Patvirtinta Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465
© Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI – XII klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.
INTEGRUOTAS
ISTORIJOS IR GEOGRAFIJOS KURSAS
Dalyko tikslai ir uždaviniai
Lietuvos bendrojo lavinimo mokykla, atsižvelgdama į dabarties žmogaus ir visuomenės raidos tendencijas, nuolat kinta. Ugdydama demokratiškumo įgūdžius, mokykla prisideda prie atviros, demokratinės visuomenės ir valstybės kūrimosi. Mokyklų veikla grindžiama demokratijos principais – ugdymo turinys orientuojamas moksleivio pažintiniams poreikiams tenkinti ir gebėjimams ugdyti. Tai ypač atsiskleidžia įgyvendinant profilinį mokymą XI–XII klasėse. Vienas iš svarbiausių mokyklos veiklos uždavinių yra suteikti moksleiviams galimybę pasirinkti jų gabumus atliepiantį ugdymosi kelią, ugdymosi turinį, susidaryti racionalų mokymosi krūvį ir tinkamai pasirengti pasirinktos profesijos studijoms.
Tam daug reikšmės turi galimybė rinktis integruoto turinio disciplinas. Viena iš jų – integruotas istorijos ir geografijos kursas.
Dabartinis pasaulis yra ilgalaikės gamtinės aplinkos ir visuomenės sąveikos padarinys. Jo įvairovės samprata, turinti pasaulėžiūrinį pobūdį, reikalauja tarpdisciplininės analizės. Mokykloje tai įgyvendinama integruojant įvairius mokyklinius dalykus. Gamtos ir visuomenės tarpusavio sąveikos problematika glaudžiai sieja geografijos ir istorijos disciplinas, aiškinančias dabartinio pasaulio įvairovės priežastis. Siekiant formuoti vientisą pasaulio vaizdą bei parodyti glaudų gamtos ir visuomenės ryšį, siūloma integruota geografijos ir istorijos programa.
Integruoto kurso aktualumas grindžiamas glaudžiais ir neatsiejamais istorijos ir geografijos disciplinų ryšiais. Istorija dažnai remiasi geografijos žiniomis, o šiuolaikinė visuomenė, jos struktūros ir problemos negali būti suprastos be istorijos ir geografijos pažinimo. Visuomenei, jos raidai daug įtakos daro geografiniai veiksniai. Istoriją ir geografiją sieja ekonomikos, kultūrinės antropologijos, teisės, politologijos, sociologijos, religijotyros problemos: gyventojų ir visuomenės struktūros, ūkio raida, industrializacijos procesai, demografinė ir visuomeninė valstybių raida, ūkio ir socialinė politika, Europos integracijos klausimai, globalios žmonijos raidos problemos, tautų ir valstybių santykiai. Šios ir kai kurios kitos temos siauriau ar plačiau yra nagrinėjamos per istorijos, geografijos ir politologijos (ar pilietinės visuomenės pagrindų) pamokas. Per istorijos pamokas kalbant apie valstybių raidą, moksleiviai turi žinoti valstybių geografines sąlygas, dydį ploto ir gyventojų skaičiaus požiūriu. Moksleiviai nagrinėja gamtos išteklių įtaką istoriniams procesams, ekonominės raidos ypatumus. Žinoma, kad visuomenės gyvenimui daug įtakos turėjo ir turi gyvenamoji aplinka, o tai dažniausiai laikoma geografijos dalyku. Taigi istorijos, geografijos ir kitos artimos mokyklinės disciplinos gali būti integruojamos.
Svarbus motyvas šių dalykų integracijai yra profilinis mokymas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Moksleiviams dažnai iškyla sunkumų renkantis vieną iš disciplinų – istoriją ar geografiją. Integruotas kursas tenkintų XI–XII klasių moksleivių, pageidaujančių mokytis abu dalykus bendruoju lygiu, poreikius. Taip pat integruotą kursą, kaip alternatyvą atskirai mokomiems istorijos ir geografijos dalykams, galėtų rinktis profesinių mokyklų moksleiviai. Renkantis integruotą dalyką būtų išvengiama situacijos, kai pasirinkus tik geografiją iš viso nesimokoma istorijos ir vidurinė mokykla ar gimnazija baigiama turint tik pagrindinės mokyklos istorijos žinių. Kursas leistų moksleiviams prisiminti, pakartoti, apibendrinti, susieti ir pagilinti pagrindinėje mokykloje įgytas istorijos, geografijos žinias, iškilus poreikiui teiktų galimybę laikyti istorijos ir geografijos egzaminus.
Kita vertus, integruotą kursą pasirinkusių moksleivių įgytos žinios ir gebėjimai bus žemesnio lygio nei pasirinkusių atskiras istorijos ar geografijos programas. Todėl norintiesiems gerai išlaikyti geografijos ar istorijos egzaminus, rekomenduotina tų dalykų mokytis papildomai. Šį integruotą kursą galima rinktis ir kaip papildomą pasirenkamąjį kursą greta istorijos ar geografijos dalykų.
Integruoto istorijos ir geografijos kurso tikslai yra padėti moksleiviams kompleksinių žinių apie savo šalies ir pasaulio istorinę raidą, gamtą, žmogaus ir gamtinės aplinkos ryšius pagrindu:
- suvokti visuomenines regiono, Lietuvos, Europos ir pasaulio problemas, dalyvauti jas sprendžiant, pagal savo išgales prisidėti prie demokratijos stiprinimo;
- ugdytis gebėjimą sieti istorinius ir geografinius procesus bei įžvelgti jų įtaką visuomenės raidai;
- ugdytis istorinę sąmonę, supratimą, kad šiandienos pasaulis yra istoriškai sąlygotas;
- ugdytis atsakomybę už priimamų sprendimų padarinius žmonėms ir aplinkai;
- įgyti istoriškai sąlygotą dabarties suvokimą ir ugdytis savarankišką istorinį mąstymą;
- kūrybiškai perimti tautos ir pasaulio žmonių bendruomenės istorinę patirtį;
- ugdytis tautinę ir pilietinę savimonę, pagrįstą teisingumo, tolerancijos, atvirumo pasauliui bei laisvės troškimo principais;
- suvokti demokratinės visuomenės piliečio teises ir pareigas;
- plėtoti aktyvų santykį su gamta, ugdyti pagarbą ir atsakomybę jai, racionalų gamtos turtų naudojimą.
Dalyko paskirtis – formuoti vientisą supančio pasaulio vaizdą, parodyti glaudų gamtos ir visuomenės ryšį. Kurso pagrindą sudaro geografinis ir istorinis turinys, leidžiantis mokymo procese naudotis anksčiau įgytomis gamtos ir visuomenės mokslų žiniomis bei gebėjimais. Mokantis šio dalyko reikia įvairių žinių ir gebėjimų. Programoje medžiagos dėstymo tvarką (ji nėra privaloma, mokytojas gali rinktis ir kitą aiškiais principais pagrįstą turinio išdėstymo būdą) lemia geografinė ir istorinė logika, pagal kurią žinios susistemintos aukštesniu lygiu nei pagrindinėje mokykloje (vienos jų pakartotos ir praplėstos, kitos pateiktos naujai) atskleidžiant gamtos ir visuomenės ryšius.
TURINYS
I skyrius. Žemė ir žmogus
Žemė. Žemės kilmės hipotezės. Žemės vidinė sandara. Žemės pluta. Litosfera ir pagrindinės paviršiaus formos. Atmosfera ir jos savybės. Klimatą formuojantys veiksniai. Hidrosfera ir jos struktūra. Pasaulio vandenynas. Sausumos vandenys. Biosfera. Augmenijos ir gyvūnijos įvairovė. Geografinės sferos struktūra ir pagrindiniai dėsningumai. Gamtiniai kompleksai, jų dinamika. Fizinis geografinis rajonavimas. Kraštovaizdžio struktūra.
Žmonija. Žmogaus kilmės problematika. Barbariškumas. Civilizuotumas. Svarbiausieji visuomenės raidos etapai. Agrarinės, pramoninės, popramoninės, informacinės visuomenės ypatumai.
II skyrius. Pasaulio regionų istorija ir geografija
Europa
Gamtiniai Europos ypatumai.
Antikos civilizacija. Seniausi Europos gyventojai. Senovės Graikijos civilizacija ir jos kultūra. Romos civilizacija. Vakarų Romos imperijos žlugimas. Romos kultūros laimėjimai.
Europa viduriniais amžiais. Europinės visuomenės pagrindų formavimasis. Feodalizmas. Krikščioniškoji visuomenė. Švietimas ir kultūra. Nacionalinių valstybių formavimosi pradžia. Luominė santvarka.
Europa naujaisiais laikais. Renesansas. Reformacija. Švietimo epocha ir Didžioji Prancūzijos revoliucija. Europa po Napoleono karų. Pramonės perversmas ir jo padariniai.
Europa naujausiais laikais. Pirmasis pasaulinis karas. Europos politinė ir ūkio raida tarpukariu. Antrasis pasaulinis karas ir jo padariniai. Vakarų ir Rytų santykiai šaltojo karo metu. Šaltojo karo pabaiga ir permainos Europoje. Šiuolaikinis Europos politinis žemėlapis. Europos Sąjunga. Pokomunistinių šalių bruožai. Dabartinės Europos tautos ir religijos. Nacionalinių santykių problemos. Demografiniai procesai. Gyvenviečių geografija. Migracija.
Europos ūkis. Bendras ekonomikos išvystymo lygis. Rytų ir Vakarų Europos ypatumai. Energetika. Pramonė. Žemės ūkis. Transportas ir komunikacijos.
NVS. Rusijos įtakos erdvė. Rusijos gyventojai, gamtiniai ištekliai ir ūkis. NVS šalys. Baltarusija.
Baltoskandija. Baltoskandijos šalių socialiniai ekonominiai kontrastai. Skandinavijos šalys, jų ryšiai su Lietuva. Vokietija. Lenkija. Rytų Baltijos šalys: panašumai ir skirtumai.
Lietuva. Gamtiniai Lietuvos ypatumai.
Lietuva nuo pirmųjų gyventojų iki valstybės susikūrimo. Pirmieji Lietuvos gyventojai. Baltai ir jų gentys. Materialinė ir dvasinė kultūra.
Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki XVIII a. pabaigos. Lietuvos susikūrimas. Lietuvos susidūrimas su krikščioniškąja Europa. Krėvos unija. Lietuvos krikštas. LDK Vytauto laikais. Lietuva po Vytauto. Liublino unija ir jos padariniai. Renesanso įtaka LDK. Reformacija. Katalikų bažnyčios atsinaujinimas. LDK politinė padėtis XVII–XVIII a. Valstybės padalijimai ir žlugimas. LDK visuomenė, ūkis, kultūra.
Lietuva Rusijos imperijos valdžioje. Lietuvos politinė padėtis. Pasipriešinimas Rusijos valdžiai ir jo padariniai. Lietuvių tautinis atgimimas. Lietuvos visuomenė, ūkis, kultūra.
Lietuvos valstybingumo raida XX a. Nepriklausomos Lietuvos valstybės sukūrimas. Lietuva tarpukario laikotarpiu. Sovietinė okupacija. Lietuva nacių okupacijos metais. Antroji sovietinė okupacija. Lietuvos padėtis Sovietų Sąjungoje. Lietuvos valstybės atkūrimas. Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka ir politinė sistema, jos politinė raida, integracija į Vakarų ūkines ir politines struktūras. Lietuva tarptautinėse organizacijose. Lietuvos visuomenės kultūros raida.
Lietuvos gyventojai. Demografiniai procesai. Tautinė sudėtis. Migracija. Miestėjimo procesai.
Lietuvos ūkis. Transformaciniai ūkio procesai 1990 – 2002 metais. Ūkio specializacija. Bioprodukcinis ūkis. Pramonė, jos atnaujinimas. Statyba. Paslaugų plėtra. Transporto sistema. Ryšių svarba. Vidaus ir užsienio prekyba. Finansinė sistema.
Azija
Gamtiniai Azijos ypatumai. Geografinė ir istorinė Azijos problematika.
Pietvakarių Azija. Senovės civilizacijos ir jų vieta pasaulio istorijoje. Islamo atsiradimas ir plitimas. Osmanų imperija. Didžiausios tautos. Islamo įtaka šalių gyvenimui, fundamentalizmas. Artimieji Rytai – tautinių ir religinių konfliktų sritis. Nafta – Persų įlankos šalių ekonominis pagrindas. Turkijos ir Izraelio ypatumai.
Pietų ir Rytų Azija. Senosios Indijos ir Kinijos civilizacijos. Indija praeityje. Indija dabar: tautų įvairovė, religijos, pagrindiniai ekonominiai bruožai. Kinija ir jos kaimynai praeityje. Kinija dabar: demografinė politika, ekonomikos raida, kylanti pramonė, ekonominiai vidaus kontrastai. Japonija: geografinė padėtis, istorija, gyventojų ypatumai, ekonominė galia. Pietryčių Azija: praeitis ir šiandiena. Mažieji tigrai – galingo ekonominio šuolio šalys.
Amerika
Gamtiniai Amerikos ypatumai. Amerikos dalys.
Lotynų Amerika. Senųjų civilizacijų (actekų, majų, inkų) laimėjimai. Europiečių kolonizacija. Nepriklausomų valstybių kūrimasis. Lotynų Amerikos kultūros. Urbanizaciniai ir demografiniai procesai. Ekonominio išsivystymo lygis. Naudingosios iškasenos. Ūkis. Spartesnio vystymosi šalys.
Šiaurės Amerika. Europiečių kolonijos. JAV susikūrimas. JAV ekonominių ir politinių galių išaugimas po pilietinio karo. JAV politinės, ekonominės ir kultūrinės įtakos plėtra pasaulyje XX a. JAV ir Kanados rasinė ir tautinė sudėtis. Šiuolaikinė migracija. Urbanizaciniai ir demografiniai procesai. Gamtiniai JAV ir Kanados ištekliai. Pasaulyje pirmaujanti JAV pramonė. Transnacionalinės kompanijos. Karinis pramoninis kompleksas. Žemės ūkio regionai. Fermerinis ūkis. Moderniosios transporto ir ryšių sistemos. Finansai ir prekyba. Tarptautiniai ryšiai.
Kitos pasaulio dalys
Afrika. Gamtiniai ypatumai. Senovės Egipto civilizacija. Afrikos valstybės viduramžiais. Europiečių skverbimasis į Afriką ir jos padalijimas. Afrikos išsilaisvinimas. Dabartinis Afrikos politinis žemėlapis. Gyventojų reprodukcijos problemos. Afrikos gyventojų etnolingvistinė sudėtis. Afrikos ūkis.
Australija ir Okeanija. Australijos ir Okeanijos įvaldymo raida. Australijos geografinė specifika ir apgyvenimas. Australijos naudingosios iškasenos ir jų ištekliai. Okeanijos geografiniai ypatumai ir ūkis.
Antarktida. Geografinio pažinimo istorija. Gamtinės sąlygos. Antarktidos tarptautinis statusas ir naudojimas.
III skyrius. Dabartinis pasaulis
Geopolitika. Geopolitikai įtakos turintys veiksniai. Geopolitinė padėtis, jos reikšmė valstybių raidai ir santykiams. Politinio žemėlapio formavimasis.
Demografiniai procesai ir urbanizacija. Demografiniai procesai. Gyventojų skaičius ir jo didėjimo problema. Darbo ištekliai, socialinė ir profesinė gyventojų struktūra. Demografinė politika. Migracija. Šiuolaikinės darbo jėgos savybės. Urbanizacija.
Pasaulio ūkis. Pasaulio ūkio raida. Pasaulio ūkio sudėtis. Pagrindiniai pasaulio ūkio ištekliai. Pasaulio ūkio struktūra. Ūkio ryšių įvairovė. Pasaulinė rinka ir tarptautinė prekyba. Tarptautinės organizacijos. Šalių išsivystymo ekonominiai rodikliai. Pasaulio šalių tipologija.
Infrastruktūra ir globaliniai komunikacijų tinklai. Infrastruktūros samprata, sudėtis ir funkcijos. Lyginamasis transporto rūšių apibūdinimas. Regioninės ir tarpregioninės transporto sistemos. Tradicinių ir šiuolaikinių ryšių tinklai. Globalinis komunikacijų tinklas.
Kultūrų ir religijų geografija. Civilizacija ir kultūra. Religija ir tikėjimas. Svarbiausios pasaulio religijos ir jų paplitimas. Pasaulio kultūrų zonos. Šiuolaikinės kultūros ir jų susiformavimo prielaidos. Etnokultūra. Naujosios globalinės kultūros ir subkultūros.
Geografinė futurologija. Pasaulio ateities scenarijai. Gamtos transformacijos. Ūkio transformacijos. Sociosfera. Ateities komunikacijos. Futurologija ir tikrovė.
Išsilavinimo standartai
| Sritis |
Pasiekimai |
| 1. Žemė
2. Priešistorė
3. Visuomenė ir jos raida
4. Europos istorija iki naujųjų laikų
5. Europa naujaisiais laikais
6. Europa naujausiais laikais
7. Lietuvos gamtiniai ypatumai
8. Lietuva nuo pirmųjų gyventojų iki valstybės susikūrimo
9. Lietuvos valstybė nuo susikūrimo iki XVIII a. pab.
10. Lietuva Rusijos imperijos valdžioje
11. Lietuvos valstybingumo ir visuomenės raida XX a.
12. Dabartinės Lietuvos gyventojai ir ūkis
13. Azija
14. Lotynų Amerika
15. Šiaurės Amerikos istorija ir gyventojai
16. Afrika
17. Australija, Okeanija, Antarktida
18. Dabartinis pasaulis
|
Paaiškina Žemės kilmę, vidinę sandarą. Nusako vidinių ir išorinių Žemės jėgų poveikį paviršiui.
Paaiškina atmosferos savybes, orų keitimąsi ir jo priežastis. Apibūdina klimato juostą remdamiesi klimato rodikliais, nusako klimato tipą. Paaiškina žmonių ūkinės veiklos įtaką klimato pokyčiams.
Paaiškina pasaulio vandenyno struktūrą ir dėsningumus. Nurodo jo naudą žmonijai. Paaiškina sausumos vandenų paplitimą, jų tarpusavio ryšius bei ūkinę reikšmę. Vertina racionalaus vandenų panaudojimo ir apsaugos problemas.
Apibūdina geografinės sferos struktūrą remdamiesi geografiniais jos dėsningumais, paaiškina geografinės sferos įvairovę. Nusako įvairių geografinių komponentų tarpusavio sąveikos padarinius ir jų dinamiką.
Nusako žmogaus kilmės problematiką, žmonijos priešistorės etapus bei svarbiausius laimėjimus.
Paaiškina esminius civilizacijos bruožus. Lygina agrarinės, pramoninės, popramoninės ir informacinės visuomenės ypatumus.
Suvokia geografinės aplinkos įtaką visuomenės ekonominei, politinei ir kultūrinei raidai.
Apibūdina gamtinius Europos ypatumus. Paaiškina antikos – Graikijos ir Romos civilizacijų – visuomenės raidą bei nusako reikšmingiausius socialinius, politinius jos ypatumus. Įvertina antikos civilizacijos palikimą ir reikšmę žmonijos istorijai.
Nusako antikinės kultūros, Bizantijos ir arabų pasaulio įtaką viduramžių Europos visuomenei. Apibūdina pagrindinius feodalizmo bei feodalinės visuomenės bruožus. Atskleidžia krikščionybės vietą viduramžių visuomenėje. Nurodo viduramžių valstybių raidos savitumus. Įvertina europietiškosios civilizacijos kultūrinio palikimo reikšmę vėlesnei Europos raidai.
Nurodo Renesanso, didžiųjų geografinių atradimų ir reformacijos reikšmę naujųjų laikų visuomenės atsiradimui. Paaiškina naujųjų laikų valstybių politinę raidą, socialinių bei ekonominių pokyčių tendencijas, svarbiausius kultūrinio gyvenimo laimėjimus. Apibūdina pramonės perversmo reikšmę bei nacionalizmo įtaką visuomenės gyvenimui. Įvertina ekonominių procesų padarinius europietiškosios visuomenės sanklodai. Nurodo politinių ideologijų, parlamentarizmo reikšmę modernios Europos formavimuisi.
Įvertina politinius, ekonominius bei socialinius pasaulinių karų padarinius Europos ir pasaulio istorijai. Palygina demokratijos ir diktatūrų vaidmenį tarpukario Europoje. Apibūdina Vakarų ir Rytų konfliktą šaltojo karo metais bei nusako jo padarinius visuomenei. Paaiškina komunistinės sistemos žlugimo prielaidas ir nurodo esmines permainas pasibaigus šaltajam karui.
Nusako pakeitimus Europos politiniame žemėlapyje žlugus komunistinei sistemai. Nurodo pagrindinius Europos Sąjungos principus, įvertina ES laimėjimus ir užduotis. Apibūdina pokomunistinių šalių problemas, įvertina šių šalių perspektyvas. Nusako nacionalinių santykių problemas, paaiškina jų priežastis. Apibūdina demografinius procesus, nurodo pagrindinius migracijos srautus. Nurodo svarbiausius mokslo ir kultūros laimėjimus.
Nusako Europos ekonomikos reikšmę pasaulio ūkiui. Nurodo pagrindines energetikos, pramonės, žemės ūkio, transporto raidos tendencijas. Palygina ekonominį Europos regionų lygį.
Apibūdina pagrindinius Skandinavijos, Vokietijos, Lenkijos ir Rytų Baltijos šalių ekonomikos bruožus. Atskleidžia šių šalių tarpusavio ryšius ir ryšius su Lietuva.
Paaiškina NVS susidarymo priežastis, nurodo šios organizacijos ypatumus. Įvertina Rusijos ir kitų NVS šalių gamtinius išteklius. Atskleidžia NVS šalių ryšius su Lietuva.
Nurodo svarbiausius Lietuvos gamtinės aplinkos ypatumus ir paaiškina jų priežastis. Remdamiesi gamtinių komponentų tarpusavio sąveikos analize, paaiškina Lietuvos kraštovaizdžio tipų įvairovę. Nurodo Lietuvos sričių ūkinio įvaldymo galimybes ir gamtosaugos problemas.
Nusako esminius seniausių Lietuvos gyventojų, indoeuropiečių ir baltų, gyvensenos bruožus. Apibūdina baltų materialinės ir dvasinės kultūros savitumus. Nurodo lietuvių tautos ištakas bei raidą.
Paaiškina Lietuvos valstybės susidarymo prielaidas. Apibūdina LDK raidos savitumus. Nusako pagoniškosios Lietuvos visuomenės ir krikščioniškosios kultūros susidūrimo padarinius bei įvertina krikščionybės vaidmenį Lietuvos valstybės raidai. Atskleidžia politinio ir kultūrinio LDK suartėjimo su Lenkija padarinius. Nurodo Renesanso, reformacijos ir kontrreformacijos vaidmenį visuomeniniam ir kultūriniam LDK gyvenimui. Paaiškina Lenkijos-Lietuvos valstybės silpnėjimo ir žlugimo prielaidas.
Apibūdina Lietuvos padėtį Rusijos imperijoje. Nurodo pasipriešinimo Rusijos valdžiai būdus bei įvertina jų padarinius Lietuvos visuomenei. Paaiškina tautinio lietuvių atgimimo prielaidas ir nurodo jo reikšmę modernios lietuvių tautos formavimuisi. Nusako ekonominio, socialinio gyvenimo pokyčius bei kultūrinio gyvenimo savitumus.
Paaiškina nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimosi aplinkybes ir įvertina valstybingumo reikšmę lietuvių tautai. Nurodo svarbiausius ekonominius, socialinius, kultūrinius Lietuvos Respublikos laimėjimus bei apibūdina politinės raidos bruožus. Nusako okupacinių režimų padarinius Lietuvos visuomenei bei atskleidžia pasipriešinimo okupantams būdus. Apibūdina Lietuvos valstybės atkūrimą ir nurodo politinio, ekonominio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo ypatumus.
Paaiškina demografinių procesų bei migracijos įtaką Lietuvos gyventojų skaičiaus ir tautinės sudėties kaitai. Nurodo svarbiausius miestėjimo proceso bruožus.
Paaiškina Lietuvos ūkio pokyčius posovietiniu laikotarpiu. Remdamiesi informacijos šaltiniais apibūdina Lietuvos ūkį, nurodo jo specializaciją, sparčiausiai besiplėtojančias ūkio šakas. Paaiškina Lietuvos ūkio raidos perspektyvas.
Palygina gamtinius Azijos regionų ypatumus. Apibūdina svarbiausius senųjų Azijos civilizacijų laimėjimus bei jų įtaką žmonijos istorijai. Atskleidžia geografinės aplinkos reikšmę civilizacijų atsiradimui ir jų raidai. Nurodo religijų vaidmenį Azijos tautų gyvenimui. Nurodo konfliktų sritis, paaiškina jų priežastis. Paaiškina europiečių kolonizavimo padarinius Azijos šalims. Nusako reikšmingiausių Azijos valstybių raidos savitumus. Palygina ir paaiškina didelių šalių ir įvairių Azijos regionų ūkio raidą.
Apibūdina svarbiausius Amerikos gamtinės aplinkos ypatumus, paaiškina juos lemiančias priežastis. Paaiškina Amerikos skirstymo principus. Apibūdina svarbiausius actekų, inkų, majų civilizacijų laimėjimus. Nurodo kolonizavimo padarinius Lotynų Amerikos šalims. Paaiškina nepriklausomų valstybių politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo raidos ypatumus. Nurodo Lotynų Amerikos gyventojų rasinės ir tautinės sudėties ypatumus, paaiškina urbanizacinius ir demografinius šios pasaulio dalies procesus. Apibūdina ekonominius Lotynų Amerikos valstybių bruožus.
Paaiškina europiečių kūrimosi Šiaurės Amerikoje prielaidas. Apibūdina Šiaurės Amerikos gyventojų rasinės ir tautinės sudėties ypatumus. Nurodo JAV kūrimosi bei politinės ir visuomeninės raidos ypatumus. Apibūdina JAV galios išaugimą ir politinę, ekonominę, kultūrinę įtaką pasaulyje. Paaiškina šiuolaikinės migracijos priežastis ir nurodo svarbiausius urbanizacinių ir demografinių procesų bruožus. Nusako gamtinių išteklių reikšmę JAV ir Kanados ūkio raidai, apibūdina svarbiausius šių šalių ūkio bruožus. Paaiškina Šiaurės Amerikos šalių ūkio svarbą pasaulio ūkio raidai.
Apibūdina svarbiausius Afrikos gamtinės aplinkos ypatumus, paaiškina juos lemiančias priežastis. Apibūdina svarbiausius senovės Egipto civilizacijos laimėjimus. Paaiškina geografinių veiksnių įtaką žemyno tautų raidai. Nusako europiečių skverbimosi į Afriką padarinius. Paaiškina kolonijinės sistemos žlugimo prielaidas bei nurodo nepriklausomų valstybių raidos savitumus. Apibūdina Afrikos ūkio ypatumus.
Apibūdina svarbiausius Australijos ir Okeanijos gamtinės aplinkos ypatumus, paaiškina juos lemiančias priežastis. Nurodo pagrindinius Antarktidos gamtinių sąlygų ypatumus ir paaiškina juos lemiančias priežastis.
Paaiškina aplinkos įtaką civilizacijoms ir kultūroms. Išmano civilizacijų ir kultūrų skirtumus, nurodo geografinius bruožus. Lygina religijų paplitimą.
Suvokia geopolitikai įtakos turinčius veiksnius. Nusako šiuolaikinę geopolitinę pasaulio situaciją. Paaiškina svarbiausius valstybės elementus.
Vertina demografines problemas, numato jų sprendimo būdus. Analizuoja darbo jėgos išteklių struktūrą. Paaiškina šiuolaikinės darbo jėgos ypatybes. Paaiškina demografinės politikos būtinumą. Paaiškina šiuolaikinių gyventojų migracijos priežastis. Paaiškina ir vertina urbanizacinius procesus.
Nurodo pasaulio ūkio raidos etapus. Įvertina pagrindinius pasaulio ūkio išteklius. Analizuoja pasaulio ūkio struktūrą ir bendrais bruožais nurodo šiuolaikinio ūkio tendencijas. Vertina pasaulio šalis pagal nurodytus socialinius ekonominius rodiklius.
Paaiškina infrastruktūros svarbą žmogaus veiklai. Lygina transporto rūšių ypatybes, numato tinkamiausias transporto rūšis regionuose. Vertina šiuolaikinius ryšių tinklus.
|
| 19. Istorinės erdvės ir laiko supratimas
20. Istorinė ir geografinė analizė ir interpretacija
21. Istorijos supratimo raiška ir žmonijos raidos perspektyvų numatymas
|
Nurodo svarbiausius pasaulio ir Lietuvos istorijos laikotarpius (etapus, periodus, kultūros epochas) ir geba savarankiškai pagrįsti jų ribas, orientuojasi chronologinėje sekoje.
Geba atskleisti Lietuvos, Europos ir pasaulio istorijos įvykių, reiškinių, procesų sąsajas.
Remdamiesi žemėlapiu atskleidžia ir aiškina svarbiausius pasaulio ir Lietuvos teritorinius pokyčius, nurodo juos lėmusias priežastis.
Remdamiesi tekstu ir žemėlapiu lokalizuoja vietas, kur vyko aprašomi įvykiai.
Suvokia ryšį tarp pirminių ir antrinių rašytinių šaltinių.
Savarankiškai daro išvadas, paremtas istorijos ir geografijos šaltinių teikiama informacija. Lygina skirtingų informacijos šaltinių teikiamą medžiagą.
Paaiškina priežasties ir pasekmės ryšius.
Paaiškina, kas lemia skirtingų istorijos interpretacijų atsiradimą.
Sieja tarpusavyje socialinius ir ekonominius reiškinius, atskleidžia gamtinės aplinkos įtaką jiems. Analizuoja kartoschemas, gyventojų amžiaus piramides, diagramas ir kitą grafinę medžiagą, statistiką. Analizuoja teminius ir kompleksinius žemėlapius. Skirsto pasaulio valstybes pagal nurodytus rodiklius ir vertinimus.
|
| Geba žodžiu ar raštu apibūdinti reikšmingiausius istorinius įvykius. Kurdami istorinį aiškinimą parenka sąvokas ir datas, būtinas pasirinktam istoriniam įvykiui ar laikotarpiui apibūdinti ir paaiškinti.
Svarsto šiuolaikinio pasaulio ateities perspektyvas. Nusako galimus gamtos pokyčius. Nusako galimus ūkinės veiklos ir socialinės sferos pokyčius. |