl subsidiarumo
Vyriausybė, pateikdama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar dėl kito Europos Sąjungos dokumento, Seimui teikia nuomonę, ar Europos Sąjungos teisės aktas atitinka subsidiarumo principą.

51 straipsnis. Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimas
Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą. Europos Sąjungos teisės aktai į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami Vyriausybės nustatyta tvarka.

52 straipsnis. Pareigūnų ir patariamųjų institucijų narių, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūrų siūlymas
1. Vyriausybė siūlo kandidatus į aukščiausius Europos Sąjungos pareigūnus. Jų skyrimą numato sutartys, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga.
2. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Komisijos narius ir Audito Rūmų narius Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
3. Vyriausybė, Respublikos Prezidentui pritarus, siūlydama kandidatus į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teisėjus Seimo statuto nustatyta tvarka konsultuojasi su Seimu.
4. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Regionų komiteto narius, teisės aktų nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos savivaldybių asociacija.
5. Vyriausybė, siūlydama kandidatus į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narius, jos nustatyta atrankos tvarka atrenka kandidatus iš darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams atstovaujančių organizacijų (vartotojų, ūkininkų, laisvųjų profesijų, aplinkos apsaugos, neįgaliųjų, moterų, šeimų, jaunimo, mokslo ir akademinių bendruomenių asociacijų, kitų nevyriausybinių organizacijų) atstovų. Dėl atrenkamų kandidatų Vyriausybė jos nustatyta tvarka konsultuojasi su Lietuvos Respublikos trišale taryba ir darbdavių, darbuotojų ir kitiems visuomenės interesams atstovaujančiomis organizacijomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1624, 96.11.19, Žin., 1996, Nr.115-2667(96.11.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-16, 96.12.03, Žin., 1996, Nr.120-2819 (96.12.13)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 23 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-25, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2850 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
NR. VIII-36, 96.12.12, Žin., 1996, NR.122-2864 (96.12.18)
LIETUVOS RESPUBLIKOS EUROPOS REIKALŲ MINISTERIJOS, ŪKIO MINISTERIJOS, ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS ĮSTEIGIMO, EKONOMIKOS MINISTERIJOS, ENERGETIKOS MINISTERIJOS, MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJOS, PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTERIJOS, ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS PANAIKINIMO IR VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO

5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-148, 97.03.25, Žin., 1997, Nr.30-704 (97.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 25 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-717, 1998 04 28, Žin., 1998, Nr. 41(1)-1131 (1998 05 01)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija

7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-818, 1998 06 30, Žin., 1998, Nr. 65-1871 (1998 07 22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1980, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2843 (2000 10 31)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 9, 10, 13, 14, 18, 22, 24, 25, 26, 29, 30, 31, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOJO IR DEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2050, 2000 10 17, Žin., 2000, Nr. 89-2755 (2000 10 25)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-331, 2001 05 17, Žin., 2001, Nr. 48-1656 (2001 06 06)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-461, 2001-07-12, Žin., 2001, Nr. 66-2407 (2001-08-01)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 20, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-842, 2002-04-16, Žin., 2002, Nr. 41-1527 (2002-04-19)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 22, 24, 26, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 40, 41, 44, 45 STRAIPSNIŲ, DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 31(1), 44(1) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1065, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3888 (2002-09-18)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1293, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 10-342 (2003-01-29)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1769, 2003-10-14, Žin., 2003, Nr. 104-4639 (2003-11-05)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2277, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3632 (2004-06-24)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2521, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6100 (2004-11-17)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 31(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2559, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6310 (2004-11-26)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2576, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 171-6322 (2004-11-26)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 41(1) STRAIPSNIU BEI VIENUOLIKTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-198, 2005-05-12, Žin., 2005, Nr. 67-2405 (2005-05-28)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-500, 2006-01-19, Žin., 2006, Nr. 17-596 (2006-02-11)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26, 41(1), 43, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1182, 2007-06-14, Žin., 2007, Nr. 72-2831 (2007-06-30)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 9, 13, 14, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 31(1), 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR KETVIRTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 31 straipsnį, įsigalioja 2007 m. spalio 1 d.

23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1467, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1379 (2008-04-03)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1726, 2008-09-22, Žin., 2008, Nr. 117-4442 (2008-10-11)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 26, 27, 29, 30, 33 IR 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 ir 7 straipsnius, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1780, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5030 (2008-11-15)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-124, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6044 (2008-12-30)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-129, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-351 (2009-01-27)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-185, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1139 (2009-03-17)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26, 29, 31, 31(1), 32, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d., išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį.
Ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretoriaus pareigybės panaikinamos 2009 m. birželio 30 d.

29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-218, 2009-04-16, Žin., 2009, Nr. 46-1796 (2009-04-25)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-319, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3576 (2009-07-18)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13, 24, 27, 39, 40, 44, 44(1), 45, 46 STRAIPSNIŲ IR DEŠIMTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2009 m. rugsėjo 15 d.

31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-511, 2009-12-02, Žin., 2009, Nr. 147-6554 (2009-12-12)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-863, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3541 (2010-06-19)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 3, 6, 22, 24, 26, 29, 30, 31(1), 35, 38, 45 STRAIPSNIŲ, AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1), 29(1) STRAIPSNIAIS IR 33 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 5 straipsnio 3 dalį ir 18 straipsnį, įsigalioja 2010 m. liepos 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja Valstybės pažangos strategijos įsigaliojimo dieną,
t. y. nuo 2012-05-31(Strategija pavirtinta Seimo nutarimu Nr. XI-2015).
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 87 (2010-07-22)

33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1127, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7111 (2010-11-27)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1838, 2011-12-21, Žin., 2011, Nr. 164-7795 (2011-12-31)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2354, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6682 (2012-11-15)
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Konstitucinio Teismo nutarimai:

1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
1999 11 23, Žin., 1999, Nr. 101-2916 (1999 11 26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO 2 IR 4 DALIŲ, 9 STRAIPSNIO 1 DALIES 4 PUNKTO IR 4 DALIES, 22 STRAIPSNIO 1 PUNKTO, 24 STRAIPSNIO 2 DALIES 5 BEI 11 PUNKTŲ, 26 STRAIPSNIO 3 DALIES 7 PUNKTO, 31 STRAIPSNIO 2, 4 DALIŲ IR 6 DALIES 2 PUNKTO, 37 STRAIPSNIO 4 DALIES, 45 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2012-11-21)
ausrine.trapinskiene@lrs.lt