Įstatymų ir kitų teisės normų aktų rengimo tvarkos įstatymas

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr. 41-991
Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS
ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-872
Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų (toliau – teisės aktai) rengimą, jo stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

2 straipsnis. Teisės aktas
Teisės aktas šiame įstatyme – tai įgaliotos valstybės valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas, kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.

3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos
Teisės akto rengimo stadijos yra šios:
1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties nustatymas;
2) rengėjo nustatymas (parinkimas);
3) teisės akto teksto parengimas;
4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis. Teisės akto rengimas
1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios institucijos pagal savo kompetenciją.
2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.
3. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio įstatymo 5–12(1) straipsniuose nustatytus reikalavimus.
4. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios institucijos nustatyta tvarka.
5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.
6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota institucija skiria kriminologinę ekspertizę.
7. Atlyginimo už teisės aktų rengimą ir ekspertizę komisijų ir darbo grupių, kurias sudaro Seimas, Seimo valdyba, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Ministras Pirmininkas, nariams tvarką tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)
Nr. VIII-600, 1998.01.08, Žin., 1998, Nr. 6-114 (1998.01.16)
Nr. IX-946, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)
Nr. X-890, 2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4823 (2006-11-25)

5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai
1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.
2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.
3. Teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai pagal šio įstatymo 12(1) straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-946, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

6 straipsnis. Teisės akto forma
1. Teisės akte turi būti:
1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;
2) teisės akto rūšies pavadinimas;
3) teisės akto pavadinimas (antraštė);
4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;
5) teisės akto tekstas;
6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
2. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje lapo pusėje turi būti nuoroda “Projektas”.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

7 straipsnis. Įstatymo forma
1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:
1) įstatymo pavadinimas;
2) įstatymo priėmimo data ir numeris;
3) įstatymo priėmimo vieta;
4) įstatymo tekstas;
5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.
2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis eilutės centre, o žodis “įstatymas” nukeliamas į kitos eilutės centrą.
3. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje eilutėje centre.
4. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre mažosiomis raidėmis.
5. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.
6. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – eilutės dešinėje.
7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto nuostatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)
Nr. VIII-1193, 1999.05.20, Žin., 1999, Nr. 48-1527 (1999.06.02)

8 straipsnis. Įstatymo struktūra
1. Įstatymą sudaro:
1) dalys;
2) skyriai;
3) skirsniai;
4) straipsniai.
2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis.
3. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po žodžio “straipsnis” dedamas taškas ir straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.
4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.
5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis, rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies eiliškumą, dešinės pusės viršuje.
6. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
7. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų, tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.
8. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis ir kitos bendrosios nuostatos.
9. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra
1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.
2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai – be pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens rašomas žodis “straipsnis” ir dedamas taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių dalys žymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su skliausteliu.
3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų numeracija yra ištisinė.
4. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais skaitmenimis iš eilės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai
1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.
2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir aiškus.
3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas kitas teisės aktas,
reikalavimai
1. Keičiant teisės aktą, jei straipsnis, jo dalis ar punktas keičiamas iš esmės, išdėstoma pakeitimo esmė ir pateikiama keičiamo straipsnio, jo dalies ar punkto nauja redakcija. Jei teisės aktas pildomas nauju straipsniu (jo dalimi ar punktu), išdėstoma papildymo esmė ir pateikiama naujo straipsnio (jo dalies ar punkto) redakcija. Keičiant teisės aktą, kurio straipsnyje (jo dalyje ar punkte) reikia išbraukti žodžius (skaičius), įrašyti naujus žodžius (skaičius), vietoj vienų žodžių (skaičių) įrašyti kitus žodžius (skaičius), dėstant pakeitimų esmę nurodomas keičiamas straipsnis (jo dalis ar punktas), kokius žodžius (skaičius) išbraukti, po kokių žodžių (skaičių) ar vietoj kokių žodžių (skaičių) įrašyti naujus žodžius (skaičius) ir išdėstoma straipsnio (jo dalies ar punkto) nauja redakcija. Jei straipsnis, jo dalis ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (jo dalis ar punktas).
2. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas teisės aktas.
3. Vienu įstatymu keičiamas tik vienas įstatymas.
4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute, skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų, kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo šaltiniai.
5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų forma ir struktūra nekeičiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)
Nr. VIII-516, 1997.11.18, Žin., 1997, Nr. 111-2796 (1997.12.05)
Nr. X-969, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5400 (2006-12-28)

12 straipsnis. Teisės akto kalba
Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

12(1) straipsnis. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus
1. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus pagal šio straipsnio reikalavimus pateikiamos tais atvejais, kai teisės aktu arba atskiromis teisės akto nuostatomis derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
2. Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, o įstatymo pradžioje, nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas, kartu daroma nuoroda į įstatymo priedą.
3. Kituose teisės aktuose Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi tų teisės aktų preambulėje.
4. Kai keičiamas ar papildomas iki šio straipsnio įsigaliojimo priimtas teisės aktas, kuriuo buvo derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ir kuriame nėra nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus arba jos pateiktos ne pagal šio straipsnio reikalavimus, kartu parengiamas ir teikiamas įstatymo papildymo reikiamu priedu įstatymo projektas ar kito teisės akto papildymo preambule arba jos pakeitimo projektas, kuriame pateikiami nenurodyti Europos Sąjungos teisės aktai.
5. Nurodant Europos Sąjungos teisės aktą, turi būti nurodomas jį priėmusios institucijos ar institucijų pavadinimai, teisės akto priėmimo data, numeris ir pilnas pavadinimas. Jei Europos Sąjungos teisės aktas yra pakeistas ar papildytas ir naujos jo nuostatos derinamos bei įgyvendinamos Lietuvos Respublikos teisės aktu, pagal šioje dalyje nustatytus reikalavimus taip pat nurodomi visi to Europos Sąjungos teisės akto pakeitimai ar papildymai. Nuorodos į oficialų Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo ne lietuvių kalba šaltinį nepateikiamos.
6. Nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus, kurių nuostatos ar principai nėra privalomi, tačiau norima pabrėžti jų svarbą, pateikiamos įstatymo pradžioje ar kito teisės akto preambulėje.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. IX-946, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)

13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

________________
Pakeitimai:

1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1421, 1996.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (1996.07.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-516, 1997.11.18, Žin., 1997, Nr. 111-2796 (1997.12.05)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-600, 1998.01.08, Žin., 1998, Nr. 6-114 (1998.01.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1193, 1999.05.20, Žin., 1999, Nr. 48-1527 (1999.06.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-946, 2002-06-11, Žin., 2002, Nr. 66-2705 (2002-06-29)
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo 1, 2 ir 3 straipsniai įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-890, 2006-11-09, Žin., 2006, Nr. 127-4823 (2006-11-25)
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-969, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5400 (2006-12-28)
ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO TVARKOS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2006-12-28)
autrap@lrs.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *