JAV konstitucija

Jungtinės Karalystės Konstitucija

Nėra rašytinės Konstitucijos – ją sudaro statutinė (pvz. 1689 m. Teisių Bilis, kuris apribojo monarcho galias bei nustatė sosto paveldėjimo pagrindines taisykles; Habeas corpus act – uždraudęs neteisėtą asmens sulaikymą ir įkalinimą ir kt.…) ir precedentinė teisė bei papročiai, kurie nėra teisiškai privalomi, tačiau susiformavo per ilgus praktikos metus. Visgi Parlamentas gali priimti ar pakeiti bet kokį įstatymą – jo galių niekas neriboja.D. Britanijoje teisė nėra kodifikuota ir nėra aiškios hierarchijos (teisės aktų), visgi esant kolizijai tarp Europos Bendrijų teisės aktų ir nacionalinių teisės aktų – taikoma EB. Pats tarptautinės sutarties ratifikavimas nereiškia, kad ši sutartis taps nacionalinės teisės sistemos dalimi – reikia, kad ją į teisinę sistemą inkorporuoti Parlamentas išleisdamas įstatymą, kurio turinys atitinka Tarptautinės sutarties turinį.
Galiojancios konstitucijos bruozai:
Nepripažįztama karaliams teisė vetuoti parlamento priimtus teisės aktus, o įstatymų vykdomoji valdžia siejama su vyriausybe, atskaitinga parlamentui. Tai vienareikšmiai parlamentinės valdymo formos principai, jie nepakito iki šių dienų. Teisių bilis nustatė kitus, šiandien pripažįstamus kaip savaime suprantamus principus: laisvi parlamento rinkimai, parlamento nario teisė laisvai reikšti mintis, bažnytinių teismų sprendimų neteisėtumas, žiaurių ir neteisėtų bausmių negalimumas ir t.t.
Pirmiausia tenka minėti Didžiąją laisvių chartiją, priimtas XIIIa. – 1215m. Ir laikomas vienu iš pagrindinių teisės aktų įtvirtinusių parlamentarizmo pradžią ne tik Anglijoje, bet ir visame pasaulyje. Šiame akte minima atsovaujamoji institucija Karalystės Taryba, kuriai buvo suteikta išskirtinė teisė nustatyti mokesčius. Tad su šiuo dokumentu finansiniai klausimai priskiriami atsovaujamosios institucijos – parlamento veiklos sričiai. Galima teigti, jog su šiup aktu parlamentas pradėjo parlamentarizmo istoriją. Be paralemntarizmo užuomazgų buvo, šiame akte buvo reglamentuotos ir ai kurios žmogaus teisės ir laisvės. Chartija nustatė, kad asmuo be teismo sprendimo negali būti suimtas ar apribota jo nuosavybė. Kitas svarbus teisės aktas, reglamentuojantis teismų ir parlamento veiklos klausimus, taip pat priskiriamas viduramžių epochai yra 1330m. Priimtas Vestminsteio statutas. Jis numatė, jog parlamentas turi rinktis ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Tai galima supratsi kaip parlamento stirprinimą. Periodiškumo nustatymas įpareigojo monarchą jo laikytis. Tolesnis konsitucionalizmo raidos etapas yra sietinas su „Šlovingosios revoliucijos“ epocha. Iškiliausias šio meto dokumentas 1688m. Priimtas „Teisių bilis“, kuriame įtvirtinti fundamentiniai parlamentarizmo ir demokratinio politinio režimo principai. Šiame dokumente nedviprasmiškai nurodoma, kad „karaliaus pretenzijos stabdyti įstatymų įsigaliojimus arba jų vykdymą yra neteisėtos“ . Šioje nuostatoje įtvirtinami du fundamentalūs principai. Nepripažįztama karaliams teisė vetuoti parlamento priimtus teisės aktus, o įstatymų vykdomoji valdžia siejama su vyriausybe, atskaitinga parlamentui. Tai vienareikšmiai parlamentinės valdymo formos principai, jie nepakito iki šių dienų.Sąjungos su Škotija aktas 1706m. aktas sujungdamas Angliją su Škotija panaikino šių valstybių parlamentus ir įkūrė naują DB parlamentą, kuris plėtojo ir iki šiol plėtoja parlamentarizmo tradiciją. Šis aktas išsaugojo teisę Škotijai turėti atsikrą teisinę sistemą, iki šiol turinčią savitų bruožų ir priskirtiną romanų-germanų teisės sistemos grupei. Kaip vieną reikšmingiausių aktų reikia paminėti 1832m. Tautos atsovavimo aktą, kuriame apibrėžiama asmenų grupė, turinti teisę dalyvauti renkant atsovaujamąją instituciją – Bendruomenių rūmus.
Konstitucinės konvencijos.

Kaip išskirtinį konstitucinių konvencijų bruožą anglų konstitucinės teisės doktrina nurodo konstitucinių papričių funkc,iją plėtoti konstituciją, jos formaliai nekeičiant. Anglų teisės moksle nagrinėjant konstitucinius papročius vartojamas ne papročio, o konvencijos terminas iliiustruoja požiūrį į jas. Konstitucinės konvencijos suprantamos kaip teisės šaltinis, savo prigimtimi ir forma labai artimas rašytinei teisei. Jau pačiame termine konvencija pabrėžiama ne ilgalaikiškumas formuojant taisyklę, o skirtingų subjekų susitarimas. Primiausia konstitucinės konvencijos reguliuoja parlamento Bendruomenių ir Lordų rūmų kai kuriuos veiklos aspektus. Antra, konstitucinės konvencijos, kaip konstitucinės teisės šaltinis. Reguliuoja monarcho santykius sun parlamento rūmais ir vyriausybe. Konstitucinės konvencijos numato: monarcho pareigą skirti ministru pirmininku asmenį, kurį palaiko Bedruomenių rūmų dauguma (laimėjusios partijos lyderis); monarcho pareigą skirti arba atleisti iš ministro posto tą amenį, kurio kandidaturą siūlo ministras pirmininkas; monarchui pareigą pasirašyti bei kokį įstatymą, kuris buvo priimtas paralmento ir t.t.
Teisminiai precedentai.
Išskirtinį vaidmenį valstybinės valdžios sitemoje vaidina teismai. Jie ne tik vykdo teisingumą, bet ir kurdami presedentus dalyvauja teisės kūrimo procese. Todėl teismų precedentai taip pat yra ir turi būti laikomi konstitucinės teisės šaltiniais. Teisminiai prevedentai, atsipndintys ir išreiškiantys konstitucinės teisės principus, buvo kuriami teisminėje praktikoje. Tokie teisminia precedentai, kurie tapo JKK-jos dalimi, yra sukurti tokių teisminių institucijų kaip Lordų rūmai (jie taip pat yra aukščiausioji šalies teisminė institucija), Aukštasis bri Apeliacinis teismai. Neretai teisminiai precedentai nustato auksčiausiųjų valstybinės valdžios institucjų veiklos ribas.

Žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimo ypatumai.
Šalies konstitucinėje teisėje nėra bendro doktrininio žmogaus teisių ir laisvių skirtymo į asmenines, politines, ekonomines, socialines, kaip yra priimta daugelyje kontinentinės Europos valstybių konstitucinių doktrinų. Angliškoje doktrinoje žmogaus teisės ir laisvės suorantamos kaip individo teisės, kurios yra ribojamos, remiantis valstybės visuomenine sutratimi. Žmogaus teisių ir laisvių teisės siejamos su principu galima viskas, ko nedraudžia teisės normos. Habeas corpus act, kuris galioja dar šiandien, garantuoja piliečiams jų teises ir saugo nuo valdžios savivalės. Šis aktas nustato, jog sulaikytasis tur teisę žinoti jo sulaikymo priežastis ir reikalauti iš teisėjo, kad tos aplinkybės būtų patirkintos per 24 valandas. Būten šis aktas, primas žmonijos istorija įtvirtina, nekaltumo prezumpciją, būtent čia įtvirtinama , kad renkant įrodymus prieš asmenį nebus vartojamas psichologinis arba fizinis smurtas ir kad asmens neteis ypatingieji teismai, turintys ypatingus įgaliojimus.Asmens laisvė yra suprantama ne tik kaip asmens neliečiamybė, bet ir kaip privataus gyvenimo laisvė.Nuosavybes teisė JK labai gerbiaama ir saugoma. JK laikoma, jog bet kokia rinkliava, neparemta įstatymu arba deleguotos tesėkūros aktu, yra nuosavybės teisės pažeidimas. Žodžio laisvė suprantama kaip asmens teisė reikšti savo mintis žodžiu, raštu ar bet kokia kita forma nepriklausomai nuo vakstybės ar kitų asmenų. Draudimai:kištis į kitų privatų gyvenimą, skleisti rasinę neapykantą, reikšti nepagarbą teismui, įžeidinėti bažnyčią ir religiją, monarchiją ir t.t.

Valstybės valdymo forma ir valstybės valdžios institucijų sistema:
JK yra tradicinė parlamentinio valdymo modelio šalis.Reikia pabrėžti, kad šios šalies konstitucinės teisės doktrinoje sąvoka „parlamentas“ turi šiek tiek kitokį turinį negu Europos valstybėse. Čia sąvoka parlamentas apima kelias reikšmingas institucijas – Bendruomenių rūmus, Lordų rūmus bei valstybės vadovą – monarchą. DB egzistuojančiai valdymo formai būdingas svarbiausias parlemntiniam modeliui būdingas elemetas – vyriausybės atskaitomybė parlamentui, vykdomosios valdžios atsovai gali būti ir įstatymų leidžiamosios institucijos – parlamento nariai.Vyriausybė privalo turėti Bnedruomenių rūmų daugumos paramą, be kurios ji negali išlikti ir įgyvendinti vykdomosios valdžios f-jas. Todėl parlamentas, iš tikro, vykdo aukščiausią visų vyriausybės grandžių kontrolę, jam atskaitinga ne tik visa vyriausybė, bet ir atskiri ministrai. Parlamentas, remdamasis parlamento suvereniteto doktrina, turi galimybę priimti bet kokio turinio įstatymą, jo įgaliojimai nėra limituoti. didžiausia parlemento atsvara yra teismų įgaliojimai, nes „Aukštojo Teismo teisėjai gali priimti sprendimus, panaikinančius parlamento aktus“ teismai kuria teisminius precedentus, kurie tampa privalomomis elgesio tasiyklėmis.
Įstatymų leidžiamoji valdžia.
Anglų doktrinoje sąvoka „parlamentas“ apima tris institucijas (monarchas, Benruomenių rūmai, Lordų rūmai). Valstybės vadovas yra monarchas, kuris taip pat yra vykdomosios valdžios vadovas ir taip pat sudėtinė Parlamento dalis (Parlamentas = Monarchas+Lordų Rūmai + Bendruomenės Rūmai); vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas; Anglikonų Bažnyčios galva. Visus sprendimus monarchas priima ministrų patarimu. Tarptautiniuose santykiuose monarchas turi teisė skelbti karą/taiką; pripažinti užsienio valstybes ir vyriausybes; sudaryti tarptautines sutartis. Sostas yra paveldimas – paprastai paveldi vyriškos giminės palikuoniai, o jiems neesant – paveldėti gali ir moteriškos giminės. Paprastai paveldi pirmagimis, tačiau () monarchas gali pats nuspręsti kas turi paveldėti sostą.

Bendruomenių ir Lordų rūmai. Bendruomenių rūmai renkami tiesioginiuose ir laisvuose rinkimuose, penkerių metų kadencijai taikant santykinės daugumos mažoritarinę rinkimų sistemą. 21 metų piliečiai gali naudotis pasyviąja, 18 metų – aktyviąja rinkimų teise. Bendruomenių rūmuose yra 659 deputatai. Jiems vadovauja primininkas, kuris renkamas iš rūmų narių, tačiau paprotys reikalauja, kad jo kandidatūrai pritartų monarchas. Primininkas yra įpareigotas koordinuoti rūmų santykius su Lordų rūmais ir monarchu. Taip pat: rūmams užtikrinti jos veikloje deputatų lyiateisiškumą; tegti išaiškinimus or pritarimus dėl Bendruomenių rūmų veiklos procedūrų; prižiūrėti ir garantuoti, kaip laikomasi posėdžių tvarkos taisyklių; patvirtinti procedūros teisėtumą, kuri abuvo įveiktas Lordų rūmų veto. Siekiant garantuoti pirmininko nešališkumą numatyta, jog jis neturi teisės dalyvauti parlamentiniuose debatuose, negali priklausyti jokiai politinei partijai. Bendruomenių rūmų komitetai yra institucijos, sudaromos apibrėžtiems įgaliojimams vykdyti.
Vykdomoji valdžia.
Ministrų kabinetą sudaro ministrai ir ministras pirmininkas. JK nėra fiksuoto ministro skaičiaus. Rinkdamasis kandidatus į ministrus ministras pirmininkas tegali juos rinktis iš parlamento narių. Lordas kancleris visuomet yra Ministrų kabineto narys. Ministru pirmininku yra skiriamas laimėjusios rinkimus partijos lyderis. Jis vadovauja ministrų kabinetui , taip pat užima Pirmojo iždo reikalų lordo postą. Tad MP turi šiuod įgaliojimus: formuoja Ministrų kabinetą ir vadovauja jo veiklai; palaiko ryšį tarp monarcho ir Ministrų kabineto, patarinėja valstybės vadovui politikos klausimais; parlamentiniuose debatuose atsovauja Ministrų kabinetui atsako į parlamento narių klausimus; informuoja opozicijos lyderį svarbiausiais gynybos ar saugumo klausimais; kontroliuoja, kaip ministerijos vykdo Ministrų kabineto nutarimus.
Parlamentas susideda iš dviejų rūmų (Lordų ir Bendruomenės) bei monarcho. Lordų rūmai veikia nuolat, o jų nariai yra skiriami iki gyvos galvos. Šių rūmų nariai yra vadinami perais, kurie yra trijų kategorijų:
● Paveldimi perai – atstovauja aristokratų giminę ir yra skiriamas vyriausias giminės atstovas.
● Perai iki gyvos galvos – skiriami monarcho Vyriausybės teikimu. Gali būti skiriami tik iškiliausios bei nusipelniusios asmenybės;
● Dvasiškieji perai – anglikonų bažnyčios aukščiausieji vadovai.

Bendruomenės rūmai yra renkami 5 metams, o ypatingais atvejais gali prasitęsti savo įgaliojimų laiką priimdami įstatymus (taip buvo II Pasaulinio karo metais).Balsuoti gali 18 metų sulaukę Jungtinės Karalystės piliečiai, kuris yra įrašytas į rinkėjų sąrašus. Rinkimų metu Karalystės teritorija yra padalijama į tiek rinkimų apygardų, keik yra vietų Parlamente. Rinkimus laimi asmuo, apygardoje surinkęs daugiausia balsų. Būti išrinktu gali D. Britanijos pilietis sulaukęs 21 metų amžiaus.

Parlamento posėdžiams vadovauja spikeris.
Sprendimų priėmimas prasideda Parlamento nario teikimu išspręsti tam tikrą klausimą. Paskui yra pradedamos diskusijos, kuriose gali pasisakyti kiekvienas Parlamento narys (šias diskusijas kontroliuoja spikeris). Jei parlamentaras turi kokį nors asmeninį-finansinį suinteresuotumą nagrinėjamu, klausimu, jis turi apie tai viešai pranešti ir jam gali būti neleista balsuoti.Posėdžiai abiejuose rūmuose paprastai būna vieši.
Įstatymai priimami per tris skaitymus:
1 Tiesiog pateikiamas įstatymo projektas
2 Diskutuojama, aptariamas kiekvienas straipsnis, teikiami pasiūlymai;
3 Balsuojama dėl galutinio įstatymo projekto. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi spikeris.

Paprastai, visus įstatymus turi patvirtinti abeji rūmai bei jie turi būti pasirašyti monarcho (kas yra formalumas, nes monarchas negali nepasirašyti) ir kontrasignuojami atitinkamos srities ministro.
Parlamento nariai naudojasi imunitetu bei indemnitetu.

Vyriausybė yra sudaroma iš Ministro Pirmininko, kurį formaliai skiria monarchas (paprastai MP tampa partijos, kuri laimėjo daugiausiai vietų Parlamento žemuosiuose rūmuose lyderis) bei ministrų, kuriuos skiria Monarchas MP teikimu. Ministrai turi būti iš Parlamento narių.
Vyriausybė sprendimus priima kolegialiai ir laikoma, kad jie priimti vienbalsiai, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė Vyriausybės narių. Vyriausybė yra atskaitinga Parlamentui ir turi turėti jo pasitikėjimą (Bendruomenės rūmų).

Vietos savivaldą organizuoja ir įgyvendina vietos gyventojai per savo atstovaujamąjį organą Tarybą, kuri yra renkama 4 metams.vietos gyventojų. Valstybė nevykdo vietos savivaldos institucijų veiklos administracinės kontrolės. Jų veiklą prižiūri teismai ir tik esant skundui.
Škotija turi savo parlamentą.
Teisminė valdžia.
Teisminės valdžios viršūnėje yra Lordų rūmai i rmonarcho Slaptosios tarybos teisminis komitetas. Lordų rūmai yra aukščiausia apeliacinė instancija baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Lordų rūmus, kaip teisminę instituciją, sudaro lordas kancleris, apeliacijų lordai, bei lordai, anksčiau dirbę teisnį darbą. Škotijos teismų sprendimus galima skųsti tik civilinėse bylose. Nors Slaptosios tarybos teisminio komiteto, kaip teisminės institucijos, f-jos ilgainiui siaurėjo, tačiau iki šiol ši prie monarcho veikianti teisminė institucija yr aautoritetinga.

Teismų sistema. Anglijos ir Velso, Škotijos ir Š. Airijos teisinės sistemos yra skirtingos ir turi šiokių tokių ypatumų (ICL patektoje Konstitucijoje šie ypatumai nėra aptariami.  Žygis)
Teismų sistema:
Magistrantų teismas (paprastai yra vykdomas rinktų teisėjų, kuriems už darbą nėra atlyginama, nebent būtų daug darbo. Sprendžia smulkias bylas). Sprendimai gali būti skundžiami Karūnos teismui arba Aukštajam Teismui.
Karūnos Teismas. Kaip pirma instancija nagrinėja tam tikras bylas ir apeliacinė instancija Magistrantu teismų sprendimams. Skundai dėl šio Teismo sprendimų yra paduodami Apeliaciniam Teismui.
Aukštasis Teismas (High Court) – pirmoji instancija ypač sunkioms byloms, o taip pat apeliacinė instancija tam tikriems Magistrantų teismų sprendimams. Skundžiama Apeliaciniam Teismui.
Apeliacinis Teismas – Apeliacinė instancija Karūnos ir Aukštojo Teismo sprendimams.
Lordų Rūmai – galutinė apeliacinė instancija.
Kasacinės instancijos Anglijoje nėra.

Pagal teisinį precedentą priėmusios institucijos viršenybę (pagal egzistuojančią Anglijos teismų sistemą) precedentai skirstomi į :
1 Lordų Rūmų teisiniai precedentai;
2 Apeliacinio teismo (civilinių ir baudžiamųjų bylų skyrių) teisiniai precedentai;
3 Aukštojo teismo teisiniai precedentai.
Pagal teisinės atsakomybės rūšį :
1 Baudžiamieji teisiniai precedentai;
2 Civiliniai teisiniai precedentai.
Pagal teisinio precedento ratio decidendi buvimą :
1 teisiniai precedentai su vienu ratio;
2 teisiniai precedentai su keliais ratio.
Precedentinės teisės teoretikai dar skirsto teisinius precedentus į :
1 motyvuotus teisinius precedentus;
2 nemotyvuotus teisinius precedentus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *