Internetinių projektų tipologija

Tema 5:
INFORMACINĖ VISUOMENĖS PLĖTRA IR KOMUNIKACIJA: INTERNETINIŲ PROJEKTŲ TIPOLOGIJA

Atsiradus internetui neišvengiamai turėjo keistis ir transformuotis komunikavimo su auditorijomis metodai bei modeliai.
Ryškius internetinės žiniasklaidos transformacijos etapus galime išskirti ir Lietuvoje: 1997 m. – atsiranda internetiniai laikraščiai, 2000 m. – atsiranda internetiniai naujienų portalai (DELFI, OMNI, Bernardinai), 2003 m. – konsolidacijos pradžia, šiuo metu – naujienos jau teikiamos už užmokestį (VŽ, Lietuvos Rytas, taip pat ir internetinės publikacijų, žurnalų ir kt. duomenų bazės). Tai yra natūralūs procesai, nes, visų prima, atsiranda idėja, kylanti iš susidomėjimo ir geros valios. Po to, modernėjant technologijoms, internetiniai projektai plečiami, teikiama vis daugiau paslaugų ir pramogų, tai pasidaro rimtas verslas, taip pat didėja konkurencija. Atsiranda poreikis internetinę žiniasklaidą teisiškai reglamentuoti ir kontroliuoti. Taip pat, didėjant vartotojų poreikiams, tobulėjant technologijoms, plečiantis projektams, darosi sunku juos išlaikyti, ir bent dalį paslaugų tenka apmokestinti.
Internetinės komunikacijos versijos, o kartu ir intrenetiniai projektai gali būti skirstomi atsižvelgiant į du aspektus.
Vienas aspektas – tai galimas interaktyvimo komunikacijoje laipsniavimas. Kaip minėta ankstesnėse paskaitose, interaktyvumas – abipusė komunikacija, kurios pasekmė – bendras susitarimas, bendras žinojimas, apjungiantis vartotojo interesą ir informaciją. Tai į auditoriją orientuota savybė, įgalinanti informacijos kaitą, vartotojo aktyvumą, dvipusę komunikaciją, momentinį žinojimo kūrimą. Apibrėžiamas kaip abipusis ryšys, interaktyvumas skatina skaitytojo lojalumą leidiniui.
Kaip minėta, interaktyvumas yra laipsniuojamas. Atsižvelgiant į komunikacijos procesus, išskiriamos tokios galimos komunikacijos versijos internete – dialogo, monologo ir polilogo komunikacijos variantai. Dėl šios priežasties galime turėti vieno-kitam, išimtinai medijuotos komunikacijos ir medijuotos pseudo interakcijos modelius:
• Vieno-kitam (face-to-face) interaktyvumas. Jam svarbus laiko-erdvės santykis. Komunikacijos tyrėjai šį modelį laiko pačiu išsamiausiu, nes abu komunikacijos proceso dalyviai gali surinkti maksimumą šalutinės informacijos: stebėti vienas kito veido išraišką, skaityti kūno „kalbą“, girdėti balso intonacijas, tembrą ir pan.;
• Medijuota komunikacija (madiated interaction) atskiria pranešimo gamybos ir pranešimo vartojimo kontekstus. Šis modelis koreguoja komunikaciją pranešimo gamybos ir vartojimo atžvilgiu. Informacija perduodama nebe autentiškoje aplinkoje, bet per informacinio tarpininko pasiūlytą informacijos tvarkymo būdą. Dėl tarpininko savybių perduodamas pranešimas tampa abstraktesniu, nes prarandamas kontekstas, ir, tuo pačiu metu, autentiška pranešimo gamybos aplinka. Medijuota komunikacija realizuoja tiek dialogo (vienas kitam (one-to-one)), tiek polilogo (daugelis daugeliui (many-to-many)), tiek monologo modelius;
• Medituota pseudo interakcija (mediated quasi interaction) skirta neapibrėžtai auditorijai ir turi monologo elementų. Jei ankščiau komunikacijos tyrėjai daug dėmesio skyrė pačiam komunikacijos procesui, tai, atsiradus naujoms raiškos galimybėms, pradedama gilintis į internetinių svetainių kaip į individo monologo, o kartu ir į tapatybės raiškos pavyzdžius.
Taip pat intreneto komunikacijos versijos bei internetiniai projektai gali būti skirstomi pagal dalyvaujančių šiuose procesuose veikėjų skaičių, pagal tai, kiek žmonių vienu metu keičiasi informacija. Galima išskirti šiuos su internetinės komunikacijos skirtingomis versijomis susijusius internetinius projektus, jų variantus:
1. asinchroninės komunikacijos pagrindu veikiantys projektai. Tai komunikacija vieno su vienu (one-to-one), arba, tam tikrais atvejais, vienas daugeliui (one-to-many). Tokie projektai realizuojami kaip apsikeitimai pranešimais, kai atitinkamo pranešimo reikia išlaukti tam tikrą laiką. Geriausias tokių projektų pavyzdys – elektroninis paštas ar užklausimai internete, atitinkamų svetainių administratoriais;
2. sinchroninės komunikacijos pagrindu veikiantys projektai. Tai komunikacija tiesiogine linija (online chat). Tokiu principu rengiamos diskusijos bei pokalbiai virtualioje aplinkoje, kai pranešimais keičiamasi interaktyviai, tuo pačiu momentu. Geriausi pavyzdžiai – IRC, Skype, ICQ, taip pat įvairūs diskusijų forumai;
3. tradicinės žiniasklaidos naudojami nauji darbo metodai internete. Tradiciniai informacijos pateikimo šaltiniai taip pat turi taikytis prie naujų darbo sąlygų. Tokį persitvarkymą lemia kelios priežastys. Visų pirma – media-morfozes fenomenas. Tai situacija, kai nusistovėjusiose sistemose (televizijoje, spaudoje, radijuje) atsiranda kažkoks naujas, technologiškai spartesnis ir pranašesnis objektas (pvz., internetinė spauda) ir tai skatina poreikį prisitaikyti prie naujovių, viską kardinaliai pakeisti. Šis fenomenas skatinamas tradicinių visuomenės informavimo priemonių baimės likti nuošalyje. Kaip mediamorfozės fenomeno išdavą galima paminėti internetinių informacinių portalų kūrimąsi, kur tuo pačiu metu, kompiuterio ir interneto tinklų pagalba prieinama tiek spausdintinė, tiek audeo, tiek video informacija. Tačiau, antra vertus, čia neapsieinama ir be marketinginio tikslo. Nauji darbo metodai vartojami ir reklaminiais sumetimais, kurie vadovaujasi logika „taip daro visi“ ir argumentuojami, kaip investicijos į ateitį. Marketinginis tikslas, be reklaminių sumetimų, taip pat siekia užtikrinti vartotojų patikimumą ir pasitikėjimą. Komercinė organizacija (taip pat ir komerciniais pagrindais veikiančios visuomenės informavimo priemonės) bus vertinama, ja bus pasitikima, jei apie ją žinos kuo daugiau žmonių ir ji bus matoma kuo įvairesniame kontekste. Dėl šios priežasties daug vartotojų tebelieka „lurkers“ – tai tarytum prilyginama pasyviam televizijos ar pramoginių žiniakslaidos priemonių naudojimui, kai nebendraujama ir nesikišama į turinį;
4. e-paslaugos. Tai galimybė įsigyti prekes ir gauti paslaugas internetu. Visi žinome apie e-parduotuvių, e-knygynų , e-duomenų bazių egzistavimą, e-bankininkystę, mokesčių apsimokėjimo internetu galimybes. Taip pat e-paslaugas teikia ir valstybinės institucijos (tačiau apie tai – kitose paskaitose). Tokiu būdų į interneto erdvę perkalami ir paslaugų teikėjo-gavėjo santykiai, paslaugų teikimu-gavimu pagrįsta komunikacija;
5. e-administravimas. Tai galimybė perkelti institucinį bendradarbiavimą į elektroninę erdvę. Tokiu būdu bei panaudojant naujas informacines technologijas, galima palengvinti valdžios institucijų tiek vidinio, tiek išorinio darbo ir bendradarbiavimo kontrolę, pagreitinti tarpusavio komunikaciją. Kaip pavyzdį galima paminėti per interneto ekplorerį veikiančias institucijų vidaus dokumentų centralizuotas administravimo, tvarkymo, priskyrimo programas (@vilys), taip pat finansinės atskaitomybės kaupimo programas, surenkančias atskirų pavaldžių įstaigų finansines atskaitomybes ir padedančias paruošti jų suvestines (pvz., „AVAKOMPAS“) ir pan. Taip pat valdžios institucijų funkcijas ir jų tarpusavio bendradarbiavimą palengvina darbuotojams reikalingos informacijos ir formų talpinimas interneto svetainėse, ar specialių skaitmeninių jų variantų rengimas (pvz., Valstybinės mokesčių inspekcijos bei Statistikos departamento prie LRV teikiamos galimybės pildyti ir siųsti formas elektroniniu būdu).
Toks elektorinių projektų skirstymas gana stambus, tačiau jis aiškiai parodo internetinės komunikacijos transformacijos variacijas ir atskleidžia dažniausiai sutinkamų internetinių projektų tipologiją.
Svarbu prisiminti, kad, kaip jau minėta, esminis internetinės komunikacijos privalumas – daugiakryptis ir daugiakanalis (multiple media) informacijos judėjimas.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Interaktyvumo versijos:
• vienas kitam/face-to-face. Tokiam interaktyvumui svarbu laiko ir erdvės santykis. Tiek informacijos siuntėjai, tiek gavėjai gali naudotis tuo pačiu laiku ir tuo pačiu kontaktu. Idealiu tokios komunikacijos pavyzdžiu vadinamas dviejų individų bendravimas siekiant susitarimo;
• Medijuota komunikacija/mediated interaction. Toks interaktyvumas atskiria pranešimo gamybos ir pranešimo vartojimo kontekstus. Tokiu būdu pats pranešimas tampa abstraktesniu (prarandamas kontekstas). Čia kaip pvz. galima paminėti e-paštą, chat‘us, e-konferencijas.
• Medijuota pseudo interakcija/mediated quasi interaction. Interaktyvumas, skirtas neapibrėžtai auditorijai ir turi monologo elementų.

„Mediamorfozė“ (media-morphosis) – žiniasklaidos proceso persitvarkymas (naujovių skverbtis). Tai procesas, kai informacijai pateikti pradedamos naudoti įvairios naujos, pažangios technologijos. Viskas persitvarko tarpusavyje tam, kad viskas veiktų subalansuotai.

Masinė komunikacija. Masinės komunikacijos savybės susiję su paties masiškumo samprata:
1. masinė komunikacija nukreipta į sąlyginai didelę, heterogenišką ir anonimišką auditoriją;
2. pranešimai perduodami viešai, auditoriją pasiekia vienu metu ir turi tam tikrą laikinumo aspektą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.