Europos sąjunga

Įvadas.
Kartu su pinigų sąjunga į Europą atkeliavo ir naujas piniginis vienetas – euras, bei naujas bankas – Europos centrinis bankas. Nors Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. ir tapo visateise ES nare, ji nėra pasiekusi visiškos integracijos visose srityse, tarp jų ir euro zonoje. Norėdama prisijungti prie šios erdvės, Lietuva privalo įvykdyti tam tikrus papildomus reikalavimus – vykdyti konvergencijos (nacionalinės teisės ir EB sutarties, Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatų atitikimas) kriterijų dėl narystės euro zonoje. Nepaisant viso „euro skepticizmo“ bei pesimistiškų prognozių,buvo tikimasi, kad Lietuva įstos į euro zoną jau 2007 metais. Mano nuomone, tai yra ES šalių principas, kad dėl kelių dešimtųjų, neleido Lietuvai įsivesti euro, o tai jau liečia viešosios politikos problemas, manau, kad ES išsigando netik keliu procentėlių, bet ir mūsų valdžios nesklandžias machinacijas ( R. Pakso nušalinimas ), taip pat daug korupcijos atvejų ir daug kitų dalykų, kurie kelia nepasitikėjimą Lietuvos valdžia ir visa tauta.
Šiame darbe išanalizuosiu kaip Lietuva pasiruošė euro įvedimui ir kokios problemos iškilo ir egzistuoja, kurios trukdo įsivesti eurą.

Europos centrinis bankas.
Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai kartu formuoja ir įgyvendina vadinamąją „Euro sistemą” (Eurosystem) – centrinę euro zonos pinigų politiką. Pagrindinis „Euro sistemos” uždavinys – išlaikyti kainų stabilumą, bei saugoti euro vertę. ECB, siekdamas pagrindinio tikslo – kainų stabilumo, atlieka šias misijas:
 formuoja ir įgyvendina euro zonos pinigų politiką;
 atlieka užsienio valiutos keitimo operacijas, saugo ir valdo oficialias euro zonos šalių užsienio valiutų atsargas;
 euro zonoje leidžia banknotus;
 rūpinasi, kad mokėjimo sistemos veiktų sklandžiai.
Situacijos bankų ir finansų sektoriuose stebėjimas ir keitimasis informacija tarp ECBS ir bankų administravimo institucijų, o taip pat ir reikiamos statistinės informacijos surinkimas iš nacionalinių institucijų arba tiesiogiai iš ūkio subjektų, pavyzdžiui, finansinių institucijų taipogi yra ECB kompetencijoje. Pagrindinio „Euro sistemos” uždavinio – euro zonoje palaikyti stabilias kainas ir taip išsaugoti perkamąją euro galią – strategijos pagrindą sudaro:
 pinigų cirkuliacijos tvarkymas, kai nurodoma kiekybinė pamatinė vertė, kuria plačiąja prasme didėja pinigų pasiūla, infliaciją suvokiant kaip perteklinės pinigų pasiūlos, palyginti su prekių ir paslaugų pasiūla, pasekmę;
 bendro pobūdžio būsimųjų kainų tendencijų ir grėsmės kainų stabilumui vertinimas visoje euro zonoje (atlyginimų, valiutų keitimo kursų, ilgalaikių palūkanų normų, įvairių ekonominės veiklos priemonių ir kt. vertinimas).
Valdytojų taryba yra aukščiausioji Europos centrinio banko sprendimo galią turinti institucija. Tarybai priklauso šeši valdytojų tarybos nariai ir dvylikos euro zonos valstybių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Valdytojų tarybai pirmininkauja ECB pirmininkas. Valdytojų taryba nustato euro zonos pinigų politiką, fiksuoja palūkanas, už kurias komerciniai bankai iš centrinių bankų gali gauti pinigų (t.y. likvidžių fondų).Vykdomoji valdyba atsakinga už valdytojų tarybos nustatytos pinigų politikos įgyvendinimą ir už atitinkamus nurodymus nacionaliniams centriniams bankams. Be to, valdyba rengia valdytojų tarybos susirinkimus ir yra atsakinga už kasdienį ECB valdymą. Generalinė taryba yra trečioji sprendimo galią turinti Europos centrinio banko institucija. Ją sudaro ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei visų 25 ES valstybių narių nacionalinių centrinių bankų valdytojai. Generalinė taryba prisideda prie ECB vykdomos patariamosios ir koordinavimo veiklos bei padeda rengtis būsimajai euro zonos plėtrai.
Konvergencijos kriterijai ir jų vykdymas.
Europos bendrijos ( EB) steigimo sutartis numato, kad visos valstybės ES narės privalo derinti savo ekonominę politiką, taip pat ir valiutų kurso politiką, vykdyti tinkamą fiskalinę politiką ir įstoti į euro zoną, kai įvykdo EB sutartyje nustatytas bendrosios valiutos įvedimo sąlygas. Lietuva, eurą galės įvesti tik tada, kai įvykdys EB sutartyje nustatytus reikalavimus- kaip ir kitos devynios naujosios ES narės.
Valstybės besirengiančios įvesti eurą, ekonominis suartėjimas (konvergenciją) su euro zona ir jos tinkamumas pereiti prie ES bendrosios valiutos yra vertinamas ES institucijų. Pagal EB sutarties 122 straipsnio 2 dalis, pasiūlius Europos Komisijai (EK), po konsultacijų su Europos Parlamentu ir aptarimo Europos Vadovų Tarybos susitikime, ES Taryba nusprendžia, ar valstybė atitinka būtinas sąlygas euro įvedimui. Ne rečiau kaip kartą per dvejus metus arba paprašius ES valstybei narei, kuriai taikoma išimtis įstojus į ES laikinai naudoti nacionalinę valiutą, EK ir Europos centrinis bankas (ECB) parengia pranešimus apie konvergenciją ir juos pateikia ES Tarybai.
Teisinis suartėjimas (konvergencija) – tai nacionalinės teisės ir EB sutarties, ECBS ir ECB statuto nuostatų atitikimas. Ekonominis suartėjimas (konvergencija) – tai valstybės narės, norinčios įvesti eurą, įvertinimas, ar ji įvykdė konvergencijos kriterijus:
 Kainų stabilumas turi būti ilgalaikis. Jis išreiškimas vartotojų kainų indeksu: infliacija negali būti didesnė už trijų ES valstybių narių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos vidurkį daugiau kaip 1,5 procento.
 Valstybės finansų padėties tvarumas:
valdžios sektoriaus skola neturi būti didesnė kaip 60 procentų bendro vidaus produkto arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti. Kadangi už valstybės skolą mokamos palūkanos, tai – ilgalaikės valstybės finansinės padėties tvarumo rodiklis , todėl didelė bei didėjanti valstybės skola yra brangi ir ateityje gali apriboti išlaidas sveikatos apsaugos, pensijų ar kitose prioritetinėse srityse.
valdžios sektoriaus deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 procentus bendrojo vidaus produkto arba jis turi sparčiai ir nuosekliai artėti prie šio lygio; griežta biudžeto deficito kontrolė padeda užtikrinti stabilią finansinę padėtį, skatina ūkio augimą ir padeda pritraukti užsienio investicijas;

 Nacionalinė šalies valiuta turi būti stabili ir mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant antrajame valiutų kurso mechanizme, euro atžvilgiu neperžengti nustatytų svyravimo ribų.
 Vyriausybės išleidžia ilgalaikes obligacijas už kurias mokamos palūkanos, norėdamos pasiskolinti pinigų. Jeigu investuotojai menkai pasitiki ekonomikos perspektyvomis arba infliacija yra didelė, jie reikalauja didesnių palūkanų normų – rizikos premijos. Todėl VVP (ilgalaikių vyriausybės vertybinių popierių) palūkanų norma yra vienas iš šalies ekonomikos patikimumo rodiklių, o naujųjų ES valstybių narių atveju – pažangos, siekiant realiosios konvergencijos, rodiklių. VVP ilgalaikių palūkanų normos negali būti didesnės už ilgalaikių VVP palūkanų normų vidurkį trijų ES valstybių narių, kuriose žemiausias infliacijos lygis, daugiau kaip 2 procentiniais punktais.

Euro įvedimo galimybės Lietuvoje.
2004 m. ECB ir EK pranešimuose apie konvergenciją buvo vertinama naujųjų ES valstybių narių ir Švedijos pažanga remiantis turėtais duomenimis iki 2004 m. rugpjūčio mėn. Pranešimuose nurodyta, kad Lietuvoje užtikrinta svari valstybės finansų padėtis, laikomasi kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2005 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 0,6 proc. BVP (prognozuotas – 1,5 proc. BVP deficitas). Valdžios sektoriaus skola 2005 m. pabaigoje sudarė 18,7 proc. BVP ( prognozuota – 19,2 proc. BVP ). 2005 m. rugsėjo 27 d. Vyriausybė patvirtino Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje koordinavimo komisijos pateiktą Nacionalinio euro įvedimo planą bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją. Nacionalinio euro įvedimo planas nustato pagrindinius euro įvedimo elementus, tvarkaraštį ir tvarką. Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos pagrindinis uždavinys – padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui Š.m. kovo 16 d. EK ir ECB išsiųstas Lietuvos Respublikos prašymas parengti konvergencijos vertinimą apie Lietuvos pažangą, padarytą vykdant savo įsipareigojimus sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą. Šios sąjungos pilnateise nare Lietuva taptų įvedusi eurą. Lietuva mano, kad yra pasiekusi aukštą tvarios konvergencijos laipsnį, o stabilus ekonominio augimo tempas užtikrino spartų priartėjimą prie Europos Sąjungos lygio be per didelės infliacijos. Tai patvirtina ilgalaikis spartus eksporto didėjimas ir toliau besiplečianti užimama ES rinkos dalis. „Šiuo metu atitinkame visus Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus šalims, siekiančioms įsivesti eurą. Valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygis yra vienas mažiausių tarp Europos Sąjungos šalių ir reikšmingai mažesnis už sutartyje numatytą orientacinę reikšmę,“ – sakė finansų ministras Zigmantas Balčytis. – „Infliacijos rodiklis yra artimas Mastrichto infliacijos kriterijui, o pastarojo meto infliacijos pokyčius daugiausia lėmė išorės veiksniai, tokie kaip staigus energijos kainų padidėjimas ir vienkartinis maisto produktų kainų padidėjimas“. 2006 m. viduryje turėjo būti paskelbti Europos Komisijos (EK) ir Europos centrinio banko pranešimai apie konvergenciją. Juose bus vertinamas ekonominis, teisinis ir institucinis Lietuvos pasirengimas įvesti eurą. Pranešimuose įvertinus, kad Lietuva įvykdė būtinas sąlygas bendrajai valiutai įvesti, turėtų būti priimti Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos (Ecofino) sprendimai dėl euro įvedimo Lietuvoje datos ir dėl neatšaukiamai fiksuoto euro ir lito perskaičiavimo kurso. Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija yra ta, kad dabartinis oficialus lito ir euro kursas, t. y. 3,4528 lito už 1 eurą, yra tinkamas įvesti eurą Lietuvoje.
Nors litas susietas su euru, ES bendrosios valiutos privalumai nevisiškai panaudojami: ūkio subjektai patiria litų keitimo į eurus ir eurų – į litus išlaidas, trukdoma didesnei prekybos ir finansų integracijai su ES ir kt. Todėl delsimas įvesti eurą yra susijęs su didesnėmis ekonomikos išlaidomis. Lietuvos bankas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinę euro įvedimo naudą ir būtinybę visapusiškai pasirengti nacionalinės valiutos keitimui į eurus,buvo mano, kad tinkamiausia data įvesti eurą yra 2007 m. sausio 1 d. Tokie planai buvo pagrįsti nauda, kurios tikimasi Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerovei. Tačiau Lietuvai nepavyko įvesti euro 2007 m. sausio 1 d., kaip buvo numatyta ir siekta, šalies ūkis veikią kaip anksčiau, tačiau gali atsirasti tam tikro nepasitikėjimo tarptautinėse rinkose, dėl to pagrįstai būtų tikėtinas neigiamas poveikis skolinimosi palūkanoms. Lietuva dar tam tikrą laiką negalės pasinaudoti privalumais, kuriuos teiks visateisis mūsų valstybės dalyvavimas euro zonoje ir bendrosios valiutos naudojimas.

Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai.
„Euras yra bendra 12 Europos Sąjungos valstybių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Vokietijos), priklausančių euro zonai, valiuta. 1999 m. įvestas euras naudotas atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o nuo 2002 m. sausio 1 d. dvylikoje euro zonos valstybių į apyvartą išleisti grynieji eurų pinigai – eurų banknotai ir monetos.Buvo planuojama, kad nuo 2007 metų sausio 1 d. euras taps ir Lietuvos, Estijos bei Slovėnijos valiuta“.
Bendra Europos valiuta turi kelis akivaizdžius pranašumus, kuriuos galima laikyti pagrindinėmis euro sukūrimo priežastimis:
 Praktinė nauda piliečiams: kelionės su euru Piliečiai gali lengviau keliauti euro zonoje, nes valiutos nebereikia keistis kaskart kertant sieną. Be to, lengviau palyginti kainas, nes visoje euro zonoje galima atsiskaityti ta pačia valiuta. Lengviau keliauti ir už euro zonos ribų, nes euras – tarptautinė valiuta, plačiai pripažįstama daugelyje euro zonai nepriklausančių šalių, ypač turistų lankomose vietose.
 Išnyksta keitimo kurso svyravimai – tai padeda euro zonoje sukurti stabilesnę prekybos aplinką, nes mažėja rizika ir neapibrėžtumas tiek importuotojams, tiek eksportuotojams, kuriems anksčiau skaičiuojant sąnaudas tekdavo atsižvelgti į valiutų kursų svyravimus.
Nepriklausomų tyrimų duomenimis, euras jau dabar skatina pastebimą prekybos augimą euro zonoje.
 Sumažėjus neapibrėžtumui, įmonės gali veiksmingiau planuoti sprendimus dėl investavimo galimybių
 Nebelikus keitimo kursų svyravimų, išnyksta ir įvairių operacijų sąnaudos, susijusios su skirtingų valiutų keitimu ir (arba) valdymu.
 Kainos tampa skaidresnės: vartotojai ir įmonės gali lengviau lyginti prekių ir paslaugų kainas, kai jos išreikštos ta pačia valiuta.
 Sustiprėja konkurencija: galimybė lengviau palyginti kainas skatina konkurenciją ir kainų mažėjimą per trumpąjį ir vidutinės trukmės laikotarpį. Vartotojai, didmenininkai ir mažmenininkai gali pirkti iš pigiausio šaltinio, taip spausdami įmones, bandančias nustatyti didesnę kainą. Įmonės nebegali nustatyti didžiausios kainos, kurią galėtų mokėti kiekvienos šalies rinka.
 Atsiranda daugiau galimybių vartotojams: turint bendrą valiutą, vartotojams lengviau keliauti ir pirkti prekes bei paslaugas užsienyje, ypač jeigu jie naudojasi ir elektroninės prekybos teikiamomis galimybėmis.
 Atsiranda patrauklesnių galimybių užsienio investuotojams: didelė bendroji rinka su bendra valiuta – tai galimybė investuotojams užsiimti verslu visoje euro zonoje nepatiriant didesnių trukdžių ir pasinaudoti stabilesne ekonomine aplinka.
Neretai žiniasklaidoje išgirstame neigiamų nuomonių euro įvedimo klausimu, paprastai motyvuojamų sentimentais nacionalinei valiutai, ar reikalavimus surengti referendumą euro įvedimo klausimu. Toks referendumas nereikalingas, kadangi 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES) absoliuti dauguma rinkimų teisę turinčių piliečių, išsakiusių poziciją šiuo svarbiu klausimu, pritarė mūsų šalies narystei ES. Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo įvesti bendrąją valiutą eurą.

Išvados.

 Šiuo metu Lietuvai, kaip ir kitoms naujosioms ES narėms, taikoma išimtis naudoti nacionalinę valiutą, kol įvykdysime nustatytus konvergencijos kriterijus. Lietuva negali atsisakyti įvesti eurą, nes stodama į Europos Sąjungą, mūsų valstybė įsipareigojo įvesti ES bendrąją valiutą eurą. 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės ES absoliuti dauguma rinkimų teisę turinčių piliečių, išsakiusių poziciją šiuo svarbiu klausimu, pritarė mūsų šalies narystei ES.

 Delsimas įvesti eurą yra susijęs su didesnėmis ekonomikos išlaidomis: patiriamos litų keitimo į eurus ir eurų – į litus išlaidas, trukdoma didesnei finansų ir prekybos integracijai su ES ir kt. Uždelsus euro įvedimą daugiau nei numatyta, tikėtinas tam tikro nepasitikėjimo tarptautinėse rinkose atsiradimas.

 Įvedus eurą, padidės tarptautinis pasitikėjimas mūsų šalimi. Tai skatins užsienio investicijas Lietuvoje, stiprės jos prekybos ir finansiniai ryšiai su kitomis valstybėmis Europos Sąjungos narėmis, o tai prisidės prie Lietuvos žmonių gerovės kilimo. Šalies gyventojai ir ūkio subjektai neturės pinigų keitimo išlaidų atsiskaitydami eurais.Tačiau šiuo metu euro įvedimas atidėtas dėl neįvykdytu sąlygų,tai yra Lietuvos infliacija viršijo leistina ES norma.Mano nuomone ES neleido įvesti euro ne tik dėl griežtu taisyklių,bet irtam tikru principų. Šiuo metų tikimasi kad Lietuva pasieks euro zoną 2010m. nepatirdama dideliu nepatogumų.

Literatūros sąrašas:
1. http://www.eudel.lt/
2. http://www.lb.lt/lt/euras/konvergencija.htm
3. http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=262737
4.http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do;jsessionid=F86E10FCD7FA728DD41DFA4CA4797DA4?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FF4BF742DE967549AC2256FB800370D0F%3FopenDocument&pathid=C1A485B62B7F8017C2256FB80036FA1D
5.http://www.finmin.lt/finmin/selectpage.do;jsessionid=F86E10FCD7FA728DD41DFA4CA4797DA4?doclocator=%2Fweb%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2FF4BF742DE967549AC2256FB800370D0F%3FopenDocument&pathid=C1A485B62B7F8017C2256FB80036FA1D.
6.(http://www.finmin.lt/finmin/content/naujiena.jsp;jsessionid=0A0894FEB32B1A8765A20DD8332BB90E?doclocator=web%2Fstotis_inf.nsf%2F0%2F1209DE9C92BF03E4C22571450020D50C).

TURINYS
1. Įvadas……………………………………………………………………………………1
2. Europos centrinis bankas…………………………………………………………2
3. Konvergencijos kriterijai ir jų vykdymas………………………………..3-4
4. Euro įvedimo galimybės Lietuvoje………………………………………..4-5
5. Euro įvedimo įtaka Lietuvos ekonomikai………………………………..5-7
6. Išvados…………………………………………………………………………………..8
7. Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..9

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *