Kosmoso kūnai

Asteroidas (gr. asteroeides – žvaigždiškas) – mažosios planetos, maži (iki 1000 km skersmens) Saulės Sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis (orbitos plokštumos posvyris ~10 laipsnių). Saulės sistemoje atrasta tūkstančiai asteroidų (2005 m. lapkričio mėnesį buvo užregistruota virš 305 000 asteroidų). 12 712 turi pavadinimus, kiti numeruojami. Ne visi asteroidai skrieja ties asteroidų žiedu. Kai kurie iškrypsta toli nuo jo, kaip, pavyzdžiui, Erotas, Ikaras, Hidalgas, Amūras, Apolonas.Asteroidų sukimosi apie savo ašį būdingi periodai 4–20 h. Yra sferoido, pailgos ar netaisyklingos formos; paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais. Asteroidai neturi atmosferos. Suminė žinomų asteroidų masė sudaro ~5% Mėnulio masės. Didesni asteroidai: Paladė, Vesta, Higiėja, Davida. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo >200 km, ir ~250 asteroidų, kurių skersmuo >100 km. Suminė pastarųjų masė sudaro ~90% visų atrastų asteroidų masės.XVIII a. buvo pradėta intensyviau ieškoti trūkstamos planetos tarp Marso ir Jupiterio planetų, kuri turėjo būti remiantis Ticijaus ir Bodės taisykle. 1801 m. sausio 1 d. atrastas pirmasis asteroidas Cerera (atradėjas Džiuzepė Pjacis Palerme), tačiau nuo 2006 m. laikoma nykštukine planeta. Iki 1807 buvo atrasti dar trys: 2 Paladė, 3 Junona, 4 Vesta.Vėliau kurį laiką daugiau asteroidų atrasti nepavyko, bet 1845 m. Karlas Henkė atrado penktą asteroidą Astrėją. Nuo 1850 m. asteroidų atrandama kasmet.
Lietuviškus pavadinimus turi 9 asteroidai:
• 2420 Čiurlionis
• 2577 Lietuva
• 3072 Vilnius
• 68730 Straižys (2002)
• 73059 Kaunas (2002 FO5)
• 95593 Ažusienis (2002 FU10)
• 124192 Molėtai (2001 OM65)
• 141496 Bartkevičius (2002 ED13)
• 95851 Stromvil (2003 FD123) (Striomgreno ir Vilniaus astrofotometrinės sistemos vardu)
Pirmi trys atrasti Krymo observatorijoje, paskutinieji šeši – Molėtų observatorijoje.
Asteroidų žiedas (Asteroidų juosta) – platus tūkstančių asteroidų regionas ties pagrindine Saulės sistemos plokštuma tarp Marso ir planetos milžinės Jupiterio orbitų, kurioje skrieja dauguma (~95%) asteroidų.Juostos kraštai gana ryškūs ir yra tarp 1,7 ir 4,0 av (astronominių vienetų). Visi asteroidai skrieja ta pačia kryptimi kaip ir Saulės sistemos planetos. Vidutinis orbitų posvyris – 10°, vidutinis ekscentricitetas – 0,15.Pro teleskopą asteroidai atrodo kaip žvaigždės. Vienintelė galimybė juos atpažinti, tai kasnakt stebėti jų judėjimą dangaus fono atžvilgiu. Dabar asteroidų ieškoma fotografiniu būdu. Eksponuojant tam tikrą laiką, nuotraukose žvaigždės išlieka taškeliais, o asteroidas šiek tiek pajuda, palikdamas tam tikrą pėdsaką.Už asteroidų žiedo yra keletas asteroidų pulkelių, nepriklausančių asteroidų žiedui. Tai Hildas – hildalgų asteroidai, Trojans – trojėnai, Greeks – graikų asteroidai.Asteroidų kilmė kol kas nežinoma. Gyvuoja hipotezė, kad jie yra planetos, kažkada skriejusios aplink Saulę anapus Marso orbitos ir suirusios per kažkokią katastrofą, skeveldros.Labiau tikėtina, kad asteroidai niekada nesudarė vieno didelio kūno; tam trukdė galinga Jupiterio trauka.

Cerera – nykštukinė planeta, iki 2006 metų buvo laikyta asteroidu Nr. 1 (Cerera buvo pirmasis atrastas asteroidas), tačiau po astronomų susirinkimo paskelbta nykštukine planeta. Matmenys – 930×970 km. Perihelio ir afelio nuotoliai: 2,55 ir 2,99 AU. Apie savo ašį apsisuka per 9,1 h.1801 m. sausio 1 d. atrado Džuzepė Pjacis (G. Piazzi (1746-1826)) iš Palermo (Sicilija). Atradimo metu jis pamatė į žvaigždę panašų šviesulį, kuris kasnakt pastebimai judėjo danguje. Išaiškėjo, kad jis yra tarp Marso ir Jupiterio. Jis pavadintas Sicilijos globėjos deivės Cereros vardu.
Kometa – mažas kosminis kūnas (kometoidas), skriejantis aplink Saulę ir bent kartais parodantis komą (kometos skraistę) arba uodegą dėl Saulės poveikio kometos branduoliui, kuris yra mažas kūnas sudarytas iš uolienos, dulkių ir ledo. Kometų orbita nuolat keičiasi: jų kilmė yra už Saulės sistemos ribų ir jos turi polinkį būti paveiktos pagrindinių planetų, kai prie jų priartėja. Vienos yra nukreipiamos į Saulę ir suyra, o kitos nubloškiamos už Saulės sistemos ribų visam laikui.Mūsų – Saulės sistemoje – kometos turi ištįsusias elipsines orbitas, kurių afeliai yra už Plutono. Ten yra taip vadinamoji Koiperio–Edžvorto juosta, o jos kometoidai dar vadinami koiperoidais.Kometos sudarytos iš vandens, metano ir anglies dioksido ledo su mineralinėmis priemaišomis.Žodis „kometa“ yra kilęs iš graikų kalbos, kur kometes reiškia „ilgaplaukis“ (aster kometes – ilgaplaukė žvaigždė) – tai yra užuomina į kometos uodegą.
Meteoras yra dangaus kūnas, kuris krisdamas žybteli sudegdamas. Tai yra kosmoso dulkelė, kuri patekusi žemės atmosferą sudega. O didesnis, kai nesudega, virsta meteoritu. Skrenda šalia saulės sistemos planetų.Bolidas – labai šviesus (šviesesnis negu minus 4-ojo ryškio) meteoras.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *