Tema 6:
INFORMACINĖ VISUOMENĖS PLĖTRA IR VALDYMO TRANSFORMACIJOS: INSTITUCINĖ INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS STRUKTŪRA LIETUVOJE – KAS KĄ KONTROLIUOJA?
Apie informacinę visuomenę Lietuvoje pradėta galvoti vos atkūrus nepriklausomybę. Dar 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė įsteigti Lietuvos informacijos tarybą ir jai pavesti vykdyti valstybinės informacijos politikos eksperto funkcijas. 1992 metais buvo įkurta Ryšių ir informatikos ministerija. Atsižvelgiant į to meto padėtį pagrindinis dėmesys buvo skiriamas informacinei infrastruktūrai kurti. 1993 metais buvo parengta Valstybinė ryšių ir informatikos plėtojimo programa, kuri 1996 metais buvo peržiūrėta ir papildyta, tačiau 1998 metais, panaikinus Ryšių ir informatikos ministeriją, darbas taip ir liko nebaigtas.
Vietoje Ryšių ir informatikos ministerijos buvo įsteigtas Ryšių departamentas Susisiekimo ministerijoje bei Informacijos ir informatikos departamentas Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje.
Reaguodama į Europos Sąjungos rekomendacijas, 1998 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos vyriausybė papildomai įkūrė Nuolatinę informacijos visuomenės komisiją, sudarytą iš komunikacijų ir informacijos technologijų ekspertų bei Respublikos Prezidento, LR Seimo ir LR Vyriausybės atstovų.
Nuo 2001 metų Lietuvoje informacinės visuomenės plėtrai atstovaujama visose valdžios struktūrose: įsteigti du Informacinės visuomenės plėtros komitetai (LR Seime ir prie LR Vyriausybės), Informacinės visuomenės plėtros komisija prie LR Vyriausybės bei Žinių tarnyba prie LR Prezidento.
Išvada – po Ryšių ir informatikos ministerijos panaikinimo 1998 metais, Lietuvoje iki šiol nėra institucijos, kuri vieningai ir centralizuotai koordinuotų informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje.
Šiuo metu pagal įstatus tai turėtų atlikti Informacinės visuomenės ir plėtros komitetas (IVPK) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau realiai vieningo koordinavimo nėra, nes dalį funkcijų dubliuoja Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentas Susisiekimo ministerijoje ir Informacinės politikos departamentas Vidaus reikalų ministerijoje.
Nors e-valdžios įgyvendinimą turi koordinuoti IVPK prie LR Vyriausybės, sudaryti naują darbo grupę naujai e-valdžios koncepcijai parengti buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijai.
2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 2115 „Dėl elektroninės valdžios koncepcijos patvirtinimo“. Jame numatyta, kad Lietuvos Respublikos elektroninės valdžios koncepcijos tikslas – didinti Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios sprendimų priėmimo skaidrumą, kokybiškiau ir efektyviau teikti visuomenei, verslo subjektams ir institucijoms viešąsias paslaugas ir informaciją, panaudoti tam informacinių technologijų teikiamas galimybes. Svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad nuo 2005 metų viešosios paslaugos Lietuvos Respublikos gyventojams ir verslo subjektams būtų teikiamos panaudojant skaitmenines technologijas (internetą, mobiliuosius telefonus ir kt.) ir atsižvelgiant į viešąsias paslaugas, numatytas pagal Europos Sąjungos programinius dokumentus.
Detalusis informacinės visuomenės įgyvendinimo modelis Lietuvoje: informacinės visuomenės plėtra užsiimančios institucijos
Informacinės visuomenės plėtrą koordinuojančios institucijos, kaip matyti, gali būti suskirstytos į tam tikrus lygmenis. Pirmasis lygmuo – komitetai ir komisijos (Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komisija, Žinių visuomenės komisija prie Lietuvos Respublikos Prezidento, taip pat, nors daugiau kaip tarpininkas tarp įstatymų leidybos ir vykdymo, gali būti priskiriamas Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV). Antrasis lygmuo – ministerijos (Vidaus reikalų, Susisiekimo, Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijos). Trečiasis lygmuo – nevyriausybinės ir verslo organizacijos.
Komitetai ir komisijos:
LR Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Komiteto pagrindinės veiklos kryptys yra šios:
1) rengti ir svarstyti informacinės visuomenės plėtrą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, svarstyti ir teikti pasiūlymus naujų (inovacinių) technologijų bei informacinės ir žinių visuomenės plėtros klausimais;
2) svarstyti ir teikti Seimui išvadas bei pasiūlymus dėl informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo, ilgalaikės naujų (inovacinių) technologijų bei informacinės visuomenės plėtros strategijos parengimo ir jos įgyvendinimo;
3) koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;
4) analizuoti tarptautinius teisės aktus bei tarptautinę praktiką, susijusią su informacinės ir žinių visuomenės plėtra, teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui;
5) nagrinėti, kaip naudojamos lėšos, skirtos informacinės ir žinių visuomenės plėtrai kiekvienoje biudžeto asignavimų valdytojo programoje, ir įvertinti investicijų efektyvumą;
6) teikti išvadas dėl Seimo komitetų rengiamų įstatymų bei kitų teisės aktų projektų ir valstybės informacinės ir žinių visuomenės plėtros strategijos atitikimo;
7) atlikti parlamentinę kontrolę komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės institucijų bei įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.
Taigi, kaip matyti iš veiklos uždavinių, šio LRS komiteto pagrindinė misija – prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip ruošiamas įstatyminis informacinės visuomenės kūrimo pagrindas.
LR Vyriausybės Informacinės visuomenės plėtros komisija. Informacinės visuomenės plėtros komisija įkurta 2001 m. siekiant skatinti šiuolaikinių informacijos technologijų plėtrą visuomenės gyvenime bei veiksmingiau panaudoti šias technologijas šalies viešajam administravimui modernizuoti, kuriamoms informacinėms sistemoms integruoti.
Informacinės visuomenės plėtros komisija svarsto strateginius šalies informacinės visuomenės plėtros klausimus. Komisija:
• teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl jos programos įgyvendinimo šioje srityje bei dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano dalies, susijusios su informacinės visuomenės plėtra, tobulinimo ir atnaujinimo;
• koordinuoja Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano dalies, susijusios su informacinės visuomenės plėtra, vykdymą, taip pat ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų veiklą šioje srityje;
• iš anksto aptaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiams teikiamus sprendimų projektus (susijusius su Vyriausybės programos informacinės visuomenės plėtros priemonių įgyvendinimu, technologinėmis valdymo inovacijomis ir verslo modelio pritaikymu viešajam administravimui; e.valdžios programos parengimu, finansavimu ir įgyvendinimu; Europos Sąjungos finansuojamais projektais, kitais informacinės visuomenės plėtros, viešojo administravimo technologinių reformų finansavimo projektais);
• teikia rekomendacijas dėl lėšų skyrimo ir panaudojimo projektams, susijusiems su informacinių technologijų diegimu ir valdymu;
• teikia Vyriausybei pasiūlymus susijusius su viešojo administravimo modernizavimu (e.valdžios programos parengimu ir vykdymu), e.raštingumo, e.verslo ir kitomis inovacinėmis programomis;
• sudaro darbo grupes inovacinėms programoms (e.valdžios, e.raštingumo, e.verslo ir kt.) rengti ir tobulinti, kitiems dokumentams, susijusiems su informacinės visuomenės plėtra, rengti ir t.t.
Taigi LRV Informacinės visuomenės plėtros komisijos vieta institucinėje informacinės visuomenės kūrimo ir valdymo sistemoje – tarpinė tarp teisės aktų leidybos ir visiško užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Komisija neprižiūri, kaip kad minėtas LRS komitetas, paruošiamojo įstatymų leidybos proceso, tačiau ji duoda gaires ir pasiūlymus rengiant nuoseklų Vyriausybės tikslų, strategijų ir programų įgyvendinimo procesą.
Komisiją sudaro:
1. Ministras Pirmininkas (komisijos pirmininkas);
2. Ministro Pirmininko patarėjas (komisijos atsakingasis sekretorius, komisijos koordinatorius);
3. Susisiekimo ministras;
4. Švietimo ir mokslo ministras;
5. Teisingumo ministras;
6. Vidaus reikalų ministras;
7. Respublikos Prezidento patarėjas;
8. Vyriausybės kancleris;
9. Lietuvos Respublikos Seimo atstovas;
10. Vidaus reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius;
11. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorius.
Žinių visuomenės taryba prie Lietuvos Respublikos Prezidento. 2001 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas pasirašė dekretą „Dėl Lietuvos Žinių visuomenės tarybos prie Respublikos Prezidento sudarymo“. Taryba buvo sudaryta siekiant paspartinti žinių visuomenės plėtrą Lietuvoje.
Žinių visuomenės tarybos veiklą numatoma vykdyti dviem pagrindinėm veiklos kryptim: plėtoti bei stiprinti visuomenės ir valstybės institucijų dialogą, taip pat tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kuriant žinių visuomenę Lietuvoje ir teikti pasiūlymus dėl žinių visuomenės politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Prezidento dekretu sudarytoje Taryboje vienuolika narių, atstovaujančių įvairias valstybės institucijas, švietimo, mokslo, verslo organizacijas.
Taip daugiau priežiūros ir geros valios funkcijas atliekanti institucija, teikianti pasiūlymus.
Informacinės visuomenės komitetas prie LR Vyriausybės. Komiteto misija – planuoti, organizuoti ir koordinuoti informacinės visuomenės plėtros procesus, siekiant atviros, išsilavinusios, nuolat besimokančios ir žiniomis savo veiklą grindžiančios visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šiuolaikinių informacinių technologijų priemonėmis, kūrimosi.
Komiteto uždaviniai:
• Dalyvauti formuojant valstybės informacijos technologijų ir telekomunikacijų kūrimo Lietuvos Respublikoje politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą;
• koordinuoti informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūros, atitinkančios Europos Sąjungos reikalavimus, projektavimą, kūrimą ir plėtrą;
• pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtros strategiją koordinuoti informacinių technologijų ir telekomunikacijų plėtrą valstybėje – užtikrinti visiems Lietuvoje esantiems vartotojams vienodas galimybes naudotis informacinių technologijų ir telekomunikacijų priemonėmis, skatinti informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų konkurenciją ir plėsti gyventojų ir juridinių asmenų bendravimą su valstybės ir savivaldybių institucijomis;
• koordinuoti šiuolaikinių technologijų diegimą, kartu su ministerijomis, kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis formuoti technologinę inovacinę Lietuvos Respublikos ūkio plėtros politiką, organizuoti intelektualinės kūrybos valstybinį skatinimą ir reguliavimą.
Ministerijos:
Vidaus reikalų ministerija. Pagrindinės funkcijos yra susijusios su šiomis veiklos kryptimis:
I. Elektroninė valdžia:
1. e-valdžios principų diegimas ir įgyvendinimas piliečiams bei verslui. Kad elektroninė valdžia būtų sėkmingai vystoma, svarbu nuosekliai plėtoti elektroninį turinį, skatinti paslaugų teikimą elektroniniais būdais ir užtikrinti galimybę Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams šiomis paslaugomis naudotis, kuriant viešųjų interneto centrų infrastruktūrą ir keliant vartotojų kompetenciją. Kad elektroninė valdžia būtų sėkmingai vystoma, svarbu nuosekliai plėtoti elektroninį turinį, skatinti paslaugų teikimą elektroniniais būdais ir užtikrinti galimybę Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams šiomis paslaugomis naudotis, kuriant viešųjų interneto centrų infrastruktūrą ir keliant vartotojų kompetenciją;
2. elektroninės paslaugos (http://www.evaldzia.lt/);
3. infrastruktūros plėtra ir kompetencijos kėlimas. Vidaus reikalų ministerija, integruodama privataus verslo, centrinės ir vietinės valdžios ir užsienio fondų resursus, siekia, kad interneto plėtra per 3 metus pasiektų Europos Sąjungos interneto skverbties vidurkį (viešieji interneto taškai, „Viešosios interneto prieigos taškų kaimo vietovėse“ projektas).
II. Vykdo Europos Bendrijos programas. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama informacinės visuomenės plėtros politiką Lietuvoje ir būdama atsakinga institucija už elektroninės valdžios projektų valdymą ir viešųjų paslaugų teikimo naudojant skaitmenines technologijas priežiūrą, koordinuoja Lietuvos dalyvavimą IDA programoje ( http://europa.eu.int/idabc, http://www.is.lt).
III. Rūpinasi informacinių technologijų, duomenų ir interneto sauga.
IV. Parengtas “Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugų bendrasis aprašymas”. Dar 2003 m. Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai koordinuoti Lietuvos dalyvavimą IDA (nuo 2005 – IDABC) – elektroninio keitimosi duomenimis su Europos Bendrijos administracijomis – programoje. Vyriausybės nutarimu ir kitais sprendimais nustatyta, kad susijungti su atskirtu nuo interneto Europos Bendrijos administracijų kompiuteriniu tinklu TESTA (vienu iš IDABC programos bazinių elementu) yra naudojamas saugus valstybinis duomenų perdavimo tinklas (SVDPT), administruojamas VĮ Infostruktūra. Nuo 2004 metų Vidaus reikalų ministerija kartu su VĮ Infostruktūra kuria SVDPT, skirtą saugiems duomenų mainams tarp Lietuvos valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat turintį užtikrinti saugius valstybės institucijų duomenų mainus su verslo įmonėmis ir piliečiais bei sukurti ryšį su Europos Sąjungos ir jos narių-valstybių institucijomis pagal bendrai nustatytus patikimumo ir informacijos saugos reikalavimus. Jau šiandieną SVDPT tinklu galima perduoti duomenis turinčius slaptumo žymą “Riboto naudojimo”.
Už šių funkcijų įgyvendinimą atsakingas Vidaus reikalų ministerijos vidinėje sudėtyje esantis Informacinės politikos departamentas.
Susisiekimo ministerija. Ministerijos uždaviniai, susiję su informacinės visuomenės ir informacinių technologijų plėtra Lietuvoje, yra šie:
1. įgyvendinti transporto, pašto ir elektroninių ryšių valstybės strategiją ir politiką;
2. nustatyti Lietuvos transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių plėtojimo pagrindines kryptis;
3. koordinuoti transporto, pašto ir elektroninių ryšių veiklą;
4. įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus transporto, pašto ir elektroninių ryšių srityse;
Ministerija pagal kompetenciją skatina inovacijų pažangą, dalyvauja rengiant tikslines tyrimų programas; dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Europos Sąjungos politiką, Baltijos jūros valstybių regioninę transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių politiką, atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose; rengia transporto, pašto ir elektroninių ryšių sričių valstybės strategijas, planus, ilgalaikes ir tikslines valstybės programas arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą; pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant kitų institucijų parengtas strategijas ir programas, koordinuoja rengiamus ir diegiamus informacinių ir ryšių technologijų projektus, informacinių ir ryšių technologijų tinklų ir sistemų sąveiką; derina Susisiekimo ministerijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybės įmonių, įstaigų prie ministerijos rengiamus informacinių ir ryšių technologijų projektus, koordinuoja elektroninių ryšių, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, viešajai tvarkai palaikyti, valstybės sienos apsaugai, laivybos saugumui, jūrų paieškos ir gelbėjimo darbams ir naftos išsiliejimų likvidavimo darbams atlikti, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui, stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, darbą, kurį pagal kompetenciją reguliuoja atitinkamos valstybės institucijos; įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka duoda ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, taip pat aparatūros ir įrenginių savininkams ar naudotojams privalomus nurodymus, užduotis ir užsakymus apsaugoti ir palaikyti reikiamus elektroninių ryšių tinklus, taip pat juos sujungti ir prireikus apriboti visuomenės galimybę naudotis elektroninių ryšių tinklais nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat siekdama pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinti valstybės saugumą ir viešąją tvarką; pagal kompetenciją nustato viešųjų ryšių tinklų ir viešųjų elektroninių ryšių paslaugų palaikymo prioritetus tinklo katastrofinio gedimo ar nenugalimos jėgos pasireiškimo atvejais, taip pat ekstremalių situacijų ir kitais ypatingų aplinkybių atvejais, kad būtų palaikomas aukščiausias paslaugų lygis; pagal kompetenciją organizuoja informacinės aplinkos neįgaliesiems pritaikymą.
Už šias ministerijos vykdomas funkcijas, susijusias su informacinės visuomenės ir informacinių technologijų plėtra, atsakingas Informacinių technologijų ir telekomunikacijų departamentas. Keletu žodžių Susisiekimo ministerijos funkcijas galima apibūdinti kaip atsakomybę už telekomunikacijų politiką bei e-komunikacijas.
Ūkio ministerija. Ji vykdo ir koordinuoja darbus, susijusius su laisvųjų ekonominių zonų, verslo inkubatorių ir kitų verslo infrastruktūros elementų steigimo ekonominiu pagrindimu, steigimu ir funkcionavimu Lietuvos Respublikoje, rengia verslo sąlygų gerinimo priemones. Taigi su informacinės visuomenės ir informacinių technologijų plėtra ministerijos veikla susijusi per informacinių technologijų panaudojimo versle galimybių plėtojimą, palankios aplinkos naujiems e-verslo, e-darbo, teledarbo, lankstaus darbo metodams Lietuvos verslo sistemoje sudarymą.
Švietimo ir mokslo ministerija. Vienas iš ministerijos uždavinių – organizuoti intelektinės kūrybos mokslo ir studijų srityje valstybinį skatinimą ir reguliavimą. Ministerija, suderinusi su Lietuvos mokslo taryba, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl prioritetinių mokslo ir technologijų krypčių plėtojimo. Ji atsakinga ir už darbo su naujomis informacinėmis technologijomis kompetencijos ugdymą – e-mokymą bei distancinį mokymą, palankią aplinką tokiems mokymams inicijuoti. Tai vykdo ministerijos Mokslo ir technologijų departamentas.
Nevyriausybinės ir verslo organizacijos:
INFOBALT. Asociacijos „Infobalt“ misija – apibrėžti ir ginti informacinės visuomenės ir technologijų industrijos (IVT) interesus Lietuvoje. Siekiant įgyvendinti šią misiją, pagrindinis „Infobalt“ uždavinys yra sukurti optimalias prielaidas IVT industrijos augimui, kuris būtų naudingas Lietuvos žmonėms, viešajam sektoriui bei verslui, siekiant naujos gyvenimo kokybės. Kad ši misija būtų tinkamai įvykdyta, asociacijai „Infobalt“ reikia:
1. konsoliduoti Lietuvoje veikiančias informacinių technologijų, telekomunikacijų, raštinės įrangos bei elektronikos gamybos įmones bendrai veiklai;
2. periodiškai numatyti IVT industrijos ateities perspektyvas Lietuvoje ir siekti, kad būtų sudarytos palankios sąlygos IVT industrijos plėtrai, o jos indėlis į Lietuvos BVP 2020 metais pasiektų 25%;
3. ginti Asociacijos narių interesus, autorines teises ir atstovauti valdžios institucijose ir tarptautiniuose forumuose;
4. koordinuoti ir realizuoti bendrus Asociacijos narių visuomeninius projektus;
5. aktyviai dalyvauti įgyvendinant tarptautines programas bei skatinti bendras programas su mokslo, kultūros, verslo bendruomene bei valdžia;
6. skatinti užsienio investicijas į Lietuvos IVT sektorių;
7. sudaryti palankias sąlygas Lietuvos IVT industrijos potencialui realizuoti globalioje rinkoje;
8. siekti didinti IVT rinkos liberalizavimą ir konkurencingumą;
9. remti švietimą, mokslą ir informacinės visuomenės plėtros programas;
10. vykdyti IVT rinkos pokyčių monitoringą.
Keletas iš „Infobalt“ kredo elementų – skatinti naujas ITT įmones, ne tik stoti į asociaciją INFOBALT, bet ir aktyviau reikštis Lietuvos ir tarptautinėse rinkose; skatinti Lietuvos ITT rinkoje ne tik vartojimo, bet ir gamybos bei paslaugų rinkos plėtros procesus.
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga. Lietuvos kompiuterininkų sąjunga (sutrumpintai LIKS) yra savanoriška, savaveiksmė įvairių profilių kompiuterininkų, informatikos specialistų bei mėgėjų kūrybinė visuomeninė organizacija. LIKS veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savo veiklą grindžia LIKS Statutu. LIKS steigiamasis suvažiavimas įvyko 1989 m. rugsėjo 19–21 d. Oficialiai LIKS įregistruota 1990 m. sausio 29 d. LIKS būstinė yra Vilniuje.
Pagrindiniai LIKS tikslai yra:
skatinti informatikos kaip perspektyvaus šiuolaikinio mokslo ir svarbios ūkio šakos plėtrą Lietuvoje;
formuoti visuomenės ir Vyriausybės nuomonę deramo šalies informacijos resursų tvarkymo ir informacinių technologijų naudojimo klausimais;
rūpintis informatikos specialistų ir vartotojų rengimu bei jų kvalifikacijos tobulinimu, o taip pat informatikos mokymu bendrojo lavinimo mokyklose;
puoselėti profesinį bendravimą, keitimąsi aktualia probleminės srities informacija, plėsti vidinius ir tarptautinius ryšius;
ugdyti LIKS narių profesinę etiką, padėti ginti jų autorines teises, atstovauti kompiuterininkų profesinius bei autorinius interesus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Lietuvos kompiuterininkų sąjunga:
organizuoja susirinkimus, konferencijas, diskusijas, seminarus, kursus, mokymus, stovyklas ir kitus renginius arba remia jų organizavimą;
skelbia konkursus, varžybas, skiria LIKS premijas, stipendijas, teikia kandidatus valstybinėms bei kitoms premijoms;
leidžia periodinius, tęstinius ir vienkartinius leidinius, kaupia ir skleidžia aktualią informaciją, informuoja visuomenę apie savo veiklą per masinės informacijos priemones;
palaiko ryšius ir sutarčių pagrindu bendradarbiauja su įvairiomis visuomeninėmis, valstybinėmis, kooperatinėmis bei privačiomis organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje, turinčiomis bendrų tikslų informatikos srityje;
savo iniciatyva arba pagal užsakymus organizuoja renginius, vykdo autorines ekspertizes, kuria originalius projektus, programinę įrangą bei kitus autorinius kūrinius, svarbius informatikos plėtotei šalyje;
steigia įstatymų nustatyta tvarka firmas, akcines bendroves, bendras įmones, redakcijas, fondus, institutus, mokyklas ir kitokias organizacijas, turinčias juridinio arba fizinio asmens teises;
tarpininkauja sąjungos nariams įsidarbinant Lietuvoje ir užsienyje, rūpinasi jų profesiniais reikalais, padeda ginti jų teises.
Žinių ekonomikos forumas. Asociacija Žinių ekonomikos forumas buvo įkurta 2000 metais. Šiuo metu asociacija jungia sėkmingiausias Lietuvos įmones, jų vadovus, mokslininkus, dirbančius biotechnologijų, farmacijos, informacinių technologijų, telekomunikacijų bei lazerių srityse, bei politikus.
Forumo misija – skatinti šalies žinių ekonomiką, pagrįstą mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu bei diegimu. Todėl Žinių ekonomikos forumo nariai aktyviai dalyvauja formuojant klasterinės šalies ekonomikos politiką, rengiant įstatymų projektus, taip pat organizuoja įvairias konferencijas, seminarus, klubines diskusijas.
Žinių ekonomikos forumas siekia, kad Lietuvoje ekonominio proveržio kryptimis būtų paskelbtos biotechnologijos ir farmacija, informacinės technologijos ir telekomunikacijos, lazerinės technologijos ir elektronika. Forumo nariai taip pat siekia, kad švietimo, mokslo ir studijų sistema būtų tobulinama atsižvelgiant ir į žinių ekonomikos keliamus iššūkius. Šių siekių įgyvendinimą padėtų užtikrinti verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuriantis skaidrią ir atvirą verslo aplinką bei skatinantis laisvą konkurenciją.
Žinių ekonomikos forumas yra atviras visoms idėjoms, kurios skatina prioritetinės Lietuvos srities – žinių ekonomikos – augimą, ir kviečia visuomenę kartu kurti modernesnę, šiuolaikinėmis technologijomis bei žiniomis pagrįstą šalies ateitį.