Lietuviškos gegutės

Tai gudrūs paukščiai, kurie neturi niekada savo lizdo. Gentyje yra 4 rūšys. Gyvena šiltuose kraštuose Europoje ir Azijoje, taip pat Afrikoje piečiau Sacharos. Bent jau iš dalies šie paukščiai yra migruojantys, žiemą perskrendantys į šiltesnes ir drėgnesnes vietas.
Tai didelės gegutės, mažiausiai 33 cm ilgio, ilgais nagais. Plunksnos juodos, rudos ir baltos spalvos. Patelės ir patinėliai panašūs, tačiau jauniklių plunksnos yra kitokios spalvos.
Gegutė (Cuculus canorus, angl. Common Cuckoo, vok. Kuckuck) – gegutinių paukščių (Cuculiformes) būrio gegutinių (Cuculidae) šeimos rūšis, paplitusi Eurazijoje nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Žiemoja pietinėje Afrikoje ir pietryčių Azijoje.
Lietuvoje gegutė gana dažnas ir įprastas paukštis. Savo išvaizda ir dydžiu panašį į paukštvanagį, tik skiriasi smailiais sparnais ir dėmėta uodega. Mėgsta lapuočių girias, tamsius eglynus, sausus šilus, vandenų pakrantes. Nuolat perskrenda iš vienos vietos į kitą, žeme nevaikšto, tačiau polykis greitas, tankiai moja sparnais, gali atlikti staigius posūkius. Kūkuoja vien patinai, kartais jie tyliai sukvaksi, o patelės kvatojančiai kikena. Dažniausiai pradeda kūkuoti anksti ryte prieš aušrą ir nenurimsta iki vakaro sutemų. Kukuoja tupėdama medžių viršūnėse. Gegutė labai akyla, iš tolo pastebi plaukuotus vikšrus, kurių nelesa kiti paukščiai. Todėl ji priskiriama prie naudingų paukščių, nes naikina kenksmingus vabzdžius.
Kiaušinius deda į daugelio giesmininkų (devynbalsių, raudonuodegių, nendrinukių, kielių ir kt.) lizdus. Išsiritęs gegužiukas jau pirmomis dienomis išstumia iš lizdo šeimininko kiaušinius arba jauniklius ir lieka lizde vienas. Gegutė veisimosi periodu sudeda apie 20 kiaušinių. Jie būna panašūs į kiaušinius tų giesmininkų, į kurių lizdus yra dedami.
Gegutė plačiai apdainuojama liaudies dainose, minima pasakose, apie ją yra daug smulkiosios tautosakos (folkloras).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *