XVIII paskaitos skaitiniai. Paskaitos tema antikorupcinės programos
Korupcijos raiškos ir mąstai Lietuvoje
Korupcija Lietuvoje pradėta tirti neseniai.
Geriausiai korupcijos lygį šiuo metu Lietuvos Respublikoje atspindi Specialiųjų Tyrimų Tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų teisėsaugos institucijų oficiali kriminalinė statistika. Be to, „Transparency International“, Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su STT bei su TNS Gallup kasmet atlieka tyrimus „Lietuvos korupcinis žemėlapis“, kuriuo remiantis nustatoma korupcijos paplitimo institucinis ir geografinis monitoringas.
Oficialūs duomenys apie nusikalstamumą tradiciškai renkami jau daug metų kartu su informacija apie kitus nusikaltimus. Kaip žinoma, korupcijos santykiai tiesiogiai pasireiškia kyšininkavimu. Kyšininkavimas (LR BK 225 straipsnis) skatina valdininką, siekiantį asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnybinėmis teisėmis. Tačiau korupcijos santykiai gali skatinti ir kitus tarnybinius nusikaltimus: piktnaudžiavimą tarnyba (LR BK 228 str.), valstybės pareigūno neteisėtą dalyvavimą įmonės komercinėje, ūkinėje arba finansinėje veikloje, tarnybos įgaliojimų viršijimą, tarnybos pareigų neatlikimą (LR BK 229 str.). Todėl atskirai pateikta kyšininkavimo ir kitų pareigybinių nusikaltimų statistiką.
Oficialiais STT duomenimis, Per 2006 metų pirmąjį pusmetį STT nustatė 149 nusikalstamas veikas, t. y. 22 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, iš jų 115 veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams požymių, ir 34 veikas, turinčias kitų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (žr.1 lentelė).

1 lentelė. Nusikaltimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams 2006 m pirmas pusmetis

Lentelės šaltinis: STT 2006 metų pirmo pusmečio veiklos ataskaita. Prieiga per internetą: http://www.stt.lt/lt/files/ataskaita_2006_1.pdf

Šie duomenys visiškai neatspindi tikrojo korupcijos lygio.
Vidutiniškai per metus būna nustatoma apie 50 su kyšininkavimu susijusių nusikaltimų, tai yra tik nedidelė tikrojo kasmet duodamų ir paimamų kyšių skaičiaus dalis. Tai patvirtino sociologinių apklausų duomenys. Jau minėta, kad ir jie toli gražu neatspindi tikrojo korupcijos lygio. Tačiau net ir tai, ką jie parodo, nepalieka abejonių, jog korupcijos lygis Lietuvoje tikrai aukštas.
Korupcijos lygis Lietuvoje aukštas, bet nežemas jis ir kitose pasaulio šalyse. Vargu ar rasime tokią šalį, kurioje korupcija nebūtų didelė problema. Dėl to svarbu susiorientuoti, kiek aukštas korupcijos lygis Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio šalimis.
Didžiausią lyginamąjį korupcijos tyrimą – korupcijos suvokimo indeksą kasmet atlieka tarptautinė organizacija „Transparency International“. Tyrimo pagrindas – dvylikos kasmetinių tarptautinių korupcijos tyrimų apibendrinimas. Tai ekspertų, turinčių bendradarbiavimo su įvairiomis šalimis patirties, apklausos.
Šiandien skelbiamas “Transparency International” Korupcijos suvokimo indeksas 2006 taikomas Lietuvai yra 4,8. Lietuva niekaip negali pakilti aukščiau 5 balų įvertinimo, kuris duodamas šalims, sugebančioms pažaboti korupcijos lygį. Indeksą 4,8 Lietuva jau yra gavusi 2001 ir 2002 metais. 2003, 2004 ir 2005 metais indeksas buvo atitinkamai 4,7, 4,6 ir 4,8. Dešimties balų sistemoje nulis reiškia absoliučią korupciją, o dešimt – minimalią korupciją. Tuo tarpu Latvijos ir Estijos Korupcijos suvokimo indeksas tolydžio gerėja. Latvijos 2005 m. buvo 4,2, šiemet – 4,7. Estijos pernai buvo 6,4, o šiemet – 6,7.
“Transparency International” Lietuvos skyriaus ekspertai prisipažįsta tikėjęsi net blogesnio Lietuvos Korupcijos suvokimo indekso 2006, nes yra pastebėję glaudų ryšį tarp korupcijos skandalų gausos ir Korupcijos suvokimo indekso. Be to, “Lietuvos korupcijos žemėlapio 2006” tyrimo rezultatai daugeliu atveju rodė korupcijos situacijos suvokimo pablogėjimą lyginant su “LKŽ 2004”.
“Nuo 2004 m., kuomet Lietuva tapo ES ir NATO nare, valstybės mastu praktiškai nėra vykdoma jokia rimtesnė antikorupcinė politika”, – sako „Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius. “Korupcija sugeba pažaboti tik atskiros institucijos, kaip, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčiu inspekcija, kuri, “Lietuvos korupcijos žemėlapio” tyrimu duomenimis, per trejus metus nuo 2002 iki 2005 m. sugebėjo efektyviai sumažinti kyšininkavimą.”

“Transparency International” Korupcijos suvokimo indeksas surikiuoja pasaulio šalis pagal suvokimą, kiek korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tarnautojų ir politikų. Tai yra sudėtinis indeksas išvedamas remiantis nepriklausomų ir garbingų institucijų atliktomis ekspertų ir verslininkų apklausomis. Korupcijos suvokimo indeksas atspindi iš viso pasaulio surinktus požiūrius į korupciją, įskaitant ir ekspertų, gyvenančių vertinamose šalyse. Korupcijos suvokimo indeksas fokusuojasi į viešąjį sektorių ir apibrėžia korupciją, kaip viešosios tarnybos panaudojimą privatiems tikslams¹.

1 grafikas. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas 1999-2006m.

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2006. Transperancy international Lietuvos skyrius, Prieiga per internetą http://www.transparency.lt.

Remiantis Lietuvos korupcijos Žemėlapiu 2005 korupciją, kaip vieną iš rimčiausių visuomeninių problemų, svarbą pabrėžia tiek gyventojai, tiek įmonių vadovai. Svarbiau nei korupcija gyventojams yra maži atlyginimai bei nusikaltimai/ smurtas, įmonių vadovams – emigravimas iš Lietuvos (žr.2 graf.).

____________________________
¹ Lietuvos KSI 1999-2006 m., Transperancy international Lietuvos skyrius. Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

2 grafikas. Visuomeninių problemų svarbos vertinimas

Skalė: 1 – visai ne problema, 2 – neypatingai rimta problema, 3 – pakankamai rimta problema, 4 – labai rimta problema
Grafiko šaltinis: ¹ Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius, Prieiga per internetą http://www.transparency.lt
Vertinant korupcijos mastą per paskutinius penkerius metus ir paskutinius dvylika mėnesių matome tendenciją, kad korupcija ne tik nemažėja, bet vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad beveik puse apklaustųjų mano, kad korupcija išaugo arba liko tokia pati (žr. 3 graf.).
3 grafikas. Korupcijos Lietuvoje masto pokyčių per paskutinius 5 metus ir 12 mėnesių palyginimas

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis –2005. TILS. Prieiga per internetą http://www.transparency.lt
Vertinant korupcijos masto prognozes sekantiems trims metams perspektyva gana blanki, nes beveik puse apklaustų gyventojų mano, kad korupcija išaugs. Įmonių vadovai šiek tiek optimistiškesni ir tik trečdalis apklaustųjų mano, kad korupcija išaugs (žr.4 graf.).

4 grafikas. Korupcijos Lietuvoje masto prognozė ateinantiems 3 metams

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius. Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad kyšio davimas padeda spręsti problemas, daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų mano, kad tai pagrindinis problemų sprendimo būdas. Daugiau kaip pusė apklaustųjų nurodė, kad kyšį tikrai duotų jei susidurtų su problemų sprendimu ir tai jiems padėtų (žr.5 graf.).

5 grafikas. Nuomonė: kyšio vertinimas ir kyšio davimo perspektyva

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius. Prieiga per internetą http://www.transparency.lt
Kaip rodo tyrimų rezultatai, mažiausiai korumpuotomis institucijomis, kuriose teko tvarkyti reikalus, laikomos: notarų biurai, mokyklos, vaikų ikimokyklinės įstaigos, bei SODRA.. Į klausimą, kur korupcija paplitusi labiausiai, gyventojai atsakė, kad muitinėje, kelių policija, teismuose, apskričių viršininkų administracijose ir respublikinėse ligoninėse (žr. 6 graf.).
6 grafikas. Patirtis: institucijų, kuriose teko tvarkyti reikalus, korumpuotumo vertinimas.

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius. Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

Verslininkų teigimu labiausiai korumpuotos sritys yra LR Seimas, politinės partijos, kelių policija, Ūkio ministerija, bei Sveikatos apsaugos ministerija. Taip pat tarp korumpuočiausių institucijų papuola savivaldybių privatizavimo komisijos bei Apskričių ir rajonų žemėtvarkos skyriai (žr. 7 graf.). Verslininkai norėdami sėkmingai vykdyti savo verslą, dažnai yra priklausomi nuo prižiūrinčiųjų institucijų.
Dažnai šiose institucijose susiduriama su valdininkų sprendimų priėmimų vilkinimu, nemotyvuotu neveiklumu ir kitais trikdžiais. Norint laimėti konkursą privatizuojant valstybinės reikšmės objektą, ar privatizuoti valstybės ar savivaldybių turtą verslininkai žino, kad reikės į privatizacijos kaštus įtraukti ir kyšio sumą valstybės pareigūnui ar institucijai. Privatizacijos procesai vis dar yra labai migloti Lietuvos Respublikoje, dažnai konkursus laimi pasiūlęs ne geriausią kainą ar paslaugas. Žemėtvarkos skyriuose yra susiduriama su žemės dokumentų vilkinimu. Norėdami sutvarkyti reikalingus žemės dokumentus planuojamoms statyboms paprastai sugaištame metus ar du. Šis terminas yra vidutinės trukmės, jei yra nesusiduriama su valdininkų priešiškumu ir tiesioginiu sprendimų priėmimų vilkinimu. Dažnai verslininkai bando tvarkyti savo reikalus per aukščiausius valdžios organus – seimą ar vyriausybės įstaigas. Retas valdininkas savivaldybėje ar žemėtvarkos skyriuje pasipriešins kai reikalai bus tvarkomi iš viršaus. Kartais pakanka tik skambučio iš seimo salės ir visi reikalai pradeda klostytis visai kita linkme. Tačiau sumos tvarkant tokius reikalus jau yra visai kitos, bet žinant kiek verslui yra svarbus laikas tai dažnai yra pasiryžtama tokiam žingsniui.
Atsižvelgiant į pateiktus rezultatus, atskiras visuomenės gyvenimo sritis pagal tai, kiek jos „užkrėstos“ korupcija, galima suskirstyti į dvi grupes.
Pirmoji – labiausiai korumpuotos sritys (muitinė, kelių policija, LR Seimas, politinės partijos).
Antroji – šiek tiek mažiau, bet vis dėlto labai korumpuotos sritys (teismai, žemėtvarkos skyriai, privatizavimo tarnyba)
Lyginant su kitomis šalimis susidaro įspūdis, kad korupcijos „geografija“ Lietuvoje gerokai skiriasi nuo Vakarų Europos šalių. Kaip rodo aptariamieji tyrimai, Lietuvoje labiausiai korumpuoti yra „prižiūrėtojai“, t.y. prižiūrinčios institucijos: muitinė, kelių policija.
Vokietijoje labiausiai korumpuoti „prižiūrimieji“ – savarankiškiausi ir ekonomiškai iniciatyviausi valdininkai ir verslo struktūros (statybos, tiekimo padaliniai, savivaldybių padaliniai, skirstantys biudžeto lėšas ir prižiūrintys, kaip jos panaudojamos).

7 grafikas. Patirtis: institucijų, kuriose teko tvarkyti reikalus, korumpuotumo vertinimas. Įmonių vadovai

Grafiko šaltinis:Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius, Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

Vokietijoje labiausiai korumpuoti „prižiūrimieji“ – savarankiškiausi ir ekonomiškai iniciatyviausi valdininkai ir verslo struktūros (statybos, tiekimo padaliniai, savivaldybių padaliniai, skirstantys biudžeto lėšas ir prižiūrintys, kaip jos panaudojamos).
Vertinant kyšio davimo dydį remiantis atliktais tyrimais matome, kad gyventojai dažniausiai davė nuo 50 iki 100 Lt dydžio kyšius. Tokia suma dažniausiai buvo duodama poliklinikose, automobilių techninės apžiūros centruose, bei kelių policijai (žr. 8 graf.).
Vertinant verslininkų duodamą kyšio dydį matome, kad kyšio dydis kelių policijai, automobilių techninės apžiūros centruose, muitinėse bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybose dažniausiai buvo 100 Lt, o savivaldybėse jis siekė net 2000 Lt. Iš kyšio davimo dydžio matome, kad jis priklauso nuo problemos sprendimo sudėtingumo, kuo sudėtingesnis ir svarbesnis sprendimo priėmimas verslininkui yra, tuo didesnį kyšį jis yra pasiryžęs mokėti korumpuotam pareigūnui. Verslininkų santykiuose su priešgaisrinės tarnybos darbuotojais yra pastebima rinkos nusistovėjusi kaina. Kiekvienas įmonės vadovas jau žino kokio dydžio lauktuvių krepšelį reikia įduoti į patikrinimą atvykusiam pareigūnui (žr. 9 graf.) .

8 grafikas. Duodamų kyšių dydžiai skirtingose institucijose. Gyventojai

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius, Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

9 grafikas. Duodamų kyšių dydžiai skirtingose institucijose. Verslininkai

Grafiko šaltinis: Lietuvos korupcijos žemėlapis – 2005. Transperancy international Lietuvos skyrius, Prieiga per internetą http://www.transparency.lt

Korupcija Lietuvoje nėra vienodai paplitusi. Vienos visuomenės gyvenimo sritys „užkrėstos“ labiau, kitos mažiau. Korupcijos lygis savivaldybėje ir bibliotekoje, policijoje ir dailės muziejuje gali labai skirtis.
Kad kova su korupcija būtų sėkminga, labai svarbu kuo tiksliau nustatyti korupcijos „koncentracijos“ vietas. Ši problema buvo nagrinėjama per minėtas apklausas. Pažymėtina, kad ir jos toli gražu neišsamiai atspindi tikrąjį korupcijos lygį. Tačiau, kad korupcijos lygis Lietuvoje aukštas – neabejotina.
Būtent ši medžiaga kuri Lietuvoje deklaruojama kaip oficiali, taip pogi gali būti šiek tiek paveikta korupcijos. Nes niekur neatspindėta Lietuvos korupcijos esminės sritys susijusios su miestų planavimais, žemės paskirtimis, aukštumine statyba, miesto centrų landšaftinių zonų įsavinimu. Kurgi oficialioji „didžiosios“ korupcijos dalis. Daug dėmesio skiriama korupcijai policijoje ir sveikatos įstaigose, bet kurgi Lietuvos politikos „banginių“ korumpuotų sričių analizė.
Netgi oficialūs Lietuvos korupcijos tyrimai ir jų pateikimas, galima spėti yra įtakoti. Visumine korupcijos prasme, galbūt viešinama medžiaga atitinka Lietuvos korupcijos mastą, tuo labiau, kad ir indeksas labai objektyvus. Tačiau nėra giluminės korupcijos analizės ir viešinimo, nėra esminių „didžiosios“ korupcijos viešinimo ir atskleidimo mechanizmų, nėra pilietinės visuomenės. Didžiausia problema, kad visi žino apie korupciją, tačiau visi tyli ir naudojasi, kaip kiekvienas sugeba.