Interneto galimybės

Tema 3:
Informacinės
INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA IR NAUJŲJŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ SKVERBTIS. TECHNOLOGINĖS INTERNETO GALIMYBĖS
Informacinės visuomenė plėtra neišvengiamai susijusi su naujų informacinių technologijų kūrimu ir didėjančia skverbtimi tiek organizuojant verslo bei darbo procesus, tiek analizuojant asmeninio žmonių gyvenimo procesus.
1 skaidrė: I punkto pvz – GPM deklaracijos. II – bankomatai, degaliniu kolonėles, supermarketai ir pan.,
Tarptautinė e-verslo komunikacijų ir tyrimų bendrovė Gartner (http://www3.gartner.com ) išskiria tam tikrus laikotarpius ir su jais susijusius e-paslaugų teikimo lygius:
Laikotarpis Bendras e-paslaugų lygis
1995 – 1999 m. Informacijos pateikimas (atsiranda idėjos kurti e-paslaugų bei e-valdžios puslapius)
2000 m. Interaktyvumas (abipusio bendravimo tarp piliečių ir paslaugų tekėjo ar problemos sprendėjo etapas)
Dabar Transliacijos/abipusis interaktyvumas (visiškas paslaugų gavimas e-būdu)
Ateityje Transformavimas (e-būdų paslaugas teikiančios organizacijos atgalinio ryšio su vartotojais dėka jaučia, ką dar reikėtų tobulinti, kaip keistis, kad visiškai patenkinti juntamus vartotojų poreikius ir interesus; norėdamos išsilaikyti rinkoje, turės tobulinti savo veiklos strategijas, gal net imtis gan radikalių veiklos ir struktūros transformavimo žingsnių) (pvz. TEO ir skaitmeninė TV))

Vyksta „mediamorfozė“ (media-morphosis) – žiniasklaidos proceso persitvarkymas (naujovių skverbtis). Tai situacija, kai nusistovėjusiose sistemose (televizijoje, spaudoje, radijuje) atsiranda kažkoks naujas, technologiškai spartesnis ir pranašesnis objektas (pvz., internetinė spauda) ir tai skatina poreikį prisitaikyti prie naujovių, viską kardinaliai pakeisti. Tai procesas, kai informacijai pateikti pradedamos naudoti įvairios naujos, pažangios technologijos. Viskas persitvarko tarpusavyje tam, kad viskas veiktų subalansuotai.
Kartu su mediamorfoze vyksta ir konvergencijos procesas – susiliejimas, skatinantis informacijos pateikimo priemones panaudoti vienai kitą; tai informacijos pateikimo būdų susiliejimas ir persipynimas tarpusavyje (pvz., interneto portale galima ne tik skaityti, bet ir girdėti ar žiūrėti reportažus, o tai mums daryti padeda toks įrenginys, kaip personalinis kompiuteris; kiti pvz. – skaitmeninė tv, dienraščiai kopijuoja internetinius reklamos pateikimo būdus ir pan.).
Laibai geras šių procesų pavyzdys – naujos reklamos pateikimo versijos:
• Reklaminiai skydeliai. Tai tradicinė žiniasklaidos patirtis ir metodika, kai reklaminiai skelbimai ar užsklandos talpinami ekrano viršuje;
• Fiksuotos vietos reklama, sponsoriavimas. Tai metodas, kai būna atskira, speciali vieta, skirta reklaminiams skelbimams ar užsklandoms talpinti;
• E-paštą pasiekiantys reklaminiai pranešimai arba pasiūlymai naujausią informaciją apie gaminius ir naujoves persiųsti tiesiai į e-pašto dėžutes;
• Internetiniai reklaminiai klipai;
• Reklaminiai pranešimai, dengiantys visą puslapį ar visą skaitomą tekstą;
• Vis dažniau susiduriama su paslėpta reklama – straipsniais, maskuojančiais produkto reklamavimą ar žiūrint filmus, serialus, lyg ir nepastebimai, tačiau reklamuojami tam tikri prekiniai ženklai.
Naujos telekomunikacijų technologijos padeda kompanijoms, organizacijoms taip pat žiniasklaidos priemonėms (dienraščiams, žurnalams) išlikti matomiems. Telekomunikacijų poveikis pasireiškia šiomis galimybėmis:
• Galimybė turėti savo internetinį tinklalapį;
• Galimybė turėti savo internetinį bolgą (dienoraštį);
• Galimybė rengti rinkimus (tai jau išbandyta Estijoje);
• Galimybė tvarkytis savo reikalus internete (mokėti mokesčius, pirkti prekes ir paslaugas ir pan.; tai didina matomumą tų organizacijų, kurios leidžia savo klientams reikalus tvarkytis internetu, sudaro galimybes taupyti laiką ir pan.)
Apie naujovių skverbtį ir jos įtaką kalbėjo profesorius Evertt M. Rogers (1985 m.). jis įvardijo tokius naujovės paplitimo proceso elementus:
1. Naujovė. Atsiranda kažkokia tai naujovė ar nauja technologija;
2. Naujovės aptarimas. Naujiena aptariama tam tikrais kanalais, pvz., per reklamines kampanijas, akcijas ar žmonėms bendraujant tarpusavyje, t.y. per asmeninius santykius;
3. Proceso trukmė. Aptarimo procesas tęsiasi tam tikrą laiką, kol naujovė įsitvirtina arba ne;
4. Bendruomenės nariai. Svarbu ne tik laikas, bet ir bendruomenės narių nusiteikimas bei palankumas naujovės atžvilgiu bei naujienos paplitimo tarp jų laipsnis.
E. M. Rogers išskyrė šiuos naujovės paplitimo etapus:
1. Žinojimo etapas;
2. Susidomėjimo etapas;
3. Įvertinimo etapas;
4. Išmėginimo etapas;
5. Priėmimo ir įsisavinimo (arba atmetimo) etapas.
Naujovės paplitimui, jos pripažinimui svarbūs ir tam tikri visuomenėje veikiantys veiksniai ir procesai:
• Pripažinimo veiksnys. Tai naujovės pranašumo prieš jau esamus tos srities elementus ar technologijas pripažinimas; naujovės suderinamumas su kitomis visuomenės gyvenime paplitusiomis technologijomis bei apskritai su piliečių nusiteikimu bei pažiūromis; sudėtingumas, kuris yra daugeliui įveikiamas ir dėl to naujovė priimtina; galimybės išmėginti – kuo didesnis naujovės prieinamumas, kuo daugiau žmonių gali ją išmėginti, tuo didesnės naujovės įsitvirtinimo perspektyvos; patikimumas – tai ypatingai svarbus pripažinimo elementas žmonių bendruomenėse. Čia taip pat labai svarbu, kaip vienos technologijos ar naujovės palaiko kitas ir taip padeda joms įsitvirtinti kasdieniniame bendruomenės gyvenime ir kasdieniniame vartojime;
• Aplinkybių veiksnys. Jį nulemia pasisprendimo dėl technologijos reikalingumo ir naudojimo laipsnis. Gali būti: 1) neprivalomas apsisprendimas (priklausantis nuo kiekvieno žmogaus individualių nuostatų ir poreikių); 2) kolektyvinis pasisprendimas (asmenų grupė nusprendžia naudoti kažkokią naujovę ar technologiją tarpusavio bendravime ar veiklos organizavime, taigi neišvengiamai, būnant tos grupės nariu, tenka naujovę pasirinkti ir pradėti ja naudotis, nes taip paprasčiausiai patogiau palaikyti ryšį ar pan.); 3) autoritarinės aplinkybės (gauni naują technologiją ar naujovę dovanų ar priverstinai turi mokytis ja dirbti, nes kitaip nepasieksi reikiamos kvalifikacijos darbe ar pan.);
• Vartotojų tipai. Yra skirtingi žmonių tipai. Galima išskirti: 1) naujovių gerbėjus (nėra patys teigiamiausi vartotojai, nes naudojasi tam tikromis naujovėmis vien dėl to, kad tai naujiena; tuo metu nauja technologija būna dar pakankamai brangi ar per daug sudėtingai valdoma. Tokių vartotojų būna nedaug – 1-2%); 2) ankstyvieji vartotojai (tai vartotojai, kurie pradeda pirmi naudoti naujas technologijas, tačiau jų yra jau daugiau, nei „naujovių gerbėjų“, ir technologijas renkasi daugiau dėl patogumo, nei dėl naujumo efekto); 3)vėlyvoji dauguma; 4) atsilikėliai (dėl žinių ar materialinių išteklių stokos).
Naujovių įsisavinimo procesas dažniausiai vaizduojamas kaip „S“ formos kreivė. Kai naujovės vartotojų skaičius staigiai šoka ir pasiekia stabilių ir gana aukštą paplitimo lygmenį, galima pasakyti, kad naujovė jau įsiskverbė į bendruomenės gyvenimą. Pvz., interneto įsisavinimas Lietuvoje: nuo 1997 m. buvo stebimas lėtas ir ilgas augimas, tačiau 2001 m. buvo dar tik 16 % vartotojų, o 2002 m. – 24%, 2003 m. – 35 % ir toliau procentas vis auga. Taip pat labai geras pavyzdys yra namų ūkių, turinčių prieigą prie interneto, skaičiaus augimas: 2000 m. buvo tik 2,3 % tokių namų ūkių, 2001 m. – 3,2%, 2002 m. – 4.1%, 2003 m. – 6.2%, 2004 m. – 10.6%, 2005 m. – 14.4%, o 2006 m. I ketv. – jau 31.7 % namų ūkių. Taigi matomas tam tikras dėsningumas, kaip naujovės įsisavinamos („S“ formos kreivė). Paprastai manoma, kad 25% vartotojų – tai kritinės masės taškas, kurio reikia, kad naujovė pradėtų sėkmingai funkcionuoti. Kad „S“ kreivė būtų baigtinė, reikia pasiekti įsisotinimo tašką. Paprastai laikoma, kad įsisotinimo taškas pasiekiamas, kai naujovę naudoja 70 % žmonių. Tada tai jau ne naujovė, o įprasto naudojimo reikmuo ar paslauga.
Naujų informacinių technologijų panaudojimo privalumai geriausiai atsiskleidžia internete. Akcentuojamos trys grynosios technologinės galimybės, kuriomis išsiskiria internetas:
1. galimybė išsaugoti ir platinti informaciją (archyvavimas ir kitos panašios technologinės galimybės);
2. galimybė patogiai pateikti informaciją (elektroniniu būdu dabartinę informaciją lengvai galime susieti su ankščiau skelbta gimininga informacija bei naujienomis);
3. galimybė bendrauti, palaikyti ryšius/galimybė komunikuoti (galimybė palaikyti ryšius, gauti atsaką iš aplinkos ir nuolat turėti papildomą informaciją).

PAGRIDINĖS SĄVOKOS:

Naujovių skverbtis (pagal E. M. Riogers) – šis procesas vyksta tokiais etapais:
1. naujovė yra
2. aptariama tam panaudojant tam tikrus „kanalus“ ir tai
3. vyksta tam tikrą laiką ir šiame procese
4. dalyvauja bendruomenė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *