Krėvė vincas

Vincuko ir visos lietuvių liaudies etnokultūros požiūriu vertingiausi apsakymai “Skerdžius”, “Bedievis”, “Antanuko rytas”, “Silkės”, “Bobulės vargai”, “Galvažudys”. Labiausiai V.Krėvė vertino žmogaus pasaulio vienybės suvokimą, artumą gamtai. Plačiau aptarkime žmogaus ryšį su gamta apsakyme “Skerdžius”. Senosios kartos žmonių psichologijoje buvo likę nemaža mitologinio gamtos reiškinių suvokimo. Gamta žmogui atrodo gyva, jaučianti kaip žmogus, Lapinas tiki, kad nupjauti medį – vis tiek kaip žmogų užmušti. Su gyvulėliais jis taip susigyvenęs, kad į juos kreipiasi vardais, bara, moko. Gamta žmogui atrodo protingas, gyvas sutvėrimas, tik mokėk jį stebėti, mylėti ir juo džiaugtis. Be gamtos žmogus neįsivaizduoja savęs, gyvenimo. Lapinas stebisi, kad žmogus gali be miško gyventi “Be miško suskursta žmogus” – sako skerdžius. Skursta siela, mažėja jautrumas. Todėl Lapinas dažnai pasakoja vaikams apie miškus, raistus, senovėje buvusius. Jis myli mišką, bet ne todėl, kad per dienas jame būna, gyvulėlius gano, o todėl, kad jo sąmonėje gyvas senolių požiūris į gamtą. Gamta atrodo pilna paslaptingos galios, kitokių būtybių. Toks gamtos suvokimas davė pradžią tautosakai – pasakoms, padavimams. Vaikams Lapinas seka pasakas apie laumes. Lapinas nepripažįsta religijos dogmų, kurios svetimos valstiečio natūraliam pasaulio suvokimui. Lapinas laimingas, kai aplink save mato ir jaučia mišką: “Be miško niekur nėra gero, net jei ir Amerika ten būtų,” – kalba Lapinas. Savo gyvenimą jis susieja su liepa – miršta jis kaip tikras gamtos vaikas. Patikėjęs čigonės pranašyste, kad gyvensiąs tol, kol stovėsianti Grainio liepa, skerdžius suserga ir numiršta, liepą nukirtus. Lapinas save įjungia į gamtą, pasijunta gamtos dalele. Visą gyvenimą praleidęs gamtoje, Lapinas tampa tikru gamtos vaiku. Gamtos vaizdai apsakyme kuria nuotaiką, veiksmo foną. Gamta padeda atskleisti žmonių charakterius, veiksmo aplinkybes. Rašytojas, kaip ir jo kūrybos žmogus, moka įsijausti į gamtą, kuria gyvą peizažą, nors “gryno” peizažo, kuris būdingas Žemaitei, V.Krėvės kūryboje palyginti nedaug.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *