Informacinės technologijos

Lietuvos teises universitetas Mokslo tyrimo darbu
VISUOMENES IR VALDŽIOS RYŠIO INTERNETE KOKYBES ANALIZE
Atliktu pagal Atviros Lietuvos fondo grantą 2001-10007-004
Tarpines ataskaitos už 1 etapą santrauka 2002, VILNIUS
Projekto vadovas prof. Rimantas Petrauskas
Atsakingas vykdytojas: asist. Tadas Limba
Ivadas
Naujos informacines komunikacines technologijos, bendravimas internetu pastaruoju metu tampa galingu irankiu tobulinant viešojo sektoriaus organizaciju veiklą. Piliečiu poreikiai viešosioms paslaugoms turi buti tenkinami kuo efektyviau, taip pat reikia plesti bendravimą su šalies gyventojais internetu. Tuo tikslu Europos Sąjungoje nuo 1999 m. atliekami išsamus atskiru valdžios instituciju interneto svetainiu ir grižtamojo ryšio internete su piliečiais tyrimai. Lietuvos vyriausybes programoje ir e-valdžios koncepcijoje taip pat numatyta išplesti valdžios instituciju gyventojams teikiamas paslaugas internetu. Tačiau išsamesni tokio pobudžio tyrimai Lietuvoje dar tik pradeti.
Siekiant panaikinti šią spragą, remiant ir incijuojant ALF, pradeti visuomenes ir valdžios ryšio internete kokybes analizes tyrimai. Pirmame tyrimu etape išanalizuotos LR vyriausybes, ministeriju ir savivaldybiu interneto svetaines bei ištirta grižtamojo ryšio su piliečiais internetu kokybe.
I. Instituciju interneto svetainiu kokybes analize
1.1. Tyrimu metodika
LR ministeriju svetainese turi buti pateikiama informacija, susijusi su jos paskirtimi. Kadangi ministeriju veiklos sritys yra skirtingos, tai pateikiamos informacijos strukturos bei pati informacija šiu instituciju svetainese taip pat labai skiriasi. Apžvelgtos Belgijos, Ispanijos, Austrijos, ir Švedijos ministeriju interneto svetaines. Pastebeta, kad ir šiu šaliu ministeriju interneto svetainese nera vieningos informacijos pateikimo strukturos. Todel pagal turini išskirta 14 bendru pagrindiniu kriteriju, atitinkančiu svarbiausias ministeriju interneto svetainiu informacijos sritis, kurios yra aktualios teikiant butiniausią informaciją gyventojams ir atspindi grižtamąji ryši tarp institucijos ir visuomenes. Jei tiriamojoje interneto svetaineje buvo pateikta atitinkamos srities informacija, kriterijaus reikšme buvo prilyginta 1, jei ne – 0.
1
LR savivaldybiu interneto svetainiu tyrimams pagal svarbiausias informacijos sritis analogiškai buvo pasirinktas 24 svarbiu kriteriju sąrašas. Jis sudarytas ištyrus Švedijos, Vokietijos, Suomijos bei Ispanijos savivaldybiu svetainese pateiktą informaciją.
1.2. Tyrimu rezultatai
LR ministeriju svetainiu tyrimai buvo atlikti 2002 m. sausio menesi ir parode, kad 7% ministeriju svetainiu atitinka mažiau nei pusę iš 14 pasirinktu pagrindiniu kriteriju, 16% šiu instituciju svetainiu atitinka apie pusę ir 77% ministeriju svetainiu atitinka daugiau nei pusę pasirinktu kriteriju.
LR savivaldybiu interneto svetainiu tyrimai buvo atlikti 2001 m. pabaigoje ir 2002 m. pradžioje ir parode, kad 25 savivaldybes iš 60 dar neturi sukurtu savo interneto svetainiu.
Kai kuriu savivaldybiu interneto svetainiu pavadinimai nesusieti tiesiogiai su savivaldybes pavadinimu. Tai piliečiui trukdo greitai surasti informaciją apie savivaldybes veiklą.
Tyrimai parode, kad apie 39% savivaldybiu svetainiu atitinka mažiau nei pusę iš 24 pasirinktu vertinimo kriteriju. Apie 30% savivaldybiu interneto svetainiu atitinka apie pusę pasirinktu kriteriju, apie 23% savivaldybiu interneto svetainiu atitinka daugiau nei pusę pasirinktu vertinimo kriteriju ir tik 9% savivaldybiu svetainiu beveik pilnai atitinka visus kriterijus.

II. Visuomenes ir valdžios bendravimo elektroniniu paštu kokybes analize
2.1. Tyrimu metodika
Igyvendinant ši tyrimo etapą, nuspręsta imituoti piliečiu ir valdžios bendravimą elektroniniu paštu. Šiam tikslui naudojant elektronini paštą buvo siunčiami tam tikri aktualus “interesantu” klausimai.
Tyrimai buvo daromi dviem budais: siunčiant internetu klausimus per instituciju elektroninio pašto vartus arba tiesiogiai ivardintu instituciju darbuotojams. Sudaryta po penkis klausimus kiekvienai pasirinktai institucijai. Pagal tyrimo metodiką, vienos 2002 m. vasario men. savaites begyje, šie klausimai buvo išsiusti per LR Vyriausybes, ministeriju ir savivaldybiu elektroninio pašto vartus. Taip pat suformuluotas vienas universalus klausimas, kuris buvo nusiustas aukščiau ivardintu instituciju pagal tyrimo metodiką pasirinktiems kiekvieno padalinio darbuotojams.
2.2. Tyrimu rezultatai
2
Tiriant grižtamojo ryšio internetu kokybę, valdžios institucijoms iš viso išsiusta 613 klausimu.
370 klausimu (po 5 institucijai) išsiusta per LR Vyriausybes, ministeriju ir savivaldybiu elektroninio pašto vartus.
Po 1 klausimą išsiusta i aukščiau ivardintu instituciju 243 administracinio personalo darbuotoju asmenines elektroninio pašto dežutes.
Iš visu 613 klausimu gauti 242 atsakymai (40% atsakymu).
Iš 370 klausimu, skirtu LR Vyriausybes, LR ministeriju ir LR savivaldybiu elektroninio pašto vartams, gauti 173 atsakymai (47% atsakymu).
Iš 243 klausimu, skirtu LR Vyriausybes, LR ministeriju ir LR savivaldybiu administracinio personalo dabuotoju asmeninems elektroninio pašto dežutems, gauti 68 atsakymai (28% atsakymu).
Per LR Vyriausybes elektroninio pašto vartus gauta 40% atsakymu. Tuo tarpu iš LR Vyriausybes administracinio personalo darbuotoju gauta tik 22% atsakymu.
Per LR ministeriju elektroninio pašto vartus gauta 60% atsakymu (1 pav.). I visus klausimus atsakyta per Teisingumo, Kulturos ir Krašto apsaugos ministeriju elektroninio pašto vartus. Iš LR ministeriju administracinio personalo darbuotoju gauta 33% atsakymu (2 pav.). Daugiausia atsakymu (60%) gauta iš Aplinkos ministerijos darbuotoju.
Per LR savivaldybiu elektroninio pašto vartus gauta 45% atsakymu. I visus klausimus atsakyta per Kalvarijos, Jonavos rajono, Elektrenu, Šalčininku rajono, Šakiu rajono, Panevežio miesto savivaldybiu elektroninio pašto vartus. Iš LR savivaldybiu administracinio personalo darbuotoju gauta 26% atsakymu. Daugiausia atsakymu (57%) gauta iš Marijampoles savivaldybes darbuotoju.
Atsakymu, gautu per tyrinetu valdžios instituciju elektroninio pašto vartus kokybe pakankamai aukšta. Tik i 10% klausimu neatsakyta iš esmes, t.y. atsakymai yra nukreipiamojo pobudžio – siulyta kreiptis i kitą asmeni ar instituciją. Likusieji atsakymai gana išsamus ir informatyvus.
Atsakymu, gautu elektroniniu paštu iš tyrinetu valdžios instituciju administracinio personalo darbuotoju, kokybe gana žema. 69% atsakymu neatsakyta iš esmes, t.y. prašoma nurodyti užklausejo pareigas, patikslinti klausimo detales ar pan. Kiti atsakymai nebuvo labai išsamus ir informatyvus.
3
Išvados
1.Tiriant LR ministeriju interneto svetaines pastebeta, kad didžioji ju dalis – 85% – yra pakankamai informatyvios (atitinka pusę arba daugiau nei pusę informacijos vertinimo pagrindiniu kriteriju).
2. LR savivaldybiu interneto svetainiu analize parode, kad 25 savivaldybes iš 60 vis dar neturi savo svetainiu. Apie 39% visu savivaldybiu interneto svetainiu nepakankamai informatyvios (atitinka tik mažiau nei pusę informacijos vertinimo vieningu kriteriju). Pilnai informacijos vertinimo kriterijus atitinka tik 9% savivaldybiu svetainiu.
3. Visuomenes ir valdžios bendravimo elektroniniu paštu tyrimo rezultatai parode, kad atsakymu, gautu per LR Vyriausybes, ministeriju ir savivaldybiu elektroninio pašto vartus kiekis ir kokybe yra gerokai aukštesni nei atsakymu iš šiu instituciju atskiru padaliniu darbuotoju. Per elektroninio pašto vartus gauta 47% atsakymu, o iš instituciju padaliniu darbuotoju – 28%.
Per elektroninio pašto vartus gauta 40% LR Vyriausybes, 60% ministeriju ir 45% savivaldybiu atsakymu.
Tuo tarpu iš LR Vyriausybes administracinio personalo darbuotoju gauta tik 22%, iš ministeriju – 33% ir iš savivaldybiu darbuotoju – 26% atsakymu.
40%20%40%60%80%100%Aplinkos ministerijaFinansu ministerija Krašto apsaugos ministerija Kulturos ministerija Socialines apsaugos ir darbo ministerija Susisiekimo ministerija Sveikatos apsaugos ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Teisingumo ministerija Ukio ministerija Užsienio reikalu ministerija Vidaus reikalu ministerija Žemes ukio ministerija1 pav. Atsakymai per LR ministeriju elektroninio pašto vartus (procentais)AtsakeNeatsake0%20%40%60%80%100%Aplinkos ministerijaFinansu ministerija Krašto apsaugos ministerija Kulturos ministerija Socialines apsaugos ir darbo ministerija Susisiekimo ministerija Sveikatos apsaugos ministerija Švietimo ir mokslo ministerija Teisingumo ministerija Ukio ministerija Užsienio reikalu ministerija Vidaus reikalu ministerija Žemes ukio ministerija2 pav. LR ministeriju darbuotoju atsakymai(procentais)AtsakytaNeatsakytaTinklapyje nenurod. el.pašto adresai
5

Rezultatų analizė
2006 m. birželio 10 d.
Reitingas: 85%
Kiekvienos svetainės lankomumas privalo būti analizuojamas. Svarbu ne tik įdėti skaitliuką, kad žinoti kiek į Jūsų svetainę per dieną ar mėnesį atėjo lankytojų ir kiek jie peržiūrėjo puslapių. Jeigu Jūs apie savo svetainę žinote tik tokią lankytojų analizės statistiką, žinote per mažai ir į savo svetainę turbūt žiūrite atmestinai. Reikėtų pasidomėti analizės priemonėmis, kurios gali padėti pasiekti svetainei iškeltus tikslus. Na o jeigu svetainė išvis neturi jokių tikslų – o taip irgi kartais pasitaiko – tai verta susimąstyti, kodėl išvis tuo užsiimate, gal geriau užsiimti tuo, kas Jums ištikro įdomu ir teikia malonumą.

Pirmiausia reikėtų turėti galvoje, jog svetainė neturėtų būti vieną kartą sukurtas produktas ir paleistas į gyvenimą. Kažin, ar apskritai įmanoma sukurti tokią svetainę, kuri iškart tik pagaminta tenkina visus lankytojų (ir tuo pačiu – Jūsų) poreikius. Nusiteikite analizuoti, daryti išvadas, keisti, analizuoti ir siekti tobulumo, nes Jums už nugaros jau trypia minia potencialių jaunų konkurentų, turinčių naujų, gerų idėjų ir jėgų jas realizuoti.

Yra keletas būdų, kaip analizuoti savo puslapio lankytojų elgseną.

1. kaupti ir analizuoti lankomumo statistiką

Jūsų svetainės programinė įranga (web serveris) paprastai turi įjungtą galimybę fiksuoti kiekvieną svetainės aplankymą.

Kai puslapis atverčiamas, fiksuojamas*:
a) lankytojo kompiuterį identifikuojantis adresas (vadinamas IP);
b) tiksli atvertimo data, laikas, laiko zona;
c) Jūsų svetainės puslapis, kurį žiūrėjo lankytojas;
d) iš kur į Jūsų svetainę atėjo lankytojas;
e) lankytojo naršyklės pavadinimas, versija;
f) perduodamų duomenų dydis, baitais;
g) kita tarnybinė informacija.

* Nuo programinės įrangos tipo, versijos ir nustatymų gali keistis, kas fiksuojama, o kas – ne.

Tokios informacijos failai vadinami “log failais” arba “logais” (angl. “log files”), na arba lankomumo statistikos failais.

Jei turite labai populiarią svetainę, log failai gali būti labai pastebimo dydžio. Labai grubiai vertinant – jei atvertimų per dieną yra šimtas tukstančių, tai dienos log failas užima 700 MB. Taigi, per metus – apie 250 GB. O jei per dieną peržiūrėjimų dešimt kart daugiau – tai ši apimtis proporcingai didėja.

Kaupimo apimtis galima šiek tiek koreguoti. Tarkime, jei Jums visiškai neįdomu, tai galima nekaupti atverčiamų piešinėlių statistikos. Tačiau išjungus tokios statistikos kaupimą, galite “įsivaryti save į kampą”. Pavyzdžiui, po poros metų pamatysite, kad didžiulį serverio apkrovimą sudaro įvairių paveiksliukų pakrovimas. Nutarėte nupirkti kitą web serverį, ant kurio bus nukelti visi paveiksliukai. Tai normalus sprendimas – taip vadinama paskirstyta sistema, kai vienas serveris aptarnauja duomenų bazę + atlieka turinio valdymą, o kitame serveryje – paveiksliukai, grafika, video, garsai. Puikiai žinote, kad paveiksliukai sudaro 4 GB vietos diske, nes tą nesunku pamatuoti. Tačiau kokį procentą perduodame informacijos sraute sudaro paveiksliukai? Ar statistinis užklausų skaičius yra vienas paveiksliukas per minutę, ar dešimt per sekundę? Neturint tokių duomenų, kaip sužinosite, ar antrajį serverį reikia pirkti su 200 MHz procesoriumi ar reikės 2,4 GHz procesoriaus? Kadangi šitie sprendimai susiję su pinigais, tai gali būti svarbu.

Sukauptus log failus galėsite analizuoti. Yra aibė nemokamų įrankių, pateikiančių paprastą statistiką, tiek rimtų mokamų gigantų, kurie gali teikti naudingą marketinginę informaciją. Kaip taisyklė, kuo naudingesnė yra informacija, tuo sunkiau (brangiau) ją išgauti.

2. naudoti kitų pagamintus įrankius

Sprendimas paprastesnis, bet galbūt ne visada geresnis – į visus savo svetainės puslapius patalpinate paprastą kompiuterinio kodo eilutę, kurią Jums suteikia paslaugos tiekėjas. Kraunantis bet kuriam Jūsų svetainės puslapiui, tas kodas nuneša visą reikiamą ir nereikiamą informaciją paslaugos tiekėjui, kuris pas save kaupia “log failus” ir Jums pateikia apibendrintą statistiką.

Na, šitą fokusą jau seniai praktikuoja visokių nemokamų skaitliukų tiekėjai, tame tarpe ir lietuviški. Savo svetainėje talpinate kodo gabaliuką, taip atiduodami visą vertingą informaciją. O dažnai ši informacija yra ir labai brangi. Pvz. taip paslaugos tiekėjas sužino, iš ko sudarytas Jūsų puslapio lankytojų srautas; su kokiais raktiniais žodžiais į Jūsų svetainę patenka lankytojai ir panašiai. O mainais už tai Jūs gaunate tik informaciją, kiek lankytojų per dieną patenka į Jūsų svetainę. Mano nuomone, tokia gaunama informacija neadekvati netiesiogiai sumokamai kainai.

Apibendrintai galima pasakyti, jog puslapio lankomumo statistika duoda labai daug, tik ne kiekvienas tai vertina. Sekant ir analizuojant log failus, galima pastebėti, kiek procentų pagyvėja svetainės srautas iš Google, nusipirkus nuorodą labai populiariame puslapyje; kiek realiai pelno davė Jūsų reklaminė kampanija kitose svetainėse; kokie svetainės straipsniai atneša daugiausiai pinigų, o kuriuose reikalinga sukurti papildomos vertės.

http://sum.lt/svetainiu_kurimas.php
http://www.mindaugas.info/rezultatu-analize.htm
http://solidisvetaine.lt/analize
http://politika.osf.lt/inf_visuomene/dokumentai/VisuomenesIrValdziosRysysPerInterneta/1EtapoIsplestineSantrauka.pdf

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *