Informatikos egzaminas

2000 – ųjų metų informatikos egzamino klausimas ir atsakymas

Kompiuterio sandara ir veikimas

Žmogus kūręs kompiuterį, padarė jį panašų į save.Kompiuterį galima suskaidyti į tris atskiras dalis:
1) įvesties – išvesties įrenginius.
2) sisteminį bloką ( panašų į smeginis ).
3) Išorinę atmintį ( žmogaus užrašai ).

Kompiuterio stuktūrinė schema.
Įvesties įrenginiai:
1) pelė
2) klavitūra
Išvesties įrenginiai:
1) displėjus.
2) spausdintuvas.
Sisteminis blokas.
1) vidinė atmintis.
2) centrinis procesorius.
3) Išorinė atmintis.
Diskų įrenginys ir kietas diskas.
Pelė

Sukurta 1970 m. XEROX firmoje. Pagal populiarumą ji yra antra tarp įvesties įreginių. Pelėje yra rutuliukas, o aplimk jį yra įtaisyti plyšiuoti diskeliai.Vienoje diskelio pusėje yra spinduliuojantis įtaisas, kitoje fotoelementas. Sukantis diskeliui spinduliuojančio įtaiso šviesa pro plyšelius pasiekia fotoelementą. Pagal jo signalus nustatoma rutuliuko judesio kryptis ir atstumas.Vadinasi naudojant pelę, informacija pažymima ekrane, o paspaudžiant vieną iš jo mygtukų, perduodama kompiuterio sisteminiam blokui.

Išvesties įrenginiai
Klavitūra

Tai yra pagrindinis informacijos įvesties įreginys, naudojamas raidėms skaičiams ir kt. simboliams įvesti į kompiterį ir jam valdyti.
Ji skirstoma į du tipus:
a) xt tipo klavitūra, turinti 92 klavišus.
b) at tipo klavitūra turinti 101 – 102 klavišus.
Pagal paskirtį klavišai grupuojami į:
1) teksto rašymo arba pagrindinius.
2) valdymo.
3) funkcinius.
4) Papildomus skaitmenis.
Klavitūros klavišai išdėstyti ant matricos plokštės.Speciali mikroschemanuolat tirkrina ar paspaudus klvišą nesužadinta matrica. Jei klavišas yra nuspaustas ir laikomas, tai iš stulpelio bei eilutės numerio sudaromas klavišo vietos kodas ir siunčiamas į sisteminį kompiuterio bloką apdoroti.

Spausdintuvas

Kompiterio darbui nebūtinas, bet norint atspausdinti kokį nors dokumetą, be jo neįmanoma apseiti. Jie skirstomi į dvi grupes:
1) kontakčius ( tiesioginio veikimo ).
2) bekontakčius ( netiesioginio veikimo ).
Prie kontaktinių spausdintuvų priskiariami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių – rašaliniai ir lazariniai.

Displėjus

Jų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinę informaciją . Pagal konstrukcija displėjai skirstomi į:
1) kineskopinį ( crt ).
2) plokščiuosius ( ltq).
Specialieji projektpriai displėjuje regimą vaizdą perkialia į paprastą ekraną.

Sisteminis blokas.

Vidinė atmintis.

Vidinė atmintis – tai milijonai ląstelių, turinšių savo adresą bei talpinančių po vieną “ žodį “ informacijos. Vidinė atmintis skirstoma į keturis tipus:
1) Skaitomąją atmintį ( rom ).
2) Tiesioginės krypties arba operatyviąją, atmintį ( ram ).
3) Atsargos arba spartinančiąją, atmintį ( cache memory ).
4) Vaizdo atmintį ( vram ).

Centrinis procesorius.
Centrinis procesorius – tai kompiuterio širdis, “ plakanti “ milijonus kartų per sekundę. Jis yra pagrindinė kompiuterio dalis. Jį sudaro aritmetinis – loginis įtaisas. Centrinio procesoriaus darbo greitis didžiąja dalimi nuliamia ir viso kompiuterio darbo greitį. Visi procesoriai klasifikuojami pagal tipą ( 8088, 286, 386, 486, p5 arba “ pentium “ ).ir darbo dažnį ( 25, 33, 66, 100, 150, … Mhz ).
Centrinio procesoriaus darbui pagerinti papildomai įdedama specialūs procesoriai ( co – processor ), dažniausiai matematiniai, grafiniai, garsų sintezės, siganalų procesoriai.

Išorinė atmintis.

Dažnai nepakanka informaciją vien išvesti, kartais ją, pvz., savo sukurtą programą reikia ičsaugoti vėlesniems darbams. Tokiems darbams reikalinga atmintis. Kompiuteris turi tam tikrą įrenginį, vadinamą išorine atmintimi. Išorinė atmintis susideda iš dviejų dalių: informaciją išsaugančio įrenginio ( diskelių, kietųjų diskų, kompaktų ir kt. ) vadinamo laikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančią bei ją į laikmeną įrašančio įrenginio.

Kietasis diskas. ( hard disk )

Kietasis diskas yra stacionarinis įrenginys, kurį sudaro keletas specialių diskelių, užmautų ant bendros ašies. Kietas diskas turi nemažą informacijos perdavimo gretį ir didelę talpą. Tai sudaro geras darbo sąlygas.
Lankstūs diskai. ( floppy disk )

Šiuo metu šiuos diskelius naudoja informacijai perkelti arba išsaugoti ilgesnį laiką. Informacijos perdavimo greitis 30 kb per sekundę.

Kompaktiniai diskai. ( cd rom )

Į juos informacija įvedama gamyklose ir dirbant negali būti keičiama. Jų yra didelė talpa 500 – 600 mb. Perdavimo greitis 160 – 300 kb/s. Trūkumas tas, kad į juos negalima nieko įrašyti.

Optiniai diskai.

Jų būna 3,25 – 5,25 colio skarsmens, juose telpa apie 300 – 600 Mb atminties. Į juos informacija jau gali būti įrašoma. Jų trūkumas, tai, kad ilgai vyksta kreipimasis į juos, be to jie brangūs.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *