Karo tarnybos prievolė

Daugumos vaikinu siaubas yra – Lietuvoje gautas šaukimas atlikti karine prievole. Kiek teko patirti, užtenka iš savo fakulteto sekretores paimti popieriuką, patvirtinanti jūsų studentavimą Aalborgo Universitete ir ji nusiūsti į Lietuva. Minėta dokumentą geriausia turbūt siusti giminėms i Lietuva ir paprašyti jų, kad nuneštu dokumentą į komisariatą, iš kurio atėjo šaukimas. Beje, kiek teko pastebėti, užtekdavo kad dokumentas būdavo parašytas tik anglu kalba.

Krašto apsaugos ministerijos puslapyje rasite daug informacijos ir patarimu apie karine prievole:
http://www.kam.lt/main.php?cat=karine_t&sub=1
čia rasite santrauka – kokie asmenys yra atleidžiami nuo karines prievoles ir kuriais atvejais ji – atidedama:
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PRIEVOLĖS
ĮSTATYMAS

1996 m. spalio 22 d. Nr. I-1593
Vilnius

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.
2. Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių ir kitų valstybių pilietybę, karo prievolės atlikimo tvarką reguliuoja tarptautinės sutartys. Jeigu su valstybe nėra pasirašyta tarptautinė sutartis, karo prievolės atlikimą reglamentuoja šis įstatymas.

2 straipsnis. Karo prievolė
Karo prievolė – Konstitucijoje numatyta Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti tikrąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir pasirengti ginti valstybę nuo agresijos.

3 straipsnis. Piliečių karo prievolės užtikrinimas
1. Piliečių karo prievolę užtikrina valstybės institucijos ir visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos.
2. Į darbą (tarnybą) valstybės tarnyboje bei policijoje gali būti priimami tik tie privalomąją pradinę karo tarnybą privalantys atlikti piliečiai, kurie ją atliko, buvo atleisti nuo jos arba ji atidėta šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji šio įstatymo nustatytomis sąlygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo būdais.
3. Karo prievolininkai, stodami į darbą (tarnybą) valstybės tarnyboje bei policijoje, privalo pateikti karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą: kario arba šauktinio liudijimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Karinė įskaita – karo prievolininkų apskaita, jų įrašymas į ikišauktinių, šauktinių bei atsargos karo prievolininkų sąrašus ir išbraukimas iš jų.
2. Privalomoji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos piliečio privaloma karo tarnyba. Ją sudaro šio įstatymo nustatytos trukmės nuolatinė pradinė karo tarnyba ir periodiškai atliekama nenuolatinė karo tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.
3. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba – privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krašto apsaugos pagalbinė tarnyba tiems, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu.
4. Karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilietis nuo 16 metų.
5. Ikišauktinio amžiaus jaunuolis – karo prievolininkas (vyras) nuo 16 iki 19 metų.
6. Šauktinis – karo prievolininkas (vyras) nuo 19 iki 26 metų, neatlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos ir nuo jos neatleistas dėl šiame įstatyme numatytų priežasčių.
7. Naujokas – šauktinis, naujokų šaukimo komisijos sprendimu paskirtas į dalinį (mokymo centrą), nuo paskyrimo į jį dienos iki atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos.
8. Rezervo prievolininkas – iki šio įstatymo nustatyto amžiaus karo prievolininkas, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą arba ir jos neatlikęs, arba atlikęs kario savanorio tarnybą ir išleistas į atsargą, arba išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei įrašytas į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą.
9. Aktyviojo rezervo kario prievolė – atsargos kario, įrašyto į aktyviojo rezervo įskaitą, prievolė periodiškai arba atsižvelgiant į krašto apsaugos poreikius atlikti nenuolatinę karo tarnybą.
10. Individualiojo rezervo kario prievolė – dėl amžiaus ar dėl kitų priežasčių atleisto nuo prievolės tarnauti aktyviajame rezerve ir perkelto į individualųjį rezervą atsargos kario prievolė atlikti karo tarnybą mobilizacijos atveju.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

II SKYRIUS
REGISTRACIJA IR ŠAUKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
IKIŠAUKTINIO AMŽIAUS JAUNUOLIŲ REGISTRACIJA

5 straipsnis. Jaunuolių įrašymas į karinę įskaitą
1. Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai), kai jiems sukanka 16 metų, privalo per 2 mėnesius pasitikrinti sveikatą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pirminiolygio sveikatos priežiūros įstaigose Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir gautą išrašą iš asmens sveikatos istorijos (ambulatorinės kortelės) pristatyti į vietines teritorines karines įstaigas.
2. Ikišauktinio amžiaus jaunuoliai įrašomi į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose, jiems išduodami nustatyto pavyzdžio šauktinio liudijimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMAS

6 straipsnis. Šaukimo organizavimo tvarka
1. Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam sukanka 19 metų, privalo atvykti į vietinę teritorinę karinę įstaigą 45 dienų laikotarpiu, kuris prasideda prieš 30 dienų iki 19 metų sukakties dienos ir baigiasi praėjus 15 dienų po šios sukakties. Šauktiniai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba yra atidėta šio įstatymo 9 straipsnyje numatytais atvejais, tačiau norintys šią tarnybą atlikti, nepaisydami tarnybos atidėjimo termino gali kreiptis į naujokų šaukimo komisiją, o naujokų šaukimo komisija privalo juos pašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą, jeigu nėra šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atleidimo nuo privalomosios tarnybos pagrindų.
2. Šauktiniai taip pat privalo atvykti į vietines teritorines karines įstaigas, naujokų šaukimo komisijas ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kai jie į jas šaukiami, atvykimo dieną nurodant paštu išsiunčiamame šaukimo lapelyje ir paskelbus miesto (rajono) laikraštyje.
3. Be pateisinamos priežasties neatvykęs šauktinis atsako pagal įstatymus.
4. Šauktiniai, nepašaukti į privalomąją pradinę karo tarnybą dėl šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, į ją šaukiami šioms priežastims išnykus.
5. Šauktiniams, kurie naujokų šaukimo komisijos yra pripažinti tinkamais privalomajai pradinei karo tarnybai ir paskirti į dalinius, draudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos ilgesniam laikui, negu iki paskirto atvykimo į dalinį dienos.
6. Kario statusą naujokas įgyja nuo atvykimo į dalinį (mokymo centrą) dienos ar nuo perėjimo vado (karinio viršininko) žinion momento.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

7 straipsnis. Pateisinamos neatvykimo priežastys
1. Visais šiame įstatyme nustatytais atvejais karo prievolininkų neatvykimo nurodytu laiku pateisinamos priežastys yra šios:
1) šauktinio liga;
2) šauktinio šeimos nario ar artimo giminaičio mirtis;
3) stichinė nelaimė ar nelaimingas atsitikimas;
4) šauktinio mokymasis užsienyje, jeigu tai yra pagrindas atidėti privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais atvejais šauktiniai privalo turėti pateisinamąjį dokumentą ir pateikti jį naujokų šaukimo komisijai, o 4 punkte nurodytu atveju šauktiniai privalo pateikti arba atsiųsti registruotu laišku pateisinamąjį dokumentą ir dokumentus dėl tarnybos atidėjimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

8 straipsnis. Atleidimas nuo privalomosios pradinės karo tarnybos arba jos pakeitimas
1. Nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) dėl sveikatos būklės netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai pagal ligų sąrašą, nustatytą Karinės medicinos ekspertizės nuostatuose;
2) raštu pareiškę, kad dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, ir paskirti atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą;
3) valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
2. Asmuo, nuteistas už padarytą sunkų nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, negali būti šaukiamas atlikti privalomąją karo tarnybą.
3. Šio įstatymo 17 straipsnyje numatytos trukmės privalomoji pradinė karo tarnyba gali būti pakeista vienu iš šių tarnybos atlikimo būdų:
1) aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, išskyrus Lietuvos karo akademijos, studentams – studijų metu mokymusi nustatytos trukmės vadų kursuose, kurių tvarkaraštis suderintas su studijų aukštosiose mokyklose tvarkaraščiu, ir atliekant karinę praktiką kariuomenėje ar iki 90 dienų trukmės būtinuosiuose kariniuose mokymuose šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka vasaros atostogų metu;
2) Lietuvos karo akademijos kariūnams – studijomis pagal Akademijos mokymo programą;
3) baigusiems aukštąsias mokyklas asmenims – iki 6 mėnesių trukmės tarnyba atskiruose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programą arba iki 3 mėnesių trukmės tarnyba pagal bazinį kario parengimo kursą;
4) šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka būtinaisiais kariniais mokymais;
5) sudariusiems kario savanorio tarnybos sutartį asmenims – pavyzdinga, ne trumpesne kaip 3 metų tarnyba rikiuotės savanoriu krašto apsaugos savanorių pajėgose.
4. Privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę laikomi asmenys:
1) atlikę šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytos trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą;
2) atlikę tarnybą vienu iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų būdų ir gavę šios tarnybos atlikimą patvirtinantį pažymėjimą;
3) atleisti (pašalinti) iš Lietuvos karo akademijos kariūnai, išėję bent vienerių metų studijų kursą.
5. Privalomoji pradinė karo tarnyba vienu iš šio straipsnio 3 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų gali būti pakeista krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka naujokų šaukimo komisijos rekomendavimu. Šiais būdais atliekamos tarnybos trukmę ir jos atlikimą patvirtinančių pažymėjimų formą kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.
6. Baigę aukštąsias arba aukštesniąsias mokyklas šauktiniai, kurie per 12 mėnesių po tokios mokyklos baigimo dienos nebuvo pašaukti atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atleidžiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

9 straipsnis. Privalomosios pradinės karo ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
atidėjimas
1. Naujokų šaukimo komisijos sprendimu privalomoji pradinė karo ir alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atidedama:
1) dieninių, vakarinių vidurinių bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems kaip 20 metų, – kol jas baigs;
2) aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentams (išskyrus neakivaizdinio skyriaus) – iki jiems sukaks 24 metai;
3) magistrantams – iki jiems sukaks 26 metai;
4) doktorantams ir rezidentams;
5) asmenims, kuriems iškeltos baudžiamosios bylos, – iki išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo arba bylos nutraukimo;
6) kai šauktinio motina ar tėvas yra I ar II grupės invalidai ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių, galinčių juos išlaikyti;
7) kai šauktinio motina viena ar šauktinio tėvas vienas augina vieną ar daugiau nepilnamečių vaikų iki 16 metų arba vyresnių, pripažintų I ar II grupės invalidais, ir nėra daugiau pilnamečių šeimos narių;
8) kai šauktinis turi vieną ar daugiau nepilnamečių iki 18 metų brolių ar seserų ir nėra kitų pilnamečių šeimos narių, galinčių juos išlaikyti;
9) kai šauktinio žmona yra I ar II grupės invalidė arba žmonos nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks 3 metai;
10) kai šauktinis privalo išlaikyti nedarbingus senelius, nes nėra kitų pilnamečių šeimos narių, privalančių juos išlaikyti;
11) kai šauktinis savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas globėju (rūpintoju), – iki globos (rūpybos) termino pabaigos;
12) kai šauktinis turi ir savo šeimoje išlaiko 2 ar daugiau vaikų arba vienas augina vaiką;
13) kai šauktinis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras;
14) dėl kitų šiame įstatyme nenurodytų ypač svarbių aplinkybių, dėl kurių vieniši ar nedarbingi šauktinio šeimos nariai, likę be jo paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje – tik su krašto apsaugos ministro leidimu.
2. Tais atvejais, kai šauktinių šaukimo metu yra daugiau, negu gali būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama esant šioms papildomoms sąlygoms:
1) kai šauktinis turi ir savo šeimoje išlaiko 1 ar daugiau vaikų;
2) kai šauktinis yra vedęs ir jis arba jo sutuoktinė yra gavę paskolą, nustatyta tvarka duodamą jaunoms šeimoms butui ar namui statyti (pirkti);
3) kai šauktiniui baigėsi tarnybos atidėjimo terminas, jis yra sukakęs ne mažiau kaip 22 metus ir ne mažiau kaip 2 metus turi įsteigęs personalinę įmonę, iš kurios gauna pajamų ir moka jų mokesčius;
4) kai šauktinis yra aukštosios arba aukštesniosios mokyklos neakivaizdinio skyriaus studentas – iki jam sukaks 24 metai.
3. Tais atvejais, kai atidedant privalomąją pradinę karo tarnybą, taikant šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas sąlygas, šaukimo metu šauktinių lieka mažiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, papildomos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygos taikomos eilės tvarka: nuo šio straipsnio 2 dalies 1 punkto iki 4 punkto.
4. Tais atvejais, kai atidėjus privalomąją pradinę karo tarnybą pagal šio straipsnio 2 dalyje nustatytas papildomas privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo sąlygas šaukimo metu šauktinių lieka daugiau, negu turi būti pašaukta pagal nustatytą tarnybos vietų skaičių, šauktiniai į privalomąją pradinę karo tarnybą šaukiami juos atrinkus atsitiktinės atrankos būdu. Šauktinių atrinkimo atsitiktinės atrankos būdu tvarką nustato krašto apsaugos ministras.
5. Piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl priežasčių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose ir 2 dalies 1-4 punktuose, ir atidėjimo priežastys per 3 metus neišnyko, šaukiami į būtinuosius karinius mokymus. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo laikotarpiu būtinuosius karinius mokymus gali baigti ir piliečiai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba buvo atidėta dėl kitų priežasčių.
6. Naujokų šaukimo komisijos privalomąją pradinę karo tarnybą gali atidėti vieneriems metams. Nepasikeitus šiame įstatyme nurodytoms aplinkybėms, šaukimo atidėjimas iš naujo pratęsiamas kiekvieną kartą ne ilgiau kaip vieneriems metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

10 straipsnis. Šaukimo finansavimas
Išlaidos, susijusios su ikišauktinio amžiaus jaunuolių registracija, šauktinių šaukimu į privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, karo prievolininkų mokymais, jų sveikatos patikrinimu ir ištyrimu dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai, finansuojamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos funkcijoms vykdyti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS
ŠAUKIMO KOMISIJOS

11 straipsnis. Šaukimo komisijos
1. Karo prievolininkams į tarnybą pašaukti, tarnybai atidėti, nuo jos atleisti bei šauktinių sveikatai patikrinti sudaromos :
1) naujokų šaukimo komisijos;
2) šauktinių medicinos ekspertizės komisijos;
3) Vyriausioji naujokų šaukimo komisija;
4) Karinės medicinos ekspertizės komisija.
2. Į medicinos ekspertizės komisijas turi būti įtraukti gydytojai, teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę atlikti karinę medicininę ekspertizę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

12 straipsnis. Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijos
1. Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas sudaro ir jas tvirtina savivaldybės meras. Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijas, kurios sudaromos iš etatinių krašto apsaugos sistemos darbuotojų, tvirtina krašto apsaugos ministras.
2. Išlaidos, susijusios su savivaldybės mero sudaromų teritorinių šauktinių medicinos ekspertizės komisijų darbu, apmokamos iš šiems tikslams skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos funkcijoms vykdyti. Savivaldybės mero tvirtinamos teritorinės šauktinių medicinos ekspertizės komisijos formuojamos sudarant terminuotas darbo sutartis su komisijų ir joms reikalingo pagalbinio medicinos personalo nariais.
3. Naujokų šaukimo ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijos sudaromos vieneriems kalendoriniams metams.
4. Naujokų šaukimo komisijos organizuoja ir atlieka naujokų šaukimą.
5. Savivaldybės mero tvirtinama naujokų šaukimo komisija susideda iš:
1) pirmininko – savivaldybės mero įgalioto asmens;
2) pirmininko pavaduotojo – vietinės teritorinės karinės įstaigos vadovo arba jo pavaduotojo;
3) narių – policijos bei savivaldybių globos ir rūpybos institucijų atstovų ir šauktinių medicinos ekspertizės komisijos pirmininko;
4) sekretoriaus.
6. Naujokų šaukimo komisija:
1) sudaro naujokų šaukimo tvarkaraštį;
2) tikrina šauktinių dokumentus ir nustato, ar šauktiniai tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;
3) skiria šauktinį į dalinį, praneša jam tarnybos vietą ir išvykimo į ją laiką;
4) priima šauktinių, dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negalinčių tarnauti su ginklu, prašymus atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą ir, vadovaudamasi šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytos specialios komisijos sprendimu, paskiria atlikti šią tarnybą;
5) atleidžia šauktinius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytais atvejais;
6) atideda šauktiniams privalomąją pradinę karo tarnybą šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Naujokų šaukimo komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Komisijos sprendimai priimami balsų dauguma, kai dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių. Komisija savo posėdžius protokoluoja. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
8. Naujokų šaukimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Vyriausiajai naujokų šaukimo komisijai per 10 dienų nuo sprendimo įteikimo karo prievolininkui dienos.
9. Šauktinių medicinos ekspertizės komisiją sudaro pirmininkas (gydytojas), nariai (įvairių specializacijų gydytojai) ir sekretorius. Komisijos sudėtį pagal gydytojų specializacijas, taip pat komisijos darbui reikalingo pagalbinio medicinos personalo sudėtį tvirtina krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrai.
10. Šauktinių medicinos ekspertizės komisija vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Karinės medicinos ekspertizės nuostatais ir privalo:
1) atlikti medicinos ekspertizę ir nustatyti, ar karo prievolininkas pagal sveikatos būklę tinka privalomajai pradinei karo tarnybai;
2) prireikus siųsti šauktinius į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ištirti papildomai.
11. Už šauktinių medicinos ekspertizės komisijos darbą atsako komisijos pirmininkas, o už savo ekspertinę išvadą ir kiekvienas komisijos narys įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

13 straipsnis. Vyriausioji naujokų šaukimo komisija
1. Prie Krašto apsaugos ministerijos sudaroma nuolatinė Vyriausioji naujokų šaukimo komisija.
2. Vyriausioji naujokų šaukimo komisija susideda iš:
1) pirmininko – Lietuvos Respublikos kariuomenės gynybos štabo valdybos arba skyriaus, atsakingo už karinę prievolę, viršininko;
2) pirmininko pavaduotojo – Lietuvos kariuomenės karomedicinos tarnybos vado arba jo pavaduotojo;
3) narių – Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų.
3. Vyriausiąją naujokų šaukimo komisiją tvirtina krašto apsaugos ministras, suderinęs su Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.
4. Vyriausioji naujokų šaukimo komisija:
1) nagrinėja šauktinių skundus dėl naujokų šaukimo komisijų sprendimų. Skundas turi būti išnagrinėtas per 7 dienas nuo jo gavimo dienos, o jei reikia specialaus tyrimo, – per mėnesį;
2) tikrina naujokų šaukimo komisijų darbą;
3) keičia neteisėtai priimtus naujokų šaukimo komisijų sprendimus;
4) nustačiusi naujokų šaukimo komisijos piktnaudžiavimo faktų, gali siūlyti pakeisti šios komisijos sudėtį.
5. Vyriausiosios naujokų šaukimo komisijos posėdžius šaukia jos pirmininkas. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja komisijos pirmininkas ir ne mažiau kaip 2 nariai. Sprendimus komisija priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia pirmininko balsas.
6. Karo prievolininkas Vyriausiosios naujokų šaukimo komisijos sprendimą gali apskųsti krašto apsaugos ministrui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos, o krašto apsaugos ministro sprendimą – apylinkės teismui per 10 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

14 straipsnis. Karinė medicinos ekspertizės komisija
1. Karinė medicinos ekspertizės komisija sudaroma iš gydytojų, teisės aktų nustatyta tvarka turinčių teisę atlikti karinę medicinos ekspertizę. Komisijos sudėtį Lietuvos kariuomenėskaro medicinos tarnybos vado siūlymu tvirtina kariuomenės vadas.
2. Be kitų Lietuvos Respublikos karinės medicinos ekspertizės nuostatuose nustatytų funkcijų, Karinėmedicinos ekspertizės komisija:
1) atlieka atleidžiamų nuo karo prievolės karo prievolininkų medicinos ekspertizę ir pateikia išvadą dėl šauktinių medicinos ekspertizės komisijos priimto sprendimo;
2) turi teisę siųsti karo prievolininkus atlikti papildomų tyrimų į Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros viešąsias ar biudžetines įstaigas ir reikalauti iš šių įstaigų pateikti reikalingus dokumentus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

KETVIRTASIS SKIRSNIS
KARINĖ ĮSKAITA

15 straipsnis. Karinė įskaita
1. Karinę įskaitą tvarko vietinė teritorinė karinė įstaiga.
2. Lietuvos Respublikos piliečiai (vyrai) privalo įsirašyti į karinę įskaitą :
1) sulaukę 16 metų – per 2 mėnesius;
2) atlikę privalomąją pradinę karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą – per 10 dienų nuo tarnybos baigimo dienos.
3. Lietuvos Respublikos pilietės, įgijusios medicinos ar Vyriausybės nustatytos kitos specialybės aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą, privalo įsirašyti į karinę įskaitą per 2 mėnesius nuo mokymo įstaigos baigimo dienos.
4. Asmuo nuo 19 iki 45 metų, gyvenantis Lietuvoje ir įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, per mėnesį nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo įsigaliojimo privalo pasitikrinti sveikatą ir įsirašyti į karinę įskaitą vietinėje teritorinėje karinėje įstaigoje.
5. Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems nustatytas invalidumas, į karinę įskaitą neįrašomi arba iš jos išbraukiami.
6. Įsirašydami į karinę įskaitą, karo prievolininkai privalo pateikti šauktinio arba kario liudijimą.
7. Karo prievolininkai vietinei teritorinei karinei įstaigai per 15dienųprivalo pateikti duomenis apie:
1) vardo ar pavardės pakeitimą;
2) mokymo įstaigų baigimą;
3) išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui ar atvykimą į naują gyvenamąją vietą ilgesniam negu 6 mėnesiai laikui;
4) darbovietės pakeitimą;
5) šeimyninės padėties pasikeitimus (santuoką, šeimos padidėjimą ar šeimos nario mirtį, ištuoką).
8. Duomenis apie sveikatos būklės pasikeitimą karo prievolininkai privalo pateikti per 2 mėnesius nuo invalidumo nustatymo ar susirgimo (traumos) dienos.
9. Atsargos karo prievolininkai, nuolat ar laikinai (ilgiau kaip 6 mėnesius) gyvenantys užsienio valstybėse, privalo įsirašyti į karinę įskaitą Lietuvos Respublikos atstovybėse ar konsulatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

Įstatymas papildytas II(1) skyriumi:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

II(1 )SKYRIUS
KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMO PERTVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS
KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS

15(1 )straipsnis. Karo prievolės administravimo pertvarkymas
1. Šio įstatymo I-II skyriuose reglamentuotas karo prievolės administravimas, susijęs su šaukimu į privalomąją pradinę karo tarnybą, yra pertvarkomas.
2. Karo prievolės administravimas pertvarkomas palaipsniui, įvedant pertvarkytą administravimo sistemą atskiruose regionuose, priklausomai nuo karo prievolės centrų juose įsteigimo.
3. Krašto apsaugos ministras įsakymu priima sprendimą regione pradėti taikyti karo prievolės administravimą šiame skyriuje nustatyta tvarka.
4. Regionų, kuriuose karo prievolės administravimas nepertvarkytas, teritorijose karo prievolininkai šaukiami į privalomąją karo tarnybą šio įstatymo nustatyta tvarka, netaikant II(1) skyriaus nuostatų.

15(2) straipsnis. Karo prievolės administravimo subjektai
1. Karo prievolę tiesiogiai administruoja:
1) vietos savivaldos institucijos;
2) Karo prievolės administravimo tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Administravimo tarnyba).
2. Kitos valstybės institucijos, visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos atlieka įstatymų joms pavestas funkcijas, susijusias su karo prievolės pertvarkymu.

15(3 )straipsnis. Karo prievolės administravimo pakopos
1. Karo prievolės administravimo pakopos yra šios:
1) vietos savivaldos institucijos;
2) regioniniai karo prievolės centrai, apimantys vieną ar kelias apskritis.
2. Savivaldybės atrenka ir siunčia preliminariai atrinktus šauktinius į regioninius karo prievolės centrus ir už tai atsako.
3. Administravimo tarnybos regioniniai karo prievolės centrai skiria šauktinius į privalomąją karo tarnybą ir už tai atsako.

ANTRASIS SKIRSNIS
KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS PIRMOJOJE PAKOPOJE

15(4) straipsnis. Karo prievolės administravimas savivaldybėje
1. Vietos savivaldos institucija tvarko savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių apskaitą, organizuoja jų sveikatos profilaktinį patikrinimą asmens sveikatos priežiūrą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir mastu, atrenka ir siunčia atrinktus šauktinius į regioninius karo prievolės centrus, taip pat organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą, vengiančių sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos asmenų paiešką bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas karo prievolės administravimo funkcijas, išskyrus priskirtas savivaldybės karo prievolininkų atrankos komisijai (toliau – savivaldybės atrankos komisija), atlieka šaukimui organizuoti savivaldybės paskirtas ir reikalingus įgaliojimus turintis tarnautojas (toliau – savivaldybės administracijos tarnautojas). Jo pareiginius nuostatus, atitinkančius pavyzdinių nuostatų reikalavimus, tvirtina, jį skiria bei atleidžia savivaldybės administratorius.

15(5 )straipsnis. Savivaldybės administracijos tarnautojas
1. Savivaldybės administracijos tarnautojas:
1) atlieka savivaldybės teritorijoje gyvenančių ikišauktinio amžiaus jaunuolių ir šauktinių apskaitą, organizuoja jų sveikatos profilaktinį patikrinimą;
2) organizuoja vengiančių įsirašyti į karinę įskaitą, vengiančių sveikatos tikrinimo ar privalomosios karo tarnybos asmenų paiešką bei jų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn;
3) teikia duomenis Administravimo tarnybos teritoriniam skyriui;
4) rengia medžiagą Atrankos komisijos posėdžiams;
5) kviečia šauktinius į Atrankos komisijos posėdžius;
6) kontroliuoja, kaip visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymą;
7) vykdo visuomenės teisinį švietimą karo prievolės klausimais.
2. Atlikdamas savo uždavinius ir funkcijas, savivaldybės administracijos tarnautojas bendradarbiauja su Administravimo tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojais.

15(6 )straipsnis. Savivaldybės atrankos komisija
1. Savivaldybės mero siūlymu savivaldybės atrankos komisiją ir jos darbo reglamentą tvirtina savivaldybės taryba. Savivaldybės atrankos komisiją sudaro ne daugiau kaip 7 asmenys: savivaldybės gydytojas, globos ir rūpybos, policijos bei Administravimo tarnybos atstovai. Komisijos pirmininku tvirtinamas savivaldybės tarybos narys arba savivaldybės administracijos tarnautojas.
2. Jeigu savivaldybės atrankos komisijos pirmininku tvirtinamas savivaldybės tarybos narys, tai savivaldybės administracijos tarnautoją siūloma tvirtinti komisijos pirmininko pavaduotoju.
3. Administravimo tarnyba į savivaldybės atrankos komisiją deleguoja savo pareigūną. Jį siūloma tvirtinti komisijos pirmininko pavaduotoju.
4. Savivaldybės atrankos komisija tvirtinama savivaldybės kadencijai. Po savivaldybių rinkimų ji vykdo savo įgaliojimus tol, kol naujai išrinkta savivaldybės taryba patvirtina naują komisiją.
5. Savivaldybės atrankos komisijos pavyzdinį darbo reglamentą bei savivaldybės administracijos tarnautojo pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
6. Savivaldybės atrankos komisija:
1) atlieka pradinę šauktinių atranką – tikrina jų asmens, karinės įskaitos, socialinės padėties, asmens sveikatos būklės (išrašą iš ambulatorinės kortelės) bei kitus dokumentus ir pagal juos preliminariai nustato tinkamumą privalomajai karo tarnybai;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais ir reglamento nustatyta tvarka priima sprendimus atleisti karo prievolininkus nuo privalomosios karo tarnybos;
3) vadovaudamasi šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka atideda karo prievolininkams privalomąją pradinę karo tarnybą;
4) preliminariai atrinktus šauktinius siunčia į regioninius karo prievolės centrus.
7. Savivaldybės atrankos komisijos posėdžiams reikalingą medžiagą bei dokumentus rengia savivaldybės administracijos tarnautojas ir Administravimo tarnybos teritorinis skyrius.
8. Į savivaldybės atrankos komisiją Administravimo tarnybos deleguotas pareigūnas turi teisę reikalauti, kad savivaldybės atrankos komisijos sprendimai karo prievolės klausimais, kai yra pagrindas, būtų peržiūrėti Priežiūros komisijos prie Administravimo tarnybos (toliau – Priežiūros komisija).

15(7 )straipsnis. Priežiūros komisija
1. Priežiūros komisija nagrinėja pagal šauktinių raštiškus prašymus savivaldybių atrankos komisijų sprendimų dėl jų pašaukimo, atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos ar jos atidėjimo pagrįstumą ir, kai yra pagrindas, šiuos sprendimus keičia. Šis Priežiūros komisijos sprendimas įsigalioja, kai jį patvirtina Administravimo tarnybos viršininkas. Priežiūros komisijos sprendimas gali būti apskųstas krašto apsaugos ministrui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Krašto apsaugos ministro sprendimas per 20 dienų gali būti apskųstas teismui.
2. Priežiūros komisijos sudėtį, jos darbo reglamentą tvirtina krašto apsaugos ministras.

15(8 )straipsnis. Administravimo tarnybos teritorinis skyrius
Administravimo tarnybos teritorinis skyrius:
1) tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą;
2) tvarko karo prievolininkų asmens bylas;
3) pateikia savivaldybės atrankos komisijai karo prievolininkų asmens bylas, prašymus ir jiems nagrinėti reikiamus dokumentus;
4) organizuoja atrinktų karo prievolininkų nuvykimą į regiono karo prievolės centrą arba į paskirtą tarnybos vietą;
5) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

TREČIASIS SKIRSNIS
KARO PRIEVOLĖS ADMINISTRAVIMAS ANTROJOJE PAKOPOJE

15(9 )straipsnis. Administravimo tarnyba
1. Administravimo tarnybos steigėja yra Krašto apsaugos ministerija.
2. Administravimo tarnybos nuostatus tvirtina, struktūrą ir etatus nustato, viršininką skiria bei atleidžia krašto apsaugos ministras.
3. Administravimo tarnybos viršininkas, kuriuo gali būti skiriamas tik civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojas, yra tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui.
4. Administravimo tarnyba turi regioninius karo prievolės centrus, Priežiūros komisiją, teritorinius skyrius savivaldybių teritorijose ir kitus padalinius.

15(10 )straipsnis. Administravimo tarnybos pagrindiniai uždaviniai
Administravimo tarnybos pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1) įgyvendinti Lietuvos Respublikoje valstybės karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką, koordinuoti, metodiškai vadovauti ir prižiūrėti valstybės bei savivaldybių institucijų veiklą užtikrinant Karo prievolės įstatymo vykdymą;
2) pagal bendrą sistemą tvarkyti privalomosios pradinės karo tarnybos prievolininkų karinę įskaitą ir duomenų bazes;
3) atsižvelgiant į skirtą finansavimą ir kariuomenės poreikius, sudaryti karo prievolininkų šaukimo į privalomąją karo tarnybą planus;
4) organizuoti savivaldybių atrankos komisijų pirmojoje pakopoje atrinktų šauktinių sveikatos patikrinimą, nustatyti jų tinkamumą karo tarnybai;
5) tinkamus šauktinius skirti į karo tarnybą ir pasiųsti į tarnybos atlikimo vietą;
6) tvarkyti atsargos karo prievolininkų rezervo apskaitą;
7) tvarkyti aktyviojo kariuomenės rezervo bei personalo mobilizacinio rezervo įskaitą ir duomenų bazes;
8) nustatyti karo prievolininkų karinės įskaitos vykdymo tvarką;
9) nagrinėti piliečių raštu pateiktus prašymus karo prievolės klausimais;
10) atlikti jos nuostatuose numatytus kitus uždavinius ir funkcijas.

15(11 )straipsnis. Regioniniai karo prievolės centrai
1. Karo prievolės administravimą regione vykdo Administravimo tarnybos regioniniai karo prievolės centrai. Regioninių karo prievolės centrų veiklos teritoriją nustato krašto apsaugos ministras.
2. Regioniniai karo prievolės centrai:
1) priima savivaldybių atrankos komisijų preliminariai atrinktus bei pasiųstus šauktinius ir skiria juos į privalomąją karo tarnybą;
2) tikrina šauktinių sveikatą, prireikus papildomai ištirti, siunčia juos į karinę medicinos ekspertizės komisiją arba į viešąją sveikatos priežiūros įstaigą;
3) pagal sveikatos, kitus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustato šauktinių tinkamumą karo tarnybai, kariuomenės pajėgų rūšiai;
4) pagal kariuomenės poreikius skirsto šauktinius į dalinius ir organizuoja jų nuvykimą į tarnybos vietą;
5) sudaro ir tvarko regiono karo prievolininkų karinės įskaitos, aktyviojo rezervo karių ir personalo mobilizacinio rezervo duomenų kompiuterinę bazę.
3. Regioniniuose karo prievolės centruose šauktinių sveikatos patikrinimą atlieka krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka paskirti Karo medicinos tarnybos gydytojai. Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarka turi būti suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija. Šauktinių sveikatos tikrinimo tvarką tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

15(12) straipsnis. Šauktinių aprūpinimas
1. Už tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienas regioniniuose karo prievolės centruose šauktiniams išmokama 0,1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio dienpinigių.
2. Šauktiniams apmokamos kelionės iš gyvenamosios vietos į regioninį karo prievolės centrą ir atgal arba į tarnybos vietą išlaidos pagal pateiktus keleivinio transporto (išskyrus taksi) bilietus, o tokių bilietų nepateikus, – pagal nustatyta tvarka patvirtintus važiavimo paprastu autobusu ir (ar) traukinio bendruoju keleiviniu vagonu maksimalius tarifinius įkainius. Kelionės išlaidos neapmokamos, kai karo prievolininkas vežamas Administravimo tarnybos transportu arba kai jis šio transporto atsisako.
3. Šauktiniai jų tinkamumo karo tarnybai tikrinimo dienomis aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, taip pat iškilus būtinybei apnakvindinami.
4. Šiame straipsnyje numatytas aprūpinimas šauktiniui neteikiamas, jei šauktinis dėl savo kaltės neįvykdė savivaldybės atrankos komisijos ar Administravimo tarnybos nustatytų reikalavimų ir dėl to regioniniame karo prievolės centre negalėjo būti tikrinamas jo tinkamumas karo tarnybai.
5. Šiame straipsnyje numatytos išmokos mokamos iš Krašto apsaugos ministerijai tam tikslui skirtų biudžeto lėšų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

III SKYRIUS
TARNYBA

PIRMASIS SKIRSNIS
PRIVALOMOJI PRADINĖ KARO TARNYBA

Skirsnio pavadinimas pakeistas:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

16 straipsnis. Tarnybos vieta
1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, o Seimui nutarus – ir kitose Lietuvos Respublikos institucijose.
2. Lietuvos Respublikos kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytais atvejais tarnyba gali būti atliekama kariniuose vienetuose, skirtuose dalyvauti tarptautinėse operacijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

17 straipsnis. Tarnybos trukmė
1. Į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų. Piliečiai, parašę prašymą naujokų šaukimo komisijai arbaregioniniam karo prievolės centrui, tarnybą gali pradėti ir būdami 18 metų, o krašto apsaugosministro sutikimu taip pat ir 27 metų, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus.
2. Privalomoji pradinė karo tarnyba trunka 12 mėnesių.
3. Į tarnybos laiką neįskaitomas laikas, kurį privalomosios pradinės karo tarnybos karys:
1) buvo savavališkai palikęs dalinį;
2) be pateisinamos priežasties pavėlavo sugrįžti iš komandiruotės ar atostogų;
3) išbuvo areštinėje.
4. Jei atsiranda šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių, privalomosios pradinės karo tarnybos karys, ištarnavęs mažiau kaip pusę šiame įstatyme nustatyto laiko, jo prašymu paleidžiamas iš tarnybos, iki minėtos aplinkybės išnyks.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

18 straipsnis. Paleidimas iš tarnybos
1. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos į atsargą:
1) ištarnavęs šio įstatymo nustatytą laiką;
2) jei atsiranda šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė;
3) ištarnavęs bent pusę šiame įstatyme nustatyto laiko, jei atsiranda 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose nurodytų aplinkybių.
2. Privalomosios pradinės karo tarnybos karys paleidžiamas iš tarnybos:
1) jei jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už padarytą sunkų nusikaltimą, arba jam skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;
3) kai jis padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų ir tai nesuderinama su jo, kaip kario, statusu – tik kariuomenės vado sprendimu.
3. Asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių, neįrašomi į aktyviojo ar individualiojo rezervo įskaitą. Į aktyviojo rezervo įskaitą taip pat gali būti neįrašomi asmenys, paleisti iš tarnybos dėl šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų aplinkybių. Sprendimas neįrašyti į įskaitą priimamas į atsargą išleidžiančio vado (viršininko) įsakymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

19 straipsnis. Būtinieji kariniai mokymai
1. Būtinieji kariniai mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 19 iki 35 metų:
1) šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais;
2) dėl kitų priežasčių neatlikusiems privalomosios pradinės karo tarnybos;
3) stojantiems ar įstojusiems į tarnybą policijoje – juos atliekant kariuomenėje arba vidaus reikalų sistemoje tarnybos policijoje laiku;
4) atleistiems iš pradėtos privalomosios pradinės karo tarnybos, jiems ištarnavus mažiau kaip 6 mėnesius, jų tarnybos metu atsiradus aplinkybių, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 6-14 punktuose. Šiuo atveju būtinųjų karinių mokymų trukmė nustatoma atsižvelgiant į neatliktos tarnybos dalį.
2. Būtinieji kariniai mokymai skiriami karo prievolininkams nuo 18 metų, išėjusiems jaunojo šaulio mokymo kursą.
3. Būtinieji kariniai mokymai vyksta kariuomenės teritoriniuose daliniuose arba vietinėse teritorinėse krašto apsaugos ar kitose mokymo institucijose, kuriose organizuoti būtinieji kariniai mokymai. Būtinieji kariniai mokymai asmenims, tarnaujantiems policijoje, gali būti organizuojami vidaus reikalų sistemoje su kariuomenės vadu suderinta tvarka.
4. Būtinieji kariniai mokymai trunka nuo 60 iki 150 parų per 3 metus, bet ne mažiau kaip 20 parų per metus.
5. Būtinieji kariniai mokymai vyksta pagal kariuomenės vado patvirtintas programas.
6. Į būtinuosius karinius mokymus siunčia naujokų šaukimo komisija. Mokymų pradžią ir pabaigą nustato kariuomenės vadas.
7. Būtinųjų karinių mokymų metu karo prievolininkams taikomos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos socialinės garantijos, jie maitinami ir jiems išduodama nustatyto pavyzdžio apranga. Taip pat jiems mokamos privalomosios pradinės karo tarnybos kariams nustatytos išmokos buitinėms išlaidoms iš Krašto apsaugos ar Vidaus reikalų ministerijoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai, kurios sistemos institucijoje jie atlieka būtinuosius karinius mokymus. Šios socialinės garantijos, aprūpinimo sąlygos ir išmokos tokia pačia tvarka taikomos ir karo prievolininkams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

ANTRASIS SKIRSNIS
ALTERNATYVIOJI KRAŠTO APSAUGOS TARNYBA

20 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos pasirinkimo tvarka
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą pageidaujantys atlikti karo prievolininkai raštu kreipiasi pagal gyvenamąją vietą į naujokų šaukimo komisiją arba regioninį karoprievolės centrą. Prašymas turi būti motyvuotai pagrįstas.
2. Karo prievolininkų prašymus dėl alternatyviosios tarnybos atlikimo svarsto ir sprendimą dėl to priima speciali komisija, sudaryta iš visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, švietimo įstaigų atstovų. Šios komisijos sudarymo ir jos darbo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vietą bei jos pradžios datątvirtina krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

21 straipsnis. Atleidimas nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos
Nuo alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atleidžiami Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal sveikatos būklę netinkami privalomajai pradinei karo tarnybai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

22 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo vieta
1. Alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą piliečiai atlieka Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje. Jie skiriami tarnauti į pareigas, nereikalaujančias naudoti prievartos ir ginklo. Piliečiams, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taikomi krašto apsaugos tarnybos ir drausmės statutai, fizinio parengimo ir kiti kariams nustatyti reikalavimai, kurie nesusiję su ginklo, specialių priemonių ar priverstiniu fizinės jėgos panaudojimu, taip pat karių tarnybai nustatyti apribojimai.
2. Vyriausybės sprendimu alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba, kaip civilinio pobūdžio visuomenei naudingas darbas, gali būti atliekama kitose valstybės institucijose. Šiuo atveju jos atlikimo tvarką ir prievolininkų materialinį aprūpinimą nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

23 straipsnis. Alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos trukmė
1. Į alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą šaukiami piliečiai nuo 19 iki 26 metų.
2. Alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba trunka 18 mėnesių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

24 straipsnis. Materialinis aprūpinimas
Asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, jos metu aprūpinami maistu, apranga, gyvenamuoju plotu ir kitkuo tokia pat tvarka kaip ir privalomosios pradinės karo tarnybos kariai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

TREČIASIS SKIRSNIS
ATSARGOS TARNYBA

25 straipsnis. Atsargos karo prievolininkų parengtys
1. Atsargos karo prievolininkai: kareiviai, jūreiviai, seržantai, puskarininkiai – pagal sveikatos būklę tinkantys tikrajai karo tarnybai, nuo 19 iki 35 metų imtinai įrašomi į pirmosios parengties atsargos grupę, nuo 36 iki 45 metų imtinai, taip pat atsargos karo prievolininkės nuo 19 iki 45 metų – į antrosios parengties atsargos grupę.
2. Atsargos karo prievolininkai, šauktinių medicinos ekspertizės komisijų pripažinti pagal sveikatos būklę netinkamais tikrajai karo tarnybai arba atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, įrašomi į trečiosios parengties atsargos grupę. Trečiosios parengties atsargos grupė rengiama pagal atskirą programą.
3. Į pirmosios parengties atsargos grupę įrašomi jaunesnieji atsargos karininkai iki 45 metų, į antrosios parengties atsargos grupę – iki 55 metų. Į pirmosios parengties atsargos grupę įrašomi vyresnieji atsargos karininkai iki 50 metų, į antrosios parengties atsargos grupę – iki 60 metų.
4. Atsargos karo prievolininkai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės, išbraukiami iš aktyviojo ir (ar) individualiojo rezervo įskaitos. Iš aktyviojo rezervo įskaitos taip pat gali būti išbraukti asmenys, nuteisti už padarytą sunkų nusikaltimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

26 straipsnis. Atsargos karo prievolininkų rengimo tvarka
1. Į pirmosios parengties atsargos grupę įrašyti atsargos karo prievolininkai į mokymus ar pratybas šaukiami:
1) atlikę 12 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą ir kitais šiame įstatyme numatytais būdais – 6 metus kasmet po 14 kalendorinių dienų;
2) baigę iki 3 mėnesių trukmės bazinį kario parengimo kursą eiliniai – 12 metų kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;
3) atlikę iki 6 mėnesių trukmės tarnybą atskiruosiuose mokomuosiuose kariniuose vienetuose pagal vadų rengimo programas karininkai ir puskarininkiai, taip pat studijų aukštosiose arba aukštesniosiose mokyklose metu baigę vadų kursus ir atlikę praktiką kariuomenėje karininkai ir puskarininkiai – 9 metus kasmet po 14 kalendorinių dienų ir 3 savaitgalius;
4) kiti karininkai ir puskarininkiai – krašto apsaugos ministro nustatytais terminais.
2. Asmenys, atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, į mokymus ar pratybas nešaukiami.
3. Nuo eilinių karinių mokymų (pratybų) atleidžiami atsargos karo prievolininkai:
1) ūkininkai, jų šeimų nariai ir žemės ūkyje dirbantys žemės ūkio specialistai sėjos, šienapjūtės ir derliaus nuėmimo metu;
2) turintys 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų;
3) moterys;
4) turintys vaiką iki vienerių metų arba kurių žmonoms likę ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų iki gimdymo.
4. Pašaukti į mokymus ar pratybas atsargos karo prievolininkai išlaikomi valstybės.
5. Atsargos karo prievolininkų priskyrimo aktyviajam rezervui, jų pašaukimo į mokymus ar pratybas tvarką ir reikalavimus, keliamus kiekvienos parengties atsargos grupei, nustato krašto apsaugos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

27 straipsnis. Mobilizacija ekstremalių situacijų atvejais
Ekologinių katastrofų, stichinių nelaimių metu, kai gresia pavojus valstybės saugumui, atsargos karo prievolininkai gali būti mobilizuojami Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS
KARO PRIEVOLĖS UŽTIKRINIMAS. ĮSTATYMĄ VYKDANČIOS INSTITUCIJOS

28 straipsnis. Vietinės teritorinės karinės įstaigos pareigos
Vietinė teritorinė karinė įstaiga be kitų funkcijų:
1) tvarko karo prievolininkų karinę įskaitą;
2) tvarko karo prievolininkų asmens bylas, išduoda karinius dokumentus;
3) sutikrina karo prievolininkų sąrašus su gautaisiais iš savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų;
4) organizuoja karo prievolininkų pakvietimą ir atvykimą į šaukimo komisijas, mokymus bei naujokų nuvykimą į tarnybos vietas;
5) pateikia šaukimo komisijoms karo prievolininkų asmens bylas ir kitus duomenis;
6) kontroliuoja karo prievolininkų apskaitą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

29 straipsnis. Vietos savivaldos institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigos
1. Vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas nepertvarkytas, taip pat šiose teritorijose įregistruotos visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos:
1) tvarko jose dirbančių karo prievolininkų apskaitą;
2) vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms šių reikalavimu iki einamųjų metų gruodžio 31 d. pateikia jaunuolių, kuriems sukako 16 ir 18 metų, ir šauktinių sąrašus bei papildomus sąrašus;
3) kas ketvirtį teikia vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie karo prievolininkų karinės įskaitos pasikeitimus;
4) kartą per metus pagal vietinių teritorinių karinių įstaigų planą sutikrina karo prievolininkų įskaitos duomenis su vietinių teritorinių karinių įstaigų karo prievolininkų karinės įskaitos duomenimis ir įrašo pasikeitimus;
5) priimdamos karo prievolininkus į darbą ar mokytis, reikalauja, kad šie būtų įsirašę į karinę įskaitą vietinėse teritorinėse karinėse įstaigose pagal gyvenamąją vietą ir pateiktų karo prievolininko statusą liudijantį karinį dokumentą.
2. Vietos savivaldos institucijos kasmet iki einamųjų metų gruodžio 31 d. vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms pateikia jų teritorijoje įregistruotų visų rūšių įmonių, įstaigų ir organizacijų sąrašus.
3. Visų rūšių bei nuosavybės formų įmonės, įstaigos ir organizacijos, įregistruotos savivaldybėse, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, šiame straipsnyje nurodytus duomenis nustatyta tvarka pateikia ir vietos savivaldos institucijoms.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

30 straipsnis. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų pareigos
1. Švietimo įstaigos ir aukštosios mokyklos privalo ugdyti mokinių, moksleivių ir studentų pasiryžimą ginti Tėvynę.
2. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų vadovai tvarko besimokančių jose karo prievolininkų apskaitą ir kiekvienais metais per mėnesį nuo mokslo metų pradžios pateikia vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie besimokančius karo prievolininkus. Švietimo įstaigų ir aukštųjų mokyklų, įregistruotų savivaldybėse, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas yra pertvarkytas, vadovai duomenis apie besimokančius karo prievolininkus šio straipsnio nustatyta tvarka pateikia ir vietos savivaldos institucijai.
3. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadovai privalo sudaryti studentams tokias mokymosi sąlygas, kad šie galėtų atlikti tarnybą šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu būdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

31 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros viešųjų ir biudžetinių įstaigų pareigos
1. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros viešosios ir biudžetinės įstaigos vietinių teritorinių krašto apsaugos įstaigų, šauktinių medicinos ekspertizės komisijų ar karinės medicinos ekspertizės komisijos prašymu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka privalo:
1) atlikti siunčiamų šauktinių medicininę apžiūrą ir ištyrimą dėl tinkamumo privalomajai karo tarnybai;
2) pateikti išrašus iššauktinių asmens sveikatos istorijų (ambulatorinių kortelių).
2. Aktyviojo rezervo karių tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

32 straipsnis. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareigos
1. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijai pareikalavus, nustatyta tvarka teikia jai informaciją apie karo prievolininkų gyvenamąją vietą, paso ir kitus duomenis.
2. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės informaciją apie ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių gyvenamąją vietą, paso ir kitus duomenis teikia vietos savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, jų reikalavimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

33 straipsnis. Vidaus reikalų sistemos padalinių pareigos
1. Vietinės teritorinės karinės įstaigos vadovo prašymu bei vietos savivaldos institucijos, kurios teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, savivaldybės administracijos tarnautojo prašymu savivaldybių policijos įstaigos atlieka šauktinių paiešką ir atvesdina juos.
2. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka teikia vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms bei vietos savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, duomenis apie tai, ar karo prievolininkas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nuteistas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

34 straipsnis. Teismų pareigos
1. Teismai apie įsiteisėjusius nuosprendžius nuteistiems laisvės atėmimu karo prievolininkams per 7 dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo pranešti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms.
2. Nuteistų laisvės atėmimu karo prievolininkų karių ar šauktinių liudijimai turi būti išsiųsti į vietines teritorines karines įstaigas, kuriose jie yra įrašyti į karinę įskaitą.

35 straipsnis. Civilinės metrikacijos įstaigų pareigos
1. Civilinės metrikacijos įstaigos privalo kas ketvirtį pateikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms karo prievolininkų (vyrų), pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms pareikalavus – papildomus sąrašus, o karo prievolininkui mirus, per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai.
2. Civilinės metrikacijos įstaigos privalo kas ketvirtį pateikti savivaldos institucijoms, kurių teritorijoje karo prievolės administravimas pertvarkytas, ikišauktinio amžiaus jaunuolių bei šauktinių, pakeitusių vardus ir pavardes, sąrašus, šioms įstaigoms pareikalavus – papildomus sąrašus, o ikišauktinio amžiaus jaunuoliui ar šauktiniui mirus, per 10 kalendorinių dienų pranešti apie tai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)

36 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo institucijų įstaigų pareigos
Socialinės apsaugos ir darbo institucijų įstaigos privalo kas ketvirtį teikti vietinėms teritorinėms karinėms įstaigoms duomenis apie piliečius (vyrus) nuo 19 iki 26 metų, kuriems nustatytas invalidumas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

37 straipsnis. Asmenys, atsakingi už karo prievolės užtikrinimą
Už šiame skyriuje nustatytų pareigų atlikimą atsako atitinkamų įstaigų vadovai.

V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis. (Neteko galios).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

39 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos pratęsimas bei pašaukimas į ją
pirma laiko
Įstatymų nustatytais atvejais privalomosios pradinės karo tarnybos trukmė gali būti pratęsta ir į privalomąją pradinę karo tarnybą gali būti pašaukti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

41 straipsnis. Karių aprūpinimas ir garantijos
Karių aprūpinimo tvarką ir su karo tarnyba susijusias garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)

42 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1990, Nr. 21-530);
2) Laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.21-531);
3) Alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymas (Žin., 1990, Nr.30-726);
4) Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo įsigaliojimo” (Žin., 1990, Nr.30-727);
5) Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo 32 straipsnio pakeitimo” (Žin., 1990, Nr.30-728);
6) Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr.23-593) 26 straipsnio penktoji dalis;
7) Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos laikinojo krašto apsaugos prievolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo” (Žin.,1994, Nr.53-994) II dalis;
8) Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos alternatyvios (darbo) tarnybos prievolės įstatymo pakeitimo” (Žin., 1994, Nr.89-1721).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________

Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1258, 99.06.22, Žin., 1999, Nr.59-1918 (99.07.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1863, 00.07.17, Žin., 2000, Nr.64-1933 (00.07.31)
KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO 8, 11, 13, 14, 17, 20, 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO II(1) SKYRIUMI ĮSTATYMAS
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=107087

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARO PADĖTIES
ĮSTATYMAS
2000 m. birželio8 d. Nr. VIII-1721
Vilnius

Pirmasis skirsnis
BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato karo padėties įvedimo ir atšaukimo tvarką, Lietuvos Respublikos piliečių, užsieniečių teisių ir laisvių ribojimus, valstybės institucijų įgaliojimus bei įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos ypatumus įvedus karo padėtį. Šis įstatymas turi užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką karo padėties metu.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Ginkluotosios pajėgos – Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui.
2. Ginkluotųjų pajėgų vadas – Lietuvos kariuomenės vadas, kurį, įvedus karo padėtį, Respublikos Prezidentas dekretu paskiria visų valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu, pavaldžiu gynybos veiksmų civilinei vadovybei.
3. Gyventojų evakavimas – organizuotas gyventojų iškeldinimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi, suteikiant jiems stacionarias arba laikinas gyvenamąsias patalpas.
4. Karas – paskelbtas karas ar bet kuris kitas tarptautinis ginkluotas konfliktas, kurio dalyvė yra Lietuvos Respublika.
5. Karinės teisėsaugos institucijos – karo policija, karinės kvotos ir parengtinio tardymo institucijos bei jų kontrolę atliekančios institucijos, karo lauko teismai.
6. Kariniai pareigūnai – valstybės ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, turintys vadų ar karinius administracinius įgaliojimus, bei karinės teisėsaugos institucijų pareigūnai.
7. Karo padėtis – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šio įstatymo nustatyta ypatinga teisinė padėtis, kuri įvedama prireikus ginti Tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmės atveju, kai kyla grėsmė Lietuvos valstybės suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus siekiant užtikrinti valstybės gynybą ir kitas svarbiausias valstybės funkcijas karo metu.
8. Komendanto valanda – paros laikas, kada draudžiama būti viešosiose vietose be karo komendanto išduoto leidimo.
9. Uždara teritorija – teritorija, į kurią patekti ir iš kurios išvykti galima tik turint karo komendanto išduotą leidimą.
10. Vadai – ginkluotųjų pajėgų vadas, lauko pajėgų vadas, kariuomenės rūšių, junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų vadai bei karo komendantai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2003, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2855 (2000 10 31)

ANTRASIS SKIRSNIS
KARO PADĖTIES ĮVEDIMAS IR ATŠAUKIMAS

3 straipsnis. Karo padėties įvedimas
1. Karo padėtį įveda Seimas, kai prireikia ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos valstybės tarptautinius įsipareigojimus. Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui, sprendimą dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos ir dėl karo padėties įvedimo priima Respublikos Prezidentas nedelsdamas ir šį sprendimą teikia tvirtinti artimiausiame Seimo posėdyje, o tarp Seimo sesijų – nedelsdamas šaukia Seimo neeilinę sesiją. Seimas įstatymu patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.
2. Karo padėtis gali būti įvesta visoje valstybėje arba jos dalyje.
3. Sprendime dėl karo padėties įvedimo nurodoma, kokios teisės ir laisvės, numatytos šiame įstatyme, ribojamos.

4 straipsnis. Karo padėties atšaukimas
1. Karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą dėl karo padėties įvedimo arba jeigu išnyko priežastys, dėl kurių ji buvo įvesta. Sprendimą dėl karo padėties atšaukimo priima Seimas.
2. Respublikos Prezidentas turi teisę savo sprendimą atšaukti, kol jis nepradėtas svarstyti Seime, jeigu išnyko karo padėties įvedimo priežastys.

5 straipsnis. Sprendimų dėl karo padėties įforminimas
Seimas karo padėtį įveda ar ją atšaukia priimdamas įstatymą. Respublikos Prezidento sprendimai dėl karo padėties įvedimo ar atšaukimo įforminami dekretais.

6 straipsnis. Įstatymo ir Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties įvedimo
paskelbimas ir įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos įstatymas ar Respublikos Prezidento dekretas dėl karo padėties įvedimo skelbiamas nedelsiant po jo priėmimo per visuomenės informavimo priemones ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apie karo padėties įvedimą nedelsiant informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, taip pat užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje.
3. Apie karo padėties įvedimą ir jos metu nustatytus žmogaus teisių ir laisvių ribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamas Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius.
4. Apie karo padėties įvedimą ir jos metu nustatytus žmogaus teisių ir laisvių ribojimus bei jų priežastis nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalys, jei tai numatyta tose sutartyse.

7 straipsnis. Įstatymo ir Respublikos Prezidento dekreto dėl karo padėties atšaukimo
paskelbimas ir įsigaliojimas
1. Lietuvos Respublikos įstatymas ar Respublikos Prezidento dekretas dėl karo padėties atšaukimo paskelbiamas per visuomenės informavimo priemones ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
2. Apie karo padėties atšaukimą informuojamos Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos užsienyje, užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos Lietuvos Respublikoje, Europos Tarybos Generalinis Sekretorius ir Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinis Sekretorius.
3. Apie karo padėties atšaukimą nedelsiant informuojamos ir kitos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių šalys, jei tai numatyta tose sutartyse.

Trečiasis skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ IR UŽSIENIEČIŲ
TEISIŲ IR LAISVIŲ APRIBOJIMAS BEI PAREIGŲ NUSTATYMAS

8 straipsnis. Žmogaus teisės naudotis privataus gyvenimo neliečiamumu apribojimas
Karo padėties metu asmenų telefoninių pokalbių pasiklausymas, susirašinėjimo, pašto siuntų ar kitokio susižinojimo tikrinimas gali būti atliekamas be teismo sprendimo. Tikrinti asmenų susirašinėjimą, pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių ar kontroliuoti bet kokį kitokį asmenų susižinojimą turi teisę tik operatyvinės veiklos subjektai, kvotos ir tardymo organai, karinės žvalgybos ir kontržvalgybos skyriai.

9 straipsnis. Žmogaus teisės naudotis būsto neliečiamumu apribojimas
1. Karinės būtinybės atveju kariai turi teisę bet kuriuo paros laiku įeiti į asmens būstą be gyventojo sutikimo.
2. Karinių vienetų vadai, karo komendantai turi teisę panaudoti būstą kariams, asmenims, pasitraukusiems iš savo gyvenamųjų vietų, apgyvendinti ir karinės paskirties objektams įrengti užtikrinant šių būstų gyventojams galimybę toliau gyventi šiuose būstuose arba perkelti gyventojus į kitus gyventi tinkamus būstus. Šiais veiksmais padarytą žalą valstybė atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Žmogaus teisės reikšti savo įsitikinimus, ieškoti informacijos ir ją gauti
ar skleisti apribojimas
1. Draudžiama ieškoti, gauti, skleisti informaciją apie bet kokius valstybės institucijų ir pareigūnų, kariuomenės veiksmus, karinę bei ekonominę valstybės būklę, karo veiksmų eigą (karinę situaciją) be atitinkamų valstybės institucijų vadovų sutikimo, taip pat įvairiais būdais dauginti, perduoti kitiems asmenims ar kitaip platinti įvairius priešiškus valstybės interesams skelbimus.
2. Karo padėties metu, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus, gali būti apribota asmens teisė gauti valstybės institucijų turimą apie jį informaciją.
3. Karo komendantai kontroliuoja, kaip laikomasi šiame straipsnyje nustatytų apribojimų ir draudimų.

11 straipsnis. Laisvės kilnotis apribojimas
1. Asmenys, esantys Lietuvos Respublikoje, įvedus karo padėtį, neturi teisės be specialaus karo komendanto leidimo pakeisti savo nuolatinę gyvenamąją vietą, išskyrus atvejus, kai pasitraukiama iš kovos veiksmų teritorijos arba šie asmenys evakuojami.
2. Specialaus karo komendanto leidimo nereikia Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams, taip pat atitinkamoje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems apskričių viršininkams, savivaldybių tarybų ir valdybų nariams, merams, savivaldybių kontrolieriams, seniūnams, teisėjams, vidaus reikalų sistemos ir prokuratūros pareigūnams, kariniams pareigūnams ir šioje teritorijoje veikiančių karinių vienetų kariams.
3. Dėl vykstančių karo veiksmų tam tikrą teritoriją uždara teritorija gali paskelbti ginkluotųjų pajėgų vadas, lauko pajėgų vadas, šioje teritorijoje veikiančio kariuomenės dalinio ar junginio vadas, taip pat šios teritorijos karo komendantas. Patekti į uždarą teritoriją ir iš jos išvykti galima tik turint specialų karo komendanto leidimą. Tokio leidimo nereikia Valstybės gynimo tarybos nariams, šioje teritorijoje savo įgaliojimus vykdantiems kariniams pareigūnams ir veikiančių karinių vienetų kariams.
4. Užsienio valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, piliečiai gali būti internuojami, taip pat apgyvendinami tam tikroje vietovėje uždraudžiant išvykti už šios vietovės ar Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Sprendimą dėl užsienio valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, piliečių internavimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Internuotų asmenų paleidimo tvarką, atšaukus karo padėtį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Asmenų, turinčių teisę į karo belaisvių statusą, ir karo belaisvių repatrijavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Vyriausybė.

12 straipsnis. Atvykimo į Lietuvos Respubliką apribojimas
1. Įvedus karo padėtį, sustabdomos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, leidžiančios atvykti į Lietuvos Respubliką be vizų.
2. Užsienio valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką leidžiama tik turint Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje išduotas vizas.
3. Lietuvos Respublikos vizos išduodamos:
1) asmenims, gabenantiems ir lydintiems užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų labdaros ar humanitarinės pagalbos Lietuvos Respublikai krovinius;
2) asmenims, lydintiems valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių teikiamos karinės ar kitokios pagalbos krovinius;
3) įmonių, kurios siunčia prekes Lietuvos Respublikos įmonėms, darbuotojams, atstovams, gabenantiems ir lydintiems siunčiamus krovinius;
4) įmonių darbuotojams, pateikusiems karo komendantų patvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių kvietimus atvykti į Lietuvą;
5) asmenims, turintiems vadovaujančių karinių pareigūnų ir valstybės institucijų vadovų kvietimus atvykti į Lietuvos Respubliką;
6) Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto darbuotojams;
7) kitais Lietuvos Respublikos Seimo nustatytais atvejais.
4. Jeigu Lietuvos Respublika paprašo tarptautinės karinės pagalbos gynybai, taip pat kai vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai, valstybių – Lietuvos Respublikos sąjungininkių kariuomenių vienetai, kariai ir kariniai specialistai gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją Kariuomenės vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir pratybose, taip pat tarptautinių pratybų rengimo Lietuvos teritorijoje įstatymo nustatytomis užsienio valstybių kariuomenių vienetų vykimo per Lietuvos valstybės sieną specialios tvarkos sąlygomis.
5. Iš užsienio valstybės, kuri yra karo padėtyje su Lietuvos Respublika, atvykti gali tik asmenys, turintys Respublikos Prezidento, Vyriausybės ar ginkluotųjų pajėgų vado išduotą leidimą. Asmenys, atvykę į Lietuvos Respubliką be leidimo, yra sulaikomi, kol bus išspręstas leidimo išdavimo klausimas. Šie asmenys laikomi tardymo izoliatoriuose ar kitose specialiai tam įrengtose vietose. Sulaikytų asmenų laikymo tvarką nustato Vyriausybė. Asmenys, atvykstantys iš kitų valstybių, nors ir turi Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės užsienyje išduotą vizą, tačiau jei vykdami į Lietuvos Respubliką kirto su Lietuvos Respublika karo padėtyje esančios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, į Lietuvos Respubliką neįleidžiami.

13 straipsnis. Grįžimo į Lietuvos Respubliką ar apsigyvenimo joje teisės apribojimas
1. Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys į Lietuvos Respubliką iš valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra karo padėtyje, arba grįžimo metu vykstantys per šios valstybės ar jos okupuotą teritoriją, karinių arba policijos pareigūnųgali būti sulaikyti patikrinti, jei yra duomenų, kad jų atvykimo tikslai priešiški Lietuvos Respublikos interesams. Sulaikyti leidžiama ne ilgiau kaip 4 paras.
2. Leidimai apsigyventi Lietuvos Respublikoje karo padėties metu neišduodami.

14 straipsnis. Teisės vienytis į politines partijas, politines organizacijas, visuomenines
organizacijas ar asociacijas ribojimas
1. Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų, veikusių iki karo padėties paskelbimo, veikla šio įstatymo nustatyta tvarka ribojama arba sustabdoma.
2. Karo padėties metu asmenims draudžiama vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, visuomenines organizacijas ar asociacijas.
3. Politinių partijų ir politinių organizacijų, visuomeninių organizacijų ar asociacijų, veikusių iki karo padėties įvedimo, veikla, joms pažeidus šio įstatymo nustatytus apribojimus, yra sustabdoma ginkluotojų pajėgų vado sprendimu, o karinėje apygardoje (srityje) ar apskrityje – atitinkamos teritorijos karo komendanto sprendimu.

15 straipsnis. Teisės rinktis į susirinkimus apribojimas
Karo padėties metu susirinkimai, išskyrus valstybės institucijų ar pareigūnų ir pasipriešinimo karinei agresijai organizacijų organizuojamus, viešosiose vietose draudžiami.

16 straipsnis. Asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų turėjimas
Karo padėties metu asmenys su savimi visada privalo turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Asmenys, neturintys su savimi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, turi būti sulaikomi, kol bus nustatytas asmens tapatumas, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms.

17 straipsnis. Privalomieji darbai karo padėties metu
Ginkluotųjų pajėgų vadas ar karo komendantai pagal savo kompetenciją karo padėties metu darbingiems asmenims gali nustatyti privalomuosius darbus gynybos ar gyventojų evakavimo tikslais ir šių darbų organizavimo tvarką. Už tokius darbus gali būti atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS
ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ VEIKLOS YPATUMAI

18 straipsnis. Privalomųjų darbų ar užduočių nustatymas
Vyriausybė karo padėties metu gali nustatyti visų nuosavybės formų įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms privalomuosius darbus ar užduotis, reikalingus karo padėties reikmėms tenkinti. Už tokių darbų ir užduočių atlikimą atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Vyriausybės atstovai įmonėse, įstaigose, organizacijose
Vyriausybė gali paskirti į visų nuosavybės formų įmones, įstaigas ir organizacijas savo atstovus nustatytų darbų ar užduočių atlikimuiužtikrinti. Paskirtų atstovų nurodymai įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovams bei darbuotojams yra privalomi. Nesant įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovų ar jiems negalint eiti savo pareigų, jų funkcijas atlieka Vyriausybės paskirti atstovai. Šių atstovų teises ir pareigas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

20 straipsnis. Komercinės-ūkinės veiklos ribojimas
1. Vyriausybė karo padėties metu turi teisę nustatyti ir kontroliuoti ginklų, šaudmenų, karinės technikos ir kitos ginkluotės, maisto prekių ir kitų prekių, reikalingų karo padėties reikmėms, gamybą bei prekybą jomis, įpareigodama ūkio subjektus gaminti ar prekiauti šiomis prekėmis arba uždrausdama paskiriems ūkio subjektams verstis šių prekių gamyba ar prekyba jomis, pati įsigydama, skatindama ūkio subjektus ar pavesdama jiems įsigyti šių prekių iš užsienio valstybių.
2. Vyriausybė karo padėties metu turi teisę riboti ar uždrausti įvairių kitų prekių gamybą ar prekybą jomis, jei šių prekių gamyba ar prekyba jomis keltų grėsmę visuomenės rimčiai arba mažintų materialinius išteklius ar trukdytų pertvarkyti gamybą karo reikmėms.

Penktasis skirsnis
VALSTYBĖS VALDYMO PERTVARKYMAS

21 straipsnis. Valstybės institucijų veiklos pertvarkymas
1. Įvedus karo padėtį, valstybės institucijų veikla pertvarkoma siekiant užtikrinti svarbiausių valstybės funkcijų atlikimą. Ministerijoms, kitoms Vyriausybės įstaigoms ir valstybės institucijoms Seimas, Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė gali pavesti tokių funkcijų, kurių nėra numatyta jų nuostatuose, bet yra numatytos mobilizaciniuose planuose arba būtinos karo padėties sąlygomis.
2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos, o prireikus specializuoti policijos padaliniai karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
3. Policija, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ginkluotosioms pajėgoms nepriskiriama ir toliau atlieka jai pavestus uždavinius, tačiau yra pavaldi karo komendantams.
4. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigų funkcijos karo padėties metu nesikeičia.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-2003, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2855 (2000 10 31)

22 straipsnis. Savivaldos institucijų veiklos ribojimas
1. Karo padėties metu Seimas visoje valstybėje ar jos dalyje gali sustabdyti vietos savivaldos institucijų įgaliojimus.
2. Veikiančioms vietos savivaldos institucijoms karo komendantų sprendimai yra privalomi.
3. Kai vietos savivaldos institucijos negali veikti, jų funkcijų atlikimą organizuoja karo komendantai.

23 straipsnis. Apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijų perėmimas
Karo padėties metu Vyriausybė gali sustabdyti apskričių viršininkų įgaliojimus. Apskričių viršininkų ir jų administracijų funkcijas komendantūros teritorijoje atlieka karo komendantai.

24 straipsnis. Karo komendantai
1. Karo padėties metu karinėse apygardose (srityse) ar apskrityse veikia ginkluotojų pajėgų (kariuomenės) vado skiriami karo komendantai.
2. Karo komendantų įgaliojimus ir veiklos tvarką nustato ginkluotųjų pajėgų (kariuomenės) vadas.

25 straipsnis. Karo komendantų veiklos priežiūra
Karo komendantų veiklą, atliekant vietos savivaldos institucijų, taip pat apskričių viršininkų funkcijas, prižiūri ginkluotųjų pajėgų vadas.

26 straipsnis. Kvotos ir parengtinio tardymo institucijos
Kai kvotos ir parengtinio tardymo organai negali atlikti jiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pavestų funkcijų, jas atlieka karo policija, Valstybės saugumo departamento kvotos padaliniai, o jei savo funkcijų atlikti negali, – karo komendanto paskirti asmenys. Teritorijoje, kurioje karo policija ir karinės komendantūros negali atlikti savo funkcijų, kvotą ir parengtinį tardymą atlieka šioje teritorijoje veikiančio ar dislokuoto karinio dalinio ar kito karinio vieneto vado paskirti asmenys. Kvotėjais ar tardytojais, esant galimybei, turi būti paskirti asmenys, turintys teisinį išsilavinimą.

27 straipsnis. Kvotos ir parengtinio tardymo atlikimas
1. Baudžiamosios bylos iškeliamos ir tiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
2. Kai karinio dalinio vado ar karo komendanto paskirti asmenys atlieka kvotą ar parengtinį tardymą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyti terminai netaikomi. Kai šie pareigūnai tiria baudžiamąją bylą, su civiliniu ieškiniu susiję klausimai nesprendžiami.
3. Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, kitais įstatymų nustatytais atvejais garantuojama teisė į gynybą. Negalint užtikrinti, kad asmenį gintų advokatas, gynėju skiriamas kitas asmuo. Šiuo atveju gynėju leidžiama būti asmeniui, nesuinteresuotam bylos baigtimi ir, esant galimybei, turinčiam aukštąjį išsilavinimą.
4. Įvedant karo padėtį, Respublikos Prezidentas ar Seimas gali nustatyti, jog poėmis ar krata Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka daroma be įstatyme numatytos sankcijos.

28 straipsnis. Kvotos ir parengtinio tyrimo kontrolė
Kvotą ir parengtinį tardymą kontroliuoja prokuroras. Jam negalint užtikrinti kontrolės, ją pagal bylos teismingumą vykdo teismo pirmininkas.

29 straipsnis. Teismų sistemos pertvarkymas
1. Karo padėties metu Lietuvos Respublikoje veikia pagal Teismų įstatymą įsteigti teismai, taip pat karo lauko teismai.
2. Karo padėties metu veikiantiems teismams paprastai suteikiama teisė nagrinėti baudžiamąsias bylas supaprastinta tvarka, užtikrinant visapusišką, objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą ir suteikiant jiems šiuos papildomus įgaliojimus:
1) su civiliniu ieškiniu susiję klausimai nesprendžiami;
2) tvarkomasis ir teisiamasis posėdžiai gali būti sujungti. Sujungus tvarkomąjį ir teisiamąjį posėdžius, teismo nutartis atiduoti kaltinamąjį teismui nepriimama;
3) teismo pirmininkas privalo užtikrinti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą įstatymų nustatytais atvejais dalyvautų gynėjas. Nesant galimybės teisminiame nagrinėjime dalyvauti advokatui, gynėju gali būti asmuo, turintis teisinį išsilavinimą. Gynėju teisminio nagrinėjimo metu negali būti asmuo, dalyvavęs tos baudžiamosios bylos parengtiniame tyrime ar suinteresuotas bylos baigtimi.

30 straipsnis. Karo lauko teismų steigimas
1. Valstybiniams nusikaltimams, karo nusikaltimams, nusikaltimams krašto apsaugos tarnybai, nusikaltimams, kuriuos padarė kariai, bei nusikaltimams, kurie padaryti kariams, tirti prie karo komendantų gali būti steigiami karo lauko teismai. Jeigu prie karo komendantų įsteigti karo lauko teismai negali funkcionuoti, tokie teismai steigiami šiose teritorijose veikiančiuose ar dislokuotuose kariniuose daliniuose.
2. Jeigu teismai, nustatyti Teismų įstatyme, negali atlikti savo funkcijų, karo lauko teismai nagrinėja ir kitas baudžiamąsias bylas.
3. Sprendimą dėl karo lauko teismų steigimo priima Respublikos Prezidentas.
4. Karo lauko teismų teisėjus ir karo lauko teismų pirmininkus skiria karo komendantai (karinių dalinių vadai). Teisėjais skiriami asmenys, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą, o jeigu tokio išsilavinimo asmenų skirti nėra galimybių – teisėjais gali būti skiriami kitokį aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Karo lauko teismo pirmininkas užtikrina teismo darbą. Teismo pirmininku pagal galimybes skiriamas civilis asmuo.

31 straipsnis. Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas karo lauko teismuose
1. Karo lauko teismai baudžiamąsias bylas nagrinėja Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus.
2. Baudžiamąsias bylas dėl sunkių nusikaltimų nagrinėja karo lauko teismas prie karo komendantų. Karo lauko teismą sudaro trys teisėjai. Baudžiamąsias bylas dėl kitų nusikaltimų nagrinėja vienas teisėjas.
3. Karo lauko teismas prie karo komendantų arba karinio dalinio karo lauko teismas baudžiamąją bylą nagrinėja kaip pirmoji instancija.
4. Karo lauko teismo nuosprendžiai įsiteisėja nuo jų priėmimo momento. Įsiteisėję karo lauko teismo nuosprendžiai kasacine tvarka per 14 dienų gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Nagrinėjant tokias bylas, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taikoma Baudžiamojo proceso kodekse kasacinių bylų nagrinėjimo nustatyta tvarka.
5. Teisiamajam turi būti užtikrintas gynėjo dalyvavimas remiantis šio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KARINĖS IR KITOS PRIEMONĖS

32 straipsnis. Svarbiausių valstybės gynybos klausimų sprendimas
1. Įvedus karo padėtį, Mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo įstatymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija.
2. Svarbiausius valstybės gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybės gynimo taryba.

33 straipsnis. Saugotinų objektų sąrašas
Saugotinų objektų, kurių veikla būtina norint užtikrinti svarbiausių valstybės funkcijų atlikimą arba kurių veiklos sutrikimai gali kelti pavojų aplinkai, žmonių gyvybei ar sveikatai, sąrašą nustato Vyriausybė.

34 straipsnis. Karinis patruliavimas
1. Karinis patruliavimas įvedamas ginkluotųjų pajėgų vado sprendimu. Karinį patruliavimą tam tikroje teritorijoje gali įvesti karo komendantai.
2. Karinis patruliavimas įvedamas viešajai tvarkai užtikrinti, teisės pažeidimų prevencijai vykdyti.
3. Kariniai patruliai turi teisę, atlikdami savo funkcijas, tikrinti asmens dokumentus, atlikti daiktų ir transporto priemonių bei asmens apžiūrą, sulaikyti asmenis, įtariamus padarius nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų ar kitaip pažeidus viešąją tvarką, taip pat – esančius viešojoje vietoje komendanto valandos metu ar uždaroje teritorijoje ir neturinčius tam specialaus leidimo ar teisės pagal šį įstatymą.
4. Apžiūra atliekama, jeigu įtariama, kad asmenys turi ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat jeigu asmuo įtariamas padaręs nusikaltimą ar kitą teisės pažeidimą ar kitaip pažeidęs viešąją tvarką, arba yra viešoje vietoje komendanto valandos metu ar uždaroje teritorijoje ir neturi tam specialaus leidimo ar teisės pagal šį įstatymą. Atliekant asmens apžiūrą, neleidžiami tokie veiksmai, kurie žemina apžiūrimojo orumą arba pavojingi jo sveikatai.

35 straipsnis. Civilinės saugos priemonės
Įvedus karo padėtį, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, gyventojai aprūpinami maistu, medikamentais, kitomis medicinos pagalbos priemonėmis, taip pat vykdomos gelbėjimo, evakavimo ir kitos civilinės saugos priemonės.

36 straipsnis. Gyventojų evakavimas
1. Siekdama užtikrinti Lietuvos Respublikos gyventojų saugumą karo metu, Vyriausybė skelbia jų evakavimą. Gyventojų evakavimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Evakuojant gyventojus, jiems būtinai suteikiamos laikinos stacionarios arba laikinos kitos gyvenamosios patalpos, o kelionės metu jie aprūpinami maistu ir medikamentais.
3. Gyventojų evakavimui užtikrinti gali būti laikinai paimtos juridiniams ir fiziniams asmenims priklausančios transporto priemonės, nenaudojamos šių asmenų savarankiškai evakuotis. Asmenys, vykstantys iš evakavimo vietos savo transporto priemonėmis, esant galimybei privalo padėti išvykti kitiems asmenims. Už transporto priemonių laikiną paėmimą atlygina Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka.
4. Savivaldybės, į kurių teritoriją evakuojami gyventojai, privalo pasirengti priimti tokį evakuojamų asmenų skaičių, kuris yra ne mažesnis kaip 10 procentų atitinkamos savivaldybės teritorijos gyventojų skaičiaus.

37 straipsnis. Laikinas ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų,
nuodingųjų ir stipriai veikiančių, narkotinių ar psichotropinių
medžiagų, taip pat transporto priemonių bei kitų daiktų paėmimas ar
rekvizicija
1. Karo padėties metu iš fizinių ir juridinių asmenų gali būti laikinai paimami arba rekvizuojami jų teisėtai laikomi ginklai, šaudmenys, sprogmenys, radioaktyviosios ir stipriai veikiančios medžiagos, taip pat, karinei būtinybei esant, transporto priemonėsirkiti daiktai. Laikino paėmimo ir rekvizicijos, taip pat laikinai paimtų daiktų grąžinimo ar teisingo atlyginimo už juos, atšaukus karo padėtį, tvarką nustato Vyriausybė.
2. Laikiną ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų ir stipriai veikiančių, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, taip pat transporto priemonių bei kitų daiktų paėmimą ar rekviziciją vykdo policija arba kariuomenė.
3. Asmuo, iš kurio laikinai paimami ar rekvizuojami ginklai, šaudmenys, sprogmenys, sprogstamosios, radioaktyviosios, nuodingosios ir stipriai veikiančios, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, taip pat kiti daiktai, supažindinamas su sprendimu paimti nurodytus daiktus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos sudaro laikinai paimtų daiktų apyrašą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų laikymasis
Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir pareigūnai privalo laikytis ir pagal savo kompetenciją bei galimybes užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos jurisdikcijai karo padėties metu priklausantys asmenys laikytųsi visuotinai pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės normų.

39 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

40 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei
Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo priima ar parengia teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

__________

Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2003, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2855 (2000 10 31)
KARO PADĖTIES ĮSTATYMO 2 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=113061
Karinė prievolė
Gavęs šauktinio pažymėjimą, atnešk jį į fakulteto dekanatą. Čia pasiimk pažymą, kad mokaisi, ir per pirmąsias dvi rugsėjo savaites nugabenk jį į savo Karinės Prievolės Centrą. Ir tai daryti teks kiekvienais metais!
Yra galimybė būti ir studentu, ir kariškiu!
Tuomet gali dalyvauti studentų vadų kursuose, po kurių tau bus suteiktas atsargos leitenanto laipsnis bei užskaitoma privalomoji pradinė karinė tarnyba. Kursai trunka trejus metus – nuo trečio iki aštunto semestro. Studentų karinis rengimas organizuojamas pagal atskirą programą, atsižvelgiant į studijų grafikus, kad studentai baigtų karinio parengimo kursą dar studijuodami aukštojoje mokykloje.
Pratybos vedamos studijų metu nustatytu laiku. Praktika daliniuose ir lauko stovyklos organizuojamos per studentų atostogas – 10 dienų stovykla, 14 dienų praktika daliniuose. Po kareivio kurso (III semestras), prieš pirmąją lauko stovyklą, studentai prisiekia Lietuvos Respublikai.
VU studentų mokymai vyksta Generolo Jono Žemaičio karo akademijoje.
Studentai, norintys mokytis vadų kursuose, turi kreiptis į mokymo centrus iki rugsėjo pradžios!
Daugiau informacijos www.kam.lt

http://www.tfsa.lt/?id=33

Krašto apsaugos ministras J. Olekas dalyvavo neformaliose NATO gynybos ministrų konsultacijose

Spalio 24–25 d. krašto apsaugos ministras J. Olekas dalyvavo neformaliame NATO gynybos ministrų susitikime Nordveike Nyderlanduose.

NATO gynybos ministrai daug dėmesio skyrė NATO operacijoms aptarti. Susitikime Lietuva paragino NATO geriau koordinuoti pastangas Afganistane. „Būtina glaudžiau bendradarbiauti NATO šalims, atsakingoms už skirtingas Afganistano provincijas“, – pabrėžė J. Olekas. Diskusijoje taip pat konstatuota, kad vien karinės pajėgos nei Afganistane, nei kitose operacijose nepadės pasiekti sėkmės. Kalbėdami apie Afganistaną ministrai taip pat pabrėžė, kad būtina geriau informuoti visuomenę apie NATO pastangas ginti bendrąsias vertybes Afganistane.
Daugiau

Lietuvoje lankosi Pensilvanijos valstijos nacionalinės gvardijos vadė generolė majorė Dž. Rait

Spalio 23-26 d. su oficialiu vizitu Lietuvoje lankosi JAV Pensilvanijos valstijos Nacionalinės gvardijos vadė generolė majorė Džesika L. Rait. (Jessica L. Wright).

Spalio 24 d. generolė lankėsi Lauko ir Savanorių pajėgų štabuose. Čia laikinai einantis Lauko pajėgų vado pareigas pulkininkas Jonas Vytautas Žukas ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) vadas pulkininkas Antanas Plieskis pristatė savo vadovaujamas pajėgas.
Daugiau

Vijurkų vaikų globos namų auklėtiniai svečiavosi Aviacijos bazėje

Spalio 23 d. Rumunijos karius, vykdančius oro policijos misiją Baltijos šalyse, Šiaulių kariniame aerodrome aplankė 28 Kelmės rajono Vijurkų vaikų globos namų auklėtiniai.

Mažieji svečiai stebėjo net trijų Rumunijos naikintuvų Mig-21 LanceR pakilimą, susižavėję sekė šių viršgarsinių lėktuvų viražus. Namo vaikai grįžo pilni gražių įspūdžių ir dovanų – Rumunijos kariai vaikams padovanojo dviratį, riedlentę, riedučius, žaislus, saldainių ir įvairių mokyklinių prekių.
Daugiau

Karinių oro pajėgų kariai vėl skraidino donorų organus

Spalio 24 d. naktį Karinių oro pajėgų sraigtasparnio Mi-8 įgula iš Kauno į Vilnių perskraidino donorų organus. Į Santariškių klinikas operatyviai ir sklandžiai donorų organus transportavo Kaune budėjusi įgula, vadovaujama majoro Viktoro Krivoboko. Kartu taip pat vyko dešimties medikų brigada.
Daugiau

Lietuvos kariai padeda Afganistano Goro provincijos našlaičiams pasirengti žiemai

Lietuvos kariai apšiltino Čagčarane vaikų namų pastatą, kad našlaičiai galėtų lengviau ištverti gūdžios žiemos šaltį. Kariai sutvarkė sulūžusius langus, įstiklino juos ir apšiltino plėvele. Planuojama apšiltinti ir pastato stogą. Projektą finansavo Lietuvos UAB ELSIS, Afganistano Goro provincijoje pastaruoju metu atliekanti PAG stovyklos plėtros darbus. Pirmą kartą Lietuvos karių misijos rajone projektą finansavo Lietuvos įmonė.
Daugiau

Afganistano Goro provinciją sušildė Jurgos Šeduikytės projektas

Tai buvo „pilietiškumo pasimatavimo egzaminas“ – teigia projekto „Salam. Nelik abejingas“ dalyviai. „Būti ten, kur yra tavo valstybė. Kalbėti muzikos garsais – universaliausia pasaulyje kalba. Menas ir taika visada išliks svarbiausi žmogiškosios būties palydovai“. Kuo šiandien galime padėti Goro vaikams? Muzikos kūrėja Jurga Šeduikytė sako – daina, Lietuvos kariai – saugumu ir taika, visos įmonės ir organizacijos, prisidėjusios prie šios akcijos – dalele savo širdies.

Spalio 15-19 d. Afganistane, Goro provincijoje prasidėjo Jurgos Šeduikytės inicijuotas ir p. Almos Adamkienės globojamas projektas „Nelik abejingas“. Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „C-27J Spartan“ atvykusi delegacija atvežė daugiau kaip toną labdaringo krovinio Goro provincijos vaikams – šiltų drabužių, žaislų, mokyklinių reikmenų, saldainių. Projekto „Nelik abejingas“ tikslas – rūpestis ir dėmesys Goro provincijos vaikams bei moterims.
http://www.kam.lt/

KARINĖ PRIEVOLĖ – PRIEVARTA

Mes prieš mūsų valią esame verčiami karinei prievolei ir kariuomenės – visos militaristinės sistemos finansavimui. Tai vadinama pareiga tėvynei. Tėvynė oficialių asmenų yra tapatinama su valstybe. Aš laikausi priešingos nuomonės. Man valstybė ir tėvynė nėra tas pats. Valstybė (visos valstybės) yra negyvas mechanizmas, grįstas biurokratija ir militarizmu, t.y. hierarchija ir prievarta, kuriai jokios pareigos ar meilės aš nejaučiu, bei būdamas atsakingas prieš save ir kitus, negaliu jausti. Valstybę galime laikyti patogia, netgi neišvengiama prievarta (kuo aš visiškai netikiu ), tarkim, padedančia organizuoti visuomenės gyvenimą., tačiau vis dėlto tai yra prievarta. Karinei prievolei mane įpareigoja tik fizinė įstatymo jėga, bet jokiu būdu ne pagarba valstybei ar įstatymui. Kaip aš galiu gerbti tai, kas iš manęs reikalauja paklusnumo ir mechaninio įsakymų vykdymo?
Aš neturiu jokių kitų pareigų išskyrus meilę ir pagarbą savo kraštui ir žmonėms, o tuo pačiu ir visam pasauliui bei visoms tautoms, kuri vargu ar gali būti vadinama pareiga, nes nėra primetama, įmušama į galvą, o tiesiog yra. Vienintelė mano “pareiga” yra mano gyvenimas. Kiekvieno mūsų laisvė ir džiaugsmas yra mūsų “pareiga“ patiems sau, o tuo pačiu ir pasauliui. Aš priklausau šitai žemei, šitiems laukams ir miškams, o ne valstybei, kurioje aš neįžvelgiu nė lašo laisvės ir gyvybės. Laikas per daug brangus, kad galėčiau jį švaistyti muštrui bei kvailo patriotizmo ugdymui.
Jau nekalbant apie visas savižudybes, tyčinius ar netyčinius nužudymus, prievartavimus, muštrą ir pan. kariuomenė, bet kuri kariuomenė, iš esmės yra blogis. Ji visa savo psichologine, idiotizmą skatinančia atmosfera, neigia žmonių sąmoningumą ir savarankiškumą, ugdo kvailą patriotizmą, aklą paklusimą įstatymams, neklausant savo širdies ir proto. Kariuomenė – ugdanti stiprią ir mąstančią asmenybę, žydra svajonė, o tiksliau – melas. Kariuomenėj reikia ne mąstyti, bet paklusti ir vykdyti. Įsakymai yra įsakymai. Įstatymai yra ne tam, kad juos aptarinėtų, bet, kad jiems paklustų, nesvarbu geri jie ar blogi, bet dėl to, kad jie yra įstatymai. Tokia įstatymo prigimtis. Valstybė bei jos pavaldiniai, kaip jiems ir tinka, sąmoningumą laiko aklu įstatymų vykdymu, paklusimu. Sąmoningiausia yra mašina – pilietis, nuolankiai ir pakiliai žybčiojantis raudonomis ir žaliomis lempelėmis.
Reikalaudami iš manęs paklusimo vykdant karinę prievolę, asmenys, kurių kol kas neturiu už ką gerbti, reikalauja, kad savo – nepriklausomo asmens atsakomybę perleisčiau valstybei. Tačiau aš ne akmuo ir, būdamas tuo kuo esu, niekaip negaliu paklusti šiam reikalavimui. Paklusdamas įsitraukiu į prievartos ir hierarchijos mechanizmą, kurį, būdamas sąmoningu ir atsakingu už save, aš neigiu. Man šleikštu vien nuo to vaizdo, kurį sukelia nežinia kodėl vieni kitiems įsakinėjantys ir paklūstantys žmonės. Aš nesu girdėjęs jokių įtikinančių argumentų, kodėl turėčiau bėgti į dešinę kam nors tai įsakius, jei man norisi eiti į kairę. Valstybės gynimo; pareigos visuomenei atlikimo; „taip buvo visada”; jėgos, valios, disciplinos ugdymo argumentai manęs neįtikina (tiesa manęs nieks ir nesiruošia įtikinėti, man įsako). Taip pat aš niekaip nesuprantu, kodėl negalima pinigų, teikiamų militaristinės sistemos finansavimui skirti socialinių ar ekologinių problemų sprendimui, kurios yra tūkstančius kartų labiau vertos dėmesio nei naujas tankas ar lėktuvo perdažymas žalia spalva. Pats laikas ruoštis taikai ne su ginklu rankose.
Tačiau dažniausiai žmonių nuomonės niekas neklausia, o jeigu ir klausia, tai apsimeta, kad neišgirdo atsakymo. Be to, netgi daugumai atsakius teigiamai ar neigiamai į vieną ar kitą klausimą aš neprivalau paklusti. Dauguma nėra būtinai teisi, kaip nebūtinai teisi ir mažuma.Tačiau atskiras individas valstybėje nieko nereiškia . Valstybės interesų sąvoka pateisinama bet kokia prievarta Žmogus kaip atskiras individas, turintis savo nuomonę ir pasaulėžiūrą, išnyksta, lieka masė, vadinama visuomene arba tauta, kuri, savaime aišku, neprieštaraus jei valstybinių interesų vardan bus paaukota kai kurių žmonių ekonominė, socialinė gerovė ir laisvė.

http://members.tripod.com/nosis_page/war.htm

Čekijoje įvesta karinė prievolė moterims. Mobilizacijos atveju į armiją bus pašauktos pilietės nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Išimtis daroma nėščioms moterims ir vienišoms motinoms. Tai sakoma ketvirtadienį paskelbtame Nacionalinės gynybos įstatyme, kuris įsigaliojo sausio 1 d.
Mobilizacija Čekijos Respublikoje vyks, jei iškils grėsmė šalies teritoriniam vientisumui arba valstybės demokratiniams pagrindams. Čekija tapo antrąja šalimi Europoje po Portugalijos, kur karinė prievolė įvesta moterims.
Kaip pažymima televizijos ir radijo naujienų laidose, daugelį čekių šokiravo naujasis įstatymas, tuo labiau, kad nuo sausio 1 d. šalyje panaikinta būtinoji tarnyba armijoje, kuri tapo visiškai profesionali.
ITAR-TASS-ELTA
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=4188

Karinės prievolės baimė išnyksta apsivilkus uniformą
Aurelija Vernickaitė

Vidurinėje mokykloje mano klasėje mokėsi dvylika vaikinų. Privalomąją karinę tarnybą iš bendraklasių, kuriems šiandien vidutiniškai dvidešimt penkeri metai, atliko tik trys. Vieni karinės tarnybos bandė išvengti studijuodami, kiti ieškojo paprastesnių būdų: „susirado” ligų arba išvyko į užsienį.

Gedas Paknys – vienas klasės draugų, prieš ketverius metus apsivilkusių šauktinio uniformą. Daugelis mūsų šį vaikiną prisimena kaip vieną didžiausių klasės nenuoramų, rodžiusių kone mažiausią norą mokytis, protestavusių prieš mokytojus. Šiuo požiūriu jis tarsi ir atitinka visuomenėje paplitusią nuomonę, kad į karinės prievolės sąrašus įtraukiami neretai mokyklos nebaigę devyniolikmečiai, tai yra neturintys ko prarasti. Taip galėjai sakyti anksčiau, tačiau ne dabar. Gedas jau ketverius metus tarnauja krašto apsaugos sistemoje. Griežta tvarka, disciplina gerokai pakeitė jaunuolio mąstyseną. „Jau po metų tarnybos pasikeitė ir gyvenimas, ir požiūris į jį. O kad čia nėra baisu, supratau vos apsivilkęs kario uniformą. Manau, išeiti šią vyriškumo mokyklą naudinga kiekvienam. Atsirado atsakomybės, pagarbos jausmas. Kol neatėjau čia, man tokie jausmai buvo tarsi svetimi, – prisipažįsta Gedas. – Ir šiandien net tokių, rodos, kasdienių dalykų, kaip vėlavimas ar netvarkingai namuose išmėtyti drabužiai, nebėra”.

Nuo karinės prievolės Gedas išsisukti nebandė, nors prisipažino bijojęs. Kaip ir visus labiausiai gąsdino nuogirdos apie griežtą tvarką kariuomenėje, reiklius vadus, jaunosios ir vyresniosios kartos konfliktus, retas išvykas į namus. „Verkė mama, močiutė, liūdėjo draugai. Taip atrodo tradicinės sūnaus išlydėtuvės į kariuomenę. Dabar man ir pačiam keistai tokie dalykai skamba”, – prisipažįsta Gedas, su kuriuo kalbėjomės Ruklos miestelyje, Jonavos rajone, kuriame jis tarnauja Algirdo batalione.

Tiesa, prieš ketverius metus, atėjęs atlikti karinės prievolės, negalvojo savo ateities susieti su krašto apsauga. Atsiradus galimybei išvažiuoti į Iraką nusprendė tarnauti toliau. Irake Gedas buvo prieš trejus metus. Jis buvo vienas pirmųjų Lietuvos karių, išvykusių į tarptautinę misiją Irake. Vaikinas prisimena tuomet šią šalį žinojęs tik iš nuotraukų, o savo mamai vos dieną prieš skrydį išsidavė skrendąs į šią karo pavergtą šalį, o ne į mokymus Danijoje.

Penki mėnesiai karščio ir nerimo kamuojame krašte slinko labai lėtai, tačiau Gedas ir dar kartą ten važiuotų. Jis pripažįsta, kad iš pradžių Irakas jį viliojo dėl nemenkų pinigų. Juk skiriasi – mažiau nei šimto litų šauktinio kompensacija Lietuvoje ir penkių tūkstančių litų atlyginimas tarnaujant Irake. „Bet nuvykęs ten greitai pamiršti, kiek tau moka. Nors toje šalyje jautiesi saugus, vis dėlto gyvenimą pradedi vertinti kur kas realiau dėl visai kitų dalykų”, – sako karys.

Gedas pasakoja tėvams bei draugams, kad dalinyje yra tvarka, pratybos veja pratybas, seržantai ir karininkai rūpinasi pavaldiniais ir per metus karys iššauna tikrai ne tris ar penkis kartus. „Mano pusbroliai geriau mokosi, bet tarnauti neina”, – sako pašnekovas.

Jaunuoliai karinės prievolės vengia

Ten pat Rukloje pakalbinome ir du šauktinius. „Eilinis Marius Pavliukevičius ir eilinis Povilas Valatka”, – oficialiai prisistato mums kariai.

Tris mėnesius praleidę mokomajame pulke, kuriame apsiprato su karine tarnyba, fiziškai sustiprėjo, jie atvyko į batalioną. „Jaučiuosi gerai. Pats norėjau eiti tarnauti”, – sako prieniškis P.Valatka, apie tarnybą kariuomenėje ir žinojęs nemažai, nes daugelį metus tarnavo tėtis, dėdė taip pat karininkas.

„Esu patriotas ir myliu savo kraštą. Manau, kad tarnauti kariuomenėje yra kiekvieno pareiga”, – sako P.Valatka, vėliau planuojantis arba studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje, arba likti toliau tarnauti kariuomenėje. Jo kolega M.Pavliukevičius jau įstojo į Lietuvos karo akademiją ir rudenį pradės mokslus.
http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/446da8490ef6c?veidas=fbcd

Gerb. p. Prezidente,
Prašau atleisti mane nuo karinės prievolės dėl sunkios šeimyninės padėties, kurioje atsidūriau:
Man 24 metai ir vedžiau 44 m. našlę. Mano žmona turi 25 m. dukrą. Taip susiklostė, kad mano tėvas vedė mano žmonos dukrą. Tuo pačiu mano tėvas tapo mano žentu, kadangi vedė mano dukrą. Taigi ji yra vienu metu mano dukra ir pamotė. Sausio mėnesį man gimė sūnus. Tas vaikas yra mano tėvo žmonos brolis, taigi jo švogeris. Tuo pačiu, būnant mano pamotės broliu, jis yra mano dėdė. Taigi mano sūnus yra mano dėdė. Mano tėvo žmona, arba mano duktė, per Velykas pagimdė berniuką, kuris vienu metu yra mano brolis, kadangi yra mano tėvo sūnus ir anūkas, dėl to kad yra
mano žmonos dukros sūnus. Taigi esu mano anūko brolis, o būnant šito vaiko tėvo uošvės vyru, išeina, kad esu mano tėvo tėvas, būnant jo sūnaus broliu. Taigi esu pats sau senelis.
Todėl maloniai prašau Gerb. Prezidento atleisti mane nuo karines prievoles, kadangi kiek žinau, teise neleidžia atlikti karinės tarnybos vienu metu seneliui, tėvui ir sūnui iš vienos šeimos.
Tikiuosi, kad suprasite mano situaciją ir priimsite palankų sprendimą.

Jonas Jonaitishttp://tikjuokai.blogspot.com/2005/12/praymas-atleisti-nuo-karins-prievols.html

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *